fbe4644e-76b2-486f-a2ae-d5867423c99a · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr.1-246- 445/2020 Teisminio proceso Nr.1-01-1-31695-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.1.;1.1.7.2.5.;1.1.8.1.;1.1.8.1.1.;1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.;1.1.8.7.13.;1.1.8.10.4.;1.2.4.6.1. ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 20 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui, nukentėjusiajam V. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje :

V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2019-02-20 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 187 str. 2 d. - 1 m. laisvės apribojimo bausme; 2) 2019-10-30 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 291 str. 1 d. - 45 dienų areÅ¡to bausme; 3) 2020-01-29 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų nuosprendžiu pagal BK 140 str.1 d. laisvės apribojimu 1 metams, paskyrus įpareigojimus visam bausmės laikui - pradėti dirbti(tęsti darbÄ ) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio, nuosprendis įsiteisėjo 2020-02-19, teistumai neiÅ¡nykę, kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : V. V. nežymiai sutrikdė sveikatÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ Å¾mogui, o bÅ«tent: 2019 m. liepos 24 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), V. S. sodybos kieme, tyčia, sugriebęs ranka V. S. už kaklo, jį smaugė, palenkęs į apačiÄ ir prispaudęs V. S. kairę veido pusę prie kieme stovėjusio automobilio kėbulo, nubraukė jo veidÄ per visÄ automobilio Å¡onÄ , tuo padarydamas nukentėjusiÄ jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairio antakio srityje bei sukėlė jam fizinį skausmÄ .

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. V. kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, prašė tik juos išvardinti. Su tuo sutiko prokuroras bei nukentėjusysis, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamasis V. V. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad buvo alkūne apėmęs V.

S. už kaklo, spaudė ir buvo palenkęs žemyn, nubraukė jo veidÄ per visÄ automobilio Å¡onÄ . 2019-07-24 vakare nuėjo pas V. S. į kiemÄ , bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Viskas vyko kieme prie V. S. automobilio. Buvo ir K. N..Visus savo anksčiau duotus parodymus – tiek apklausos, tiek akistatų su K. N. ir V. S. patvirtina. Ä®vykis buvo toks, kaip nurodyta praneÅ¡ime apie įtarimÄ . Gailisi, kad taip padarė. Mano, kad taip padarė todėl, kad buvo girtas. Nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena vienas sodyboje (duomenys neskelbtini). 2019-07-24 apie 19-20 val. pas jį į sodybÄ atėjo girtas kaimynas V.

V. ir paprašė paskolinti 5 eurus bei nuvežti į (duomenys neskelbtini) pas draugę. Jis V. V. paskolinti pinigų atsisakė, sakydamas, kad pinigų turi tik sau. Taip pat atsisakė vežti į (duomenys neskelbtini). V. V. nepatenkintas iÅ¡ jo namų išėjo. Vėliau, apie 21.30 val., bÅ«damas sodybos Å¡iltnamyje, iÅ¡girdo, kad kažkas atidarė kieme stovėjusio jo automobilio VW Passat bagažinę. Išėjęs iÅ¡ Å¡iltnamio pamatė, kad automobilio bagažinė tikrai atidaryta, o joje pasilenkęs kažkÄ daro K.

N.. Jis eidamas link automobilio pradėjo Å¡aukti, ko jis ten ieÅ¡ko. K. N. jam atsakė, kad ieÅ¡ko savo raktų, kuriuos neva pametė, kai jis vežė jį tos pačios dienos rytÄ Ä¯ parduotuvę. K. N. uždarė bagažinę. Einant prie automobilio, iÅ¡ kitos automobilio pusės iÅ¡Å¡oko ten buvęs pasislėpęs V. V. ir nieko nesakęs sugriebė jam savo rankos dilbiu už kaklo. Stipria jėga spausdamas, jį prilenkė ir prispaudęs prie automobilio kėbulo kaire veido puse nubraukė per visÄ Å¡onÄ .

Jis bandė sugriebti V. V. rankÄ , kad sumažintų smaugimÄ , tačiau jis jį dar labiau palenkė ir suspaudė, dėl ko jis pradėjo dusti. Dėl to jis negalėjo prieÅ¡intis ar Å¡auktis pagalbos. Jam buvo silpna, bet jis atsirėmė į automobilį, todėl nenukrito. Taip truputį pastovėjęs atgavo kvapÄ ir tada pastebėjo, kad kelnių deÅ¡inėje kiÅ¡enėje nėra jo turėtos piniginės. Jis V. V. paprašė, kad atiduotų piniginę, sakydamas, kad ten pinigų daug nėra ir jam pinigai nesvarbu, tačiau ten yra dokumentai, kurie jam svarbÅ«s. K.

N. jam pasakė, kad piniginės neėmė, o ji yra automobilyje. K. N. atidarė automobilio priekines keleivio dureles ir parodė ant kilimėlio gulinčiÄ piniginę. Jis paėmė piniginę, nežiÅ«rėdamas ar joje viskas yra, ir įsidėjo į kiÅ¡enę. Bijodamas tolimesnio smurto, pradėjo eiti link kaimynų. Nuėjo pas kaimynÄ J. D. į kiemÄ . IÅ¡ paskos atėjo ir V. V. su K. N.. V. V. pradėjo aiÅ¡kinti, kad jis turi nuvežti į "taÅ¡kÄ ", t. y. vietÄ , kur parduoda alkoholį. Jis atsisakė.

Nuėjo į kitÄ pusę, negu nuėjo V. V. ir K. N., bijodamas į savo namus nėjo, o pasislėpė laukuose. Policijai skambinti bijojo taip pat, nes matė, kad abu buvo grįžę prie jo namo, bijojo, kad jį gali iÅ¡girsti, kai kalbės. KitÄ dienÄ praÅ¡vitus ir iÅ¡ laukų grįžus į namus, pastebėjo, kad piniginėje nėra ten buvusių 10 eurų, kupiÅ«romis po 5 eurus. Suprato, kad pinigus pavogė V. V. su K. N., iÅ¡traukdami piniginę, kai jį smaugė. Ä®vykio metu, kai V. V. jį smaugė ir smaugiant braukė veidu per automobilį, jam buvo sukeltas skausmas, buvo nežymiai prakirstas ar nubrozdintas kairysis antakis.

Ä®vykio metu ir K. N., ir V. V. buvo girti, tai matėsi ir jautėsi alkoholio kvapas (b. l. 26-28) Liudytojas K. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-07-24 (duomenys neskelbtini) su draugu V. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20 val. abu atėjo pas pažįstamÄ V. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Tuo metu abu su V. V. buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Pas V. S. abu ėjo, nes V. V. sakė, kad nori kažkur važiuoti ir papraÅ¡ys V. S., kad Å¡is V. V. su juo pavežtų savo automobiliu. Jiems atėjus į sodybÄ , pamatė kieme stovintį V.

S. automobilį VW PASSAT. Abu su V. V. priėjo prie automobilio ir tuo metu iš šiltnamio išėjo V. S., kuris taip pat priėjo prie savo automobilio. Jis V. S. paklausė, ar galėtų juos pavežti. V. S. atsakė, kad paveš, bet vėliau. Tuo metu jis stovėjo prie automobilio bagažinės, o V. V. buvo pritūpęs prie automobilio priekinės dalies, todėl V. V. nesimatė. V. S. kalbėjosi su juo būdamas prie vairuotojo durelių. Dabar tiksliai negali prisiminti, nes buvo neblaivus, galbūt ir buvo atsidaręs automobilio bagažinę tuo metu, kai V.

S. išėjo iÅ¡ Å¡iltnamio, galėjo taip bÅ«ti, nes jis galėjo bagažinėje ieÅ¡koti savo raktų, buvo juos pametęs, galvojo, kad juos galbÅ«t pametė V. S. automobilyje, kai jis prieÅ¡ dienÄ jį vežiojo. Prisimena, kad kalbėdamas V. S. priėjo prie vairuotojo durelių ir ten bÅ«nant iÅ¡ po priekinės automobilio dalies iÅ¡Å¡oko V. V.. Matė, kaip V. V. ranka apkabino V. S. aplink kaklÄ , palenkė V. S. galvÄ Å¾emyn ir palenktÄ tempė prie automobilio Å¡ono, kaip suprato, V. V. taip apkabinęs ranka V.

S. kaklÄ smaugė. Taip laikydamas ranka aplink kaklÄ , V. V. tempė V. S. prie automobilio Å¡ono ir reikalavo, kad V. S. duotų automobilio raktus. V. S. sakė V. V., kad paleistų, jis taip pat pradėjo rėkti V. V., kad paleistų V. S.. Taip V. V. V. S. laikė keletÄ minučių, tada paleido. Suprato, kad V. V. V. S. buvo prismaugęs. Tada V. S. iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡siėmė raktus ir norėjo atsegti automobilio raktÄ , bet jis V. S. pasakė, kad nereikia raktų, niekas tų raktų ir automobilio neims.

Tada V. S. pasakė, kad iÅ¡ kiÅ¡enės dingo piniginė, klausė jų, kur piniginė. Jis V. S. atsakė, kad niekas nepaėmė piniginės. V. S. atsirakino savo automobilį ir automobilyje rado prie keleivio priekinės sėdynės savo piniginę, kuriÄ paėmė ir įsidėjo į kiÅ¡enę. V. S. nuėjo pas savo kaimynÄ J. D.. Jis su V. V. taip pat ten nuėjo. BÅ«nant J. D. sodybos kieme V. V. pradėjo praÅ¡yti, kad V. S. nuvežtų į "taÅ¡kÄ " nusipirkti degtinės. Jis matė, kad V. S. labai iÅ¡sigandęs ir supratęs, kad jis tikrai neveÅ¡ jų, pasakė V.

V., kad eina namo. MinėtÄ vakarÄ su V. V. iÅ¡siskyrė, abu nuėjo į namus. (b. l. 63-65) Liudytojas J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje, (duomenys neskelbtini) yra V. S. sodyba. 2019-07-25 apie 10.00 val. jam bÅ«nant savo sodybos kieme, pas jį atėjo V. S.. Pokalbio metu jis papasakojo, kad 2019-07-24 apie 21.30 bÅ«nant sodybos kieme prie savo automobilio, atėjo tame pačiame kaime gyvenantis V. V. su K. N.. Tarp jų su V. V. įvyko incidentas, kurio metu V.

V. rankomis sugriebė už kaklo ir pargriovė ant žemės. V. S. pasakojo, kad po įvykusio incidento skaudėjo kaklÄ . Dar pasakojo, kad apžiÅ«rėjęs automobilį, savo piniginę automobilyje rado ant keleivio sėdynės, tačiau joje nerado 10 Eur, tai yra dviejų kupiÅ«rų po 5 Eur. Å io pokalbio metu jis V. S. veido nematė sužalojimų. Prisimena, kad V. S. pasakojo, kad K. N. nieko nedarė, tik stovėjo Å¡alia automobilio. Jis Å¡io įvykusio incidento 2019-07-24 apie 21.30 V. S. sodyboje nematė ir negirdėjo. (b. l. 53-55) Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 769/2019 (06) nurodyta, kad V.

S. kliniÅ¡kai nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje kairio antakio srityje. Sužalojimas padarytas veikiant kairio antakio sritį kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ . (b. l.

48) Akistatos tarp nukentėjusiojo V. S. ir įtariamojo V. V. metu jie patvirtino savo prodymus. (b. l. 139-141) Akistatos tarp liudytojo K. N. ir įtariamojo V. V. metu jie patvirtino savo parodymus. (b. l. 134-136) 2019-07-26 protokole – pareiškime policijai V. S. nurodė, kad 2019-07-24 (duomenys neskelbtini), jį smaugė V. V. ir talžė į automobilį bei iš kišenės pagrobė piniginę su 10 Eur ( b.l. 10-14). 2019-07-31 – 2019-08-01 įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta ir nieko nerasta bei nepaimta ( b.l. 15-21).

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibÅ«dinančių pavojingÄ veikÄ kaip nusikaltimÄ ar kaip baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Kaltinamojo V. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas. Tam, kad asmuo bÅ«tų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vienÄ iÅ¡ nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas (padarydamas) žmogui bent vienÄ iÅ¡ minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmÄ arba nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis tyčia spaudė nukentėjusiajam kaklÄ , palenkęs nukentėjusiojo galvÄ ir prispaudęs kairę pusę prie automobilio, nubraukę veidÄ per visÄ automobilio Å¡onÄ , tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairio antakio srityje bei sukėlė fizinė skausmÄ . BK 140 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V.

V. veikė tiesiogine tyčia, t.y. apkabinęs ranka nukentėjusiojo kaklÄ ir jį spausdamas, lenkdamas galvÄ Å¾emyn ir spausdamas veidÄ bei braukdamas per automobilio Å¡onÄ , suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiojo sveikatai, t. y. kad sutrikdys nukentėjusiajam sveikatÄ , tačiau konkrečių padarinių nesiekė, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiÅ¡kai sukeltus padarinius.

Kaltinamasis pilnai pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku buvo nurodytoje vietoje ir savo veiksmais nukentėjusiajam padarė teismo medicinos specialisto nustatytÄ kÅ«no sužalojimÄ bei sukėlė fizinį skausmÄ . Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ nebÅ«dingas pojÅ«tis, kančia, prieÅ¡ingybė malonumui. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam asmeniui smÅ«gį ar kaip kitaip prieÅ¡ jį naudoja fizinę jėgÄ , suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmÄ arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jo veika buvo atlikta dėl kažkokių asmeninių aplinkybių (apkalbėjo motinÄ ), nelaikytina priežastimi veikti bÅ«tinosios ginties, kerÅ¡to pagrindu, t.y. nuo alkoholio apsvaigusio asmens iÅ¡sivaizduojamos aplinkybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad net ir tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.

Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta. Bausmės skyrimo motyvai Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės:

1) veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. BÅ«tent girtumas įtakojo kaltinamojo elgesį, veiksmus panaudoti smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Å iuo atveju nesvarbus kaltinamojo apsvaigimo laipsnis, tačiau akivaizdu, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio nesugebėjo tinkamai elgtis susidariusioje konfliktinėje situacijoje, o apsvaigimas paskatino atlikti nusikalstamus veiksmus;

2) nusikalstamÄ veikÄ padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimÄ ir teistumas neiÅ¡nykęs iki inkriminuojamos veikos padarymo pradžios. Kaltinamojo V. V. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), daug kartų baustas už administracinius nusižengimus (ir turi galiojančių nuobaudų). Nėra pateikta įrodymų, kad kaltinamasis legaliai dirbtų, nors jis nurodo apie jo darbÄ (duomenys neskelbtini). Psichiatrinis gydymas, įskaita - neįraÅ¡ytas. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita – neįraÅ¡ytas. Už nusikalstamos veikos padarymÄ skiriama bausmė, kurios paskirtis įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes Kaltinamasis padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, esant recidyvistui. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nusikalstamos veikos padarytos neatsitiktinai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. Kaltinamajam parinktina terminuota laisvės atėmimo bausmė, kadangi jis daro tyčines nusikalstamas veikas, asmenybė apibÅ«dinama neigiamai, kaip nelinkęs laikytis įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, smurtauja prieÅ¡ bejėgius nukentėjusiuosius (nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini)), smurtauja savavaliÅ¡kai atėjęs į nukentėjusiojo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kur asmeniui iÅ¡skviesti pagalbÄ komplikuota dėl vietovės nutolimo nuo rajono centro, atsižvelgiant ir į tai, kad V.

V. yra teistas už svetimo turto sunaikinimÄ visuotinai pavojingu bÅ«du (padegant pastatus) ir Å¡velnesnėmis bausmių rÅ«Å¡imis nėra pasiekiami bausmės tikslai. Teismas užtikrina teisingumo principo taikymÄ vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta ar per Å¡velni. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad teisinga bausmė paskiriama nebÅ«tinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ padariusį asmenį. Kaltinamasis V. V. savo elgesį vertina kritiÅ¡kai, pripažįsta, kad padarė nusikalstamÄ veikÄ ir nurodo tam priežastis – apsvaigimas nuo alkoholio, t.y. apsvaigęs nekontroliuoja savo elgesio taip, kad nenusikalstų ir netinkamų draugų pasirinkimas (anksčiau teisto K.

N. neigiama įtaka). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. V. yra jauno amžiaus, atvirai iÅ¡sako savo asmenybės problemas dėl svaiginimosi ir nusikalstamų veikų padarymo, vertintina, kad jam taikant BK 75 straipsnio nuostatas, ir bus pasiekti bausmės tikslai, be realios bausmės atlikimo, siekiant teigiama linkme pakeisti kaltinamojo gyvenimo bÅ«dÄ . Kaltinamajam parinktinos tokios pareigos ir draudimai, kurios Å¡alintų aplinkybes nesilaikyti įstatymo ir bendro gyvenimo normų. Byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas.

Kaltinamojo nuosavybės teisės laikinai apribotos nebuvo. Kaltinamasis V. V. pagal BPK 140 straipsnį nebuvo laikinai sulaikytas. Kaltinamajam V. V. taikoma kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti - taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, kaltinamajam taikytinos BK 64 -1 straipsnio nuostatos, nes kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 , 301 – 305, 307- 308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 1 dalyje ir skirti jam terminuotÄ laisvės atėmimÄ devyniems (9) mėnesiams. Taikant Baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1, 2 dalis, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas Å¡eÅ¡iems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtÄ bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę terminuotÄ laisvės atėmimÄ deÅ¡imčiai (10) mėnesių. Taikant Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktÄ , 5 punktÄ , 7 punktÄ , 9 punktÄ , 10 punktÄ , V.

V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems (1) metams Å¡eÅ¡iems (6) mėnesiams, paskiriant pareigas ir draudimus: įpareigoti V. V. per vienÄ (1) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, per rajoninę visuomenės informavimo priemonę (Varėnos rajone leidžiamÄ laikraÅ¡tį) atsipraÅ¡yti nukentėjusįjį asmenį V. S., gim. (duomenys neskelbtini), skelbimo forma patalpinant atsipraÅ¡ymo tekstÄ ; V. V. pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbÄ ar mokslÄ ; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; uždrausti bendrauti su K.

N., gim. (duomenys neskelbtini); nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio). Paskirtas pareigas ir draudimus vykdyti per visÄ terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ â€“ vienerius (1) metus Å¡eÅ¡is (6) mėnesius. V. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – taikyti iki įsiteisės nuosprendis, o įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendis gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo, skundÄ paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«muose (iÅ¡aiÅ¡kinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Dalis Žilionis