fbd5ef19-d783-484a-aba8-4a7f5c7edd4b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-246-244/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01373-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. S. skundÄ atsakovėms Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Å tabo įgaliotos Å tabo teisės skyriaus vyr. specialistės Vilijos Plotnikovienės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–5) praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės ir Lietuvos valstybės – 535,87 Lt (penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis litus ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis centus).

Paaiškino, kad šiuo metu eina Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės Specialiosios paskirties skyriaus vyresniojo pasieniečio pareigas. Nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 jam buvo neišmokėta 405,07 Lt, o nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 – 130,80 Lt darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (redakcija galiojanti iki 2009-01-01) (toliau – Įstatymas) 23 str. apibrėžtos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sudedamosios dalys.

Ä®statymo 23 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä®statymo 26 str. 1 d. yra nustatyti pagrindai, kuriems esant valstybės tarnautojui mokamos priemokos už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir naktį, už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis, už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ .

Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir naktį, už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis, už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ , už papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Statuto 38 str. 5 nurodyta, kad pareigÅ«nams mokamų priemokų suma negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.

Dėl Ä®statymo 23 str. 2 d. nustatyto ribojimo taikymo pareiÅ¡kėjui nesumokėta už atliktÄ darbÄ , t. y. neiÅ¡mokėtos uždirbtos priemokos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d., kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ . 2009 m. gruodžio 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo buvo pripažinta, kad Ä®statymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ tiek, kiek jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, naktį atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Darbo kodekso 27 str. 2 d. yra įtvirtintas bendrasis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Pripažinus buvusį teisinį reguliavimÄ antikonstituciniu, atsakovų veiksmai yra laikyti neteisėtais, todėl atsirado pareiga iÅ¡mokėti negautÄ darbo užmokesčio dalį ir Lietuvos Respublikos valstybei tenka pareiga numatyti tokį teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį bÅ«tų teisingai atlyginama už pareigÅ«nų darbÄ tais atvejais, kai iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Ä®statymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. 2007 m. ir birželio 7 d. redakcijos) nustatytÄ ribÄ .Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė atsiliepime į skundÄ (b. l. 20–21) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. PareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas.

Tarnybos principus ir statusÄ reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Statutiniams valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Å iuo atveju taikytini Darbo kodekso nustatyti terminai pareiÅ¡kėjų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Darbo kodekso 298 str. terminas nėra tapatus ieÅ¡kinio senaties terminui (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). Å is terminas reglamentuoja ne teisės ginti pažeistus interesus trukmę, bet materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ faktiÅ¡kai nustatydamas tam tikras priteistinų iÅ¡mokų ribas, kurios nustatomos ne pinigų suma, bet konkrečiu terminu. Å is terminas sudaro materialinės teisės dalį, t. y. darbuotojas neturi materialinės teisės priteisti iÅ¡mokų daugiau kaip už trejus metus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l. 13–15) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Kol nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti, nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 str. 1 d. įtvirtinta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo įgaliojo valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Å ioje byloje Lietuvos valstybei turi atstovauti Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. PareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl jo tarnybos principus ir statusÄ reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Statutiniams valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai. Darbo kodekso 298 str. terminas nėra tapatus ieÅ¡kinio senaties terminui (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). Jis reglamentuoja ne teisės ginti pažeistus interesus trukmę, bet materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ ir taip faktiÅ¡kai nustato tam tikras priteistinų iÅ¡mokų ribas, kurios nustatomos ne pinigų suma, bet konkrečiu terminu.

Å is terminas sudaro materialinės teisės dalį, t. y. darbuotojas neturi materialinės teisės priteisti iÅ¡mokų daugiau kaip už trejus metus. PareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi 2010 m. balandžio 25 d., todėl jo piniginiai reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami nuo 2007 m. balandžio 25 d., t. y. jei teismas pripažintų, kad Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė pažeidė jų teises, priteistinos sumos turi bÅ«ti mažinamos, be to, atsižvelgiant į sunkiÄ Å¡alies ekonominę padėtį, sprendimo vykdymas turi bÅ«ti atidėtas 1 metams.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies už 2007–2008 metus, susidariusios dėl Å¡iuo laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. numatytos priedų ir priemokų ribos.2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ tiek, kiek jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. DC-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-l 175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261–275) yra konstatavusi, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, manantys, jog jų teisės dėl minėto Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo nebuvimo (legislatyvinės omisijos) buvo pažeistos, turėjo (turi) teisę dėl tokių pažeidimų kreiptis į teismÄ , kuris savo ruožtu privalo, jeigu nustato, kad asmens teisės iÅ¡ tikrųjų yra pažeistos dėl nurodytos priežasties, užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybÄ , taikydamas ne tik įstatymÄ (plačiÄ ja prasme), bet ir inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia aukščiausiÄ jÄ teisę – KonstitucijÄ .

Toks teisinio reguliavimo trÅ«kumų įveikimas teismams nagrinėjant bylas, yra bÅ«tina prielaida asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimui atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, atliekančiam įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Neužtikrinus Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintos teisės gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , bÅ«tų pažeidžiama ne tik tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje  įtvirtinta  asmens  teisė,  bet  ir konstituciniai lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo ir teisinės valstybės principai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismÄ .

PareiÅ¡kėjas turi teisę teisme reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo. Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-l 175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas (administracinė byla Nr. A575-1831/2011).

Kaip matyti iš byloje esančios 2010-01-20 pažymos (b. l.

6) ir pareiškėjo asmeninės uždarbio kortelės (b. l. 7–8) dėl minėtų įstatymo leidėjo nustatytų ribojimų, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 pareiškėjui nebuvo išmokėta 535,87 Lt dydžio darbo užmokesčio dalis (neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų). Šiuose dokumentuose pareiškėjui apskaičiuotų darbo užmokesčio ir neišmokėtos jo dalies sumų atsakovas neginčija, o byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo atsakingo darbuotojo parengtose ir patvirtintose pažymose pateikta informacija.

Vidaus tarnybos statutas nenustato, per kokį terminÄ valstybės tarnautojas gali kreiptis į teismÄ su reikalavimais dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų su tarnybos santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo, tačiau, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalimi, tokio pobÅ«džio reikalavimams pareikÅ¡ti turėtų bÅ«ti taikomas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrasis trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminas. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio nuostatas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iÅ¡ tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Pagal Civilinio kodekso 1.130 straipsnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu į teismÄ kreipėsi 2010-05-14, todėl jo piniginiai reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami nuo 2007-05-14 iki 2010-05-14, nes atsakovas prašė taikyti DK 27 str. 2 d. nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ .

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti negauto darbo užmokesčio dalį 219,06 Lt – pagrįstas, todėl tenkintinas. Kita dalis pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atmestina, nes praleistas DK 27 str. 2 d. nustatytas trejų metų senaties terminas.CPK 284 str. 1d. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Teismas, atsižvelgdamas į visuotinai žinomÄ aplinkybę apie sunkiÄ atsakovės turtinę padėtį, nes valstybės tarnautojų profesinė veikla atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto, o biudžete turi bÅ«ti numatyti asignavimai valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, sprendžia, kad teismo sprendimas vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui skaičiuojant nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,n u s p r e n d ė :PareiÅ¡kėjo K.

S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui K. S. iÅ¡ atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės 219,06 litų (du Å¡imtus devyniolika litų ir Å¡eÅ¡is centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                  Liudmila Zaborovska