fbd2f3f0-2100-4d3e-8bfa-c6d658d1d2b5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. P858-186/2011Procesinio sprendimo kategorija 80.11 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 2 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Antano Ablingio, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano KliÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ administracinėje byloje Nr. A261-1443/2011 pagal pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje praÅ¡ymÄ atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. PareiÅ¡kėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4-13/D1-28 patvirtintų Å ilumos Å«kio specialiųjų planų rengimo taisyklių nuostatas ir parengtus, suderintus bei vieÅ¡ai apsvarstytus Senamiesčio, Žvėryno, ŽirmÅ«nų, Å nipiÅ¡kių ir Verkių seniÅ«nijų energijos rÅ«Å¡ies naudojimo Å¡ildymui bei Naujamiesčio, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės, Panerių, GrigiÅ¡kių, Antakalnio, Naujosios Vilnios, Lazdynų, KaroliniÅ¡kių, VirÅ¡uliÅ¡kių, JustiniÅ¡kių, Å eÅ¡kinės, Pilaitės, PaÅ¡ilaičių ir FabijoniÅ¡kių seniÅ«nijų energijos rÅ«Å¡ies naudojimo Å¡ildymui specialiųjų planų projektus (toliau – ir Planai) pateikti valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai tikrinti.PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme (b. l. 1?3) nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 638 1 punktu patvirtintas Senamiesčio, Žvėryno, ŽirmÅ«nų, Å nipiÅ¡kių ir Verkių seniÅ«nijų energijos rÅ«Å¡ies naudojimo Å¡ildymui specialusis planas, o tarybos 2002 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 723 1 punktu patvirtintas Naujamiesčio, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės, Panerių, GrigiÅ¡kių, Antakalnio, Naujosios Vilnios, Lazdynų, KaroliniÅ¡kių, VirÅ¡uliÅ¡kių, JustiniÅ¡kių, Å eÅ¡kinės, Pilaitės, PaÅ¡ilaičių ir FabijoniÅ¡kių seniÅ«nijų energijos rÅ«Å¡ies naudojimo Å¡ildymui specialusis planas.

Nuo Planų patvirtinimo praėjo beveik aštuoneri metai, tačiau iki šiol minėti planai nėra atnaujinti, nėra pabaigtas planavimo procesas.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2010 m. kovo 26 d. rašte Nr. A51-6400-(3.3.10.1-BR4) nurodė, jog Senamiesčio, Žvėryno, Žirmūnų, Šnipiškių ir Verkių seniūnijų energijos rūšies naudojimo šildymui specialusis planas „nėra tikslintas ar keistas“. Papildomame 2010 m. balandžio 20 d. rašte Nr. A51-8482 (3.3.10.1-BR4) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė dėl energijos rūšies naudojimo šildymui yra atlikusi šias procedūras:

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-1368 „Dėl energijos rÅ«Å¡ies naudojimo Å¡ildymui specialiojo plano keitimo“ pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti Vilniaus miesto energijos rÅ«Å¡ies naudojimo Å¡ildymui specialiojo plano, patvirtinto Tarybos 2002 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 638 <...> ir tarybos 2002 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 723 <...> keitimo (peržiÅ«rėjimo) procesÄ ir apmokėti už atliktus darbus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. kovo 2 d.

įsakymo Nr. 30-385 „Dėl pavedimo organizuoti energijos rÅ«Å¡ies naudojimo Å¡ildymui specialiojo plano keitimo procesÄ â€œ 1 punktu pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti energijos rÅ«Å¡ies naudojimo Å¡ildymui specialiojo plano, patvirtinto Tarybos 2002 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 638 <...> ir Tarybos 2002 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 723 <...>, keitimo procesÄ . Ä®sakymo 2 punktu nustatyti plano keitimo tikslai ir principai, o 3 punktu patvirtinta Energijos rÅ«Å¡ies naudojimo Å¡ildymui specialiojo plano keitimo darbų užduotis.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog yra parengtos planavimo sÄ lygos energijos rÅ«Å¡ies naudojimo Å¡ildymui specialiajam planui rengti. Savivaldybės Å«kio specialųjį planÄ Savivaldybė planuoja rengti 2011 metais. Taigi nors planavimo procesas dėl Å¡ilumos Å«kio specialiųjų planų atnaujinimo yra pradėtas, tačiau planas dar nėra parengtas. Atsižvelgiant į Å ilumos Å«kio įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , jog Å¡ilumos Å«kio planas turi bÅ«ti tikslinamas ne rečiau kaip kas 5 metai, bei į tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-1368 pavesta administracijos direktoriui organizuoti minėtų planų atnaujinimo (keitimo) procesÄ , darytina iÅ¡vada, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neatliko teisės aktuose nustatytų veiksmų, t. y. administracijos direktorius privalėjo parengtÄ , suderintÄ ir vieÅ¡ai apsvarstytÄ Plano projektÄ pateikti valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai tikrinti.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius (toliau – ir VMSAD) atsiliepimu (b. l. 19?22) su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad specialių planų rengimo teisinį reglamentavimÄ bÅ«tina nagrinėti sistemiÅ¡kai. Ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4-13/D1-28 patvirtintų Å ilumos Å«kio specialiųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35 punkte nustatyta, kad plano galiojimas neterminuotas ir gali bÅ«ti keičiamas Teritorijų planavimo įstatymo ir Å¡ių Taisyklių nustatyta tvarka. Taisyklėse aiÅ¡kiai pasakyta, jog Å¡ilumos Å«kio specialusis planas galioja neterminuotai.

Å io įsakymo leidėjai vartoja žodį „gali bÅ«ti keičiamas“, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad keitimas jokiu bÅ«du nėra privalomas. Taisyklių 35 punktas duoda nuorodÄ Ä¯ Teritorijų planavimo įstatymÄ , kurio 18 straipsnio 9 punkte nurodyta, jog specialusis planas keičiamas tik tais atvejais, kai keičiama veiklos koncepcija, veiklos kryptys, tvarkymo prioritetai ir jo sprendiniai. Pagal Taisyklių 36 punktÄ planas peržiÅ«rimas ir prireikus atnaujinamas atsižvelgiant į Å¡ilumos gamybos, perdavimo technologijų raidÄ , aplinkos užterÅ¡tumo pokyčius ir kitus Å¡ilumos Å«kiui bei aplinkosaugai svarbius veiksnius, bet ne rečiau kaip kas 5 metai.

Taigi Taisyklės numato, jog plano peržiūrėjimas ir atnaujinimas tiesiogiai priklauso nuo šilumos gamybos, perdavimo technologijų raidos, aplinkos užterštumo pokyčių ir kitų šilumos ūkiui bei aplinkosaugai svarbių veiksnių. Specialusis šilumos ūkio planas turi būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas 5 metai, o atnaujinamas tik prireikus, t. y. kai plano peržiūrėjimo metu nustatoma, kad dėl šilumos gamybos, perdavimo technologijų raidos, aplinkos užterštumo pokyčių ir kitų šilumos ūkiui bei aplinkosaugai svarbių veiksnių yra poreikis jį keisti.

Taisyklės įtvirtina galimybę atnaujinti Å¡ilumos Å«kio specialųjį planÄ pasikeitus savivaldybės bendrajam planui. Taisyklių 37 punktas nurodo, jog plano papildymas (keitimas) gali bÅ«ti atliekamas daliai savivaldybės teritorijos. Taisyklių 3 punktas nustato, jog Å¡ilumos Å«kio specialusis planas gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas dokumentas arba savivaldybių teritorijų (jų dalių ? miestų, miestelių) bendrųjų planų sudėtinė dalis. Å iuo metu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai 2007 m. vasario 14 d.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu yra patvirtintas bendrasis planas ir jo sprendiniai iki 2015 m. Šiame bendrajame plane yra numatytos inžinerinės infrastruktūros pagrindinės gairės. Jame yra numatytos pagrindinės gairės šilumos tiekimui ir gamtinių dujų tiekimui, šiuo planu numatytas šilumos tiekimo tinklų projektavimas ir įgyvendinimas. Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sudėtine dalimi yra ir šilumos ūkio vystymo gairių nustatymas, vadinasi, šio plano sudėtine dalimi yra ir specialaus šilumos ūkio planavimo elementai.

Å ilumos Å«kio specialusis planas buvo peržiÅ«rėtas 2007 m. tvirtinant bendrÄ jį planÄ ir jo sprendinius. Atsakovas pabrėžė, jog bendrasis planas yra aukÅ¡tesnės teisinės galios dokumentas už specialųjį planÄ , todėl 2007 m. tvirtinant bendrÄ jį planÄ Ä¯ jį buvo inkorporuotos ir Å¡ilumos Å«kio specialiojo plano nuostatos ir tokiu bÅ«du 5 metų Å¡ilumos Å«kio specialiojo plano peržiÅ«rėjimo terminas nebuvo pažeistas. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡ilumos Å«kio specialiojo plano peržiÅ«rėjimas yra procesas ir jis vyksta nuosekliai, t. y.

šilumos ūkio specialusis planas buvo patvirtintas 2002 m., peržiūrėtas 2007 m. ir sekantis peržiūrėjimas turi būti atliktas 2012 m.Atsakovas paaiškino, kad šilumos ūkio specialiojo plano keitimo procesas jau yra pradėtas. Taisyklės nenumato termino šilumos ūkio specialiojo plano keitimo procedūros trukmei ? Taisyklių 35 punkte įtvirtinta, jog plano keitimai tvirtinami, kai jie suderinti, viešai apsvarstyti ir patikrinti šių taisyklių nustatyta tvarka. 2004 m. gegužės 7 d.

Aplinkos ministro įsakyme Nr. D1-262 „Dėl planavimo sÄ lygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o“ 10 punkte numatyta, jog iÅ¡duotos specialiųjų planų sÄ lygos galioja viso teritorijų planavimo proceso metu ir kol neprieÅ¡tarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Jei planavimo procesas nėra baigtas, sÄ lygų galiojimo terminÄ pagal motyvuotÄ planavimo organizatoriaus praÅ¡ymÄ pratęsia sÄ lygas iÅ¡davusios institucijos, bet ne ilgiau kaip 2 metams.

Pažymėjo, jog 2008 m. spalio 30 d. Planavimo sÄ lygos energijos rÅ«Å¡ies naudojimo Å¡ildymui specialiajam planui rengti galioja iki 2011 m. spalio 30 d. Vadinasi, iki sÄ lygų galiojimo pabaigos dar liko daugiau negu 1 metai ir joms pasibaigiant 2004 m. gegužės 7 d. Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-262 „Dėl planavimo sÄ lygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o“ numato galimybę sÄ lygų galiojimo laikÄ pratęsti dar 2 metams. Taigi, Å¡ilumos Å«kio specialiojo plano keitimo procesas turi teisę vykti bei vyksta ir nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir trumpinti tinkamai bei teisėtai vykstančiÄ specialiojo plano keitimo procedÅ«rÄ .

Tik nustačius, kad šilumos gamybos, perdavimo technologijų raida, aplinkos užterštumo pokyčiai ir kiti šilumos ūkiui bei aplinkosaugai svarbūs veiksniai yra pakitę, bus priimtas sprendimas dėl šilumos ūkio specialiojo plano atnaujinimo. Atsakovas mano, kad pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – ir SAPĮ) 4 straipsnio 4 dalimi, kadangi savivaldybė neatsisakė įgyvendinti Šilumos ūkio įstatymo nuostatų. II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (b. l. 66–70) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ patenkino. Ä®pareigojo atsakovÄ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti Lietuvos Respublikos Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4-13/D1-28 patvirtintų Å ilumos Å«kio specialiųjų planų rengimo taisyklių nuostatas ir parengtus, suderintus bei vieÅ¡ai apsvarstytus Planus pateikti valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai tikrinti.Teismas analizuodamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 22 straipsnio 1 dalį, 56 straipsnio 1 dalį, SAPÄ® 4 straipsnio 4 dalį, padarė iÅ¡vadÄ , kad teisės aktai Vyriausybės atstovams suteikia teisę kreiptis į teismÄ su tikslu apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .Teismas, įvertinęs Å ilumos Å«kio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 5 dalių, 9 straipsnio, 7 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 8, 36 punktų nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad plano patikslinimas (atnaujinimas) nustatytu laiku (ne rečiau kaip kas 5 metai) yra bÅ«tina sÄ lyga tam, kad bÅ«tų užtikrintas tinkamas Å¡ilumos vartotojų teisių įgyvendinimas, iÅ¡vengta neigiamo poveikio aplinkai ir pan.

Nevykdant Å¡ių, teisės aktuose įtvirtintų, įsipareigojimų pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, todėl institucija, laiku neatlikdama jai priskirtos funkcijos, turi bÅ«ti atsakinga už atsiradusias jos neveikimo teisines pasekmes.Teismas rėmėsi Taisyklių 16, 10, 29 ir 30 punktais, Å ilumos Å«kio įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Teismas nurodė, kad pagal teisės aktų normas reglamentuojančias bendrojo plano rengimÄ numatyta, kad juos rengiant privalu įvertinti patvirtintus detaliuosius, specialiuosius ir kt. planus, t. y. bendrojo plano patvirtinimas nepatvirtina aplinkybės, jog buvo patikslintas Vilniaus m.

Å¡ilumos Å«kio specialusis planas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2007 metais buvo atliekamas plano tikslinimas, neteikė pažymos ar skaičiavimų dėl Å¡ilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidos, konkurencinės aplinkos, Å¡ilumos gamybos kainų tendencijų, aplinkos užterÅ¡tumo pokyčių ir kitų teritorijos planavimui reikÅ¡mingų veiksnių. Atsakovo atstovė pripažino, kad toks planas rengiamas, artimiausiu laiku bus patvirtintas.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neatliko teisės aktuose nustatytų veiksmų, t. y. administracijos direktorius privalėjo parengtÄ , suderintÄ ir vieÅ¡ai apsvarstytÄ Plano projektÄ pateikti valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai tikrinti.

III. Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ (b. l. 73–78), praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Apeliaciniame skunde, be argumentų, pateiktų atsiliepime į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , nurodoma, jog teismas nevertino Taisyklių 35 punktÄ , kuriame nurodyta, jog Å¡ilumos Å«kio specialusis planas galioja neterminuotai. Teismas pažeidė ABTÄ® 87 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 57 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų apie realius situacijos pokyčius, suponuojančius bÅ«tinybę rengti naujÄ specialųjį Å¡ilumos Å«kio planÄ .

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 22 d. nutartimi paliko galioti nepakeistÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-745-160/2009, kuriame konstatuota, kad patvirtintas specialusis Å¡ilumos Å«kio planas galioja neterminuotai arba iki jo pakeitimo ar papildymo. Jo peržiÅ«rėjimas turi bÅ«ti vykdomas ne rečiau kaip penki metai. Tačiau plano neperžiÅ«rėjus ar nepakeitus, jo galiojimas nėra sustabdomas ir jis lieka privalomas visiems teritorijų planų rengėjams ir vykdytojams.

Atkreipiamas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, jog yra pažeistas vieÅ¡asis interesas, kaip Å¡is pažeidimas pasireiÅ¡kia ir kokios yra vieÅ¡o intereso pažeidimo pasekmės. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2003 m. gegužės 19 d. nutartis adm. byloje Nr. A5-473/2003; 2007 m. spalio 4 d. nutartis adm. byloje Nr. AS16-420/2007). Å ilumos Å«kio specialiojo plano peržiÅ«rėjimo procesas jau vyksta, todėl teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukelia, tik nustato terminÄ atsakovui Å¡iam veiksmui atlikti, nustatydamas trumpesnį terminÄ už nustatytus planavimo sÄ lygų galiojimo terminus teisės aktuose, neatsižvelgdamas į jų pratęsimo galimybę dar 2 metams.

Be to, teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Vyriausybės atstovui įstatymų suteiktos kompetencijos ribų. Atsakovas nurodė, kad teismas rėmėsi Taisyklių 8 punktu, tačiau neiÅ¡aiÅ¡kino, kurie iÅ¡ Å¡iame punkte nurodytų tikslų yra nepasiekti ir kurie iÅ¡ pasiektų tikslų turi bÅ«ti siekiami iÅ¡ naujo, nesant realių pokyčių. PareiÅ¡kėjas atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b. l. 83–85) su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad, atsižvelgiant į Å ilumos Å«kio įstatymo 7 straipsnio 5 dalies ir Taisyklių 36 punkto formuluotę „bet ne rečiau kaip kas 5 metai“ , taryba privalo atnaujinti planus ne rečiau kaip kas 5 metus, o esant poreikiui juos gali keisti ir dažniau.

Tai, jog specialaus plano galiojimas neterminuotas, neatleidžia savivaldybių institucijų nuo teisės aktuose įtvirtintos pareigos per nustatytÄ terminÄ atnaujinti/pakeisti Å¡ilumos Å«kio specialiuosius planus. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 9 dalį sprendimÄ dėl specialiojo plano keitimo bÅ«tinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siÅ«lymu priima specialųjį planÄ tvirtinusi institucija. Taisyklių 16 punktas numato, jog planavimo procesas pradedamas savivaldybės tarybai priėmus sprendimÄ dėl plano rengimo ar atnaujinimo.

Tarybos pavedimas administracijos direktoriui organizuoti planų keitimo procesÄ ir administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. 30-385, kuriuo pavedama Miesto plėtros departamentui organizuoti minėtų planų keitimo procesÄ , nustatomi planavimo tikslai, užduotys, įrodo, jog bÅ«tinybė keisti specialųjį planÄ yra ir administracijos direktoriui kyla pareiga per nustatytÄ terminÄ atlikti Vyriausybės atstovo praÅ¡yme teismui nurodytus veiksmus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Å¡iuos faktus.

Pareiškėjas pažymi, kad VMSAD pavaduotojas 2010 m. kovo 26 d. rašte Nr. A51-6400-(3.3.10.1-BR4) nurodė, jog Senamiesčio, Žvėryno, Žirmūnų, Šnipiškių ir Verkių seniūnijų energijos rūšies naudojimo šildymui specialusis planas „nėra tikslintas ar keistas“. Be to, kadangi šilumos ūkio specialieji planai tarybos sprendimais buvo patvirtinti kaip atskiri teritorijų planavimo dokumentai ir administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 30-385 (jau po Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. patvirtinimo) bei 2010 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 30-1415 yra pavedama atlikti specialiųjų planų keitimo procesÄ , yra iÅ¡duotos planavimo sÄ lygos specialiajam planui rengti, nėra pagrindo teigti, kad minėti specialieji planai yra sudėtinė bendrojo plano dalis. Pažymima, kad vadovaujantis SAPÄ® 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu Vyriausybės atstovui suteikti įgaliojimai prižiÅ«rėti ar savivaldybių administravimo subjektai įgyvendina centrinių administravimo subjektų, t. y. subjektų, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija, priimtus teisės aktus (tame tarpe ir ministrų priimtus teisės aktus).

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ patenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje praÅ¡ymÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 1 straipsniu nustatyta, jog Å¡iuo įstatymu įgyvendinami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyto savivaldybių veiklos administracinės priežiÅ«ros instituto tikslai – suteikti Vyriausybei teisę, kad jų skiriami atstovai prižiÅ«rėtų savivaldybių veiklÄ , nustatytų savivaldybių administracinės priežiÅ«ros sritį, Å¡iÄ priežiÅ«rÄ atliekančių pareigÅ«nų įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarkÄ .

Teismas konstatavo, jog savivaldybių administracinę priežiÅ«rÄ atlieka, t. y. prižiÅ«ri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės skiriami Vyriausybės atstovai (SAPÄ® 2 str.). SAPÄ® 4 straipsniu yra nustatyti Vyriausybės atstovo įgaliojimai, o SAPÄ® 5 straipsnyje įtvirtinta Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimo tvarka. Å io straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog Vyriausybės atstovas, nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektas nevykdo Vyriausybės sprendimų, pateikia jam raÅ¡ytinį reikalavimÄ neatidėliojant įgyvendinti įstatymÄ , vykdyti Vyriausybės sprendimÄ .

Vyriausybės atstovo reikalavimÄ savivaldybės kolegialus administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai per savaitę nuo reikalavimo gavimo dienos. Apie priimtÄ sprendimÄ Vyriausybės atstovui turi bÅ«ti praneÅ¡ta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos (1 punktas). Per 10 dienų nuo praneÅ¡imo apie atsisakymÄ Ä¯vykdyti reikalavimÄ gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Å¡ios dalies 1 punkte nurodytÄ Vyriausybės atstovo reikalavimÄ , atsisako jį vykdyti) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismÄ dėl Å¡io savivaldybės administravimo subjekto neveikimo (2 punktas).Teismas konstatavo, kad atitinkamos procedÅ«ros pasirinkimas priklauso nuo padaryto savivaldybės veiklos pažeidimo.

Todėl teisingam nagrinėjamo ginčo iÅ¡sprendimui yra reikÅ¡minga nustatyti, ar atstovas, teikdamas praÅ¡ymÄ teismui, remdamasis SAPÄ® 4 straipsnio 4 dalimi, dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, tinkamai įgyvendino savo įgaliojimus. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimo tvarkÄ nulemia ir Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalis, kuria nustatyta, kad, jei specialųjį planÄ turėjusi tvirtinti savivaldybės institucija per nustatytÄ terminÄ jo nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus praÅ¡ymu arba savo iniciatyva Vyriausybės atstovas turi atlikti veiksmus, numatytus SAPÄ® 5 straipsnio 2 dalyje.

Todėl Vyriausybės atstovas prieÅ¡ teikdamas praÅ¡ymÄ administraciniam teismui privalėjo atlikti SAPÄ® 5 straipsnio 2 dalyje numatytas procedÅ«ras ir tik atsakovui neatlikus ar atsisakius vykdyti raÅ¡ytinį reikalavimÄ , kreiptis į teismÄ Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ teikdamas praÅ¡ymÄ teismui laikėsi nustatytos įgaliojimų įgyvendinimo privalomos tvarkos, numatytos SAPÄ® 5 straipsnio 2 dalyje, todėl jų neatlikus pagrindo kreiptis į teismÄ nebuvo.

Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti atsakovÄ atlikti veiksmus yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad buvo netinkamai atliktos pareiÅ¡kėjo įgaliojimo įgyvendinimo procedÅ«ros, nevertino apeliacinio skundo argumentų dėl atsakovo pareigos rengti Energijos rÅ«Å¡ies naudojimo Å¡ildymui specialiųjų planų projektų, nes toks vertinimas galimas tik po to, kai bus tinkamai atliktos ikiteisminės Å¡io ginčo procedÅ«ros. V. PareiÅ¡kėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ administracinėje byloje Nr. A261-1443/2011.

PareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymÄ grindžia ABTÄ® 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Pažymima, kad apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu visiÅ¡kai neanalizavo ir nemotyvavo, ar nagrinėjamoje byloje gali bÅ«ti taikoma SAPÄ® 4 straipsnio 4 dalis, t. y. kada ir kaip gali bÅ«ti įgyvendinami Vyriausybės atstovo įgaliojimai. Be to, SAPÄ® 4 straipsnio 4 dalis suteikia teisę ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ kreiptis į teismÄ netaikant to paties įstatymo 5 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytų procedÅ«rų.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai pritaikė Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalį, nes norint pritaikyti pastarÄ jį straipsnį, reikia nustatyti dvi sÄ lygas: teritorijų planavimo dokumentas turi bÅ«ti patikrintas valstybinės teritorijų planavimo priežiÅ«ros institucijos ir jos iÅ¡vada dėl specialiojo plano turi bÅ«ti teigiama bei savivaldybės institucija daugiau kaip 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus praÅ¡ymo gavimo dienos ar valstybinės teritorijų planavimo priežiÅ«ros institucijos patikrinimo akto gavimo dienos nepriima sprendimo dėl plano (ne)tvirtinimo.

Tačiau nagrinėjamoje situacijoje specialusis planas net nebuvo parengtas ir nepateiktas valstybinei teritorijų planavimo ir priežiÅ«ros institucijai tikrinti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:VI. ProcesÄ atsisakytina atnaujinti.Proceso atnaujinimo institutas – iÅ¡imtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedÅ«ra, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymÄ bei tinkamÄ teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat iÅ¡vengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).

Ä®siteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas, įgyja res judicata galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra iÅ¡spręstas galutinai ir negali bÅ«ti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.Sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimÄ , byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sÄ raÅ¡as yra nurodytas ABTÄ® 153 straipsnio 2 dalyje.

Å ių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimÄ turi pagrįsti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimÄ , procesas administracinėje byloje negali bÅ«ti atnaujintas (ABTÄ® 159 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442 - 166/2011)Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiÅ«ra kasacine tvarka, tai, kaip minėta, iÅ¡imtinė procedÅ«ra, kurios vienas iÅ¡ tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindÄ manyti, jog byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai, nustatymÄ .

Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis bÅ«tinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumÄ , įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiÅ¡kai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieÅ¡tarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010).

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti procesÄ ABTÄ® 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTÄ® 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu atveju procesas gali bÅ«ti atnaujintas, jei pateikti akivaizdÅ«s įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtÄ sprendimÄ , nutarimÄ ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Å¡iuo pagrindu siekiant atnaujinti procesÄ , bÅ«tina nustatyti akivaizdų pažeidimÄ , t. y. proceso atnaujinimo klausimÄ nagrinėjančiai teisėjų kolegijai turi nelikti pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-143/2010).PareiÅ¡kėjas nurodo dvi aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, pasireiÅ¡kė esminis materialinės teisės normų pažeidimas ir taikymas.

PraÅ¡yme teigiama, kad teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nemotyvavo, ar nagrinėjamoje byloje gali bÅ«ti taikoma Savivaldybių administracijos priežiÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, teigianti, kad manydamas, kad savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , Vyriausybės atstovas dėl tokių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) kreipiasi į administracinį teismÄ su pareiÅ¡kimu, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.Å ioje dalyje teisėjų kolegija pažymi, ABTÄ® 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad procesas atnaujinamas, kai pateikiami akivaizdÅ«s įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtÄ sprendimÄ , nutarimÄ ar nutartį.

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kokiu bÅ«du buvo padarytas minimos teisės normos pažeidimas, bet tik nurodo, kad teismas nevertino, ar yra prielaidos taikyti Å¡iÄ normÄ . IÅ¡ pateikto praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo dalies, kurioje pareiÅ¡kėjas nurodo, kad Teismas nemotyvavo ir nenagrinėjo SAPÄ® 4 straipsnio 4 dalį, darytina iÅ¡vada, pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių akivaizdžių įrodymų, kad teismas padarė esminį Å¡ios materialinės teisės normos pažeidimÄ . Be to, kaip yra matyti iÅ¡ teismo sprendimo turinio, Å¡i norma nebuvo teismo analizuota ir ji nebuvo ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas.

Todėl dėl pirmos pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nėra pagrindo atnaujinti proceso pagal ABTÄ® 153 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ .PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai pritaikė Teritorijų planavimo 18 straipsnio 6 dalį, tokiu bÅ«du padarydamas esminį materialinės teisės normų pažeidimÄ . Å iuo aspektu vertindama praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas duoda nuorodÄ Ä¯ Teritorijų planavimo 18 straipsnio 6 dalį, kuria nustatyta, kad, jei specialųjį planÄ turėjusi tvirtinti savivaldybės institucija per nustatytÄ terminÄ jo nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus praÅ¡ymu arba savo iniciatyva Vyriausybės atstovas turi atlikti veiksmus, numatytus Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.

Kaip yra matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl VMSAD įpareigojimo atlikti veiksmus turinio, pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų, kad buvo laikytasi nustatytos ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos, t. y. pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, jog Vyriausybės atstovas atliko veiksmus, numatytus SAPÄ® 5 straipsnio 2 dalyje: pateikė savivaldybės administravimo subjektui raÅ¡ytinį reikalavimÄ neatidėliojant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 16 d.

įsakymu Nr. 4-13/D1-28 patvirtintų Å ilumos Å«kio specialiųjų planų rengimo taisyklių nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sistemiÅ¡kai vertinant apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvus matoma, kad teismas priimdamas sprendimÄ remiasi Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimo tvarkÄ , numatydama imperatyviÄ ikiteisminio nagrinėjimo tvarkÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, jog, be SAPÄ® 5 straipsnio 2 dalies, Vyriausybės atstovo įgaliojimo įgyvendinimo tvarka nustatyta ir kitose Å¡io straipsnio dalyse, be to, pastarojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nenumato vieÅ¡ojo intereso gynimo atvejo.

Tokį atvejį numato SAPÄ® 5 straipsnio 6 dalis, kuri nustato, jog manydamas, kad savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , Vyriausybės atstovas, nepasinaudojęs ar negalėjęs pasinaudoti teisės akto sustabdymo teise, tokius teisės aktus ar veiksmus (neveikimÄ ) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vienÄ mėnesį nuo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos.Pažymėtina, jog nei pirminiame praÅ¡yme, nei praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, koks konkrečiai vieÅ¡asis interesas buvo ginamas ir kuo pasireiÅ¡kė jo pažeidimas.

Abstraktus paminėjimas, kad dėl savivaldybės administracijos subjekto veiksmų neatlikimo, rengiant specialųjį plano projektÄ , nukenčia Å¡ilumos vartotojų teisių įgyvendinimas, nėra pakankamas, jis neatspindi vieÅ¡ojo intereso gynimo instituto paskirties, nes nėra įrodoma, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje gina tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 5 straipsnio 2 dalis yra bendroji norma to paties įstatymo 5 straipsnio 6 dalies atžvilgiu.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, savo sprendimÄ motyvavęs Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kuri nenumato vieÅ¡ojo intereso gynimo atvejo, tokiu bÅ«du atmetė vieÅ¡ojo intereso gynimo prielaidÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, dėl kurio Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti savivaldybės administravimo subjektÄ atlikti veiksmus, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pateikti akivaizdÅ«s įrodymai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi SAPÄ® 5 straipsnio 2 dalimi nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes.Teisėjų kolegija, darydama tokiÄ iÅ¡vadÄ , pabrėžia, praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas nėra bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės. Teismas tikrina, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių galėjo bÅ«ti priimtas neteisėtas sprendimas.

Kaip jau minėta, ABTÄ® 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad procesas atnaujinamas, kai pateikiami akivaizdÅ«s įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtÄ sprendimÄ , nutarimÄ ar nutartį. Vadinasi, turi bÅ«ti nustatytas toks pažeidimas kuris galėjo turėti įtakos priimti neteisėtÄ sprendimÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų argumentų nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija tokio pažeidimo konstatuoti negali.

PareiÅ¡kėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, dėl kurių proceso atnaujinimo klausimÄ nagrinėjančių teisėjų kolegijai neliktų pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, nulėmusio neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ . Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas nepagrindė ABTÄ® 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesÄ buvimo, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.Atsisakyti atnaujinti procesÄ administracinėje byloje Nr. A261-1443/2011 pagal pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje praÅ¡ymÄ atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.Nutartis neskundžiama. Teisėjai             Antanas Ablingis                           Irmantas Jarukaitis              Romanas KliÅ¡auskas