Court dismisses pre-birth paternity claim, ruling statutory requirements necessitate child's birth for filing.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court dismissed the appellant's request to be recognized as the father of a child not yet born. The appellant argued that the Civil Code allows unilateral declaration of paternity without the mother's consent, while the court noted that essential data like birth registration requires the child's existence. Consequently, the court held that such claims are procedurally inadmissible until the child is born.
Legislator headnote
AI generatedCivil Code Art. 3.142, 3.143, 3.144; Civil Procedure Code Art. 387: A claim for recognition of paternity is inadmissible before the child's birth because statutory conditions require data obtainable only after birth.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
? CivilinÄ byla Nr. e2S-1046-777/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02032-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkriÄio 17 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Jolanta GaileviÄienÄ apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjo A. Å . atskirÄ jį skundÄ dÄl KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2022 m. rugsÄjo 30 d. nutarties civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo A.
Å . pareiÅ¡kimÄ dÄl tÄvystÄs pripažinimo dar negimusiam vaikui, suinteresuotas asmuo K. Å ., iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos KlaipÄdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, juo praÅ¡Ä pripažinti jį bÅ«simo K. Å . vaiko tÄvu. NurodÄ, kad su atsakove susipažino 2021 m. liepos 6 d. ir po pažinties ÄmÄ draugauti.
Teigia, jog, atsakovei pastojus, ieÅ¡kovas yra jos vaiko tÄvas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 2. KlaipÄdos apylinkÄs teismas 2022 m. rugsÄjo 30 d. nutartimi atsisakÄ priimti pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimÄ dÄl tÄvystÄs pripažinimo dar negimusiam vaikui.
3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai: 3.1. Teismas akcentavo, jog pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad K. Å . yra nÄÅ¡Äia, laukiasi vaiko, todÄl padarÄ iÅ¡vadÄ , kad iki vaiko gimimo tÄvystÄs nustatymo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas paduodant pareiÅ¡kimÄ notarui. AtkreipÄ dÄmesį į tai, kad, Å¡alims dÄl to taikiai nesutariant, vaiko tÄvu save laikanÄiam A. Å . iÅ¡lieka teisÄ, gimus vaikui, Civilinio kodekso (toliau â CK) ir Civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dÄl tÄvystÄs nustatymo. 3.2.
Pripažino, jog, kol vaikas nÄra gimÄs, ginÄas nenagrinÄtinas teisme civilinio proceso tvarka, todÄl pareiÅ¡kimÄ atsisakÄ priimti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2022 m. rugsÄjo 30 d. nutartį ir iÅ¡sprÄsti klausimÄ iÅ¡ esmÄs â pripažinti jį bÅ«simo K. Å . vaiko tÄvu.
5. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 5.1. NurodÄ, kad pareiÅ¡kimas buvo pateiktas remiantis CK 3.144 straipsnio 1 dalies pagrindu, kurioje nurodyta â jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni Å¡ioje srityje ar dÄl kitų priežasÄių negali paduoti pareiÅ¡kimo pripažinti tÄvystÄ su vaiko tÄvu, ar tÄvystÄs pripažinti nesutinka nepilnameÄio, neveiksnaus Å¡ioje srityje ar ribotai veiksnaus Å¡ioje srityje vyro, laikanÄio save vaiko tÄvu, tÄvai ar globÄjai (rÅ«pintojai), ar raÅ¡tiÅ¡kai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suÄjÄ deÅ¡imt metų, pareiÅ¡kimas dÄl tÄvystÄs pripažinimo gali bÅ«ti pagrindas tÄvystei registruoti, jei šį pareiÅ¡kimÄ patvirtina teismas. 5.2.
Teigia, jog, aiÅ¡kinant minÄtÄ normÄ lingvistiÅ¡kai, darytina iÅ¡vada, kad tais atvejais, kai yra neįmanoma nueiti pas notarÄ ir paduoti jam pareiÅ¡kimo dÄl tÄvystÄs pripažinimo, įstatymo norma leidžia pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui, kad Å¡is jį patvirtintų ir jis bÅ«tų pagrindu įregistruoti tÄvystÄ. Mano, kad Å¡ioje teisÄs normoje nÄra nurodoma, kad teise galima pasinaudoti tik tais atvejais, kai vaikas jau yra gimÄs. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nÄra absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ dÄl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Byloje kilo ginÄas dÄl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimÄ dÄl tÄvystÄs nustatymo, teisÄtumo ir pagrįstumo.
8. Akcentuotina, kad tÄvystÄs pripažinimas, kol gims vaikas, yra reglamentuojamas CK 3.142 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta: âJei yra aplinkybių, dÄl kurių vaikui gimus nebus galima kreiptis į notarÄ dÄl tÄvystÄs pripažinimo, vyras, laikantis save pradÄto, bet dar negimusio vaiko tÄvu, kartu su bÅ«sima vaiko motina gali kreiptis į notarÄ , kad bÅ«tų patvirtintas pareiÅ¡kimas dÄl tÄvystÄs pripažinimo vaiko motinos nÄÅ¡tumo laikotarpiu.â Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kimas dÄl tÄvystÄs pripažinimo, dar vaikui negimus, paduodamas notarui, o ne teismui. 9.
Nors apeliantas įrodinÄja, kad į teismÄ dÄl tÄvystÄs pripažinimo kreipÄsi vadovaudamasis CK 3.144 straipsnio nuostatomis, taÄiau Å¡uo atveju bÅ«tina pažymÄti, jog CK 3.142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vyras, laikantis save tÄvu, turi teisÄ kartu su vaiko motina kreiptis į notarÄ , kad bÅ«tų patvirtintas pareiÅ¡kimas dÄl tÄvystÄs pripažinimo.
10. ValstybÄ, pasirinkdama vaiko kilmÄs iÅ¡ motinos ir tÄvo nustatymo bÅ«dus ir sÄ lygas, įtvirtina tam tikras jos ginamas vertybes, pavyzdžiui, Lietuvos teisinÄje sistemoje nustatyta biologinÄ motinystÄ (žr. CK 3.139 straipsnį), taÄiau tÄvystÄ yra preziumuojama tÄvui ir motinai esant santuokoje (žr. CK 3.140 straipsnio 1â3 dalis, 3.143 straipsnio 3 dalį, 3.150 straipsnio 1 dalį), taip ginant ne tiek biologinÄ tÄvystÄ, kiek Å¡eimos santykių, kuriamų santuokos pagrindu, stabilumÄ . Tais atvejais, kai vaikas gimsta ne santuokoje, valstybÄ Ä¯tvirtina kitus bÅ«dus nustatyti galimÄ tÄvystÄ, t. y. tÄvystÄs pripažinimo ir nustatymo institutus (CK 3.140 straipsnio 4 dalis). 11. TÄvystei pripažinti yra bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos:
1) vaiko gimimo įraÅ¡e nÄra duomenų apie tÄvÄ dÄl to, kad vaikas gimÄ ne santuokoje arba buvo nuginÄyta vaiko motinos sutuoktinio tÄvystÄ (CK 3.141 straipsnio 1 ir 2 dalys);
2) vaiko motinos sutikimas (CK 3.142 straipsnio 1 dalyje, 3.143 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyta, kad pareiÅ¡kimÄ dÄl tÄvystÄs pripažinimo vyras, laikantis save vaiko tÄvu, paduoda kartu su vaiko motina, o CK 3.144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai vaiko motina negali kartu paduoti pareiÅ¡kimo dÄl tÄvystÄs pripažinimo, šį turi patvirtinti teismas);
3) asmens, laikanÄio save vaiko tÄvu, savanoriÅ¡kas pareiÅ¡kimas dÄl tÄvystÄs pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis, 3.143 straipsnio 1, 4 dalys). 12. Nors atskiruoju skundu pareiÅ¡kÄjas pagrįstai teigia, jog CK 3.144 straipsnis tiesiogiai nenurodo, kad Å¡ia teise galima pasinaudoti tik tais atvejais, kai vaikas jau yra gimÄs, taÄiau, vertinant visas bÅ«tinÄ sias tÄvystÄs pripažinimo sÄ lygas, akivaizdu, jog bÅ«tina nustatyti ir tokius duomenis, kuriuos galima nustatyti tik vaikui gimus (pvz., viena iÅ¡ bÅ«tinųjų tÄvystÄs pripažinimo sÄ lygų yra tai, kad vaiko gimimo įraÅ¡e nÄra duomenų apie tÄvÄ dÄl to, kad vaikas gimÄ ne santuokoje arba buvo nuginÄyta vaiko motinos sutuoktinio tÄvystÄ (CK 3.141 straipsnio 1 ir 2 dalys)). Tai reiÅ¡kia, jog įstatymų leidÄjas, įtvirtindamas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas dÄl tÄvystÄs nustatymo, pripažino, kad Å¡ia teise pasinaudoti iki vaiko gimimo nÄra galimybÄs.
13. Be to, akcentuotina, jog civilinio proceso įstatyme, numatanÄiame specialius procesinių dokumentų turinio bei formos reikalavimus, sprendžiant klausimÄ dÄl tÄvystÄs (motinystÄs nustatymo) nurodoma: âBe bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodomi duomenys apie vaikÄ (vardas, pavardÄ, gimimo data, gyvenamoji vieta), kai ieÅ¡kinį paduoda ne pats vaikasâ (CPK 387 straipsnio 4 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, Å¡ia teisÄs norma įstatymų leidÄjas pareiÅ¡kÄjui numatÄ imperatyviÄ pareigÄ , teikiant ieÅ¡kinį dÄl tÄvystÄs nustatymo, nurodyti duomenis apie vaikÄ , kurie gali bÅ«ti gauti tik po vaiko gimimo. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad ginÄai dÄl tÄvystÄs nustatymo, kol gims vaikas, teisme nenagrinÄtini.
14. Ä®vertinÄs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinÄs reikÅ¡mÄs teisingam bylos iÅ¡nagrinÄjimui neturi. PažymÄtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
15. ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ ir aiÅ¡kino tiek procesinÄs, tiek materialinÄs teisÄs normas, todÄl teisingai iÅ¡sprendÄ ginÄÄ , panaikinti nutartį pagrindo nÄra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a : KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2022 m. rugsÄjo 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄja Jolanta GaileviÄienÄ