fbdc39af-336d-4274-be64-150aed1fa1a2 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr2 - 2015 m. rugsėjo 29 d. (S) Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Arvydo Martinavičiaus, kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. B., dalyvaujant atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui D. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

B. patikslintÄ skundÄ atsakovui Å iaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados dalies panaikinimo ir kitų reikalavimų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. B. Å iaulių apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintÄ skundÄ , kuriuo praÅ¡o: panaikinti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. kovo 31 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 40-IS-3-15 „Dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus specialisto D.

B. patirto sveikatos sutrikdymo tarnyboje“ toje dalyje ir ta apimtimi, kuria konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo patirtas sveikatos sutrikdymas nepriskirtinas nei vienam iÅ¡ Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sÄ lyga mokėti 40 straipsnyje numatytÄ kompensacijÄ ; įpareigoti atsakovÄ pakartotinai atlikti tarnybinį patikrinimÄ bei suraÅ¡yti naujÄ patikrinimo iÅ¡vadÄ konstatuojant, jog pareiÅ¡kėjo patirtas sveikatos sutrikdymas yra įvykęs Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytomis padidėjusio pavojaus gyvybei ar sveikatai sÄ lygomis;

įpareigoti atsakovÄ iÅ¡duoti siuntimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti.Patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2015 m. sausio 16 d. 0 val. 20 min. Policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas įvykis ROIK 0115000026191 apie tai, kad JoniÅ¡kio pietvakariniame aplinkkelyje Nr. 210 A. D., vairuodamas automobilį „MITSUBISHI L200“, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiu krovininiu automobiliu „DAF“ (registruotu Latvijos Respublikoje).

Lengvojo automobilio vairuotojas žuvo vietoje, sunkvežimio vairuotojui nustatyti kelio, Å¡launikaulio sumuÅ¡imai. Kadangi tuo metu pagal patvirtintÄ grafikÄ dirbo operatyvinėje grupėje, kuri pavaldi budėtojui ir privalo iÅ¡tisÄ parÄ operatyviai reaguoti į skundus, pareiÅ¡kimus ir praneÅ¡imus apie nusikalstamas veikas, kitus įvykius bei iÅ¡vykti į įvykio vietas atlikti neatidėliotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, nukentėjusiems asmenims suteikti pagalbos ir pan. (Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcija, patvirtinta Policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d.

įsakymu Nr. 278), gavęs žodinį budėtojo nurodymÄ ir siekdamas užtikrinti laiku bei tinkamÄ pirminį neatidėliotinų veiksmų atlikimÄ , iÅ¡vyko į minėto įvykio vietÄ . Vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimais ir atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes bei įvertinęs situacijÄ , atliko įvykio vietos apžiÅ«rÄ , fiksavo visus galimus įvykio vietoje paliktus pėdsakus. Ä®vykio vieta buvo apžiÅ«rima naktį, esant nepalankioms meteorologinėms sÄ lygoms, todėl atliko tuos procesinius veiksmus, kurių metu turi bÅ«ti surenkami, užfiksuojami ir paimami greitai besikeičiantys ir nykstantys objektai, veiksmus, kurių pagal surenkamus faktinius duomenis ir esamÄ tyrimo situacijÄ atidėti negalima ir kuriuos uždelsus kiltų grėsmė prarasti dalį ar visus faktinius duomenis.

Norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar įvykio vietoje, t. y. Å¡alikelės griovyje ant Å¡ono gulinčio vilkiko kabinoje, nėra daugiau žuvusių ar sužalotų asmenų, taip pat užfiksuoti biologinės kilmės pėdsakus (kraujÄ , audinių daleles) ant transporto priemonės dalių, kitus pėdsakus, kurie gali bÅ«ti sunaikinti lyjant, sningant ar pažeisti dėl kitokio aplinkos poveikio, bei užfiksuoti prietaisų rodmenis, lipo į vilkiko kabinÄ . Tuo metu paslydo ir nukrito ant žemės iÅ¡ maždaug 2 m aukščio.

Trenkdamasis į žemę, iÅ¡girdo trakÅ¡telėjimÄ , pajuto stiprų skausmÄ deÅ¡inėje kojoje ir be pagalbos nebegalėjo iÅ¡lipti iÅ¡ griovio. Buvo pristatytas į VÅ¡Ä® JoniÅ¡kio ligoninės priėmimo skyrių.VÅ¡Ä® JoniÅ¡kio ligoninėje 2015-01-16 buvo diagnozuotas deÅ¡inio Å¡eivikaulio lūžimas. 2015-02-09 VÅ¡Ä® Pasvalio ligoninės chirurgijos-traumatologijos skyriuje buvo operuotas, nustatytas deÅ¡inės čiurnos iÅ¡orinės kulkÅ¡nies lūžis su pėdos panirimu. Dėl pareiÅ¡kėjo patirto sveikatos sutrikdymo Å iaulių apskrities vyriausiajame komisariate buvo sudaryta komisija, kuri atliko tyrimÄ .

Ar pareigÅ«no mirtis, susižalojimas, arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigÅ«no statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 str. 5 d.), o sveikatos sutrikdymo sunkumo mastÄ nustato CMEK (Statuto 40 str. 8 d.). Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintų Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių (toliau – Taisyklės) 3–10 punktų nuostatas, dėl Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų iÅ¡tyrimo vidaus tarnybos įstaigoje turi bÅ«ti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas – nustatyti priežastinį ryšį, ar pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.

Tarnybinio patikrinimo metu turi bÅ«ti nustatyta, ar pareigÅ«no sužalojimo, sveikatos sutrikdymo atvejis priskirtinas vienam iÅ¡ Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų kompensacijos mokėjimo atvejų. Taisyklių 10 punkte yra nustatyti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados turinio reikalavimai, tarp jų – nurodyti, ar yra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys, ar teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡mokėtina kompensacija (Taisyklių 10.6 p.). 2015-03-02 Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas patvirtino nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. 40-IS3-7 ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktÄ Nr. 40-NA1-4.

Minėtoje nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu pareiÅ¡kėjas patyrė sveikatos sutrikdymÄ , įvyko tarnyboje.2015-03-31 Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas patvirtino tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 40-IS3-15, kurioje siÅ«loma pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymas nepriskirtinas nė vienam iÅ¡ Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sÄ lyga mokėti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje numatytÄ kompensacijÄ .PareiÅ¡kėjas mano, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nenustatant faktinių įvykio aplinkybių tam, kad jas bÅ«tų galima įvertinti padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos aspektu, ir nepagrįstai buvo atsisakyta mokėti kompensacijÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklaustas, neturėjo galimybės paaiÅ¡kinti, kad Å¡iuo konkrečiu atveju veikė siekdamas jo tarnybos funkcijomis apibrėžto tikslo (atliko neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nes kiltų grėsmė prarasti dalį arba visus faktinius duomenis), veikė ekstremaliomis, normalioms gyvenimo sÄ lygoms neįprastomis (nebÅ«dingomis) aplinkybėms, tai jam kėlė padidėjusį pavojų ar padidėjusiÄ rizikÄ sveikatai ar gyvybei. Ä®vykio vieta buvo apžiÅ«rima naktį, esant nepalankioms meteorologinėms sÄ lygoms, apėmė apie 200 m kelio ruoÅ¾Ä , kuriame po automobilių susidÅ«rimo buvo konstatuota vieno asmens mirtis, kitas asmuo (užsienietis) dėl patirtų sužalojimų buvo iÅ¡gabentas į gydymo įstaigÄ .

Buvo būtina kuo skubiau nustatyti, ar nėra daugiau nukentėjusiųjų, taip pat atlikti neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus įvykio vietoje. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio, kuris nustato Lietuvos Respublikos policijos uždavinius, 1 dalyje nurodoma, kad pagrindiniai policijos uždaviniai yra:

1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga;

2) viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas;

3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių;

4) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija;

5) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas;

6) saugaus eismo priežiÅ«ra.Mano, kad jo sveikata buvo sutrikdyta ne dėl nelaimingo atsitikimo, bet dėl Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 5 punkte nustatytų pagrindinių policijos uždavinių vykdymo. Å iuo atveju aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl jo laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru bÅ«du, o dėl to, kad jis turėjo taip elgtis vykdydamas jam priskirtas tarnybos funkcijas bei uždavinius, vertino situacijÄ jÄ suvokdamas kaip bÅ«tinybę nedelsiant patikrinti vilkiko kabinÄ ir įsitikinti, kad joje nėra daugiau nukentėjusių asmenų, todėl mano, kad tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybinių pareigų atlikimo, susijusio su padidėjusiu pavojumi pareigÅ«no gyvybei ir sveikatai, buvo.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad į vilkiko kabinÄ lipo maždaug po valandos nuo atvykimo į įvykio vietÄ , bei kad nebepalaiko argumento, jog į jÄ lipo norėdamas patikrinti, ar ten nėra daugiau nukentėjusių asmenų. Tokiomis aplinkybėmis negalėjo numatyti visų iÅ¡orinių, nuo jo valios nepriklausančių veiksnių. Nei Vidaus tarnybos statutas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia sÄ vokų „padidėjęs pavojus“ ar „padidėjusi rizika sveikatai ar gyvybei“.

Civilinės teisės doktrina aiÅ¡kina padidinto pavojaus sÄ lygas kaip tokias aplinkybes, kurioms esant asmuo pats negali suvaldyti padidinto pavojaus Å¡altinio (Civilinio kodekso 6.270 straipsnis).Atsakovas Å iaulių apskrities vyriausiasis komisariatas atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo patikslintu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, pareigÅ«nui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo gali bÅ«ti mokama nustačius, jog atitinkama konkreti situacija priskirtina vienam iÅ¡ Å¡ių atvejų:

1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

3) pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso. Taigi, dviem pirmaisiais minėtoje įstatymo normoje numatytais atvejais dėl kompensacijos mokėjimo yra bÅ«tina nustatyti, ar konkreti tarnybos pareigų atlikimo situacija, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti tokias aplinkybes: pirma, ar pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas, arba Å¡ių bÅ«klių (sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas) atsiradimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu; antra, ar tarnybos pareigos, kurias pareigÅ«nas atliko Å¡ių bÅ«klių (sužalojimo, susižalojimo, sveikatos sutrikdymo) atsiradimo metu, buvo atliekamos padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai sÄ lygomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintu Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybÄ ar grįžtant iÅ¡ jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos apraÅ¡u, Å iaulių aps. VPK virÅ¡ininko 2015 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 40-V-28 sudarytai komisijai buvo pavesta atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimÄ dėl pareigÅ«no D.

B. patirto sveikatos sutrikdymo. 2015 m. kovo 2 d. Å iaulių aps. VPK virÅ¡ininkas patvirtino nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. 40-IS3-7 ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktÄ Nr. 40-NA1-4. Minėtoje nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu pareigÅ«nas D. B. patyrė traumÄ , įvyko tarnyboje. Tad pirmoji Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lyga (pareigÅ«nas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas) Å iaulių aps. VPK virÅ¡ininko sudarytos komisijos buvo nustatyta.

Dėl Å¡ios aplinkybės tarp Å¡alių ginčo nėra.Pagal Taisyklių 3–10 punktų nuostatas, dėl Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų iÅ¡tyrimo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas – nustatyti priežastinį ryšį, ar pareigÅ«no D. B. susižalojimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.Atlikus tarnybinį patikrinimÄ , iÅ¡vadoje, kuriÄ ginčija pareiÅ¡kėjas, konstatuota, kad D.

B. traumÄ patyrė tarnyboje, t. y. darbo metu 2015 m. sausio 16 d. įgyvendindamas Policijos veiklos įstatyme numatytus uždavinius ir atlikdamas jam priklausančias funkcijas: apie 4.29 val. JoniÅ¡kio pietvakariniame aplinkkelyje, apžiÅ«rėdamas eismo įvykio vietÄ , paslydo ir patyrė kojos traumÄ , t. y. sveikatos sutrikdymÄ : deÅ¡inės čiurnos iÅ¡orinės kulkÅ¡nies lūžį su pėdos panirimu (deÅ¡inio Å¡eivikaulio lūžimas). Å ioje iÅ¡vadoje konstatuota, kad pareigÅ«no D. B. patirta trauma priskirtina prie nelaimingo atsitikimo tarnyboje, tačiau sužalojimas nepriskirtinas nei vienam iÅ¡ Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sÄ lyga mokėti Statuto 40 straipsnyje numatytÄ kompensacijÄ .

Å ioje tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje taip pat konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo tarnybinių funkcijų vykdymas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.Atsakovas nurodė, kad policijos registruojamų įvykių registro iÅ¡raÅ¡o apie eismo įvykį grafoje „Aplinkybės“ nurodyta: „JoniÅ¡kio aplinkkelyje susidÅ«rė sunkvežimis ir lengvasis automobilis, lengvajame automobilyje vienas žmogus žuvo vietoje, antras sunkioje bÅ«senoje iÅ¡vežtas į ligoninę.“ Taip pat Policijos registruojamų įvykių registro iÅ¡raÅ¡e yra duomenys, kad į anksčiau minėtÄ avarijos vietÄ pareiÅ¡kėjas D.

B. kartu su Å iaulių aps. VPK JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialiste atvyko 2015 m. sausio 16 d. 0 val. 38 min., o susižalojimÄ patyrė 2015 m. sausio 16 d. 4 val. 29 min., tai yra praėjus beveik 3 valandom, skaičiuojant nuo atvykimo į įvykio vietÄ momento.Dėl Å¡ių visų aukščiau apraÅ¡ytų faktinių aplinkybių ginčo nėra, jos patvirtintos byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis. Ginčas kyla dėl to, ar pareiÅ¡kėjo tarnybinių funkcijų vykdymas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sÄ sajÄ su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai iÅ¡dėstymas (Å¡ios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys Å¡ios teisės normos taikymÄ ) yra skirti ne apskritai visai pareigÅ«no tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta.Kaip nurodo pats pareiÅ¡kėjas, jis į įvykio vietÄ buvo atvykęs atlikti pirminius neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tai yra apžiÅ«rėti įvykio vietÄ ir kt., o į vilkiko kabinÄ lipo, siekdamas surinkti nusikalstamos veikos tyrimui reikÅ¡mingus duomenis, užfiksuoti biologinius ir kitus pėdsakus bei nustatyti, ar nėra daugiau sužalotų ar žuvusių asmenų.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å¡iuos veiksmus jis privalėjo atlikti vykdydamas tarnybines funkcijas, ir su Å¡iuo pareiÅ¡kėjo teiginiu negalima nesutikti. IÅ¡ tikrųjų, pareiÅ¡kėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatomis bei jo pareigybės apraÅ¡yme nustatytomis funkcijomis, privalėjo atlikti pirminius neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus (atlikti įvykio vietos apžiÅ«rÄ ir kt.) ir, esant bÅ«tinybei, suteikti neatidėliotinÄ pagalbÄ nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos asmenims, tačiau pagal nustatytas įvykio, kurio metu susižalojo pareiÅ¡kėjas, faktines aplinkybes bei teisinę vykdytinų policijos pareigÅ«no funkcijų reglamentacijÄ , komisija padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo veiksmai įvykio vietoje buvo įprastinė jo tarnybinė veikla, nesant jokių padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai požymių.PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis įvertinęs situacijÄ norėjo nedelsiant patikrinti vilkiko kabinÄ ir įsitikinti, kad joje nėra daugiau nukentėjusiųjų asmenų, suvokė kaip neatidėliotinÄ bÅ«tinybę, vertintini kritiÅ¡kai.

Pagal Policijoje registruojamų įvykių registro duomenis buvo aiÅ¡ku, kiek asmenų dalyvavo eismo įvykyje ir kokia jų bÅ«klė. Be to, eismo įvykio aplinkybes, taip pat ir aplinkybes apie eismo įvykyje dalyvavusių asmenų skaičių, patikslino pirmi į įvykio vietÄ iÅ¡siųsti ir atvykę patruliai G. P., E. G. ir S. K.. Eismo įvykio vietoje iki pareiÅ¡kėjo lipimo į vilkiko kabinÄ taip pat dirbo ir PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai, kurių vienas iÅ¡ pagrindinių uždavinių – surasti ir iÅ¡laisvinti eismo įvykyje nukentėjusiuosius asmenis.

Taigi visos Å¡ios faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstas iÅ¡vadas, kad iki pareiÅ¡kėjui lipant į vilkiko kabinÄ , buvo pakankamai duomenų, jog įvykio vietoje nukentėjusiųjų ar žuvusiųjų asmenų nėra.KitÄ vertus, įvertinus tai, kad vis dėlto pareiÅ¡kėjas tikrai norėjo įsitikinti, jog vilkiko priekaboje nėra sužeistų ar žuvusių, ir esant reikalui, sužeistiems suteikti pagalbÄ , konstatuotina, kad Å¡ioje situacijoje nebuvo jokių padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai požymių.

Å i iÅ¡vada grindžiama tuo, kad pareiÅ¡kėjas iki tol, kol pradėjo ieÅ¡koti nukentėjusiųjų asmenų, įvykio vietoje jau dirbo beveik 3 valandas, bei tuo, kad nebuvo jokių ženklų (garsų, dejonių ar pan.), jog vilkiko kabinoje gali bÅ«ti sužeistų asmenų, taigi nebuvo ir tarnybinio bÅ«tinumo sÄ lygų (2010 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-111/2010).AiÅ¡kinant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai faktorius, bÅ«tina nustatyti, kiek situacijai buvo bÅ«dingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. ar nurodyti faktoriai pagal pareigÅ«no atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobÅ«dį pripažintini įprastais Å¡ių pareigų atlikimÄ lydinčiais faktoriais, ar, prieÅ¡ingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai (LVAT 2010 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-145/2010).Pažymėtina, kad, esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo sÄ lygas (tamsų paros metÄ , nepalankias meteorologines sÄ lygas, transporto priemonių apžiÅ«ros galimybes), pareiÅ¡kėjas galėjo ir turėjo pasirinkti tokius ikiteisminio tyrimo veiksmų bei nukentėjusiųjų asmenų paieÅ¡kos atlikimo bÅ«dus, kad nekiltų grėsmė paties sveikatai bei gyvybei.

Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo neatidėliotinų tarnybinių pareigų (pėdsakų ir kitų objektų užfiksavimo ar pagalbos teikimo nukentėjusiesiems asmenims) vykdymo sÄ lygų, nebuvo jokios bÅ«tinybės nedelsiant atlikti veiksmus, kuriuos pareiÅ¡kėjas ruošėsi atlikti vykdant tarnybines pareigas, todėl jis turėjo laisvę pasirinkti saugų tarnybinių funkcijų vykdymo bÅ«dÄ bei jų atlikimo priemones. Å iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjo susižalojimas tarnyboje negali bÅ«ti laikomas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei: pareiÅ¡kėjas traumÄ patyrė tuomet, kai, turimais duomenimis, nebuvo jokio pavojaus nei objektui, nei paties pareiÅ¡kėjo gyvybei ar sveikatai, nei kitoms visuomenės vertybėms, kurias jis turėtų ginti, atlikdamas tarnybos pareigas. (LVAT 2010 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-111/2010).

Be to, pažymėtina, kad darbas policijoje siejamas su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė ir fizinė apsauga, nelaimingų atsitikimų draudimo mechanizmas, kuris Å¡iuo atveju ir buvo pritaikytas atsakovui nustačius nelaimingo atsitikimo tarnyboje faktÄ . Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje teisingai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo tarnybinių pareigų atlikimo metu jokio padidėjusio pavojaus jo sveikatai ar gyvybei nebuvo, ir dėl to pareiÅ¡kėjo sužalojimas nepriskirtinas nei vienam iÅ¡ Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sÄ lyga mokėti Statuto 40 straipsnyje numatytÄ kompensacijÄ .PareiÅ¡kėjo D.

B. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Å iaulių AVPK virÅ¡ininko patvirtintos 2015 m. kovo 31 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. 40-IS3-15 dalies, kuria pripažinta, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymas nepriskirtinas nei vienam iÅ¡ Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sÄ lyga mokėti Statuto 40 straipsnyje kompensacijÄ , ir siÅ«loma nemokėti pareiÅ¡kėjui kompensacijos.Byloje nustatyta, kad Å iaulių AVPK JoniÅ¡kio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus specialistas D.

B. patyrė traumÄ tarnyboje, t. y. 2015 m. sausio 16 d. įgyvendindamas Policijos veiklos įstatyme numatytus uždavinius ir atlikdamas jam priskirtas funkcijas apie 4.29 val. JoniÅ¡kio pietvakariniame aplinkkelyje, apžiÅ«rėdamas eismo įvykio vietÄ , paslydo ir patyrė kojos traumÄ , t. y. sveikatos sutrikdymÄ : deÅ¡inės čiurnos iÅ¡orinės kulkÅ¡nies lūžį su pėdos panirimu (deÅ¡inio Å¡eivikaulio lūžimas). Atsakovas neginčija, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymas įvyko tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , jog tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidinta rizika ar padidėjusiu pavojumi pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai ir pareiÅ¡kėjo patirta trauma vertinta kaip nelaimingas atsitikimas tarnyboje.Statutinių valstybės tarnautojų veiklÄ , statusÄ , priėmimÄ ir atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d.

įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas, kuris išskiria dvejopo pobūdžio socialines garantijas. Statuto 40 straipsnis numato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais, o Statuto 49 straipsnis – draudimo sumų išmokas. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.Iš šios teisės normos matyti, kad joje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai:

1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.Nagrinėjamai situacijai yra aktualus Statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios iš nurodytų alternatyvų (kompensacijos išmokėjimas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai) aiškinimas.

Kaip jau buvo minėta, Å¡iam ginčui aktualus ir Statuto 49 straipsnio taikymo iÅ¡sprendimo klausimas. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, pareigÅ«nų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybÄ ar grįžtant iÅ¡ jos; pareigÅ«nų sveikatos ir gyvybės draudimo suma lygi jo darbo užmokesčiui, mokamam draudiminio įvykio mėnesį, padaugintam iÅ¡ 12, ir negali bÅ«ti didesnė už 48 Vyriausybės nustatytas minimalias mėnesines algas.

Kolegija pažymi, kad bendrÄ ja Statuto taikymo prasme abi aptariamos teisės normos nustato atitinkamas vidaus tarnybos pareigÅ«nų socialines garantijas. Jas palyginus, pažymėtina, kad jų (abiejų) taikymas yra siejamas su tarnybinių pareigų (tarnybos) atlikimu, t. y. konstatuotina, kad Å¡is jų taikymo aspektas aptariamas teisės normas jungia. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo aspektu nagrinėjamai situacijai galėtų bÅ«ti taikomos tiek Statuto 40 straipsnio 3 dalis, tiek Statuto 49 straipsnio 1 dalis. Tačiau pirmuoju atveju (kalbant apie Statuto 40 str. 3 d. taikymÄ ), skirtingai nuo antrojo (Statuto 49 str. 1 d.), yra taikytini papildomi tarnybinių pareigų (tarnybos) atlikimo kriterijai: jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.

Todėl, sprendžiant nurodytų materialinės teisės normų tarpusavio atskyrimo klausimÄ , yra bÅ«tina pateikti Å¡ių kriterijų (papildomų, Statuto 40 str. 3 d. taikymÄ lemiančių sÄ lygų) aiÅ¡kinimÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2010 m. sausio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A143-145/2010 pažymėjo, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sÄ sajÄ su padidėjusiais pavojumi ar rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai iÅ¡dėstymas (Å¡ios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys Å¡ios teisės normos taikymÄ ) yra skirti ne apskritai visai pareigÅ«no tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta.

Tai reiÅ¡kia, kad, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos (tuo pačiu ir Statuto 40 str. 3 d.) taikymo klausimÄ , yra bÅ«tina iÅ¡aiÅ¡kinti: pirma, ar pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar Å¡ie reiÅ¡kiniai (pareigÅ«no sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai. AiÅ¡kinant pirmÄ jÄ iÅ¡ nurodytų aplinkybių, bÅ«tina vadovautis teisės normomis, kurios reglamentuoja (kalbant apie policijos pareigÅ«nus) policijos veiklos specifikÄ , kuriÄ atskleidžia policijos uždaviniai, nustatyti Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje.

Be to, sprendžiant klausimÄ dėl pareigÅ«no konkrečios veiklos priskyrimo tarnybinių pareigų atlikimui, bÅ«tina iÅ¡aiÅ¡kinti, ar tokia veikla (veikimas ar neveikimas) priklausė nuo pareigÅ«no paties pasirinkto elgesio modelio, t. y. ar pareigÅ«nas, jÄ atlikdamas, veikė pagal jam privalomÄ jo vadovybės nurodymÄ (įsakymÄ ir pan.), ar tai buvo jo paties apsisprendimo elgtis taip, o ne kitaip rezultatas. Taigi bÅ«tina nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigÅ«no atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobÅ«dį pripažintini įprastais Å¡ių pareigų atlikimÄ lydinčiais faktoriais, ar, prieÅ¡ingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai (LVAT 2010 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-145/2010, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2341/2013).

Policijos veikos įstatymo 5 straipsnyje nustatyti pagrindiniai policijos uždaviniai:

1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga;

2) viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas;

3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių;

4) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija;

5) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas;

6) saugaus eismo priežiūra. 21 straipsnyje nurodytos policijos pareigūno privalomos pareigos:

1) gerbti ir ginti žmogaus orumÄ , užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves;

2) gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai. Å io punkto reikalavimai (iÅ¡skyrus reikalavimÄ praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai) netaikomi policijos pareigÅ«nui tais atvejais, kai Å¡ios pareigos vykdymas iÅ¡ esmės pakenktų specialios kompetencijos policijos įstaigos uždaviniams įgyvendinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pačiÄ situacijÄ â€“ įvykio vietos apžiÅ«rÄ , įvykio vietoje paliktų pėdsakų fiksavimÄ vertinti kaip Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytų funkcijų vykdymÄ padidėjusio pavojaus sÄ lygomis nėra pagrindo. Ä®vykio vietos apžiÅ«ra, įrodymų (pėdsakų) rinkimas įprastinėmis sÄ lygomis laikytini įprasta pareigÅ«no, dirbančio operatyvinėje grupėje, veikla nesant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.

Vien tik oro sÄ lygų faktorius negali bÅ«ti laikomas keliančiu didesnį pavojų ar didesnę rizikÄ pareigÅ«no vykdomai veiklai, kadangi, kaip minėta, toks pavojus ar rizika turi bÅ«ti susiję iÅ¡imtinai su specifinių tarnybinių funkcijų vykdymu. Å iuo atveju konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas vykdė įprastÄ tarnybinę veiklÄ , oro sÄ lygos nelaikytinos faktoriumi, padidinusiu pavojų ar rizikÄ . PareiÅ¡kėjo sužalojimas buvo nulemtas ne tarnybos pareigų atlikimÄ lydėjusių padidėjusių pavojaus ar rizikos pareigÅ«nų gyvybei ar sveikatai, bet aplinkybių, kurios betarpiÅ¡kai gali ir nesisieti su tarnyba.Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjo sprendimas lipti į apvirtusio vilkiko kabinÄ buvo bÅ«tent jo pasirinkto elgesio modelis.

Kaip teismo posėdžio metu nurodė pats pareiÅ¡kėjas, jis nebepalaiko savo skunde nurodyto argumento, jog į kabinÄ lipo siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar joje nėra sužeistų ar žuvusių žmonių – šį argumentÄ paneigia ir byloje esantys įrodymai: įvykio aplinkybes, taip pat ir įvykyje dalyvavusių asmenų skaičių patikslino pirmi į įvykio vietÄ atvykę patruliai, įvykio vietoje dirbo ir PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai, kurių vienas iÅ¡ pagrindinių uždavinių surasti ir iÅ¡laisvinti eismo įvykyje dalyvavusius asmenis, pareiÅ¡kėjas į įvykio vietÄ atvyko 0 val. 38 min., o sužalojimÄ patyrė 4 val. 29 min.

Taip pat vertinant tai, jog, kaip nurodė pats pareiÅ¡kėjas, vilkiko kabina buvo visiÅ¡kai uždara, stiklai neiÅ¡dužę, spręstina, kad vilkiko kabinos apžiÅ«rÄ galima buvo atlikti ir vėliau, t. y. dienos metu, atvertus ant kelio ar nuvežus į policijos saugojimo aikÅ¡telę. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvių kalbos žinyne prieÅ¡dėlis pa- vartojamas reiÅ¡kiant ir veiksmo trumpumÄ , o Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis padidėti yra aiÅ¡kinamas kaip pasidaryti didesniam.

Å iuo atveju įstatymų leidėjas Statuto 40 straipsnio 3 dalies formuluotėje „jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai“ akcentuoja tam tikru laikotarpiu buvusiÄ rizikÄ ar pavojų kaip didesnį tam tikram laiko tarpui nei įprastai tarnybinių pareigų atlikimo metu esantis didelis pavojus ar didelė rizika. Atsižvelgiant į aukščiau atliktÄ bylos faktinių aplinkybių vertinimÄ bei taikant lingvistinį teisės aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , darytina iÅ¡vada, jog minėtų pareiÅ¡kėjo pareigų atlikimas savaime nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nenustačius faktinių įvykio aplinkybių, tarnybinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas nebuvo apklaustas, neturėjo galimybės paaiÅ¡kinti, kad Å¡iuo konkrečiu atveju veikė siekdamas jo tarnybos funkcijomis apibrėžto tikslo (atliko neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nes buvo grėsmė prarasti dalį arba visus faktinius duomenis).Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 30 d.

įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybÄ ar grįžtant iÅ¡ jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos apraÅ¡o 15.2 punkte nustatyta, kad nelaimingÄ atsitikimÄ tirianti komisija ar darbuotojas privalo paimti nukentėjusio pareigÅ«no ar kursanto raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ dėl nelaimingo atsitikimo aplinkybių ir priežasčių.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas tirdamas nelaimingÄ atsitikimÄ nepaėmė pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo dėl nelaimingo atsitikimo aplinkybių ar priežasčių, darytina iÅ¡vada, jog Å iaulių AVPK nesilaikė ApraÅ¡o 15.2 punkto reikalavimų ir padarė procedÅ«rinį pažeidimÄ , tačiau Å¡ios bylos aplinkybių kontekste, įvertinus atsakovo atliktus veiksmus, surinktus įrodymus tyrimo metu spręstina, kad Å¡is pažeidimas nedaro tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados neteisėta.

Dėl minėtų priežasčių konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Å iaulių apskrities VPK 2015 m. kovo 31 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. 40-IS3-15 „Dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus specialisto D. B. patirto sveikatos sutrikdymo tarnyboje“ dalies, kurioje konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo patirta trauma yra patirta nesant padidėjusio pavojaus jos gyvybei ir sveikatai bei nuspręsta nemokėti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos.Nesant iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo patirtas sužalojimas, atliekant tarnybines pareigas, yra susijęs su padidėjusiu pavojumi pareiÅ¡kėjo sveikatai ir gyvybei, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo įpareigoti atsakovÄ suraÅ¡yti naujÄ patikrinimo iÅ¡vadÄ konstatuojant, jog pareiÅ¡kėjo patirtas sveikatos sutrikdymas yra įvykęs padidėjusio pavojaus sÄ lygomis, ir iÅ¡duoti siuntimÄ atlikti sveikatos sutrikdymo masto vertinimÄ Centrinės medicinos ekspertizės komisijoje.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. B. patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                      Arvydas Martinavičius Laisvutė Kartanaitė Virginijus Stankevičius