fbd0fcdd-44ca-490f-a239-77b587e003de · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-427-1035/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16852-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 2.1.15.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ugnės GailiÅ«nienės, Valerijaus LauÅ¡o (Valerij LauÅ¡) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, nuteistajam E. P., jo gynėjui advokatui Aivarui Alimui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. P. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 100 MGL dydžio (5000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš E. P. išieškota 2000 Eur suma, atitinkanti automobilio ,,BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį. Nukentėjusiojo G. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir G. J. naudai iš E. P. priteista 3505,80 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 500 Eur proceso išlaidų (200 Eur turto vertinimo išlaidos ir 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti).

Automobilis grÄ Å¾intas nukentėjusiajam G. J. Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu A. Č. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau Å¡i nuosprendžio dalis neskundžiama. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės A. Č. ir E. P. buvo kaltinami tuo, kad 2020 m. gegužės 1 d., apie 23.00 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), kieme, veikdami bendrininkų grupėje, slapta, savavaliÅ¡kai, be D.

J. leidimo, įsėdo į D. J. tėvui G. J. priklausantį automobilį ,,BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį užvedė pasinaudodami užvedimo spynelėje paliktais raktais ir iÅ¡ kiemo automobiliu iÅ¡važiavo. E. P. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 16, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorÄ , medį. E. P. su A. Č. iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, palikę apgadintÄ 4500 Eur vertės automobilį, priklausantį G. J. E. P. nuteistas už tai, kad vairuodamas automobilį ,,BMW 530D“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį G. J., 2020 m. gegužės 1 d., apie 23.45 val., . (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 16, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,41 promilės girtumas), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus, nes pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, dėl ko nesugebėjo automobilio sustabdyti, jo nesuvaldė ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis nuvažiavo nuo kelio į griovį, atsitrenkė į tvorÄ ir medį, po ko jis iÅ¡ įvykio vietos, palikęs apgadintÄ automobilį, pasiÅ¡alino.

Dėl šio eismo įvykio nukentėjusiajam G. J. padaryta didelė turtinė žala – 4409,80 Eur. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu nuteistojo E. P. gynėjas advokatas A. Alimas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendį:

1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. P. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 100 MGL dydžio (5000 Eur) bauda, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos I. P. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ E. P. nutraukti;

2) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. J. naudai iÅ¡ E. P. priteista 3505,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ G. J. naudai iÅ¡ E. P. priteisti 2396 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. E. P. perkvalifikavus jam inkriminuotÄ , BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ , nusikaltimÄ Ä¯ BK 281 straipsnio 2 dalį, jis viso baudžiamojo proceso metu, kol jam buvo inkriminuotas transporto priemonės pagrobimas, neturėjo galimybės pasinaudoti BK 40 straipsnyje numatytu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutu, kadangi nepripažino kaltės padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ , kuri buvo perkvalifikuota tik priimant nuosprendį.

E. P. viso proceso metu neneigė aplinkybių, reikÅ¡mingų nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimui, davė parodymus, pagrindžiančius Å¡ios veikos padarymÄ , pripažino kaltę, dėl savo veiksmų gailėjosi, o bylos nagrinėjimo metu neigė padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios nuteistojo kaltė liko neįrodyta. 1.2. E. P. anksčiau nėra teistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , prisipažino, kad vairavo nukentėjusiajam priklausančiÄ transporto priemonę neblaivus, neneigė, kad padarė eismo įvykį, kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, pripažįsta, jog elgėsi lengvabÅ«diÅ¡kai, pasimokė iÅ¡ savo klaidos.

Be to, davė nuoseklius ir aiÅ¡kius parodymus, pripažino savo kaltę, atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos (500 Eur), neginčija pareigos atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ . 1.3. E. P. yra Lietuvos kariuomenės karys, turintis specifinę kvalifikacijÄ â€“ (duomenys neskelbtini). Priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį, E. P. dėl neatitikimo nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimams neteks darbo, dėl ko valstybė, investavusi daug laiko ir pastangų į jauno, motyvuoto ir gerai vertinamo specialisto iÅ¡ugdymÄ , jo neteks.

E. P. su sutuoktine B. P. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A. P. Vaikas yra kelių mėnesių amžiaus, sutuoktinė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, o vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis – E. P. gaunamas darbo užmokestis. Laidavimo netaikymas dėl neteisingo E. P. veiksmų kvalifikavimo sukelia itin rimtas ir skaudžias pasekmes. 1.4. Laiduotoja sutinka būti E. P. motina I. P. Juos sieja itin artimas emocinis ryšys, motina E. P. yra didelis autoritetas, todėl neabejotina, kad, laiduotoja paskyrus I.

P., pastaroji E. P. galės daryti realiÄ teigiamÄ Ä¯takÄ , padėti padaryti atitinkamas iÅ¡vadas, kurios padėtų ateityje nebenusižengti įstatymams. 1.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , neteisingai įvertino nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydį, kurį siejo su automobilio remonto iÅ¡laidų sÄ matoje nurodyta suma. Teismas ignoravo faktÄ , kad pagal byloje esančius duomenis automobilio rinkos vertė kur kas mažesnė už remonto sÄ matoje nurodytÄ sumÄ , o automobilio remontas – ekonomiÅ¡kai nenaudingas.

Tokiu bÅ«du buvo esmingai pažeistas teisingumo principas, kai priteistos žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nukentėjusiojo patirtus nuostolius, sudarant sÄ lygas nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti nuteistojo sÄ skaita. 1.6. Nukentėjusiajam priklausančio automobilio rinkos vertė yra 3300 Eur, tačiau jo patirta turtinė žala nustatyta ne pagal realiÄ automobilio rinkos vertę, o pagal byloje esančiÄ automobilio remonto sÄ matÄ , kurioje nurodyta, kad automobilio remonto kaina yra 4409,80 Eur.

Pasirinktas turtinės žalos nustatymo kriterijus (automobilio remonto kaina) Å¡iuo atveju neturėjo bÅ«ti taikomas, o turtinė žala turėjo bÅ«ti apskaičiuojama pagal realiÄ automobilio rinkos kainÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėse numatyta, kad turtÄ remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga, jeigu bÅ«tinos remonto iÅ¡laidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Nagrinėjamu atveju automobilio remonto iÅ¡laidos sudaro net 133,63 procentus automobilio rinkos vertės, t. y. automobilio remonto iÅ¡laidos žymiai virÅ¡ija ribÄ , nuo kurios laikytina, jog remontuoti automobilį ekonomiÅ¡kai netikslinga. 1.7.

Automobilis dar neremontuotas, o remonto darbų sÄ mata neparodo, kad faktiÅ¡kai bÅ«tent tokios iÅ¡laidos remontui bus patirtos. NeaiÅ¡ku, ar automobilis iÅ¡vis bus remontuojamas, atsižvelgiant į tai, kad, kaip numatyta turto vertinimo ataskaitoje, automobilio remontas ekonomiÅ¡kai netikslingas. Sukuriama situacija, kai žalos atlyginimas virÅ¡ytų tikruosius nukentėjusiojo patirtus nuostolius, tokiu bÅ«du sudarant prielaidÄ nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti E. P. sÄ skaita. Nukentėjusysis, iÅ¡leisdamas remontui daugiau lėšų, negu racionaliai bÅ«tina nukentėjusiojo padėčiai atstatyti, pavyzdžiui, įsigyjant tokios pat vertės automobilį, koks nustatytas turto vertinimo ataskaitoje, iÅ¡ esmės vykdytų netikslingÄ remontÄ .

Be to, kol automobilis neremontuojamas, tai prievolės apskaičiuoti ir mokėti į biudžetÄ PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, nėra tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, todėl, kai automobilis neremontuojamas, tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). 1.8. Nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ sudaro sugadinto automobilio rinkos vertė (3300 Eur) ir automobilio nuomos iÅ¡laidos (253 Eur), iÅ¡ viso 3553 Eur.

Ši suma mažintina proceso metu E. P. nukentėjusiajam atlyginta 500 Eur suma ir byloje pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyta 657 Eur automobilio likutine verte. Todėl nukentėjusiojo naudai priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas iki 2396 Eur. Apeliacinės instancijos teismui nepritarus, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala apskaičiuotina nuo automobilio rinkos vertės, o ne nuo automobilio remonto kaštų, atsižvelgiant į tai, kad automobilis iki šiol neremontuotas ir nesant jokių neginčijamų duomenų, kad jis apskritai bus remontuojamas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, žala skaičiuotina nuo remonto kaštų be PVM, t. y. nuo 3644,46 Eur, tokiu atveju nukentėjusiojo naudai priteistina 2740,46 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies – atleisti E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau palikti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡spręstas civilinis ieÅ¡kinys. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

IÅ¡ nuteistojo E. P. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto E. P. veikos perkvalifikavimo iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 281 straipsnio 2 dalį, tačiau atkreipia dėmesį, jog dėl nepagrįstai E. P. pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl kurio jis nepripažino kaltės, E. P. pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės pasinaudoti BK 40 straipsnyje numatytu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutu.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, apeliantas praÅ¡o E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Be to, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo, sprendžiant nukentėjusiojo G. J. civilinį ieÅ¡kinį, nustatytu turtinės žalos dydžiu. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl E. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Skundžiamu nuosprendžiu E. P. pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu teismui buvo pateiktas E. P. motinos I. P. praÅ¡ymas atleisti jos sÅ«nų nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato (BK 40 str. 1 d.). E. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ (BK 40 str. 2 d. 1 p.), pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje neneigė aplinkybių, reikÅ¡mingų nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimui, davė parodymus, pagrindžiančius bÅ«tent Å¡ios veikos padarymÄ , apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 40 str. 2 d. 2 p.), pirmosios instancijos teismo proceso metu iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ , o apeliacinės instancijos teismo posėdyje įsipareigojo atlyginti visÄ teismo priteistÄ Å¾alÄ (BK 40 str. 2 d. 3 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sÄ lygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sÄ lyga, kuriÄ asmuo turi atitikti, t. y. turi bÅ«ti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. P. Å¡iÄ sÄ lygÄ atitinka. IÅ¡ Didžiojo kunigaikščio Algirdo bataliono (toliau – ir AMPB) III mechanizuotosios pėstininkų kuopos vado kpt.

A. V. pateiktos charakteristikos matyti, kad vyr. eil. E. P. tarnauja kariuomenėje nuo 2017 m. spalio 9 d., o AMPB – nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. Tarnybos pradžioje vykdė granatsvaidininko pareigas, o už rodomus labai gerus rezultatus kelis kartus paaikÅ¡tintas pareigose ir Å¡iuo metu užima (duomenys neskelbtini) pareigas. E. P. ypatingai gerai atlieka jam pavestas pareigas, yra geriausias kuopos ir vienas geriausių bataliono taikytojų operatorių. Jo elgesys puikiai atspindi visas kariuomenės vertybes. E. P. yra patriotiÅ¡kas, visada siekia tarnauti savo Å¡aliai, skleidžia lietuviÅ¡kumo idėjÄ , iÅ¡tikimas kariuomenei, visada pasiaukojančiai vykdo tarnybÄ , užduotis atlieka iki menkiausių smulkmenų, yra sÄ Å¾iningas, turi aukÅ¡tos moralės standartus, mandagus, iÅ¡silavinęs, be to, yra drÄ sus, principingas, nuoseklus ir nesavanaudiÅ¡kas, rodo pavyzdį ir pagarbÄ kitiems kariams, vadams.

Bylos duomenys patvirtina, kad E. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusižengimo padarymÄ nebaustas. E. P. vedęs, (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. P. pripažino, kad padarė didelę klaidÄ , dėl kurios labai gailisi. E. P. teigimu, jis padarė iÅ¡vadas, alkoholio nevartoja, labai gailisi dėl to, kas atsitiko. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Å¡iais E. P. teiginiais. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad E. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.).

Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Nagrinėjamu atveju E. P. laiduotoja sutinka bÅ«ti jo motina I. P., kuri apeliacinės instancijos teismui pateiktame praÅ¡yme nurodė, kad jos sÅ«nus kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, labai pergyvena, nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Mano, kad Å¡is įvykis jam tapo skaudžia gyvenimo pamoka. Ji pati dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Stengiasi gyventi dorai ir sÄ Å¾iningai, tokį pavyzdį rodo ir savo Å¡eimos nariams. Pagal asmenines ir kitas savybes turi galimybę daryti realiÄ teigiamÄ Ä¯takÄ savo sÅ«nui. Mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo, nes jÄ su sÅ«numi sieja labai artimas ryÅ¡ys, sÅ«nus gerbia jos nuomonę ir įsiklauso į jos duodamus patarimus. Jie gyvena tame pačiame mieste, kasdien bendrauja. Jeigu nepavyksta susitikti, bendrauja telefonu.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakydama į teisėjų kolegijos klausimus I. P. atrodė sutrikusi, sunkiai rinko žodžius. Kita vertus, sutiktina su apelianto pastabomis, kad ji turbÅ«t labai jaudinosi, nes prieÅ¡ teismo posėdį sakė, kad „širdis kulnuose“. Nepaisant akivaizdaus susijaudinimo, I. P. parodė, kad žino, kodėl atvyko į teismÄ , t. y. dėl sÅ«naus baudžiamosios bylos, žino apie įvykį, jai papasakojo sÅ«nus. Blogai vertina sÅ«naus elgesį, kalbėjosi su sÅ«numi apie tai.

Patvirtino, kad ryÅ¡ys su sÅ«numi yra geras, nuolat bendrauja, sÅ«nus klauso jos patarimų, padeda buityje, jis yra vienintelis jos sÅ«nus. Yra pasiruoÅ¡usi padėti sÅ«nui atlyginti žalÄ . Abu labai iÅ¡gyveno dėl įvykio. IÅ¡ kartu su praÅ¡ymu pateiktos UAB „A“ charakteristikos matyti, kad I. P. meistre-surinkėja dirba nuo 2019 m. birželio 10 d., pasižymi kruopÅ¡tumu, darbÅ¡tumu, puikiais darbo rezultatais, atsakingumu. Puikiai sutaria su kolegomis, yra komunikabili, nekonfliktiÅ¡ka ir ramaus bÅ«do.

Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, I. P. yra neteista. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, vienÄ kartÄ bausta administracine tvarka už greičio virÅ¡ijimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad laiduotoja I. P. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra E. P. motina, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiÅ¡ka savo sÅ«naus elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti E. P. teigiamÄ Ä¯takÄ , nes yra jo motina, nuolat bendrauja, vienas kitam padeda, palaiko tarpusavio tvirtus ir artimus ryÅ¡ius (BK 40 str. 1 ir 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sÄ lygas, E. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju bÅ«tent tokia baudžiamojo proceso pabaiga yra optimali, tikslinga ir teisinga. BÅ«tent tokiu bÅ«du bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra tapatus asmens iÅ¡teisinimui, kai daroma iÅ¡vada, jog asmuo iÅ¡vis nepadarė nusikalstamos veikos.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalis, kuria E. P. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bauda, naikinama ir priimamas naujas nuosprendis – atleisti E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas). Dėl turtinės žalos dydžio Å ioje byloje nukentėjusysis G. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad iki nusikalstamos veikos padarymo jam priklausantis automobilis BMW 530D, valt.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo techniÅ¡kai tvarkingas su galiojančia technine apžiÅ«ra ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, iki apgadinimo automobilio iÅ¡vaizda buvo gera. ReikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis grindė UAB „B“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 20/06-05T (toliau – ir Ataskaita) (1 t., b. l. 84–129), kurioje nustatyta, kad minėto automobilio atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tai su PVM yra 4409,80 Eur. Be to, dėl nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis ilgam laikui neteko galimybės naudotis savo automobiliu, todėl jam teko nuomotis lengvÄ jį automobilį, už kurio nuomÄ jis sumokėjo 253 Eur.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turtinės žalos dydį, vadovavosi Ataskaitoje pateikta automobilio remonto kaina, t. y. 4409,80 Eur (su PVM), kuriÄ sumažino E. P. nukentėjusiajam jau sumokėta 500 Eur suma ir Ataskaitoje nurodyta likutine automobilio verte – 657 Eur (minėta, kad automobilis skundžiamu nuosprendžiu grÄ Å¾intas nukentėjusiajam). Prie gautos 3252,80 Eur sumos pridėjo nukentėjusiojo patirtas automobilio nuomos iÅ¡laidas – 253 Eur ir nustatė turtinės žalos dydį – 3505,80 Eur.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl 4409,80 Eur sumos, kaip kriterijaus, kuriuo remiantis buvo nustatytas nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydis. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo parinktas kriterijus – automobilio remonto kaina – Å¡iuo atveju neturėjo bÅ«ti taikomas, o turtinė žala turėjo bÅ«ti apskaičiuojama pagal realiÄ automobilio rinkos vertę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tiesų prarado. Jeigu atlyginama daugiau, nei iÅ¡ tikrųjų padaryta žalos, Å¡is principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkcijÄ . Apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad nagrinėjamu atveju priteistos turtinės žalos dydis virÅ¡ija tikruosius nukentėjusiojo patirtus nuostolius, taip sudarant sÄ lygas nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kaltininko sÄ skaita.

Nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydį siejant su automobilio remonto sÄ matoje nurodyta suma (4409,80 Eur), ignoruojamas faktas, kad pagal tos pačios Ataskaitos duomenis automobilio rinkos vertė yra žymiai mažesnė, t. y. 3300 Eur. Be to, Ataskaitoje padaryta iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo automobilio atstatymas ekonominiu požiÅ«riu yra netikslingas, kitaip tariant, ekonomiÅ¡kai nenaudingas. Ir tai yra akivaizdu, nes nagrinėjamu atveju bÅ«tinos nukentėjusiojo automobilio remonto iÅ¡laidos sudaro net 133,63 proc.

Å¡io automobilio rinkos vertės, t. y. automobilio remonto iÅ¡laidos žymiai virÅ¡ija ribÄ , nuo kurios laikytina, kad remontuoti automobilį yra ekonomiÅ¡kai netikslinga. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog nukentėjusysis pageidauja automobilį remontuoti. Visų pirma, toks nukentėjusiojo pageidavimas ribojamas minėtu visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principu, pagal kurį nukentėjusiajam turi bÅ«ti atlyginta tiek, kiek jis prarado, tačiau ne daugiau.

Antra, nukentėjusysis nenurodė priežasčių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad konkretų automobilį bÅ«tina remontuoti (atstatyti), pavyzdžiui, jis turėtų istorinę ir (ar) kitokiÄ vertę ir pan. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nustatytas turtinės žalos dydis keistinas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam turi bÅ«ti priteista Ataskaitoje nurodyta automobilio rinkos vertė – 3300 Eur, Å¡iÄ sumÄ mažinant E. P. nukentėjusiajam jau sumokėta 500 Eur suma ir automobilio likutine verte – 657 Eur.

Prie Å¡ios sumos (2143 Eur) pridėjus nukentėjusiojo patirtas automobilio nuomos iÅ¡laidas – 253 Eur, nustatytinas turtinės žalos dydis – 2396 Eur. Esant Å¡ioms aplinkybėms, Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiojo naudai iÅ¡ E. P. priteista 3505,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, keistina, priteisiant 2396 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : tenkinti nuteistojo E. P. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundÄ .

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį, kuria E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 100 MGL dydžio (5000 Eur) bauda, ir priimti naujÄ nuosprendį – E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos I. P. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ E. P. nutraukti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį, kuria G. J. naudai iš E. P. priteista 3505,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, ir priteisti G. J. naudai iš E. P. 2396 Eur turtinės žalos atlyginimo. Palikti nepakeistas kitas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalis. Išaiškinti E. P., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti I. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; Å¡iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjai Ugnė GailiÅ«nienė Valerij LauÅ¡ Darius Pranka