fbe1df89-4f6f-4da3-9082-219cada1bf02 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                               Â

                                 Civilinė byla Nr. 2-265/2010

                                                                               Â

              Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Å erno ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės B. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1609-230/2009 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės ,,Parex bankas“ ieÅ¡kinį atsakovei B. J., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Nidulus“, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovas AB

,,Parex bankas“ 2009 m. balandžio 9 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei B. J. , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 617 154,77 eurų

skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas bei 25 309,12 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 13 d. su trečiuoju asmeniu skolininku UAB „Nidulus“ sudarė kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ suteikė minėtai bendrovei 3

100 000 Lt dydžio kreditÄ , kurį kredito gavėjas turėjo grÄ Å¾inti iki 2010 m. rugsėjo 12 d. Skolininko prievolės įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, be to, atsakovė

B. J. 2007 m. rugsėjo 17 d. laidavimo sutartimi įsipareigojo kaip solidari skolininkė atsakyti Bankui visu jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu skolininkas UAB „Nidulus“ laiku ir tinkamai nevykdys prievolių pagal minėtÄ kreditavimo sutartį. 2008 m. vasario 15 d. susitarimu kredito valiuta buvo pakeista iÅ¡ litų į eurus. IeÅ¡kovo teigimu, skolininkas UAB „Nidulus“ nevykdė savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, todėl Bankas 2008 m. gruodžio 18 d. nutraukė Å¡iÄ sutartį, o skolÄ privalo grÄ Å¾inti laiduotoja atsakovė.

Atsakovė B. J. ir trečiasis asmuo UAB ,,Nidulus“ 2009 m. gegužės 13 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB ,,Nidulus“ negali bÅ«ti laikomas pažeidusiu savo prievoles pagal kreditavimo sutartį, todėl Bankas neturėjo pagrindo Å¡iÄ sutartį nutraukti ir reikalauti skolos grÄ Å¾inimo. Skolininkui nepažeidus savo prievolių, nekyla ir laiduotojos atsakomybė pagal laidavimo sutartį. PateiktÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį pasirašė atsakovė B. J. ir UAB ,,Nidulus“ generalinis direktorius G. J. (b. l. 57).Â

Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi paskyrė parengiamÄ jį teismo posėdį 2009 m. birželio 17 d. Teismo Å¡aukimas apie šį posėdį buvo įteiktas 2009 m. birželio 2 d. atsakovės sutuoktiniui G. J. (b. l. 104). Taip pat teismo Å¡aukimas 2009 m. birželio 2 d. įteiktas UAB ,,Nidulus“ atstovui (b. l. 105). Â

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 17 d. priėmė sprendimÄ už akių, kuriuo ieÅ¡kinį patenkino. Teismas nurodė, kad atsakovei apie parengiamojo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta nustatyta tvarka (CPK 123 str. 3 d., 124 str. 1 d.), tačiau ji be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvyko ir negautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant (CPK 230 str. 2 d.).  Â

Teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti skolininkui UAB ,,Nidulus“ skirti įspėjimai patvirtina, jog kredito gavėjas nuo 2008 m. balandžio 4 d. pradėjo nebevykdyti

įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį – nemokėjo įsipareigojimo mokesčių, palūkanų,

delspinigių. Todėl, teismo nuomone, ieÅ¡kovas turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ kartu su priskaičiuotomis palÅ«kanomis ir kitomis mokėtinomis pagal sutartį sumomis (kreditavimo sutarties 9.1, 9.1.1, 9.1.2 p.), kÄ Bankas padarė 2008 m. gruodžio

18 d. praneÅ¡imu ir apie tai pranešė laiduotojai atsakovei. Teismo teigimu, skolininkui nevykdant prievolių, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo ir iÅ¡ laiduotojos, kaip solidarios bendraskolės (laidavimo sutarties 3.1, 3.2 p., CK 6.81 str.). Teismas taip pat sprendė, kad atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyti argumentai, jog sutartį pažeidė kreditorius, nebuvo įrodyti, todėl nesudarė pagrindo atmesti ieÅ¡kinį. Â

Atsakovė B. J. 2009 m. liepos 7 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į CK 4.193 straipsnio pirmÄ jÄ dalį, kuriÄ sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant su CK 6.6. straipsnio ketvirtosios dalies ir

6.81 straipsnio pirmosios dalies nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad hipotekos kreditorius reikalavimo patenkinimÄ pirmiausia gauna iÅ¡ įkeisto turto, ir tik jeigu įkeistas turtas parduodamas už mažesnę kainÄ nei bÅ«tina reikalavimui patenkinti, po to jis gali reikalauti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kito skolininko ar laiduotojo turto įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovės teigimu, užtikrinant kredito grÄ Å¾inimÄ UAB „Nidulus“ įkeitė nuosavybės teise jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , Å¡io turto vertė Å¡alių susitarimu 1 074 546 Lt suma virÅ¡ija teismo sprendimu iÅ¡ atsakovės priteistÄ sumÄ . IeÅ¡kovui pradėjus priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi įkeistÄ turtÄ areÅ¡tavo, tačiau ieÅ¡kovas nesikreipė dėl įkeisto ir areÅ¡tuoto turto pardavimo iÅ¡ varžytynių. Atsakovės nuomone, kadangi ieÅ¡kovas neįgyvendino savo teisės parduoti įkeistÄ turtÄ iÅ¡ varžytynių, jis neturi teisės reikalauti, kad UAB „Nidulus“ skola bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ atsakovės kaip laiduotojos.

Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi atmetė atsakovės pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Teismas sprendė, jog atsakovė nenurodė teismui jokių argumentų dėl jos neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, o jos teiginiai dėl sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo nesudaro pagrindo panaikinti priimtÄ sprendimÄ už akių. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlikto formalų net tik ieÅ¡kovo, bet ir atsakovės pateiktų įrodymų tyrimÄ , tačiau atsakovė neįrodė savo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytų aplinkybių, kad kreditorius pažeidė sutartimi prisiimtas prievoles. Teismas taip pat atmetė atsakovės teiginius, jog sprendimas už akių prieÅ¡tarauja CK 4.193 straipsnio nuostatai, nurodydamas, kad laiduotojos atsakovės ir skolininko UAB ,,Nidulus” atsakomybė

ieÅ¡kovui yra solidari (CK 6.81 str., 6.6 str. 4 d.). Remiantis CK 6.83 straipsnio pirmÄ ja dalimi, įvykdžiusiam prievolę

laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal Å¡iÄ prievolę, taip pat ir hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad skolininkas prievolę įvykdytų iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, todėl, teismo teigimu, atsakovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininkÄ (CK 6.83 str. 4 d.).

Atskiruoju skundu atsakovė B. J. praÅ¡o minėtÄ teismo nutartį panaikinti, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimÄ už akių, o bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės atnaujinti. SkundÄ grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad apeliantė į parengiamÄ jį teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teismo Å¡aukimas buvo įteiktas ne atsakovei, o jos sutuoktiniui, tačiau pastarasis neįvykdė savo pareigos perduoti Å¡aukimÄ atsakovei, todėl atsakovė į posėdį neatvyko ne savo valia, o dėl objektyvaus nežinojimo apie jį. Procesinio dokumento neįteikimas adresatui dėl kito asmens kaltės laikomas svarbia priežastimi peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovė laiku pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ji piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir vilkino bylos nagrinėjimÄ .

2. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo sprendimo už akių pagrįstumu leidžia abejoti tai, jog teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.193 straipsnio pirmÄ jÄ dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininko teisė į reikalavimo patenkinimÄ bendra tvarka iÅ¡ kito, tai yra neįkeisto, turto, atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistÄ turtÄ , jo nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008, 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje NR. 3K-3-573/2004, 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Nagrinėjamoje byloje kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymas yra pilnai užtikrintas nekilnojamojo turto, kurio vertė virÅ¡ija ieÅ¡kovo reikalaujamÄ priteisti sumÄ , hipoteka.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas AB ,,Parex bankas“ praÅ¡o skundÄ atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, nes atsakovė be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį ir nenurodė aplinkybių, leidžiančių abejoti priimto teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Banko nuomone, apeliantės nurodoma teismų praktika neturi nieko bendra su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, kai ieÅ¡kinio reikalavimas reiÅ¡kiamas ne pagrindiam skolininkui, o solidariam bendraskoliui – laiduotojui. Ä®statymai numato, jog prievolės užtikrinimui gali bÅ«ti taikomos kelios užtikrinimo priemonės, tačiau nenumatomas tokių priemonių eiliÅ¡kumas. Banko ir atsakovės sudarytoje laidavimo sutartyje numatyta, kad Bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliÅ¡kumu ir kokias kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti. Be to, pagrindiniam skolininkui UAB ,,Solestina“ (buvusi UAB ,,Nidulus“) yra iÅ¡kelta bankroto byla, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto nėra galimas. Bankroto bylos iÅ¡kėlimas pagrindiniam skolininkui nepanaikina laiduotojo atsakomybės ir neužkerta kelio kreditoriui reikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme dėl skolos priteisimo iÅ¡ laiduotojo.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nagrinėdamas atsakovės pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikos ir, atmesdamas šį atsakovės pareiÅ¡kimÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežasčiųÂ

Viena iÅ¡ bÅ«tinų sprendimo už akių priėmimo sÄ lygų yra Å¡alies nesirÅ«pinimas proceso eiga, kai Å¡alis ar jos atstovas dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, nedalyvavo teismo posėdyje, nors apie šį posėdį jai buvo tinkamai praneÅ¡ta.

Atsakovė savo pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nenurodė jokių jos nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių (b. l. 113-116), o su tuo susijusius argumentus dėsto tik savo atskirajame skunde (b. l. 144-147). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nors, kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , pagal CPK 306 straipsnio antrosios dalies nuostatas, atskirasis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nurodomi argumentai susiję su tinkamu praneÅ¡imu Å¡aliai apie teismo posėdį, tai yra su Å¡alies teise dalyvauti teisminiame procese, o apeliacinės instancijos teismas privalo iÅ¡nagrinėti atskirojo skundo argumentus, Å¡ios aplinkybės turėtų bÅ«ti tiriamos nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ (CPK 302, 320 str.).

Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantė teigia, kad į teismo posėdį neatvyko ne dėl savo kaltės esant svarbioms tokio neatvykimo priežastims, nes šaukimas į šį teismo posėdį buvo įteiktas jos sutuoktiniui, o ne jai asmeniškai, tačiau sutuoktinis jo apeliantei neperdavė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie apeliantės argumentai neduoda pagrindo pripažinti jos nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių svarbiomis (CPK 185 str.). Pirma, pagal CPK 123 straipsnio trečiÄ jÄ dalį, jei procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių Å¡eimos narių, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡eimos nariai turi prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ byloje. Nagrinėjamu atveju tokio prieÅ¡ingo apeliantės sutuoktinio suinteresuotumo byloje nėra nustatyta, todėl toks teismo Å¡aukimo įteikimas laikomas tinkamu. Dokumentus įteikus Å¡eimos nariui, nėra aktualÅ«s Å¡eimos narių tarpusavio santykiai ir dokumentus priėmusio asmens tinkamas jo pareigos informuoti asmenį, kuriam dokumentai skirti, įvykdymas (CPK 185 str.).

Antra, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantė dar 2009 m. gegužės 13 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Taigi jai buvo žinoma apie pradėtÄ teismo procesÄ , todėl ji taip pat turėjo pareigÄ rÅ«pintis proceso skatinimu ir juo domėtis (CPK 7 str.). Atsižvelgiant į Å¡iuolaikines komunikacijos priemones, tokia pareiga yra lengvai įvykdoma.

Trečia, kaip matyti iš atsakovės bei trečiojo asmens UAB ,,Nidulus“ pateikto bendro

atsiliepimo į ieškinį, trečiojo asmens vardu veikė bendrovės direktorius G. J. . Atsakovei skirtas teismo šaukimas buvo taip pat

įteiktas apeliantės sutuoktiniui G. J. . Å aukimas tinkamai buvo įteiktas ir trečiajam asmeniui UAB ,,Nidulus“. Taigi yra pagrindas manyti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo bendrai formavo savo procesinę pozicijÄ byloje, trečiajam asmeniui buvo tinkamai praneÅ¡ta, tačiau jis taip pat nedalyvavo teismo posėdyje.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis laikė nesvarbiomis (CPK 288, 185 str.).

Dėl sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo

Teismas, atmesdamas atsakovo praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių, sprendė, jog atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, tai yra laikė, jog nėra ir antrosios sÄ lygos, numatytos CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje.

Kaip žinoma, pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iÅ¡ esmės netirdamas Å¡ių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindÄ . Taigi teismas privalo nustatyti, ar bÅ«tų pagrindo tenkinti arba atmesti ieÅ¡kinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu net formalus įrodymų vertinimas nesuteikia pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį, tokį ieÅ¡kinį sprendimu už akių bÅ«tina atmesti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir skundžiamo sprendimo, atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovo reikalavimais, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad skolininkas nepažeidė kredito sutarties, todėl ieÅ¡kovas negalėjo jos nutraukti ir reikalauti grÄ Å¾inti skolÄ . Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, ir konstatavo, jog atsakovė Å¡ių savo teiginių neįrodė.

Tuo tarpu tiek savo praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti teismo sprendimÄ už akių, tiek atskirÄ jį skundÄ atsakovė grindžia kitokio pobÅ«džio argumentais, susijusiais su teisės normų, reglamentuojančių laidavimo teisinius santykius, aiÅ¡kinimu.

Kaip minėta, atsakovė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, netinkamai taikė CK 4.193 straipsnio pirmosios dalies nuostatÄ , pagal kuriÄ hipotekos kreditorius reikalavimo patenkinimÄ pirmiausia gauna iÅ¡ įkeisto turto, ir tik jeigu įkeistas turtas parduodamas už mažesnę kainÄ nei bÅ«tina reikalavimui patenkinti, po to jis gali reikalauti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kito skolininko ar laiduotojo turto įstatymo nustatyta tvarka. Taigi atsakovė iÅ¡ esmės kelia teisės aiÅ¡kinimo klausimus.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai iÅ¡aiÅ¡kino minėtus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai atmetė pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimÄ , nurodydamas, jog nėra pagrindo abejoti jo teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 185 str.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ prievolę turintys bendraskoliai, o jei jų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.81 str., 6.6 str. 4 d.).

Kaip žinoma, laidavimas ir turto įkeitimas yra atskiros prievolių užtikrinimo priemonės, todėl tais atvejais, kai prievolės įvykdymas užtikrintas keliais skirtingais bÅ«dais, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu bÅ«du naudotis, tai yra gali reikalauti, kad prievolę įvykdytų bet kuris asmuo – tiek laiduotojas, tiek įkaito davėjas, tiek abu kartu. Dėl to, apeliantei nepateikus įrodymų, jog reikalavimas ar jo dalis yra įvykdyta, vien aplinkybė, kad Bankui yra įkeistas skolininko turtas, neužkerta kelio Bankui reikalauti prievolės įvykdymo ir iÅ¡ laiduotojo. Kreditoriui gavus visÄ ar dalį savo reikalavimo patenkinimo iÅ¡ skolininko ar pardavus įkeistÄ jo turtÄ , atitinkamai bÅ«tų sumažinami kreditoriniai reikalavimai laiduotojui, ir atvirkščiai (CK 6.83 str.). Taigi apeliantei neįrodžius, jog dalis skolos yra padengta iÅ¡ įkeisto turto, aplinkybė, kad Banko reikalavimas yra užtikrintas turto hipoteka, nėra pagrindas atmesti Banko reikalavimÄ (CPK 178 str.).

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį ir naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                          Virginija Čekanauskaitė   Â

                                                                                                                       Donatas Å ernas Â

                                                                                                                      Â

 Egidijus Žironas Â