2020-08-05 Nr. AB-14428-3-62-3-01119-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-494-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01119-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, t. y. ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 ir 35 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms, panaikinti minėtus punktus arba įpareigoti pašalinti diskriminacinio pobūdžio nuostatas.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.), pareiškėjui išaiškino, kad į teismą su prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo galima kreiptis tuo atveju, kai toks prašymas yra susijęs su nagrinėjama konkrečia individualia byla dėl pažeistų teisių gynimo (ABTĮ 33 str. 3 d.).

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi, 2020 m. gegužės 22 d. padavė atskirąjį skundą, prašydamas minėtą nutartį panaikinti. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Pareiškėjas paaiškino, jog skundžiama nutartis jam buvo įteikta 2020 m. gegužės 5 d.; teisės aktai numato labai trumpą terminą atskirajam skundui paduoti; jis yra įkalinimo įstaigoje, todėl neturi galimybės laisvai bendrauti su laisvėje esančiais teisininkais; šią galimybę apsunkina ir įvestas karantinas; skundžiamą nutartį paštu siuntė artimiesiems, jog jie nuneštų šią nutartį teisininkams, kurie parengtų skundą; skundo parengimas taip pat užtruko; terminą praleido nežymiai dėl objektyvių priežasčių.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. B. prašymo atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą ir šį skundą priimti atsisakė.

Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 4 d. nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta 2020 m. gegužės 4 d. ir jam įteikta 2020 m. gegužės 5 d., todėl paskutinė diena paduoti atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties panaikinimo buvo 2020 m. gegužės 12 d. Pareiškėjas atskirąjį skundą teismui išsiuntė 2020 m. gegužės 22 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą 7 dienų apskundimo terminą.

Teismas įvertino, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko paduoti atskirąjį skundą. Teismas aplinkybę, jog pareiškėjas atskirąjį skundą rengė ne pats, o kitas asmuo, kuris nėra jo oficialus atstovas administracinėje byloje (pareiškėjas atskirąjį skundą pasirašė pats), ir dėl to buvo praleistas terminas paduoti atskirąjį skundą, laikė subjektyvia, nuo pareiškėjo valios priklausiusia aplinkybe, nesudarančia pagrindo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą. Teismas pažymėjo, kad teisinių žinių neturėjimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nelaikomas pakankamai svarbia ir objektyvia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą, net ir įvertinus aplinkybes, susijusias su pareiškėjo laisvės apribojimu.

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.10 punkte įtvirtinta, jog yra draudžiamas nuteistųjų ir suimtųjų lankymas, išskyrus jų susitikimus su gynėjais. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo galimybė susitikti su gynėjais ar teisininkais nebuvo apribota. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jo galimybės susitikti (paskambinti) su teisininkais buvo apribotos, taip pat kitų duomenų, susijusių pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis apie laiškų siuntimą artimiesiems, artimųjų sudarytų sutarčių su teisininkais, kad šie parengtų atskirąjį skundą, kt.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus, parengti bei paduoti atskirąjį skundą kuo greičiau arba pavesti tai padaryti kitam asmeniui (atstovui). Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys dėl termino praleidimo yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio, todėl negali būti laikomos objektyviomis bei nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą.

III. Pareiškėjas R. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartį ir perduoti jo atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad neturėjo objektyvios galimybės paduoti atskirąjį skundą ABTĮ nustatytu terminu, nes šis terminas (7 dienos) yra labai trumpas; jis pats yra laikomas įkalinimo įstaigoje; dėl karantino teisininkai neatvyksta į įkalinimo įstaigas, nors tai jiems ir neuždrausta; jis siuntė teismo nutartį savo artimiesiems, kad šie pateiktų ją teisininkams, kurie dėl jos panaikinimo surašytų atskirąjį skundą, ir visa tai užtruko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo R. B. prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 4 d. nutarties paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų nustatė, jog jis neginčija, kad praleido įstatyme nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje nepagrįstai nepripažino jo nurodytų priežasčių objektyviomis ir svarbiomis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti.

ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties; dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas; jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina, teismas ta pačia nutartimi išsprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012; kt.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015; kt.). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016; kt.). Taigi, ar atskirojo skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-89-624/2015; kt.).

Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 4 d. nutartis (b. l. 9–10), kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pareiškėjui buvo įteikta 2020 m. gegužės 5 d., ką patvirtino ir pats pareiškėjas (b. l. 12), tačiau atskirąjį skundą dėl šios nutarties panaikinimo pareiškėjas teismui išsiuntė tik 2020 m. gegužės 22 d. (b. l. 14), t. y. praleidęs įstatyme nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą 10 dienų. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti pareiškėjui atskirojo skundo padavimo terminą ir jį priimti, įvertinęs, jog pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos atskirojo skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, jų egzistavimas nepagrįstas įrodymais, todėl jos nelaikytinos objektyviomis ir svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai nustatytas faktines bylos aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, nurodo, kad sutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, jog pareiškėjas terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, nesudarančių pagrindo minėtą terminą atnaujinti. Pareiškėjas atskirajame skunde (b. l. 18–19) nurodė tas pačias atskirojo skundo padavimo termino praleidimo aplinkybes, kurias įvertino ir dėl jų motyvuotai pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Nors pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodė, jog teisininkai, laikydamiesi karantino režimo bei papildomų saugumo priemonių, nesilankydavo įkalinimo įstaigose, tačiau šių savo teiginių niekaip nedetalizavo (t. y. pareiškėjas nenurodė, į kokius teisininkus jis kreipėsi, prašydamas pas jį atvykti ar gauti konsultaciją, o vėliau – į kuriuos artimuosius, o pastarieji – į kuriuos teisininkus, taip pat kada ir kokiu būdu tai vyko) bei įrodymais nepagrindė, todėl jie atmetami kaip abstraktūs ir nepagrįsti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog minėtų aplinkybių pareiškėjas savo procesiniame dokumente nedetalizavo, tačiau pareiškėjas, to nepaisydamas, nagrinėjamame atskirajame skunde prieš tai paminėtų aplinkybių, kurios, jo vertinimu, pagrindžia objektyvias ir svarbias atskirojo skundo padavimo termino praleidimo priežastis, vėl nekonkretizavo ir jų įrodymais nepagrindė.

Teisėjų kolegija apibendrina, kad pareiškėjas terminą atskirajam skundui dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 4 d. nutarties panaikinimo paduoti praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti, nenustatyta, kad terminas praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, be to, terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas iš esmės (lyginant su įstatyme nustatytu 7 dienų terminu) ilgą laikotarpį – 10 dienų. Aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė teisinį ir faktinį pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir, atitinkamai, nepriimti šio skundo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai neatnaujino pareiškėjui termino atskirajam skundui paduoti ir šio skundo nepriėmė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė