Legislator Case Law & Legislation
fbe5f548-2afc-4ecd-b8b3-47cf5b63ad38 AI generated

Court dismisses pre-birth paternity claim, ruling statutory requirements necessitate child's birth for filing.

Case Number fbe5f548-2afc-4ecd-b8b3-47cf5b63ad38
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the appellant's request to be recognized as the father of a child not yet born. The appellant argued that the Civil Code allows unilateral declaration of paternity without the mother's consent, while the court noted that essential data like birth registration requires the child's existence. Consequently, the court held that such claims are procedurally inadmissible until the child is born.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code Art. 3.142, 3.143, 3.144; Civil Procedure Code Art. 387: A claim for recognition of paternity is inadmissible before the child's birth because statutory conditions require data obtainable only after birth.

Keywords

AI generated
pre-birth paternity unilateral declaration Civil Code provisions procedural inadmissibility birth registration data

Cited Legislation

AI generated
Civil Code Art. 3.142
Civil Code Art. 3.143
Civil Code Art. 3.144
Civil Code Art. 3.141
Civil Procedure Code Art. 387
Civil Procedure Code Art. 337

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-1046-777/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02032-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

Å . pareiÅ¡kimÄ dėl tėvystės pripažinimo dar negimusiam vaikui, suinteresuotas asmuo K. Å ., iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, juo prašė pripažinti jį bÅ«simo K. Å . vaiko tėvu. Nurodė, kad su atsakove susipažino 2021 m. liepos 6 d. ir po pažinties ėmė draugauti.

Teigia, jog, atsakovei pastojus, ieÅ¡kovas yra jos vaiko tėvas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl tėvystės pripažinimo dar negimusiam vaikui.

3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai: 3.1. Teismas akcentavo, jog pareiÅ¡kėjas nurodė, kad K. Å . yra nėščia, laukiasi vaiko, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad iki vaiko gimimo tėvystės nustatymo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas paduodant pareiÅ¡kimÄ notarui. Atkreipė dėmesį į tai, kad, Å¡alims dėl to taikiai nesutariant, vaiko tėvu save laikančiam A. Å . iÅ¡lieka teisė, gimus vaikui, Civilinio kodekso (toliau – CK) ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl tėvystės nustatymo. 3.2.

Pripažino, jog, kol vaikas nėra gimęs, ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pripažinti jį bÅ«simo K. Å . vaiko tėvu.

5. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 5.1. Nurodė, kad pareiÅ¡kimas buvo pateiktas remiantis CK 3.144 straipsnio 1 dalies pagrindu, kurioje nurodyta – jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni Å¡ioje srityje ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiÅ¡kimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio, neveiksnaus Å¡ioje srityje ar ribotai veiksnaus Å¡ioje srityje vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rÅ«pintojai), ar raÅ¡tiÅ¡kai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję deÅ¡imt metų, pareiÅ¡kimas dėl tėvystės pripažinimo gali bÅ«ti pagrindas tėvystei registruoti, jei šį pareiÅ¡kimÄ patvirtina teismas. 5.2.

Teigia, jog, aiÅ¡kinant minėtÄ normÄ lingvistiÅ¡kai, darytina iÅ¡vada, kad tais atvejais, kai yra neįmanoma nueiti pas notarÄ ir paduoti jam pareiÅ¡kimo dėl tėvystės pripažinimo, įstatymo norma leidžia pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui, kad Å¡is jį patvirtintų ir jis bÅ«tų pagrindu įregistruoti tėvystę. Mano, kad Å¡ioje teisės normoje nėra nurodoma, kad teise galima pasinaudoti tik tais atvejais, kai vaikas jau yra gimęs. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl tėvystės nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Akcentuotina, kad tėvystės pripažinimas, kol gims vaikas, yra reglamentuojamas CK 3.142 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Jei yra aplinkybių, dėl kurių vaikui gimus nebus galima kreiptis į notarÄ dėl tėvystės pripažinimo, vyras, laikantis save pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvu, kartu su bÅ«sima vaiko motina gali kreiptis į notarÄ , kad bÅ«tų patvirtintas pareiÅ¡kimas dėl tėvystės pripažinimo vaiko motinos nėštumo laikotarpiu.“ Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kimas dėl tėvystės pripažinimo, dar vaikui negimus, paduodamas notarui, o ne teismui. 9.

Nors apeliantas įrodinėja, kad į teismÄ dėl tėvystės pripažinimo kreipėsi vadovaudamasis CK 3.144 straipsnio nuostatomis, tačiau Å¡uo atveju bÅ«tina pažymėti, jog CK 3.142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarÄ , kad bÅ«tų patvirtintas pareiÅ¡kimas dėl tėvystės pripažinimo.

10. Valstybė, pasirinkdama vaiko kilmės iÅ¡ motinos ir tėvo nustatymo bÅ«dus ir sÄ lygas, įtvirtina tam tikras jos ginamas vertybes, pavyzdžiui, Lietuvos teisinėje sistemoje nustatyta biologinė motinystė (žr. CK 3.139 straipsnį), tačiau tėvystė yra preziumuojama tėvui ir motinai esant santuokoje (žr. CK 3.140 straipsnio 1–3 dalis, 3.143 straipsnio 3 dalį, 3.150 straipsnio 1 dalį), taip ginant ne tiek biologinę tėvystę, kiek Å¡eimos santykių, kuriamų santuokos pagrindu, stabilumÄ . Tais atvejais, kai vaikas gimsta ne santuokoje, valstybė įtvirtina kitus bÅ«dus nustatyti galimÄ tėvystę, t. y. tėvystės pripažinimo ir nustatymo institutus (CK 3.140 straipsnio 4 dalis). 11. Tėvystei pripažinti yra bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos:

1) vaiko gimimo įraÅ¡e nėra duomenų apie tėvÄ dėl to, kad vaikas gimė ne santuokoje arba buvo nuginčyta vaiko motinos sutuoktinio tėvystė (CK 3.141 straipsnio 1 ir 2 dalys);

2) vaiko motinos sutikimas (CK 3.142 straipsnio 1 dalyje, 3.143 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyta, kad pareiÅ¡kimÄ dėl tėvystės pripažinimo vyras, laikantis save vaiko tėvu, paduoda kartu su vaiko motina, o CK 3.144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai vaiko motina negali kartu paduoti pareiÅ¡kimo dėl tėvystės pripažinimo, šį turi patvirtinti teismas);

3) asmens, laikančio save vaiko tėvu, savanoriÅ¡kas pareiÅ¡kimas dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis, 3.143 straipsnio 1, 4 dalys). 12. Nors atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas pagrįstai teigia, jog CK 3.144 straipsnis tiesiogiai nenurodo, kad Å¡ia teise galima pasinaudoti tik tais atvejais, kai vaikas jau yra gimęs, tačiau, vertinant visas bÅ«tinÄ sias tėvystės pripažinimo sÄ lygas, akivaizdu, jog bÅ«tina nustatyti ir tokius duomenis, kuriuos galima nustatyti tik vaikui gimus (pvz., viena iÅ¡ bÅ«tinųjų tėvystės pripažinimo sÄ lygų yra tai, kad vaiko gimimo įraÅ¡e nėra duomenų apie tėvÄ dėl to, kad vaikas gimė ne santuokoje arba buvo nuginčyta vaiko motinos sutuoktinio tėvystė (CK 3.141 straipsnio 1 ir 2 dalys)). Tai reiÅ¡kia, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas dėl tėvystės nustatymo, pripažino, kad Å¡ia teise pasinaudoti iki vaiko gimimo nėra galimybės.

13. Be to, akcentuotina, jog civilinio proceso įstatyme, numatančiame specialius procesinių dokumentų turinio bei formos reikalavimus, sprendžiant klausimÄ dėl tėvystės (motinystės nustatymo) nurodoma: „Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodomi duomenys apie vaikÄ (vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta), kai ieÅ¡kinį paduoda ne pats vaikas“ (CPK 387 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ia teisės norma įstatymų leidėjas pareiÅ¡kėjui numatė imperatyviÄ pareigÄ , teikiant ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo, nurodyti duomenis apie vaikÄ , kurie gali bÅ«ti gauti tik po vaiko gimimo. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad ginčai dėl tėvystės nustatymo, kol gims vaikas, teisme nenagrinėtini.

14. Ä®vertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, todėl teisingai iÅ¡sprendė ginÄÄ , panaikinti nutartį pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jolanta Gailevičienė