fbd8b848-8f22-4181-ac1e-2e28ddacde2b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-2712-232/2012Teisminio proceso Nr.2-39-3-00297-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.2; 121 (S)                                                                                                                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 11 d.     Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) I.

N. apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo I. N. ieÅ¡kinį atsakovams I. N., A. N., H. N., G. J. dėl iÅ¡laikymo priteisimo.        Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:          I.GINČO ESMĖ.          ieÅ¡kovas I. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ savo vaikų atsakovų H. N., I. N., G. J., A. N. jo naudai iÅ¡laikymÄ , kas mėnesį mokamÄ 250 Lt periodinę iÅ¡mokÄ iÅ¡ kiekvieno atsakovo (bendrÄ 1000 Lt sumÄ ) nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos.        Nurodė, kad metais sudarė santuokÄ su jo vaikų, atsakovų motina G.

M. (N). Santuokoje gimė vaikai: H. N., gim. m. gegužės d., I. N., gim. m. lapkričio d., G. N., gim. m. balandžio d., A. N., gim. m. gegužės d. Kartu su sutuoktine gyveno dešimt metų, nuo 1982 metų faktiškai negyveno, sutuoktinė grįžo gyventi pas savo tėvus, vaikams teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas, turėjo mokėti 50 proc. atlyginimo iki vaikų pilnametystės. Santuoka su G. N. buvo nutraukta 1990 m. liepos 19 d. Teismo sprendimu nebuvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tačiau jų trys vaikai:

H. N., A. N., G. N. (po santuokos sudarymo-J) nuolat gyveno kartu su buvusia sutuoktine G. N., o sÅ«nus I. N. nuo aÅ¡tuonerių metų gyveno kartu su juo (ieÅ¡kovu). IeÅ¡kovas mokėjo ne tik priteistÄ iÅ¡laikymÄ , bet A. N. pilnametystės proga davė 2000 Lt, dukrai G davė 2 mažus parÅ¡elius. Po motinos mirties paveldėtÄ gyvenamÄ jį namÄ , V. kaime Po santuokos nutraukimo liko gyventi savo tėvų namuose tame pačiame V. kaime. 1994 metais padovanojo sÅ«nui I. N. bei pardavė jam 1.5 ha žemės, kuri priklausė jo tėvui P. N.. 1990 metais jis antrÄ kartÄ sudarė santuokÄ su L.

N.. Antroje santuokoje gimė sÅ«nus S. N., gim. 1991 m. Tačiau po keturių metų santuokÄ nutraukė, o sÅ«nui S. N. buvo priteistas iÅ¡laikymas. Kadangi tuo metu niekur nedirbo, pajamų neturėjo, todėl nemokėjo vaikui iÅ¡laikymo iki sÅ«naus pilnametystės, todėl susidarė 9500 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas. Antstolis nukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ paskirtÄ 469 Lt pensijÄ , iÅ¡ kurios kiekvienÄ mėnesį iÅ¡skaičiuojama 268 Lt. Pažymėjo, jog iÅ¡ Å¡ios sumos neįmanoma pragyventi, o turi problemų su sveikata, buvo atlikta operacija.

Å iuo metu gyvena vienas Vėžionių k., nes sÅ«nus I. N. prieÅ¡ aÅ¡tuonis metus iÅ¡vyko į AnglijÄ . GyvenamÄ jį namÄ reikia remontuoti, jame pavojinga gyventi. SÅ«nus I. N. vedęs ir turi trejų metų vaikÄ , jam padeda, duoda po 100-150 Lt. Visi kiti vaikai gyvena pasiturinčiai, taip pat iÅ¡vyko dirbti į AnglijÄ , turi kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau atsisako jam padėti. SÅ«nus H. N. nusižudė, bet gyveno turtingai, turėjo nekilnojamÄ jį turtÄ : B.Vokėje – butÄ , k., sen., Å alčininkų r., nupirko medinį namÄ ir vietoje jo pastatė mÅ«rinį, kuris kainavo apie 100000 Lt.

Å iuo metu neÅ«kininkauja, nelaiko gyvulių, neturi žemės, o jo sÅ«naus I. N. žemę apdirba sÅ«nėnas. Naudojasi sÅ«naus I. N. automobiliu. Atsakovas A. N. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog ieÅ¡kovas yra senatvės pensininkas, kas mėnesį gauna 469,67 Lt senatvės pensijÄ , todėl turi pakankamai lėšų pragyvenimui. IeÅ¡kinyje pateikta melaginga ir neatitinanti tikrovės informacija apei tai, kad ieÅ¡kovas geranoriÅ¡kai rÅ«pinosi savo vaikais, teikė jiems bÅ«tinÄ materialinę paramÄ .

Atsakovo motina po teismo sprendimo dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo nesulaukė iÅ¡ ieÅ¡kovo jokios materialinės paramos, todėl buvo priversta kreiptis į antstolius dėl priverstinio iÅ¡laikymo vaikams iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pažymėjo, jog po santuokos nutraukimo su atsakovo motina, ieÅ¡kovas Å¡eimÄ sukÅ«rė su kita moterimi, toje Å¡eimoje gimė vaikai, todėl ieÅ¡kovas turi teikti iÅ¡laikymÄ vaikams gimusiems antroje santuokoje. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas turi žemės Å«kio technikÄ , apdirbinėja žemę, savo vardu deklaruoja pasėlius ir gauna už tai nemažas jam priklausančias iÅ¡mokas.

Taip pat ieÅ¡kovas praktiÅ¡kai visÄ savo įsigytÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ perka savo lėšomis, kurių turi pakankamai pragyvenimui ir ne tik. Atsakovas A. N. iÅ¡vyko į AnglijÄ 2004 m. ir nuo to laiko nuolat ten gyvena. Su ieÅ¡kovu, nuo to momento, kai atsakovo gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su jo motina, jis nebendravo. Pažymėjo, jog ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiami tik emocinio pobÅ«džio kaltinimai, kurie neįrodyti objektyviais įrodymais ar dokumentais. A. I. N. teisme (b.l.86) paaiÅ¡kino, kad sutinka mokėti tėvui 150-160 Lt iÅ¡laikymÄ per mėnesį, o ne 250 Lt, kaip nurodė atsiliepime, nes Å¡iuo metu pasikeitė jo turtinė padėtis: sumažėjo uždarbis.

Po tėvų santuokos nutraukimo gyveno su tėvu. Pas motinÄ pradėjo lankytis bei bendrauti su broliais ir seserimi užaugęs ir tapęs savarankiÅ¡ku. Nuo 1988 m. kartu su tėvu iÅ¡važiavo gyventi į Trakų rajonÄ , o po to 1991 metais grįžo į Å alčininkų rajonÄ . Gyvenamasis namas Vėžionių kaime įregistruotas jo vardu. PrieÅ¡ mirtį senelė įpareigojo tėvÄ padovanoti jam šį namÄ , tačiau namas yra avarinės bÅ«klės. Nuosavybėje turi apie 8.00 ha žemės sklypÄ , deklaruoja pasėlius, kiekvienais metais gauna apie 4000 Lt iÅ¡mokÄ .

Žemę apdirbinėja pusbrolis S. J., bet turi savo ūkio technikÄ , kuri laikoma pas tėvÄ . Pats turi Å¡eimÄ , augina trejų metų sÅ«nų. Nuo 2004 metų gyvena ir dirba Anglijoje eiliniu darbuotoju gamykloje. Jo uždarbis yra 200 svarų (800 Lt) per savaitę, per mėnesį - 800 svarų (3200 Lt). Sutuoktinė I. N. dirba, jos atlyginimas per savaitę sudaro 120 svarų (480 Lt), tai per mėnesį gauna apie 480 svarų (1920 Lt). Tačiau visos iÅ¡laidos: mokestis už vaiko darželį, namo nuomÄ per mėnesį sudaro apie 850 svarų (3400 Lt), dar bÅ«tinos iÅ¡laidos maistui, apsirengti, automobilio iÅ¡laikymas.

Du kartus per metus atvažiuoja aplankyti tėvÄ , padeda jam, duoda po 100 Lt, bet norėtų mokėti oficialiai pagal teismo sprendimÄ .  Motinai nepadeda, kadangi jÄ prižiÅ«ri brolis ir sesuo. A. G. J paaiÅ¡kino, kad augo su motina ir broliais, tėvas jų gyvenimu nesidomėjo ir iÅ¡skyrus priteistus alimentus niekuo daugiau nepadėjo, visÄ turtÄ perleido broliui I, kuris nuo mažens gyvena su juo. Ji pati iÅ¡situokusi, turi 18 metų vaikÄ , prieÅ¡ trejus metus iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į AnglijÄ , tačiau Å¡iuo metu ten neteko darbo. 2011 m. birželį nusižudė brolis H, kuris taip pat gyveno Anglijoje kartu su visa Å¡eima.

Už savo pinigus brolio palaikus atvežė iÅ¡ Anglijos, palaidojo, o tėvas atėjo į laidotuves, pastovėjo keletÄ minučių ir išėjo, lyg bÅ«tų svetimas. Jis visÄ gyvenimÄ buvo svetimas jai bei broliams A ir H. Atsakovė nurodė visada padedanti motinai, tačiau atsisako mokėti tėvui iÅ¡laikymÄ , nes jis jos neaugino. Be to, tėvas ne tik nepadėjo jai ir broliams, bet ir vaikui iÅ¡ antros santuokos taip pat iÅ¡laikymo nemokėjo, dėl ko susidarė didelis įsiskolinimas. Jis net visÄ savo turtÄ perleido sÅ«nui I, kad iÅ¡vengti iÅ¡laikymo Å¡iam vaikui. Tėvas visada gyveno pasiturinčiai, turėjo Å«kio technikÄ , laikė gyvulius, o po teismo posėdžio pardavė dvi karves ir kiaulę.

Ji pati nuosavybėje turi 3 ha žemės, gyvena motinos name. Po brolio H. N. mirties teta K. N. perleido jai mirusio brolio gyvenamÄ jį namÄ Trakų r., kuris buvo įregistruotas tetos vardu, nes buvusi H sutuoktinė geriantis žmogus, visiÅ¡kai neprižiÅ«ri vaikų ir jai pačiai teko pareiga rÅ«pintis brolio nepilnamečiais vaikais. Å is namas priklauso mirusio brolio vaikams, tačiau vaikai nepilnamečiai, todėl apiformintas jos vardu. II.PIRMOSIOS INSTANCIJOS SPRENDIMO ESSMĖ.   Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu (b.l. 193-197) ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovo I. N. 150 Lt iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovo I. N. naudai, pradedant mokėti nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, t.y. nuo 2011 m. kovo 2 d. kas mėnesį. Atmetė ieÅ¡kinį dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ atsakovų A. N. ir G. J.. Nutraukė civilinę bylÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ atsakovo H. N., pastarajam mirus.           Teismas įvertinęs bylos medžiagÄ , Å¡alių parodymus bei paaiÅ¡kinimus, nustatė, kad po santuokos nutraukimo trys vaikai H.

N., A. N., G. N. (J) nuolat gyveno su motina G. N., kuri Å¡iuo metu yra pensininkė, nedarbinga, gauna 420 Lt pensijos, t.y. mažesnę negu vidutinę senatvės pensijÄ , turi problemų dėl sveikatos. Atsakovas A. N. ir G. J. rÅ«pinasi motina, padeda jai. Tuo tarpu atsakovas I. N. nuo mažens gyveno su tėvu-ieÅ¡kovu I. N., tėvas jam perleido visÄ turtÄ , jie ir Å¡iuo metu bendrauja, faktiÅ¡kai gyvena su tėvu kaip viena Å¡eima, nes sÅ«nus juo rÅ«pinasi, padeda, tėvas naudojasi sÅ«naus vardu įregistruotu geru, 2000 m. g. automobiliu, v.n. EZU 866.

Nors ieÅ¡kovas pagal savo amžių laikomas nedarbingu (pensininkas), tačiau teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovui bÅ«tina materialinė parama iÅ¡ visų trijų vaikų. IeÅ¡kovo buvusios sutuoktinės, atsakovų motinos, G. N paskirtos pensijos dydis mažesnis negu ieÅ¡kovo, pagal susiklosčiusiÄ situacijÄ du vaikai A. N. ir G. J. rÅ«pinasi motina, o sÅ«nus I. N. rÅ«pinasi tėvu-ieÅ¡kovu I. N.. Kadangi ieÅ¡kovas savo praÅ¡omos 250 Lt sumos iÅ¡laikymo iÅ¡ kiekvieno vaiko nepatvirtino tinkamais įrodymais, sÅ«nus I.

N. sutinka mokėti 150 Lt ir gali Å¡iÄ sumÄ mokėti pagal gaunamas pajamas, todėl teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo I. N. 150 Lt iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovo naudai.            III.APELIACINIO SKUNDO ARGUMENTAI.        IeÅ¡kovas I. N. apeliaciniu skundu (b.l. 203-206) prašė panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012-03-29 sprendimo dalį, kurioje atmestas reikalavimas priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovų A. N. ir G. J. ieÅ¡kovo I.

N. naudai bei priimti sprendimÄ â€“ Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; pakeisti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012-03-29 sprendimo dalį, kurioje iÅ¡ atsakovo I. N. priteistas po 150 litų kas mėnesį mokamas periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡laikymas ieÅ¡kovo I. N. naudai bei priimti sprendimÄ â€“ padidinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ iki 250 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos. Nurodė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau LAT) iÅ¡aiÅ¡kinimÄ asmens nedarbingumas dėl amžiaus arba neįgalumo preziumuoja iÅ¡laikymo bÅ«tinumÄ .

IeÅ¡kovo pateiktas pensininko pažymėjimas, patvirtina, kad ieÅ¡kovas dėl savo garbaus amžiaus yra nedarbingas. IeÅ¡kovas jokio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų neturi. Jokių gyvulių nelaiko. IeÅ¡kovui paskirta senatvės pensija sudaro 469,68 Lt t.y. praktiÅ¡kai per pusė mažesnė suma, negu nustatyta Lietuvoje vidutinė senatvės pensija. IeÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė yra bloga, po atliktos operacijos reikalingas pastovus ambulatorinis gydymas. Atsakovai teismui nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo patvirtinančio tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovui nėra reikalingas iÅ¡laikymas.

Nurodė, jog pirmos instancijos teismas analizavo tik atsakovo I. N. turtinę padėtį, o kitų atsakovų – G. J. ir A. N. turtinei padėčiai skirta mažiau dėmesio. Tokiu būdu teismas savo sprendime sumažino minėtų dviejų atsakovų valdomo turto apimtį bei realiai disponuojamas pinigines lėšas.                 IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI.    Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

     Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).        Ginčas byloje yra kilęs iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, dėl pilnamečių vaikų pareigos iÅ¡laikyti nedarbingus tėvus.     Vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryÅ¡iai sukuria atitinkamas teises ir pareigas.

Viena tokių pareigų yra tarpusavio iÅ¡laikymo, grindžiama Å¡eimos ryÅ¡ių bei socialinės tarpusavio atsakomybės kategorija. LAT vaikų pareigos iÅ¡laikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigÄ gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimÄ . Å ios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirÅ«pinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiÅ¡kai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramÄ iÅ¡laikymÄ .

Kai asmenys Å¡ios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į iÅ¡laikymÄ yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingÄ iÅ¡laikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Å iuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiÅ¡ka bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti iÅ¡laikymÄ tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rÅ«pinęsi savo nepilnamečiais vaikais.

Dėl to savo paskirtimi iÅ¡laikymo teikimas yra kompensacinio pobÅ«džio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktÄ globÄ ir rÅ«pestį vaikams. Alimentinė prievolė yra asmeninio pobÅ«džio, o tai reiÅ¡kia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už iÅ¡laikymo teikimÄ bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims. CK 3.205 str. numato pilnamečių vaikų pareigÄ iÅ¡laikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus (LAT 2003 09 29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).    Kaip jau minėta tėvų ir vaikų tarpusavio iÅ¡laikymo pareigas nustato CK Trečios knygos Antro skirsnio nuostatos.

Pilnamečių vaikų pareiga iÅ¡laikyti savo tėvus įtvirtinta CK 3.205 straipsnio 1-3 dalies nuostatose nustatant, kad pilnamečiai vaikai privalo iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rÅ«pintis, kad iÅ¡laikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieÅ¡kinį teismo sprendimu priteisus iÅ¡laikymÄ iÅ¡ vaikų, nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad iÅ¡laikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų Å¡eiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

Be to teismas, nustatydamas iÅ¡laikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigÄ iÅ¡laikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo priteisimo pareikÅ¡tas visiems vaikams ar tik vienam iÅ¡ jų. CK 3.206 straipsnyje numatyti atvejai kai teismas gali atsisakyti priteisti tokį iÅ¡laikymÄ , atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos iÅ¡laikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.        Apibendrinant galima pasakyti jog sprendžiant ginčus dėl iÅ¡laikymo tėvams pirmiausia bÅ«tina nustatyti faktines aplinkybes, ar iÅ¡laikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas ir reikalaujantis paramos, ar tėvas tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų vaikų atžvilgiu, po to, privalu įvertinti tiek tėvų, tiek vaikų Å¡eiminę ir turtinę padėtį ir kitas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes.

Ir galiausiai bÅ«tina nustatyti ar nėra pagrindo atleisti vaikus nuo prievolės iÅ¡laikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus dėl to, kad pastarieji vengė atlikti savo pareigas vaikams.         Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo jog pirmosios instancijos teismas priėmė prieÅ¡taringÄ sprendimÄ , nes anot apelianto teismas, konstatavęs jog ieÅ¡kovas yra nedarbingas, nurodė jog parama jam nereikalinga, nors ir nenustatė CK 206 straipsnyje numatytų pagrindų atleisti vaikus nuo pareigos iÅ¡laikyti tėvÄ .

Å is apelianto teiginys yra neteisingas, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatė jog ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu gavo mažesnę nei Lietuvos vidutinė pensija (814, 63 Lt) ir mažesnę nei nustatytasis minimalus mėnesinis atlyginimas (800 Lt) pensijÄ Â ir nepaneigė aplinkybės, kad apeliantui reikalinga parama, nes jis tegauna 469,68 Lt pensijos. Priimdamas sprendimÄ atmesti ieÅ¡kinį atsakovų A. N. ir G. J. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovų turtine Å¡eimine padėtimi, tuo, kad Å¡alių santykiai taip susiklostė jog atsakovas sÅ«nus I.

N. liko gyventi su tėvu, ieÅ¡kovas auklėjo ir prižiÅ«rėjo tik jį bei dovanojo jam nekilnojamÄ jį turtÄ , o suaugęs sÅ«nus I rÅ«pinasi tėvu ir padeda jam materialiai ir be teismo sprendimo. Tuo tarpu, sÅ«nus A. N. ir dukra G. J. po tėvų skyrybų liko gyventi su motina, kuri Å¡iuo metu gauna, dar mažesnę nei ieÅ¡kovo pensijÄ - 420 Lt ir yra pasiligojusi, reikalinga priežiÅ«ros ir paramos, kuriÄ , jos parodymais remiantis, jai teikia sÅ«nus A ir dukra G, sprendė, kad paramÄ tėvui turi teikti sÅ«nus I, nes atsakovai rÅ«pinasi ir remia motinÄ .

Teismas savo sprendimÄ taip pat motyvavo, tuo jog ieÅ¡kovas vengė geruoju iÅ¡laikyti vaikus, po skyrybų likusius gyventi su motina, o iÅ¡laikymas jiems buvo iÅ¡ieÅ¡komas priverstine tvarka, iÅ¡ jo darbo užmokesčio, tik kol jis dirbo, bet buvo nedidelis, nes atsakovų ir jų motinos parodymais ieÅ¡kovas slėpė papildomus uždarbius, kad iÅ¡ jų nebÅ«tų iÅ¡skaitomas iÅ¡laikymas, nedalyvavo vaikų A, H ir G auklėjime ir su jais nebendravo, tinkamai neatliko tėvų pareigų numatytų CK 155 straipsnio 2 dalyje (auklėti ir prižiÅ«rėti vaikus, rÅ«pintis jų sveikata).

Teismas taip pat atsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nuo 1994 metų, bÅ«damas darbingas, nedirbo iki pat pensijos kas ir lėmė maÅ¾Ä jo gaunamÄ pensijos dydį.               Apelianto apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl teismo sprendime nustatyto atsakovų valdomo turto ir lėšų apimties nesudaro pagrindo naikinti ar keisti sprendimÄ , kadangi pagrindu atmesti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ atsakovų A ir G. J. atžvilgiu buvo ne jų turtinė padėtis, bet teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovų motina taip pat reikalinga iÅ¡laikymo, kurį teikia sÅ«nus A ir dukra G ir kt. aukščiau nurodyti faktai.

            Kolegijos nuomone teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias Å¡eimos teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos sprendimÄ , kuris taip pat atitinka geros moralės bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus numatytus CK 1.5 straipsnio 1dalyje.                Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija                                                                                                                                        NUTARĖ:      Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                                Teisėjai                                                            Liuda Uckienė                                                                                              Aldona Tilindienė                                                                                                                                              Andrius Ignotas                  Â