fbcd71e8-435c-430f-b4e4-65ecb573175f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1504-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00161-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3; 20.2.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. P. (D. P.), vieÅ¡ame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. P. 2018-01-12 teismui paÅ¡tu pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–8). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2016-08-26 iki 2017-06-22, kurios esÄ neatitinka teisės aktų reikalavimų. Kameros, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas, neatitiko vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų.

PareiÅ¡kėjo privatumas pažeidžiamas, nes sanitarinis mazgas įrengtas gyvenamojoje patalpoje, atskirtas tik 1,35 m. aukščio sienele, kameroje jaučiamas nemalonus kvapas. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors tokia pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui. Teigia, kad suimtasis arba nuteistasis turėtų 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.

Nurodo, kad dažnai nėra Å¡ilto (karÅ¡to) vandens ir nėra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę – pareiÅ¡kėjui buvo leista nusiprausti po duÅ¡u tik po dviejų savaičių. Ventiliacija kamerose neveikia, todėl yra drėgna ir tamsu. Kamerose nėra užtikrinamas patalpos apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa nepakankama, o nuo elektrinės Å¡viesos skauda akis ir galvÄ , patys iÅ¡jungti apÅ¡vietimo kalinami asmenys neturi galimybės. ŽiemÄ kamerose Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta.

Kamerose yra pilna tarakonų. Maistas kalėjime nėra skanus, o jo energetinė vertė nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Teigia, kad Å¡ie pažeidimai tęsiasi jau 10 metų, visos Å¡ios aplinkybės turi įtakos pareiÅ¡kėjo psichikai ir sveikatai. Nurodo patyręs neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ emociniais ir psichologiniais iÅ¡gyvenimais, sutriko pareiÅ¡kėjo nervų sistema, tapo nervingas, nuolat jaučia pažeminimÄ ir kančiÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 13–21). PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi etikos taisyklių, vidaus tvarkos taisyklių bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Pažymėjo, kad nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Teigia, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga, o vienos valandos per dienÄ pasivaikščiojimas gryname ore pripažįstamas pakankamu. Pažymėjo, kad kalinimo įstaigoje laikomų asmenų valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka fiziologines mitybos normas. Atkreipė dėmesį, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinosios civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų sÄ lygos, t. y. neteisėtų veiksmų.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje yra kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2016-08-26 iki 2017-06-22. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis kamerose LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamÄ jį plotÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Å¡io įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015), patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Bylos medžiaga patvirtina ir nėra ginčo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas toliau nurodytose kamerose nuo 2016-08-26 iki 2017-06-22: 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 122 (1-2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 171 (1-2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 156 (2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 104 (3 asm.); 7,78 kv. m. ploto kameroje Nr. 289 (1-2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 127 (1-2 asm.); 7,45 kv. m. ploto kameroje Nr. 115 (1-2 asm.); 7,68 kv. m. ploto kameroje Nr. 288 (1-2 asm.); 7,95 kv. m. ploto kameroje Nr. 341 (1-2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 186 (1-2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 144 (1-2 asm.); 7,76 kv. m. ploto kameroje Nr. 290 (1-2 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 114 (1 asm.); 7,81 kv. m. ploto kameroje Nr. 318 (1-2 asm.); 7,82 kv. m. ploto kameroje Nr. 280 (2 asm.); 23,32 kv. m. ploto kameroje Nr. 256 (4-6 asm.); 34,57 kv. m. ploto kameroje Nr. 257 (4-9 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 119 (1 asm.); 7,80 kv. m. ploto kameroje Nr. 359 (2 asm.); 34,71 kv. m. ploto kameroje Nr. 254 (6-9 asm.).

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose laikytų asmenų skaičių, spręstina, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas visÄ kalinimo laikotarpį, pareiÅ¡kėjui skirtingais laikotarpiais teko nuo 3,84 kv. m. iki 8,64 kv. m. ploto. Todėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų Å¡iuo aspektu nenustatyta. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, jog suimtiems ir kalinamiems asmenims galimybė nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u suteikiama tik vienÄ katÄ per savaitę, pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės nusiprausti net ir po dviejų savaičių.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte teigiama, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kalinamiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. Teismas pažymi, kad suteikiamas laikas naudotis duÅ¡u visų pirma yra skirtas asmens higienai. PareiÅ¡kėjas skunde neginčija aplinkybės, jog jam buvo suteikiama galimybė vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. nusiprausti duÅ¡e po Å¡iltu vandeniu.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių, jog jis per nustatytÄ laikÄ nespėdavo nusiprausti arba faktų, pagrindžiančių bÅ«tinumÄ pareiÅ¡kėjui suteikti papildomÄ apsilankymÄ duÅ¡e. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad kartÄ jam nebuvo suteikta galimybė nusiprausti net ir po dviejų savaičių, yra neindividualizuotas, bendro pobÅ«džio, pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo kada jam nebuvo suteikiama galimybė praustis po duÅ¡u. Be to, LukiÅ¡kių TI-K 2018-01-23 tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 24-787 patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymų ar skundų įkalinimo įstaigos administracijai 2016-2017 m. laikotarpiu nepateikė (b. l. 65).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui duomenų ir įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima neginčytinai spręsti, kad neužteko vieno karto per savaitę pasinaudoti duÅ¡u ir taip tinkamai užtikrinti higienÄ , nurodytų aplinkybių iÅ¡ esmės neindividualizavo, ir į tai, kad atsakovas užtikrino pareiÅ¡kėjo teisę vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, teismo vertinimu, negalima pripažinti, jog atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.

Pareiškėjo teigimu, jo privatumas pažeidžiamas, nes sanitarinis mazgas pilnai neatskirtas nuo likusios kameros dalies, kameroje jaučiamas blogas kvapas. Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Higienos norma HN 134:2015, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009-03-12 sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2016-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015-03-10 sprendimo byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai).

Taigi nesant duomenų, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas, buvo visiÅ¡kai atitvertas nuo gyvenamosios kamerose dalies, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu, t. y. nuo 2016-08-26 iki 2017-06-22, iÅ¡ viso 284 paras. PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis antrojo bendro praneÅ¡imo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatoms argumentuoja, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtinta teisė vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti kiemelyje neatitinka Å¡io praneÅ¡imo reikalavimams.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad Å¡iame praneÅ¡ime yra įtvirtintas reikalavimas suteikti suimtajam ar nuteistajam galimybę ne mažiau nei aÅ¡tuonias valandas praleisti lauke. Teismas su Å¡iuo pareiÅ¡kėjo argumentu nesutinka. Minėto praneÅ¡ino 48 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienos valandos per dienÄ pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo minima aÅ¡tuonių valandų per dienÄ rekomendacija yra įtvirtinta 47 punkte ir yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, Å¡vietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore.

Pažymėtina, kad toks pat, vienos valandos pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas ir Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama mažiau negu valanda pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pasinaudoti Å¡ia teise. PareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, jog jam buvo suteiktas teisės aktuose nustatytas pasivaikščiojimo laikas, tačiau teigia, kad jis yra per trumpas. Atsižvelgiant į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K įvykdė savo pareigÄ užtikrinti pareiÅ¡kėjo teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, ir tai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų Å¡iuo klausimu nenustatyta.

Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, susijusių su kalinamų asmenų teisės pasivaikščioti lauke įgyvendinimu. PareiÅ¡kėjo teigimu, ventiliacija kamerose neveikia, todėl yra drėgna ir tamsu. Kamerose nėra užtikrinamas patalpos apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa nepakankama, o nuo elektrinės Å¡viesos skauda akis ir galvÄ , patys iÅ¡jungti apÅ¡vietimo kalinami asmenys neturi galimybės. ŽiemÄ kamerose Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta.

Higienos normos 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C; santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Higienos normos 134:2015 14 p. nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Taip pat turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos 134:2015 17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 134:2015 39 punktas). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su drėgmės, temperatÅ«ros, apÅ¡vietos reikalavimų pažeidimais. PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė ar Å¡iuos pažeidimus jis pastebėjo visose kamerose, kuriose buvo kalinamas, ar kai kuriose, konkrečių kamerų numerių nenurodė. IÅ¡ byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad sÄ lygos kamerose Nr. 115, 290, 119, 114, 122, 171, 288, 341 atitiko temperatÅ«ros, drėgmės, apÅ¡vietos reikalavimus, o net ir esant pavieniams pažeidimams Å¡ie pažeidimai buvo paÅ¡alinti (b. l. 24, 27–29, 37–42, 43, 44–45, 50–52, 56–57, 74–76).

Kitos kameros dėl drėgmės ar temperatūros pažeidimų tikrintos nebuvo (b. l. 22–81). Iš nurodytos bylos medžiagos matyti, kad kameros yra tikrinamos reguliariai, o visi kiekvienoje kameroje nustatomi pažeidimai yra tiksliai fiksuojami. Taigi nustačius, kad pareiškėjo skunde nurodomi argumentai dėl kamerų neatitikties teisės aktų reikalavimams yra bendro pobūdžio, įvertinus, kad pareiškėjas neišskyrė, nekonkretizavo kuri konkreti kamera, kokių reikalavimų neatitiko, o byloje esant rašytiniams įrodymams, kad tikrintose kamerose pažeidimų nenustatyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų šiais aspektais.

PareiÅ¡kėjas taip pat skunde nurodo, kad kamerose yra pilna tarakonų. HN 134:2015 20 punkte įtvirtina, kad Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovės atstovo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kuriÄ vykdomi vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, atliekama patalpų priežiÅ«ra bei profilaktiniai patikrinimai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016-03-15 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-379 duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus atliekamas jų naikinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K ėmėsi būtinų priemonių parazitams išvengti. Be to, Lukiškių TI-K 2018-01-23 tarnybinis pranešimas Nr. 24-787 patvirtina, kad pareiškėjas prašymų ar skundų įkalinimo įstaigos administracijai 2016-2017 m. laikotarpiu nepateikė (b. l. 65).

Dėl Å¡ių priežasčių laikytina, kad LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų neatliko ir ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias gyvenimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K. PareiÅ¡kėjas teigia, kad maistas kalėjime yra neskanus, o jo energetinė vertė nepakankama – nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas – racionalaus maitinimo normas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo, kuris, patikrinęs maistÄ , patvirtina savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale. Teismas pažymi, kad subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai Å¡iuo ginčo klausimu atmetami kaip nepagrįsti. Apibendrinant pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡sakytus nusiskundimus ir įvertinus jo kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K pagal byloje esančiÄ medžiagÄ nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose neįrengus nuo likusios kameros dalies visiÅ¡kai atskirto sanitarinio mazgo, pareiÅ¡kėjo privatumas galėjo bÅ«ti pažeistas visÄ kalinimo laikotarpį, t, y. nuo 2016-08-26 iki 2017-06-22, iÅ¡ viso 284 paras.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo emociniais ir psichologiniais iÅ¡gyvenimais, teigia, kad sutriko pareiÅ¡kėjo nervų sistema, jis tapo nervingas, nuolat jaučia pažeminimÄ ir kančiÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo.

Taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais iÅ¡ viso 284 paras. Teismo vertinimu, 284 parų laikotarpis, kai pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, laikytinas ilgu ir sudarančiu pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, t. y. 284 paros, į pažeidimo mastÄ , jo trukmę, formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018), į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas reikÅ¡mingÄ kalinimo laiko dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į tai, kad pareiÅ¡kėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos dydis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo D. P. (D. P.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. P. (D. P.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Mefodija Povilaitienė