fbd10e4b-40e0-4d6a-b5c4-e46fc05c9045 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1767-459/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12980-2013-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.3.1.18.4; 2.4.2.9.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A.

S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. B. ir E. J. (E. J.) dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovės R. B. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. S. ir atsakovui E. J. (E. J.) dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A.

S. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovei priteisiant gyvenamojo namo patalpÄ â€“ rÅ«sį, kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtÄ indeksu (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei R. B. priteisiant pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei R. B. 2 731,65 Eur kompensacijÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui E. J. 3 422,15 Eur kompensacijÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės R.

B. bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei jame esantys pastatai: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), garažas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), pastatas, sujungtas su garažu, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), kiti statiniai – kiemo statiniai. Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu – rūsiu, pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini), ir garažu, pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini).

Ieškovė pažymi, kad byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad tarp bendraturčių yra susiklosčiusi faktinė naudojimosi nekilnojamuoju turtu praktika. Šalys susitarė, kad garažu naudosis atsakovė, o ieškovės teta R. S., vėliau ir pati ieškovė naudosis rūsio patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini). Garažas ir rūsys savo paskirtimi bei naudojamu plotu iš esmės nesiskiria, todėl tikslinga minėtas patalpas atidalyti, jas priteisiant kiekvienai iš bylos šalių.

Pažymėjo, kad jog rūsys (21,30 kv.

m) tik 3,03 m pločio, turi vienas duris, jo sienos laiko pagrindines pastato konstrukcijas, sienų storis 40–50 cm. Taigi, siekiant padalyti Å¡iÄ patalpÄ lygiomis dalimis reikėtų įrengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , dėl to atsirastų nepagrįstai didelių iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė nurodė, kad rÅ«sio vertė yra 10 266,46 Eur, garažo vertė – 1 381,00 Eur. Taigi, bendra minėto nekilnojamojo turto vertė yra 11 647,46 Eur, todėl ieÅ¡kovei nuosavybes teise priteisus rÅ«sį, o atsakovei – garaÅ¾Ä , atsakovei R.

B. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 2 731,65 Eur kompensacija už tenkančiÄ mažesnę atidalytino turto dalį. Atsakovui E. J. priteistina 3 422,15 Eur kompensacija už netenkamÄ rÅ«sio patalpos dalį. IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, jog nors atsakovė reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl Å«kinio pastato, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), ir Å¡iltnamio atidalijimo, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-20 sprendimu patvirtinta taikos sutartimi Å¡alys susitarė, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė naudosis žemės sklypo dalimi, kurioje yra Å«kinis pastatas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini).

Å ios aplinkybės leidžia daryti prielaidÄ , jog atsakovei nebuvo poreikio naudotis minėtu Å«kiniu pastatu, kadangi ji sutiko su anksčiau nurodyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovės nurodytas Å¡iltnamis yra sugriuvęs, jo faktiÅ¡kai nebėra. Patenkinus atsakovės R. B. reikalavimus jai atitektų abu nekilnojamojo turto objektai – ir rÅ«sys, ir garažas, todėl tai neatitiktų proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. RÅ«sio patalpos padalijimas Å¡alims lygiomis dalimis taip pat neatitiktų ieÅ¡kovės interesų, kadangi jai tektų įsirengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ rÅ«sį, todėl ji patirtų papildomų iÅ¡laidų.

Be to, siekiant įrengti įėjimÄ tektų daryti pakeitimus laikančiojoje sienoje, todėl nėra aiÅ¡ku, ar bÅ«tų galima gauti tokį statybos leidimÄ . Jeigu ieÅ¡kovė įrengtų įėjimÄ Ä¯ rÅ«sį per liukÄ verandoje, ji negalėtų iÅ¡naudoti viso rÅ«sio funkcionalumo, pavyzdžiui, įvežti žoliapjovės. Nurodė, kad Å«kinis pastatas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), yra neįregistruotas, pastatytas ties vieta, kur Å¡alių žemės sklypas ribojasi su kaimynų sklypu, jo bÅ«klė yra kritinė, jo niekas nenaudoja, todėl Å¡is pastatas neturėtų bÅ«ti dalijamas.

Ūkinis pastatas nėra įregistruotas, nėra aiški jo vertė.

3. Atsakovas E. J. nurodė, kad rÅ«sio patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), turėtų naudotis ieÅ¡kovė A. S.. Pažymėjo, jog rÅ«sys, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), jam niekada nepriklausė, jis rÅ«siu nesinaudojo ir jo nevaldė. Jis į rÅ«sio valdymÄ jokių pretenzijų nereiÅ¡kia ir kompensacijų iÅ¡ bendraturčių nereikalauja. RÅ«sio patalpa visÄ laikÄ naudojosi ankstesnė savininkė B. S., nes tarp buvusių bendraturčių buvo taip susitarta raÅ¡tiÅ¡kai.

Po B. S. rūsio patalpa naudojosi ieškovė A. S.. Pažymėjo, kad atsakovė R. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena ir jame lankosi kelis kartus per metus. Atsakovė savo nekilnojamojo turto dalies neprižiūri: patalpų sienos yra apipelijusios, namo pamatai sutrūkinėję, pro juos veržiasi vanduo į rūsį. Vandens pašalinimu iš rūsio rūpinasi ieškovė. Šiuo metu garažas yra tuščias, todėl atsakovė gali juo naudotis. Atsakovas nurodė, kad šiltnamis iki nugriovimo buvo avarinės būklės, kėlė pavojų aplinkiniams.

4. Atsakovė R. B. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovei R. B. priteisiant gyvenamojo namo patalpÄ â€“ rÅ«sį, kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtÄ indeksu (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , esančius (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei priteisiant Å«kinį pastatÄ , pažymėtÄ indeksu (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės R.

B. 5 823,73 Eur kompensacijÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kinį grindė aplinkybėmis, kad garažas turėtų bÅ«ti priteistas jai, kadangi ji į KlaipėdÄ beveik visuomet atvyksta automobiliu, todėl garaÅ¾Ä naudotų pagal paskirtį, o pradėjus jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos darbus jai taip pat bus aktuali galimybė naudotis garažu. Atsakovė taip pat praÅ¡o jai nuosavybės teise priteisti rÅ«sį, pažymėtÄ indeksu (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad įėjimas į rÅ«sį yra jai nuosavybės teise priklausančios namo dalies pusėje, minėti įėjimai yra susiję kaip vientisas architektÅ«rinis sprendinys. RÅ«sį priteisus ieÅ¡kovei, ji į Å¡iÄ patalpÄ patektų per atsakovei priklausančiÄ sklypo dalį, taip pažeisdama jos interesus, kadangi atsakovė negalėtų atlikti pastato pagerinimo, įskaitant ir apÅ¡iltinimÄ . Ji taip pat negalėtų tinkamai, racionaliai ir netrukdomai naudoti savo sklypo dalies. Be to, sprendžiant minėtÄ klausimÄ svarbu įvertinti ir tai, kad pagal teismo 2014-06-20 sprendimu patvirtintos taikos sutarties nuostatas ji turiu įrengti savo namo dalyje sanitarinį mazgÄ , sutvarkyti elektros instaliacijÄ bei atlikti kitus darbus.

Atsakovė pažymėjo, jog, priešingai, nei nurodo ieškovė, susitarimų dėl naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymo šalys nebuvo sudariusios. Nurodė, kad ieškovė naudojasi ūkiniu pastatu, pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini), todėl pastarasis priteistinas ieškovei. Pažymėjo, kad šiltnamis šiuo metu yra sugriuvęs, tačiau iki tol juo naudojosi ieškovė, kuri iš to gavo turtinės naudos. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies.

Ieškovei A. S. priteistos patalpos: 1/2 dalis rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), A. K. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ projekte pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini) (10,61 kv. m), ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini). Atsakovei R. B. priteistos patalpos: 1/2 dalis rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), A.

K. IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ projekte pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini) (10,61 kv. m), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei A. S. priteista 176,91 Eur kompensacija iÅ¡ atsakovės R. B.. Teismo motyvai: 5.1. Nurodė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovei R. B. priklauso vienodos gyvenamojo namo, kurio dalis yra ginčo rÅ«sys, dalys, t. y. po 47/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijant nekilnojamÄ jį turtÄ laikytina, kad rÅ«sio patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei ir atsakovei R.

B. priklauso lygiomis dalimis, o atsakovas E. J. pretenzijų į Å¡iÄ patalpÄ nereiÅ¡kia. 5.2. Nurodė, kad atidalijant rÅ«sį pagal A. K. IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ projektÄ jo plotis nekinta, todėl rÅ«sio patalpÄ , pažymėtÄ indeksu (duomenys neskelbtini), galima atidalyti natÅ«ra nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai. 5.3. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog rÅ«sio patalpÄ atidalijus natÅ«ra ieÅ¡kovei tektų įsirengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad negalimas patalpos padalijimas natÅ«ra. 5.4.

Pažymėjo, kad A. K. IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ projekte numatyta, jog liukas į rÅ«sį turėtų bÅ«ti 80x80 cm, taigi užimtų tik nedidelę dalį ieÅ¡kovės verandos ir nekliudytų Å¡ių patalpų naudoti pagal paskirtį. 5.5. Nurodė, kad atsakovė, siekdama naudotis savo gyvenamosiomis patalpomis, turi įsirengti inžinerinius tinklus, todėl naudojimasis rÅ«sio patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), turi esminės reikÅ¡mės atsakovei R. B.. Taigi minėtos patalpos atidalijimas priteisiant jÄ ieÅ¡kovei nuosavybės teise, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiant piniginę kompensacijÄ , pažeistų atsakovės R.

B. teises ir teisėtus interesus. Be to, Å¡alių santykiai yra įtempti, tarp jų ne kartÄ yra kilęs konfliktas dėl patekimo į rÅ«sio patalpas, todėl tokia situacija, kai atsakovės R. B. inžineriniai tinklai bÅ«tų įrengti ieÅ¡kovei priklausančioje patalpoje, neiÅ¡spręstų Å¡alių ginčo galutinai, užprogramuotų ginÄÄ ateityje. Be to, įėjimas į rÅ«sio patalpÄ , pažymėtÄ indeksu (duomenys neskelbtini), yra toje gyvenamojo namo pusėje, kuri priskirta atsakovei, po atsakovės R.

B. veranda (b . l. 148–156, t. 1, 1, 22 nuotraukos). Tai reiÅ¡kia, kad, Å¡iÄ patalpÄ nuosavybės teise priteisus ieÅ¡kovei, atsakovė turėtų sudaryti sÄ lygas ieÅ¡kovei naudotis minėtu įėjimu, kas apribotų atsakovės R. B. teisę naudotis savo gyvenamojo namo dalimi. Taigi susiklostytų situacija, kai ieÅ¡kovė galėtų prie savo gyvenamojo namo dalies įrengti priestatÄ ar daryti kitus pakeitimus, o atsakovė tokios galimybės neturėtų. 5.6. Padarė iÅ¡vadÄ , kad nors Å«kinis pastatas, pažymėtas indeksu 4I1p, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tačiau jis yra nurodytas Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame statinių iÅ¡dėstymo plane.

Kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pateikti detalūs nurodyto ūkinio pastato kadastro duomenys bei pateiktas jo įkainojimas. Aplinkybė, jog minėtas ūkinis pastatas faktiškai egzistuoja, patvirtina ir antstolio J. P. 2014-08-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 27 bei kitos byloje esančios fotonuotraukos. Todėl šis statinys vertintinas kaip nuosavybės teisės objektas ir dėl to gali būti atidalijamas kartu su kitu nekilnojamuoju turtu bei jo patalpomis.

Pažymėjo, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). 5.7. Nurodė, kad nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė R. B. nepateikė teismui projekto dėl garažo bei Å«kinio pastato, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), padalijimo natÅ«ra, t. y. Å¡alims priteisiant atitinkamas kiekvieno iÅ¡ Å¡ių pastatų dalis. Todėl įvertinęs tai, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra iÅ¡ esmės panaÅ¡ios paskirties bei panaÅ¡aus dydžio: garažas – 25 kv. m ploto, Å«kinis pastatas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), – 19 kv. m, padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių interesus labiausiai atitiks bendrosios nuosavybės atidalijimas kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priteisiant konkretų pastatÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. IeÅ¡kovė A. S. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai ir nenuosekliai iÅ¡tyrė byloje esančius duomenis, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp jų ir neatskleidė bylos esmės, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas ir priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ sprendimÄ . 6.2.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar pagal parinktÄ rÅ«sio atidalijimo bÅ«dÄ iÅ¡ viso yra techniÅ¡kai galima įrengti laiptus ir ar jie pagal techninius minimalius reikalavimus įsitektų apeliantei tenkančioje rÅ«sio (duomenys neskelbtini) patalpoje. 6.3. Nurodo, kad apeliantė norėdama turėti rÅ«sį, kurio funkcinė paskirtis yra pagalbinės patalpos, turi skirti įėjimo įsirengimui dideles iÅ¡laidas, neproporcingas turimo daikto vertei. 6.4. Nurodo, kad įsirengiant įėjimÄ Ä¯ rÅ«sį (duomenys neskelbtini) pro verandÄ sumažėja Å¡ios patalpos naudingasis plotas, kas suponuoja, jog dėl rÅ«sio turi mažėti kitos patalpos realiai naudojamas plotas.

Taigi, apeliantei ne tik tenka mažesnė nei teismo nurodyta dalis rÅ«sio (dalį patalpos užims laiptai), bet dar kartu sumažėja ir galimas naudoti pirmo aukÅ¡to patalpos plotas (grindyse atsiranda anga laiptams). 6.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė atsakovės R. B. neva bÅ«tinÄ poreikį įsirengti inžinerinius tinklus toje gyvenamojo namo pusėje, kurioje yra rÅ«sys (duomenys neskelbtini), nes visi inžineriniai tinklai yra įrengti ir sumontuoti rÅ«sio patalpose (duomenys neskelbtini), tad nebeegzistuoja net teorinis poreikis inžinerinius tinklus įsirenginėti verandoje ir (ar) rÅ«syje (duomenys neskelbtini). 6.6.

Nurodo, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Vilniuje, todėl poreikio turėti rÅ«sį ir iÅ¡naudoti jo funkcinę paskirtį nėra, vietoj jo atsakovė planuoja pirtį su prieÅ¡pirčiu, o apeliantė gyvena name, todėl jai Å¡i patalpa reikalinga pagal tiesioginę funkcinę paskirtį. 6.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Å«kinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pažymėtÄ indeksu (duomenys neskelbtini), atidalijo ir priskyrė apeliantei, nors jis nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) ir stovi ties kaimyninio sklypo riba.

Neįvertino, kad Å¡i patalpa ne tik niekada gali bÅ«ti neįregistruota NTR, bet gali bÅ«ti ir nugriauta kaip nelegalus statinys. 6.8. PraÅ¡o pridėti kaimyninio sklypo savininkės A. P. raÅ¡tÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad pastaroji nepritaria Å«kinio pastato, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), legalizavimo procedÅ«rai.

7. Atsakovė R. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, apeliantės naujai teikiamų duomenų prie bylos nepridėti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 7.1. Nurodo, kad apeliantės teiginiai dėl neproporcingų iÅ¡laidų ir tariamo finansavimo neaiÅ¡kumo yra nepagrįsti ir neatitinka byloje surinktų ir įvertintų duomenų. 7.2.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrai neprieštarauja CK 4.37 str. l dalies nuostatai ir po atidalijimo abu objektai (rūsio dalys) atitiks jiems keliamus paskirties reikalavimams. 7.3. Nurodo, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų apie tai, jog būtent apeliantė naudojasi faktiškai egzistuojančiu turtu – ūkiniu pastatu. 7.4. Nurodo, kad naujai pateikti dokumentai neturėtų būti pridėti prie bylos ir vertinami. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. Byloje kilo ginčas dėl ieškovei ir atsakovei dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovei ir atsakovei R. B. – po 53/200 dalis, atsakovui E. J. – 47/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name taip pat yra bendro 32,80 kv. m ploto rūsio patalpos: 11,50 kv. m rūsio patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), ir 21,30 kv. m patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) (b. l. 77, t. 1, b. l. 152–155, t. 2).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-20 nutartimi patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), kurios 2c punktu šalys susitarė, kad rūsio patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), naudojasi ieškovė ir atsakovė R. B.. Taikos sutarties 3 punkte nustatyta, kad šia Taikos sutartimi nėra sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi rūsio patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), tvarkos (b. l. 114–116, t. 1). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė R.

B. minėtÄ patalpÄ praÅ¡o atidalyti jÄ priteisiant joms, o prieÅ¡ingai Å¡aliai priteisti kompensacijÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei ir atsakovei priteisė po 1/2 dalį rÅ«sio, ieÅ¡kovei priteisė Å«kinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtÄ indeksu (duomenys neskelbtini), o atsakovei garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisė iÅ¡ atsakovės 176,91 Eur kompensacijÄ ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė nesutinka su teismo sprendimu dėl rÅ«sio padalijimo po 1/2 dalį ir neįregistruoto Å«kinio pastato jai priteisimo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo 12. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – kaimyninio sklypo savininkės A. P. raÅ¡tÄ , Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , regia.lt iÅ¡raÅ¡Ä . Nurodė, kad kaimynė nepritaria Å«kinio pastato, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), legalizavimo procedÅ«rai.

Nurodė, kad apeliantės teikiami dokumentai atskleidžia pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių nevisapusiÅ¡kÄ iÅ¡tyrimÄ , kas galėjo turėti tiesioginės įtakos teismui atidalijant turtÄ , kuris iÅ¡ esmės nelegalus ir gali bÅ«ti nugriautas.

13. CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 str. straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. IÅ¡imtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

14. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2005). Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

Kadangi nauji įrodymai gali turėti reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl atidalijamo turto, apeliacinės instancijos teismas naujus pateiktus įrodymus prideda prie bylos ir juos vertina. Dėl rÅ«sio atidalijimo 15. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

CK 4.80 straipsnio 2 dalies formuluotė reiÅ¡kia tai, kad daikto paskirčiai gali bÅ«ti padaroma tam tikra žala, t. y. leidžiamas ekonominės vertės proporcingas sumažėjimas. Dėl to pagrindinis kriterijus, kuriuo privalo vadovautis teismas spręsdamas, ar galimas daikto atidalijimas natÅ«ra, – tokiu atidalijimu padaromos žalos proporcingumas daikto paskirčiai. Teismų praktikoje atskleistas proporcingos (neproporcingos) žalos sÄ vokos turinys ir jos ypatumai. Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad atidalijant daiktÄ Å¾alÄ galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiÅ¡kiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiÅ¡kai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Paprastai žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktÄ galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Å i taisyklė netaikoma, jei atsidalijamas bendraturtis atidalijamÄ daiktÄ ketina naudoti pagal kitÄ paskirtį. Tam tikrais atvejais, net ir esant galimybei po atidalijimo daiktÄ naudoti pagal paskirtį nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, daiktui padaryta žala gali bÅ«ti pripažinta neproporcinga (jei daikto techninės bÅ«klė iÅ¡ esmės pablogėja, iÅ¡laidos daikto dalies atskyrimui ir pritaikymui naudoti pagal paskirtį yra neprotingai didelės ir pan.). Sprendžiant, ar atidalijimu padaryta žala yra proporcinga daikto paskirčiai, kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės (turto, į kurį praÅ¡oma nutraukti bendrosios nuosavybės teisę, struktÅ«ra, parametrai, bendraturčių ir norinčių atsidalyti bendraturčių skaičius, jų dalių dydis, galimybė atlikti pertvarkymus, jų kaina ir kt.) (2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1).

16. Taigi, sprendžiant, ar daiktas gali bÅ«ti atidalijamas natÅ«ra, turi bÅ«ti atsakyta, ar tokiu atidalijimu padaroma žala daikto paskirčiai yra proporcinga pasiektos naudos rezultatui, t. y. tokiu atidalijimu padaromos žalos proporcingumas daikto paskirčiai. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti šį kriterijų reikia atskleisti ginčo objekto – rÅ«sio tikrÄ jÄ funkcinę paskirtį, technines galimybes padaryti atskirus įėjimus, bendrÄ sias iÅ¡laidas, atskyrimo atitiktį norminiams reikalavimams.

17. Apeliantė nurodo, kad norėdama turėti rūsį, kurio funkcinė paskirtis yra pagalbinės patalpos, turi skirti įėjimo įsirengimui dideles išlaidas, neproporcingas turimo daikto vertei.

18. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis nustatė, kad apeliantė, pagal ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo sprendime parinktÄ atidalijimo bÅ«dÄ , į rÅ«sį (duomenys neskelbtini) gali patekti dviem variantais:

1) per pirmame aukÅ¡te esančios verandos patalpÄ â€“ padarius 80x80 cm liukÄ grindyse;

2) per rÅ«sio (duomenys neskelbtini) langÄ â€“ jį pertvarkius į įėjimÄ iÅ¡ lauko; atsakovei skirta rÅ«sio dalis įėjimÄ turi. Nors Å¡ie variantai ir buvo pateikti byloje, tačiau sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tokios galimybės kaÅ¡tų. Jei apeliantė nutartų įsirengti liukÄ , jai reiktų atlikti bent Å¡iuos privalomuosius darbus: niÅ¡os kirtimas ir liuko darymas, laiptų įrengimas, apdailos darbai. Antruoju variantu (rÅ«sio (duomenys neskelbtini) lango ertmės didinimas) reikalingi: laikančiosios iÅ¡orinės konstrukcijos platinimo darbai, durys, apdaila, lauko sankasos Å¡alinimas, trinkelių nuardymas, laiptai. Pažymėtina, kad visi Å¡ie darbai turėjo bÅ«ti aptarti, pateikti įrodymai dėl jų kainos ir atlikimo bei įvertinta ir nuspręsta, kieno lėšomis turi bÅ«ti atliekami Å¡ie darbai.

19. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar pagal parinktÄ rÅ«sio atidalijimo bÅ«dÄ iÅ¡ viso yra techniÅ¡kai galima įrengti laiptus ir ar jie pagal techninius minimalius reikalavimus įsitektų apeliantei tenkančioje rÅ«sio (duomenys neskelbtini) patalpoje.

20. Atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku ir turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vienas nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų yra atidalyti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007, Nr. 3K-3-482/2009). Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, minėta, jog pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai.

Tačiau tam, kad galėtų tokie būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

21. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad bendraturčių teikiami atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Pirmosios instancijos teismas tinkamai nesiaiškino, koks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas yra priimtiniausias, geriausiai atitiktų abiejų šalių teises ir teisėtus interesus, ar atsakovės pasiūlytas atidalijimo variantas neproporcingai nepažeidžia ieškovės teisių apribojant jai galimybę patekti į savo rūsio dalį ir ar nedaroma neproporcinga žala turtui.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuose tokio klausimo nenagrinėjo ir nesiaiÅ¡kino, ar pagal parinktÄ atidalijimo bÅ«dÄ yra techniÅ¡kai įmanoma įrengti laiptus ir ar jie pagal techninius minimalius reikalavimus įsitektų apeliantei tenkančioje rÅ«sio (duomenys neskelbtini) patalpoje. Taip pat nebuvo vertinta, ar rÅ«sio (duomenys neskelbtini) lango platinimas ir perdarymas į duris atitinka norminius aktus. Nebuvo vertinta ir tai, ar tokie statybos darbai atitiktų statybos techninio reglamento reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas ne tik nevertino ir netyrė Å¡ių esminių aplinkybių parinkdamas atidalijimo bÅ«dÄ , taip neatskleisdamas bylos esmės, bet ir neiÅ¡sprendė tokio atidalijimo iÅ¡laidų paskirstymo klausimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pasiÅ«lyti Å¡alims tikslinti tiek ieÅ¡kinio, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio atidalijimo atitiktį techniniams-norminiams reikalavimams ir iÅ¡spręsti tokio atidalijimo iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .

Dėl Å«kinio pastato atidalijimo 23. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei priteisė Å«kinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtÄ indeksu (duomenys neskelbtini). Padarė iÅ¡vadÄ , kad nors Å«kinis pastatas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tačiau jis yra nurodytas Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame statinių iÅ¡dėstymo plane.

Kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pateikti detalūs nurodyto ūkinio pastato kadastro duomenys bei pateiktas jo įkainojimas. Todėl šis statinys vertintinas kaip nuosavybės teisės objektas ir dėl to gali būti atidalijamas kartu su kitu nekilnojamuoju turtu bei jo patalpomis. Pažymėjo, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Tačiau su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu teisėjų kolegija, pritardama apeliacinio skundo argumentams, nesutinka.

24. Nagrinėjamu atveju Å«kinis pastatas yra neįregistruotas statinys, nėra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas, neįregistruotas nustatyta tvarka, nėra nustatyta nei ieÅ¡kovės, nei atsakovės bendroji dalinė Å«kinio pastato nuosavybė. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nustatyti Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje. Nuosavybės teisės registravimas Nekilnojamojo turto registre atlieka tik įgytos teisės iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , todėl siekdamas įregistruoti jau sukurtus (pastatytus) daiktus asmuo turi įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teisminės gynybos įrodinėdamas nuosavybės teisės įgijimo pagrindus ir tik teismui nustačius, kad statiniai yra pastatyti teisėtai, tokio teismo sprendimo pagrindu galėtų bÅ«ti įregistruotas daiktinių teisių atsiradimas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybių, susijusių su Å«kinio pastato bÅ«kle, tikrÄ ja Å¡io turto verte ir jo galimybe apskritai bÅ«ti įregistruotam vieÅ¡ajame registre. Nustatydamas Å«kinio pastato turto vertę, pirmosios instancijos teismas rėmėsi duomenimis, kurie yra neiÅ¡samÅ«s, statinio vertė nustatyta 2013-12-04, o tai reiÅ¡kia, kad nustatant priteistinos kompensacijos dydį ieÅ¡kovei liko nenustatyta viso turto vertė, dėl ko galėjo bÅ«ti neteisingai apskaičiuotas ieÅ¡kovei priteistos kompensacijos dydis.

Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo jokio pagrindo atidalyti tai, kas neįregistruota Nekilnojamojo turto registre.

25. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai vadovavosi suformuota kasacinio teismo praktika. Ginčijamame sprendime paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012 nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamas statinys kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kuriam priskiriamas identifikacinis numeris, leidžiantis jį iÅ¡skirti kaip atskirÄ nuosavybės teisių objektÄ , ir nėra atskirai registruojama statinio dalis, kuri funkciÅ¡kai susijusi su statiniu ir yra neatskiriama jo dalis.

Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad, iÅ¡plėtus gyvenamojo namo plotÄ dėl naujai pastatytų patalpų, sujungtų su gyvenamuoju namu, visos Å¡io namo patalpos yra sudėtinės to paties nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo dalys ir nėra atskiri nekilnojamojo turto objektai. Taigi tokį nekilnojamojo turto objektÄ , kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bet po remonto ar rekonstrukcijos nėra įregistruota kažkuri neatskiriama jo dalis, galima atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.

26. Nagrinėjamu atveju Å«kinis pastatas niekada nebuvo ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ūkinis pastatas, kuris nesuformuotas ir neidentifikuotas įstatymo nustatyta tvarka kaip atskiras statinys bei neįregistruotas vieÅ¡ame registre, negali bÅ«ti civilinių teisių objektas, todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip nuosavybės teisės objektas ir atidalijamas su kitu nekilnojamuoju turtu. Dėl bylos procesinės baigties 27. Ä®vertinusi visa, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančias materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktai).

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent: kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Minėta, kad faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti ir sprendimui priimti Å¡ioje byloje pateiktų įrodymų nepakanka.

Pareikalavus tokių įrodymų, dėl naujai tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012). Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 28. Civilinę bylÄ grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio nenagrinėtini ir dėl jų bus pasisakyta iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjos Raimonda Andrulienė Aušra Maškevičienė Albina Pupeikienė