2021-06-02 Nr. AB-11912-3-63-3-00360-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1836-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00360-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikti atsakymą į pareiškėjos 2020 m. kovo 24 d. prašymą; 2) pratęsti 2019 m. kovo 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-237(16.29) (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.

2. Pareiškėja skunde nurodė:

2.1. Inspekcija 2019 m. kovo 27 d. atliko valstybinės žemės sklypo šalia (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir 2019 m. kovo 27 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-237(16.29) iki 2019 m. rugsėjo 26 d. pašalinti pažeidimus adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodyta nugriauti I grupes nesudėtingąjį inžinerinį statinį – tvorą, juosiančią apie 16 arų valstybinės žemės, II grupės nesudėtingąjį statinį – kiemo aikštelę apie 30 kv. m, kurie pastatyti valstybinėje žemėje. Inspekcijos patikrinimas atliktas po to, kai pareiškėja iniciavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, siekiant prijungti laisvos valstybinės žemės plotą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos r. skyrius 2018 m. rugsėjo 4 d. atsisakė rengti žemėtvarkos projektą ir šį atsisakymą pareiškėja apskundė. Netenkinus skundo, buvo atliktas valstybinės žemės sklypo, esančio šalia pareiškėjos sklypo, patikrinimas, ir nustatyti pažeidimai. Pažeidimai nustatyti dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo ir jame esančio statinio – aikštelės ir tvoros. Inspekcija 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (16.29)2D-1236 pratęsė privalomojo nurodymo Nr. PN-237(16.29) įvykdymo terminą iki 2020 m. kovo 26 d.

2.2. Sprendžiant šį ginčą yra aktualu tai, kad NŽT 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 12VĮ-685-(14.12.2.) pareiškėjos sutuoktiniui V. V. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo leista laikinai naudotis 0,16 ha žemės sklypu, t. y. tuo sklypu, kur dėl valstybinės žemės neteisėto naudojimo buvo surašytas privalomasis nurodymas ir yra nustatytas terminas pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Taigi, pareiškėjos manymu, išnyko aplinkybės, buvusios pagrindu surašyti Privalomąjį nurodymą.

2.3. Pareiškėja 2020 m. kovo 24 d. pakartotinai atsakovo prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau atsakymo negavo, nors šį prašymą Inspekcija turėjo išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jo užregistravimo, t. y. 2020 m. balandžio 13 d. 2020 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu jai buvo atsiųstas pranešimas apie tai, kad neįvyks 2020 m. kovo 30 d. 10:00 val. numatytas patikrinimas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, tačiau jis negali būti prilyginamas dokumentui, kuriuo išspręstas termino pratęsimo klausimas. Inspekcija atsiuntė 2020 m. balandžio 15 d. raštą Nr. 2D-4774(16.29), kuriuo pranešė, jog įvyks Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimas vietoje 2020 m. balandžio 30 d. 10:30 val. Inspekcija sistemingai siunčia raštus, jog vykdys patikrinimą, tačiau turi būti sprendžiama, ar yra Privalomojo nurodymo pagrindai, ar šis Privalomas nurodymas yra vykdytinas dokumentas ir ar tokie atsakovo veiksmai nėra tik valstybės deleguotų pareigų atlikimo imitacija. Inspekcija ignoravo pareiškėjos pateiktą prašymą dėl termino pratęsimo.

2.4. Atsižvelgiant į NŽT 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 12VĮ-685-(14.12.2.), ginčo valstybinis sklypas yra teisėtai valdomas pareiškėjos šeimos, ginčo sklype yra galima statyba. Tokiu atveju, atsiradus naujoms aplinkybėms, galimas ir objektyviai pateisinamas privalomojo nurodymo pratęsimas įteisinant iki 2019 m. gruodžio 16 d. buvusią neteisėtą statybą. Šiuo metu Inspekcijos įvardinti statiniai yra galimi ginčo sklype. Tai paneigia Privalomojo nurodymo pagrindą, tačiau skųsti Privalomąjį nurodymą nėra procesinės galimybės, todėl pareiškėja prašo pratęsti terminą jam įvykdyti.

2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatytas karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. Šio nutarimo 3.2.1 punkte numatytas apribojimas „Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas (darbus) atlikti darbo vietoje. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų (darbų) atlikimą. Privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje“. Dėl minėtų apribojimų stringa valstybės institucijų, privačių specialistų, rengiančių žemėtvarkos projektus, darbas. Nėra galimybės pasikonsultuoti ir įteisinti nesudėtingus statinius pareiškėjai teisėtai naudojamame sklype.

2.6. Jeigu teismas spręstų, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, pratęsti jo negalima, kad galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta, pareiškėja prašė laikyti terminą nepasibaigusiu, nes su tokiu prašymu ji kreipėsi į sprendimą priėmusį organą nepasibaigus šiam terminui.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas nurodė:

3.1. 2019 m. kovo 26 d. pareiškėjai buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nustatytas iki 2019 m. rugsėjo 26 d. ir kuriuo pareiškėja įpareigota nugriauti I grupės nesudėtinguosius statinius: 1,3 m aukščio ir 6,77 m ilgio įvažiavimo vartus ir vartelius; 57,6 kv. m ploto betoninių trinkelių mašinų stovėjimo aikštelę; 42, 93 kv. m ploto, apie 4,34 m aukščio negyvenamąjį pastatą su veranda ir laiptais (pastatytą 1,2 m atstumu nuo sklypo ribos, neturint gretimo sklypo valdytojo rašytinio sutikimo) pastatytus valstybinėje žemėje prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietes. 2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjai pateikus prašymą, 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (16.29) RE-263 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2020 m. kovo 26 d., nes statytoja nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka rengiama projektinė dokumentacija įteisinti neteisėtos statybos padarinius. Pareiškėja Inspekcijai 2020 m. kovo 24 d. pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą, nurodė, kad Lietuvoje yra susidariusi ekstremali situacija dėl įvesto karantino, todėl nesuspėjo parengti teisės aktų nustatyta tvarka dokumentacijos savavališkai statybai įteisinti. Inspekcijos 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 2D-4347 pareiškėja informuota, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog, priėmus sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme ir tik vieną kartą, Inspekcija neturi pagrindo antrą kartą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo termino.

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo taisyklės) 32 punkte nustatyta, kad į prašymus atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas arba tokiu būdu, koks buvo nurodytas prašyme. Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje apie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo taisyklės Inspekcijoje) 52 punkte nustatyta, kad į asmenų prašymus atsakoma tokiu būdu, kokiu jie pateikti, jei asmuo nepageidauja gauti atsakymą kitu būdu. Pareiškėjos prašymas pratęsti terminą buvo pateiktas elektroniniu paštu, nes nuo 2020 m. kovo 16 d. Inspekcijoje darbas buvo organizuojamas ir asmenys aptarnaujami nuotoliniu būdu. Pareiškėja savo prašyme neišreiškė pageidavimo, kad atsakymas jai būtų teikiamas kitu būdu. Pareiškėjai atsakymas buvo pateiktas elektroniniu paštu, tuo pačiu būdu kaip ir jos prašymas. Duomenys apie tai yra saugomi dokumentų valdymo sistemoje AVILYS, kadangi elektroninis laiškas generuojamas pačioje sistemoje (sistemos duomenyse pažymėta, kad 2020 m. balandžio 2 d. 14:03:46 val. dokumentas išsiųstas el. paštu: (duomenys neskelbtini)).

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.1. papunktyje nurodyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų atlikimą. Privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje“. Nėra jokių duomenų, kurie rodytų, kad ekstremalios situacijos ir karantino valstybėje paskelbimas kaip nors sutrukdytų ruošti projektavimo dokumentaciją. 2019 m. rugsėjo 26 d. teikdama prašymą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo, pareiškėja nurodė, kad jau yra rengiama projektinė dokumentacija. Ekstremali situacija valstybėje paskelbta 2020 m. vasario 26 d., o karantinas įvestas 2020 m. kovo 16 d., kai iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos buvo likęs labai trumpas laiko tarpas, todėl jo įvedimas iš esmės negalėjo sutrukdyti įvykdyti Privalomąjį nurodymą nustatytu terminu.

3.4. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnyje nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Tokiu atveju privalomasis nurodymas surašomas ne savavališkos statybos pagrindu, o kitais pagrindais, todėl negalima taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Toks ne tapatus teisinis reguliavimas rodo, kad ir galimybės pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nėra ir negali būti tapačios. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. kovo 26 d., pareiškėja į teismą, prašydama pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kreipėsi tik 2020 m. balandžio 29 d., kai Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad Inspekcija nustatyta tvarka neišnagrinėjo jos pateikto prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ir ji nebuvo informuota apie priimtą sprendimą, teismas nustatė, kad pareiškėja elektroniniu paštu 2020 m. kovo 24 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą. Inspekcija 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 2D-4347 atsisakė antrą kartą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Duomenys iš dokumentų valdymo sistemos AVILYS patvirtina, kad elektroninis laiškas pareiškėjai buvo sugeneruotas pačioje sistemoje ir išsiųstas tuo pačiu adresu, kuriuo buvo pateiktas. Atsižvelgęs į tai, taip pat įvertinęs Skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo taisyklių 32 punkto, Skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo taisyklių Inspekcijoje 52 punkto nuostatas, tai, kad Inspekcijoje darbas buvo organizuojamas ir asmenys aptarnaujami nuotoliniu būdu, kad pareiškėjos prašyme nebuvo nurodytas pageidavimas, jog atsakymas jai būtų teikiamas kokiu kitu būdu nei buvo pateiktas prašymas, teismas darė išvadą, jog pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka ir apie tai pareiškėja informuota. Todėl pareiškėjos argumentus šiuo aspektu teismas atmetė kaip nepagrįstus.

6. Dėl reikalavimo pratęsti Privalomojo nurodymo terminą teismas nustatė, kad pareiškėjai 2019 m. kovo 26 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-237(16.29) iki 2019 m. rugsėjo 26 d. pašalinti pažeidimus, pareiškėja buvo įpareigota – nugriauti I grupės nesudėtinguosius statinius: 1,3 m aukščio ir 6,77 m ilgio įvažiavimo vartus ir vartelius; 57,6 kv. m ploto betoninių trinkelių mašinų stovėjimo aikštelę; 42,93 kv. m ploto, apie 4,34 m aukščio negyvenamąjį pastatą su veranda ir laiptais (pastatytą 1,2 m atstumu nuo sklypo ribos, neturint gretimo sklypo valdytojo rašytinio sutikimo) pastatytus valstybinėje žemėje prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini); sutvarkyti aukščiau nurodytas statybvietes. Pareiškėja Inspekcijai 2019 m. rugsėjo 26 d. pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo terminą. Inspekcija Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. kovo 26 d. Pareiškėja Inspekcijai 2020 m. kovo 24 d. pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo terminą. Inspekcijos 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 2D-4347 ji buvo informuota, kad, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, jau buvo priimtas sprendimas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, todėl Vakarų departamentas neturi pagrindo antrą kartą pratęsti šį terminą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja į teismą su prašymu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi 2020 m. balandžio 29 d., t. y. jau pasibaigus Inspekcijos pratęstam terminui, kuris baigėsi 2020 m. kovo 27 d. 00:00 val.

7. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Teisinio vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, kad pareiškėja Inspekcijai 2020 m. kovo 24 d. pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, priėmus sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jis gali būti pratęsiamas tik vieną kartą. Kadangi pareiškėjos prašymu terminas jau buvo pratęstas, kreipdamasi antrą kartą su prašymu pratęsti terminą, ji negalėjo tikėtis kitokio sprendimo kaip atsisakymas pratęsti terminą. Prašymo pateikimas Institucijai, o ne teismui buvo pačios pareiškėjos valios išraiška, todėl ji turėjo numatyti kilsiančias teisines pasekmes kreipiantis į instituciją, kuriai nėra suteikta diskrecija antrą kartą spręsti klausimą dėl termino pratęsimo.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėja dėl Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai jo įvykdymo terminas pasibaigė, todėl jos prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą negali būti tenkinamas.

III. 9. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl termino įvykdyti Privalomąjį nurodymą pratęsimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminu ir bylos nagrinėjimo metu Privalomajame nurodyme nurodyti teisiniai pagrindai tapo neaktualūs ir netaikytini pareiškėjai, tačiau teismas neįvertino į bylą pateiktų įrodymų, pagrindžiančių statybos teisėtumą, neįvertino Privalomojo nurodymo teisėtumo pasikeitusių aplinkybių kontekste bei nenustatė, ar iš vis bylos nagrinėjimo metu yra ir gali vykti toks ginčas.

10.1. Dėl įpareigojimo pašalinti 42,93 kv. m ploto, apie 4,34 m aukščio negyvenamąjį pastatą su veranda ir laiptais pareiškėja nurodo, kad skundo nagrinėjimo metu ji pateikė NŽT 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 12VĮ-685-(14.12.2.), kuris pareiškėjai suteikė teisę naudotis valstybinės žemės sklypu. Taip pat pateikė valstybinės žemės sklypo valdytojo 2020 m. balandžio 29 d. sutikimą 12ST-42-(14.12.5) ir sutikimo priedą žemės sklypo planą, kuriuo neprieštaraujama dėl pirties pastato statybos nesilaikant atstumo iki valstybinės žemės sklypo ribos. Taigi šis Privalomojo nurodymo reikalavimas yra neteisėtas.

10.2. Dėl įpareigojimo nugriauti I grupės nesudėtinguosius statinius: 1,3 m aukščio ir 6,77 m ilgio įvažiavimo vartus ir vartelius; 57,6 kv. m ploto betoniniu trinkelių mašinų stovėjimo aikštelę pareiškėja nurodo, kad ji į bylą pateikė sutartį su NŽT, kuri įrodo, kad pareiškėja teisėtai valdo žemės sklypą, kuriame pastatyti I grupės nesudėtingi statiniai. Šiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. NŽT 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 12VĮ-685-(14.12.2.) pareiškėjai suteikė teisę naudotis valstybinės žemės sklypu. Statybos įstatymo pažeidimai visiškai buvo pašalinti jai tapus teisėta žemės sklypo valdytoja ir gavus sutikimą dėl statinio statybos iš gretimo sklypo savininko.

10.3. Administracinė byla buvo išnagrinėta, nenustačius, ar Privalomasis nurodymas bylos nagrinėjimo metu yra teisėtas, išnykus Privalomojo nurodymo pagrindams, ar nebuvo pagrindo konstatuoti Privalomojo nurodymo nepagrįstumą, taip pat negavus 2020 m. kovo 30 d. patikrinimo išvadų dėl privalomojo nurodymo, nepasisakius dėl statinių teisėtumo, konstatavus formalius skundo atmetimo pagrindus.

10.4. Teismas plačiai pasisakė apie atsakovo darbo specifiką karantino metu. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.1 papunkčiu, kuriame buvo numatyta, kad Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Tačiau atmetė analogišką pareiškėjos motyvą, jog Lietuvoje yra susidariusi ekstremali situacija dėl įvesto karantino, todėl ji nesuspėjo parengti teisės aktų nustatyta tvarka dokumentacijos savavališkai statybai įteisinti. Bylos duomenys įrodo, jog pareiškėja būtent susidariusios ekstremalios situacijos metu gavo valstybinės žemės sklypo valdytojo 2020 m. kovo 29 d. sutikimą 12ST-42-(14.12.5) ir sutikimo priedą žemės sklypo planą, kuriuo neprieštaraujama dėl pirties pastato statybos nesilaikant atstumo iki valstybinės žemės sklypo ribos. Ekstremali situacija apribojo pareiškėjos galimybes tiek įvykdyti Privalomąjį nurodymą, tiek kreiptis teisinės konsultacijos, nes būtent vadovaujantis minėtu nutarimu buvo sustabdytas teisininkų, advokatų kontorų darbas.

10.5. Atsižvelgiant į buvusią Privalomojo nurodymo termino pabaigai ir bylos nagrinėjimo metu susidariusią valstybėje ekstremaliąją situaciją, pareiškėjos manymu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, keistini, keičiant teismo praktiką būtent asmenų pareigų įvykdymo, viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų įgyvendinimo ir administracinių bylų procesinio nagrinėjimo aspektu. Naujos praktikos formavimas pateisinamas besitęsiančia virusologine situaciją šalyje ir pasaulyje, todėl neatmetama naujų ekstremalių situacijų galimybė ir administracinis reguliavimas bei administracinės bylos turės būti nagrinėjamos, atsižvelgiant į pasikeitusias ir viešojo administravimo subjektų priimtuose administraciniuose aktuose bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) numatytų apskundimo terminų aplinkybes. Nauji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai aktualūs ne tik šiai nagrinėjamai bylai, bet visai teisinei sistemai bei teisinei visuomenei. Neleistina situacija, kad Vyriausybės, kaip vykdomosios valdžios, priimtas sprendimas paskelbti ekstremalią situaciją tiesiogiai įtakotų nepriklausomos teismų sistemos darbą, iškreiptų ir pakeistų teisės ir įstatymų taikymą, kurį reglamentuoja įstatymų leidžiamoji valdžia bei sukeltų neigiamus padarinius piliečių teisėms.

10.6. Nesutinka su teismo vertinimu dėl atsakymo į jos 2020 m. kovo 24 d. prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad ji yra gavusi Inspekcijos 2020 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 2D-4347. Pareiškėja tvirtina, kad ji šio rašto nėra gavusi.

11. Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 4 d. įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projekto rengimo“ leista pradėti rengti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Planavimo tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypus kitai paskirčiai, nustatyti naudojimo būdus – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, esant būtinumui suformuoti sklypus inžinerinės infrastruktūros teritorijoms. Parengus valstybinės žemės formavimo-pertvarkymo projektą, iš esmės nebeliks ginčo dalyko – Privalomojo nurodymo vykdymo privalomumo, nes ji turės galimybę įteisinti Privalomojo nurodymo objektus: aikštelę ir tvorą. Todėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino nepratęsimas būtų neekonomiškas ir neatitiktų protingumo principo. Pareiškėja turėtų nugriauti statinius, kuriuos vėliau turėtų galimybę atstatyti bei įteisinti. Kartu su paaiškinimais pareiškėja pateikia Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 4 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projekto rengimo“.

12. Atsakovas Inspekcija atsiliepime su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo manymu, ginčijamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, atsižvelgiant į bylai reikšmingas aplinkybes ir susiformavusią teismų praktiką, todėl naikinti jo pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsiliepime atsakovas akcentuoja, kad:

12.1. Nagrinėjamu atveju pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka, kuriame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Šiuo atveju pareiškėjos statyba nėra savavališka ir jai negalima taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminio pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Teismas galėtų nustatyti papildomą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jei Inspekcija būtų atsisakiusi jį vieną kartą pratęsti ir šis atsisakymas būtų skundžiamas teismui. Teismui atmetus pareiškėjos prašymą, motyvuojant privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimu, o ne pirmiau nurodyta teisės norma, pareiškėjos teisių apimtis nepasikeitė, nes privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nebūtų pratęstas ir vadovaujantis minėta teisės norma.

12.2. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Atsakovo manymu, karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimas nėra ta išimtis, kurią taikant galėtų būti keičiama iki tol susiformavusi ir nuosekli teismų praktika, taip pat negalėtų būti išimtis nesilaikyti imperatyvių Priežiūros įstatymo normų.

12.3. Apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismo priimtame ir nagrinėtame skunde, t. y. dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjami.

12.4. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad neva nėra įrodyta, jog pareiškėja gavo Inspekcijos 2020 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 2D-4347, siųstą elektroniniu paštu, atsakovas pažymi, kad iš byloje pateiktų duomenų iš Inspekcijos dokumentų valdymo sistemos AVILYS matyti, jog elektroninis laiškas generuojamas pačioje sistemoje ir sistemos duomenyse pažymėta, kad 2020 m. balandžio 2 d. 14:03:46 dokumentas išsiųstas el. paštu: (duomenys neskelbtini). Jei elektroninio laiško būtų nepavykę išsiųsti, sistemoje būtų nurodyta pastaba, kad elektroninio laiško nepavyko pristatyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos prašymo pratęsti Inspekcijos Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento bei įpareigojimo Inspekcijai pateikti atsakymą į pareiškėjos 2020 m. kovo 24 d. prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pareiškėja skunde prašė pratęsti Inspekcijos 2019 m. kovo 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-237(16.29) įvykdymo terminą, tačiau iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad minimas Privalomasis nurodymas surašytas 2019 m. kovo 26 d.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą (Priežiūros įstatymo 11 str. 6, 8 d., 14 str.) ir teismų praktiką, konstatavo, kad pareiškėja dėl Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai jo įvykdymo terminas pasibaigė, todėl prašymas negali būti tenkinamas; pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą į jos 2020 m. kovo 24 d. prašymą teismas atmetė, nustatęs, kad Inspekcija dėl šio prašymo atsakymą pateikė 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 2D-4347, jį išsiųsdama elektroniniu paštu, t. y. tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl termino įvykdyti Privalomąjį nurodymą pratęsimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjos teigimu, teismas neįvertino į bylą pateiktų įrodymų, pagrindžiančių statybos teisėtumą, Privalomojo nurodymo teisėtumo pasikeitusių aplinkybių kontekste bei nenustatė, ar iš vis bylos nagrinėjimo metu yra ir gali vykti toks ginčas.

16. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į esminius bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme principus, pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

17. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjos apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

18. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir pasikeitusios situacijos dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, pažymėtina, jog ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į teismą, iš esmės siekė Privalomojo nurodymo termino pratęsimo, taip pat reiškė reikalavimą įpareigoti Inspekciją pateikti atsakymą į jos 2020 m. kovo 24 d. prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau Privalomojo nurodymo neprašė panaikinti, t. y. nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios Privalomojo nurodymo teisėtumu ir pasikeitusiomis aplinkybėmis, nėra teisiškai reikšmingos.

19. Pareiškėja papildomuose paaiškinimuose teigia, kad, parengus valstybinės žemės formavimo-pertvarkymo projektą, iš esmės nebeliks ginčo dalyko – Privalomojo nurodymo vykdymo privalomumo, nes ji turės galimybę įteisinti Privalomojo nurodymo objektus: aikštelę ir tvorą. Tai pagrįsdama pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 4 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projekto rengimo“, tačiau šis dokumentas nagrinėjamai bylai taip pat nėra teisiškai reikšmingas, nes, kaip minėta, byloje nėra sprendžiama dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat nėra sprendžiami jo vykdymo klausimai.

20. Byloje nustatyta, kad Inspekcijos Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus priimtas, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 6 ir 8 dalių nuostatomis, todėl pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-482-602/2020).

22. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos yra specialiosios, taikytinos tik savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrose, o specialaus teisinio reglamentavimo nuostatų plečiamam taikymui ginčo teisiniams santykiams nėra jokių teisinių pagrindų. Pažymėtina, kad specialaus teisinio reglamentavimo nuostatos negali būti taikomos ir teisės normų analogijos pagrindu. Pagal analogiją specialiųjų teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančių normų, taikymas Lietuvos teisinėje sistemoje netoleruojamas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 str. 3 d., tokios teisės taikymo praktikos neformuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindami teisę). Tai, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostata, jog dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui asmuo gali kreiptis į teismą, yra speciali, bendrųjų taisyklių išimtis numatanti norma, nekyla jokių abejonių atkreipus dėmesį į tai, jog iš savavališkos statybos padarinių šalinimo kylančių teisinių santykių atveju teismui priskiriamos ne viešojo administravimo subjektų veiklos teisminės kontrolės funkcijos, kaip yra įprastai, o teisė atlikti pagal savo prigimtį viešojo administravimo subjektui priskirtą pareigą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-415/2020, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-807-624/2021).

23. ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

24. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl pareiškėjos prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą, todėl ši teismo sprendimo dalis naikinama (ABTĮ 146 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjos prašymas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, ši administracinės bylos dalis nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p., 144 str. 1 d. 5 p.). Kitos teismo sprendimo dalies (dėl reikalavimo įpareigoti Inspekciją pateikti atsakymą į pareiškėjos 2020 m. kovo 24 d. prašymą) apeliaciniame skunde pareiškėja neprašo panaikinti, todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisako, ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjos prašymo pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-237(16.29) įvykdymo terminą 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento panaikinti ir šią administracinės bylos dalį nutraukti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė