fbddc6cd-6ed8-488c-8d4f-33eed93b7c6b · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-850-210/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07305-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 50.10.; 121.14.; 121.18.121.21. (S)                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 9 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danutės Burbulienės, Egidijaus Mockevičiaus,    teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo AB SEB banko apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014-06-03 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-350-901/2014 pagal ieÅ¡kovo BUAB „Jursa“, veikiančio per bankroto administratorių UAB „Tytus“, ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankui dėl restitucijos taikymo, ir     n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Jursa“, veikiantis per bankroto administratorių UAB „Tytus“, patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui AB SEB bankui prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 8698,74 Lt sumÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2008-07-29 AB „SEB lizingas“ ir UAB „Jursa“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. S2008-07-0048, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įgijo teisę finansinio lizingo pagrindu sutarties galiojimo laikotarpiu valdyti ir naudoti autotransporto priemonę „Ford Tranzit“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-09-30 AB „SEB lizingas“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė su UAB „Jursa“ sudarytÄ sutartį dėl finansinio lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Finansinio lizingo sutarties pagrindu lizinguotas turtas buvo perimtas AB „SEB lizingas“ žinion ir realizuotas. 2013-04-29 Å iaulių apygardos teisme UAB „Jursa“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tytus“. IeÅ¡kovo atstovas pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti piniginių lėšų skirtumÄ , susidariusį parduoto lizinguojamo automobilio kainai virÅ¡ijus atsakovo pagal sutartį patirtus nuostolius, pervedant pinigus į BUAB „Jursa“ banko sÄ skaitÄ .

Atsakovas AB SEB bankas, kuris yra AB SEB lizingo teisių ir pareigų perėmėjas, su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad AB SEB lizingo su ieÅ¡kovu BUAB „Jursa“ sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. S2008-07-0048 buvo nutraukta bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl, atsakovas mano, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti jokių reikalavimų, susijusių su lizinguoto turto rinkos vertės padidėjimu. Nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad atsiėmęs lizinguotÄ automobilį ir pardavęs jį tretiesiems asmenims, atsakovas gavo net 8 698,74 Lt papildomų pajamų.

Lizingo sutarties nutraukimo metu ieÅ¡kovo skola pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas buvo 3 899,35 Lt, taip pat buvo priskaičiuota 222,53 Lt delspinigių. Dėl lizingo sutarties nutraukimo atsakovas taip pat negavo 1345,87 Lt palÅ«kanų, kurias bÅ«tų gavęs, jeigu bÅ«tų buvusi tinkamai įvykdyta lizingo sutartis. Be to, po automobilio atsiėmimo atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti nuostolių, taip pat jį draudė ir dėl to patyrė 27,03 Lt nuostolių. Atsakovas taip pat sumokėjo 200,00 Lt (be PVM) UAB „Auksmiltis“ už automobilio saugojimÄ .

Dar 1500,00 Lt buvo sumokėta UAB „Krasta Auto Vilnius“ už minėto automobilio paruoÅ¡imÄ pardavimui ir tarpininkavimÄ surandant automobilio pirkėjÄ . Pažymėjo, kad lizinguoto automobilio Ford Transit neiÅ¡mokėta vertė pagal finansinio lizingo sutartį Nr. S2008-070048 buvo 19908,91 Lt (be PVM), o parduotas jis buvo už 27552,00 Lt (be PVM). Palyginus kainÄ , kuri buvo gauta pardavus automobilį (27 552,00 Lt), su neiÅ¡mokėta automobilio verte ir kitais atsakovo patirtais nuostoliais (27 145,69 Lt), atsakovo teigimu jokių 8 698,74 Lt pajamų, kurias ieÅ¡kinyje iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovas BUAB „Jursa“, lizingo davėjas ir atsakovas negavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2014-06-03 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.Priteisė ieÅ¡kovui BUAB „Jursa“ iÅ¡ atsakovo AB SEB banko 8698,57 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus, 57 centus) sumÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 8698,57 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-10-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisė iÅ¡ atsakovo AB SEB banko valstybės naudai 260,96 Lt (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų, 96 centus) žyminio mokesčio ir 34,48 Lt (trisdeÅ¡imt keturis litus, 48 centus) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas įrodė, kad lizingo davėjui, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas, nutraukus Lizingo sutartį ir perėmus lizinguojamÄ automobilį, susidarė 8698,57 Lt dydžio skirtumas, susidaręs parduoto lizinguojamo automobilio kainai virÅ¡ijus atsakovo gautinas sumas pagal sutartį sumas, kuris lizingo gavėjui turi bÅ«ti grÄ Å¾intas.

Teismo vertinimu perėmus (susigrÄ Å¾inus) lizingo objektÄ , visos iÅ¡laidos, susijusios su jo iÅ¡laikymu, turi tekti lizingo davėjui, kadangi prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas – kad lizingo gavėjas (skolininkas) privalėtų padengti visas iÅ¡laidas, susijusias su lizingo objekto iÅ¡laikymu nuo jo grÄ Å¾inimo lizingo davėjui iki objekto realizavimo, reikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumÄ skolininko atžvilgiu, nes skolininkas Å¡ių iÅ¡laidų dydžio ir jų pagrįstumo negalėtų kontroliuoti, be to, laikotarpis nuo objekto grÄ Å¾inimo iki jo realizavimo yra neapibrėžtas ir gali tęstis nepagrįstai ilgai, jo trukmės kontroliuoti skolininkas taip pat negali, todėl reikalavimas, kad visas Å¡ias iÅ¡laidas padengtų skolininkas, neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas AB SEB bankas praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2014-06-03 sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai vadovavosi visiÅ¡kai kitokioje byloje suformuota Aukščiausiojo Teismo praktika, netinkamai skaičiavo atsakovo dėl lizingo sutarties nutraukimo patirtų nuostolių dydį. Skundo argumentai:Byloje negalėjo bÅ«ti taikoma dviÅ¡alė restitucija ieÅ¡kovo UAB „Jursa“, dėl kurio kaltės buvo nutraukta lizingo sutartis, naudai, Å¡is argumentas grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012 suformuota praktika;Pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo AB SEB banko nuostolių dydį, kainas skaičiavo su PVM, nors turėjo skaičiuoti be Å¡io mokesčio, nepagrįstai atsisakė atsakovo nuostoliais laikyti ieÅ¡kovo įsiskolinimus, buvusius lizingo sutarties nutraukimo metu (ieÅ¡kovo skola pagal sÄ skaitas buvo 3899,35 Lt ir 222,53 Lt delspinigių) ir papildomas iÅ¡laidas, susijusias su lizinguoto turto pardavimu, kurias atsakovas pagrindė leistinais įrodymais;Nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nepaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du buvo skaičiuojamas skirtumas tarp ginčo automobilio pardavimo kainos ir AB SEB banko patirtų nuostolių: ginčo automobilį bankas pardavė už 27552,00 Lt be PVM.

AB SEB banko nuostolius sudaro neiÅ¡mokėta automobilio vertė (19908,91 Lt be PVM), 4121,88 Lt skola, buvusi sutarties nutraukimo metu, 1345,87 Lt palÅ«kanų, kurias atsakovas turėjo gauti pagal grafikÄ , jeigu toliau bÅ«tų vykdoma sutartis, 27,03 Lt turto draudimo iÅ¡laidų, 200 Lt be PVM iÅ¡laidų už automobilio saugojimÄ , 1500 Lt be PVM už automobilio paruoÅ¡imÄ pardavimui ir tarpininkavimÄ jį parduodant. Todėl, atsakovo skaičiavimu, iÅ¡ automobilio kainos be PVM atėmus AB SEB banko patirtus nuostolius (iÅ¡ 27552,00 Lt atėmus 19908,91 Lt , atėmus 4121,88 Lt, atėmus 1345,87 Lt, atėmus 27,03 Lt, 200 Lt, 1500,00 Lt) ieÅ¡kovui mokėtina suma sudarytų 448,31 Lt.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Jursa“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Å iaulių apylinkės teismo 2014-06-03 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Kartu su ieÅ¡kiniu buvo pateiktas tiek mokėjimo grafikas, tiek atsakovo ieÅ¡kovui pateikta mokėjimų suvestinė pagal finansinio lizingo sutartį, todėl teismas įvertino aplinkybes, kokia dalis BUAB „Jursa“ sumokėtų įmokų buvo skirta turto vertei iÅ¡pirkti. Be to, remiantis Å¡iais dokumentais akivaizdu, jog teismo sprendimu ieÅ¡kovo naudai priteista suma yra aiÅ¡kiai mažesnė už sumokėtų automobilio iÅ¡pirkimo įmokų sumÄ .

Atsakovas kitokių duomenų, nei anksčiau nurodyti apie ieÅ¡kovo sumokėtas įmokas ir jų paskirstymÄ neteikė, nors yra bankas, profesionalus finansinių paslaugų teikėjas. IeÅ¡kovo nuomone, apelianto cituojamos Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. 2A-819-585/2014 yra iÅ¡ esmės skirtingos.IeÅ¡kovo nuomone, restitucijos klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas neiÅ¡skiriant PVM, tačiau jei teismas nuspręstų iÅ¡ apelianto nurodytų sumų atimti PVM, analogiÅ¡kai turėtų bÅ«ti tikslinama suma, kuriÄ pagal lizingo sutartį ieÅ¡kovas turėjo sumokėti atsakovui ir atsakovas iÅ¡ Lizingo sutarties tikėjosi gauti.

Tokiu atveju pagal ieÅ¡kovo skaičiavimÄ skirtumas, susidaręs parduoto automobilio kainai virÅ¡ijus atsakovo gautinas sumas pagal sutartį yra 24068,82 Lt. Nesutikimas su apelianto motyvais dėl atsakovo nuostolių po lizingo sutarties nutraukimo patirtomis sÄ naudomis motyvuojamas tuo, kad tai reikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumÄ skolininko atžvilgiu, nes skolininkas Å¡ių iÅ¡laidų negali kontroliuoti, be to, atsakovo nurodomos sÄ naudos nėra pagrįstos leistinais ir susijusiais įrodymais. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Å iaulių apylinkės teismo 2014-06-03 sprendimas pakeistinas (Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad UAB „Jursa“ ir UAB SEB lizingas 2008-07-29 pasirašė finansinio lizingo sutartį Nr. S2008-070048, pagal kuriÄ AB SEB lizingas įsipareigojo iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytÄ turtÄ ir perduoti jį naudoti ir valdyti ieÅ¡kovui su sÄ lyga, kad pastarasis sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Pagal Å¡iÄ sutartį iÅ¡ UAB „Ertona ir Ko“ buvo nupirktas automobilis Ford Tranzit 300 M 2.2 TDCi, perduotas UAB „Jursa“, kuri pagal 2008-07-29 mokėjimų grafikÄ vykdė savo finansinius įsipareigojimus pagal sutartį.

UAB „Jursa“ 2011 m. rugpjūčio mėnesį nustojus vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, AB SEB lizingas 2011-09-30 nutraukė sutartį, pareikalavo sumokėti įsiskolinimus ir gražinti lizingo bendrovei pagal sutartį gautÄ turtÄ . Gražintas automobilis buvo parduotas 2012-01-25 per tarpininkÄ UAB „Krasta Auto Vilnius“ už 33301,62 Lt su PVM (27552,00 Lt be PVM).Å iaulių apygardos teismo 2013-04-29 nutartimi UAB „Jursa“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tytus“, kuri ir pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl restitucijos taikymo ir skirtumo (8698,74 Lt), susidariusio parduoto lizinguojamo automobilio kainai virÅ¡ijus atsakovo pagal sutartį gautinas sumas, priteisimo.

Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejusi lizingo sutartis nutraukta prieÅ¡ terminÄ , lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų, t. y. dėl lizingo gavėjo kaltės. Byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ , priteisti piniginių lėšų skirtumÄ , susidariusį parduoto lizinguoto automobilio kainai virÅ¡ijus atsakovo pagal sutartį patirtus nuostolius. Atsakovas apeliaciniame skunde sutinka, kad Å¡iuo atveju gali bÅ«ti taikoma dviÅ¡alė restitucija, tačiau nurodo, kad ji gali bÅ«ti taikoma tik dėl tos lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dalies, kuri buvo skirta turto vertei iÅ¡pirkti, be to, skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuostolių dydžio skaičiavimu.Byloje keliamas klausimas dėl lizingo sutarties nutraukimo, kai lizingo gavėjas jÄ iÅ¡ esmės pažeidžia, teisinių padarinių.

Bendrieji sutarčių nutraukimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK II dalyje „Sutarčių teisė“. CK 6.222 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta, Å¡alis gali reikalauti grÄ Å¾inti jai viskÄ , kÄ ji yra perdavusi kitai Å¡aliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grÄ Å¾ina kitai Å¡aliai visa tai, kÄ buvo iÅ¡ pastarosios gavusi; kai grÄ Å¾inimas natÅ«ra neįmanomas ar Å¡alims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijams.

Tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl vienos iÅ¡ Å¡alių kaltės – sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, reiÅ¡kiančio esminį sutarties pažeidimÄ (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), sutartį pažeidusiai Å¡aliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). SistemiÅ¡kai analizuojant nurodytas normas, darytina iÅ¡vada, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukiama dėl vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių padaryto esminio jos pažeidimo, pagal sutarties nutraukimo padarinių bendrÄ jÄ taisyklę vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu gali bÅ«ti taikoma dviÅ¡alė restitucija, t. y.

Å¡alys grÄ Å¾inamos į tokiÄ padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, jeigu tai neprieÅ¡tarauja pačios sutarties esmei ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, o nukentėjusi Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, sumokėti netesybas. Lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.574 straipsnyje. Å ioje normoje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo bÅ«dai, lizingo gavėjui iÅ¡ esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ ; antra, jis gali nutraukti sutartį.

Å ie teisių gynimo bÅ«dai yra savarankiÅ¡ki ir nėra vienas kito taikymo sÄ lyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. Å ioje normoje įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, kuri apibrėžiama aiÅ¡kiai: lizingo davėjui turi bÅ«ti atlyginta tiek nuostolių, kad jie grÄ Å¾intų jį į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v.

UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012).              Lizingo sutarčių atribojimas pagal tai, ar Å¡alys susitarė dėl nuosavybės teisės perėjimo lizingo gavėjui, svarbus sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo padarinių, be kita ko, ir aiÅ¡kinant bei taikant jas nustatančiÄ CK 6.574 straipsnio normÄ dėl restitucijos. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui nenumatytas, nutraukus sutartį dviÅ¡alė restitucija negalima, nes lizingo gavėjo gauta nauda pagal tokiÄ sutartį – tai galimybė valdyti ir naudotis daiktu, kuria jis jau pasinaudojo iki sutarties nutraukimo; akivaizdu, kad to grÄ Å¾inti kitai Å¡aliai neįmanoma.

Skirtinga situacija yra tuo atveju, kai lizingo sutartyje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas ir atitinkamai – lizingo gavėjas mokėjo įmokas ne tik už naudojimÄ si daiktu, bet ir iÅ¡pirkdamas daikto vertę. Esant tokiai lizingo sutarčiai, dviÅ¡alė restitucija galima dėl tos įmokų dalies, kuriomis buvo iÅ¡perkama lizinguojamo daikto vertė. Analizuojant CK 6.574 straipsnio normos turinį, darytina iÅ¡vada, kad joje įtvirtinta vienaÅ¡alė restitucija, kuri reiÅ¡kia, kad visais lizingo sutarties nutraukimo atvejais, nepriklausomai nuo sutarties rÅ«Å¡ies ir jos nutraukimo pagrindo, lizingo dalykas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas lizingo davėjui.

Dėl restitucijos taikymo kitai Å¡aliai – lizingo gavėjui – Å¡ioje normoje nepasisakyta. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje nenustatyta lizingo gavėjo teisės įgyti lizingo dalykÄ nuosavybėn, vienaÅ¡alės restitucijos taikymas nutraukus sutartį yra logiÅ¡kas ir teisingas, tačiau lizingo sutarties su teise įgyti daiktÄ nuosavybėn sudarymo atveju vienaÅ¡alė restitucija gali reikÅ¡ti dvigubos civilinės atsakomybės taikymÄ lizingo gavėjui, taigi neatitiktų savo paskirties – grÄ Å¾inti Å¡alis į tÄ padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo.

Dėl to tam, kad bÅ«tų pasiekti civilinės atsakomybės tikslai ir neiÅ¡kreiptos atsakomybės ribos, CK 6.574 straipsnio nuostata dėl vienaÅ¡alės restitucijos aiÅ¡kintina ir taikytina sistemiÅ¡kai su CK 6.222 straipsniu, kuriame įtvirtintos bendrosios restitucijos taisyklės. Restitucija turi bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje Å¡alys susitarė ne tik dėl daikto valdymo bei naudojimo, bet ir dėl jo nuosavybės teisės perėjimo, vienaÅ¡alė restitucija, nutraukus tokiÄ lizingo sutartį, gali bÅ«ti netaikoma, o taikoma dviÅ¡alė restitucija vadovaujantis CK 6.222 straipsniu.

Pagal CK 6.222 straipsnį, kai sutartis nutraukta, Å¡alis gali reikalauti grÄ Å¾inti jai viskÄ , kÄ ji yra perdavusi kitai Å¡aliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grÄ Å¾ina kitai Å¡aliai visa tai, kÄ buvo iÅ¡ pastarosios gavusi. Minėta, kad dviÅ¡alė restitucija galima tuo atveju, jeigu lizingo sutartyje buvo numatyta lizingo gavėjo teisė įgyti daiktÄ nuosavybėn, ir tik dėl tos įmokų dalies, kuriÄ sudarė daikto iÅ¡pirkimo įmokos. Taigi CK 6.222 straipsnio norma suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas pagal lizingo sutartį iÅ¡pirkdamas daiktÄ nuosavybėn, reikalauti iÅ¡ lizingo davėjo grÄ Å¾inti Å¡ias įmokas po to, kai jis grÄ Å¾ino lizingo davėjui lizingo dalykÄ .Nagrinėjamoje byloje Å¡alys UAB „Jursa“ ir AB SEB lizingas Lizingo sutartyje Nr. S2008-070048 susitarė, kad ieÅ¡kovo (lizingo gavėjo) mokamų įmokų dalį sudaro turto iÅ¡pirkimo įmokos, o visas turtas ieÅ¡kovo iÅ¡perkamas per sutarties galiojimo laikotarpį.

Taigi sutartyje nustatyta nuosavybės teisės perėjimo lizingo gavėjui sÄ lyga. Sutarties nutraukimo sÄ lygos ir padariniai įtvirtinti Lizingo sutarties 18 punkte. Pagal sutarties 18.1 punktÄ lizingo bendrovė (atsakovas) turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį anksčiau joje nustatyto termino, jeigu lizingo gavėjas (ieÅ¡kovas) iÅ¡ esmės pažeidė sutartį. Lizingo sutarties 18.6.2 punkte nurodyta, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl lizingo gavėjo padaryto esminio pažeidimo, tai sutartinės įmokos, kurias lizingo gavėjas sumokėjo vykdant sutartį, jam negrÄ Å¾inamos, be to, lizingo gavėjas įsipareigoja atlyginti lizingo bendrovės patirtus nuostolius (18.6.4.).

Lizingo sutarties 18.6.2 punkto sÄ lyga negrÄ Å¾inti įmokėtų įmokų lizingo gavėjui kvalifikuotina kaip susitarimas dėl vienaÅ¡alės restitucijos ir priskirtina civilinės atsakomybės taikymui sutartį pažeidusiai Å¡aliai. Nagrinėjamos bylos atveju aktualu, kad dėl sutarties nutraukimo nukentėjusi sutarties Å¡alis gautų kompensacijÄ , atitinkančiÄ jos patirtus nuostolius – turėtas iÅ¡laidas ir negautas pajamas, kurias ji bÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Minėta, kad lizingo sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančioje CK 6.574 straipsnio normoje nustatytas lizingo davėjo nuostolių dydžio kriterijus: nuostolių turi bÅ«ti atlyginta tiek, kad jie grÄ Å¾intų lizingo davėjÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. Lizingo sutartyje Å¡alys gali susitarti dėl kitokios nuostolių nustatymo tvarkos, bet jos negali susitarti dėl nuostolių dydžio, kuris gerokai virÅ¡ytų komentuojamoje normoje nustatytÄ nuostolių sumÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, jeigu bÅ«tų konstatuota, kad lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrÄ Å¾into turto vertė virÅ¡ija lizingo davėjo patirtus nuostolius, tai sutarties sÄ lyga, kurioje nustatyta lizingo davėjo teisė negrÄ Å¾inti lizingo gavėjui turto iÅ¡pirkimo įmokų, turi bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies netaikoma, o turto iÅ¡pirkimo įmokos ar jų dalis, likusi iÅ¡skaičius lizingo davėjo nuostolius, grÄ Å¾inta lizingo gavėjui restitucijos pagrindu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v.

UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012). Å io iÅ¡aiÅ¡kinimo pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad buvo pagrindas turto iÅ¡pirkimo įmokų dalį, iÅ¡skaičius lizingo davėjo nuostolius, grÄ Å¾inti lizingo gavėjui.CK 6.249 straipsnyje įtvirtintos realaus žalos atlyginimo taisyklės leidžia teigti, kad sprendžiant dėl lizingo davėjui atlygintinos žalos dydžio svarbu nustatyti grÄ Å¾into daikto vertės santykį su patirtais nuostoliais, nes, lizingo davėjui susigrÄ Å¾inus daiktÄ , jo verte nuostoliai turi bÅ«ti mažinami.

Tuo atveju, kai lizingo davėjas grÄ Å¾intÄ turtÄ parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grÄ Å¾inimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. UAB „Altėja“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-397/2013).IÅ¡ bylos medžiagos ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovas neneigia aplinkybės, jog pardavus iÅ¡ ieÅ¡kovo susigrÄ Å¾intÄ automobilį buvo gauta 448,31 Lt suma, virÅ¡ijanti atsakovo nuostolius.

Atsakovo nuomone, teismas neteisingai apskaičiavo AB SEB banko patirtų nuostolių dydį. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieÅ¡kovo pateiktu nuostolių skaičiavimo bÅ«du: prie automobilio pardavimo kainos 33301,62 Lt pridėjo ieÅ¡kovo pagal lizingo sutartį atsakovui sumokėtÄ 55675,45 Lt sumÄ , iÅ¡ gautos sumos atėmė sumÄ , kuriÄ lizingo gavėjas turėjo sumokėti lizingo davėjui pagal sutartį (80278,50 Lt) ir priteisė iÅ¡ atsakovo gautÄ 8698,57 Lt skirtumÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, Å¡is nuostolių skaičiavimo bÅ«das nėra teisingas ne tik dėl to, kad nuostoliai buvo skaičiuojami neatėmus pridėtinės vertės mokesčio, bet ir dėl to, kad pagal aukščiau nurodytÄ teismų praktikÄ Å¡is nuostolis turi bÅ«ti skaičiuojamas kaip skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos be PVM, t.y. skaičiuojant atsakovo nuostolius turi bÅ«ti įvertinta neiÅ¡mokėta automobilio vertė sutarties nutraukimo dienÄ , palÅ«kanos, kurias atsakovas bÅ«tų gavęs, jei sutartis nebÅ«tų buvusi nutraukta, bei lizingo gavėjo įsiskolinimas sutarties nutraukimo dienÄ .

Kolegija pastebi, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas skaičiavimo bÅ«das teisingas, bet pats skaičiavimas nėra teisingas. Atsakovas AB SEB lizingas 2011-09-22 raÅ¡tu informavo UAB „Jursa“, kad 2011-09-30 nutrauks tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ lizingo sutartį Nr. S2008-070048, jei ieÅ¡kovas iki 2011-09-29 nepadengs pagal sutartį susidariusio 3899,35 Lt įsiskolinimo ir 222,53 Lt delspinigių (b. l. 22). Minėtame raÅ¡te nurodomas įsiskolinimas susidarė už 2011 metų birželio – rugsėjo mėnesius.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad neiÅ¡mokėta automobilio vertė 19908,91 Lt be PVM, taigi atsakovas nurodo neiÅ¡mokėtÄ automobilio vertę 2011 m. birželio mėnesiui (6803,91 Eur iÅ¡ mokėjimų grafiko 35 eilutės padauginus iÅ¡ 3,4528, iÅ¡ gautos 23492,54 Lt sumos atėmus PVM, gaunama 19909,91 Lt suma), tuo tarpu teisingai skaičiuojant nuostolių dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡mokėtÄ automobilio vertę sutarties nutraukimo dienÄ , t. y. 2011-09-30. Apeliacinės instancijos teismo nuomone Å¡i vertė turi bÅ«ti skaičiuojama pagal byloje pateikto mokėjimų grafiko 39 eilutėje nurodytÄ neiÅ¡mokėtÄ vertės dalį (5821,57 Eur padauginus iÅ¡ 3,4528, iÅ¡ gautos 20100,72 Lt sumos atėmus PVM, gaunama 17035,36 Lt neiÅ¡mokėta automobilio vertė be PVM).

Be to, atsakovas, teigdamas, kad neiÅ¡mokėta automobilio vertė turi bÅ«ti skaičiuojama be PVM, praÅ¡ydamas į savo nuostolius įskaičiuoti ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ už 2011 m. birželio – rugsėjo mėnesius, 3899,35 Lt, neiÅ¡mokėtÄ automobilio vertę Å¡ioje sumoje skaičiuoja su PVM. Pridėtinės vertės mokestis už neiÅ¡mokėtÄ automobilio vertę 2011 m. birželio – rugsėjo mėnesius sudaro 517,25 Lt, todėl įsiskolinimas už Å¡iuos keturis mėnesius, atėmus neiÅ¡mokėtos automobilio vertės pridėtinės vertės mokestį sudaro 3382,10 Lt, pridėjus 222,53 Lt delspinigių, įsiskolinimas lygus 3604,63 Lt.

Taigi, atsakovo nuostolius dėl nutrauktos lizingo sutarties sudaro 17035,36 Lt neiÅ¡mokėta automobilio vertė sutarties nutraukimo dienÄ , ieÅ¡kovo įsiskolinimas už 2011 m. birželio – rugsėjo mėnesius ir delspinigiai, nurodyti minėtame 2011-09-22 praneÅ¡ime, atėmus PVM, 3604,63 Lt, bei 1345,87 Lt palÅ«kanų, kurias atsakovas bÅ«tų gavęs, jei bÅ«tų vykdoma sutartis. Byloje kilo ginčas ir dėl atsakovo praÅ¡omų į nuostolius įskaičiuoti iÅ¡laidų, susijusių su automobilio draudimu, saugojimu ir pardavimu.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visos Å¡ios iÅ¡laidos turi tekti lizingo davėjui, tokį sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad skolininkas Å¡ių iÅ¡laidų dydžio ir pagrįstumo negali kontroliuoti. IeÅ¡kovas atsikirtime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad atsakovo sÄ naudos, be kita ko, nėra pagrįstos leistinais ir susijusiais įrodymais, nes atsakovo pateiktoje PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje AUK Nr. 036, iÅ¡raÅ¡ytoje UAB „Auksmilis“ nėra nurodytas koks automobilis kokį laikÄ saugotas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, perėmus (susigrÄ Å¾inus) lizingo objektÄ , visos iÅ¡laidos, susijusios su jo iÅ¡laikymu ir pardavimu, turi tekti lizingo davėjui, nepagrįsta. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrÄ Å¾into sutarties dalyko pardavimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sÄ naudos, nes lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi tik finansinį, bet ne nuosavybės interesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012, 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013, kt.).

Atsakovas Å¡ioje byloje pateikė keturias sÄ skaitas: 2011-11-30 KS Nr. 11002372 27,03 Lt draudimo įmokos kompensavimui pagal sutartį S2008-070048-1; 2011-12-15 AUK Nr. 036 200 Lt be PVM sÄ skaita UAB „Auksmilis“ už automobilio saugojimÄ su žyma „atsiimtas turtas S2008-070048-01 saugojimas“; 2012-01-31 KV Nr. 010038 Krasta Auto Vilnius 1500 Lt be PVM sÄ skaita už automobilio Ford Transit paruoÅ¡imÄ pardavimui ir pardavimÄ ; 2011-12-20 SBP Nr. 0077625 UAB „Švaros broliai“ 500 Lt be PVM sÄ skaita už automobilio plovimÄ ir valymÄ (b. l. 32-35).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu paskutinė Å¡ių sÄ skaitų neturi sÄ sajų su lizingo davėjo atsiimtu automobiliu, nes sÄ skaitoje nenurodyta, koks automobilis buvo plaunamas ir valomas, tačiau atsakovas apeliaciniame skunde nepraÅ¡o Å¡ios sumos įskaičiuoti į jo nuostolius. Tokiu bÅ«du, nepripažintini pagrįstais ieÅ¡kovo argumentai dėl papildomų iÅ¡laidų nepagrįstumo. Ä®rodymų, kad patirtos iÅ¡laidos per didelės, kad atsakovas Å¡ias paslaugas galėjo pirkti pigiau, byloje nebuvo pateikta.

Todėl iÅ¡laidos už automobilio draudimÄ , saugojimÄ , paruoÅ¡imÄ pardavimui ir pardavimÄ Ä¯skaičiuotinos į atsakovo nuostolius.Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo AB SEB lizingas dėl lizingo sutarties Nr. S2008-07-0048 nutraukimo patirtus nuostolius, Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimas pakeičiamas, ieÅ¡kovo reikalavimas tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo priteisiama suma mažinama, jÄ perskaičiuojant tokiu bÅ«du: iÅ¡ automobilio pardavimo sumos be PVM 27552,00 Lt atimama neiÅ¡mokėta automobilio vertė sutarties nutraukimo dienÄ 17035,36 Lt, ieÅ¡kovo įsiskolinimas sutarties nutraukimo dienÄ 3604,63 Lt, 1345,87 Lt palÅ«kanų, kurias atsakovas bÅ«tų gavęs, jei bÅ«tų vykdoma sutartis, su turto draudimu, saugojimu, pardavimu susijusios iÅ¡laidos 1727,03 Lt.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino, todėl priteisė visÄ Å¾yminį mokestį ir procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo.Apeliacinės instancijos teismui keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , mažinant iÅ¡ atsakovo priteistinos sumos dydį nuo 8698,74 Lt iki 3839,11 Lt, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo BUAB „Jursa“ ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti 44 procentais, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų keičiama, iÅ¡ atsakovo priteisiant 44 procentus žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje              Atsakovas AB SEB bankas, teikdamas apeliacinį skundÄ , sumokėjo 261 Lt žyminio mokesčio. Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas vienas iÅ¡ atleidimo nuo žyminio mokesčio atvejų, kai nuo žyminio mokesčio atleidžiami įmonė, kuriai iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, todėl apeliantui AB SEB bankas grÄ Å¾inamas sumokėtas 261 Lt žyminis mokestis.

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimÄ ir iÅ¡dėstyti jį taip:          „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.           Priteisti ieÅ¡kovui BUAB „Jursa“, įmonės kodas 300578644, iÅ¡ atsakovo AB SEB bankas, įmonės kodas 11202138, 3839,11 Lt (tris tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis litus 11 centų), 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3839,11 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.           Priteisti iÅ¡ atsakovo AB SEB bankas, įmonės kodas 11202138, 114,40 (Å¡imtÄ keturiolika litų 40 centų) žyminio mokesčio, 15,17 Lt (penkiolika litų 17 centų) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei.LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti“.GrÄ Å¾inti iÅ¡ valstybės atsakovui AB SEB bankas (į. k. 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius, a. s. Nr. LT747044063000000022 AB SEB bankas) 261 Lt (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) žyminio mokesčio, sumokėto 2014 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 14552.

Teisėjai                                                                 Vytautas Kursevičius Danutė Burbulienė Egidijus Mockevičius