fbcf66d5-ea99-4999-8f2d-431d0e95ec0b · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1953-554/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00123-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.; 20.2.3.; 20.2.3.2.; 37.3; 37.6; 55.1.1.(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 27 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Kristinai Kančelkytei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – D.J., nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui,         raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

         Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. birželio 13 d. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l.

2) ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ (b.l. 48-49) nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. birželio 13 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) perpildytose gyvenamosiose patalpose bei baudos izoliatoriuje. Bendrabučio tipo patalpoje gyveno nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. perpildytoje patalpoje mažiausiai su 22 asmenimis, Å¡i patalpa buvo 49 kv.m ploto. Dėl patalpų perpildymo kildavo konfliktai. Kybartų PN buvo blakių, blusų, tarakonų.

Virtuvė taip pat neatitiko higienos normų, nes ten buvo pelėsio. Gyvenamosiose patalpose buvo tamsu, nes buvo blogas apšvietimas. Baudos izoliatoriuje ir karantino patalpose nebuvo suteiktas minimalus 3,6 kv. m gyvenamasis plotas. Dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas, dviejų aukštų gultai. Kameroje buvo pelėsio, grybelio požymių, todėl pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti nuodais. Dušas neatitiko higienos normų – sienos buvo padengtos grybeliu, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, dušo galvutė nebūdavo pritvirtinta.

Pasivaikščiojimo kiemeliuose byrėjo plytos, sienos padengtos samanomis, grybeliu. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suoliuko, Å¡iukÅ¡lių kibirų, peleninių, Å¡iukÅ¡lės mėtėsi ant žemės, taip pat apsivaikščiojimo kiemeliai neatitiko Higienos normos 76:2010 18.4 punkto reikalavimų. Nurodė, kad bandė kreiptis į Kybartų PN administracijÄ dėl blogų sÄ lygų, tačiau pareiÅ¡kėjui buvo pagrasinta perkėlimu į drausmės grupę. BÅ«damas Kybartų PN pareiÅ¡kėjas patyrė gilius dvasinius, psichologinius iÅ¡gyvenimus, tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo pareiÅ¡kėjo orumas ir reputacija.

Atsakovo atstovas - Kybartų PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimuose į skundÄ (b.l. 6-9, 54-56) nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamasis plotas nebuvo mažesnis nei nustatyta teisės aktuose. Kybartų PN pradėti eksploatuoti 2006 m. birželio 15 d., po to, kai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. gruodžio 15 d. Pripažinimo tinkamais naudoti aktu ir 2006 m. birželio 14 d. Pripažinimo tinkamais naudoti aktu Nr. AS4-52.

Kybartų PN esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82. Kamerų einamieji remontai pagal poreikį atliekami nuolat, todėl drėgmės, pelėsių ar grybelių kamerose nėra. Drausmės grupės pastate yra sumontuota mechaninė – elektrinė ištraukiamosios ventiliacijos sistema, be to, yra galima natūrali kamerų ventiliacija per langus.

Kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta Å¡achtinė iÅ¡traukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Visose patalpose yra sumontuotas liuminescencinis apÅ¡vietimas, užtikrinantis ne mažesnį kaip 200 liuksų apÅ¡vietimÄ . Ä®staigos teritorijoje esanti katilinė leidžia užtikrinti tinkamÄ patalpų temperatÅ«rÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas niekada nesiskundė ventiliacijos trÅ«kumu, pelėsio, drėgmės, neÅ¡varos buvimu ar ploto trÅ«kumu ir tais klausimais į Kybartų PN administracijÄ nesikreipė, nors ir žinojo arba galėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.

Be to, Kybartų PN yra nuolat tikrinami Visuomenės sveikatos centro specialistų. Marijampolės visuomenės sveikatos centro VilkaviÅ¡kio skyriaus specialistai ne kartÄ atliko Kybartų PN gyvenamųjų patalpų patikrinimÄ ir pažeidimų nenustatė. Kybartų PN yra sudarę sutartį dėl nuolatinės parazitų kontrolės su Å¡iÄ veiklÄ vykdančia bendrove, kuri kas mėnesį lankosi įstaigoje ir atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolę bei jų naikinimÄ . Nuteistieji aprÅ«pinami visais baldais bei inventoriumi, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V245. Pažymėjo, kad dėl pablogėjusios emocinės bÅ«klės, susijusios su prastomis kalinimo sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos ar Psichologinės grupės specialistus. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, jam buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sÄ lygomis Kybartų PN laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. birželio 13 d.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sÄ lygas nustatančiame teisiniame reguliavime (Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“) nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017).

Ä® sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Administracinėje byloje esantys įrodymai (b.l. 6-7, 11, 12, 54, 57) patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 10 d. pareiÅ¡kėjas buvo etapuotas į Å iaulių tardymo izoliatorių, RadviliÅ¡kio policijos komisariatÄ , nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2015 m. kovo 26 d. pareiÅ¡kėjas gyveno 5 bÅ«rio 504 kambaryje, kurio plotas 36,66 kv. m, jame bausmę atliko 11 asmenų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,33 kv. m gyvenamojo ploto.

Nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. balandžio 28 d. pareiÅ¡kėjas buvo etapuotas į Å iaulių tardymo izoliatorių, nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. pareiÅ¡kėjas gyveno 5 bÅ«rio 504 kambaryje, kurio plotas 36,66 kv. m, jame bausmę atliko 10 asmenų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,67 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. pareiÅ¡kėjas buvo etapuotas į Å iaulių tardymo izoliatorių, RadviliÅ¡kio policijos komisariatÄ . Nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. birželio 12 d. pareiÅ¡kėjas paskirtÄ drausminę nuobaudÄ atliko kamerų tipo patalpose, 1 kameroje, kurios plotas 18,59 kv.m , joje gyveno nuo 3 iki 5 asmenų, todėl pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,72 kv. m iki 6,20 kv. m gyvenamojo ploto.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad bendrabučio tipo patalpose gyveno kartu su 22 asmenimis, tačiau savo teiginiui pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas teigia, kad bendrabučio tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose buvo parazitų, buvo pelėsis, grybelis, buvo netinkamas apÅ¡vietimas, duÅ¡o patalpos neÅ¡varios, nuo lubų krito tinkas, pasivaikščiojimo kiemelių sienos apaugę samanomis, kiemeliuose nebuvo suoliukų, Å¡iukÅ¡lių kibirų, peleninės, kiemeliai neatitiko Lietuvos higienos normos „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro   2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 18.4 punkto (teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiÅ¡kai valomi, jeigu dulka – laistomi) reikalavimų. Atsakovo atstovas į bylÄ pateiktame 2018 m. vasario 13 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 1/8-654 (b.l.

14) nurodo, kad kamerų tipo patalpose yra iÅ¡traukiamosios ventiliacijos sistema, be to, yra galima natÅ«rali ventiliacija per langus, visose patalpose yra sumontuotas liuminescencinis apÅ¡vietimas užtikrinantis ne mažesnį kaip 200 liuksų apÅ¡vietimÄ , įstaiga turi sudariusi sutartį dėl nuolatinės parazitų kontrolės, todėl dezinsekcija ir deratizacija yra vykdomos nuolat. Byloje nepateikta įrodymų - t.y. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų dėl patikrinimų, atliktų pareiÅ¡kėjo buvimo Kybartų PN laikotarpiu.

Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl jo nurodytų netinkamų sÄ lygų galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų laikymo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu bÅ«tų apie netinkamas sÄ lygas informavęs įstaigos administracijÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad bandė kreiptis į Kybartų PN administracijÄ dėl netinkamų sÄ lygų, tačiau Å¡ias aplinkybes nurodo nekonkrečiai – nenurodo kada konkrečiai jis kreipėsi į Kybartų PN administracijÄ , ar kreipėsi žodžiu, ar raÅ¡tu, į kokį kornetų pareigÅ«nÄ kreipėsi.

Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės, į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi praėjus daugiau kaip dviem metams nuo ginčo laikotarpio pabaigos (b.l. 3), dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl parazitų buvimo, pelėsio, grybelio, netinkamo apÅ¡vietimo, duÅ¡o patalpų ir pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 str.).Nenustačius Kybartų PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).         Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D.J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                               Algis Markevičius