fbd4faa4-d6cd-4fa0-801c-c98f234b7cff · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                    Administracinė byla Nr. ATP-96-135/2011                                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-41-3-00262-2011-6                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.; 79.1. (S)                                                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 2 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalagateismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal administracine tvarka nubausto S. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimo S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :

Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Å iaulių AVPK KPB) Patrulių bÅ«rio vyresnysis patrulis 2011 m. kovo 16 d. surašė S. B. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad jis 2011 m. kovo 16 d., apie 12.15 val., Å iaulių rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), 13 km, vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio maksimali masė 2640 kg, ir tempė priekabÄ (betono maiÅ¡yklę) „Putzmeister“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurios masė 1425 kg, t. y. vairavo transporto priemonių junginį, kurio leidžiama maksimali masė 4050 kg, neturėdamas tam reikalingos kategorijos. Å ia veika S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.Å iaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimu S. B. už padarytÄ pažeidimÄ paskirta 1000 litų dydžio bauda.Apeliaciniu skundu S. B. praÅ¡o panaikinti Å iaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimÄ ir bylÄ nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde S. B. nurodo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad B kategorija turintiems asmenims yra suteikta teisė vairuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg ir turinčius ne daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 3500 kg, o priekabos didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė už automobilio masę be krovinio.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad C kategorija – automobiliai, kurie nepriskiriami Dl ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg. Sistemiškai vertinant nurodytas teisės normas, apelianto nuomone, jis, turėdamas teisę vairuoti B ir C kategorijų transporto priemones, turėjo teisę vairuoti junginį, kurio leidžiamoji masė ne didesnė kaip 4250 kg.

Apeliantas teigia, kad teismas dėl akivaizdžios aritmetinės klaidos nustatė, kad junginio leidžiama maksimali masė 4050 kg, o turėjo bÅ«ti 4250 kg (3500 kg + 750 kg = 4250 kg). Nurodo, kad jo vairuojamo junginio masė sudarė 4065 kg (2640 kg + 1425 kg = 4065 kg), todėl mano, kad jo vairuojamas transporto priemonių junginys normos nevirÅ¡ijo.Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. spalio mėn. 24 d. nutarime „Dėl teismų precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ar administracinį teismÄ apskundimo“ nurodoma, kad „konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ .

Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę (be kitų svarbių veiksnių) turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiÅ«rėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi bÅ«ti prognozuojama)“.

Apelianto nuomone, į Å¡iuos reikalavimus bylÄ nagrinėjęs teismas neatsižvelgė, todėl apeliaciniame skunde S. B. cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį byloje Nr. N-62-2891/2010, kurioje konstatuojama, kad „valstybės įmonė „Regitra“ registruoja kelių transporto priemones, kurios klasifikuojamos ir koduojamos vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijÄ reikalavimų patvirtinimo“.

Iki 2009 m. sausio 1 d. transporto priemonių ir jų priekabų klasifikavimas ir kodavimas buvo reglamentuojamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ 7 priede „Transporto priemonių klasifikavimas ir kodavimas“. VÄ® „Regitra“ nagrinėjamu atveju negalėjo neabejotinai patvirtinti, kad pareiÅ¡kėjo vilkta skiedinio padavimo maÅ¡ina yra klasifikuojama ir koduojama pagal paminėto įsakymo 7 priedÄ kaip transporto priemonė ir registruojama motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registre (b. 1. 70).

Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento paaiškinime dėl statybos mobilių technologinių įrenginių registravimo ir pervežimo statybos (b. 1.

25) pažymima, kad statybos mobilieji technologiniai įrenginiai nėra transporto priemonės, jie nėra skirti žmonėms ir (arba) kroviniams vežti bei nėra registruojami transporto priemonių registre. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant teisės norminius aktus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiÅ¡kios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiÅ¡kiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimÄ negali bÅ«ti taikoma.

Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymÄ gali bÅ«ti taikoma griežta atsakomybė, turi bÅ«ti formuluojami nedviprasmiÅ¡kai, taip kad bÅ«tų suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. N12-150/2004, Nr. N3-1257/2007, Nr. N444-220/2008, Nr. N575-339/2009 ir kt). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, ar A. G. vilktas statybinis įrenginys yra transporto priemonė, ar ne, negalima.

Todėl spręstina, kad A. G. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. Be to, administracinių teismų praktikoje ne kartÄ buvo nurodyta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Tai Å¡iuo atveju reiÅ¡kia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo A. G. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.)“.Apeliantas, remdamasis minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, mano, kad yra pakankamas pagrindas skundžiamÄ teismo nutarimÄ panaikinti, nes betono maiÅ¡yklės įvardijimas transporto priemone akivaizdžiai prieÅ¡tarautų protingumo kriterijams.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Å iaulių AVPK KPB praÅ¡o S. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Å iaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimÄ .

Atsiliepime nurodo, kad 2011 m. kovo 16 d. S. B. vairavo „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio maksimali masė 2640 kg ir tempė priekabÄ (registruota (duomenys neskelbtini) VÄ® „Regitra“, iÅ¡duotas transporto priemones liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) „Putzmeister“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios masė 1425 kg, t. y. vairavo transporto priemonių junginį, kurio masė 4065 kg, neturėdamas tam reikalingos kategorijos. Teigia, kad S. B. vairavo sujungtas transporto priemones, kurios eisme dalyvauja kaip vienetas (Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 62 d.).

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad vairuoti B kategorijos automobilio (S. B. vairavo B kategorijai priskiriamÄ â€žVW Transporter“), ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį reikalinga BE kategorija, kuri     S. B. nėra suteikta. Jo turimos B ir C kategorijos nesuteikia teisės vairuoti šį junginį, nes pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ â€žB kategorija – tai automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg ir turintys ne daugiau kaip aÅ¡tuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos;

Å¡ie automobiliai gali bÅ«ti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; Å¡ie automobiliai taip pat gali bÅ«ti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi bÅ«ti ne didesnė kaip 3500 kg, o priekabos didžiausioji leidžiamoji masė turi bÅ«ti ne didesnė už automobilio masę be krovinio“, o pagal 23 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ â€žC kategorija – automobiliai, kurie nepriskiriami Dl ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg;

šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg“.Nurodo, kad S. B. skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartimi Nr. N-62-2891/2010, nes nagrinėjamu atveju jo tempiama priekaba yra registruota VĮ „Regitra“ kaip transporto priemonė. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui neturint teisės vairuoti transporto priemonių yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų.

Neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonės, S. B. sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieÅ¡taravimai dėl jo kaltumo turi bÅ«ti paÅ¡alinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrÄ sias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ S. B. administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje jis kaltinamas ATPK 128 straipsnio 1 dalies pažeidimu (Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonių), dokumentų nematyti, jog apie administracinio pažeidimo bylos nagrinėjimÄ , iÅ¡skyrus patį S. B., bÅ«tų buvę praneÅ¡ta kitiems asmenims, kurie bÅ«tų galėję teismui pateikti svarbių įrodymų byloje.

Teismas neÅ¡aukė į bylÄ liudytojais policijos pareigÅ«nų T. J., T. V. ir R. M., kurių duomenys buvo administracinio teisės pažeidimo byloje ir kurie bÅ«tų galėję paliudyti apie 2011 m. kovo 16 d. transporto priemonių junginio vairavimÄ , S. B. neturint tam reikalingos kategorijos, aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad apie teismo posėdį bÅ«tų buvę praneÅ¡ta institucijai, suraÅ¡iusiai administracinio teisės pažeidimo protokolÄ (ATPK 280 straipsnio 3 punktas).Teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis apylinkės teismas privalo raÅ¡yti teismo posėdžio protokolÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1 -1333/2007).

Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamÄ ir sÄ Å¾iningÄ teismo procesÄ . Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimÄ grįs tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 30210 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančiÄ medžiagÄ .

Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiÅ¡kinimus.Teismas konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Å iaulių rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta ir atskleista bylos esmė, neiÅ¡tirti ir neįvertinti visi įrodymai, nesuraÅ¡ytas teismo posėdžio protokolas.

Dėl to nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka iÅ¡ esmės nėra galimybių patikrinti apelianto S. B. argumentų bei motyvų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, privalo papildomai iÅ¡tirti bylos aplinkybes, Å¡aukti į teismÄ liudytojus ir vertinti įrodymų visumÄ . Taip pat akcentuotina, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje privalo bÅ«ti tinkamai motyvuotas (ATPK 284, 286 str.), t. y. jo turinyje turi bÅ«ti nurodyta bei įvertinta, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, kokios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės tai patvirtina ar paneigia.

Tuo tarpu skundžiamas Å iaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimas yra grindžiamas tik vieninteliu teiginiu, kad S. B. padarytas pažeidimas atitinka ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir yra įrodytas bylos dokumentais bei paties pažeidėjo visiÅ¡ku prisipažinimu, t. y. nutarimas nėra motyvuotas ir neatitinka bendrųjų reikalavimų tokio procesinio dokumento turiniui.Dėl Å¡ios priežasties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o Å iaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimas panaikinamas, perduodant Å¡iam teismui S. B. administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u t a r i a : panaikinti Å iaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Å¡iame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                   Bronius Zalaga