Legislator Case Law & Legislation
2020-01-16 Nr. BB-171-1-01-1-40946-2016-5 AI generated

2020-01-16 Nr. BB-171-1-01-1-40946-2016-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2020-01-16 Nr. BB-171-1-01-1-40946-2016-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininko), Armano Abramavičiaus ir Dalios Bajerčiūtės, susipažinusi su nuteistojo M. O. (M. O.) gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio (Alfred Sokolovski) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

Legislator headnote

AI generated

2020-01-16 Nr. BB-171-1-01-1-40946-2016-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. 2P-954/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40946-2016-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininko), Armano Abramavičiaus ir Dalios Bajerčiūtės, susipažinusi su nuteistojo M. O. (M. O.) gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio (Alfred Sokolovski) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriaus nuomone, žemesnės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, nuosprendžius išimtinai grindė nepatikimais, nepatikrintais nukentėjusiojo A. R. parodymais, prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis ir taip pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalį, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas. Taip pat, anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas netinkami pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos analogiškose bylose.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis skundas paduodamas dėl netinkamai pritaikytų BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatų ir esminių BPK pažeidimų galimai padarytų vertinant įrodymus. Skunde taip pat nurodoma, kad pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nurodyti esminiai BPK pažeidimai ir netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos iš esmės grindžiamos žemesnės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo kritika, nurodant, kad nuteistojo M. O. kaltė negali būti grindžiama A. R. parodymais, nes jis, anot kasatoriaus, turėjo procesinį suinteresuotumą byloje ir asmeninį interesą apkalbėti M. O., nesutinkama ir su teismų nustatytomis ir įvertintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir tuo remiantis neigiama nuteistojo kaltė dėl V. L., V. L. nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti A. R.. Pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad nesant teisinių argumentų, paneigiančių žemesnės instancijos teismų išvadas teisės taikymo aspektu dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikytų baudžiamojo įstatymo nuostatų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. O. (M. O.) gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio (Alfred Sokolovski) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arvydas Daugėla

Armanas Abramavičius

Dalia Bajerčiūtė