fbdeabe2-b119-4218-b8cc-e3d298966e29 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-406/2014                                                                                           Proceso Nr. 1-06-1-01063-2010-1                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1; 2.1.7.4.; 2.1.15.3.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,teisėjų Elenos Vainienės ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Martynai Paušaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Venckūnui,nuteistiesiems A.

V. ir B. P.,gynėjams advokatams Stasiui Karveliui, Edvinui Sergaičiui ir Romui Aikevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo B. P. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus, nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio, taip pat nuteistojo D. U. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo:B. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, bei nuteistas:pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 90 MGL (11 700 Lt) dydžio bauda;pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda;pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir B.

P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 105 MGL (13 650 Lt) dydžio bauda.A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 90 MGL (11 700 Lt) dydžio bauda.D. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 70 MGL (9 100 Lt) dydžio bauda.IÅ¡ B. P., A. V. ir D. U. solidariai priteista atlyginti 205 850 Lt turtinę žalÄ bankrutuojančiai UAB „V (duomenys pakeisti)“ (toliau – BUAB “V“).Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį R.

S.-U., tačiau nuosprendis dėl jos apeliacine tvarka neskundžiamas.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : B. P. nuteistas už tai, kad jis iÅ¡Å¡vaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent : laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 9 d. bÅ«damas UAB “V“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi bei kasininku, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d.

įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, jog Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, veikdamas bendrai kartu su UAB “V“ vienintelės akcininkės P. V. sÅ«numi komercijos direktoriumi A. V. bei su tiekėju D. U., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas nusikalstamÄ tikslÄ iÅ¡Å¡vaistyti didelės vertės UAB “V“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, kartu su A.

V. žadėdamas atsilyginti už paslaugÄ , įtikino D. U. pateikti jo sutuoktinei R. S.-U. pasiraÅ¡yti fiktyvias sutartis bei perdavimo-priėmimo aktus, pagal kuriuos pastaroji neva sukurs statybos profilio autorinius darbus. D. U. sutikus su pasiÅ«lymu, A. V. organizavus minėtų dokumentų: sutarčių ir perdavimo-priėmimo aktų paruoÅ¡imÄ , t. y. nieko apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ nežinančiai juristei S. M. pagal A. V. pateiktus duomenis suraÅ¡ius po du vienetus sutarčių:2008 m. vasario 4 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/02/04-01 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB „P (duomenys pakeisti)“ sandėlio Å¡iltam angarui 875 m2, (duomenys neskelbtini), Kauno r.“, kÅ«rinio kaina – 17 250,00 Lt;2008 m. kovo 10 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį A-2008/03/10-01 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB „D (duomenys pakeisti)“ sandėliams 7000 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kÅ«rinio kaina – 23 000,00 Lt;2008 m. kovo 10 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį A-2008/03/10-02 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB „V (duomenys pakeisti)“ autoservisui ir administracinėm patalpom 1820 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kÅ«rinio kaina – 32 200,00 Lt;2008 m. kovo 10 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/03/10-03 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB „C (duomenys pakeisti)“ DAF autoservisui su administracinėm patalpom 2280 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kÅ«rinio kaina – 34 500,00 Lt;2008 m. balandžio 28 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/04/28-01 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB „M (duomenys pakeisti)“ keturių aukÅ¡tų komerciniam pastatui 3600 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kÅ«rinio kaina – 41 400,00 Lt;2008 m. birželio 18 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/06/18-01 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB „A (duomenys pakeisti)“ sandėlio Å¡iltam angarui 648 m2, (duomenys neskelbtini) k., Kauno r.“, kÅ«rinio kaina – 17 250,00 Lt;2008 m. birželio 25 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/06/25-01 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB „T (duomenys pakeisti)“ sandėliavimo pastatam ir administracinėm patalpom 1206 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kÅ«rinio kaina – 17 250,00 Lt;2008 m. liepos 15 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/07/15-01 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB „U (duomenys pakeisti)“ administracinio pastato 800 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kÅ«rinio kaina – 23 000,00 Lt,kuriose buvo įraÅ¡yti jam žinomai melagingi duomenys apie tai, kad neva R.

S.-U. įsipareigoja atlikti autorinius darbus, iÅ¡ viso už 205 850,00 Lt, o UAB “V“ įsipareigoja už juos atsiskaityti, bei suraÅ¡ius po du vienetus perdavimo-priėmimo aktų:2008 m. vasario 22 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/02/04-01; 2008 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/03/10-01; 2008 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/03/10-02; 2008 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/03/10-03; 2008 m. birželio 23 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/04/28-01; 2008 m. liepos 5 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/06/18-01; 2008 m. liepos 23 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/06/25-01; 2008 m. rugpjūčio 5 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/07/15-01, kuriuose buvo įraÅ¡yti jam žinomai melagingi duomenys apie tai, kad neva R.

S.-U. atliko ir perdavė autorinius darbus, o UAB “V“ direktorius B. P. juos priėmė, Å¡iuos suklastotus dokumentus – minėtas sutartis bei perdavimo-priėmimo aktus – A. V. per D. U. perdavus apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ turto iÅ¡Å¡vaistymÄ â€“nieko nežinančiai R. S.-U., pastarajai pasiraÅ¡ius minėtose suklastotose sutartyse bei perdavimo-priėmimo aktuose, Å¡iuos dokumentus per D. U. ir A. V. atidavus B. P., pastarasis patvirtino savo paraÅ¡u ir UAB “V“ antspaudu minėtas suklastotas sutartis bei perdavimo-priėmimo aktus.

Po ko, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , jis nurodė nieko apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ nežinančiai vyr. buhalterei V. A. (buvusi pavardė N.) ankščiau iÅ¡vardintų suklastotų sutarčių pagrindu įforminti apskaitoje realiai neįvykusias Å«kines operacijas – autorinių darbų pirkimÄ iÅ¡ R. S.-U., iÅ¡ viso už 205 850,00 Lt, tarp jų Gyventojų pajamų mokestis (15 proc.) – 30 877,50 Lt. V. A. įvykdžius direktoriaus B. P. nurodymus, t. y. įtraukus Å¡ias Å«kines operacijas į įmonės apskaitÄ bei kaip atsiskaitymÄ už neva atliktus autorinius darbus iÅ¡raÅ¡ius kasos iÅ¡laidų orderius: 2008 m. rugpjūčio 1 d.

Nr. 595 – 105 570,00 Lt sumai ir 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 604 – 69402,50 Lt sumai, pagal kuriuos neva R. S.-U. iÅ¡mokama grynais pinigais iÅ¡ viso 174 972,50 Lt, B. P. tokiu bÅ«du kaip įmonės kasininkas nepagrįstai nurašė iÅ¡ kasos pinigus, o įmonei 2008 m. lapkričio 13 d. sumokėjus Gyventojų pajamų mokestį, nesusijusį su darbo santykiais, iÅ¡ viso 30 877,50 Lt, B. P. kartu su bendrininkais A. V. ir D. U. Å¡iais savo veiksmais užimamų pareigų pagrindu iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ didelės vertės UAB “V“ priklausantį turtÄ , iÅ¡ viso 205 850,00 Lt, dėl ko padarė įmonei to paties dydžio didelę turtinę žalÄ .B.

P. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje.B. P. taip pat nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent:laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d., bÅ«damas UAB “V“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi ir kasininku bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) Nr. IX-574 21 straipsnio reikalavimus bÅ«damas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pažeisdamas to paties Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama....“, 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodoma, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.“, nurodė nieko apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ nežinančiai vyr. buhalterei V. A. įforminti apskaitoje jo paties paraÅ¡u ir įmonės UAB “V“ antspaudu patvirtintus suklastotus dokumentus – sutartis: 2008 m. vasario 4 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/02/04-01, 2008 m. kovo 10 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį A-2008/03/10-01, 2008 m. kovo 10 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį A-2008/03/10-02, 2008 m. kovo 10 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/03/10-03, 2008 m. balandžio 28 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/04/28-01, 2008 m. birželio 18 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/06/18-01, 2008 m. birželio 25 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/06/25-01, 2008 m. liepos 15 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/07/15-01, kuriose buvo įraÅ¡yti jam žinomai melagingi duomenys apie tai, kad neva R.

S.-U. įsipareigoja atlikti autorinius darbus, iš viso už 205 850,00 Lt, o UAB “V“ – už juos atsiskaityti, bei perdavimo-priėmimo aktus: 2008 m. vasario 22 d. Nr. A-2008/02/04-01, 2008 m. kovo 31 d. Nr. A-2008/03/10-01, 2008 m. kovo 31 d. Nr. A-2008/03/10-02, 2008 m. kovo 31 d. Nr. A-2008/03/10-03, 2008 m. birželio 23 d. Nr. A-2008/04/28-01, 2008 m. liepos 5 d. Nr. A-2008/06/18-01, 2008 m. liepos 23 d. Nr. A-2008/06/25-01, 2008 m. rugpjūčio 5 d. Nr. A-2008/07/15-01, kuriuose buvo įrašyti jam žinomai melagingi duomenys apie tai, kad neva R.

S.-U. atliko ir perdavė autorinius darbus, o UAB “V“ direktorius B. P. juos priėmė, vyr. buhalterei įvykdžius direktoriaus B. P. nurodymus, įmonės apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos – autorinių darbų pirkimas iš R. S.-U., iš viso už 205 850,00 Lt, tarp jų Gyventojų pajamų mokestis (15 proc.) – 30 877,50 Lt, ir kasos išlaidų orderiai: 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 595 – 105 570,00 Lt sumai ir 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 604 – 69 402,50 Lt sumai, pagal kuriuos neva R.

S.-U. buvo iÅ¡mokėta grynais pinigais iÅ¡ viso 174 972,50 Lt.Dėl Å¡ių Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimo iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB “V“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d.B. P. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.B. P. taip pat nuteistas už tai, kad jis pagamino netikrus dokumentus, o bÅ«tent:laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d., bÅ«damas UAB “V“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi, žinodamas, kad jokie autoriniai darbai nebus atliekami, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje patvirtino savo paraÅ¡u ir UAB “V“ antspaudu Å¡iuos fiktyvius dokumentus – sutartis:2008 m. vasario 4 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/02/04-01 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB “P“ sandėlio Å¡iltam angarui 875 m2, (duomenys neskelbtini), Kauno r.“, kÅ«rinio kaina – 17 250,00 Lt; 2008 m. kovo 10 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį A-2008/03/10-01 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB “D“ sandėliams 7000 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kÅ«rinio kaina – 23 000,00 Lt; 2008 m. kovo 10 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį A-2008/03/10-02 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB “V“ autoservisui ir administracinėm patalpom 1820 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kÅ«rinio kaina – 32 200,00 Lt; 2008 m. kovo 10 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/03/10-03 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB “C“ DAF autoservisui su administracinėm patalpom 2280 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kÅ«rinio kaina – 34 500,00 Lt; 2008 m. balandžio 28 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/04/28-01 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB “M“ keturių aukÅ¡tų komerciniam pastatui 3600 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kÅ«rinio kaina – 41 400,00 Lt; 2008 m. birželio 18 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/06/18-01 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB “A“ sandėlio Å¡iltam angarui 648 m2, (duomenys neskelbtini), Kauno r.“, kÅ«rinio kaina – 17 250,00 Lt; 2008 m. birželio 25 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/06/25-01 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB “T“ sandėliavimo pastatam ir administracinėm patalpom 1206 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kÅ«rinio kaina – 17 250,00 Lt; 2008 m. liepos 15 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/07/15-01 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB “U“ administracinio pastato 800 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kÅ«rinio kaina – 23 000,00 Lt, kuriose buvo įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad neva R.

S.-U. įsipareigoja atlikti autorinius darbus, iÅ¡ viso už 205 850,00 Lt, o UAB “V“ – už juos atsiskaityti. Å ių netikrų dokumentų – sutarčių pagrindu pagal kasos iÅ¡laidų orderius: 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 595 ir 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 604, kaip atsiskaitymÄ už neva atliktus autorinius darbus, nuraÅ¡ius iÅ¡ įmonės kasos iÅ¡ viso 174 972,50 Lt bei įmonei 2008 m. lapkričio 13 d. sumokėjus Gyventojų pajamų mokestį, nesusijusį su darbo santykiais, iÅ¡ viso 30 877,50 Lt, B.

P. tokiu bÅ«du pagamino netikrus dokumentus ir dėl to padarė didelės – 205 850,00 Lt turtinės žalos UAB “V“.B. P. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje.A. V. nuteistas už tai, kad jis organizavo užimamų pareigų pagrindu B. P. patikėto didelės vertės svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. bÅ«damas UAB “V“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, komercijos direktoriumi ir, kaip UAB “V“ vienintelės akcininkės P. V. sÅ«nus turėdamas įtakÄ bendrovės valdymui, veikdamas bendrai kartu su direktoriumi ir kasininku B.

P. bei su tiekėju D. U., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas nusikalstamÄ tikslÄ iÅ¡Å¡vaistyti didelės vertės UAB “V“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, kartu su B. P. žadėdamas atsilyginti už paslaugÄ , įtikino D. U. pateikti jo sutuoktinei R. S.-U. pasiraÅ¡yti fiktyvias sutartis bei perdavimo-priėmimo aktus, pagal kuriuos pastaroji neva sukurs statybos profilio autorinius darbus. D. U. sutikus su pasiÅ«lymu, A. V. organizavo minėtų dokumentų: sutarčių ir perdavimo-priėmimo aktų paruoÅ¡imÄ , t. y. nurodė nieko apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ nežinančiai juristei S. M. pagal jo pateiktus duomenis suraÅ¡yti minėtus dokumentus.

S. M. įvykdžius A. V. nurodymus – surašius po du vienetus sutarčių: 2008 m. vasario 4 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/02/04-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “P“ sandėlio šiltam angarui 875 m2, (duomenys neskelbtini), Kauno r.“, kūrinio kaina – 17 250,00 Lt; 2008 m. kovo 10 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį A-2008/03/10-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “D“ sandėliams 7000 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 23 000,00 Lt; 2008 m. kovo 10 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį A-2008/03/10-02 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “V“ autoservisui ir administracinėm patalpom 1820 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 32 200,00 Lt; 2008 m. kovo 10 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/03/10-03 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “C“ DAF autoservisui su administracinėm patalpom 2280 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 34 500,00 Lt; 2008 m. balandžio 28 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/04/28-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “M“ keturių aukštų komerciniam pastatui 3600 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 41 400,00 Lt; 2008 m. birželio 18 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/06/18-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “A“ sandėlio šiltam angarui 648 m2, (duomenys neskelbtini), Kauno r.“, kūrinio kaina – 17 250,00 Lt; 2008 m. birželio 25 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/06/25-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “T“ sandėliavimo pastatam ir administracinėm patalpom 1206 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 17 250,00 Lt;2008 m. liepos 15 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/07/15-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “U“ administracinio pastato 800 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 23 000,00 Lt,kuriose buvo įrašyti jam žinomai melagingi duomenys apie tai, kad neva R.

S.-U. įsipareigoja atlikti autorinius darbus, iÅ¡ viso už 205 850,00 Lt, o UAB “V“ įsipareigoja už juos atsiskaityti, bei suraÅ¡ius po du vienetus perdavimo-priėmimo aktų: 2008 m. vasario 22 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/02/04-01; 2008 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/03/10-01; 2008 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/03/10-02; 2008 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/03/10-03; 2008 m. birželio 23 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/04/28-01; 2008 m. liepos 5 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/06/18-01; 2008 m. liepos 23 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/06/25-01; 2008 rugpjūčio 5 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/07/15-01,kuriuose buvo įraÅ¡yti jam žinomai melagingi duomenys apie tai, kad neva R.

S.-U. atliko ir perdavė autorinius darbus, o UAB “V“ direktorius B. P. juos priėmė, A. V. paėmė Å¡iuos suklastotus dokumentus ir per D. U. perdavė apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ turto iÅ¡Å¡vaistymÄ â€“ nieko nežinančiai R. S.-U.. Pastarajai pasiraÅ¡ius minėtose suklastotose sutartyse bei perdavimo-priėmimo aktuose ir Å¡iuos dokumentus per D. U. grÄ Å¾inus A. V., pastarasis atidavė juos B. P. nurodydamas juos pasiraÅ¡yti, patvirtinti bendrovės antspaudu bei įforminti UAB “V“ apskaitoje.

B. P. įvykdžius A. V. nurodymus, t. y. minėtas suklastotas sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus patvirtinus savo paraÅ¡u ir UAB “V“ antspaudu bei Å¡ių žinomai suklastotų dokumentų pagrindu įforminus įmonės apskaitoje realiai neįvykusias Å«kines operacijas – autorinių statybos profilio darbų pirkimÄ iÅ¡ R. S.-U., iÅ¡ viso už 205 850,00 Lt, tarp jų Gyventojų pajamų mokestis (15 proc.) – 30 877,50 Lt, nieko apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ nežinančiai UAB “V“ vyr. buhalterei V.

A. įtraukus Å¡ias Å«kines operacijas į įmonės apskaitÄ bei kaip atsiskaitymÄ už neva atliktus autorinius darbus iÅ¡raÅ¡ius kasos iÅ¡laidų orderius: 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 595 – 105 570,00 Lt sumai ir 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 604 – 69 402,50 Lt sumai, pagal kuriuos neva R. S.-U. iÅ¡mokama grynais pinigais iÅ¡ viso 17 4972,50 Lt, B. P., kaip įmonės kasininkui, nepagrįstai nuraÅ¡ius iÅ¡ kasos pinigus, o įmonei 2008 m. lapkričio 13 d. sumokėjus Gyventojų pajamų mokestį, nesusijusį su darbo santykiais, iÅ¡ viso 30 877,50 Lt, A.

V. tokiu bÅ«du kartu su bendrininkais B. P. ir D. U. Å¡iais savo veiksmais organizavo užimamų pareigų pagrindu B. P. patikėto didelės vertės svetimo – UAB “V“ priklausančio turto, iÅ¡ viso 205 850,00 Lt, iÅ¡Å¡vaistymÄ , dėl ko padarė įmonei to paties dydžio didelę turtinę žalÄ .A. V. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje.D. U. nuteistas už tai, kad jis padėjo iÅ¡Å¡vaistyti užimamų pareigų pagrindu B.

P. patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent : laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. dirbdamas UAB “V“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, tiekėju, veikdamas bendrai kartu su įmonės direktoriumi ir kasininku B. P. bei su komercijos direktoriumi A. V., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas nusikalstamÄ tikslÄ padėti iÅ¡Å¡vaistyti didelės vertės UAB “V“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, įtikintas A.V. ir B.P., kurie žadėjo atsilyginti už paslaugÄ , sutiko pateikti savo sutuoktinei R.

S.-U. pasiraÅ¡yti fiktyvias sutartis bei perdavimo-priėmimo aktus, pagal kuriuos pastaroji neva sukurs statybos profilio autorinius darbus. Po ko, A.V. organizavus minėtų dokumentų: sutarčių ir perdavimo-priėmimo aktų paruoÅ¡imÄ , t. y. nurodžius nieko apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ nežinančiai juristei S. M. pagal jo pateiktus duomenis suraÅ¡yti minėtus dokumentus, S. M. įvykdžius A.V. nurodymus – suraÅ¡ius po du vienetus sutarčių:2008 m. vasario 4 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/02/04-01 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB “P“ sandėlio Å¡iltam angarui 875 m2, (duomenys neskelbtini), Kauno r.“, kÅ«rinio kaina – 17 250,00 Lt; 2008 m. kovo 10 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį A-2008/03/10-01 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB “D“ sandėliams 7000 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kÅ«rinio kaina – 23 000,00 Lt; 2008 m. kovo 10 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį A-2008/03/10-02 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB “V“ autoservisui ir administracinėm patalpom 1820 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kÅ«rinio kaina – 32 200,00 Lt; 2008 m. kovo 10 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/03/10-03 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB “C“ DAF autoservisui su administracinėm patalpom 2280 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kÅ«rinio kaina – 34 500,00 Lt; 2008 m. balandžio 28 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/04/28-01 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB “M“ keturių aukÅ¡tų komerciniam pastatui 3600 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kÅ«rinio kaina – 41 400,00 Lt; 2008 m. birželio 18 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/06/18-01 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB “A“ sandėlio Å¡iltam angarui 648 m2, (duomenys neskelbtini), Kauno r.“, kÅ«rinio kaina – 17 250,00 Lt; 2008 m. birželio 25 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/06/25-01 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB “T“ sandėliavimo pastatam ir administracinėm patalpom 1206 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kÅ«rinio kaina – 17 250,00 Lt; 2008 m. liepos 15 d. autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/07/15-01 „PrieÅ¡projektiniai brėžiniai ir pasiÅ«lymai UAB “U“ administracinio pastato 800 m2, (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kÅ«rinio kaina – 23 000,00 Lt, kuriose buvo įraÅ¡yti jam žinomai melagingi duomenys apie tai, kad neva R.

S.-U. įsipareigoja atlikti autorinius darbus, iÅ¡ viso už 205 850,00 Lt, o UAB “V“ įsipareigoja už juos atsiskaityti, bei po du vienetus perdavimo – priėmimo aktų: 2008 m. vasario 22 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/02/04-01; 2008 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/03/10-01; 2008 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/03/10-02; 2008 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/03/10-03; 2008 birželio 23 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/04/28-01; 2008 m. liepos 5 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/06/18-01; 2008 m. liepos 23 d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/06/25-01; 2008 m. rugpjūčio 5d. perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. A-2008/07/15-01, kuriuose buvo įraÅ¡yti jam žinomai melagingi duomenys apie tai, kad neva R.

S.-U. atliko ir perdavė autorinius darbus, o UAB “V“ direktorius B. P. juos priėmė, A. V. minėtas sutartis bei perdavimo-priėmimo aktus perdavus D. U., pastarasis juos pateikė apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ turto iÅ¡Å¡vaistymÄ â€“ nieko nežinančiai savo sutuoktinei R. S.-U., kuriai Å¡iuos dokumentus patvirtinus savo paraÅ¡u, D. U. grÄ Å¾ino juos A. V.. Po ko, B. P. A. V. nurodymu minėtas suklastotas sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus patvirtinus savo paraÅ¡u ir UAB “V“ antspaudu bei Å¡ių žinomai suklastotų dokumentų pagrindu įforminus įmonės apskaitoje realiai neįvykusias Å«kines operacijas – autorinių statybos profilio darbų pirkimÄ iÅ¡ R.

S.-U., iÅ¡ viso už 205 850,00 Lt, tarp jų Gyventojų pajamų mokestis (15 proc.) – 30877,50 Lt, nieko apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ nežinančiai UAB “V“ vyr. buhalterei V. A. įtraukus Å¡ias Å«kines operacijas į įmonės apskaitÄ bei kaip atsiskaitymÄ už neva atliktus autorinius darbus iÅ¡raÅ¡ius kasos iÅ¡laidų orderius: 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 595 – 105 570,00 Lt sumai ir 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 604 – 69402,50 Lt sumai, pagal kuriuos neva R. S.-U. iÅ¡mokama grynais pinigais iÅ¡ viso 174 972,50 Lt, B.

P., kaip įmonės kasininkui, nepagrįstai nuraÅ¡ius iÅ¡ kasos pinigus, o įmonei 2008 m. lapkričio 13 d. sumokėjus Gyventojų pajamų mokestį, nesusijusį su darbo santykiais, iÅ¡ viso 30 877,50 Lt, D. U., tokiu bÅ«du teikdamas priemones, padėjo bendrininkams B. P. ir A. V. iÅ¡Å¡vaistyti užimamų pareigų pagrindu B. P. patikėtÄ didelės vertės svetimÄ â€“ UAB “V“ priklausantį turtÄ , iÅ¡ viso 205 850,00 Lt, dėl ko padarė įmonei to paties dydžio didelę turtinę žalÄ .D.

U. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje.Nuteistojo B. P. gynėjas advokatas Romas Aikevičius apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį dėl B. P. nuteisimo ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:

1) iÅ¡teisinti B. P. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ;

2) iÅ¡teisinti B. P. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, nepadarius jam veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, apeliaciniame skunde praÅ¡oma civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo iÅ¡ B. P. priteista atlyginti turtinę žalÄ , atmesti.Dėl B. P. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį gynėjas atkreipia dėmesį, kad nuosprendžio nustatomoji dalis yra pažodžiui perraÅ¡yta iÅ¡ kaltinamojo akto, nors nustatytos aplinkybės neatitinka byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų.

Tokia iÅ¡vada daroma visų pirma analizuojant nuteistųjų D. U. ir B. P. parodymus, duotus bylos teisminio nagrinėjimo metu, kuriuos palyginus matyti, jog tarp jų parodymų yra daug prieÅ¡taravimų ir jie nėra paÅ¡alinti. Tačiau teismas, nustatydamas Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, rėmėsi tik D. U. parodymais, kurie nėra kategoriÅ¡ki, jog B. P. galėjo žinoti apie jo (D. U.) ir A. V. susitarimÄ . D. U. teisiamajame posėdyje negalėjo pasakyti, kuris – A. V. ar B. P. – pasiÅ«lė jam sudaryti autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis su D.

U. žmona R. S.-U.. Niekur nėra užfiksuoti D. U. parodymai, kad A. V. pasakymÄ , jog realių projektavimo darbų daryti nereikės, o reikalingos tik fiktyvios sutartys su D. U. žmona, girdėjo ir B. P.. Tuo tarpu teismas, remdamasis D. U. parodymais, padarė iÅ¡vadÄ , kad B. P. žinojo, jog jokie autoriniai darbai nebus atliekami. Nuosprendyje nėra paneigti nuteistojo parodymai, kad jis nieko nežinojo apie autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis, nes visas bendrovės sutartis pagal darbų pasiskirstymÄ ruošė A.

V., o B. P., kaip bendrovės direktorius, pasiraÅ¡ydavo jas ir patvirtindavo bendrovės antspaudu. A. V. taip pat neigia minėtÄ pokalbį su D. U.. Teismas nuosprendyje nurodė, kad D. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminiame nagrinėjime davė nuoseklius parodymus, todėl nėra pagrindo jais netikėti, tačiau B. P. gynėjui nėra aiÅ¡ku, kokiu tikslu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tvarka buvo pagarsinti D. U., kaip specialiojo liudytojo, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir jie apraÅ¡yti nuosprendyje.

Liudytoja S. M. per visÄ baudžiamÄ jį procesÄ neįvardijo, kad B. P. yra kaip nors susijęs su autorinėmis kÅ«rinių užsakymo sutartimis, o nuosprendyje, apraÅ¡ant liudytojos S. M. parodymus, įraÅ¡ytas sakinys, kad „kas liepė parengti sutartis, dabar tiksliai pasakyti negali – arba B. P., arba A. V., tačiau greičiausiai A. V.“. Be to, Å¡i liudytoja nurodė, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog Å¡ias sutartis liepė parengti A. V., yra teisingi, nes tuo metu geriau prisiminė aplinkybes.

Taigi, ši kaltinimo B. P. dalis yra pagrįsta vien abejotinais D. U. parodymais, kuris suinteresuotas šios bylos baigtimi, bei prielaidomis.Apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra aišku, kuo pagrįsta kaltinimo B. P. dalis, jog per D. U. ir A. V. atidavus dokumentus B. P., pastarasis patvirtino suklastotas sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus savo parašu bei UAB “V“ antspaudu. Dokumentų perdavimo nepatvirtino nei D. U., nei A. V., o B. P. mano, kad visos autorinės kūrinių užsakymo sutartys, pasirašytos su R.

S.-U., taip pat perdavimo-priėmimo aktai atgalinėmis datomis buvo paruoÅ¡ti tuo metu, kai jis nedirbo. B. P. atvykus pasiraÅ¡yti dokumentų, trys sutartys ir perdavimo-priėmimo aktai, ant kurių yra jo paraÅ¡ai, buvo paduoti kartu su kitais dokumentais. Kadangi už sutarčių sudarymÄ buvo atsakingas bendrovės komercijos direktorius A. V., B. P., neįsigilindamas į pateiktus dokumentus, pasirašė juos. Be to, skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad B. P. pasirašė visas aÅ¡tuonias sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus, nors iÅ¡ tikrųjų iÅ¡ aÅ¡tuonių sutarčių nuteistasis pasirašė ir patvirtino bendrovės antspaudu tik 2008 m. balandžio 28 d., 2008 m. birželio 25 d. ir 2008 m. liepos 15 d. sutartis, o kitos penkios sutartys yra be užsakovo parašų ir antspaudų.B.

P. gynėjo teigimu, taip pat nėra aiÅ¡ku, kuo pagrįstas nuteistajam pareikÅ¡tas kaltinimas, kad jis nurodė bendrovės vyr. buhalterei V. A. įforminti apskaitoje neįvykusias Å«kines operacijas – autorinių darbų pirkimÄ iÅ¡ R. S.-U., po ko V. A. iÅ¡rašė 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos iÅ¡laidų orderius. B. P. baudžiamojo proceso metu nurodė, kad jis 2008 m. liepos 29 d. parašė pareiÅ¡kimÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo ir jis nuo Å¡ios dienos iki atleidimo 2008 m. rugsėjo 8 d. buvo kelis kartus nuėjęs į bendrovę, A.

V. reikalaujant ateiti ir pasiraÅ¡yti dokumentus, o nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d. B. P. dėl sveikatos problemų turėjo nedarbingumÄ . Tokie nuteistojo parodymai nėra paneigti. A. V. teigė, kad autorinės kÅ«rinių užsakymo sutartys ir perdavimo-priėmimo aktai galėjo bÅ«ti paruoÅ¡ti 2008 m. rugpjūčio mėn., t. y. jo atostogų metu, nors byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad A. V. minėtu laiku atostogavo. Liudytoja V. A., duodama parodymus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylos teisminiame nagrinėjime, nepaneigė, kad nurodymÄ atspausdinti minėtus kasos iÅ¡laidų orderius galėjo duoti ir A.

V.. Å ios liudytojos parodymai patvirtina, kad B. P., kaip direktoriaus, valdžia bendrovėje buvo ribota ir nors jis pagal pareigas buvo atsakingas už finansinę bendrovės veiklÄ bei buhalterijos organizavimÄ , bet Å¡iuos klausimus sprendė A. V.. Kad bendrovei realiai vadovavo A. V., patvirtino ir liudytoja J. M., kuri parodė, jog ji 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. pavadavo bendrovės direktorių, tačiau neatliko jokių finansinių operacijų. TokiÄ aplinkybę nurodė ir liudytoja S. M.. IÅ¡analizavęs visus nuteistųjų ir liudytojų parodymus, gynėjas daro iÅ¡vadÄ , kad B.

P. buvo formalus bendrovės vadovas. Jam taip pat buvo pavesta užimti bendrovės kasininko pareigas, nors Å¡ios pareigos nebuvo įformintos jokiu dokumentu, tuo labiau, kad toks įforminimas prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 2, 18 ir 23 punktų reikalavimams, pagal kuriuos B. P. pats turėjo save paskirti bendrovės kasininku ir klausyti vyr. buhalterės nurodymų. Su nuteistuoju nebuvo sudaryta ir visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, o kasos knygÄ tvarkė pati bendrovės vyr. buhalterė.

B. P. gynėjas kelia klausimÄ , ar ginamasis galėjo atsakyti už bendrovės kasininko darbÄ , jei jis nebuvo supažindintas su taisyklėmis. Todėl apeliaciniame skunde konstatuojama, kad B. P. formaliai atliko bendrovės kasininko darbÄ vykdydamas A. V. nurodymÄ , tačiau neatsakė už tai materialiai.Nuteistojo gynėjas cituoja 2011 m. lapkričio 7 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 5-2/171 „Dėl UAB “V“ Å«kinės-finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ 4 puslapio paskutinę pastraipÄ , kurioje nurodyta, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir 2008 m. rugsėjo 1 d., kai iÅ¡ bendrovės kasos pagal kasos iÅ¡laidų orderius Nr. 595 ir 604 neva R.

S.-U. buvo iÅ¡mokamos piniginės lėšos, bendrovės komercijos direktorius A. V. įnešė į bendrovės kasÄ atitinkamai 105 570 ir 69 402,50 Lt. Nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje apie Å¡iÄ specialisto iÅ¡vados dalį neužsiminta, be to, teismas apskritai neanalizavo Å¡io įrodymo. Remiantis A. V. parodymais, UAB “V“, jau atleidusi B. P. iÅ¡ direktoriaus pareigų ir priėmusi naujÄ direktorių, nurašė visÄ 205 850 Lt sumÄ Ä¯ sÄ naudas, tokiu bÅ«du Å¡ia suma buvo padidintas 2008 m. bendrovės patirtas nuostolis iki 736 351 Lt.

Todėl B. P. gynėjas daro iÅ¡vadÄ , kad A. V. žinojo apie kasos iÅ¡laidų orderius Nr. 595 ir 604. Tuo tarpu teismas nesidomėjo, kas priėmė iÅ¡ A. V. nepanaudotas avanso lėšas, kas iÅ¡mokėjo jas ir kokiu tikslu. Nuteistojo gynėjo teigimu, akivaizdu, kad apie minėtas aplinkybes žinojo bendrovės vyr. buhalterė, nes bÅ«tent ji tvarkė bendrovės kasos knygÄ . Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kaip B. P. galėjo iÅ¡vaistyti bendrovės lėšas, kurių bendrovės kasoje nebuvo, nes pagal specialisto iÅ¡vadÄ 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir 2008 m. rugsėjo 1 d. pradžioje bendrovės kasos likutis buvo 0 Lt, o bendrovės lėšos buvo A.

V. žinioje. Baudžiamojo proceso metu nebuvo aiÅ¡kinamasi, ar B. P. inkriminuojamos piniginės lėšos nors trumpam buvo atsidÅ«rusios bendrovės kasoje.B. P. gynėjas teigia, kad įvertinus visas aplinkybes, nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis dalyvavo BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padaryme.Dėl B. P. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog B. P. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitÄ , prieÅ¡tarauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 2 dalies nuostatoms, nes atsakomybę už tai turėjo prisiimti vyr. buhalterė V.

A.. Pastarosios parodymai kategoriÅ¡kai nepatvirtino, kad bÅ«tent B. P. davė jai nurodymus iÅ¡raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderius, o V. A. atidavė juos nuteistajam. Tai reiÅ¡kia, kad liudytoja galėjo atlikti minėtus veiksmus A. V. nurodymu. B. P. gynėjo manymu, buvusi bendrovės vyr. buhalterė suprato savo atsakomybę už netinkamÄ bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , todėl ji pasirinko pozicijÄ , kad neprisimena, kurio direktoriaus nurodymÄ ji vykdė. Å iuo atveju taip pat nebuvo aiÅ¡kinamasi, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis R.

S.-U. pasirašė 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 604.Apeliaciniame skunde teigiama, kad BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine tyčia. Anksčiau aptartų įrodymų analizė patvirtina, kad B. P. nieko nežinojo apie autorines kūrinių užsakymo sutartis, o tris iš šių dokumentų ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. kasos išlaidų orderį pasirašė apgaulės būdu, t. y. nuteistojo ligos laikotarpiu jis pasirašė dokumentus neįsigilindamas į jų turinį ir negalvodamas, kad juose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija.

Todėl B. P. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios suklastoti dokumentus.Atsižvelgiant į tai, B. P. veiksmai neatitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų požymių.Nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, bei priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ A.

V. kartu su kitais nuteistaisiais solidariai priteista atlyginti 205 850 Lt turtinę žalÄ BUAB “V“ naudai.Apeliantai teigia, kad skundžiamo nuosprendžio dalys yra neteisėtos ir nepagrįstos dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė teismui neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį.Nuosprendyje nurodyta, jog A. V. organizavo užimamų pareigų pagrindu B. P. patikėto didelės vertės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ , o B.

P., „kaip bendrovės kasininkas, nepagrįstai nurašė iÅ¡ kasos pinigus“. Tai reiÅ¡kia, kad veika, dėl kurios organizavimo A. V. yra nuteistas, pasireiÅ¡kė ne UAB “V“ piniginių lėšų iÅ¡Å¡vaistymu, o tuo, kad buvo tiesiog „nuraÅ¡ytos“ bendrovės piniginės lėšos, tokiu bÅ«du nuslepiant galbÅ«t anksčiau (kitu laikotarpiu) įvykdytÄ bendrovės piniginių lėšų pasisavinimÄ arba iÅ¡Å¡vaistymÄ . Apeliaciniame skunde cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo bylose“ 9 ir 11 punktai, kuriais apibrėžiama turto iÅ¡vaistymo esmė ir jo baigtumo momentas.

Teismas konstatavo, kad nustatyta, jog UAB “V“ neperdavė jokių pinigų R. S.-U.. Pasak A. V. ir jo gynėjo, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad „nurašytos“ iš bendrovės kasos piniginės lėšos, dėl kurių iššvaistymo organizavimo yra nuteistas A. V., buvo perleistos kokiam kitam trečiajam asmeniui. Be to, nusikalstamos veikos organizavimas kiekvienu atskiru atveju pasireiškia konkrečiais ir skirtingais veiksmais, kuriuos reikia įrodyti, tačiau jis nuteistas kaip UAB “V“ piniginių lėšų iššvaistymo organizatorius net nenustačius, kada ir kam buvo perleistos bendrovės piniginės lėšos.

Jeigu piniginės lėšos nenustatytu laiku ir aplinkybėmis buvo tiesiog iÅ¡imtos iÅ¡ UAB “V“ kasos, tokie veiksmai turi kito nusikaltimo – svetimo turto pasisavinimo – požymių, tačiau A. V. Å¡ioje byloje nebuvo pareikÅ¡tas kaltinimas dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo. Todėl pripažintina, kad teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes A. V. veiksmuose nėra inkriminuoto nusikaltimo požymių.Teismas taip pat nurodė, kad kvalifikuoja A. V., B. P. ir D.

U. veiksmus kaip svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymÄ dėl to, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad jie bent trumpÄ laikÄ buvo užvaldę „anksčiau minėtÄ turtÄ â€œ ir su juo galėjo atlikti bet kokius veiksmus. Apeliantams nėra aiÅ¡ku, apie kokį „anksčiau minėtÄ turtÄ â€œ raÅ¡oma nuosprendyje, tuo labiau, kad UAB “V“ neperdavė jokių pinigų R. S.-U.. Å ioje byloje nėra įrodyta, kad bendrovės direktorius B. P., disponavęs piniginėmis lėšomis, paėmė jas ir pavertė savo nuosavybe ar perdavė kitiems asmenims, nuo ko priklauso veikos kvalifikavimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ar 184 straipsnio 2 dalį.

Todėl apeliaciniame skunde daroma išvada, kad nuosprendis yra pagrįstas tik prielaidomis.A. V. ir jo gynėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino nuteistojo D. U. ir liudytojos R. S.-U. parodymus. Visų pirma, analizuojant minėtos liudytojos 2013 m. rugsėjo 30 d. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, pripažintina, kad visos autorinės kūrinių užsakymo sutartys ir perdavimo-priėmimo aktai su ja nebuvo pasirašyti vienu metu ir A. V. neinicijavo bei neorganizavo perdavimo-priėmimo aktų surašymo, kaip teigiama nuosprendyje, o to pareikalavo pati R.

S.-U.. To paties teisiamojo posėdžio metu D. U. patvirtino liudytojos duotus parodymus, kad jie aptarė interjero darbų atlikimÄ ir tuo metu niekas D. U. nesakė, kad darbai nebus atlikti. Be to, D. U. ir liudytoja paneigė teiginius, kad D. U. sutiko perduoti savo žmonai pasiraÅ¡yti fiktyvias sutartis paveiktas A. V.. Vertinant D. U. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad jis bylos nagrinėjimo teisme ne vienÄ kartÄ nurodė, jog jo apklausos protokoluose užfiksuoti ne tokie parodymai, kuriuos jis davė, todėl Å¡io nuteistojo duoti parodymai ikiteisminiame tyrime turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Remdamasis iÅ¡imtinai tik ikiteisminio tyrimo metu duotais D. U. ir liudytojos R. S.-U. parodymais bei neteisingai interpretuodamas jų parodymus, duotus bylos teisminiame nagrinėjime, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, vertindamas liudytojos S. M. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, negalėjo remtis jos parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, nes ji 2013 m. birželio 18 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jÄ apklausiant ikiteisminiame tyrime, buvo pasakyta, jog kiti asmenys Å¡ioje byloje duoda parodymus A.

V. nenaudai. Be to, pati S. M. patvirtino, kad dar mokydamasi ji atliko praktikÄ advokatų kontoroje, kurioje dirbo „N (duomenys pakeisti)“ narės, o bÅ«tent jos parekomendavo liudytojÄ tos pačios partijos nariui B. P., kuris ir priėmė S. M. į darbÄ UAB “V“ bei iÅ¡mokėdavo atlyginimÄ . Taigi, liudytoja S. M. Å¡ioje byloje yra akivaizdžiai Å¡aliÅ¡ka, o jos priėmimas į darbÄ bendrovėje rodo, kad B. P. realiai vadovavo bendrovei ir net joje bÅ«rė lojalių darbuotojų komandÄ .

Pasak A. V. ir jo gynėjo, teismas tendencingai interpretavo liudytojos S. M. parodymus dėl to, kas vadovavo bendrovei ir duodavo valdingus nurodymus, bei padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. V. nurodė B. P. pasiraÅ¡yti suklastotas autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus, patvirtinti bendrovės antspaudu ir įforminti bendrovės apskaitoje. Å iuo atveju nebuvo atsižvelgta į liudytojų V. A. ir J. M. parodymus, patvirtinančius, jog bÅ«tent B. P. realiai vadovavo UAB “V“.

Taigi, buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatos.Apeliantai nurodo, kad specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog UAB “V“ buhalterinėje apskaitoje įformino aÅ¡tuoniais atvejais pagal autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis darbų – prieÅ¡projektinių brėžinių ir pasiÅ«lymų – pirkimÄ iÅ¡ R. S.-U. už 205 850 Lt (tarp jų 30 877,50 Lt Gyventojų pajamų mokestis), o 2008 m. lapkričio 13 d. bendrovė sumokėjo minėto dydžio mokestį.

Kadangi teismas konstatavo, jog Å«kinės operacijos – autorinių statybos profilio darbų pirkimas iÅ¡ R. S.-U. realiai neįvyko, todėl pripažintina, kad bendrovė be teisėto pagrindo sumokėjo 30 877,50 Lt Gyventojų pajamų mokestį. Tokiu bÅ«du sumokėtas Å¡io dydžio mokestis turi bÅ«ti grÄ Å¾intas bendrovei, o iÅ¡ nuteistųjų solidariai priteista atlyginti 205 850 Lt turtinė žala UAB “V“ naudai atitinkamai mažinama. Be to, priteisdamas tik iÅ¡ trijų nuteistųjų solidariai atlyginti 205 850 Lt turtinę žalÄ bendrovės naudai, teismas neargumentavo, kodėl žalos neturi atlyginti ir nuteistoji R.

S.-U., kuri visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir buvo nuteista už dokumentų, kurių pagrindu UAB “V“ buvo padaryta turtinė žala, klastojimÄ .Nuteistasis D. U. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ jo priteista atlyginti 205 850 Lt turtinę žalÄ BUAB “V“ naudai.Nuteistasis nurodo, kad jis, dirbdamas UAB “V“ tiekimo skyriaus vadovu, vykdė B. P. ir A. V. nurodymus. D. U. negalėjo padaryti bendrovei civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos žalos, nes jis netvarkė bendrovės finansų.

Pasak apelianto, jis padarė nusikaltimÄ dėl A. V. ir B. P. spaudimo bei neturėjo jokios finansinės naudos. Be to, D. U. sužinojo apie pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tik teisme. Teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nuteistieji B. P., A. V. bei jų gynėjai, taip pat nuteistojo D. U. gynėjas prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo B. P. gynėjo, nuteistojo A. V. ir jo gynėjo bei nuteistojo D. U. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl B. P. ir A. V. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį Nuteistojo B. P. gynėjas, nuteistasis A. V. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka su apygardos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nuteistieji padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, apygardos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė bÅ«tent iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.BK 184 straipsnis reglamentuoja baudžiamÄ jÄ atsakomybę už turto iÅ¡Å¡vaistymÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ (ar jo žinioje esantį) turtÄ neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2011, 2K-630/2013).Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog B.

P. ir A. V. inkriminuoto nusikaltimo padarymo laikotarpiu užėmė UAB “V“ atitinkamas pareigas, t. y. B. P. buvo UAB “V“ direktorius ir kasininkas, o A. V. buvo šios bendrovės komercijos direktorius. Nuteistieji viso baudžiamojo proceso metu neneigė, kad jie užėmė minėtas pareigas UAB “V“. Nuteistasis D. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam dirbant UAB “V“ tiekimo skyriaus vadovu, buvo kalbama, kad D. U. su žmona reikia pradėti daryti nesudėtingus interjero darbus.

Direktoriai pasiÅ«lė organizuoti tokių darbų atlikimÄ . D. U. negalėjo nurodyti, kuris iÅ¡ direktorių pasakė, kad darbai pagal sudarytas autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis realiai nebus atliekami. A. V. žadėjo atsilyginti už tokių sutarčių sudarymÄ . D. U. taip pat parodė, jog tuo metu, kai vienas iÅ¡ direktorių pakvietė jį pakalbėti dėl autorinių kÅ«rinių užsakymo sutarčių, abu, t. y. A. V. ir B. P., sėdėjo kabinete. D. U. kalbant su A. V., B. P. dalyvavo pokalbyje.

Bendrovėje B. P. ir A. V. sprendimai buvo bendri (t. 4, b.l. 77-78). Nors D. U., apklausiamas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nedavė itin detalių parodymų, pavyzdžiui, kuris iÅ¡ nuteistųjų – A. V. ar B. P. – pasiÅ«lė sudaryti autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis su D. U. žmona R. S.-U., tačiau tai paaiÅ¡kintina objektyvia priežastimi, nes nuo nagrinėjamų įvykių iki D. U. apklausos apygardos teisme praėjo daugiau nei penkeri metai, dėl ko jis natÅ«raliai galėjo užmirÅ¡ti kai kurias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kita vertus, teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka perskaičius D. U. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, nuteistasis pripažino, jog Å¡ie parodymai yra teisingi (t. 4, b.l. 77). IÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, kad D. U. nurodė, jog B. P. ir A. V. pasikvietė pasikalbėti D. U. dėl fiktyvių autorinių kÅ«rinių užsakymo sutarčių sudarymo su pastarojo žmona R. S.-U.. A. V. pažadėjo atsilyginti už tokių sutarčių pasiraÅ¡ymÄ . Visos autorinės sutartys su perdavimo-priėmimo aktais buvo pasiraÅ¡ytos B.

P. (t. 2, b.l. 184-186). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis – Å¡iais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ bei specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010, 2K-451/2013).

Nuteistojo D. U. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai nelaikytini įrodymais, tačiau jie yra reikÅ¡mingi vertinant Å¡io asmens parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, patikimumÄ . Analizuojant D. U. parodymus viso baudžiamojo proceso metu, nenustatyta esminių prieÅ¡taravimų tarp jo parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, o vien tai, kad D. U. neatsiminė tam tikrų aplinkybių bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nelaikytina pakankama aplinkybe atmesti Å¡io nuteistojo parodymus kaip nepagrįstus.

A. V. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog D. U. teisiamajame posėdyje ne vienÄ kartÄ nurodė, jog jo apklausos protokoluose užraÅ¡yti ne tokie parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminiame tyrime. Teisiamojo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad D. U. minėjo Å¡iÄ aplinkybę. Nuteistasis teisiamajame posėdyje iÅ¡ tikrųjų nurodė, kad nebuvo suderinti konkretÅ«s atlygio procentai už autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis, o tai sukonkretino tyrėja, apklausdama D.

U. (t. 4, b.l. 78). Akivaizdu, kad D. U., ikiteisminiame tyrime atsakydamas į 2011 m. sausio 10 d. apklausÄ vykdžiusio tyrėjo patikslinantį klausimÄ , parodė, kokį procentÄ nuo visų sutarčių sumos A. V. pasiÅ«lė D. U. (t. 2, 185-186). Toks nuteistojo parodymų patikslinimas nepatvirtina, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neatitinka tikrovės. Be to, D. U. minėtos dienos apklausos protokole pasiraÅ¡ytinai nurodė, kad jo parodymai buvo suraÅ¡yti teisingai (t. 2, b.l. 186). Taigi, D. U. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, nėra pagrindo vertinti kritiÅ¡kai.

Nuteistoji R. S.-U. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji pasirašė autorines kūrinių užsakymo sutartis, tačiau neatliko jokių statybos profilio autorinių darbų (t. 4, b.l. 76-77). Teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka perskaičius R. S.-U. analogiškus parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, ji patvirtino perskaitytus parodymus kaip teisingus (t. 4, b.l. 77). Nenustatyta pagrindų, dėl kurių D. U. ir R. S.-U. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti B.

P. bei A. V., jų parodymai yra iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, papildo vieni kitus ir atitinka byloje surinktų įrodymų visumÄ , todėl laikytini patikimais. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. U. ir R. S.-U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tvarka. Å iame punkte numatyta, jog kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali bÅ«ti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiÅ«rimi tokių apklausų garso ir vaizdo įraÅ¡ai, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiÅ¡kia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus.

Å ioje byloje D. U. ar R. S.-U. nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ar anksčiau nagrinėjant bylÄ teisme, todėl apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad Å¡ių nuteistųjų parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tvarka. Kita vertus, toks netikslumas savaime nereiÅ¡kia, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžiama apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡dėstyti asmenų parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, kurie buvo iÅ¡tirti BPK nustatyta tvarka.D.

U. viso baudžiamojo proceso metu patvirtino, kad pokalbyje dėl autorinių kÅ«rinių užsakymo sutarčių sudarymo galimybės su jo žmona R. S.-U. dalyvavo A. V. ir B. P.. Neįtikinama B. P. versija, kad nuteistasis, bÅ«damas tame pačiame kabinete, nežinojo, kokio turinio pokalbis vyko tarp A. V. ir D. U.. Pastarasis teisiamajame posėdyje neparodė, kad A. V. pasakymÄ , jog realių statybos profilio autorinių darbų daryti nereikės, o reikalingos tik fiktyvios sutartys su D. U. žmona, girdėjo ir B.

P., tačiau vertinant vėlesnius B. P. neteisėtus veiksmus, t. y. kai nuteistasis pasirašė autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus, nors realÅ«s statybos profilio autoriniai darbai nebuvo vykdomi, neabejotina, kad B. P. buvo žinomas nusikaltimo mechanizmas ir jis siekė įgyvendinti bendrÄ nusikalstamÄ tikslÄ â€“ iÅ¡Å¡vaistyti UAB “V“ priklausantį turtÄ . Pasak B. P. gynėjo, visas bendrovės sutartis pagal darbų pasiskirstymÄ ruošė A. V., o B. P., kaip bendrovės direktorius, pasiraÅ¡ydavo jas ir patvirtindavo bendrovės antspaudu, dėl ko jis nieko nežinojo apie autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis.

Toks apelianto teiginys yra nelogiÅ¡kas, nes nesuprantama, kaip B. P., pasiraÅ¡ydamas autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus bei patvirtindamas juos bendrovės antspaudu, nežinojo apie tokių sutarčių egzistavimÄ .A. V. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja D. U. ir R. S.-U. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad D. U. žmona realiai manė, jog ji gali atlikti statybos profilio autorinius darbus. Byloje nustatyta, jog pagal sudarytas aÅ¡tuonias autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis jokie statybos profilio autoriniai darbai nebuvo atlikti, o byloje surinktų įrodymų visuma leidžia tvirtinti, kad nuteistieji A.

V. ir B. P. nuo pat pradžių neturėjo tikslo, kad autorinės kÅ«rinių užsakymo sutartys realiai bÅ«tų vykdomos. Be to, R. S.-U. teisiamajame posėdyje parodė, jog ji inkriminuotu laikotarpiu dirbo kitoje įmonėje dizainere ir kÅ«rė apatinį trikotaÅ¾Ä (t. 4, b.l. 76). Byloje nėra duomenų, kad nuteistoji anksčiau buvo užsiėmusi statybos profilio autorinių darbų atlikimu. R. S.-U. ikiteisminiame tyrime parodė, jog ji negali paaiÅ¡kinti, kodėl ji sutiko pasiraÅ¡yti autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis, nors nuteistoji žinojo, jog ji negali atlikti tokių darbų (t. 2, b.l. 180).

Ä®vertinus R. S.-U. darbo pobÅ«dį aptariamu laikotarpiu ir statybos profilio autorinių darbų specifikÄ , konstatuotina, kad apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog nuteistoji žinojo, kad ji, neturėdama patirties, negalės tinkamai atlikti autorinių statybos profilio darbų. Vien R. S.-U. subjektyvus manymas, kad ji galėjo atlikti tokio pobÅ«džio darbus, nepaneigia minėtos iÅ¡vados. Nepagrįstas A. V. ir jo gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme D.

U. pats pasakė, jog jo žmona gali atlikti projektavimo darbus. Tokie nuteistojo parodymai neužfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole. PrieÅ¡ingai, D. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad ne jo iniciatyva R. S.-U. buvo pasiÅ«lyta neva atlikti autorinius statybos profilio darbus (t. 4, b.l. 77). D. U. nurodė tokiÄ aplinkybę ir apklausiamas ikiteisminiame tyrime, be to, nuteistasis patvirtino, jog jis pokalbio metu informavo B. P. ir A. V., kad jo žmona negalės realiai atlikti projektavimo darbų pagal autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis, nes ji nėra tos srities specialistė ir tuo metu buvo vaiko auginimo atostogose (t. 2, b.l. 185).

Esant tokiems duomenims, sprendžiama, kad B. P. ir A. V. buvo žinoma, jog D. U. žmona nėra tinkamas asmuo atlikti autorinėse kÅ«rinių užsakymo sutartyse numatytus darbus.Byloje yra iÅ¡ viso aÅ¡tuonios autorinės kÅ«rinių užsakymo sutartys: 1) 2008 m. vasario 4 d. sutartis Nr. A-2008/02/04-01, kurioje nurodytas 17 250 Lt atlygis už projektÄ ; 2) 2008 m. kovo 10 d. sutartis Nr. A-2008/03/10-02, kurioje nurodytas 32 200 Lt atlygis už projektÄ ; 3) 2008 m. kovo 10 d. sutartis Nr. A-2008/03/10-03, kurioje nurodytas 34 500 Lt atlygis už projektÄ ; 4) 2008 m. kovo 10 d. sutartis Nr. A-2008/03/10-01, kurioje nurodytas 23 000 Lt atlygis už projektÄ ; 5) 2008 m. balandžio 28 d. sutartis Nr. A-2008/04/28-01, kurioje nurodytas 41 400 Lt atlygis už projektÄ ; 6) 2008 m. birželio 18 d. sutartis Nr. A-2008/06/18-01, kurioje nurodytas 17 250 Lt atlygis už projektÄ ; 7) 2008 m. birželio 25 d. sutartis Nr. A-2008/06/25-01, kurioje nurodytas 17 250 Lt atlygis už projektÄ ; 8) 2008 m. liepos 15 d. sutartis Nr. A-2008/07/15-01, kurioje nurodytas 23 000 Lt atlygis už projektÄ (t. 2, b.l. 3-4, 6-7, 9-10, 12-13, 15-16, 18-19, 21-22, 24-25).

Å ios sutartys buvo sudarytos tarp UAB “V“, atstovaujamos direktoriaus B. P., ir R. S.-U.. Liudytoja S. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji rengė autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus. Ji negalėjo tiksliai pasakyti, kas nurodė parengti sutartis – B. P. ar A. V.. S. M., duodama parodymus ikiteisminiame tyrime apie tai, kad tokį paliepimÄ davė A. V., nurodė teisingas aplinkybes, nes ji anksčiau visa tai geriau prisiminė (t. 4, b.l. 61). Å i liudytoja, apklausta ikiteisminiame tyrime, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino, jog A.

V. liepė jai parengti autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis su R. S.-U. ir perdavimo-priėmimo aktus (t. 2, b.l. 158-159). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. M. negalėjo prisiminti, kas nurodė parengti aptariamas sutartis, taip pat dėl objektyvios priežasties, t. y. dėl praėjusio didelio laiko tarpo nuo nagrinėjamų įvykių iki jos apklausos. S. M. nurodė, kad minėtÄ nurodymÄ davė A. V. arba B. P., kas neprieÅ¡tarauja jos parodymams, duotiems ikiteisminiame tyrime. A. V. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas negalėjo remtis Å¡ios liudytojos parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nes jai apklausos metu buvo pasakyta, jog kiti asmenys byloje duoda A.

V. nenaudingus parodymus. Remiantis S. M. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, negalima teigti, kad jai buvo daromas koks nors spaudimas duoti A. V. nenaudingus parodymus (t. 4, b.l. 62). Liudytojai tapo žinoma, kad kiti asmenys yra davę parodymus prieš A. V., jau po apklausos, kas rodo, jog ši aplinkybė neturėjo įtakos jos duotų parodymų teisingumui. Be to, S. M. apklausos protokole pasirašytinai patvirtino, kad jos duoti parodymai yra surašyti teisingai (t. 2, b.l. 159). Nėra pagrindo atmesti šios liudytojos parodymus ir dėl kitų A.

V. bei jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su S. M. priėmimu į darbÄ UAB “V“. Ta aplinkybė, kad S. M. buvo priimta į bendrovės teisininkės pareigas nusprendus B. P., savaime nepatvirtina, kad S. M. yra suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti A. V.. Be to, B. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbant UAB “V“ direktoriumi, viena iÅ¡ jo funkcijų buvo darbuotojų priėmimas į darbÄ (t. 4, b.l. 78). TokiÄ aplinkybę nurodė ir A.

V. (t. 4, b.l. 88). Taigi, S. M. priėmimas dirbti bendrovėje B. P. sprendimu tik patvirtina, kad pastarasis įgyvendino jam tiesiogiai suteiktus įgaliojimus, tačiau neįrodo, jog Å¡i liudytoja yra Å¡aliÅ¡ka, tuo labiau, kad jos parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumÄ . Pastebėtina, kad A. V. teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad S. M. viena iÅ¡ darbinių funkcijų buvo sutarčių ruoÅ¡imas, kÄ ji ir atlikdavo (t. 4, b.l. 90). A. V. minėtais savo parodymais netiesiogiai patvirtino, kad apeliantas duodavo S. M. nurodymus parengti sutartis.

Be to, byloje nėra duomenų, kad S. M. vykdė kokių nors kitų asmenų, išskyrus B. P. ir A. V. nurodymus. Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad S. M. parengė autorines kūrinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus A. V. nurodymu. R. S.-U. teisiamajame posėdyje parodė, kad atsiradus daugiau autorinių kūrinių užsakymo sutarčių, ji pasiūlė rašyti darbų perdavimo-priėmimo aktus (t. 4, b.l. 77). Priešingai nei teigia A. V. ir jo gynėjas, tokie nuteistosios parodymai neįrodo, jog ji organizavo, kad S. M. parengtų perdavimo-priėmimo aktus.

R. S.-U. nebuvo UAB “V“ darbuotoja, todėl ji negalėjo duoti S. M. nurodymÄ atlikti tokio pobÅ«džio darbÄ . B. P. gynėjo teigimu, Å¡i liudytoja per visÄ baudžiamÄ jį procesÄ neįvardino, kad B. P. yra kaip nors susijęs su autorinėmis kÅ«rinių užsakymo sutartimis, kita vertus, B. P. kaltė padarius inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta byloje surinktų įrodymų visuma, o S. M. parodymus vertinant kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, nėra pagrindo abejoti, jog B. P. padarė BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ kartu su kitais nuteistaisiais.

Be to, S. M. parodymai, kuriuose ji nenurodo, jog B. P. padarė kokius nors neteisėtus veiksmus, nepaneigia anksčiau aptartų D. U. parodymų teisingumo.A. V. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojama, jog analizuojant nuteistųjų R. S.-U., D. U. ir liudytojos S. M. parodymus, autorinės kūrinių užsakymo sutartys ir perdavimo-priėmimo aktai buvo parengti skirtingais laikotarpiais, priešingai nei nurodė apygardos teismas. Visų pirma pasakytina, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nėra konstatuojama, jog aptariamos sutartys ir perdavimo-priėmimo aktai buvo parengti vienu metu.

Vertinant apygardos teismo nustatytas A. V. nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat negalima teigti, kad dokumentai tarp UAB “V“ ir R. S.-U. buvo parengti tuo pačiu metu. Nuteistajam nebuvo pareikštas kaltinimas, kad autorinėse kūrinių užsakymo sutartyse ir perdavimo-priėmimo aktuose nurodyta jų sudarymo data neatitinka tikrovės. Šių dokumentų parengimas skirtingais laikotarpiais tik įrodo, jog A. V. ir kitų nuteistųjų padarytas nusikaltimas yra tęstinio pobūdžio, tačiau tai neturi reikšmės vertinant byloje nustatytas aplinkybes.

D. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam iš pradžių niekas nesakė, jog nebus atliekami statybos profilio autoriniai darbai, o sutartys yra fiktyvios (t. 4, b.l. 77), tačiau apklausiamas ikiteisminiame tyrime pripažino, jog jam jau pokalbio su B. P. ir A. V. metu buvo pranešta, kad realių statybos profilio autorinių darbų nereikės atlikti (t. 2, b.l. 185). Šiuo atveju akivaizdu, kad nuo pirmos autorinės kūrinio užsakymo sutarties parengimo tarp UAB “V“ ir R. S.-U., kuri neturėjo patirties atliekant statybos profilio autorinius darbus, visi nuteistieji žinojo, kad tokio pobūdžio sutartys bus fiktyvios.Tiek B.

P. gynėjas, tiek A. V. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose ginčija nuteistųjų užimamų pareigų svarbÄ UAB “V“ nesutardami, kuris iÅ¡ nuteistųjų realiai vadovavo bendrovei. B. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis, eidamas UAB “V“ direktoriaus pareigas, veikė kaip administratorius, užsiėmė žmonių priėmimu į darbÄ , taip pat buvo paskirtas bendrovės kasininku (t. 4, b.l. 78). IÅ¡ byloje esančių autorinių kÅ«rinių užsakymo sutarčių ir perdavimo-priėmimo aktų, pasiraÅ¡ytų su R.

S.-U., matyti, jog apeliantas turėjo valdingus įgalinimus sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis bendrovės vardu. B. P. teisiamajame posėdyje neneigė, kad nuteistasis pasirašydavo įvairaus pobūdžio dokumentus (t. 4, b.l. 79). Ši aplinkybė nurodoma ir jo gynėjo apeliaciniame skunde. A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB “V“ jam buvo atskaitingi visi darbų vadovai, tiekėjai, gamybininkai. B. P. funkcijos buvo susijusios su pinigų tvarkymu, administravimu ir asmenų įdarbinimu.

Be to, nuteistasis patvirtino, kad jis ir B. P. duodavo nurodymus S. M., kuri dirbo UAB “V“ administratore ir juriste (t. 4, b.l. 88, 90). D. U. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad B. P. ir A. V. sprendimai buvo bendri, jis gaudavo darbinius nurodymus iš abiejų direktorių (t. 4, b.l. 77-78). S. M. teisiamajame posėdyje nurodė, jog ji, dirbdama UAB “V“, sėdėjo tame pačiame kabinete kaip ir A. V. bei B. P.. Jie abu spręsdavo klausimus, susijusius su bendrovės veikla. Kiekvienas pagal savo sritį priimdavo sprendimus.

Jai duodavo nurodymus A. V. bei B. P. (t. 4, b.l. 61-62). Taigi, B. P. gynėjas neteisus teigdamas, kad liudytoja S. M. patvirtino, jog visus sprendimus bendrovėje priimdavo tik A. V.. Be to, S. M. paaiškino, kad būdavo atvejų, jog A. V. duodavo nurodymus ir B. P. (t. 4, b.l. 62). Byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo laikotarpiu UAB “V“ vienintelė akcininkė buvo A. V. motina (t. 3, b.l. 19). A. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis pasiūlė B. P. tapti bendrovės direktoriumi (t. 4, b.l. 87). Įvertinus A.

V. užimtas pareigas UAB “V“, jo Å¡eiminius ryÅ¡ius su bendrovės akcininke, negalima S. M. parodymus, jog A. V. duodavo B. P. nurodymus, vertinti kaip nepagrįstus. Tokios iÅ¡vados nepaneigia A. V. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti liudytojų V. A. ir S. M. parodymai. PrieÅ¡ingai, V. A. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad abu nuteistieji duodavo nurodymus kitiems bendrovės darbuotojams. Å i liudytoja, aptariamų įvykių metu dirbusi UAB “V“ vyriausiÄ ja buhaltere, buvo atsakinga už kasos ir bankines operacijas, orderių iÅ¡raÅ¡ymÄ , neruoÅ¡davo pačių pavedimų, pats B.

P. turėjo generatorių ir disponuodavo grynaisiais pinigais. Jai liepdavo raÅ¡yti orderius tik A. V. ar B. P.. V. A. buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ B. P. (t. 4, b.l. 75). Liudytoja S. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dėl priėmimo į darbÄ UAB “V“ kalbėjosi su A. V.. Dirbdama Å¡ioje bendrovėje, liudytoja atsiskaitydavo B. P. (t. 4, b.l. 59). PrieÅ¡ingai nei teigiama B. P. gynėjo apeliaciniame skunde, ta aplinkybė, jog S. M. nurodė, kad ji, 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais pavadavusi bendrovės direktorių, nevykdė jokių finansinių operacijų, neleidžia savaime teigti, jog nusikaltimo padarymo laikotarpiu UAB “V“ realiai vadovavo tik A.

V.. Visi anksčiau aptarti asmenų parodymai patvirtina, kad A. V. ir B. P. vadovavo UAB “V“, nors ir vykdė skirtingas funkcijas bendrovėje, tačiau jie duodavo nurodymus žemesnes pareigas užėmusiems darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad B. P. ir A. V. užimamos pareigos UAB “V“ buvo formalios, nėra pagrindo. Apeliantai, siekdami sumenkinti savo indėlį į inkriminuoto nusikaltimo padarymÄ , nurodo tarpusavyje prieÅ¡ingas aplinkybes, susijusias su tuo, kuris iÅ¡ jų valdė bendrovę.

Å iuo atveju siekiant, kad UAB “V“ tinkamai vykdytų veiklÄ , buvo bÅ«tinas abiejų direktorių funkcijų įgyvendinimas. Abu nuteistieji, pasinaudodami savo užimamomis pareigomis, užtikrino, kad bÅ«tų sudarytos autorinės kÅ«rinių užsakymo sutartys ir perdavimo-priėmimo aktai su R. S.-U., kurių pagrindu vėliau buvo iÅ¡Å¡vaistytas UAB “V“ turtas. B. P. gynėjas, A. V. ir jo gynėjas, apeliaciniuose skunduose nurodydami, kuris iÅ¡ nuteistųjų valdė bendrovę, pateikia tik savo subjektyviÄ nuomonę dėl anksčiau iÅ¡dėstytų asmenų parodymų pabrėždami tik B.

P. ar A. V. palankius parodymus dėl jų atliekamų funkcijų UAB “V“. Be to, pastebėtina, kad iÅ¡ B. P. ir A. V. parodymų, duotų baudžiamajame procese, matyti, kad jų tarpusavio santykiai nuo bylos iÅ¡kėlimo momento yra konfliktiÅ¡ki, todėl kiekvienas iÅ¡ Å¡ių nuteistųjų turi interesÄ versti kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo vienas kitam.D. U. teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, apie tai, kad žmonai R. S.-U. pasiraÅ¡ius autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus, Å¡iuos dokumentus perdavė A.

V. (t. 2, b.l. 186, t. 4, b.l. 77). Autorines kūrinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus pasirašė bei bendrovės antspaudu patvirtino B. P., kaip UAB “V“ direktorius, todėl nėra abejonių, kad apeliantas tam tikru metu disponavo šiais dokumentais. Vertinant D. U. minėtus parodymus darytina išvada, kad B. P. gavo autorines kūrinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus per A. V.. B. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo deklaratyvų teiginį, kad visi dokumentai atgalinėmis datomis buvo paruošti tuo metu, kai jis nedirbo.

Autorinių kÅ«rinių užsakymo sutarčių ir perdavimo-priėmimo aktų sudarymo datos yra skirtingos, t. y. nuo 2008 m. vasario iki liepos mėn. S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji parengė aptariamus dokumentus skirtingais laikotarpiais (t. 4, b.l. 61). UAB “V“ apyvartos žiniaraÅ¡tyje užfiksuotos autorinės kÅ«rinių užsakymo sutartys su R. S.-U. tomis pačiomis dienomis, kurios nurodytos Å¡iuose dokumentuose (t. 1, b.l. 128-133). Vertinant B. P. gynėjo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , ginamojo elgesys, kai jis pasirašė autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis žinodamas, jog jos yra parengtos kitomis dienomis nei yra iÅ¡ tikrųjų, yra nelogiÅ¡kas ir nenaudingas pačiam nuteistajam.

Byloje nėra duomenų, kad visomis dienomis, kai buvo sudaryti minėti dokumentai, B. P. nedirbo. Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, kad B. P. 2008 m. rugpjūčio mėn. atvykus pasiraÅ¡yti dokumentų, trys autorinės kÅ«rinių užsakymo sutartys ir perdavimo-priėmimo aktai buvo paduoti kartu su kitais dokumentais, o B. P., neįsigilindamas į pateiktus dokumentus, pasirašė juos. Anksčiau minėti D. U. parodymai patvirtina, kad B. P. buvo žinoma apie fiktyvias autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus nuo pat jų sudarymo momento, todėl pripažintina, kad nuteistasis sÄ moningai pasirašė dokumentus ir patvirtino UAB “V“ antspaudu.

Å ių dokumentų pasiraÅ¡ymas bei patvirtinimas bendrovės antspaudu nebuvo vienkartinis atvejis, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad B. P. veiksmai buvo padaryti per klaidÄ , atsitiktinai. Byloje iÅ¡ tikrųjų yra tik trys (2008 m. balandžio 28 d., 2008 m. birželio 25 d. ir 2008 m. liepos 15 d.) nuteistojo pasiraÅ¡ytos ir UAB “V“ antspaudu patvirtintos autorinės kÅ«rinių užsakymo sutartys (t. 2, b.l. 15-16, 21-22, 24-25). Kita vertus, Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia, kad kitos sutartys nebuvo apelianto pasiraÅ¡ytos bei patvirtintos bendrovės antspaudu.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra B. P. parašu ir UAB “V“ antspaudu patvirtinti visi perdavimo-priėmimo aktai, kurie sudaryti autorinių kūrinių užsakymo sutarčių pagrindu. Pastarosios sutartys taip pat yra užfiksuotos UAB “V“ apyvartos žiniaraštyje. Nesudarius autorinių kūrinių užsakymo sutarčių, pasirašyti ir patvirtinti bendrovės antspaudu perdavimo-priėmimo aktus ar užfiksuoti šias sutartis bendrovės apyvartoje nebūtų pagrindo. Taigi, apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad B.

P. pasirašė ir patvirtino UAB “V“ antspaudu visas nuosprendyje nurodytas autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis.B. P. gynėjas nesutinka su apygardos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ginamasis nurodė UAB “V“ vyriausiajai buhalterei V. A. įforminti apskaitoje realiai neįvykusias Å«kines operacijas – autorinių darbų pirkimÄ iÅ¡ R. S.-U., iÅ¡ viso už 205 850,00 Lt, bei iÅ¡raÅ¡yti du kasos iÅ¡laidų orderius: 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 595 – 105 570,00 Lt sumai ir 2008 m. rugsėjo 1 d.

Nr. 604 – 69402,50 Lt sumai. Kaip minėta, liudytoja V. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad B. P. turėjo generatorių, jis disponuodavo grynaisiais pinigais ir tik jis ar A. V. liepdavo raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderius. V. A. buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ B. P. (t. 4, b.l. 75). Byloje nėra duomenų, kad liudytoja V. A. turėjo kokį nors suinteresuotumÄ iÅ¡raÅ¡yti minėtų dienų kasos iÅ¡laidų orderius ar įforminti apskaitoje realiai neįvykusias Å«kines operacijas savo iniciatyva. 2008 m. rugpjūčio 1 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 595 nurodyta, kad kasininkas B.

P. iÅ¡davė 105 570 Lt, kaip autorinį atlyginimÄ , R. S.-U. už penkias autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis (t. 1, b.l. 134). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugsėjo 28 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1811 (11) konstatuota, kad minėtame kasos iÅ¡laidos orderyje esantis paraÅ¡as prie vardo ir pavardės „B. P.“ yra B. P. (t. 1, b.l. 195-199). 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 604 nurodyta, jog R. S.-U. iÅ¡duodama 69 402,50 Lt, kaip autorinis atlyginimas, kitų trijų autorinių kÅ«rinių užsakymo sutarčių pagrindu (t. 1, b.l. 134).

B. P. inkriminuotu laikotarpiu jis užėmė ne tik UAB “V“ direktoriaus, bet ir bendrovės kasininko pareigas. Byloje nenustatyta, kad nuteistajam užimant tokias pareigas, koks nors kitas bendrovės darbuotojas realiai disponavo grynaisiais pinigais bendrovėje. Ä®vertinus tai, kad B. P. pasirašė autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus, jis buvo atsakingas už disponavimÄ grynaisiais pinigais bendrovėje, taip pat atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, susijusias su kasos iÅ¡laidų orderių iÅ¡raÅ¡ymu, negalima teigti, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog V.

A. atliko nuosprendyje nurodytus veiksmus B. P. nurodymu. B. P. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad ginamajam buvo pavesta užimti kasininko pareigas neįforminus to jokiu dokumentu, su juo nebuvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, o kasos knygÄ tvarkė pati bendrovės vyr. buhalterė. B. P. užimtų kasininko pareigų UAB “V“ teisėtumo klausimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Pats nuteistasis nurodė, kad jis užėmė Å¡ias pareigas bendrovėje. TokiÄ aplinkybę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Akivaizdu, kad asmuo, nesutikdamas eiti kokių nors konkrečių pareigų, neatliktų su Å¡iomis pareigomis susijusių funkcijų. B. P., bÅ«damas UAB “V“ direktoriumi, turėjo teisę atsisakyti užimti kasininko pareigas, tačiau jis nepadarė to. Be to, paties nuteistojo veiksmai, pavyzdžiui pasiraÅ¡ant 2008 m. rugpjūčio 1 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 595, patvirtina, kad jis realiai atliko UAB “V“ kasininko pareigas. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme B.

P. ir jo gynėjas nekėlė aptariamo klausimo. B. P. gynėjo apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad ginamasis 2008 m. liepos 29 d. parašė pareiÅ¡kimÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo, o nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d. B. P. dėl sveikatos problemų turėjo nedarbingumÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos iÅ¡laidų orderiai buvo iÅ¡raÅ¡yti tuo metu, kai apeliantas dar dirbo UAB “V“, o jis buvo atleistas iÅ¡ bendrovės direktoriaus pareigų tik nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. (t. 3, b.l. 19).

B. P. baudžiamajame procese nebuvo nuoseklus teigdamas, ar jis po nedarbingumo dar grįžo dirbti į UAB “V“. Nuteistasis ikiteisminiame tyrime tvirtino, kad jis sirgo nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d., ligos metu padavė pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, o po ligos nebedirbo bendrovėje (t. 3, b.l. 16). Kita vertus, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, B. P. jau teigė, kad jis 2008 m. rugpjūčio 29 d. buhalterijoje gavo pasiraÅ¡yti daug dokumentų (t. 4, b.l. 79), kas rodo, jog nuteistasis patvirtino, kad jis buvo atvykęs į darbÄ ir po nedarbingumo.

Nagrinėjamu atveju B. P. turėtas nedarbingumas neįrodo, jog nuteistasis neatliko skundžiamu nuosprendžiu nustatytų neteisėtų veiksmų.Pasak B. P. gynėjo, apygardos teismas neatsižvelgė į 2011 m. lapkričio 7 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 5-2/171 „Dėl UAB “V“ Å«kinės-finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ dalį, kurioje nurodyta, kad kasos iÅ¡laidų orderių iÅ¡raÅ¡ymo dienomis A. V. įnešė į bendrovės kasÄ atitinkamai 106 000 Lt ir 61 010 Lt. TokiÄ aplinkybę patvirtina UAB “V“ avanso apyskaitos Nr. 52 ir 56 (t. 1, b.l. 136-137).

Analizuojant minėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ , neabejotina, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 595 ir 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 604 iÅ¡raÅ¡ymas bei piniginių lėšų įneÅ¡imas į UAB “V“ kasÄ nebuvo atsitiktinis. Akivaizdu, kad Å¡ie veiksmai buvo atlikti siekiant vėliau iÅ¡gryninti pinigų sumas, kurios neva buvo perduotos R. S.-U. už autorinių kÅ«rinių užsakymo sutartis. Kita vertus, tokie A. V. veiksmai nepatvirtina, kad B. P. nebuvo prisidėjęs prie nusikaltimo padarymo.

PrieÅ¡ingai, anksčiau aptartų B. P. ir A. V. veiksmų visuma leido B. P. užimamų pareigų pagrindu iÅ¡Å¡vaistyti jam patikėtÄ didelės vertės UAB “V“ priklausantį turtÄ . Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad UAB “V“ 2008 m. lapkričio mėn. nurašė 205 850 Lt sumÄ , kuri neva buvo sumokėta R. S.-U., į sÄ naudas, t. y. apskaitė buhalterinėje sÄ skaitoje Nr. 6118 „Kitos bendrosios sÄ naudos“, tokiu bÅ«du Å¡ia suma padidino 2008 m. nuostolį iki 736 351 Lt (specialisto iÅ¡vados 5 punktas, t. 1, b.l. 100).

Taigi, nuraÅ¡ant 205 850 Lt sumÄ Ä¯ UAB “V“ turėtas sÄ naudas, norėta oficialiai įforminti, kad Å¡ios piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje. Toks veiksmas buvo atliktas tuo metu, kai B. P. nebeužėmė direktoriaus ir kasininko pareigų UAB “V“, tačiau jam nebuvo pareikÅ¡tas kaltinimas dėl 2008 m. lapkričio mėn. 205 850 Lt sumos nuraÅ¡ymo į bendrovės turėtas sÄ naudas ir nepaneigia apygardos teismo padarytų iÅ¡vadų dėl B. P. kaltės padarius inkriminuotÄ nusikaltimÄ .PrieÅ¡ingai nei tvirtinama B.

P. gynėjo apeliaciniame skunde, byloje buvo aiÅ¡kintasi, kas priėmė iÅ¡ A. V. nepanaudotas avanso lėšas, kas iÅ¡mokėjo jas ir kokiu tikslu, tačiau to nepavyko tiksliai nustatyti. Liudytoja V. A. parengė UAB “V“ avanso apyskaitas Nr. 52 ir 56, kuriose užfiksuota, kad A. V. įnešė atitinkamai 106 000 Lt ir 61 010 Lt, kaip grÄ Å¾intinus avansus, į bendrovės kasÄ (t. 1, b.l. 136-137). Tai nurodyta ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. bei 2008 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡raÅ¡ytuose kasos pajamų orderiuose Nr. 0000433 ir 0000443 (t. 1, b.l. 135).

Šiuos kasos orderius taip pat parengė liudytoja V. A.. Viename iš kasos orderių, t. y. 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 0000433, yra B. P. parašas, kuriuo įrodoma, jog jis, kaip bendrovės kasininkas, gavo 106 000 Lt. 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos pajamų orderis Nr. 0000443 buvo išrašytas tuo metu, kai B. P. vis dar dirbo UAB “V“ direktoriumi ir kasininku. Nagrinėjamu atveju nors remiantis 2011 m. lapkričio 7 d. specialisto išvada nustatyta, jog 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir 2008 m. rugsėjo 1 d. pradžioje bendrovės kasos likutis buvo 0 Lt, tačiau A.

V. įneÅ¡us 106 000 Lt ir 61 010 Lt į UAB “V“ kasÄ ir B. P., kaip bendrovės kasininkui, priėmus Å¡ias pinigines lėšas, akivaizdu, kad piniginės lėšos pateko į bendrovės kasÄ . A. V. perduotos piniginės lėšos į UAB “V“ kasÄ vėliau buvo neva iÅ¡mokėtos R. S.-U. už autorinių kÅ«rinių užsakymo sutartis. Pastaroji viso baudžiamojo proceso metu neigia gavusi kokias nors pinigines lėšas iÅ¡ UAB “V“ už pasiraÅ¡ytas fiktyvias autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis.

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti, kur buvo panaudotos 2008 m. rugpjūčio 1 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 595 ir 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 604 pagrindu nuraÅ¡ytos piniginės lėšos iÅ¡ UAB “V“ kasos. Liudytoja V. A. baudžiamajame procese negalėjo paaiÅ¡kinti Å¡ių aplinkybių. B. P. gynėjas, pateikdamas tik savo subjektyviÄ nuomonę, teigia, kad Å¡i liudytoja žinojo apie aptariamas aplinkybes, nes bÅ«tent ji tvarkė bendrovės kasos knygÄ , nors byloje nėra tokį jo teiginį patvirtinančių duomenų.Apygardos teismas pagrįstai kvalifikavo B.

P. atliktus veiksmus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o A. V. – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. B. P., inkriminuotu laikotarpiu užimdamas UAB “V“ direktoriaus ir kasininko pareigas, turėjo bendrovėje įgalinimus spręsti piniginių lėšų panaudojimo klausimÄ . Remiantis anksčiau aptartais įrodymais, A. V. ir B. P. bendrų veiksmų visuma leido pastarajam iÅ¡Å¡vaistyti UAB “V“ priklausančias pinigines lėšas. Apygardos teismas nustatė, jog turto iÅ¡Å¡vaistymo mechanizmas pasireiÅ¡kė tuo, kad fiktyvių autorinių kÅ«rinių užsakymo sutarčių pagrindu buvo iÅ¡raÅ¡ytas 2008 m. rugpjūčio 1 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 595 ir 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 604, kuriais buvo neva sumokėtos piniginės lėšos R.

S.-U. už autorinį darbÄ . Skundžiamame nuosprendyje minimas tokių piniginių lėšų „nuraÅ¡ymas“ bÅ«tent ir rodo, jog UAB “V“ priklausančios piniginės lėšos nebuvo panaudotos pagal paskirtį, t. y. įvykdyti autorinėse kÅ«rinių užsakymo sutartyse prisiimtus įsipareigojimus, o jos buvo iÅ¡Å¡vaistytos, taip padarant bendrovei žalÄ . A. V. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde pateiktas teiginio „UAB “V“ priklausančių piniginių lėšų nuraÅ¡ymo“ interpretavimas Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės vertinant nuteistojo veiksmų kvalifikavimÄ pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Byloje esančių įrodymų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, kad B. P. užimamų pareigų pagrindu pasisavino skundžiamame nuosprendyje nustatytÄ piniginių lėšų sumÄ . Pastebėtina, kad apygardos teismas, teigdamas, jog byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog D. U., A. V. ir B. P. bÅ«tų bent trumpÄ laikÄ užvaldę anksčiau minėtÄ turtÄ ir su juo galėję atlikti bet kokius veiksmus, turėjo mintyje nuteistiesiems inkriminuotÄ UAB “V“ piniginių lėšų sumÄ .

Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog remiantis kasos iÅ¡laidų orderiais Nr. 595 ir Nr. 604, bendra piniginių lėšų suma (174 972,50 Lt) buvo perduota R. S.-U. ar kokiam nors kitam konkrečiam trečiajam asmeniui. Kita vertus, analizuojant nusikaltimo padarymo aplinkybes, nėra abejonių, kad A. V. ir B. P. inkriminuota piniginių lėšų suma buvo iÅ¡Å¡vaistyta. To, kad A. V. veiksmai atitinka BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimo sudėtį, nepaneigia aplinkybė, jog byloje konkrečiai nenustatyta, kuriam asmeniui buvo perleistos UAB “V“ priklausančios piniginės lėšos.

A. V. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde vertina A. V. ir B. P. veiksmus BK 183 straipsnio 2 dalies prasme, tačiau pabrėžtina, kad nė vienas iÅ¡ jų nebuvo kaltinamas padaręs šį nusikaltimÄ , o byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji padarė bÅ«tent BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Tai, kad A. V. ar B. P. veiksmai neatitinka turto pasisavinimo sudėtį, savaime nereiÅ¡kia, jog jie savo bendrais veiksmais neiÅ¡Å¡vaistė UAB “V“ priklausančio turto.Skundžiamame nuosprendyje buvo atskleisti A.

V., kaip UAB “V“ priklausančio turto iÅ¡vaistymo organizatoriaus, veiksmai (nuosprendžio 16 lapas). Apygardos teismas nurodė nuteistojo konkrečius veiksmus, kurie pasireiÅ¡kė aptariamo nusikaltimo organizavimu, t. y. D. U. įkalbėjimas pateikti savo žmonai R. S.-U. pasiraÅ¡yti fiktyvias autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis ir žadėjimas materialiai atsilyginti už tokių veiksmų atlikimÄ , Å¡ių sutarčių ir perdavimo-priėmimo dokumentų ruoÅ¡imo organizavimas, jų perdavimas per D.

U. R. S.-U. ir tiesiogiai B. P. pasiraÅ¡yti dokumentus, taip pat nurodymo davimas pastarajam įforminti neįvykusias Å«kines operacijas UAB “V“ apskaitoje. Taigi, Å¡iuo atveju buvo tinkamai nustatytas A. V. vaidmuo kartu su kitais nuteistaisiais padarytame nusikaltime ir individualizuoti jo veiksmai.Remiantis tuo, kas nustatyta, B. P. ir A. V. pagrįstai nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, todėl naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pasak B. P. gynėjo, apkaltinamojo nuosprendžio nustatomoji dalis dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pažodžiui perraÅ¡yta iÅ¡ kaltinamojo akto. Å i aplinkybė tik įrodo, jog B. P. pareikÅ¡tas kaltinimas pasitvirtino byloje surinktais įrodymais, dėl ko skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl B. P. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį B. P. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis pagamino netikrus dokumentus, t. y. pasirašė fiktyvias autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis ir patvirtino jas UAB “V“ antspaudu nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, taip padarydamas bendrovei didelę 205 850,00 Lt turtinę žalÄ .Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde argumentuoja ginamojo nepagrįstÄ nuteisimÄ pagal BK 300 straipsnio 3 dalį jo tyčios nebuvimu.

Pabrėžtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ . Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad B. P. buvo žinoma apie fiktyvių autorinių kÅ«rinių užsakymo sutarčių sudarymÄ su R. S.-U..

Nors jokie statybos profilio autoriniai darbai nebuvo atlikti, tačiau nuteistasis pasirašė ir patvirtino bendrovės antspaudu perdavimo-priėmimo aktus, kuriuose nurodyta, jog visi projektai buvo perduoti UAB “V“ ir bendrovė neturi jokių pretenzijų. Autorinių kÅ«rinių užsakymo sutarčių ir jų pagrindu perdavimo-priėmimo aktų sudarymas buvo nevienkartinio pobÅ«džio, todėl, kaip minėta, nėra pagrindo abejoti, kad B. P. padarė neteisėtus veiksmus sÄ moningai, siekdamas įgyvendinti bendrÄ nusikalstamÄ tikslÄ â€“ iÅ¡Å¡vaistyti UAB “V“ priklausantį turtÄ .

B. P. gynėjas, teigdamas, kad jo ginamasis apgaulės bÅ«du pasirašė iÅ¡vardintus dokumentus, siekia sumenkinti nuteistojo kaltę padarius BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Vertinant byloje surinktų įrodymų visumÄ , negalima tvirtinti, kad B. P. pasirašė fiktyvias autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis ir patvirtino UAB “V“ antspaudu dėl apgaulės ar suklydimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog B.

P. veikė tiesiogine tyčia darydamas BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Taigi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimÄ , 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimÄ . Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardytų veikų padarymo atsiranda alternatyvÅ«s padariniai (bent vienas iÅ¡ jų): negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Å i nusikalstama veika yra padaroma veikiant tyčia. B. P. nuteistas už apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sÄ moningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba Å¡ios apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K- 197/2012).Byloje nustatyta, kad B.

P. nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. buvo UAB “V“ direktorius ir kasininkas. UAB “V“ apskaitoje buvo įformintos fiktyvios autorinės kūrinių užsakymo sutartys, perdavimo-priėmimo aktai, realiai neįvykusios ūkinės operacijos – autorinių darbų pirkimas iš R. S.-U., iš viso už 205 850,00 Lt, taip pat išrašyti kasos išlaidų orderiai Nr. 595 ir 604. Šiuos veiksmus atliko UAB “V“ vyriausioji buhalterė D. A. Byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog ji žinojo apie tai, kad minėti dokumentai ar ūkinės operacijos neatitinka tikrovės. Nors D.

A. konkrečiai negalėjo pasakyti, kuris iÅ¡ nuteistųjų – A. V. ar B. P. – davė nurodymÄ iÅ¡raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderius ar atlikti dokumentų įforminimÄ bendrovės buhalterijoje, tačiau liudytoja patvirtino, jog ji buvo atskaitinga už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ B. P. (t. 4, b.l. 75). Ä®vertinus tokius D. A. parodymus, B. P. užimtas pareigas UAB “V“, taip pat tai, kad nuteistasis pasirašė fiktyvias autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus, darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent B.

P. davė nurodymÄ D. A. atlikti aptariamus veiksmus. B. P. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad D. A. suprato savo atsakomybę už netinkamÄ bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , todėl ji pasirinko pozicijÄ , kad neprisimena, kurio direktoriaus nurodymÄ ji vykdė, nepagrįstas jokiais byloje surinktais įrodymais, todėl atmetamas kaip nepagrįstas. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įmonės vadovas už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos vedimÄ savarankiÅ¡kai gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn esant tarpiniam vykdymui, t. y. tokiu atveju, kai įmonės vadovas sÄ moningai pateikia buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitÄ , o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama.

Å iuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimÄ Ä¯monės buhalterės rankomis, Å¡iai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-41/2012). Nagrinėjamu atveju B. P., žinodamas apie fiktyvias autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis, perdavimo-priėmimo aktus ir realiai neįvykusias Å«kines operacijas, nurodė D. A. įforminti tokius dokumentus ir Å«kines operacijas UAB “V“ apskaitoje, taip pat vėliau iÅ¡raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderius.

Taigi, B. P., kaip UAB “V“ direktorius ir kasininkas, per bendrovės vyriausiÄ jÄ buhalterę apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ siekdamas imituoti sutarčių sudarymÄ su R. S.-U. ir pinigų iÅ¡mokėjimÄ jai. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog B. P. yra tinkamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas. Tokios iÅ¡vados nepaneigia nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde cituojamos Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 2 dalies nuostatos.

Pirmosios instancijos teisme apklausiant R. S.-U., buvo aiškinamasi, kokiomis aplinkybėmis nuteistoji pasirašė 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 604, bet jos duoti parodymai buvo neinformatyvūs. R. S.-U. tik parodė, kad ji pasirašė ant tos dienos orderio du kartus, tačiau nuteistoji negalėjo paaiškinti tokio savo elgesio (t. 4, b.l. 76). D. A. taip pat nenurodė kokių nors konkrečių aplinkybių šiuo klausimu (t. 4, b.l. 75-76). Kita vertus, tikslių 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos išlaidų orderio Nr. 604 surašymo aplinkybių nenustatymas dėl objektyvių priežasčių neįrodo, kad B.

P. nepadarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.Dėl anksčiau išdėstytų argumentų, išteisinti B. P. iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius jam veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nėra teisinio pagrindo. Dėl nuteistojo A. V. ir jo gynėjo, taip pat D. U. apeliacinių skundų argumentų, susijusių su civiliniu ieškiniu Apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė iš D. U., A. V. ir B.

P. solidariai atlyginti 205 850 Lt turtinę žalÄ BUAB “V“. Byloje nustatyta, kad bendrovei minėto dydžio turtinė žala buvo padaryta D. U., A. V. ir B. P. bendrais nusikalstamais veiksmais. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad esant bendrininkavimui nusikaltime, visi bendrininkai, nepaisant jų vaidmens nusikaltimo padaryme, atsako baudžiamÄ ja tvarka už vienÄ ir tÄ patį nusikaltimÄ , jų veikos kvalifikuojamos pagal tÄ patį BK straipsnį. Tai nulemia solidariÄ jÄ bendrininkų civilinę atsakomybę už nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-531/2013).

D. U. tiesiogiai nerealizavo BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, jis veikė kaip padėjėjas, tačiau apeliantas savo veiksmais prisidėjo prie bendro nusikalstamo tikslo – iÅ¡Å¡vaistyti svetimÄ turtÄ . Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas pagrįstai priteisė atlyginti BUAB “V“ padarytÄ Å¾alÄ ir iÅ¡ D. U.. Tokios iÅ¡vados nepaneigia pastarojo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis netvarkė bendrovės finansų, padarė nusikaltimÄ dėl A. V. ir B. P. spaudimo bei neturėjo jokios finansinės naudos, be to, nuteistasis sužinojo apie pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tik teisme.

Dėl paskutinio teiginio pastebėtina, kad BPK 112 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas paduodant ieÅ¡kinį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. BUAB “V“ bankroto administratorius pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl bendrovei padarytos žalos (205 850 Lt) dar ikiteisminiame tyrime (t. 2, b.l. 164-165), nepažeidžiant BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatų. Užbaigus ikiteisminį tyrimÄ , D.

U. pasinaudojo savo teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 3, b.l. 73), todėl nuteistojo teiginys, kad jis sužinojo apie byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tik teisme, atmetamas kaip nepagrįstas.Pasak A. V. ir jo gynėjo, iÅ¡ nuteistųjų solidariai priteista atlyginti 205 850 Lt turtinė žala BUAB “V“ turėtų bÅ«ti sumažinta 30 877,50 Lt, nes Å¡ios piniginės lėšos be teisėto pagrindo, t.y. už realiai neįvykusias Å«kines operacijas, buvo sumokėtos kaip Gyventojų pajamų mokestis.

Pabrėžtina, kad Å¡ioje byloje yra sprendžiamas BUAB “V“ padarytos žalos atlyginimo klausimas. Akivaizdu, kad nepagrįstai sumokėjus bendrovei priklausančias pinigines lėšas, kaip Gyventojų pajamų mokestį, už fiktyvias Å«kines operacijas, civiliniam ieÅ¡kovui buvo padaryta turinė žala. Byloje nėra duomenų, kad tokia žala buvo atlyginta grÄ Å¾inant BUAB “V“ nors dalį piniginių lėšų, todėl apygardos teismas pagrįstai tenkino civilinio ieÅ¡kinio dalį ir dėl 30 877,50 Lt sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio iÅ¡ bendrovės piniginių lėšų.

Baudžiamajame procese nėra svarstomi nepagrįstai sumokėtų mokesčių grÄ Å¾inimo klausimai, o teismas negali priimti sprendimo grÄ Å¾inti BUAB “V“ sumokėtÄ 30 877,50 Lt Gyventojų pajamų mokestį. Taigi, mažinti nuteistiesiems priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamas klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas mokestine tvarka.Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla nagrinėjama teisme tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Byloje R. S.-U. nebuvo kaltinama atlikusi kokius nors veiksmus, susijusius su svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymu. Ji nuteista tik už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ . Skundžiamame nuosprendyje apraÅ¡ant nuteistosios nusikaltimo padarymo aplinkybes nebuvo nurodyta, kad ji savo veiksmais padarė BUAB “V“ turtinę žalÄ . To neįrodo aplinkybė, kad R. S.-U. pasirašė autorines kÅ«rinių užsakymo sutartis. Taigi, apygardos teismas pagrįstai nepriteisė iÅ¡ jos atlyginti turtinę žalÄ BUAB “V“.

Vien A. V. ir jo gynėjo nesutikimas su tuo, kaip apygardos teismas iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ byloje, savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡iuo atveju buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos.Kadangi byloje įrodyta, kad B. P. savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinę žalÄ BUAB “V“, todėl jo gynėjo apeliacinio skundo praÅ¡ymas atmesti civilinį ieÅ¡kinį dėl nuteistojo pripažintinas kaip nepagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo B.

P. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus, nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio, taip pat nuteistojo D. U. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Rūta Mickevičienė Teisėjai                                                                                                                     Elena Vainienė                                                                                                                                   Linas Šiukšta