Legislator Case Law & Legislation
fbce1374-3ed7-4eeb-a513-8880bce9aaef AI generated

Court convicted defendant of murder and sentenced to eight years imprisonment for the death of a drunk man.

Case Number fbce1374-3ed7-4eeb-a513-8880bce9aaef
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The Klaipėda District Court convicted the defendant, M.N., of murder and sentenced him to eight years of imprisonment. The court found that M.N. and victim V.S. engaged in a physical altercation while both were intoxicated, resulting in V.S.'s death. The court upheld the conviction and civil compensation claims against the defendant based on the established facts of the incident.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301, 302, 303 straipsniai: The court established that a defendant who causes the death of another person through a physical altercation while intoxicated is guilty of murder and shall be sentenced to imprisonment.

Keywords

AI generated
Lithuanian Criminal Code Murder Conviction Intoxication Defense Civil Compensation Claims Physical Altercation

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalis
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsnis
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudž                                                                                        Baudž. byla Nr. 1-50-107/2015                                Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00942-2009-1                                 Procesinio sprendimo kategorija                                           1.2.3.1.(S)                                                                                                                                                                        KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS                                            N U O S P R E N D I S                                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                                                         2015 m. sausio 30 d.                                                    Klaipėda                                                                 Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,teisėjų Daliaus Jocio, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,gynėjui Antanui Lekstučiui,nukentėjusiosioms G.

M., O. S., A. S.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                n u s t a t ė :

             M. N. tyčia nužudė kitÄ Å¾mogų. Nusikalstama veika padaryta esant tokioms aplinkybėms:             2009-10-17, apie 2.20 val., (duomenys neskelbtini), prie 15 pastato, tarp apsvaigusio nuo alkoholio kaltinamojo M. N. ir neblaivaus V. S. kilo tarpusavio konfliktas. Konflikto metu jie vienas kitÄ sugriebė už rÅ«bų ir pradėjo stumdytis. Besistumdydami abu parkrito ant betoninėmis plytelėmis grįsto Å¡aligatvio, nusirito ant asfaltuotos gatvės dangos.

Grumtynių metu V. S. kairės akies abiejuose vokuose ir kairiajame skruoste buvo padarytos poodinės kraujosruvos. Kai M. N. atsistojo ir nuėjo iki (duomenys neskelbtini) gatvės 13 pastato, o V. S. sekė jam iÅ¡ paskos, M. N. kairės rankos kumščiu tyčia smogė V. S. į deÅ¡inę akį ir smilkinį, taip V. S. sužalojo deÅ¡inįjį antakį, deÅ¡inįjį smilkinį ir deÅ¡inės akies virÅ¡utinį vokÄ . Nuo M. N. smÅ«gio nukentėjusysis V. S. krito aukÅ¡tielninkas ant betoninėmis trinkelėmis grįsto Å¡aligatvio, dėl to lūžo kaukolės skliauto ir pamato kaulai, kraujas iÅ¡siliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu iÅ¡ kairės, tai sukėlė trauminį galvos smegenų pabrinkimÄ ir suspaudimÄ bei smegenų komÄ , kuri 2009-10-25 13.30 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje baigėsi V.

S. mirtimi.             Kaltinamasis M. N. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis su draugais (duomenys neskelbtini) Å¡ventė A. A. gimtadienį, gėrė degtinę ir alų su A. A. ir M. M., gėrė iki vidurnakčio. Buvo ir mergina. Kaltinamasis parodė, kad dėl girtumo vėliau įvykius prisiminė sunkiai, Å¡iuo metu sunku prisiminti ir dėl įvykio senumo. Kaltinamasis parodė, kad, einant į namus, jis ėjo priekyje kitų, nukentėjusysis ant jo puolė, o jis tik gynėsi, nukentėjusysis prašė cigaretės, vadino kaltinamÄ jį snargliu.

Nukentėjusysis buvo piktas, daug keikėsi. Kai nukentėjusysis kaltinamÄ jį griebė, abu susistumdė ir pargriuvo, iÅ¡skirti niekas nespėjo. Kai draugai kaltinamajam padėjo atsikelti, nukentėjusysis grasino kaltinamÄ jį papjauti peiliuku. Kai nukentėjusysis traukėsi peilį ir kilo pavojus kaltinamojo gyvybei, kaltinamasis jam trenkė, žmogus nukrito, o kaltinamasis nuėjo, nes buvo iÅ¡sigandęs, nuėjo kartu su A. A. ir panele. Prie žmogaus, atrodo, pasiliko M. M.. Ar buvo nukentėjusįjį susitikęs prieÅ¡ smÅ«gį, nepamena, ar su tuo žmogumi bendravo M.

M., nežino. Kad nuo smÅ«gio žmogus mirs, nesuvokė. Kaltinamasis parodė, kad tÄ naktį didelio girtumo nejuto, aplinkoje orientavosi. Nors po įvykio su M. M., A. A. ir kitais draugais bendrauti teko, apie įvykį su jais nesikalbėjo.              Nukentėjusioji O. S. parodė, kad žuvusysis V. S. buvo jos vyras. TÄ naktį ji dirbo ligoninėje, į darbÄ jÄ vyras nuvežė iÅ¡ vakaro, apie 20 val. AntrÄ valandÄ nakties vyras skambino ir sakė, kad atsigėrė alaus. Nukentėjusioji parodė, kad V.

S. peiliukÄ ir dujų balionėlį turėjo, o nerÅ«kė jau keletÄ metų. Kai V. S. rÅ«bus paėmė policija, buto raktai ir dujų balionėlis buvo grÄ Å¾inti jai. Nukentėjusioji parodė, kad jos vyras daug negerdavo, nes prieÅ¡ 20 metų buvo patekęs į avarijÄ , buvo sutrenktos jo smegenys, jam skaudėdavo galvÄ , jis gerdavo vaistus, naktimis negalėdavo užmigti. Nukentėjusioji parodė, kad V. S. prieÅ¡ 10–15 metų dirbo taksistu.             Nukentėjusioji G.

M. parodė, kad žuvusysis V. S. buvo jos tėvas. Nukentėjusioji parodė, kad, kai tėvas išėjo iÅ¡ namų, galėjo bÅ«ti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 88–89) jos nurodytas laikas – 2.14 val., tuo metu ji miegojo, atsibudo nuo durų trinktelėjimo.             Nukentėjusioji A. S. parodė, kad žuvusysis V. S. buvo jos sÅ«nus. TÄ dienÄ sÅ«nus buvo bare, po to ėjo į garaÅ¾Ä , apie sÅ«naus V. S. žuvimo aplinkybes nieko nežino.             Liudytojas V.

Š. parodė, kad jis ir D. A. kaip policijos pareigūnai 2009-10-17 (duomenys neskelbtini) mieste dalyvavo girtaujančiųjų sulaikyme. Sulaikė ir pristatė išblaivinimui tik M. N., nes kitas asmuo sulaikymo metu pabėgo.             Liudytojas A. K. parodė, kad 2009-10-17 naktį dirbo taksistu (duomenys neskelbtini) , su draugais buvo taksi automobilyje. Iš automobilio matė, kaip nuo stoties link miesto nuėjo būrys žmonių. Matė, kad prie gulinčio žmogaus pribėgo vaikinai, ūgiu aukštesnis už kitus vaikinas skambino greitajai medicinos pagalbai.

Kai atvyko policija, žmogus tebegulėjo ant šaligatvio. Liudytojas parodė, kad jis gulinčio ant šaligatvio vyriškio nepažinojo, kiti vyrai pasakojo, kad jis anksčiau dirbo taksistu. Liudytojas pastebėjo, kad iki įvykio tas žmogus buvo girtas, vaikščiojo aplink automobilį, kuriame sėdėjo liudytojas, ir apie kitus automobilius. Kad šį žmogų būtų kas nors pastūmęs, liudytojas nematė.             Liudytojas V. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodytu laiku (t. 1, b. l. 115–116) naktį sėdėjo liudytojo A.

K. automobilyje ir žiÅ«rėjo kino filmÄ . Kai kilo kažkoks triukÅ¡mas, kažkas subildėjo, pastebėjo parkritusį žmogų. Nuo stoties pro Å¡alį triukÅ¡maudama nuėjo girtų žmonių kompanija. Nuėjo trys, bet vienas aukÅ¡to Å«gio vaikinas liko prie parkritusiojo ir ragino kviesti greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ bei policijÄ , nes pats telefono neturėjo. Kai liudytojas su kitais nuėjo pažiÅ«rėti, kas atsitiko, pamatė ant Å¡aligatvio prie gatvės gulintį žmogų. Žmogus buvo be sÄ monės, matėsi kraujo klanas.

Kokio nors susistumdymo liudytojas nepastebėjo.             Liudytojas A. S. parodė, kad įvykio naktį sėdėjo A. K. taksi automobilyje ir matė nuo (duomenys neskelbtini) autobusų stoties pareinant vaikų kompanijÄ . IÅ¡girdo duslų kritimÄ . Jokio susistumdymo nepastebėjo. Liudytojui pasirodė, kad vienas žmogus parkrito. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ A. K. automobilio ir nuėjo pažiÅ«rėti, pamatė gulintį ant nugaros žmogų. Vienas žmogus iÅ¡ praėjusiųjų pro Å¡alį kompanijos stovėjo prie nugriuvusiojo.

Atvyko policijos pareigÅ«nai, parvirtęs žmogus buvo nuvežtas į ligoninę.             Liudytojas D. E. parodė, kad nakties metu (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) , bÅ«nant A. K. taksi automobilyje, nukentėjusysis prie A. K. automobilio buvo priėjęs, kažkas iÅ¡ taksistų priėjusįjį pažinojo. Po to vyriÅ¡kis perėjo į kitÄ gatvės pusę ir susistumdė su kažkokia nuo stoties pareinančia kompanija. Žmogus ėjo Å¡alia jaunimo grupelės. Å iurkščių peÅ¡tynių nebuvo, įvyko susistumdymas ir vyriÅ¡kis pargriuvo.

Tada prie nuvirtusio priėjo du vaikinai.             Liudytojas J. P. parodė, kad jis muÅ¡tynių nematė, bet matė gulintį žmogų, girdėjo kviečiant greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ , o iÅ¡ kolegų taksistų kalbų suprato, kad jie matė muÅ¡tynes, kad nelaimę prisiprašė pats nukentėjusysis – jį pastÅ«mė, o virsdamas jis trenkėsi į Å¡aligatvį.             Liudytoja D. B. parodė, kad jokio susistumdymo nematė, atsimena tik tiek, kad vaikinų kompanija jÄ palydėjo iki (duomenys neskelbtini) autobusų stoties.

R. K. yra jos draugė, bet su ja nebendrauja jau treji metai. R. K. pasakojo, kad įvyko susistumdymas, vyriÅ¡kis buvo komos bÅ«klės, vėliau mirė.             Liudytojas A. A. parodė, kad su kaltinamuoju buvo draugai, o mirusiojo V. S. nepažinojo. A. A. parodė, kad prieÅ¡ tiriamÄ Ä¯vykį buvo Å¡venčiamas jo gimtadienis, buvo vartojamas alkoholis, dalyvavo kaltinamasis M. N., M. M., D., R., R.. Naktį nutarė nueiti prie (duomenys neskelbtini) upės. Pakeliui užsuko į parduotuvę.

Prie parduotuvės M. M. susitiko pažįstamÄ vyriÅ¡kį, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, – nukentėjusįjį. M. M. papasakojo, kad susitiko draugės tėvÄ , kad Å¡is pasigirdamas jam parodė peilį ir dujų balionėlį. Prie (duomenys neskelbtini) upės pabuvo keletÄ valandų, po to iki autobusų stoties palydėjo dvi merginas, kurios turėjo iÅ¡važiuoti į (duomenys neskelbtini). IÅ¡ stoties link miesto grįžo liudytojas, M. N., M. M. ir R.. Neskubėdami ėjo link namų. Ėjo po du.

M. N. ėjo su M. M.. Liudytojas su R. ėjo priekyje jų. IÅ¡ tolo pamatė pareinant iÅ¡gėrusį ir siÅ«buojantį žmogų. Susigretinus žmogus kažkÄ murmėjo, kažkÄ sakė. Liudytojas suprato, kad žmogus prie jo kabinėjasi, bet abu su R. pro jį praėjo. Paėjus keletÄ metrų, liudytojas iÅ¡girdo Å¡urmulį. Atsisukęs pamatė, kad M. N. ir tas vyriÅ¡kis laiko vienas kito pečius, po to abu parvirto ant žemės ir pradėjo vartytis. M. M. bandė iÅ¡skirti, vienÄ nuo kito atitraukti.

M. N. atsistojo ir ėjo link A. A.. VyriÅ¡kis taip pat atsistojo, iÅ¡ M. M. iÅ¡trÅ«ko, apibėgo apie M. N. ir užkirto jam keliÄ eiti link A. A., viena ranka čiupo M. N. už peties. M. N. galva buvo nuleista, jis viena ranka laikėsi įsikibęs vyriÅ¡kio, o kita ranka tam vyrui trinktelėjo ir tas aukÅ¡tielninkas nuvirto ant žemės. Kur smÅ«gis kliuvo, liudytojas nematė, nematė ir to, ar M. N. sudavė tas vyriÅ¡kis. Liudytojas prisiartino prie M. N., matė, kad prakirsta M. N. kakta, ant jos matėsi kraujo.

Liudytojas R. liepė M. N. vestis, atsisukęs pastebėjo, kad vyriÅ¡kis nebeatsistoja. M. M. buvo pasilikęs prie to vyriÅ¡kio. Priėjęs arčiau, liudytojas matė per gulinčiojo lÅ«pÄ nubėgusį kraujÄ , M. M. ar liudytojas pavertė gulintįjį ant Å¡ono, kad jis neužspringtų, po to iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , padėjo nukentėjusįjį įkelti į automobilį. Po įvykio M. N. sakė, kad įvykio aplinkybes nelabai prisimena.             Liudytojas M.

M. parodė, kad su kaltinamuoju draugavo, o žuvusįjį pažinojo kaip vaikystės draugo A. tėvÄ . Liudytojas parodė, kad kaltinamasis niekada agresyvus nebuvo, o žuvusysis buvo agresyvus, žuvusiojo sÅ«nus A. pasakojo, kad jo tėvas, kai iÅ¡gerdavo, bÅ«davo agresyvus ir nesuvaldomas. Liudytojas parodė, kad jis besigrumiančius kaltinamÄ jį ir V. S. bandė iÅ¡skirti, liudytojo nuomone, kaltinamasis sudavė gindamasis. V. S. artinosi sakydamas, kad užmuÅ¡, o liudytojas žinojo, kad jis turi peilį ir dujų balionėlį, todėl galėjo kaltinamÄ jį perspėti, kad grėsmę keliantis žmogus turi peilį.

Liudytojo nuomone, M. N. iÅ¡ jo rankų iÅ¡trÅ«ko ir nukentėjusiajam sudavė iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio, nes nukentėjusysis sekė iÅ¡ paskos ir rėkavo, kad užmuÅ¡. Liudytojas parodė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė į kaklÄ , bet ne į galvÄ , nukentėjusysis už kaltinamÄ jį buvo stambesnis.             Liudytoja R. Ž. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo Å¡venčiant gimtadienį, kuriame dalyvavo M., R., D. Buvo nuėję prie upės, girtavo ir ten, o vėliau iÅ¡važiavo į namus, įvykio nematė.

Vėliau R. pasakojo, kad, pareinant iÅ¡ stoties, įvyko muÅ¡tynės, bet detaliau nepasakojo.             Liudytojas policijos pareigÅ«nas D. A. parodė, kad apie kaltinamojo M. N. sulaikymo aplinkybes, apie kurias parodė ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 138–139), nieko neprisimena, nes sulaikymų nuo to laiko buvo daug.             Liudytojas policijos pareigÅ«nas Ž. M. parodė, kad aplinkybių, dėl ko ir kada vyko į įvykio vietÄ , neprisimena, bet parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 124), patvirtina.             IÅ¡ specialistės J.

K. 2009-10-17 tarnybinio pranešimo turinio matyti (t. 1, b. l. 1), kad 2009-10-17, apie 2.50 val., iš (duomenys neskelbtini) gatvės (iš vietos netoli 13 namo), (duomenys neskelbtini) , į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių buvo pristatytas komos būsenos V. S., kuris tolimesniam gydymui išvežtas į (duomenys neskelbtini).             Iš 2009-10-17 įvykio vietos apžiūros protokolo turinio matyti (t. 1, b. l. 8–12), kad, dalyvaujant liudytojui V. B., buvo apžiūrėta įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini) gatvės 13-to namo, (duomenys neskelbtini).

Trijose vietose ant šaligatvio prie 13-to namo, kuriame įsikūrusi kirpykla, rasta kraujo dėmių, tyrimui paimti jų pavyzdžiai. Iš fotonuotraukų matyti, kad šaligatvis išklotas betoninėmis trinkelėmis.             Iš 2009-10-27 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 674/09(03) tiriamosios dalies matyti, kad, (duomenys neskelbtini) poliklinikos duomenimis, 1989-06-28 V. S. susižalojo autoįvykio metu, patyrė depresinį kaukolės kaulų lūžį kairėje.

Nustatyta diagnozė: „galvos sumuÅ¡imas, kairės pusės kaktikaulio ir smilkinkaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kaukolės pamato lūžis, subarachnoidinis kraujo iÅ¡siliejimas, galvos smegenų sumuÅ¡imas.“ 1999-08-05 kviesta GMP dėl galvos skausmų, nustatyta diagnozė: „kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse.“ 2001-07-31 12.40 val. į medicinos įstaigÄ atvežė GMP dėl galvos skausmų ir sutrikusios orientacijos. Anamnezė: „prieÅ¡ savaitę sumušė chuliganai.“ Nuo 2001-07-31 iki 2001-08-01 buvo gydytas Klaipėdos ligoninės Neurochirurgijos skyriuje.

Nustatyta diagnozė: „galvos sumuÅ¡imas, galvos smegenų sukrėtimas, potrauminis kairės pusės momeninės–kaktinės skilties cistinis arachnoiditas.“ Anamnezė: „prieÅ¡ 1 savaitę buvo sumuÅ¡tas, buvo be sÄ monės, prieÅ¡ keletÄ metų turėjo sunkiÄ galvos traumÄ , dėl to turi II invalidumo grupę. PrieÅ¡ dvi dienas žmona pastebėjo sutrikusiÄ psichikÄ , tapo neadekvatus, iÅ¡ryÅ¡kėjo ataksija. 2002-01-31 atvyko su žmona, nurodė, kad prieÅ¡ savaitę buvo sumuÅ¡tas.

Be sÄ monės nebuvo. AntrÄ dienÄ tapo dezorientuotas, agresyvus, pradėjo trikti eisena.“ Nuo 2002-12-04 iki 2002-12-16 gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Diagnozė: „kairės krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, kairės pusės IX, X Å¡onkaulių lūžis, kairės pusės hemotaraksas, kairiojo inksto sumuÅ¡imas.“ Nuo 2003-02-17 iki 2003-02-26 gydytas Neurologijos skyriuje. Klinikinė diagnozė: „trauminė galvos smegenų liga, psichoorganinis sindromas, pablogėjimas.“ 2004-02-14 1 val. policija atvežė girtumo nustatymui.

Nuo 2004-08-07 iki 2004-08-13 gydytas Traumatologijos skyriuje dėl galvos, veido sumuÅ¡imo, veido muÅ¡tinių žaizdų, galvos smegenų sukrėtimo. 2008-05-24 krito nuo laiptų, susitrenkė galvÄ . Nustatyta diagnozė: „veido, galvos, kairiojo peties, krÅ«tinės, stuburo juosmeninės dalies, deÅ¡inės Å¡launies sumuÅ¡imas.“ 2009-10-17 2.45 val. V. S. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės Reanimacijos skyrių (GMP iÅ¡kvietimo laikas – 2.24 val., GMP kvietė policija), buvo rastas gulintis ant Å¡aligatvio (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties 13 namu, nesÄ moningas, 2009-10-17 pervežtas į (duomenys neskelbtini).

Nustatyta diagnozė: „galvos smegenų trauma, galvos smegenų skliauto kairės pusės lūžimas, subduralinė kraujosruva kairėje, cerebralinė koma, veido sumuÅ¡imas, seni potrepanaciniai defektai, girtumas.“ Remiantis teismo medicinos eksperto G. P. iÅ¡vada, V. S. mirė nuo stipraus galvos smegenų sumuÅ¡imo, kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu iÅ¡ kairės bei kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžio, kurie sukėlė trauminį galvos smegenų pabrinkimÄ ir suspaudimÄ bei smegenų komÄ .

V. S. mirė (duomenys neskelbtini) 13.30 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Nustatyti šie V. S. padaryti sužalojimai: netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose ir kairiajame skruoste, dešinio antakio ir dešiniojo viršutinio voko išorėje, masyvios kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose abipus galvos, kairės pusės kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu iš kairės, galvos smegenų sumušimas.

Sužalojimai atsirado dėl kairės akies ir kairiojo skruosto, dešiniojo antakio išorinės pusės, dešiniojo smilkinio ir dešinės akies viršutinio voko bei viršugalvio kairės pusės tiesioginio kontakto su kietais bukais daiktais. Visi sužalojimai yra apie vienos savaitės senumo, padaryti anksčiau kaip 2009-10-17 2.24 val. Mirusiojo V. S. tyrimo metu aptiktos trys trauminių kontaktų sritys: viršugalvio kairė pusė, kairė akis ir kairysis skruostas, dešiniojo antakio išorė, dešinysis smilkinys ir dešinės akies viršutinio voko išorė.

Ä® tas tris sritis galėjo bÅ«ti suduota ne mažiau kaip po vienÄ smÅ«gį. Mirusiojo V. S. tyrimo metu rasta sena trepanacinė anga kaukolės deÅ¡inėje pusėje – momenkaulyje – įtakos mirčiai neturėjo (t. 1, b. l. 22–24).             IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-12 informacijos matyti, kad autobusai marÅ¡rutu (duomenys neskelbtini) (pro (duomenys neskelbtini) ) kiekvienÄ dienÄ važiuoja 1.45 val. (t. 1, b. l. 42). Å ie duomenys patvirtina liudytojų A.

A., D. B., R. Ž. parodymus, kad kaltinamasis M. N. kartu su A. A., M. M., R. K. 2009-10-17 naktį į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį lydėjo liudytojas D. B., R. Ž., o po to (duomenys neskelbtini) gatve grįžo link miesto centro.              Iš 2010-01-09 tarnybinio pranešimo turinio matyti (t. 1, b. l. 55–56), kad        2009-10-16 21.46 val. V. S. skambino O. S. (pokalbio trukmė – 1 sekundė). 2009-10-17 10.35 val. O. S. skambino G. S. (pokalbio trukmė – 4 min. 18 sek.). 2009-10-17 2.39 val.

M. M. skambino M. N. (t. 1, b. l. 56, pokalbio trukmė – 22 sek.). 2009-10-17 2.20 val. į policija paskambino nenustatytas asmuo ir pranešė apie vykstančias muštynes.              Iš 2009-10-17 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) ligoninės buvo paimti V. S. rūbai, batai ir sulenkiamas peilis (t. 1, b. l. 57).             Iš 2009-10-17 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti iš (duomenys neskelbtini) ligoninės paimti V.

S. rÅ«bai, batai ir sulenkiamas peilis, kurio geležtė yra 9 cm ilgio, o kriaunos – 13,5 cm ilgio (t. 1, b. l. 58–63).              IÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2009-01-29 informacijos matyti, kad O. S. 2009-10-16 darbÄ ligoninėje pradėjo 20 val. ir dirbo iki 2009-10-17 14.12 val. (t. 1, b. l. 75).             IÅ¡ liudytojo V. Å . ir M. N. 2010-02-09 akistatos protokolo turinio matyti, kad policijos pareigÅ«nas V. Å . su policijos pareigÅ«nu D. A. 2009-10-17 M.

N. pristatė į policijÄ už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ â€“ alkoholinių gėrimų vartojimÄ vieÅ¡oje vietoje, keikimÄ si. Liudytojas parodė, kad M. N. bandė pabėgti, bet pargriuvo ant Å¡aligatvio ir buvo sulaikytas. Pargriuvęs susižalojo galvos deÅ¡iniÄ jÄ pusę, matėsi kraujas, o iki pargriuvimo jokio sužalojimo nesimatė. M. N. parodė, kad nuo policijos nebėgo, o ant žemės jį parvertė policijos pareigÅ«nai. Iki to laiko naktį buvo susižalojęs besigrumdamas su vyriÅ¡kiu, dėl kurio iÅ¡kelta baudžiamoji byla.

Kai policijos pareigÅ«nai parvertė, sužalojimas iÅ¡ryÅ¡kėjo dar labiau (t. 1, b. l. 134–135).             IÅ¡ 2009-12-01 įtariamojo M. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo turinio matyti, kad jis (2009-10-17 20 val. M. M. buvo sulaikytas, t. 1, b. l. 160) įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, parodė vietÄ prie pastato (duomenys neskelbtini) (prie kepyklos) ir paaiÅ¡kino, kad ant Å¡aligatvio prie Å¡io pastato jis ir M. N. susitiko V.

S., kad toje vietoje tarp M. N. ir V. S. kilo konfliktas, jie abu susistumdė ir parvirto. M. M. parodė, kad jis M. N., kuris buvo ant parvirtusio V. S. virÅ¡aus, atitraukė, o V. S. liko gulėti ant gatvės, prie pat Å¡aligatvio kraÅ¡to. M. M. taip pat parodė, kad, atskyręs M. N. nuo V. S., M. N. tebelaikė, kad abu nuėjo iki 13 pastato (iki kirpyklos), o ten M. N. iÅ¡ M. M. rankų iÅ¡sprÅ«do ir prisiartinusiam prie jų V. S. kairiÄ ja ranka sudavė smÅ«gį į kaklÄ (t. 1, b. l. 156) ar apatinį žandikaulį.

M. M. parodė, kad nuo smūgio V. S. nugara aukštielninkas parkrito ant šaligatvio, o M. M. parkritusįjį parvertė ant šono, kad šis neužspringtų krauju (t. 1, b. l. 151–157).              2010-01-06 Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro R. K. 2010-01-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš M. M. buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 163).             Iš 2009-11-12 specialisto išvados matyti, kad M. N. buvo nustatyti paviršinai odos nubrozdinimai kaktos dešinėje bei dešiniajame skruoste.

Å ie sužalojimai galėjo bÅ«ti įgauti 2009-10-17 pirmoje paros pusėje. Å ios dvi trauminio poveikio žymės galėjo atsirasti tiek dėl dviejų poveikių, tiek ir vienmomentiÅ¡kai virstant ir atsitrenkiant deÅ¡iniÄ ja veido puse į kietÄ Å¡iurkÅ¡tų pavirÅ¡ių. Dėl nurodytų sužalojimų M. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 6–7). 2010-02-09 akistatos metu (t. 1, b. l. 134–135) ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. N. parodė, kad Å¡ie sužalojimai atsirado grumtynių su V.

S. metu. Po paros laiko ant galvos buvo užsidėjęs Å¡aÅ¡as, bet, kai sulaikant policininkai guldė ant žemės, Å¡aÅ¡as nusitrynė, todėl bėgo kraujas (t. 3, b. l. 98, 128).             IÅ¡ 2009-10-20 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo turinio matyti, kad M. N. parodė vietÄ ant Å¡aligatvio prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini) , ir paaiÅ¡kino, kad toje vietoje jis kairės rankos kumščiu sudavė smÅ«gį į galvÄ prieÅ¡ais jį stovėjusiam nepažįstamam vyriÅ¡kiui ir nuėjo.

Fotonuotraukoje užfiksuota, kad M. N. smogė V. S. į deÅ¡inįjį žandikaulį ar į kaklÄ (t. 2, b. l. 20–22).             IÅ¡ 2009-12-10 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo turinio matyti, kad M. N., rodydamas vietÄ ant Å¡aligatvio prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kino, kad toje vietoje jie su V. S. susigrÅ«mė, stvėrė vienas kitÄ už rÅ«bų, susistumdė, parvirto. M. N. parodė, kad besigrumdami nusirito nuo Å¡aligatvio ant gatvės. Kai M.

M. M. N. pakėlė, abu nuėjo iki 13 pastato. Tuo metu nuo žemės atsikėlęs V. S. siÅ«lė eiti muÅ¡tis ir grasino užmuÅ¡ti. Tada, M. N. parodymais, jis iÅ¡ M. M. rankų iÅ¡silaisvino, priėjo prie V. S. ir kairės rankos kumščiu sudavė jam į galvÄ . Nuo smÅ«gio V. S. parkrito ant žemės. M. N. parodė, kad po smÅ«gio jis su A. ir K. nuėjo į namus, o M. M. liko prie V. S. (t. 2, b. l. 23–26).                                          Nusikalstamos veikos kvalifikacija              Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (dėl chuliganiÅ¡kų paskatų), kai jis padaromas dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (LAT nutartis Nr. 2K–164/2014).             Nors M.

N. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ už tyčinį nužudymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, pačiame kaltinimo turinyje chuliganiÅ¡kų paskatų esmė neatskleista. Kaltinime paminėtas tik vienas chuliganizmo kvalifikacijai bÅ«dingas požymis – tai, kad įvykis vyko vieÅ¡oje vietoje – Tilžės gatvėje. Kad kaltinamasis savo elgesiu stengėsi pabrėžti savo atvirÄ iššūkį visuomeninei tvarkai, siekė prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba kaip pretekstÄ savo fiziniam smurtui panaudojo kokiÄ nors mažareikÅ¡mę dingstį, tokie chuliganizmui bÅ«dingi kaltinamojo elgesio ypatumai kaltinime neakcentuoti.

Kaltinime nurodyta kita konflikto priežastis – kaltinamasis ir nukentėjusysis sugriebė vienas kitam už rūbų ir pradėjo stumdytis dėl kilusio tarpusavio konflikto.              Iš kaltinimo formuluotės ir nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktas prasidėjo nuo to, kad nukentėjusysis V. S. kalbino praeinantį pro šalį A. A., o kai šis praėjo pro šalį, V. S. užkalbino su kaltinamuoju ėjęs M. M.. Tik po to tarp V.

S. ir kaltinamojo M. N. kilo kažkoks tarpusavio ginčas, kaltinamasis ir nukentėjusysis susistumdė, abu parvirto ant Å¡aligatvio, grÅ«mėsi, kol M. M. M. N. nuo V. S. atitraukė ir taip juos iÅ¡skyrė. Liudytojų A. A., M. M., kaltinamojo parodymais, konflikto pradžiÄ iÅ¡provokavo ne kaltinamojo, bet nukentėjusiojo V. S. veiksmai – nepavykus prikibti prie praeinančio pro Å¡alį A. A., jis prikibo prie M. N.. Liudytojo M. M. įtakos Å¡io konflikto kilimui visiÅ¡kai iÅ¡tirti nepavyko. Yra pagrindo manyti, kad, jeigu M.

M. nebÅ«tų V. S. užkalbinęs ir atkreipęs jo dėmesį į save ir kartu einantį kaltinamÄ jį, kaltinamasis ir nukentėjusysis nebÅ«tų turėję preteksto susiginčyti. Konfliktas baigėsi tuo, kad nukentėjusysis pasivijo nueinančius nuo jo M. M. ir M. N., ragino juos su juo muÅ¡tis. Ä® pasiÅ«lymÄ muÅ¡tis atsiliepė kaltinamasis. Jis iÅ¡sprÅ«do iÅ¡ jį prilaikiusio M. M. rankos ir, žengęs prie V. S., smogė jam vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvÄ , daugiau smÅ«gių nesudavė.

Å is smÅ«gis buvo lyg atsakas į nukentėjusiojo pasitikėjimo savo jėgomis demonstravimÄ Å¾odžiais ir kibimÄ prie kaltinamojo ir M. M.. Kaltinamojo M. N. veikoje tik chuliganiÅ¡koms paskatoms bÅ«dinga tyčia bylos duomenimis nenustatyta.             Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-10-17, apie 2.20 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie 15 pastato, tarp apsvaigusio nuo alkoholio kaltinamojo M. N. ir neblaivaus V. S. kilo tarpusavio konfliktas.

Konflikto metu jie vienas kitÄ sugriebė už rÅ«bų ir pradėjo stumdytis. Besistumdydami abu parkrito ant betoninėmis plytelėmis grįsto Å¡aligatvio, nusirito ant asfaltuotos gatvės dangos. Grumtynių metu V. S. kairės akies abiejuose vokuose ir kairiajame skruoste buvo padarytos poodinės kraujosruvos. Kai M. N. atsistojo ir nuėjo iki (duomenys neskelbtini) gatvės 13 pastato, o V. S. sekė jam iÅ¡ paskos, M. N. kairės rankos kumščiu tyčia smogė V. S. į deÅ¡inę akį ir smilkinį, taip V.

S. sužalojo deÅ¡inįjį antakį, deÅ¡inįjį smilkinį ir deÅ¡inės akies virÅ¡utinį vokÄ . Nuo M. N. smÅ«gio nukentėjusysis V. S. krito aukÅ¡tielninkas ant betoninėmis trinkelėmis grįsto Å¡aligatvio, dėl to lūžo kaukolės skliauto ir pamato kaulai, kraujas iÅ¡siliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu iÅ¡ kairės, tai sukėlė trauminį galvos smegenų pabrinkimÄ ir suspaudimÄ bei smegenų komÄ , kuri (duomenys neskelbtini) 13.30 val. (duomenys neskelbtini) universitetinėje ligoninėje baigėsi V.

S. mirtimi.             V. S. mirtis įvyko nuo jo galvos sÄ lyčio su kietu pagrindu – betoniniu Å¡aligatviu, V. S. be nuteistojo pavojingos veikos pagalbos nebÅ«tų parkritęs. Nukentėjusiojo atsitrenkimas galva į Å¡aligatvį ir galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet sudėtinga grandis tarp smÅ«gio į veidÄ ir nukentėjusiojo mirties. Pagal teismų praktikÄ , tais atvejais, kai tarp suduoto smÅ«gio į galvÄ ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryÅ¡ys egzistuoja (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-P-247/2009, 2K-342/2009).

Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-P-247/2009).              Tarp kaltinamojo M. N. veiksmų ir kilusių padarinių bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys yra, jis nėra atsitiktinis, nes tyčinė M. N. veika – kaltinamojo smÅ«gis V. S. į galvÄ â€“ buvo bÅ«tina sÄ lyga pasekmei kilti, kilusi pasekmė buvo dėsningas veikos rezultatas.

Paprastai apie priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dį sprendžiama atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo vietos ypatumus, kaltininko galimybę numatyti, kad nukentėjusysis gali kristi ir susitrenkti galvÄ ir dėl to mirti. Visos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės duoda pagrindÄ manyti, kad sunkų pavojingÄ gyvybei V. S. sužalojimÄ galima buvo numatyti iÅ¡ anksto, prieÅ¡ smogiant V. S. į galvÄ . Girto kaltinamojo (jo parodymais, girtavo visÄ 2009-10-16 vakarÄ iki 2009-10-17 2 val., t. 2, b. l.

12) girtam nukentėjusiajam (V. S. kraujyje rasta 1,48 promilės etilo alkoholio, t. 1, b. l.

29) suduotas smÅ«gis buvo stiprus. Ä®vykis vyko ant betoninėmis trinkelėmis grįsto Å¡aligatvio, nuo smÅ«gio V. S. prarado pusiausvyrÄ , krito ant kieto pagrindo ir patyrė sunkiÄ galvos traumÄ . Pagal fizinius duomenis (nukentėjusysis, gimęs (duomenys neskelbtini) m., buvo 1,71 m Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo, t. 1, b. l. 22–24), didelį amžiaus skirtumÄ girtas nukentėjusysis nebuvo stipresnis už kaltinamÄ jį. Objektyvi įvykio seka leidžia teigti, kad priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis dėl kilusių padarinių nebuvo atsitiktinis, už kilusius padarinius – V.

S. mirtį – kaltinamasis M. N. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus jo veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto.              Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. N. liudytojo M. M. parodymus apie tai, kad nukentėjusysis V. S. pokalbio su M. M. metu M. M. rodė peilį ir dujų balionėlį, panaudojo teismui įtikinti, kad jis ir pats, prieÅ¡ suduodamas smÅ«gį nukentėjusiajam, matė, kaip nukentėjusysis iÅ¡ kiÅ¡enės traukėsi peilį, tai suprato kaip pavojų savo gyvybei, todėl gynėsi (t. 3, b. l. 24).             2009-10-18 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M.

M. parodė, kad jis ir M. N. 2009-10-17 nukentėjusįjį V. S. susitiko grįždami iÅ¡ autobusų stoties. Kadangi M. M. V. S. pažinojo, sustojo su juo pasikalbėti. M. N. kažkÄ V. S. pasakė ir jie abu pradėjo stumdytis, po to parkrito ant žemės. Kai M. N. V. S. sudavė ranka ir Å¡is parvirto, M. M. parkritusįjį parvertė ant Å¡ono, nes jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Apie jokį peilį ar dujų balionėlį M. M. tų parodymų metu net neužsiminė (t. 1, b. l. 145). Po Å¡ios apklausos M.

M. iÅ¡ sulaikymo buvo paleistas (t. 1, b. l. 162).             2009-11-26 apklaustas kaip įtariamasis M. M. parodė, kad konfliktas kilo po to, kai M. M. paklausė V. S., kur Å¡is eina, V. S. kažkÄ Ä¯Å¾eidžiančio pasakė M. N., o Å¡is kažkÄ negražaus pasakė V. S.. M. M. parodė, kad tÄ pačiÄ dienÄ , netoli „(duomenys neskelbtini) “, V. S. buvo susitikęs anksčiau, kad tada jam vienam V. S. rodė peilį ir dujų balionėlį, o po pokalbio su V. S. M.

M. apie pamatytus daiktus papasakojo A. A., M. N., R. K.. M. M. parodė, kad konflikto metu V. S. peilio iš kišenės išsitraukęs nebuvo (t. 1, b. l. 147). Nesunku pastebėti, kad duomenys apie peilį M. M. parodymuose atsirado po to, kai 2009-10-17 (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus sanitarė I. N. V. S. rūbus ir peilį perdavė policijos pareigūnei J. K. ir kai ši tuos daiktus apžiūrėjo (t. 1, b. l. 57, 58–63).             2010-01-11, 2010-01-12 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M.

M. parodė, kad pokalbio su V. S. metu V. S. jam rodė peilį ir dujų balionėlį, kuriuos turėjo striukės kiÅ¡enėse, kad tuo metu, kai V. S. siÅ«lė muÅ¡tis, V. S. kiÅ¡o rankÄ Ä¯ kiÅ¡enę, todėl M. M. pamanė, kad V. S. iÅ¡sitrauks peilį. M. M. taip pat parodė, kad susistumdymas tarp V. S. ir M. N. įvyko po to, kai M. M. paklausė V. S., kur jis eina, kai V. S. pasakė kažkÄ Ä¯Å¾eidžiančio M. N.. Vėliau, kai, eidamas iÅ¡ paskos, V. S. siÅ«lė muÅ¡tis ir M. M., ir M.

N., M. M. sakė M. N., kad V. S. turi peilį. V. S. konflikto metu laikė rankÄ kiÅ¡enėje, kurioje turėjo peilį, tačiau peilio iÅ¡sitraukęs nebuvo. PrieÅ¡ smÅ«gio sudavimÄ V. S. ėjo link M. M. ir M. N., o jie abu stovėjo (t. 1, b. l. 98–99, 103–104).             2009-10-29 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad jis, M. N., M. M. įvykio metu buvo gerokai apgirtę, kai A. A. M. N. paklausė, kodėl jis susikibo su vyru, M. N. paaiÅ¡kinti nieko negalėjo, sakė, kad neatsimena.

Apie tai, kad nukentėjusysis M. M. rodė peilį, A. A. neužsiminė (t. 1, b. l. 95–96). Apie peilį jis užsiminė vėliau. 2009-12-11 A. A. parodė, kad 2009-10-16 vakare, jam, M. M. ir M. N. einant nuo baro „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini) gatvės, M. M. susitiko V. S. ir su juo kalbėjosi, o atėjęs nuo jo pasakojo, kad V. S. jam rodė peilį ir dujų balionėlį. Kad nukentėjusysis būtų išsitraukęs peilį, to liudytojas A. A. nepastebėjo (t. 1, b. l. 95–96, 97).

             Kai 2009-10-18 jau buvo sulaikytas, 2009-10-19 apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu M. N. parodė, kad jis, M. M., A. A., R. K. girtavo labai ilgai – nuo 2009-10-16 vakaro iki 2009-10-17 antros valandos. 2009-10-17, apie 2.30 val., einant link namų, prie parkelio susitiko girtÄ nepažįstamÄ vyriÅ¡kį. Apie kÄ su juo kalbėjosi, neatsiminė dėl girtumo. Dėl ko kilo konfliktas, nežino. Konflikto metu trenkė vyriÅ¡kiui į galvÄ , ir jis parkrito ant Å¡aligatvio.

M. N. nuėjo nepagalvojęs, kad tam žmogui gali bÅ«ti blogai. Prie parkritusio pasiliko M. M.. Ä®tariamasis parodė, kad daugiau apie įvykį neturi kÄ papasakoti, apie jokį nukentėjusiojo peilį neužsiminė (t. 2, b. l. 12).              Po to, kai 2009-10-20 M. N. iÅ¡ laikino sulaikymo buvo paleistas (t. 2, b. l. 31), jo atmintis pagerėjo, todėl 2009-12-09 ir 2010-01-07 jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, praeinant pro sutiktÄ girtÄ vyrÄ , M. M. su juo pasisveikino, o vyras M.

N. kažkodėl pavadino snargliumi. Kai M. N. jam kažkÄ atsakė, o vyras priėjo arčiau ir norėjo M. N. suduoti ranka į galvÄ , M. N. prisidengė rankomis, todėl smÅ«gis kliuvo į rankas. Tada vyras sugriebė M. N. už rÅ«bų ir abu parvirto nuo Å¡aligatvio ant kelio. M. N. krito ant deÅ¡iniojo Å¡ono ir susitrenkė galvÄ . M. M. M. N. nuo vyriÅ¡kio atskyrė ir pakėlė nuo žemės. Atsikėlęs vyriÅ¡kis artinosi prie M. N. siÅ«lydamas muÅ¡tis vienas prieÅ¡ vienÄ , grasino užmuÅ¡ti.

Eidamas link M. N., vyras kiÅ¡o rankÄ Ä¯ striukės kiÅ¡enę, todėl M. N. pagalvojo, kad jis nori iÅ¡sitraukti peilį ir kÄ nors jam padaryti, todėl iÅ¡ M. M. iÅ¡silaisvino ir kairės rankos kumščiu sudavė tam vyrui į deÅ¡inę veido pusę. Vyras nuo smÅ«gio parkrito nugara ant Å¡aligatvio. Po to M. N. su A. A. ir R. K. nuėjo link namų, o (duomenys neskelbtini) kvartale iÅ¡siskirstė į skirtingas puses. M. M. pasiliko prie vyriÅ¡kio. M. N. prisiminė ir tai, kad 2009-10-16, apie 21 val., prie baro „(duomenys neskelbtini)“ M.

M. buvo susitikęs tÄ patį vyrÄ ir, pasilikęs su juo, kalbėjosi, o vėliau pasakojo, kad susitiko pažįstamÄ vyrÄ , kuris turi peilį. Kai naktį vyras puolė ant M. N., jis suprato, kad tai tas pats vyras, kurį sutiko prie baro „(duomenys neskelbtini) “, o kai tas vyras kiÅ¡o rankÄ Ä¯ kiÅ¡enę, M. N. atsiminė tai, kad jis turi peilį, ir dėl to jam sudavė smÅ«gį, kad nuo jo apsigintų (t. 2, b. l. 13, 15–16). Kadangi kaltinamasis dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisiminė, jis tvirtino, kad iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino su A.

A. ir R. K., tačiau, liudytojo A. A. parodymais, kaltinamasis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino tik su R. K..             2010-02-01 apklaustas kaip įtariamasis M. N. pareiÅ¡kė, kad jis tiksliai atsimena, kaip įvyko konfliktas, kad konflikto metu su vyru stumdėsi, po to nuvirto ant Å¡aligatvio ir ant kelio, tačiau parkritimo pozos neatsimena, todėl parodymų patikrinimo vietoje metu galėjo parodyti netiksliai, atsiminė, kad kairės rankos kumščiu vyriÅ¡kiui sudavė į galvÄ tik vienÄ smÅ«gį, o kaip stovėjo smÅ«giuodamas, neprisiminė, su M.

M. įvykio metu buvo iÅ¡gėrę vienodai. M. N. parodė, kad vyriÅ¡kis rankÄ Ä¯ kiÅ¡enę kiÅ¡o, bet peilio neiÅ¡sitraukė (t. 2, b. l. 17).             Palyginus kaltinamojo ir liudytojo M. M. parodymus matyti, kad kaltinamojo M. N. parodymus kažkieno iniciatyva buvo bandoma priderinti prie liudytojo M. M. parodymų (iÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo turinio matyti, kad tuojau pat po įvykio 2009-10-17 2.39 val. M. M. jau skambino M. N., t. 1, b. l. 56). 2009-10-20 parodymų patikrinimo vietoje metu M.

N. parodyta vieta, kur jis smogė V. S. kumščiu, skyrėsi nuo tos vietos, kuriÄ parodė 2009-12-10. 2009-12-10 parodymų patikrinimo vietoje metu M. N. parodė tÄ patį, kÄ 2009-12-01 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė įtariamasis M. M. (t. 1, b. l. 151–157, t. 2, b. l. 23–26). IÅ¡ 2009-12-09 ir 2010-01-07 M. N. parodymų turinio matyti, kad jie ne tik priderinti prie M. M. parodymų, bet įvykio situacijÄ kaltinamojo parodymais bandyta dar labiau dramatizuoti, kaltinamojo parodymai paryÅ¡kinti įvykio detalėmis, kurių nenurodė nė vienas iÅ¡ liudytojų ar kaltinamasis savo pirminiuose parodymuose, pavyzdžiui, apie tai, kad V.

S. M. N. pavadino snargliumi. M. N. parodymais, V. S. tik jam vienam siÅ«lė muÅ¡tis vienas prieÅ¡ vienÄ , tik jį grasino nužudyti, tačiau iÅ¡ liudytojo M. M. parodymų matyti, kad toks siÅ«lymas buvo adresuotas ne tik kaltinamajam, bet ir M. M., nes kaltinamasis ir M. M. tuo metu buvo vienas Å¡alia kito.              Nei kaltinamojo M. N., nei liudytojų M. M., A. A. parodymai tikrosios konflikto priežasties neatskleidė. Kaltinamojo ir liudytojo M. M. parodymai kelia tam tikrų abejonių.

Mažai tikėtina, kad V. S., M. M. parodymais, bÅ«damas pažįstamas su M. M., po to, kai su M. M. draugiÅ¡kai pasikalbėjo, be jokios priežasties M. M. draugÄ â€“ kaltinamÄ jį M. N. – galėjo pavadinti įžeidžiančiu žodžiu, norėjo M. M. ar M. N. nužudyti arba be rimtos priežasties siÅ«lė jiems su juo muÅ¡tis. Kelia tam tikrų abejonių ir tai, kad M. M., dėdamasis V. S. pažįstamu, bÅ«damas Å¡alia M. N. ir V. S., leido jiems vienas kitÄ Ä¯Å¾eidinėti, nenutraukė konflikto pačioje jo užuomazgoje, leido kaltinamajam ir nukentėjusiajam grumtis, o pasitraukdamas su M.

N. nuo V. S., V. S. ir M. N. nenuramino, nepadėjo V. S. iÅ¡vengti M. N. smÅ«gio. Kadangi nukentėjusysis V. S. žuvo, paneigti ar patvirtinti abejones dėl prieÅ¡taringo M. M. vaidmens V. S. nužudyme neįmanoma.             Nustatytos bylos aplinkybės duoda pagrindÄ tvirtinti, kad kaltinamojo M. N. veika bÅ«tinÄ ja gintimi nelaikytina. BÅ«tinoji gintis yra atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sÄ lygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010).             BÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruoÅ¡ia pavartoti smurto, o smurtas pavartojamas netikėtai esant užpultam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012).

Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373/2010). Vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo praeities (teistumo, nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus, polinkio konfliktuoti, smurtauti ir pan.) gali būti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.          2K-336/2008, 2K-173/2011).

Kartu pažymėtina ir nagrinėtos bylos kontekste Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos padaryta iÅ¡vada, kad tÄ aplinkybę, jog kėsinimasis (ar jo grėsmė) yra toks, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, gali patvirtinti ir anksčiau, t. y. iki tokio kėsinimosi padaryti besikėsinančiojo ar kitų su juo susijusių asmenų nusikalstami veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.        2K-7-313/2012).             IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad Å¡alia kaltinamojo M.

N., kai vyko konfliktas su nukentėjusiuoju V. S., nuolat buvo ir liudytojas M. M.. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo V. S. kėsinimasis į kaltinamojo ar liudytojo M. M. gyvybę, sveikatÄ pavojingas, realus ir akivaizdus nebuvo. Nors, liudytojo M. M. ir kaltinamojo M. N. parodymais, V. S. žodžiais kaltinamajam ar liudytojui M. M. grasino, ragino juos su juo muÅ¡tis, tačiau jokių priemonių grasinimui įvykdyti nepanaudojo ir nedemonstravo, V. S. peiliu ar dujų balionėliu negrasino ir negÄ sdino, nors, be abejonės, suvokė, kad jėgų santykis – ne jo naudai, kad dviejų jaunesnių prieÅ¡ininkų ar vienÄ , bet turintį pagalbininkÄ , vienas neįveiks, kad nuo jų gali nukentėti pats.

V. S. kibimas prie kaltinamojo ar liudytojo M. M. realiu kėsinimusi į jų gyvybę ar sveikatÄ nelaikytinas, toks kėsinimasis objektyviai neegzistavo, nebuvo akivaizdus ir prasidėjęs, todėl negalėjo atsirasti net ir neblaivaus kaltinamojo vaizduotėje. Net ir tuo atveju, jeigu keletÄ valandų prieÅ¡ įvykį pokalbio su M. M. metu V. S. M. M. peilį demonstravo, nereiÅ¡kia, kad tai buvo V. S. įspėjimas, kad Å¡is peilis gali bÅ«ti panaudotas puolimui prieÅ¡ M. M.. Grėsmė nukentėti nuo peilio, Å¡aunamojo ar kitokio ginklo atsiranda nuo tada, kai juo tiesiogiai grasinama arba perspėjama, kad ginklas bus panaudotas, bet ne nuo tada, kai sužinoma, kad konflikto Å¡alis ginklÄ turi, ar manoma, kad gali jį turėti ir panaudoti.             Kolegijos nuomone, versija apie tai, kad V.

S. be jokios priežasties gyrėsi M. M., jog turi peilį ir dujų balionėlį, yra išgalvota būtinosios ginties versijai pateikti po to, kai M. M. tapo žinoma, jog ligoninėje V. S. rūbuose (t. 1, b. l. 125–126) buvo surastas ir tyrėjai J. K. perduotas peilis (t. 1, b. l. 57), o dujų balionėlis atiduotas nukentėjusiajai O. S. (t. 3, b. l. 25). Tai, kad V. S. peilį laikė ne kur nors kitur, bet striukės kišenėje, tėra tik liudytojo M. M. parodymai. Nė vienų parodymų metu liudytojas M.

M. jam rodyto peilio apibūdinti negalėjo, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai, patvirtino, kad peilio detaliai apibūdinti negali (t. 1, b. l. 103–104). Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad, prieš patirdamas smūgį, nukentėjusysis V. S. jokio peilio rankoje nelaikė, jeigu būtų buvę kitaip, nuvirtus V. S. ant šaligatvio, jo peilis būtų buvęs surastas ne kelnių kišenėje, bet ant šaligatvio ar gatvėje.             Kaltinamojo M. N. veiksmų prieš M.

S. baudžiamasis teisinis vertinimas priklauso ir nuo atsakymo į klausimÄ , ar kaltinamasis neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį bÅ«tinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra aiÅ¡kus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobÅ«džiui ir pavojingumui ir kai tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata. Padaryta veika vertinama kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas kai:

1) gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata, 3) tai padaryta tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423/2011).             Pagal teismų praktikÄ iÅ¡vada dėl bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo gali bÅ«ti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobÅ«dį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumÄ â€“ kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir panaÅ¡iai.

IÅ¡ anksčiau aptartų bylos aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad realaus kėsinimosi į kaltinamojo ar Å¡alia jo buvusio liudytojo M. M. gyvybes ar sveikatÄ nebuvo, toks kėsinimasis objektyviai neegzistavo, nebuvo akivaizdus ir prasidėjęs, situacija bÅ«tinajai ginčiai atsirasti nebuvo susidariusi, ant nukentėjusiojo V. S. puolė pats kaltinamasis M. N., todėl iÅ¡plėstinėms studijoms dėl bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo Å¡ioje byloje nėra pagrindo.             Kaltinamojo M.

N. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnį, kuris numato neatsargia kalte sukeltus padarinius, taip pat nėra jokio pagrindo. Byloje jokių kaltinamojo fizinę ar psichinę bÅ«klę charakterizuojančių ypatumų, dėl kurių jis su savo aktyviais veiksmais susijusių padarinių galėjo nenumatyti, nenustatyta.             Kaltinamasis M. N., smogdamas kumščiu nukentėjusiajam į galvÄ , suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir numatė, kad dėl jo suduoto smÅ«gio V.

S. gali kristi aukÅ¡tielninkas ir atsitrenkti galva į betono plytelėmis grįstÄ Å¡aligatvį, kad dėl to gali kilti labai sunkÅ«s padariniai, ir nors tokių padarinių – nukentėjusiojo mirties – nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).                                                  Dėl bausmės              Kaltinamasis M.

N. netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimÄ , pasikėsino į didžiausiÄ Å¾mogaus vertybę – gyvybę, nusikaltimas baigtas.             Nors M. N. neteistas (t. 2, b. l. 38), tačiau polinkį, pavartojus svaigalus, daryti teisės pažeidimus turėjo. IÅ¡ policijos įskaitos duomenų matyti, kad 2006-05-22 M. N. pagal ATPK 129 straipsnį buvo baustas bauda už tai, kad vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. 2008-08-22 M. N. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį baustas už tai, kad, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį (t. 2, b. l. 40–41).

IÅ¡ policijos įskaitos duomenų taip pat matyti, kad 2009-10-22 M. N. buvo baustas už nedidelį chuliganizmÄ (t. 2, b. l. 47), 2009-09-21 – už smulkų svetimo turto pagrobimÄ ,  2009-02-09 – už vieÅ¡osios rimties trikdymÄ (t. 2, b. l. 46), 2008-04-16 – už alkoholinių gėrimų gėrimÄ vieÅ¡oje vietoje, 2008-01-29 – už nedidelį chuliganizmÄ (t. 2, b. l. 44), 2008-01-17 – už vieÅ¡osios rimties trikdymÄ (t. 2, b. l. 45), 2006-09-10 – už alkoholinių gėrimų gėrimÄ vieÅ¡oje vietoje (t. 2, b. l. 42–43).                          Šilutės rajono savivaldybės administracijos Å ilutės seniÅ«nija apie M.

N. ir jo Å¡eimÄ jokių žinių neturi, už blogÄ elgesį M. N. seniÅ«nijoje nesvarstytas (t. 2, b. l. 67).              Kaltinamojo M. N. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).             IÅ¡ 2009-10-27 teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. M 674/09(03) tiriamosios dalies matyti, kad, (duomenys neskelbtini) poliklinikos duomenimis, 2001-07-31 12.40 val. nukentėjusįjį V.

S. į medicinos įstaigÄ atvežė GMP dėl galvos skausmų ir sutrikusios orientacijos. Anamnezė: „prieÅ¡ savaitę sumušė chuliganai.“ Nuo 2001-07-31 iki 2001-08-01 buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninės Neurochirurgijos skyriuje. Nustatyta diagnozė: „galvos sumuÅ¡imas, galvos smegenų sukrėtimas, potrauminis kairės pusės momeninės–kaktinės skilties cistinis arachnoiditas.“ Anamnezė: „prieÅ¡ 1 savaitę buvo sumuÅ¡tas, buvo be sÄ monės, prieÅ¡ keletÄ metų turėjo sunkiÄ galvos traumÄ , dėl to turi II invalidumo grupę.

PrieÅ¡ dvi dienas žmona pastebėjo sutrikusiÄ psichikÄ , tapo neadekvatus, iÅ¡ryÅ¡kėjo ataksija (žmonės, sergantys smegenėlių ataksija, gali turėti problemų reguliuojant raumenų susitraukimų jėgÄ , nuotolį, kryptį, greitį ir ritmÄ â€“ lt.wikipedia.informacija). 2002-01-31 V. S. į gydymo įstaigÄ atvyko su žmona, nurodė, kad prieÅ¡ savaitę buvo sumuÅ¡tas. Be sÄ monės nebuvo. AntrÄ dienÄ tapo dezorientuotas, agresyvus, pradėjo trikti eisena.“ Nuo 2002-12-04 iki 2002-12-16 gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

Diagnozė: „kairės krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, kairės pusės IX, X Å¡onkaulių lūžis, kairės pusės hemotaraksas, kairiojo inksto sumuÅ¡imas.“ Nuo 2003-02-17 iki 2003-02-26 gydytas Neurologijos skyriuje. Klinikinė diagnozė: „trauminė galvos smegenų liga, psichoorganinis sindromas, pablogėjimas.“ 2004-02-14 1 val. policija V. S. atvežė girtumo nustatymui. Nuo 2004-08-07 iki 2004-08-13 V. S. buvo gydytas Traumatologijos skyriuje dėl galvos, veido sumuÅ¡imo, veido muÅ¡tinių žaizdų, galvos smegenų sukrėtimo. 2008-05-24 krito nuo laiptų, susitrenkė galvÄ .

Nustatyta diagnozė: „veido, galvos, kairiojo peties, krÅ«tinės, stuburo juosmeninės dalies, deÅ¡inės Å¡launies sumuÅ¡imas.“ 2009-05-23 nustatyta diagnozė: „deÅ¡inės Å¡launies keturgalvio raumens vidinės galvos plyÅ¡imas.“ 2009-10-17 2.45 val. pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės Reanimacijos skyrių (GMP iÅ¡kvietimo laikas – 2.24 val., GMP kvietė policija), buvo rastas gulintis ant Å¡aligatvio (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties 13 namu, nesÄ moningas, 2009-10-17 pervežtas į (duomenys neskelbtini).

Nustatyta diagnozė: „galvos smegenų trauma, galvos smegenų skliauto kairės pusės lūžimas, subduralinė kraujosruva kairėje, cerebralinė koma, veido sumuÅ¡imas, seni potrepanaciniai defektai, girtumas“ (t. 1, b. l. 22–24).             IÅ¡ policijos įskaitos duomenų matyti, kad 2004-02-17 V. S. buvo skirta administracinė nuobauda už nedidelį chuliganizmÄ , o 2007-02-19 – už alkoholinių gėrimų gėrimÄ vieÅ¡oje vietoje (t. 1, b. l. 71).             IÅ¡ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro 2009-11-10 pažymos matyti (t. 1, b. l. 73), kad V.

S. Psichikos sveikatos centro ar priklausomybės ligų kabineto įskaiton įraÅ¡ytas nebuvo, sirgo organiniu nuotaikos sutrikimu, depresija (potrauminis sindromas).IÅ¡ policijos įskaitos duomenų, 2009-10-27 teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. M 674/09(03) tiriamosios dalies matyti, kad V. S. ir iki 2009-10-17 vartodavo alkoholinius gėrimus, turėdavo konfliktų su kitais asmenimis, nuo kitų asmenų patirdavo fizinį smurtÄ , tačiau kad bÅ«tų sužalojęs kÄ nors pats, tokių duomenų byloje nėra.             Nepaneigus tos aplinkybės, kad girtas nukentėjusysis V.

S. konflikto pradžioje su kaltinamuoju M. N. stumdėsi ir grÅ«mėsi, vėliau prie neblaivių kaltinamojo M. N. ir liudytojo M. M. artinosi siÅ«lydamas muÅ¡tis, kad tai paskatino kaltinamÄ jį M. N. pulti ir suduoti smÅ«gį nukentėjusiajam į galvÄ , kaltinamojo M. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo V. S. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Dėl Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės kaltinamajam skirtina mažesnė bausmė negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).             Po nusikaltimo padarymo M.

N. buvo sulaikytas 2009-10-18 14 val., bet 2009-10-20 13.50 val. buvo paleistas (t. 2, b. l. 28, 31). 2010-04-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskelbta kaltinamojo M. N. paieÅ¡ka, kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento paėmimas – buvo pakeistos į suėmimÄ (t. 2, b. l. 123–124). 2010-03-25 M. N. iÅ¡vyko į užsienį (t. 2, b. l. 134). 2010-07-02 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iÅ¡davė Europos areÅ¡to orderį (t. 2, b. l. 151–155). 2013-07-06 M.

N. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje (t. 2, b. l. 149), o Lietuvos Respublikai perduotas 2014-07-08 (t. 3, b. l. 39–42).             Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-09 nutartimi M. N. suėmimo terminas buvo nustatytas trims mėnesiams (t. 2, b. l. 176–177), vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas iki Å¡io laiko. M. N. sulaikymo laikas nuo 2009-10-18 iki 2009-10-20 ir suėmimo laikas nuo 2013-07-06 įskaitytini į jo bausmės laikÄ (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

                                        Dėl civilinių ieÅ¡kinių IÅ¡ byloje esamo 2010-01-13 patikslinto civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad nukentėjusioji O. S. reikalavo iÅ¡ M. N. jai priteisti 11879,24 Lt turtinei žalai atlyginti ir vienÄ milijonÄ litų neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 82). Nukentėjusioji G. S. 2010-01-27 ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo M. N. priteisti 500000 litų neturtinei žalai atlyginti, kadangi dėl tėvo V.

S. netekties patyrė moralinę žalÄ (t. 1, b. l. 91). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji G. M. (S.) parodė, kad, mirus tėvui, neteko jo piniginės paramos, nes jei tėvas bÅ«tų buvęs gyvas, jis bÅ«tų visÄ laikÄ jÄ rėmęs, jis už invalidumÄ gaudavo 800 litų. Kai mirė tėvas, ji studijavo, bet į namus grįždavo savaitgaliais. Su tėvu santykiai buvo geri, su juo susiskambindavo, jis nuveždavo jÄ iki (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ ten parveždavo. Nukentėjusioji parodė, kad turi sukÅ«rusi savo Å¡eimÄ .

Po tėvo žūties niekas jo neatstos, jo nebus ir per Å¡ventes (t. 3, b. l. 128).Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. S. parodė, kad labai konkrečias savo vyro laidojimo iÅ¡laidas iÅ¡vardijo ikiteisminio tyrimo metu ir prašė tais duomenimis vadovautis. IÅ¡ nukentėjusiosios O. S. 2009-11-19 ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji iÅ¡vardijo, kokias iÅ¡laidas patyrė laidodama savo vyrÄ V. S., paminėjo sÅ«naus A. skrydžio lėktuvu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į LietuvÄ Â bei atgal iÅ¡laidas – 1500 Lt, nurodė kitas V.

S. laidojimo iÅ¡laidas. Teisiamajame posėdyje O. S. pateikė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad 2010-06-29 už paminklÄ sumokėta 4850 Lt (t. 3, b. l. 15), taip pat pateikė duomenis apie sÅ«naus A. skrydžio į tėvo laidotuves iÅ¡laidas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 396,71 Eur (t. 3, b. l. 16–19). Teisiamajame posėdyje O. S. parodė, kad ryÅ¡ium su vyro V. S. laidotuvėmis ji patyrė 11600 Lt dydžio turtinę žalÄ , žalos dydis pagrįstas dokumentais, ir 100000 litų dydžio neturtinę žalÄ , Å¡ias sumas praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltininko (t. 3, b. l. 128).Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla (Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis, toliau BPK).Kaltinamasis M. N. teisiamajame posėdyje su O. S. praÅ¡omu priteisti turtinės žalos dydžiu sutiko, o praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį prašė sumažinti iki 5000 Lt dydžio (t. 3, b. l. 128).Nukentėjusioji O. S. savo vyro V. S. laidojimo iÅ¡laidas pagrindė dokumentais ir savo parodymais, kaltinamasis turtinės žalos dydžio neginčijo, todėl teisiamajame posėdyje praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo priteisti turtinei žalai atlyginti 11600 Lt suma, kuri atitinka 3359 eurų sumÄ , O.

S. priteistina (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 6.291 straipsnis, toliau CK).Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. S. anksčiau reikalautÄ priteisti vieno milijono litų neturtinę žalÄ (t. 1, b. l.

79) sumažino iki 100000 litų. PraÅ¡ydama priteisti iÅ¡ kaltinamojo 100000 litų neturtinės žalos, O. S. parodė, kad, kol vyras buvo gyvas, jÄ nuveždavo į darbÄ , padėdavo dirbti sode, tvarkytis namuose, nuveždavo į mokyklÄ vaikus, be vyro gyventi sunkiau ir finansiÅ¡kai, nes reikia iÅ¡laikyti save, vaikus ir butÄ . Po vyro mirties patyrė stresÄ , turėjo gerti raminamuosius vaistus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė bÅ«tų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau kartu bÅ«tina atsižvelgti ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Ä®statyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, bet kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, t.y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties iÅ¡gyventų emocijų.

Neturtinė žala fiziniam asmeniui padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus, tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, kuris yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas.PraÅ¡ydama priteisti iÅ¡ kaltinamojo 100000 litų neturtinės žalos, O. S. savo reikalavimÄ grindė materialinio pobÅ«džio samprotavimais ir V. S. pagalba, prižiÅ«rint namų Å«kį, bei pagalba nukentėjusiajai nuvažiuoti į darbÄ , o vaikams į mokyklÄ , teigė, kad po vyro mirties ji patyrė stresÄ , turėjo gerti raminamuosius vaistus.

Apie tai, ar dėl patirto streso kokių nors neigiamų O. S. sveikatos pakitimų iÅ¡liko iki Å¡iol, duomenų byloje nėra.PraÅ¡ydama priteisti iÅ¡ kaltinamojo 500000 litų neturtinės žalos, žuvusiojo duktė nukentėjusioji G. M. (S.) teisiamajame posėdyje savo reikalavimÄ taip pat motyvavo vadovaudamasi materialiniu aspektu bei tėvo pagalba padedant jai nuvažiuoti iki mokymosi įstaigos (duomenys neskelbtini), akcentavo, kad santykiai su tėvu buvo labai geri, jo niekas neatstos. Nukentėjusiųjų susirÅ«pinimas ir nerimas dėl labai artimo žmogaus netekties teismui suprantamas, tačiau ne bet koks susirÅ«pinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas.

Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas.Nei nukentėjusioji O. S., nei nukentėjusioji G. M. (S.) savo reikalavimų priteisti dideles sumas neturtinėms žaloms atlyginti kažkokiomis ypatingomis aplinkybėmis, išskyrus kasdienius buitinius rūpesčius, nepagrindė.

Nuo V. S. žūties iki Å¡io nuosprendžio priėmimo praėjo penkeri metai laiko. IÅ¡ nukentėjusiosios G. M. (S.) parodymų matyti, kad iki tėvo mirties ji mokėsi (duomenys neskelbtini), į namus sugrįždavo ir su tėvu matydavosi savaitgaliais, vėliau sukÅ«rė savo Å¡eimÄ . Kaltinamojo M. N. turtinė padėtis bloga, jis nedirba, savo pajamų ar kitokio turto neturi. Teismų praktikoje priimta laikyti, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004).Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiÅ¡kai laisvas, jis įpareigotas atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, privalo vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kiekvienu atveju analizuojant žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį įpareigoja vertinti, kas atsakingas už žalÄ â€“ fizinis ar juridinis asmuo. Teismo sprendimas turi bÅ«ti realiai įgyvendinamas ir neturi privesti žalÄ atlyginsiančio asmens prie bankroto ar visiÅ¡ko skurdo slenksčio.NebÅ«tų labai tikslinga ir protinga iÅ¡ niekur nedirbančio ir savo nekilnojamojo turto neturinčio kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti visÄ nukentėjusiųjų praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ .

Turi bÅ«ti įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo tikimybė ir už neturtinę žalÄ nustatoma tokia piniginė kompensacija, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingÄ terminÄ ir bÅ«tų jam aktuali, suteiktų realiÄ galimybę ja pasinaudoti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Nepaisant kaltinamojo padaryto nusikaltimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalÄ padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiosioms priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ , o nukentėjusiosios realiai gautų joms priteistas sumas.

Kaltinamasis M. N. yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, todėl yra pagrindo manyti, kad darbo pagal savo sugebėjimus kada nors susiras ir uždirbs tiek, kad galėtų iÅ¡laikyti save ir bent dalimis atlyginti nukentėjusiosioms priteistÄ neturtinę žalÄ .Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, į nukentėjusiųjų motyvacijÄ priteisti nepagrįstai dideles sumas iÅ¡ kaltinamojo, kuris jokio turto neturi (t. 2, b. l. 37, 50–65), atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo V.

S. elgesys, ir vienos, ir kitos nukentėjusiosios praÅ¡omos neturtinei žalai atlyginti priteistinos sumos žymiai mažintinos. Atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytus kriterijus, teismų praktikÄ , kitas paminėtas bylos aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad 35000 litų dydžio piniginė kompensacija, kuri tolygi 10136 eurams, nukentėjusiajai O. S., ir 30000 litų dydžio piniginė kompensacija, kuri tolygi 8688 eurams, nukentėjusiajai G. M. (S.), neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrÄ turėtų atitikti, todėl O.

S. iÅ¡ M. N. neturtinei žalai atlyginti priteistini 10136 eurai, o G. M. – 8688 eurai (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovė – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ((duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ AB, banko kodas 73000) pareiÅ¡kė 6988,32 Lt, kurie atitinka 2023 Eur 95 ct, dydžio ieÅ¡kinį žalai, kuri atsirado ligoninės stacionare gydant sunkiai sužalotÄ V. S., atlyginti (t. 1, b. l. 34–35).

Å ias iÅ¡laidas sveikatos priežiÅ«ros įstaigai apmokėjo ieÅ¡kovė iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatomis žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Teritorinės ligonių kasos, iÅ¡mokėjusios atitinkamas gydymo iÅ¡mokas, Å¡ias sumas atgręžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡ dėl žalos padarymo kaltų asmenų CK nustatyta tvarka, tokia tvarka nustatyta CK 6.290 straipsnio 3 dalyje, pagal kuriÄ draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį.

Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Kaltinamasis M. N. V. S. sužalojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ privalo (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinys pagrįstas V. S. gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡u (t. 1, b. l. 36).

Civiliniame kodekse yra įtvirtintas visiÅ¡ko padarytų nuostolių atlyginimo principas, todėl mažinti atlygintinos žalos dydį nėra pagrindo.                             Dėl daiktinių įrodymų Dvi skaitmenines laikmenos, kuriose užfiksuoti telefoniniai skambučiai ir SMS iÅ¡klotinės bei mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus bokÅ¡tų informacija (vokas antro bylos tomo pabaigoje), saugotinos byloje.Dalis žuvusiojo V. S. rÅ«bų (kojinės, marÅ¡kiniai trumpomis rankovėmis, marÅ¡kiniai ilgomis rankovėmis) 2010-01-29 pagal pakvitavimÄ perduoti saugoti žuvusiojo žmonai O.

S. (t. 1, b. l. 66, 67), o kelnės, diržas, striukė, megztinis, peilis, pusbačiai tebesaugomi Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariate (2009-10-21 kvitas B, serija BBB, Nr. 007543, t. 1, b. l. 64, 65). Menkaverčiai daiktai: kelnės, diržas, striukė, megztinis, peilis, pusbačiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini žuvusiojo V. S. žmonai O. S. ar kitiems jo šeimos nariams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o jeigu paminėtų daiktų atsiimti niekas nepageidautų, juos kaip menkaverčius sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

                          Dėl proceso iÅ¡laidų Byloje dalyvavusiai liudytojai D. B. kelionės iÅ¡laidoms į teismÄ atlyginti iÅ¡ teismo lėšų buvo sumokėta 13 Lt (t. 3, b. l. 70). Byloje kaip liudytojams dalyvavusiems D. A., V. Å . taip pat buvo apmokėtos kelionės į teismÄ iÅ¡laidos – iÅ¡ viso 51,54 Lt (t. 2, b. l. 129). Byloje dalyvavusiam liudytojui Ž. M. kelionės iÅ¡laidoms į teismÄ atlyginti iÅ¡ teismo lėšų buvo sumokėta 43,45 Lt (t. 3, b. l. 137).

IÅ¡ viso liudytojų kelionės į teismÄ iÅ¡laidoms apmokėti panaudoti 107,99 Lt, kurie atitinka 31 Eur 27 ct. Å ios proceso iÅ¡laidos (BPK 103 straipsnio 1 punktas) priteistinos iÅ¡ nuteistojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis) į valstybės biudžetÄ .IÅ¡ Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-07-14 raÅ¡to Nr. 5-S-2346 matyti, kad bendra M. N. ekstradicijos iÅ¡ Jungtinės Karalystės iÅ¡laidų suma sudarė 8371,82 Lt. IÅ¡laidos pagrįstos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktais dokumentais (t. 2, b. l. 183–188).

M. N. ekstradicijos iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis (BPK 106 straipsnio 6 punktas), jos iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis), nes atsirado dėl kaltinamojo tyčios – bandymo pasislėpti nuo teismo. 8371,82 Lt, kurie atitinka 2424 Eur 64 ct, priteistini Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas                            n u s p r e n d ž i a :

M. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti aÅ¡tuonerių (8) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti nuteistojo M. N. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2009-10-18 iki 2009-10-20 ir suėmimo laikÄ nuo 2013-07-06 (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis).Nuteistojo M. N. bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2013-07-06.             Nuteistajam M. N. palikti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .                          Priteisti iÅ¡ M.

N. O. S. 3359 eurus turtinei žalai atlyginti ir 10136 eurus neturtinei žalai atlyginti.             Priteisti iÅ¡ M. N. G. M. (S.) 8688 eurus neturtinei žalai atlyginti.                           Priteisti iÅ¡ nuteistojo M. N. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ((duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, AB, banko kodas 73000) 2023 Eur 95 ct nukentėjusiojo V.

S. gydymo ligoninės stacionare iÅ¡laidoms atlyginti.                          Dvi skaitmenines laikmenas, kuriose užfiksuoti telefoniniai skambučiai ir SMS iÅ¡klotinės bei mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus bokÅ¡tų informacija, saugoti byloje.             Žuvusiojo V. S. kelnes, dirÅ¾Ä , striukę, megztinį, peilį, pusbačius (saugomus Klaipėdos apskrities VPK Å ilutės rajono policijos komisariate, 2009-10-21 kvitas B, serija BBB, Nr. 007543, t. 1, b. l. 64, 65), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti žuvusiojo V.

S. žmonai O. S. ar kitiems jo Å¡eimos nariams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o jeigu paminėtų daiktų atsiimti niekas nepageidautų, juos kaip menkaverčius sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).                          Priteisti iÅ¡ nuteistojo M. N. į valstybės pajamas 31 Eur 27 ct proceso iÅ¡laidų.             Priteisti iÅ¡ nuteistojo M. N. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas) 2424 Eur 64 ct proceso iÅ¡laidų.                          Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo, suimtam nuteistajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .Kolegijos pirmininkas                                                                       Stasys Valužis Teisėjai                                                                                  Dalius Jocys                Linas Pauliukėnas Â