Court convicted defendant of murder and sentenced to eight years imprisonment for the death of a drunk man.
Legislator summary
AI generatedThe Klaipėda District Court convicted the defendant, M.N., of murder and sentenced him to eight years of imprisonment. The court found that M.N. and victim V.S. engaged in a physical altercation while both were intoxicated, resulting in V.S.'s death. The court upheld the conviction and civil compensation claims against the defendant based on the established facts of the incident.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301, 302, 303 straipsniai: The court established that a defendant who causes the death of another person through a physical altercation while intoxicated is guilty of murder and shall be sentenced to imprisonment.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
Baudž                                                                                        Baudž. byla Nr. 1-50-107/2015                                Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00942-2009-1                                 Procesinio sprendimo kategorija                                           1.2.3.1.(S)                                                                                                                                                                        KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS                                            N U O S P R E N D I S                                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                                                         2015 m. sausio 30 d.                                                    KlaipÄda                                                                 KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Valužio,teisÄjų Daliaus Jocio, Lino PauliukÄno,sekretoriaujant Redai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,gynÄjui Antanui LekstuÄiui,nukentÄjusiosioms G.
M., O. S., A. S.,vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, nevedÄs, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,                                                n u s t a t Ä :
             M. N. tyÄia nužudÄ kitÄ Å¾mogų. Nusikalstama veika padaryta esant tokioms aplinkybÄms:             2009-10-17, apie 2.20 val., (duomenys neskelbtini), prie 15 pastato, tarp apsvaigusio nuo alkoholio kaltinamojo M. N. ir neblaivaus V. S. kilo tarpusavio konfliktas. Konflikto metu jie vienas kitÄ sugriebÄ už rÅ«bų ir pradÄjo stumdytis. Besistumdydami abu parkrito ant betoninÄmis plytelÄmis grįsto Å¡aligatvio, nusirito ant asfaltuotos gatvÄs dangos.
Grumtynių metu V. S. kairÄs akies abiejuose vokuose ir kairiajame skruoste buvo padarytos poodinÄs kraujosruvos. Kai M. N. atsistojo ir nuÄjo iki (duomenys neskelbtini) gatvÄs 13 pastato, o V. S. sekÄ jam iÅ¡ paskos, M. N. kairÄs rankos kumÅ¡Äiu tyÄia smogÄ V. S. į deÅ¡inÄ akį ir smilkinį, taip V. S. sužalojo deÅ¡inįjį antakį, deÅ¡inįjį smilkinį ir deÅ¡inÄs akies virÅ¡utinį vokÄ . Nuo M. N. smÅ«gio nukentÄjusysis V. S. krito aukÅ¡tielninkas ant betoninÄmis trinkelÄmis grįsto Å¡aligatvio, dÄl to lūžo kaukolÄs skliauto ir pamato kaulai, kraujas iÅ¡siliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu iÅ¡ kairÄs, tai sukÄlÄ trauminį galvos smegenų pabrinkimÄ ir suspaudimÄ bei smegenų komÄ , kuri 2009-10-25 13.30 val. (duomenys neskelbtini) ligoninÄje baigÄsi V.
S. mirtimi.             Kaltinamasis M. N. dÄl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodÄ, kad kaltinime nurodytu laiku jis su draugais (duomenys neskelbtini) Å¡ventÄ A. A. gimtadienį, gÄrÄ degtinÄ ir alų su A. A. ir M. M., gÄrÄ iki vidurnakÄio. Buvo ir mergina. Kaltinamasis parodÄ, kad dÄl girtumo vÄliau įvykius prisiminÄ sunkiai, Å¡iuo metu sunku prisiminti ir dÄl įvykio senumo. Kaltinamasis parodÄ, kad, einant į namus, jis Äjo priekyje kitų, nukentÄjusysis ant jo puolÄ, o jis tik gynÄsi, nukentÄjusysis praÅ¡Ä cigaretÄs, vadino kaltinamÄ jį snargliu.
NukentÄjusysis buvo piktas, daug keikÄsi. Kai nukentÄjusysis kaltinamÄ jį griebÄ, abu susistumdÄ ir pargriuvo, iÅ¡skirti niekas nespÄjo. Kai draugai kaltinamajam padÄjo atsikelti, nukentÄjusysis grasino kaltinamÄ jį papjauti peiliuku. Kai nukentÄjusysis traukÄsi peilį ir kilo pavojus kaltinamojo gyvybei, kaltinamasis jam trenkÄ, žmogus nukrito, o kaltinamasis nuÄjo, nes buvo iÅ¡sigandÄs, nuÄjo kartu su A. A. ir panele. Prie žmogaus, atrodo, pasiliko M. M.. Ar buvo nukentÄjusįjį susitikÄs prieÅ¡ smÅ«gį, nepamena, ar su tuo žmogumi bendravo M.
M., nežino. Kad nuo smÅ«gio žmogus mirs, nesuvokÄ. Kaltinamasis parodÄ, kad tÄ naktį didelio girtumo nejuto, aplinkoje orientavosi. Nors po įvykio su M. M., A. A. ir kitais draugais bendrauti teko, apie įvykį su jais nesikalbÄjo.              NukentÄjusioji O. S. parodÄ, kad žuvusysis V. S. buvo jos vyras. TÄ naktį ji dirbo ligoninÄje, į darbÄ jÄ vyras nuveÅ¾Ä iÅ¡ vakaro, apie 20 val. AntrÄ valandÄ nakties vyras skambino ir sakÄ, kad atsigÄrÄ alaus. NukentÄjusioji parodÄ, kad V.
S. peiliukÄ ir dujų balionÄlį turÄjo, o nerÅ«kÄ jau keletÄ metų. Kai V. S. rÅ«bus paÄmÄ policija, buto raktai ir dujų balionÄlis buvo grÄ Å¾inti jai. NukentÄjusioji parodÄ, kad jos vyras daug negerdavo, nes prieÅ¡ 20 metų buvo patekÄs į avarijÄ , buvo sutrenktos jo smegenys, jam skaudÄdavo galvÄ , jis gerdavo vaistus, naktimis negalÄdavo užmigti. NukentÄjusioji parodÄ, kad V. S. prieÅ¡ 10â15 metų dirbo taksistu.             NukentÄjusioji G.
M. parodÄ, kad žuvusysis V. S. buvo jos tÄvas. NukentÄjusioji parodÄ, kad, kai tÄvas iÅ¡Äjo iÅ¡ namų, galÄjo bÅ«ti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 88â89) jos nurodytas laikas â 2.14 val., tuo metu ji miegojo, atsibudo nuo durų trinktelÄjimo.             NukentÄjusioji A. S. parodÄ, kad žuvusysis V. S. buvo jos sÅ«nus. TÄ dienÄ sÅ«nus buvo bare, po to Äjo į garaÅ¾Ä , apie sÅ«naus V. S. žuvimo aplinkybes nieko nežino.             Liudytojas V.
Å . parodÄ, kad jis ir D. A. kaip policijos pareigÅ«nai 2009-10-17 (duomenys neskelbtini) mieste dalyvavo girtaujanÄiųjų sulaikyme. SulaikÄ ir pristatÄ iÅ¡blaivinimui tik M. N., nes kitas asmuo sulaikymo metu pabÄgo.             Liudytojas A. K. parodÄ, kad 2009-10-17 naktį dirbo taksistu (duomenys neskelbtini) , su draugais buvo taksi automobilyje. IÅ¡ automobilio matÄ, kaip nuo stoties link miesto nuÄjo bÅ«rys žmonių. MatÄ, kad prie gulinÄio žmogaus pribÄgo vaikinai, Å«giu aukÅ¡tesnis už kitus vaikinas skambino greitajai medicinos pagalbai.
Kai atvyko policija, žmogus tebegulÄjo ant Å¡aligatvio. Liudytojas parodÄ, kad jis gulinÄio ant Å¡aligatvio vyriÅ¡kio nepažinojo, kiti vyrai pasakojo, kad jis anksÄiau dirbo taksistu. Liudytojas pastebÄjo, kad iki įvykio tas žmogus buvo girtas, vaikÅ¡Äiojo aplink automobilį, kuriame sÄdÄjo liudytojas, ir apie kitus automobilius. Kad šį žmogų bÅ«tų kas nors pastÅ«mÄs, liudytojas nematÄ.             Liudytojas V. B. parodÄ, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodytu laiku (t. 1, b. l. 115â116) naktį sÄdÄjo liudytojo A.
K. automobilyje ir žiÅ«rÄjo kino filmÄ . Kai kilo kažkoks triukÅ¡mas, kažkas subildÄjo, pastebÄjo parkritusį žmogų. Nuo stoties pro Å¡alį triukÅ¡maudama nuÄjo girtų žmonių kompanija. NuÄjo trys, bet vienas aukÅ¡to Å«gio vaikinas liko prie parkritusiojo ir ragino kviesti greitÄ jÄ medicininÄ pagalbÄ bei policijÄ , nes pats telefono neturÄjo. Kai liudytojas su kitais nuÄjo pažiÅ«rÄti, kas atsitiko, pamatÄ ant Å¡aligatvio prie gatvÄs gulintį žmogų. Žmogus buvo be sÄ monÄs, matÄsi kraujo klanas.
Kokio nors susistumdymo liudytojas nepastebÄjo.             Liudytojas A. S. parodÄ, kad įvykio naktį sÄdÄjo A. K. taksi automobilyje ir matÄ nuo (duomenys neskelbtini) autobusų stoties pareinant vaikų kompanijÄ . IÅ¡girdo duslų kritimÄ . Jokio susistumdymo nepastebÄjo. Liudytojui pasirodÄ, kad vienas žmogus parkrito. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ A. K. automobilio ir nuÄjo pažiÅ«rÄti, pamatÄ gulintį ant nugaros žmogų. Vienas žmogus iÅ¡ praÄjusiųjų pro Å¡alį kompanijos stovÄjo prie nugriuvusiojo.
Atvyko policijos pareigÅ«nai, parvirtÄs žmogus buvo nuvežtas į ligoninÄ.             Liudytojas D. E. parodÄ, kad nakties metu (duomenys neskelbtini) gatvÄje, (duomenys neskelbtini) , bÅ«nant A. K. taksi automobilyje, nukentÄjusysis prie A. K. automobilio buvo priÄjÄs, kažkas iÅ¡ taksistų priÄjusįjį pažinojo. Po to vyriÅ¡kis perÄjo į kitÄ gatvÄs pusÄ ir susistumdÄ su kažkokia nuo stoties pareinanÄia kompanija. Žmogus Äjo Å¡alia jaunimo grupelÄs. Å iurkÅ¡Äių peÅ¡tynių nebuvo, įvyko susistumdymas ir vyriÅ¡kis pargriuvo.
Tada prie nuvirtusio priÄjo du vaikinai.             Liudytojas J. P. parodÄ, kad jis muÅ¡tynių nematÄ, bet matÄ gulintį žmogų, girdÄjo kvieÄiant greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ , o iÅ¡ kolegų taksistų kalbų suprato, kad jie matÄ muÅ¡tynes, kad nelaimÄ prisipraÅ¡Ä pats nukentÄjusysis â jį pastÅ«mÄ, o virsdamas jis trenkÄsi į Å¡aligatvį.             Liudytoja D. B. parodÄ, kad jokio susistumdymo nematÄ, atsimena tik tiek, kad vaikinų kompanija jÄ palydÄjo iki (duomenys neskelbtini) autobusų stoties.
R. K. yra jos draugÄ, bet su ja nebendrauja jau treji metai. R. K. pasakojo, kad įvyko susistumdymas, vyriÅ¡kis buvo komos bÅ«klÄs, vÄliau mirÄ.             Liudytojas A. A. parodÄ, kad su kaltinamuoju buvo draugai, o mirusiojo V. S. nepažinojo. A. A. parodÄ, kad prieÅ¡ tiriamÄ Ä¯vykį buvo Å¡venÄiamas jo gimtadienis, buvo vartojamas alkoholis, dalyvavo kaltinamasis M. N., M. M., D., R., R.. Naktį nutarÄ nueiti prie (duomenys neskelbtini) upÄs. Pakeliui užsuko į parduotuvÄ.
Prie parduotuvÄs M. M. susitiko pažįstamÄ vyriÅ¡kį, kaip vÄliau paaiÅ¡kÄjo, â nukentÄjusįjį. M. M. papasakojo, kad susitiko draugÄs tÄvÄ , kad Å¡is pasigirdamas jam parodÄ peilį ir dujų balionÄlį. Prie (duomenys neskelbtini) upÄs pabuvo keletÄ valandų, po to iki autobusų stoties palydÄjo dvi merginas, kurios turÄjo iÅ¡važiuoti į (duomenys neskelbtini). IÅ¡ stoties link miesto grįžo liudytojas, M. N., M. M. ir R.. NeskubÄdami Äjo link namų. Äjo po du.
M. N. Äjo su M. M.. Liudytojas su R. Äjo priekyje jų. IÅ¡ tolo pamatÄ pareinant iÅ¡gÄrusį ir siÅ«buojantį žmogų. Susigretinus žmogus kažkÄ murmÄjo, kažkÄ sakÄ. Liudytojas suprato, kad žmogus prie jo kabinÄjasi, bet abu su R. pro jį praÄjo. PaÄjus keletÄ metrų, liudytojas iÅ¡girdo Å¡urmulį. AtsisukÄs pamatÄ, kad M. N. ir tas vyriÅ¡kis laiko vienas kito peÄius, po to abu parvirto ant žemÄs ir pradÄjo vartytis. M. M. bandÄ iÅ¡skirti, vienÄ nuo kito atitraukti.
M. N. atsistojo ir Äjo link A. A.. VyriÅ¡kis taip pat atsistojo, iÅ¡ M. M. iÅ¡trÅ«ko, apibÄgo apie M. N. ir užkirto jam keliÄ eiti link A. A., viena ranka Äiupo M. N. už peties. M. N. galva buvo nuleista, jis viena ranka laikÄsi įsikibÄs vyriÅ¡kio, o kita ranka tam vyrui trinktelÄjo ir tas aukÅ¡tielninkas nuvirto ant žemÄs. Kur smÅ«gis kliuvo, liudytojas nematÄ, nematÄ ir to, ar M. N. sudavÄ tas vyriÅ¡kis. Liudytojas prisiartino prie M. N., matÄ, kad prakirsta M. N. kakta, ant jos matÄsi kraujo.
Liudytojas R. liepÄ M. N. vestis, atsisukÄs pastebÄjo, kad vyriÅ¡kis nebeatsistoja. M. M. buvo pasilikÄs prie to vyriÅ¡kio. PriÄjÄs arÄiau, liudytojas matÄ per gulinÄiojo lÅ«pÄ nubÄgusį kraujÄ , M. M. ar liudytojas pavertÄ gulintįjį ant Å¡ono, kad jis neužspringtų, po to iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , padÄjo nukentÄjusįjį įkelti į automobilį. Po įvykio M. N. sakÄ, kad įvykio aplinkybes nelabai prisimena.             Liudytojas M.
M. parodÄ, kad su kaltinamuoju draugavo, o žuvusįjį pažinojo kaip vaikystÄs draugo A. tÄvÄ . Liudytojas parodÄ, kad kaltinamasis niekada agresyvus nebuvo, o žuvusysis buvo agresyvus, žuvusiojo sÅ«nus A. pasakojo, kad jo tÄvas, kai iÅ¡gerdavo, bÅ«davo agresyvus ir nesuvaldomas. Liudytojas parodÄ, kad jis besigrumianÄius kaltinamÄ jį ir V. S. bandÄ iÅ¡skirti, liudytojo nuomone, kaltinamasis sudavÄ gindamasis. V. S. artinosi sakydamas, kad užmuÅ¡, o liudytojas žinojo, kad jis turi peilį ir dujų balionÄlį, todÄl galÄjo kaltinamÄ jį perspÄti, kad grÄsmÄ keliantis žmogus turi peilį.
Liudytojo nuomone, M. N. iÅ¡ jo rankų iÅ¡trÅ«ko ir nukentÄjusiajam sudavÄ iÅ¡ iÅ¡gÄ sÄio, nes nukentÄjusysis sekÄ iÅ¡ paskos ir rÄkavo, kad užmuÅ¡. Liudytojas parodÄ, kad kaltinamasis nukentÄjusiajam sudavÄ Ä¯ kaklÄ , bet ne į galvÄ , nukentÄjusysis už kaltinamÄ jį buvo stambesnis.             Liudytoja R. Ž. parodÄ, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo Å¡venÄiant gimtadienį, kuriame dalyvavo M., R., D. Buvo nuÄjÄ prie upÄs, girtavo ir ten, o vÄliau iÅ¡važiavo į namus, įvykio nematÄ.
VÄliau R. pasakojo, kad, pareinant iÅ¡ stoties, įvyko muÅ¡tynÄs, bet detaliau nepasakojo.             Liudytojas policijos pareigÅ«nas D. A. parodÄ, kad apie kaltinamojo M. N. sulaikymo aplinkybes, apie kurias parodÄ ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 138â139), nieko neprisimena, nes sulaikymų nuo to laiko buvo daug.             Liudytojas policijos pareigÅ«nas Ž. M. parodÄ, kad aplinkybių, dÄl ko ir kada vyko į įvykio vietÄ , neprisimena, bet parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 124), patvirtina.             IÅ¡ specialistÄs J.
K. 2009-10-17 tarnybinio praneÅ¡imo turinio matyti (t. 1, b. l. 1), kad 2009-10-17, apie 2.50 val., iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvÄs (iÅ¡ vietos netoli 13 namo), (duomenys neskelbtini) , į (duomenys neskelbtini) ligoninÄs PriÄmimo skyrių buvo pristatytas komos bÅ«senos V. S., kuris tolimesniam gydymui iÅ¡vežtas į (duomenys neskelbtini).             IÅ¡ 2009-10-17 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo turinio matyti (t. 1, b. l. 8â12), kad, dalyvaujant liudytojui V. B., buvo apžiÅ«rÄta įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini) gatvÄs 13-to namo, (duomenys neskelbtini).
Trijose vietose ant Å¡aligatvio prie 13-to namo, kuriame įsikÅ«rusi kirpykla, rasta kraujo dÄmių, tyrimui paimti jų pavyzdžiai. IÅ¡ fotonuotraukų matyti, kad Å¡aligatvis iÅ¡klotas betoninÄmis trinkelÄmis.             IÅ¡ 2009-10-27 teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. M 674/09(03) tiriamosios dalies matyti, kad, (duomenys neskelbtini) poliklinikos duomenimis, 1989-06-28 V. S. susižalojo autoįvykio metu, patyrÄ depresinį kaukolÄs kaulų lūžį kairÄje.
Nustatyta diagnozÄ: âgalvos sumuÅ¡imas, kairÄs pusÄs kaktikaulio ir smilkinkaulio lūžis, galvos smegenų sukrÄtimas, kaukolÄs pamato lūžis, subarachnoidinis kraujo iÅ¡siliejimas, galvos smegenų sumuÅ¡imas.â 1999-08-05 kviesta GMP dÄl galvos skausmų, nustatyta diagnozÄ: âkraujotakos sutrikimas galvos smegenyse.â 2001-07-31 12.40 val. į medicinos įstaigÄ atveÅ¾Ä GMP dÄl galvos skausmų ir sutrikusios orientacijos. AnamnezÄ: âprieÅ¡ savaitÄ sumuÅ¡Ä chuliganai.â Nuo 2001-07-31 iki 2001-08-01 buvo gydytas KlaipÄdos ligoninÄs Neurochirurgijos skyriuje.
Nustatyta diagnozÄ: âgalvos sumuÅ¡imas, galvos smegenų sukrÄtimas, potrauminis kairÄs pusÄs momeninÄsâkaktinÄs skilties cistinis arachnoiditas.â AnamnezÄ: âprieÅ¡ 1 savaitÄ buvo sumuÅ¡tas, buvo be sÄ monÄs, prieÅ¡ keletÄ metų turÄjo sunkiÄ galvos traumÄ , dÄl to turi II invalidumo grupÄ. PrieÅ¡ dvi dienas žmona pastebÄjo sutrikusiÄ psichikÄ , tapo neadekvatus, iÅ¡ryÅ¡kÄjo ataksija. 2002-01-31 atvyko su žmona, nurodÄ, kad prieÅ¡ savaitÄ buvo sumuÅ¡tas.
Be sÄ monÄs nebuvo. AntrÄ dienÄ tapo dezorientuotas, agresyvus, pradÄjo trikti eisena.â Nuo 2002-12-04 iki 2002-12-16 gydÄsi (duomenys neskelbtini) ligoninÄje. DiagnozÄ: âkairÄs krÅ«tinÄs lÄ stos sumuÅ¡imas, kairÄs pusÄs IX, X Å¡onkaulių lūžis, kairÄs pusÄs hemotaraksas, kairiojo inksto sumuÅ¡imas.â Nuo 2003-02-17 iki 2003-02-26 gydytas Neurologijos skyriuje. KlinikinÄ diagnozÄ: âtrauminÄ galvos smegenų liga, psichoorganinis sindromas, pablogÄjimas.â 2004-02-14 1 val. policija atveÅ¾Ä girtumo nustatymui.
Nuo 2004-08-07 iki 2004-08-13 gydytas Traumatologijos skyriuje dÄl galvos, veido sumuÅ¡imo, veido muÅ¡tinių žaizdų, galvos smegenų sukrÄtimo. 2008-05-24 krito nuo laiptų, susitrenkÄ galvÄ . Nustatyta diagnozÄ: âveido, galvos, kairiojo peties, krÅ«tinÄs, stuburo juosmeninÄs dalies, deÅ¡inÄs Å¡launies sumuÅ¡imas.â 2009-10-17 2.45 val. V. S. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninÄs Reanimacijos skyrių (GMP iÅ¡kvietimo laikas â 2.24 val., GMP kvietÄ policija), buvo rastas gulintis ant Å¡aligatvio (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvÄje ties 13 namu, nesÄ moningas, 2009-10-17 pervežtas į (duomenys neskelbtini).
Nustatyta diagnozÄ: âgalvos smegenų trauma, galvos smegenų skliauto kairÄs pusÄs lūžimas, subduralinÄ kraujosruva kairÄje, cerebralinÄ koma, veido sumuÅ¡imas, seni potrepanaciniai defektai, girtumas.â Remiantis teismo medicinos eksperto G. P. iÅ¡vada, V. S. mirÄ nuo stipraus galvos smegenų sumuÅ¡imo, kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu iÅ¡ kairÄs bei kaukolÄs skliauto ir pamato kaulų lūžio, kurie sukÄlÄ trauminį galvos smegenų pabrinkimÄ ir suspaudimÄ bei smegenų komÄ .
V. S. mirÄ (duomenys neskelbtini) 13.30 val. (duomenys neskelbtini) ligoninÄje. Nustatyti Å¡ie V. S. padaryti sužalojimai: netaisyklingos formos poodinÄs kraujosruvos kairÄs akies abiejuose vokuose ir kairiajame skruoste, deÅ¡inio antakio ir deÅ¡iniojo virÅ¡utinio voko iÅ¡orÄje, masyvios kraujosruvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose abipus galvos, kairÄs pusÄs kaukolÄs skliauto ir pamato kaulų lūžis, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu iÅ¡ kairÄs, galvos smegenų sumuÅ¡imas.
Sužalojimai atsirado dÄl kairÄs akies ir kairiojo skruosto, deÅ¡iniojo antakio iÅ¡orinÄs pusÄs, deÅ¡iniojo smilkinio ir deÅ¡inÄs akies virÅ¡utinio voko bei virÅ¡ugalvio kairÄs pusÄs tiesioginio kontakto su kietais bukais daiktais. Visi sužalojimai yra apie vienos savaitÄs senumo, padaryti anksÄiau kaip 2009-10-17 2.24 val. Mirusiojo V. S. tyrimo metu aptiktos trys trauminių kontaktų sritys: virÅ¡ugalvio kairÄ pusÄ, kairÄ akis ir kairysis skruostas, deÅ¡iniojo antakio iÅ¡orÄ, deÅ¡inysis smilkinys ir deÅ¡inÄs akies virÅ¡utinio voko iÅ¡orÄ.
Ä® tas tris sritis galÄjo bÅ«ti suduota ne mažiau kaip po vienÄ smÅ«gį. Mirusiojo V. S. tyrimo metu rasta sena trepanacinÄ anga kaukolÄs deÅ¡inÄje pusÄje â momenkaulyje â įtakos mirÄiai neturÄjo (t. 1, b. l. 22â24).             IÅ¡ UAB â(duomenys neskelbtini)â 2009-11-12 informacijos matyti, kad autobusai marÅ¡rutu (duomenys neskelbtini) (pro (duomenys neskelbtini) ) kiekvienÄ dienÄ važiuoja 1.45 val. (t. 1, b. l. 42). Å ie duomenys patvirtina liudytojų A.
A., D. B., R. Ž. parodymus, kad kaltinamasis M. N. kartu su A. A., M. M., R. K. 2009-10-17 naktį į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį lydÄjo liudytojas D. B., R. Ž., o po to (duomenys neskelbtini) gatve grįžo link miesto centro.              IÅ¡ 2010-01-09 tarnybinio praneÅ¡imo turinio matyti (t. 1, b. l. 55â56), kad        2009-10-16 21.46 val. V. S. skambino O. S. (pokalbio trukmÄ â 1 sekundÄ). 2009-10-17 10.35 val. O. S. skambino G. S. (pokalbio trukmÄ â 4 min. 18 sek.). 2009-10-17 2.39 val.
M. M. skambino M. N. (t. 1, b. l. 56, pokalbio trukmÄ â 22 sek.). 2009-10-17 2.20 val. į policija paskambino nenustatytas asmuo ir praneÅ¡Ä apie vykstanÄias muÅ¡tynes.              IÅ¡ 2009-10-17 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninÄs buvo paimti V. S. rÅ«bai, batai ir sulenkiamas peilis (t. 1, b. l. 57).             IÅ¡ 2009-10-17 daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rÄti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninÄs paimti V.
S. rÅ«bai, batai ir sulenkiamas peilis, kurio geležtÄ yra 9 cm ilgio, o kriaunos â 13,5 cm ilgio (t. 1, b. l. 58â63).              IÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninÄs 2009-01-29 informacijos matyti, kad O. S. 2009-10-16 darbÄ ligoninÄje pradÄjo 20 val. ir dirbo iki 2009-10-17 14.12 val. (t. 1, b. l. 75).             IÅ¡ liudytojo V. Å . ir M. N. 2010-02-09 akistatos protokolo turinio matyti, kad policijos pareigÅ«nas V. Å . su policijos pareigÅ«nu D. A. 2009-10-17 M.
N. pristatÄ Ä¯ policijÄ už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ â alkoholinių gÄrimų vartojimÄ vieÅ¡oje vietoje, keikimÄ si. Liudytojas parodÄ, kad M. N. bandÄ pabÄgti, bet pargriuvo ant Å¡aligatvio ir buvo sulaikytas. PargriuvÄs susižalojo galvos deÅ¡iniÄ jÄ pusÄ, matÄsi kraujas, o iki pargriuvimo jokio sužalojimo nesimatÄ. M. N. parodÄ, kad nuo policijos nebÄgo, o ant žemÄs jį parvertÄ policijos pareigÅ«nai. Iki to laiko naktį buvo susižalojÄs besigrumdamas su vyriÅ¡kiu, dÄl kurio iÅ¡kelta baudžiamoji byla.
Kai policijos pareigÅ«nai parvertÄ, sužalojimas iÅ¡ryÅ¡kÄjo dar labiau (t. 1, b. l. 134â135).             IÅ¡ 2009-12-01 įtariamojo M. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo turinio matyti, kad jis (2009-10-17 20 val. M. M. buvo sulaikytas, t. 1, b. l. 160) įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) gatvÄje, (duomenys neskelbtini) mieste, parodÄ vietÄ prie pastato (duomenys neskelbtini) (prie kepyklos) ir paaiÅ¡kino, kad ant Å¡aligatvio prie Å¡io pastato jis ir M. N. susitiko V.
S., kad toje vietoje tarp M. N. ir V. S. kilo konfliktas, jie abu susistumdÄ ir parvirto. M. M. parodÄ, kad jis M. N., kuris buvo ant parvirtusio V. S. virÅ¡aus, atitraukÄ, o V. S. liko gulÄti ant gatvÄs, prie pat Å¡aligatvio kraÅ¡to. M. M. taip pat parodÄ, kad, atskyrÄs M. N. nuo V. S., M. N. tebelaikÄ, kad abu nuÄjo iki 13 pastato (iki kirpyklos), o ten M. N. iÅ¡ M. M. rankų iÅ¡sprÅ«do ir prisiartinusiam prie jų V. S. kairiÄ ja ranka sudavÄ smÅ«gį į kaklÄ (t. 1, b. l. 156) ar apatinį žandikaulį.
M. M. parodÄ, kad nuo smÅ«gio V. S. nugara aukÅ¡tielninkas parkrito ant Å¡aligatvio, o M. M. parkritusįjį parvertÄ ant Å¡ono, kad Å¡is neužspringtų krauju (t. 1, b. l. 151â157).              2010-01-06 Å ilutÄs rajono apylinkÄs prokuratÅ«ros prokuroro R. K. 2010-01-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ M. M. buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 163).             IÅ¡ 2009-11-12 specialisto iÅ¡vados matyti, kad M. N. buvo nustatyti pavirÅ¡inai odos nubrozdinimai kaktos deÅ¡inÄje bei deÅ¡iniajame skruoste.
Å ie sužalojimai galÄjo bÅ«ti įgauti 2009-10-17 pirmoje paros pusÄje. Å ios dvi trauminio poveikio žymÄs galÄjo atsirasti tiek dÄl dviejų poveikių, tiek ir vienmomentiÅ¡kai virstant ir atsitrenkiant deÅ¡iniÄ ja veido puse į kietÄ Å¡iurkÅ¡tų pavirÅ¡ių. DÄl nurodytų sužalojimų M. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 6â7). 2010-02-09 akistatos metu (t. 1, b. l. 134â135) ir teisiamajame posÄdyje kaltinamasis M. N. parodÄ, kad Å¡ie sužalojimai atsirado grumtynių su V.
S. metu. Po paros laiko ant galvos buvo užsidÄjÄs Å¡aÅ¡as, bet, kai sulaikant policininkai guldÄ ant žemÄs, Å¡aÅ¡as nusitrynÄ, todÄl bÄgo kraujas (t. 3, b. l. 98, 128).             IÅ¡ 2009-10-20 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo turinio matyti, kad M. N. parodÄ vietÄ ant Å¡aligatvio prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini) , ir paaiÅ¡kino, kad toje vietoje jis kairÄs rankos kumÅ¡Äiu sudavÄ smÅ«gį į galvÄ prieÅ¡ais jį stovÄjusiam nepažįstamam vyriÅ¡kiui ir nuÄjo.
Fotonuotraukoje užfiksuota, kad M. N. smogÄ V. S. į deÅ¡inįjį žandikaulį ar į kaklÄ (t. 2, b. l. 20â22).             IÅ¡ 2009-12-10 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo turinio matyti, kad M. N., rodydamas vietÄ ant Å¡aligatvio prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kino, kad toje vietoje jie su V. S. susigrÅ«mÄ, stvÄrÄ vienas kitÄ už rÅ«bų, susistumdÄ, parvirto. M. N. parodÄ, kad besigrumdami nusirito nuo Å¡aligatvio ant gatvÄs. Kai M.
M. M. N. pakÄlÄ, abu nuÄjo iki 13 pastato. Tuo metu nuo žemÄs atsikÄlÄs V. S. siÅ«lÄ eiti muÅ¡tis ir grasino užmuÅ¡ti. Tada, M. N. parodymais, jis iÅ¡ M. M. rankų iÅ¡silaisvino, priÄjo prie V. S. ir kairÄs rankos kumÅ¡Äiu sudavÄ jam į galvÄ . Nuo smÅ«gio V. S. parkrito ant žemÄs. M. N. parodÄ, kad po smÅ«gio jis su A. ir K. nuÄjo į namus, o M. M. liko prie V. S. (t. 2, b. l. 23â26).                                          Nusikalstamos veikos kvalifikacija              Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų), kai jis padaromas dÄl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenÄs negerbimo, elementarių moralÄs bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mÄ dingstį (LAT nutartis Nr. 2Kâ164/2014).             Nors M.
N. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ už tyÄinį nužudymÄ dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, paÄiame kaltinimo turinyje chuliganiÅ¡kų paskatų esmÄ neatskleista. Kaltinime paminÄtas tik vienas chuliganizmo kvalifikacijai bÅ«dingas požymis â tai, kad įvykis vyko vieÅ¡oje vietoje â TilžÄs gatvÄje. Kad kaltinamasis savo elgesiu stengÄsi pabrÄžti savo atvirÄ iššūkį visuomeninei tvarkai, siekÄ prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba kaip pretekstÄ savo fiziniam smurtui panaudojo kokiÄ nors mažareikÅ¡mÄ dingstį, tokie chuliganizmui bÅ«dingi kaltinamojo elgesio ypatumai kaltinime neakcentuoti.
Kaltinime nurodyta kita konflikto priežastis â kaltinamasis ir nukentÄjusysis sugriebÄ vienas kitam už rÅ«bų ir pradÄjo stumdytis dÄl kilusio tarpusavio konflikto.              IÅ¡ kaltinimo formuluotÄs ir nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamojo ir nukentÄjusiojo konfliktas prasidÄjo nuo to, kad nukentÄjusysis V. S. kalbino praeinantį pro Å¡alį A. A., o kai Å¡is praÄjo pro Å¡alį, V. S. užkalbino su kaltinamuoju ÄjÄs M. M.. Tik po to tarp V.
S. ir kaltinamojo M. N. kilo kažkoks tarpusavio ginÄas, kaltinamasis ir nukentÄjusysis susistumdÄ, abu parvirto ant Å¡aligatvio, grÅ«mÄsi, kol M. M. M. N. nuo V. S. atitraukÄ ir taip juos iÅ¡skyrÄ. Liudytojų A. A., M. M., kaltinamojo parodymais, konflikto pradžiÄ iÅ¡provokavo ne kaltinamojo, bet nukentÄjusiojo V. S. veiksmai â nepavykus prikibti prie praeinanÄio pro Å¡alį A. A., jis prikibo prie M. N.. Liudytojo M. M. įtakos Å¡io konflikto kilimui visiÅ¡kai iÅ¡tirti nepavyko. Yra pagrindo manyti, kad, jeigu M.
M. nebÅ«tų V. S. užkalbinÄs ir atkreipÄs jo dÄmesį į save ir kartu einantį kaltinamÄ jį, kaltinamasis ir nukentÄjusysis nebÅ«tų turÄjÄ preteksto susiginÄyti. Konfliktas baigÄsi tuo, kad nukentÄjusysis pasivijo nueinanÄius nuo jo M. M. ir M. N., ragino juos su juo muÅ¡tis. Ä® pasiÅ«lymÄ muÅ¡tis atsiliepÄ kaltinamasis. Jis iÅ¡sprÅ«do iÅ¡ jį prilaikiusio M. M. rankos ir, žengÄs prie V. S., smogÄ jam vienÄ smÅ«gį kumÅ¡Äiu į galvÄ , daugiau smÅ«gių nesudavÄ.
Å is smÅ«gis buvo lyg atsakas į nukentÄjusiojo pasitikÄjimo savo jÄgomis demonstravimÄ Å¾odžiais ir kibimÄ prie kaltinamojo ir M. M.. Kaltinamojo M. N. veikoje tik chuliganiÅ¡koms paskatoms bÅ«dinga tyÄia bylos duomenimis nenustatyta.             Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-10-17, apie 2.20 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvÄje, prie 15 pastato, tarp apsvaigusio nuo alkoholio kaltinamojo M. N. ir neblaivaus V. S. kilo tarpusavio konfliktas.
Konflikto metu jie vienas kitÄ sugriebÄ už rÅ«bų ir pradÄjo stumdytis. Besistumdydami abu parkrito ant betoninÄmis plytelÄmis grįsto Å¡aligatvio, nusirito ant asfaltuotos gatvÄs dangos. Grumtynių metu V. S. kairÄs akies abiejuose vokuose ir kairiajame skruoste buvo padarytos poodinÄs kraujosruvos. Kai M. N. atsistojo ir nuÄjo iki (duomenys neskelbtini) gatvÄs 13 pastato, o V. S. sekÄ jam iÅ¡ paskos, M. N. kairÄs rankos kumÅ¡Äiu tyÄia smogÄ V. S. į deÅ¡inÄ akį ir smilkinį, taip V.
S. sužalojo deÅ¡inįjį antakį, deÅ¡inįjį smilkinį ir deÅ¡inÄs akies virÅ¡utinį vokÄ . Nuo M. N. smÅ«gio nukentÄjusysis V. S. krito aukÅ¡tielninkas ant betoninÄmis trinkelÄmis grįsto Å¡aligatvio, dÄl to lūžo kaukolÄs skliauto ir pamato kaulai, kraujas iÅ¡siliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu iÅ¡ kairÄs, tai sukÄlÄ trauminį galvos smegenų pabrinkimÄ ir suspaudimÄ bei smegenų komÄ , kuri (duomenys neskelbtini) 13.30 val. (duomenys neskelbtini) universitetinÄje ligoninÄje baigÄsi V.
S. mirtimi.             V. S. mirtis įvyko nuo jo galvos sÄ lyÄio su kietu pagrindu â betoniniu Å¡aligatviu, V. S. be nuteistojo pavojingos veikos pagalbos nebÅ«tų parkritÄs. NukentÄjusiojo atsitrenkimas galva į Å¡aligatvį ir galvos traumos gavimas yra tarpinÄ, bet sudÄtinga grandis tarp smÅ«gio į veidÄ ir nukentÄjusiojo mirties. Pagal teismų praktikÄ , tais atvejais, kai tarp suduoto smÅ«gio į galvÄ ir nukentÄjusiojo mirties nÄra įsiterpÄs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirÄiai, laikytina, kad priežastinis ryÅ¡ys egzistuoja (LAT kasacinÄs nutartys Nr. 2K-P-247/2009, 2K-342/2009).
Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad atsakomybÄ už žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentÄjusysis mirÄ tuoj po padarytos veikos, ar praÄjus kuriam laikui (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-P-247/2009).              Tarp kaltinamojo M. N. veiksmų ir kilusių padarinių bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys yra, jis nÄra atsitiktinis, nes tyÄinÄ M. N. veika â kaltinamojo smÅ«gis V. S. į galvÄ â buvo bÅ«tina sÄ lyga pasekmei kilti, kilusi pasekmÄ buvo dÄsningas veikos rezultatas.
Paprastai apie priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dį sprendžiama atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo vietos ypatumus, kaltininko galimybÄ numatyti, kad nukentÄjusysis gali kristi ir susitrenkti galvÄ ir dÄl to mirti. Visos nagrinÄjamoje byloje nustatytos aplinkybÄs duoda pagrindÄ manyti, kad sunkų pavojingÄ gyvybei V. S. sužalojimÄ galima buvo numatyti iÅ¡ anksto, prieÅ¡ smogiant V. S. į galvÄ . Girto kaltinamojo (jo parodymais, girtavo visÄ 2009-10-16 vakarÄ iki 2009-10-17 2 val., t. 2, b. l.
12) girtam nukentÄjusiajam (V. S. kraujyje rasta 1,48 promilÄs etilo alkoholio, t. 1, b. l.
29) suduotas smÅ«gis buvo stiprus. Ä®vykis vyko ant betoninÄmis trinkelÄmis grįsto Å¡aligatvio, nuo smÅ«gio V. S. prarado pusiausvyrÄ , krito ant kieto pagrindo ir patyrÄ sunkiÄ galvos traumÄ . Pagal fizinius duomenis (nukentÄjusysis, gimÄs (duomenys neskelbtini) m., buvo 1,71 m Å«gio, vidutinio kÅ«no sudÄjimo, t. 1, b. l. 22â24), didelį amžiaus skirtumÄ girtas nukentÄjusysis nebuvo stipresnis už kaltinamÄ jį. Objektyvi įvykio seka leidžia teigti, kad priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis dÄl kilusių padarinių nebuvo atsitiktinis, už kilusius padarinius â V.
S. mirtį â kaltinamasis M. N. trauktinas baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus jo veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto.              Teisiamajame posÄdyje kaltinamasis M. N. liudytojo M. M. parodymus apie tai, kad nukentÄjusysis V. S. pokalbio su M. M. metu M. M. rodÄ peilį ir dujų balionÄlį, panaudojo teismui įtikinti, kad jis ir pats, prieÅ¡ suduodamas smÅ«gį nukentÄjusiajam, matÄ, kaip nukentÄjusysis iÅ¡ kiÅ¡enÄs traukÄsi peilį, tai suprato kaip pavojų savo gyvybei, todÄl gynÄsi (t. 3, b. l. 24).             2009-10-18 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M.
M. parodÄ, kad jis ir M. N. 2009-10-17 nukentÄjusįjį V. S. susitiko grįždami iÅ¡ autobusų stoties. Kadangi M. M. V. S. pažinojo, sustojo su juo pasikalbÄti. M. N. kažkÄ V. S. pasakÄ ir jie abu pradÄjo stumdytis, po to parkrito ant žemÄs. Kai M. N. V. S. sudavÄ ranka ir Å¡is parvirto, M. M. parkritusįjį parvertÄ ant Å¡ono, nes jam iÅ¡ nosies bÄgo kraujas. Apie jokį peilį ar dujų balionÄlį M. M. tų parodymų metu net neužsiminÄ (t. 1, b. l. 145). Po Å¡ios apklausos M.
M. iÅ¡ sulaikymo buvo paleistas (t. 1, b. l. 162).             2009-11-26 apklaustas kaip įtariamasis M. M. parodÄ, kad konfliktas kilo po to, kai M. M. paklausÄ V. S., kur Å¡is eina, V. S. kažkÄ Ä¯Å¾eidžianÄio pasakÄ M. N., o Å¡is kažkÄ negražaus pasakÄ V. S.. M. M. parodÄ, kad tÄ paÄiÄ dienÄ , netoli â(duomenys neskelbtini) â, V. S. buvo susitikÄs anksÄiau, kad tada jam vienam V. S. rodÄ peilį ir dujų balionÄlį, o po pokalbio su V. S. M.
M. apie pamatytus daiktus papasakojo A. A., M. N., R. K.. M. M. parodÄ, kad konflikto metu V. S. peilio iÅ¡ kiÅ¡enÄs iÅ¡sitraukÄs nebuvo (t. 1, b. l. 147). Nesunku pastebÄti, kad duomenys apie peilį M. M. parodymuose atsirado po to, kai 2009-10-17 (duomenys neskelbtini) ligoninÄs priÄmimo skyriaus sanitarÄ I. N. V. S. rÅ«bus ir peilį perdavÄ policijos pareigÅ«nei J. K. ir kai Å¡i tuos daiktus apžiÅ«rÄjo (t. 1, b. l. 57, 58â63).             2010-01-11, 2010-01-12 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M.
M. parodÄ, kad pokalbio su V. S. metu V. S. jam rodÄ peilį ir dujų balionÄlį, kuriuos turÄjo striukÄs kiÅ¡enÄse, kad tuo metu, kai V. S. siÅ«lÄ muÅ¡tis, V. S. kiÅ¡o rankÄ Ä¯ kiÅ¡enÄ, todÄl M. M. pamanÄ, kad V. S. iÅ¡sitrauks peilį. M. M. taip pat parodÄ, kad susistumdymas tarp V. S. ir M. N. įvyko po to, kai M. M. paklausÄ V. S., kur jis eina, kai V. S. pasakÄ kažkÄ Ä¯Å¾eidžianÄio M. N.. VÄliau, kai, eidamas iÅ¡ paskos, V. S. siÅ«lÄ muÅ¡tis ir M. M., ir M.
N., M. M. sakÄ M. N., kad V. S. turi peilį. V. S. konflikto metu laikÄ rankÄ kiÅ¡enÄje, kurioje turÄjo peilį, taÄiau peilio iÅ¡sitraukÄs nebuvo. PrieÅ¡ smÅ«gio sudavimÄ V. S. Äjo link M. M. ir M. N., o jie abu stovÄjo (t. 1, b. l. 98â99, 103â104).             2009-10-29 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodÄ, kad jis, M. N., M. M. įvykio metu buvo gerokai apgirtÄ, kai A. A. M. N. paklausÄ, kodÄl jis susikibo su vyru, M. N. paaiÅ¡kinti nieko negalÄjo, sakÄ, kad neatsimena.
Apie tai, kad nukentÄjusysis M. M. rodÄ peilį, A. A. neužsiminÄ (t. 1, b. l. 95â96). Apie peilį jis užsiminÄ vÄliau. 2009-12-11 A. A. parodÄ, kad 2009-10-16 vakare, jam, M. M. ir M. N. einant nuo baro â(duomenys neskelbtini)â link (duomenys neskelbtini) gatvÄs, M. M. susitiko V. S. ir su juo kalbÄjosi, o atÄjÄs nuo jo pasakojo, kad V. S. jam rodÄ peilį ir dujų balionÄlį. Kad nukentÄjusysis bÅ«tų iÅ¡sitraukÄs peilį, to liudytojas A. A. nepastebÄjo (t. 1, b. l. 95â96, 97).
             Kai 2009-10-18 jau buvo sulaikytas, 2009-10-19 apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu M. N. parodÄ, kad jis, M. M., A. A., R. K. girtavo labai ilgai â nuo 2009-10-16 vakaro iki 2009-10-17 antros valandos. 2009-10-17, apie 2.30 val., einant link namų, prie parkelio susitiko girtÄ nepažįstamÄ vyriÅ¡kį. Apie kÄ su juo kalbÄjosi, neatsiminÄ dÄl girtumo. DÄl ko kilo konfliktas, nežino. Konflikto metu trenkÄ vyriÅ¡kiui į galvÄ , ir jis parkrito ant Å¡aligatvio.
M. N. nuÄjo nepagalvojÄs, kad tam žmogui gali bÅ«ti blogai. Prie parkritusio pasiliko M. M.. Ä®tariamasis parodÄ, kad daugiau apie įvykį neturi kÄ papasakoti, apie jokį nukentÄjusiojo peilį neužsiminÄ (t. 2, b. l. 12).              Po to, kai 2009-10-20 M. N. iÅ¡ laikino sulaikymo buvo paleistas (t. 2, b. l. 31), jo atmintis pagerÄjo, todÄl 2009-12-09 ir 2010-01-07 jis ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, kad, praeinant pro sutiktÄ girtÄ vyrÄ , M. M. su juo pasisveikino, o vyras M.
N. kažkodÄl pavadino snargliumi. Kai M. N. jam kažkÄ atsakÄ, o vyras priÄjo arÄiau ir norÄjo M. N. suduoti ranka į galvÄ , M. N. prisidengÄ rankomis, todÄl smÅ«gis kliuvo į rankas. Tada vyras sugriebÄ M. N. už rÅ«bų ir abu parvirto nuo Å¡aligatvio ant kelio. M. N. krito ant deÅ¡iniojo Å¡ono ir susitrenkÄ galvÄ . M. M. M. N. nuo vyriÅ¡kio atskyrÄ ir pakÄlÄ nuo žemÄs. AtsikÄlÄs vyriÅ¡kis artinosi prie M. N. siÅ«lydamas muÅ¡tis vienas prieÅ¡ vienÄ , grasino užmuÅ¡ti.
Eidamas link M. N., vyras kiÅ¡o rankÄ Ä¯ striukÄs kiÅ¡enÄ, todÄl M. N. pagalvojo, kad jis nori iÅ¡sitraukti peilį ir kÄ nors jam padaryti, todÄl iÅ¡ M. M. iÅ¡silaisvino ir kairÄs rankos kumÅ¡Äiu sudavÄ tam vyrui į deÅ¡inÄ veido pusÄ. Vyras nuo smÅ«gio parkrito nugara ant Å¡aligatvio. Po to M. N. su A. A. ir R. K. nuÄjo link namų, o (duomenys neskelbtini) kvartale iÅ¡siskirstÄ Ä¯ skirtingas puses. M. M. pasiliko prie vyriÅ¡kio. M. N. prisiminÄ ir tai, kad 2009-10-16, apie 21 val., prie baro â(duomenys neskelbtini)â M.
M. buvo susitikÄs tÄ patį vyrÄ ir, pasilikÄs su juo, kalbÄjosi, o vÄliau pasakojo, kad susitiko pažįstamÄ vyrÄ , kuris turi peilį. Kai naktį vyras puolÄ ant M. N., jis suprato, kad tai tas pats vyras, kurį sutiko prie baro â(duomenys neskelbtini) â, o kai tas vyras kiÅ¡o rankÄ Ä¯ kiÅ¡enÄ, M. N. atsiminÄ tai, kad jis turi peilį, ir dÄl to jam sudavÄ smÅ«gį, kad nuo jo apsigintų (t. 2, b. l. 13, 15â16). Kadangi kaltinamasis dÄl girtumo įvykio aplinkybių neprisiminÄ, jis tvirtino, kad iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino su A.
A. ir R. K., taÄiau, liudytojo A. A. parodymais, kaltinamasis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino tik su R. K..             2010-02-01 apklaustas kaip įtariamasis M. N. pareiÅ¡kÄ, kad jis tiksliai atsimena, kaip įvyko konfliktas, kad konflikto metu su vyru stumdÄsi, po to nuvirto ant Å¡aligatvio ir ant kelio, taÄiau parkritimo pozos neatsimena, todÄl parodymų patikrinimo vietoje metu galÄjo parodyti netiksliai, atsiminÄ, kad kairÄs rankos kumÅ¡Äiu vyriÅ¡kiui sudavÄ Ä¯ galvÄ tik vienÄ smÅ«gį, o kaip stovÄjo smÅ«giuodamas, neprisiminÄ, su M.
M. įvykio metu buvo iÅ¡gÄrÄ vienodai. M. N. parodÄ, kad vyriÅ¡kis rankÄ Ä¯ kiÅ¡enÄ kiÅ¡o, bet peilio neiÅ¡sitraukÄ (t. 2, b. l. 17).             Palyginus kaltinamojo ir liudytojo M. M. parodymus matyti, kad kaltinamojo M. N. parodymus kažkieno iniciatyva buvo bandoma priderinti prie liudytojo M. M. parodymų (iÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo turinio matyti, kad tuojau pat po įvykio 2009-10-17 2.39 val. M. M. jau skambino M. N., t. 1, b. l. 56). 2009-10-20 parodymų patikrinimo vietoje metu M.
N. parodyta vieta, kur jis smogÄ V. S. kumÅ¡Äiu, skyrÄsi nuo tos vietos, kuriÄ parodÄ 2009-12-10. 2009-12-10 parodymų patikrinimo vietoje metu M. N. parodÄ tÄ patį, kÄ 2009-12-01 parodymų patikrinimo vietoje metu parodÄ Ä¯tariamasis M. M. (t. 1, b. l. 151â157, t. 2, b. l. 23â26). IÅ¡ 2009-12-09 ir 2010-01-07 M. N. parodymų turinio matyti, kad jie ne tik priderinti prie M. M. parodymų, bet įvykio situacijÄ kaltinamojo parodymais bandyta dar labiau dramatizuoti, kaltinamojo parodymai paryÅ¡kinti įvykio detalÄmis, kurių nenurodÄ nÄ vienas iÅ¡ liudytojų ar kaltinamasis savo pirminiuose parodymuose, pavyzdžiui, apie tai, kad V.
S. M. N. pavadino snargliumi. M. N. parodymais, V. S. tik jam vienam siÅ«lÄ muÅ¡tis vienas prieÅ¡ vienÄ , tik jį grasino nužudyti, taÄiau iÅ¡ liudytojo M. M. parodymų matyti, kad toks siÅ«lymas buvo adresuotas ne tik kaltinamajam, bet ir M. M., nes kaltinamasis ir M. M. tuo metu buvo vienas Å¡alia kito.              Nei kaltinamojo M. N., nei liudytojų M. M., A. A. parodymai tikrosios konflikto priežasties neatskleidÄ. Kaltinamojo ir liudytojo M. M. parodymai kelia tam tikrų abejonių.
Mažai tikÄtina, kad V. S., M. M. parodymais, bÅ«damas pažįstamas su M. M., po to, kai su M. M. draugiÅ¡kai pasikalbÄjo, be jokios priežasties M. M. draugÄ â kaltinamÄ jį M. N. â galÄjo pavadinti įžeidžianÄiu žodžiu, norÄjo M. M. ar M. N. nužudyti arba be rimtos priežasties siÅ«lÄ jiems su juo muÅ¡tis. Kelia tam tikrų abejonių ir tai, kad M. M., dÄdamasis V. S. pažįstamu, bÅ«damas Å¡alia M. N. ir V. S., leido jiems vienas kitÄ Ä¯Å¾eidinÄti, nenutraukÄ konflikto paÄioje jo užuomazgoje, leido kaltinamajam ir nukentÄjusiajam grumtis, o pasitraukdamas su M.
N. nuo V. S., V. S. ir M. N. nenuramino, nepadÄjo V. S. iÅ¡vengti M. N. smÅ«gio. Kadangi nukentÄjusysis V. S. žuvo, paneigti ar patvirtinti abejones dÄl prieÅ¡taringo M. M. vaidmens V. S. nužudyme neįmanoma.             Nustatytos bylos aplinkybÄs duoda pagrindÄ tvirtinti, kad kaltinamojo M. N. veika bÅ«tinÄ ja gintimi nelaikytina. BÅ«tinoji gintis yra atsakomybÄ Å¡alinanti aplinkybÄ tik tada, kai ji atitinka tam tikras sÄ lygas, t. y. kÄsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.
KÄsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikÄsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybÄ, sveikatÄ , lytinÄ laisvÄ ir pan.), nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus. Pavojingumas priklauso nuo kÄsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginanÄiųjų jÄgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. KÄsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginanÄiojo vaizduotÄje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradÄtas ar tiesiogiai gresia besiginanÄiojo ar kito asmens teisÄms, visuomenÄs ar valstybÄs interesams (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010).             BÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kÄsinimosi, kai viena pusÄ nesiruoÅ¡ia pavartoti smurto, o smurtas pavartojamas netikÄtai esant užpultam (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012).
PrasidÄjÄs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kÄsinimas turi egzistuoti ir bÅ«ti nepasibaigÄs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksÄiau įvykÄ konfliktai nei prasidÄjusiu, nei tiesiogiai gresianÄiu pavojingu kÄsinimusi negali bÅ«ti laikomi (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373/2010). Vien tai, kad tam tikras asmuo dÄl savo praeities (teistumo, nuobaudų už administracinius teisÄs pažeidimus, polinkio konfliktuoti, smurtauti ir pan.) gali bÅ«ti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima bÅ«tinoji gintis, nes Å¡is baudžiamosios teisÄs institutas skirtas gintis nuo pavojingų kÄsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr.          2K-336/2008, 2K-173/2011).
Kartu pažymÄtina ir nagrinÄtos bylos kontekste Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs septynių teisÄjų kolegijos padaryta iÅ¡vada, kad tÄ aplinkybÄ, jog kÄsinimasis (ar jo grÄsmÄ) yra toks, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, gali patvirtinti ir anksÄiau, t. y. iki tokio kÄsinimosi padaryti besikÄsinanÄiojo ar kitų su juo susijusių asmenų nusikalstami veiksmai (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr.        2K-7-313/2012).             IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad Å¡alia kaltinamojo M.
N., kai vyko konfliktas su nukentÄjusiuoju V. S., nuolat buvo ir liudytojas M. M.. NagrinÄjamoje byloje nukentÄjusiojo V. S. kÄsinimasis į kaltinamojo ar liudytojo M. M. gyvybÄ, sveikatÄ pavojingas, realus ir akivaizdus nebuvo. Nors, liudytojo M. M. ir kaltinamojo M. N. parodymais, V. S. žodžiais kaltinamajam ar liudytojui M. M. grasino, ragino juos su juo muÅ¡tis, taÄiau jokių priemonių grasinimui įvykdyti nepanaudojo ir nedemonstravo, V. S. peiliu ar dujų balionÄliu negrasino ir negÄ sdino, nors, be abejonÄs, suvokÄ, kad jÄgų santykis â ne jo naudai, kad dviejų jaunesnių prieÅ¡ininkų ar vienÄ , bet turintį pagalbininkÄ , vienas neįveiks, kad nuo jų gali nukentÄti pats.
V. S. kibimas prie kaltinamojo ar liudytojo M. M. realiu kÄsinimusi į jų gyvybÄ ar sveikatÄ nelaikytinas, toks kÄsinimasis objektyviai neegzistavo, nebuvo akivaizdus ir prasidÄjÄs, todÄl negalÄjo atsirasti net ir neblaivaus kaltinamojo vaizduotÄje. Net ir tuo atveju, jeigu keletÄ valandų prieÅ¡ įvykį pokalbio su M. M. metu V. S. M. M. peilį demonstravo, nereiÅ¡kia, kad tai buvo V. S. įspÄjimas, kad Å¡is peilis gali bÅ«ti panaudotas puolimui prieÅ¡ M. M.. GrÄsmÄ nukentÄti nuo peilio, Å¡aunamojo ar kitokio ginklo atsiranda nuo tada, kai juo tiesiogiai grasinama arba perspÄjama, kad ginklas bus panaudotas, bet ne nuo tada, kai sužinoma, kad konflikto Å¡alis ginklÄ turi, ar manoma, kad gali jį turÄti ir panaudoti.             Kolegijos nuomone, versija apie tai, kad V.
S. be jokios priežasties gyrÄsi M. M., jog turi peilį ir dujų balionÄlį, yra iÅ¡galvota bÅ«tinosios ginties versijai pateikti po to, kai M. M. tapo žinoma, jog ligoninÄje V. S. rÅ«buose (t. 1, b. l. 125â126) buvo surastas ir tyrÄjai J. K. perduotas peilis (t. 1, b. l. 57), o dujų balionÄlis atiduotas nukentÄjusiajai O. S. (t. 3, b. l. 25). Tai, kad V. S. peilį laikÄ ne kur nors kitur, bet striukÄs kiÅ¡enÄje, tÄra tik liudytojo M. M. parodymai. NÄ vienų parodymų metu liudytojas M.
M. jam rodyto peilio apibÅ«dinti negalÄjo, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisÄjai, patvirtino, kad peilio detaliai apibÅ«dinti negali (t. 1, b. l. 103â104). IÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad, prieÅ¡ patirdamas smÅ«gį, nukentÄjusysis V. S. jokio peilio rankoje nelaikÄ, jeigu bÅ«tų buvÄ kitaip, nuvirtus V. S. ant Å¡aligatvio, jo peilis bÅ«tų buvÄs surastas ne kelnių kiÅ¡enÄje, bet ant Å¡aligatvio ar gatvÄje.             Kaltinamojo M. N. veiksmų prieÅ¡ M.
S. baudžiamasis teisinis vertinimas priklauso ir nuo atsakymo į klausimÄ , ar kaltinamasis neperžengÄ bÅ«tinosios ginties ribų. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį bÅ«tinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra aiÅ¡kus gynybos neatitikimas kÄsinimosi pobÅ«džiui ir pavojingumui ir kai tyÄia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata. Padaryta veika vertinama kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas kai:
1) gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kÄsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata, 3) tai padaryta tiesiogine tyÄia (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423/2011).             Pagal teismų praktikÄ iÅ¡vada dÄl bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo gali bÅ«ti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kÄsinimosi aiÅ¡kiai neatitinka kÄsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. KÄsinimosi pobÅ«dį nulemia vertybÄs, kurioms gresia pavojus (gyvybÄ, sveikata, nuosavybÄ ir pan.), o jo pavojingumÄ â kÄsinimosi intensyvumas, besikÄsinanÄiųjų skaiÄius, jÄgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonÄs, galimos žalos dydis ir panaÅ¡iai.
IÅ¡ anksÄiau aptartų bylos aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad realaus kÄsinimosi į kaltinamojo ar Å¡alia jo buvusio liudytojo M. M. gyvybes ar sveikatÄ nebuvo, toks kÄsinimasis objektyviai neegzistavo, nebuvo akivaizdus ir prasidÄjÄs, situacija bÅ«tinajai ginÄiai atsirasti nebuvo susidariusi, ant nukentÄjusiojo V. S. puolÄ pats kaltinamasis M. N., todÄl iÅ¡plÄstinÄms studijoms dÄl bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo Å¡ioje byloje nÄra pagrindo.             Kaltinamojo M.
N. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnį, kuris numato neatsargia kalte sukeltus padarinius, taip pat nÄra jokio pagrindo. Byloje jokių kaltinamojo fizinÄ ar psichinÄ bÅ«klÄ charakterizuojanÄių ypatumų, dÄl kurių jis su savo aktyviais veiksmais susijusių padarinių galÄjo nenumatyti, nenustatyta.             Kaltinamasis M. N., smogdamas kumÅ¡Äiu nukentÄjusiajam į galvÄ , suvokÄ pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir numatÄ, kad dÄl jo suduoto smÅ«gio V.
S. gali kristi aukÅ¡tielninkas ir atsitrenkti galva į betono plytelÄmis grįstÄ Å¡aligatvį, kad dÄl to gali kilti labai sunkÅ«s padariniai, ir nors tokių padarinių â nukentÄjusiojo mirties â nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyÄia (BK 15 straipsnio 3 dalis).                                                  DÄl bausmÄs              Kaltinamasis M.
N. netiesiogine tyÄia padarÄ labai sunkų nusikaltimÄ , pasikÄsino į didžiausiÄ Å¾mogaus vertybÄ â gyvybÄ, nusikaltimas baigtas.             Nors M. N. neteistas (t. 2, b. l. 38), taÄiau polinkį, pavartojus svaigalus, daryti teisÄs pažeidimus turÄjo. IÅ¡ policijos įskaitos duomenų matyti, kad 2006-05-22 M. N. pagal ATPK 129 straipsnį buvo baustas bauda už tai, kad vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus ir neturÄdamas teisÄs vairuoti. 2008-08-22 M. N. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį baustas už tai, kad, neturÄdamas teisÄs vairuoti, vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus ir sukÄlÄ eismo įvykį (t. 2, b. l. 40â41).
IÅ¡ policijos įskaitos duomenų taip pat matyti, kad 2009-10-22 M. N. buvo baustas už nedidelį chuliganizmÄ (t. 2, b. l. 47), 2009-09-21 â už smulkų svetimo turto pagrobimÄ ,  2009-02-09 â už vieÅ¡osios rimties trikdymÄ (t. 2, b. l. 46), 2008-04-16 â už alkoholinių gÄrimų gÄrimÄ vieÅ¡oje vietoje, 2008-01-29 â už nedidelį chuliganizmÄ (t. 2, b. l. 44), 2008-01-17 â už vieÅ¡osios rimties trikdymÄ (t. 2, b. l. 45), 2006-09-10 â už alkoholinių gÄrimų gÄrimÄ vieÅ¡oje vietoje (t. 2, b. l. 42â43).                          ŠilutÄs rajono savivaldybÄs administracijos Å ilutÄs seniÅ«nija apie M.
N. ir jo Å¡eimÄ jokių žinių neturi, už blogÄ elgesį M. N. seniÅ«nijoje nesvarstytas (t. 2, b. l. 67).              Kaltinamojo M. N. atsakomybÄ sunkina tai, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, ir Å¡i aplinkybÄ turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).             IÅ¡ 2009-10-27 teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. M 674/09(03) tiriamosios dalies matyti, kad, (duomenys neskelbtini) poliklinikos duomenimis, 2001-07-31 12.40 val. nukentÄjusįjį V.
S. į medicinos įstaigÄ atveÅ¾Ä GMP dÄl galvos skausmų ir sutrikusios orientacijos. AnamnezÄ: âprieÅ¡ savaitÄ sumuÅ¡Ä chuliganai.â Nuo 2001-07-31 iki 2001-08-01 buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninÄs Neurochirurgijos skyriuje. Nustatyta diagnozÄ: âgalvos sumuÅ¡imas, galvos smegenų sukrÄtimas, potrauminis kairÄs pusÄs momeninÄsâkaktinÄs skilties cistinis arachnoiditas.â AnamnezÄ: âprieÅ¡ 1 savaitÄ buvo sumuÅ¡tas, buvo be sÄ monÄs, prieÅ¡ keletÄ metų turÄjo sunkiÄ galvos traumÄ , dÄl to turi II invalidumo grupÄ.
PrieÅ¡ dvi dienas žmona pastebÄjo sutrikusiÄ psichikÄ , tapo neadekvatus, iÅ¡ryÅ¡kÄjo ataksija (žmonÄs, sergantys smegenÄlių ataksija, gali turÄti problemų reguliuojant raumenų susitraukimų jÄgÄ , nuotolį, kryptį, greitį ir ritmÄ â lt.wikipedia.informacija). 2002-01-31 V. S. į gydymo įstaigÄ atvyko su žmona, nurodÄ, kad prieÅ¡ savaitÄ buvo sumuÅ¡tas. Be sÄ monÄs nebuvo. AntrÄ dienÄ tapo dezorientuotas, agresyvus, pradÄjo trikti eisena.â Nuo 2002-12-04 iki 2002-12-16 gydÄsi (duomenys neskelbtini) ligoninÄje.
DiagnozÄ: âkairÄs krÅ«tinÄs lÄ stos sumuÅ¡imas, kairÄs pusÄs IX, X Å¡onkaulių lūžis, kairÄs pusÄs hemotaraksas, kairiojo inksto sumuÅ¡imas.â Nuo 2003-02-17 iki 2003-02-26 gydytas Neurologijos skyriuje. KlinikinÄ diagnozÄ: âtrauminÄ galvos smegenų liga, psichoorganinis sindromas, pablogÄjimas.â 2004-02-14 1 val. policija V. S. atveÅ¾Ä girtumo nustatymui. Nuo 2004-08-07 iki 2004-08-13 V. S. buvo gydytas Traumatologijos skyriuje dÄl galvos, veido sumuÅ¡imo, veido muÅ¡tinių žaizdų, galvos smegenų sukrÄtimo. 2008-05-24 krito nuo laiptų, susitrenkÄ galvÄ .
Nustatyta diagnozÄ: âveido, galvos, kairiojo peties, krÅ«tinÄs, stuburo juosmeninÄs dalies, deÅ¡inÄs Å¡launies sumuÅ¡imas.â 2009-05-23 nustatyta diagnozÄ: âdeÅ¡inÄs Å¡launies keturgalvio raumens vidinÄs galvos plyÅ¡imas.â 2009-10-17 2.45 val. pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninÄs Reanimacijos skyrių (GMP iÅ¡kvietimo laikas â 2.24 val., GMP kvietÄ policija), buvo rastas gulintis ant Å¡aligatvio (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvÄje ties 13 namu, nesÄ moningas, 2009-10-17 pervežtas į (duomenys neskelbtini).
Nustatyta diagnozÄ: âgalvos smegenų trauma, galvos smegenų skliauto kairÄs pusÄs lūžimas, subduralinÄ kraujosruva kairÄje, cerebralinÄ koma, veido sumuÅ¡imas, seni potrepanaciniai defektai, girtumasâ (t. 1, b. l. 22â24).             IÅ¡ policijos įskaitos duomenų matyti, kad 2004-02-17 V. S. buvo skirta administracinÄ nuobauda už nedidelį chuliganizmÄ , o 2007-02-19 â už alkoholinių gÄrimų gÄrimÄ vieÅ¡oje vietoje (t. 1, b. l. 71).             IÅ¡ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro 2009-11-10 pažymos matyti (t. 1, b. l. 73), kad V.
S. Psichikos sveikatos centro ar priklausomybÄs ligų kabineto įskaiton įraÅ¡ytas nebuvo, sirgo organiniu nuotaikos sutrikimu, depresija (potrauminis sindromas).IÅ¡ policijos įskaitos duomenų, 2009-10-27 teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. M 674/09(03) tiriamosios dalies matyti, kad V. S. ir iki 2009-10-17 vartodavo alkoholinius gÄrimus, turÄdavo konfliktų su kitais asmenimis, nuo kitų asmenų patirdavo fizinį smurtÄ , taÄiau kad bÅ«tų sužalojÄs kÄ nors pats, tokių duomenų byloje nÄra.             Nepaneigus tos aplinkybÄs, kad girtas nukentÄjusysis V.
S. konflikto pradžioje su kaltinamuoju M. N. stumdÄsi ir grÅ«mÄsi, vÄliau prie neblaivių kaltinamojo M. N. ir liudytojo M. M. artinosi siÅ«lydamas muÅ¡tis, kad tai paskatino kaltinamÄ jį M. N. pulti ir suduoti smÅ«gį nukentÄjusiajam į galvÄ , kaltinamojo M. N. atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis nukentÄjusiojo V. S. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). DÄl Å¡ios atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs kaltinamajam skirtina mažesnÄ bausmÄ negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmÄs vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).             Po nusikaltimo padarymo M.
N. buvo sulaikytas 2009-10-18 14 val., bet 2009-10-20 13.50 val. buvo paleistas (t. 2, b. l. 28, 31). 2010-04-12 KlaipÄdos apygardos teismo nutartimi paskelbta kaltinamojo M. N. paieÅ¡ka, kardomosios priemonÄs â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti ir dokumento paÄmimas â buvo pakeistos į suÄmimÄ (t. 2, b. l. 123â124). 2010-03-25 M. N. iÅ¡vyko į užsienį (t. 2, b. l. 134). 2010-07-02 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iÅ¡davÄ Europos areÅ¡to orderį (t. 2, b. l. 151â155). 2013-07-06 M.
N. buvo sulaikytas JungtinÄje KaralystÄje (t. 2, b. l. 149), o Lietuvos Respublikai perduotas 2014-07-08 (t. 3, b. l. 39â42).             KlaipÄdos apygardos teismo 2014-07-09 nutartimi M. N. suÄmimo terminas buvo nustatytas trims mÄnesiams (t. 2, b. l. 176â177), vÄliau suÄmimo terminas buvo tÄsiamas iki Å¡io laiko. M. N. sulaikymo laikas nuo 2009-10-18 iki 2009-10-20 ir suÄmimo laikas nuo 2013-07-06 įskaitytini į jo bausmÄs laikÄ (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).
                                        DÄl civilinių ieÅ¡kinių IÅ¡ byloje esamo 2010-01-13 patikslinto civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad nukentÄjusioji O. S. reikalavo iÅ¡ M. N. jai priteisti 11879,24 Lt turtinei žalai atlyginti ir vienÄ milijonÄ litų neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 82). NukentÄjusioji G. S. 2010-01-27 ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo M. N. priteisti 500000 litų neturtinei žalai atlyginti, kadangi dÄl tÄvo V.
S. netekties patyrÄ moralinÄ Å¾alÄ (t. 1, b. l. 91). Teisiamajame posÄdyje nukentÄjusioji G. M. (S.) parodÄ, kad, mirus tÄvui, neteko jo piniginÄs paramos, nes jei tÄvas bÅ«tų buvÄs gyvas, jis bÅ«tų visÄ laikÄ jÄ rÄmÄs, jis už invalidumÄ gaudavo 800 litų. Kai mirÄ tÄvas, ji studijavo, bet į namus grįždavo savaitgaliais. Su tÄvu santykiai buvo geri, su juo susiskambindavo, jis nuveždavo jÄ iki (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ ten parveždavo. NukentÄjusioji parodÄ, kad turi sukÅ«rusi savo Å¡eimÄ .
Po tÄvo žūties niekas jo neatstos, jo nebus ir per Å¡ventes (t. 3, b. l. 128).Teisiamajame posÄdyje nukentÄjusioji O. S. parodÄ, kad labai konkreÄias savo vyro laidojimo iÅ¡laidas iÅ¡vardijo ikiteisminio tyrimo metu ir praÅ¡Ä tais duomenimis vadovautis. IÅ¡ nukentÄjusiosios O. S. 2009-11-19 ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji iÅ¡vardijo, kokias iÅ¡laidas patyrÄ laidodama savo vyrÄ V. S., paminÄjo sÅ«naus A. skrydžio lÄktuvu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į LietuvÄ Â bei atgal iÅ¡laidas â 1500 Lt, nurodÄ kitas V.
S. laidojimo iÅ¡laidas. Teisiamajame posÄdyje O. S. pateikÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad 2010-06-29 už paminklÄ sumokÄta 4850 Lt (t. 3, b. l. 15), taip pat pateikÄ duomenis apie sÅ«naus A. skrydžio į tÄvo laidotuves iÅ¡laidas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) â 396,71 Eur (t. 3, b. l. 16â19). Teisiamajame posÄdyje O. S. parodÄ, kad ryÅ¡ium su vyro V. S. laidotuvÄmis ji patyrÄ 11600 Lt dydžio turtinÄ Å¾alÄ , žalos dydis pagrįstas dokumentais, ir 100000 litų dydžio neturtinÄ Å¾alÄ , Å¡ias sumas praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltininko (t. 3, b. l. 128).Asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.
Teismas jį nagrinÄja kartu su baudžiamÄ ja byla (Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis, toliau BPK).Kaltinamasis M. N. teisiamajame posÄdyje su O. S. praÅ¡omu priteisti turtinÄs žalos dydžiu sutiko, o praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄs žalos dydį praÅ¡Ä sumažinti iki 5000 Lt dydžio (t. 3, b. l. 128).NukentÄjusioji O. S. savo vyro V. S. laidojimo iÅ¡laidas pagrindÄ dokumentais ir savo parodymais, kaltinamasis turtinÄs žalos dydžio neginÄijo, todÄl teisiamajame posÄdyje praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo priteisti turtinei žalai atlyginti 11600 Lt suma, kuri atitinka 3359 eurų sumÄ , O.
S. priteistina (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 6.291 straipsnis, toliau CK).Teisiamajame posÄdyje nukentÄjusioji O. S. anksÄiau reikalautÄ priteisti vieno milijono litų neturtinÄ Å¾alÄ (t. 1, b. l.
79) sumažino iki 100000 litų. PraÅ¡ydama priteisti iÅ¡ kaltinamojo 100000 litų neturtinÄs žalos, O. S. parodÄ, kad, kol vyras buvo gyvas, jÄ nuveždavo į darbÄ , padÄdavo dirbti sode, tvarkytis namuose, nuveždavo į mokyklÄ vaikus, be vyro gyventi sunkiau ir finansiÅ¡kai, nes reikia iÅ¡laikyti save, vaikus ir butÄ . Po vyro mirties patyrÄ stresÄ , turÄjo gerti raminamuosius vaistus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinÄs žalos minimumo ar maksimumo, jÄ kiekvienoje byloje dÄl kiekvieno nukentÄjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).
NeturtinÄ Å¾ala yra dvasinÄ skriauda, kuriÄ tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis â sudaryti materialines prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas â jokie pinigai, joks materialus turtas â negali atstoti (2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisÄs principai, konkreÄioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.
PažymÄtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentÄjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmÄ bÅ«tų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, taÄiau kartu bÅ«tina atsižvelgti ir į žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtį, žalos padarymo aplinkybes. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentÄjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
NeturtinÄ Å¾ala padaroma nematerialioms vertybÄms, todÄl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Ä®statyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, bet kuo teisingiau kompensuoti dÄl neteisÄtų veiksmų nukentÄjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. NeturtinÄ Å¾ala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninÄ Å¾ala, t.y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybÄs ir priklauso nuo paties iÅ¡gyventų emocijų.
NeturtinÄ Å¾ala fiziniam asmeniui padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kanÄias ir iÅ¡gyvenimus, tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, kuris yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas.PraÅ¡ydama priteisti iÅ¡ kaltinamojo 100000 litų neturtinÄs žalos, O. S. savo reikalavimÄ grindÄ materialinio pobÅ«džio samprotavimais ir V. S. pagalba, prižiÅ«rint namų Å«kį, bei pagalba nukentÄjusiajai nuvažiuoti į darbÄ , o vaikams į mokyklÄ , teigÄ, kad po vyro mirties ji patyrÄ stresÄ , turÄjo gerti raminamuosius vaistus.
Apie tai, ar dÄl patirto streso kokių nors neigiamų O. S. sveikatos pakitimų iÅ¡liko iki Å¡iol, duomenų byloje nÄra.PraÅ¡ydama priteisti iÅ¡ kaltinamojo 500000 litų neturtinÄs žalos, žuvusiojo duktÄ nukentÄjusioji G. M. (S.) teisiamajame posÄdyje savo reikalavimÄ taip pat motyvavo vadovaudamasi materialiniu aspektu bei tÄvo pagalba padedant jai nuvažiuoti iki mokymosi įstaigos (duomenys neskelbtini), akcentavo, kad santykiai su tÄvu buvo labai geri, jo niekas neatstos. NukentÄjusiųjų susirÅ«pinimas ir nerimas dÄl labai artimo žmogaus netekties teismui suprantamas, taÄiau ne bet koks susirÅ«pinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinÄs žalos atsiradimo faktas.
RÅ«pesÄiai ginant savo teises yra įprasta ir neiÅ¡vengiama bÅ«tinybÄ. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas civilinÄje byloje Nr. 3K-3-469 (2007 m. lapkriÄio 6 d. nutartis) pasisakÄ, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rÅ«pesÄiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrÄtimų, emocinÄs depresijos, asmens garbÄs, orumo pažeidimo faktas.Nei nukentÄjusioji O. S., nei nukentÄjusioji G. M. (S.) savo reikalavimų priteisti dideles sumas neturtinÄms žaloms atlyginti kažkokiomis ypatingomis aplinkybÄmis, iÅ¡skyrus kasdienius buitinius rÅ«pesÄius, nepagrindÄ.
Nuo V. S. žūties iki Å¡io nuosprendžio priÄmimo praÄjo penkeri metai laiko. IÅ¡ nukentÄjusiosios G. M. (S.) parodymų matyti, kad iki tÄvo mirties ji mokÄsi (duomenys neskelbtini), į namus sugrįždavo ir su tÄvu matydavosi savaitgaliais, vÄliau sukÅ«rÄ savo Å¡eimÄ . Kaltinamojo M. N. turtinÄ padÄtis bloga, jis nedirba, savo pajamų ar kitokio turto neturi. Teismų praktikoje priimta laikyti, kad žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtis sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinÄs žalos dydį.
Esminis neturtinÄs žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmÄs ir dÄl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai (LAT nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-371/2003, LAT nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-511/2004).Teismas, įvertindamas neturtinÄ Å¾alÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, nÄra visiÅ¡kai laisvas, jis įpareigotas atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį, privalo vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas kiekvienu atveju analizuojant žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtį įpareigoja vertinti, kas atsakingas už žalÄ â fizinis ar juridinis asmuo. Teismo sprendimas turi bÅ«ti realiai įgyvendinamas ir neturi privesti žalÄ atlyginsianÄio asmens prie bankroto ar visiÅ¡ko skurdo slenksÄio.NebÅ«tų labai tikslinga ir protinga iÅ¡ niekur nedirbanÄio ir savo nekilnojamojo turto neturinÄio kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti visÄ nukentÄjusiųjų praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄ Å¾alÄ .
Turi bÅ«ti įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo tikimybÄ ir už neturtinÄ Å¾alÄ nustatoma tokia piniginÄ kompensacija, kuri pasiektų nukentÄjusįjį per protingÄ terminÄ ir bÅ«tų jam aktuali, suteiktų realiÄ galimybÄ ja pasinaudoti (LAT nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Nepaisant kaltinamojo padaryto nusikaltimo ir prievolÄs atlyginti padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ , svarbu užtikrinti, kad žalÄ padarÄs asmuo realiai galÄtų sumokÄti nukentÄjusiosioms priteistÄ neturtinÄs žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ , o nukentÄjusiosios realiai gautų joms priteistas sumas.
Kaltinamasis M. N. yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, todÄl yra pagrindo manyti, kad darbo pagal savo sugebÄjimus kada nors susiras ir uždirbs tiek, kad galÄtų iÅ¡laikyti save ir bent dalimis atlyginti nukentÄjusiosioms priteistÄ neturtinÄ Å¾alÄ .Atsižvelgiant į anksÄiau aptartas aplinkybes, į nukentÄjusiųjų motyvacijÄ priteisti nepagrįstai dideles sumas iÅ¡ kaltinamojo, kuris jokio turto neturi (t. 2, b. l. 37, 50â65), atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis nukentÄjusiojo V.
S. elgesys, ir vienos, ir kitos nukentÄjusiosios praÅ¡omos neturtinei žalai atlyginti priteistinos sumos žymiai mažintinos. Atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytus kriterijus, teismų praktikÄ , kitas paminÄtas bylos aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad 35000 litų dydžio piniginÄ kompensacija, kuri tolygi 10136 eurams, nukentÄjusiajai O. S., ir 30000 litų dydžio piniginÄ kompensacija, kuri tolygi 8688 eurams, nukentÄjusiajai G. M. (S.), neturtinei žalai atlyginti nukentÄjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrÄ turÄtų atitikti, todÄl O.
S. iÅ¡ M. N. neturtinei žalai atlyginti priteistini 10136 eurai, o G. M. â 8688 eurai (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovÄ â ValstybinÄ ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ((duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) â(duomenys neskelbtini) â AB, banko kodas 73000) pareiÅ¡kÄ 6988,32 Lt, kurie atitinka 2023 Eur 95 ct, dydžio ieÅ¡kinį žalai, kuri atsirado ligoninÄs stacionare gydant sunkiai sužalotÄ V. S., atlyginti (t. 1, b. l. 34â35).
Å ias iÅ¡laidas sveikatos priežiÅ«ros įstaigai apmokÄjo ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lÄšų biudžeto lÄšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatomis žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. TeritorinÄs ligonių kasos, iÅ¡mokÄjusios atitinkamas gydymo iÅ¡mokas, Å¡ias sumas atgrÄžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡ dÄl žalos padarymo kaltų asmenų CK nustatyta tvarka, tokia tvarka nustatyta CK 6.290 straipsnio 3 dalyje, pagal kuriÄ draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokÄjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisÄ Ä¯ žalÄ padariusį asmenį.
Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, atlyginÄs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgrÄžtinio reikalavimo) teisÄ tokio dydžio, kiek sumokÄjo, žalos atlyginimo. Kaltinamasis M. N. V. S. sužalojo tyÄiniais nusikalstamais veiksmais, todÄl atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ privalo (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinys pagrįstas V. S. gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡u (t. 1, b. l. 36).
Civiliniame kodekse yra įtvirtintas visiÅ¡ko padarytų nuostolių atlyginimo principas, todÄl mažinti atlygintinos žalos dydį nÄra pagrindo.                             DÄl daiktinių įrodymų Dvi skaitmenines laikmenos, kuriose užfiksuoti telefoniniai skambuÄiai ir SMS iÅ¡klotinÄs bei mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus bokÅ¡tų informacija (vokas antro bylos tomo pabaigoje), saugotinos byloje.Dalis žuvusiojo V. S. rÅ«bų (kojinÄs, marÅ¡kiniai trumpomis rankovÄmis, marÅ¡kiniai ilgomis rankovÄmis) 2010-01-29 pagal pakvitavimÄ perduoti saugoti žuvusiojo žmonai O.
S. (t. 1, b. l. 66, 67), o kelnÄs, diržas, striukÄ, megztinis, peilis, pusbaÄiai tebesaugomi KlaipÄdos apskrities VPK Å ilutÄs rajono policijos komisariate (2009-10-21 kvitas B, serija BBB, Nr. 007543, t. 1, b. l. 64, 65). MenkaverÄiai daiktai: kelnÄs, diržas, striukÄ, megztinis, peilis, pusbaÄiai, nuosprendžiui įsiteisÄjus, perduotini žuvusiojo V. S. žmonai O. S. ar kitiems jo Å¡eimos nariams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o jeigu paminÄtų daiktų atsiimti niekas nepageidautų, juos kaip menkaverÄius sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
                          DÄl proceso iÅ¡laidų Byloje dalyvavusiai liudytojai D. B. kelionÄs iÅ¡laidoms į teismÄ atlyginti iÅ¡ teismo lÄšų buvo sumokÄta 13 Lt (t. 3, b. l. 70). Byloje kaip liudytojams dalyvavusiems D. A., V. Å . taip pat buvo apmokÄtos kelionÄs į teismÄ iÅ¡laidos â iÅ¡ viso 51,54 Lt (t. 2, b. l. 129). Byloje dalyvavusiam liudytojui Ž. M. kelionÄs iÅ¡laidoms į teismÄ atlyginti iÅ¡ teismo lÄšų buvo sumokÄta 43,45 Lt (t. 3, b. l. 137).
IÅ¡ viso liudytojų kelionÄs į teismÄ iÅ¡laidoms apmokÄti panaudoti 107,99 Lt, kurie atitinka 31 Eur 27 ct. Å ios proceso iÅ¡laidos (BPK 103 straipsnio 1 punktas) priteistinos iÅ¡ nuteistojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis) į valstybÄs biudžetÄ .IÅ¡ Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-07-14 raÅ¡to Nr. 5-S-2346 matyti, kad bendra M. N. ekstradicijos iÅ¡ JungtinÄs KaralystÄs iÅ¡laidų suma sudarÄ 8371,82 Lt. IÅ¡laidos pagrįstos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktais dokumentais (t. 2, b. l. 183â188).
M. N. ekstradicijos iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis (BPK 106 straipsnio 6 punktas), jos iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis), nes atsirado dÄl kaltinamojo tyÄios â bandymo pasislÄpti nuo teismo. 8371,82 Lt, kurie atitinka 2424 Eur 64 ct, priteistini Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas                            n u s p r e n d ž i a :
M. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti aÅ¡tuonerių (8) metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jÄ atliekant pataisos namuose.Ä® bausmÄs laikÄ Ä¯skaityti nuteistojo M. N. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2009-10-18 iki 2009-10-20 ir suÄmimo laikÄ nuo 2013-07-06 (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis).Nuteistojo M. N. bausmÄs pradžiÄ skaiÄiuoti nuo 2013-07-06.             Nuteistajam M. N. palikti kardomÄ jÄ priemonÄ â suÄmimÄ .                          Priteisti iÅ¡ M.
N. O. S. 3359 eurus turtinei žalai atlyginti ir 10136 eurus neturtinei žalai atlyginti.             Priteisti iÅ¡ M. N. G. M. (S.) 8688 eurus neturtinei žalai atlyginti.                           Priteisti iÅ¡ nuteistojo M. N. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ((duomenys neskelbtini), įmonÄs kodas (duomenys neskelbtini) , atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) â(duomenys neskelbtini) â, AB, banko kodas 73000) 2023 Eur 95 ct nukentÄjusiojo V.
S. gydymo ligoninÄs stacionare iÅ¡laidoms atlyginti.                          Dvi skaitmenines laikmenas, kuriose užfiksuoti telefoniniai skambuÄiai ir SMS iÅ¡klotinÄs bei mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus bokÅ¡tų informacija, saugoti byloje.             Žuvusiojo V. S. kelnes, dirÅ¾Ä , striukÄ, megztinį, peilį, pusbaÄius (saugomus KlaipÄdos apskrities VPK Å ilutÄs rajono policijos komisariate, 2009-10-21 kvitas B, serija BBB, Nr. 007543, t. 1, b. l. 64, 65), nuosprendžiui įsiteisÄjus, perduoti žuvusiojo V.
S. žmonai O. S. ar kitiems jo Å¡eimos nariams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o jeigu paminÄtų daiktų atsiimti niekas nepageidautų, juos kaip menkaverÄius sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).                          Priteisti iÅ¡ nuteistojo M. N. į valstybÄs pajamas 31 Eur 27 ct proceso iÅ¡laidų.             Priteisti iÅ¡ nuteistojo M. N. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas) 2424 Eur 64 ct proceso iÅ¡laidų.                          Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo, suimtam nuteistajam Å¡is terminas skaiÄiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per KlaipÄdos apygardos teismÄ .Kolegijos pirmininkas                                                                       Stasys Valužis TeisÄjai                                                                                  Dalius Jocys                Linas PauliukÄnas Â