fbcbc6cd-5d87-45b4-80fa-2234f41e187b · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla 1A – 00096 – 491 / 2006 Baudžiamoji byla 1 A – 178 – 350 / 2018 Proceso Nr. 1-06-2-00159-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.7.3.1; 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S Lietuvos Respublikos vardu 2018 m. lapkričio 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Meidaus, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, gynėjui advokatui A.

B., nuteistajam L. Z., nukentėjusiajai E. R., nukentėjusiosios E. R. atstovui advokatui Karoliui Rugiui, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. Z. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 151 straipsnio 1 dalį ir nuteistas areÅ¡tu 44 paroms, bausmę atliekant areÅ¡tinėje poilsio dienomis.

Priteista iÅ¡ L. Z. E. R. 3000 eurų neturtinei ir 100 eurų turtinei žalai atlyginti. IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas N U S T A T Ė :

1. L. Z. nuteistas už tai, kad laikotarpiuose nuo 2016-09-20 iki 2016-11-30 ir nuo 2017-03-13 iki 2017-03-19, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas J. M. teatro direktoriumi ir spektaklio „(duomenys neskelbtini)“ režisieriumi, pasinaudodamas nukentėjusiosios E. R., kaip Å¡io teatro aktorės tarnybiniu priklausomumu bei panaudodamas psichinę prievartÄ , tai yra grasindamas padaryti taip, jog nukentėjusioji ateityje negalėtų įsidarbinti kituose teatruose ir negalėtų tęsti aktorės karjeros, reikalavo, jog nukentėjusioji su juo turėtų lytinius santykius, be to, 2017-03-13 apie 18 val. sugriebęs nukentėjusiajai už galvos, spausdamas pirÅ¡tais jos veidÄ , prievarta bučiavo nukentėjusiÄ jÄ bei kiÅ¡o liežuvį jai į burnÄ , tokiu bÅ«du pasikėsino priversti nukentėjusiÄ jÄ E. R. lytiÅ¡kai santykiauti, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji atsisakė lytiÅ¡kai santykiauti, pavieÅ¡ino jos atžvilgiu atliekamus veiksmus bei kreipėsi į policijÄ .

2. Apeliantas L. Z. skundžia jo atžvilgiu priimtÄ apylinkės teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimant iÅ¡teisinamÄ nuosprendį, atmetant civilinį ieÅ¡kinį, arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. 2.1 Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, taip pat neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , nes ji iÅ¡ viso nebuvo padaryta, byloje esantys duomenys niekaip nepatvirtina jo kaltės, jie negali bÅ«ti teismo pripažinti įrodymais, dėl to jis kaltu pripažintas nepagrįstai. 2.2 Pažymi, kad apylinkės teismas priimdamas jį apkaltinamÄ nuosprendį rėmėsi liudytojų, niekaip nesusijusių su jam inkriminuota veika, parodymais, nes apklausė jo buvusius darbuotojus apie jo elgesį darbe, asmenines savybes ir pan. kas rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir tai, kad teismas išėjo iÅ¡ kaltinimo ribų ir kaltu jį pripažino ne už konkrečiÄ veikÄ , o už elgesį su aktoriais, profesinę metodikÄ ir asmenines savybes. 2.3 Mano, kad pripažindamas jį kaltu teismas iÅ¡ esmės rėmėsi tik nukentėjusios parodymais, nes kiti teisme apklausti liudytojai - D.

R., B. N., A., Å . J., V., N. J. ir kiti, parodė aplinkybes, apie kurias sužinojo iÅ¡ nukentėjusios, arba žiniasklaidos, arba papasakojo aplinkybes, niekaip nesusijusiais su jam inkriminuota veika. Svarbu ir tai, kad jie teatre nebedirba ir turėjo pagrindÄ jį apkalbėti, todėl jų parodymais remtis teismas neturėjo pagrindo. 2.4 Apylinkės teismas nevertino gynybos pateiktų argumentų, susijusių su nukentėjusios nurodomomis aplinkybėmis dėl žymų jos veide, atsiradusių nuo jo tariamo spaudimo pirÅ¡tais, nes byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų, kad žymės apskritai buvo; kad jas paliko jis, jei jos vis dėlto buvo; kad tos žymės yra bÅ«tent nuo spaudimo pirÅ¡tais, nes pirminės apklausos metu tariamos žymės užfiksuotos nebuvo, o liudytojai apie nurodomas žymes žino tik iÅ¡ nukentėjusios žodžių.

Net jei vėliau kas nors tokias žymes ir matė, nėra jokių duomenų, kad tokias žymes paliko bÅ«tent jis, nes nei vienas iÅ¡ liudytojų nenurodė matę, kad jis atliko kokius nors veiksmus, galėjusius jas palikti, todėl kaltinimas Å¡ioje dalyje yra visiÅ¡kai neįrodytas, kaip ir kiti veiksmai, nurodyti kaltinime. 2.5 Tikina, kad kaltinimai, jog jis naudojo psichinę prievartÄ nukentėjusios atžvilgiu ir grasino jai neturėti galimybės dirbti aktore kitur, jei su juo neturės lytinių santykių, grindžiamas neleistinais įrodymais – garso įraÅ¡u, kuris buvo padarytas neteisėtai, nes jis apie tokius ketinimus informuotas nebuvo, juos daryti buvo ruoÅ¡tasi iÅ¡ anksto, be to, jie daryti turint tikslÄ juos panaudoti baudžiamajame procese.

Darant garso įraÅ¡Ä ir apie tai neinformuojant, buvo pažeistas jo privatumas, nukentėjusioji atlikdama tokį veiksmÄ buvo apgalvojusi, kaip bendraus su juo ir ketino įraÅ¡yti bÅ«tent tai, ko jai reikėjo, t.y. ji veikė kryptingai, modeliuodama situacijas ir taip atitinkamas situacijas sukėlė tyčia, siekdama bÅ«tent tokio rezultato, kokio norėjo ir tokį gavo. Toks iÅ¡ankstinis kryptingumas rinkti įrodymus, ir siekis užfiksuoti bÅ«tent norimas situacijas, daro įrodymÄ nepatikimÄ , nes jis neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų, prieÅ¡ingai, tokie veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip neteisėtas informacijos apie privatų gyvenimÄ rinkimas, tačiau teismas dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakė, neteisėtai rinktus duomenis pripažino įrodymais nors neteisėtu bÅ«du gauta informacija negali bÅ«ti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese (LAT nutartis Nr. 2K-7-141/2008). 2.6 Nuosprendyje visiÅ¡kai neaptartas ir neanalizuotas kaltinamajame akte inkriminuojamas pasikėsinimo institutas.

Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimÄ padaryti nusikaltimÄ , tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Tuo tarpu BK 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rengimasis padaryti nusikaltimÄ yra priemonių ir įrankių suieÅ¡kojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymÄ lengvinančių sÄ lygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimÄ si padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ . 2.7 Nurodo, kad jo veiksmai dėl seksualinio pobÅ«džio veiksmų nukentėjusios atžvilgiu – griebimo už galvos, prievartinio bučiavimo ir kt., nėra įrodyti.

Tuo tarpu įraÅ¡ytų pokalbių, jei teismas juos pripažins įrodymais, turinys, jo manymu, negali bÅ«ti vertinamas niekaip kitaip, kaip tik rengimasis atlikti nusikalstamÄ veikÄ , nes jis niekada nebuvo pradėjęs realizuoti inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės, o vien pokalbiai apie tai, kad kokia nors nusikalstama veika galėtų bÅ«ti atlikta, dar nėra ir negali bÅ«ti laikoma pasikėsinimu ( pvz. nutartis 1A-3-300/2010, kuri skunde toliau plačiai cituojama). Nuosprendyje nepaaiÅ¡kinta, kodėl inkriminuojami veiksmai laikytini bÅ«tent pasikėsinimu, o ne rengimusi įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ .

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajame akte jam inkriminuojamas pasikėsinimas padaryti veikÄ , jis turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas, kaip nepadaręs kaltinamajame akte apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos. 2.8 Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino ir to, jog nukentėjusioji galimai neteisingai suvokė pačiÄ situacijÄ , t.y. režisÅ«rinį darbÄ , taikomas metodikas, režisieriaus pasitelktas priemones reikiamai emocijai iÅ¡Å¡aukti ir pan., nes režisieriaus bendravimas su aktoriais ir jų santykis profesine prasme, siekiant pastatyti gerÄ , įtaigų, įsimenantį, paveikiantį spektaklį, toli gražu nėra ir negali bÅ«ti idealizuotas, steriliai mandagus, prieÅ¡ingai, gali bÅ«ti naudojami ir gan drastiÅ¡kai su teatriniu gyvenimu bei aktoriaus profesija sÄ lyčio neturintiems asmenims atrodančius veiksmus bei metodus.

Nagrinėjamu atveju statomas spektaklis „(duomenys neskelbtini)" nukentėjusiajai kaip aktorei turėjo bÅ«ti ypatingai sunkus, nes ji neatitiko vaidinamos herojės, kuri neiÅ¡siauklėjusi, grubi, nekultÅ«ringa, savybių. Visa tai galėjo lemti jo taikytas repeticijų metodikas bei netinkamÄ nukentėjusiosios jų supratimÄ , juo labiau, jog ji pati nebuvo profesionali, patyrusi aktorė, teatre tik buvo pradėjusi dirbti po studijų baigimo. Visa darbo metodologija Å¡ios bylos kontekste svarbi ir tuo, jog dirbdamas taip, kaip įprasta statant tokį spektaklį, jis neturėjo tyčios atlikti tokius veiksmus, kurie jam yra inkriminuojami ir už kuriuos jis buvo nuteistas. 2.9 Mano, kad didelę įtakÄ skundžiamo nuosprendžio priėmimui turėjo žiniasklaida, kurioje jis jau iki tol buvo „nuteistas“, nes vieÅ¡oje erdvėje pasirodžiusiuose straipsniuose buvo suformuota nuomonė, kad jis yra kaltas ir dėl to atleistas iÅ¡ darbo.

Spaudoje pasirodę straipsniai minimi ir nuosprendyje. Mano, kad teismas turėjo atsiriboti nuo vieÅ¡osios nuomonės, nuo žiniasklaidos formuojamos pozicijos ir viskÄ vertinti iÅ¡imtinai baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, remiantis tik byloje surinktais duomenimis ir juos analizuojant, tačiau Å¡iuo atveju tai padaryta nebuvo. Be to, buvo pažeista jo teisė į uždarÄ procesÄ , nes prokurorė V. Ch. žurnalistams atskleidė uždaro teismo posėdžio informacijÄ - nurodė, kokiÄ bausmę buvo papraÅ¡yta skirti ir Å¡ie duomenys buvo pavieÅ¡inti 2018-04-17 (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusioji, kuri davė interviu apie vykstantį procesÄ ir jo duotus parodymus teisme, kuris paskelbtas 2018-05-23 (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu teismas be aiÅ¡kių motyvų atsisakė priimti jo siekiamus pateikti į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais jis norėjo atsikirsti į E. R. pateiktÄ psichologinę iÅ¡vadÄ , dėl ko įžvelgia ir teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , o pareiÅ¡kus teismui nuÅ¡alimÄ jo praÅ¡ymas taip pat nebuvo tenkintas. 2.10 Nesutinka, kad priteisdamas iÅ¡ jo neturtinės žalos atlyginimÄ , apylinkės teismas rėmėsi ir psichologo pateikta iÅ¡vada, nes apklausta specialistė parodė, kad iÅ¡vadoje buvo naudota standartinė formuluotė patirtiems iÅ¡gyvenimams, patirtam įvykiui apibrėžti, o iÅ¡ vienkartinio bendravimo su nukentėjusiÄ jÄ neįmanoma nustatyti, kokios jos savybės yra jai įprastos iÅ¡ seniau ir kokios atsirado dėl konkretaus įvykio.

Be to, pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl priteisė nukentėjusiajai priteisė bÅ«tent 3000 eurų sumÄ neturtinės žalos atlyginimui.

3. Atsiliepimu į nuteistojo skundÄ nukentėjusioji E. R. praÅ¡o L. Z. apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . 3.1 Atsiliepime cituojamas skundžiamas nuosprendis, nuteistojo apeliacinis skundas ir nurodoma, kad L. Z. kaltė visiÅ¡kai įrodyta pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtais įrodymais – jos nuosekliais parodymais, garso įraÅ¡u, liudytojų parodymais. Svarbu yra tai, kad po L. Z. aktyvių ir neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu, apraÅ¡ytų kaltinime, ji iÅ¡ karto pranešė mamai, nusiuntė jai nuotraukas su smurto žymėmis, likusiomis nuo L.

Z. rankų pirÅ¡tų jos veide ir kreipėsi į policijÄ . Žymes ant jos veido matė T. P., kuriam papasakojo apie L. Z. elgesį. Taip pat byloje buvo apklausta daug asmenų, kurie patvirtino L. Z. elgesį repeticijų metu, kad jis nuolat vartojo gaÅ¡lias seksualinio pobÅ«džio frazes. Nors nuteistasis teigia, kad tokiu bÅ«du stengėsi aktorius įtraukti į vaidmenį, tačiau iÅ¡ byloje liudytojais apklaustų kitų režisierių parodymų matyti, kad tokie darbo metodai - seksualinio pobÅ«džio pastabos ir netinkamas elgesys su aktoriumi jų darbe negali bÅ«ti laikomi pateisinama priemone. 3.2 Apibendrinant nukentėjusioji teigia, kad L.

Z. veikos sistemiÅ¡kumas ir polinkis į seksualinio pobÅ«džio nederamus veiksmus, pasikėsinimas priversti jÄ lytiÅ¡kai santykiauti, padarė jai žalÄ , nes ji patyrė Å¡okÄ , baimę, stresÄ , pažeminimÄ , darbe nuolat jautėsi nesaugi, nes turėjo kęsti nuolatinius L. Z. gaÅ¡lius priekabiavimus repeticijų metu, nuteistojo veika buvo nutraukta tik jos aktyviais veiksmais, kuomet ji besiprieÅ¡indama sukėlė fizinį skausmÄ nuteistajam. Tuo tarpu L. Z. apeliaciniu skundu, kuriame nėra jokių konkrečių argumentų ir motyvų ir dėl kurių itin iÅ¡samiai pasisakė apylinkės teismas, tik teikia savo pamÄ stymus, siekdamas sau palankaus rezultato.

4. Teismo posėdyje Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas tenkinti.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apelianto skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad, anot nuteistojo, pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, rėmėsi iÅ¡imtinai nukentėjusiosios ir jo atžvilgiu nusistačiusių asmenų parodymais bei neleistinais įrodymais, nepaÅ¡alino abejonių ir prieÅ¡taravimų, apeliantas taip pat įžvelgia nuosprendį priėmusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylÄ apeliacinio skundo ribose.

7. Apeliantas abejoja pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu motyvuodamas, kad į bylÄ nebuvo priimtas jo teikiamas įrodymas – konsultacinio pobÅ«džio raÅ¡tas dėl psichologinio vertinimo iÅ¡vados ( 5 T. b.l. 46-47). 7.1 Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamajame procese teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, o ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo, neturinčio ir neiÅ¡reiÅ¡kiančio jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu.

NeÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti Å¡alių nuomonės nepakanka, turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ . Pažymėtina, kad teismas neturi pareigos besÄ lygiÅ¡kai tenkinti visų proceso dalyvių pateikiamų praÅ¡ymų, o iÅ¡ baudžiamojo proceso normų neiÅ¡plaukia, kad įrodinėjimas yra begalinis procesas. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus liečia ir gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikÅ¡mę teisingo sprendimo priėmimui ir spręsti dėl įrodymų priėmimo teisminiame procese, teisę turi iÅ¡imtinai teismas.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apylinkės teismas savo kompetencijos ribose atsisakė priimti gynybos teikiamÄ dokumentÄ atsižvelgdamas į kitų proceso dalyvių nuomonę dėl praÅ¡ymo pagrįstumo, įvertinęs pateikiamo dokumento turinį ir nusprendęs, kad Å¡is praÅ¡ymas nėra pagrįstas. Matyti ir tai, kad kitus pagrįstus gynybos praÅ¡ymus dėl pateikiamų įrodymų priėmimo teismas tenkino, taip pat kvietė praÅ¡omus apklausti liudytojus, todėl vien tai, kad nebuvo tenkintas praÅ¡ymas dėl konsultacinio pobÅ«džio raÅ¡to (3 t., b. l. 154-155), nerodo teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Å ios aplinkybės nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas šį raÅ¡tÄ prie bylos prijungti ir jį vertinti visų byloje esančių įrodymų viseto kontekste. 7.2 Apeliacinės instancijos teismui apelianto pateiktame ir teismo prie bylos prijungtame (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. D. (duomenys neskelbtini) raÅ¡te (t. 5 b.l. 46), kuris suraÅ¡ytas jo autoriui susipažinus su nukentėjusiosios pirmos instancijos teismui pateikta (duomenys neskelbtini) psichologės, psichoterapeutės G. S. nukentėjusiosios E. R. psichologinio įvertinimo iÅ¡vada (t. 3 b.l. 85), nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad psichologė, psichoterapeutė, atlikdama E. R. tyrimÄ neįžvelgė [E. R.] psichikos sutrikimo, manytina, jog E. R. galėjo patirti tik neaiÅ¡kaus intensyvumo psichologinius iÅ¡gyvenimus, spręsti apie E. R. psichikos sveikatos sutrikdymo mastÄ nėra jokio pagrindo. 7.2.1 Atsižvelgiant į tai, kad Psichologinio įvertinimo iÅ¡vadoje įvertinta tik nusikalstamų veikų įtaka E. R. psichologinei bÅ«senai, Å¡i iÅ¡vada apelianto pateiktu raÅ¡tu nėra ginčijama, o L.

Z. nebuvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nėra nuteistas už E. R. psichikos sveikatos sutrikdymÄ , K. D. raÅ¡te esanti informacija niekaip nepaneigia pirmos instancijos teismo nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų.

8. Pagal BK 151 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasindamas panaudoti smurtÄ , panaudodamas kitokiÄ psichinę prievartÄ arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiÅ¡kai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrÄ su kaltininku ar kitu asmeniu. 8.1 Skundžiamu nuosprendžiu L. Z. nuteistas už tai, kad bÅ«damas J. M. teatro direktoriumi ir pasinaudodamas Å¡io teatro aktorės E. R. tarnybiniu priklausomumu, nuo 2016-09-20 iki 2016-11-30 ir nuo 2017-03-13 iki 2017-03-19 reikalavo su juo turėti lytinius santykius grasindamas, kad prieÅ¡ingu atveju ateityje trukdyti jos karjerai, o 2017-03-13, sugriebęs nukentėjusiÄ jÄ už galvos, prievarta jÄ bučiavo ir taip pasikėsino priversti jÄ lytiÅ¡kai su juo santykiauti, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl to, kad nukentėjusioji pasiprieÅ¡ino jo veiksmams ir kreipėsi į policijÄ .

9. Apeliantas savo kaltę padarius jam inkriminuotÄ veikÄ viso proceso metu neigė teigdamas, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nes remtis vien prieÅ¡taringais nukentėjusiosios parodymais ir garso įraÅ¡u, kuris nelaikytinas leistinu įrodymu, teismas neturėjo pagrindo, apie tokio įraÅ¡o darymÄ jis informuotas nebuvo, nukentėjusioji įraÅ¡ydama pokalbį jį galėjo nukreipti sau palankia linkme ir pažeidė jo privatumÄ . Tačiau skundÄ nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistojo argumentais nesutinka. 9.1 Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK) 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Tuo tarpu BPK 20 straipsnyje yra nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, t.y. teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti ir, kad tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, kokie duomenys laikytini įrodymais. 9.2 Apeliantas neneigia garso įraÅ¡o autentiÅ¡kumo, t. y. kad pateiktame garso įraÅ¡e užfiksuotas jo ir nukentėjusios balsas.

Kaip matyti iÅ¡ garso įraÅ¡o turinio, pokalbio metu apeliantas reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ dėl to, kad nukentėjusioji atsisako su juo permiegoti nepaisant to, kad jis įdėjo daug pastangų dirbdamas su ja ir žada ateityje trukdyti jos aktorystės karjerai. Apylinkės teismas, įvertinęs duomenų pateikimo aplinkybes ir įraÅ¡e užfiksuotÄ informacijÄ patikrinęs kitais baudžiamojo proceso veiksmais (apklausęs nukentėjusiÄ jÄ , liudytojus), padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įraÅ¡e užfiksuota informacija betarpiÅ¡kai susijusi su Å¡ioje byloje nustatinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra reikÅ¡mingos teisingam bylos iÅ¡sprendimui (BPK 20 straipsnio 3 dalis), ir pagrįstai įraÅ¡Ä pripažino įrodymu, kurį vertino kitų įrodymų kontekste. 9.2 Pažymėtina, kad joks įstatymas nedraudžia privačiam asmeniui slaptai įraÅ¡inėti savo pokalbių su kitais asmenimis, o duomenys nepripažįstami įrodymais tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu bÅ«du.

Neginčijama, kad nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose įraÅ¡uose, kurie apraÅ¡yti apžiÅ«ros protokole (t. 1, b. l. 90-97), užfiksuotas nukentėjusiosios E. R. ir apelianto L. Z. pokalbis. Matyti, kad jo metu nuteistasis nukentėjusiÄ jÄ tikino, jog „ rankos paspaudimas reiÅ¡kia, kad mes sutarėm, kad taip dirbam, taip aÅ¡ viskÄ kÄ Ä¯sipareigoju padarau, tu su manim permiegi ir tu Å¡itÄ puikiausiai supratai“, į kÄ nukentėjusioji atsakė neigiamai. Tęsiantis jų pokalbiui nuteistasis toliau reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ teigdamas, kad „ aÅ¡ tikrai, įdėjau savęs labai daug.

Jeigu man tada tu esi nebereikalinga, tai esi nebereikalinga“, į kÄ nukentėjusiajai pasitikslinus, kad „jeigu aÅ¡ nemiegu su jumis, tai aÅ¡ jum nereikalinga ?“, nuteistasis paantrino, kad „mes taip buvome susitarę“ <...>„kai mes pradėjom statyti spektaklį su tavim. Ir tu puikiai tai žinai. Ir dabar nedaryk iÅ¡ manęs locho. Ir rankos padavimas buvo kalba bÅ«tent apie tai. Ir rankÄ padavei man bÅ«tent apie tai“. Galiausiai tęsiantis pokalbiui nuteistasis E. R. tiesiogiai pareiÅ¡kė, jog „ žinok, kad jeigu tu norėsi bÅ«ti aktore, tai tik ne Lietuvoje, nes nei vienas teatras tavęs..., visi teatro vadovai turės užsirašę pavardę E. R.“, dėl ko nukentėjusiajai pasitikslinus, kokiÄ jis turi galiÄ , kad jos niekas nepriims, nuteistasis atsakė, jog „paprasta, telefonu paskambinai ir pasakei. <...> Aktorystėje Å¡ansų neturi.

GalbÅ«t, jeigu tu pasidarysi savo teatriukÄ , dar kažkÄ , bet, kad tu taptum didele aktore, reikia, kad su tavim taip kas nors dirbtų kaip aÅ¡ dirbu. Ir su tavim niekas nedirbs, todėl kad niekas nedirba taip su niekuo. Ir nebÅ«si tu aktore“. 9.3 Minimo pokalbio turinys vienareikÅ¡miÅ¡kai ir tiesiogiai parodo, kad L. Z., naudodamasis E. R. tarnybiniu priklausomumu, reikalavo su juo turėti lytinius santykius, o nukentėjusiajai nesutinkant grasino ateityje trukdyti jos karjerai ir Å¡is įrodymas neginčytinai patvirtina, kad apeliantas padarė jam inkriminuotÄ veikÄ . 9.4 IÅ¡ Å¡io nukentėjusiosios užfiksuoto pokalbio matyti ir tai, kad nukentėjusioji E. R. su L.

Z. kalbėjo iÅ¡imtinai apie jos ir apelianto tariamÄ susitarimÄ dėl jų artimų santykių, bei nukentėjusios karjerÄ , todėl skundo teiginiai, kad darant įraÅ¡Ä buvo pažeistas jo privatumas, nepagrįsti. Nepagrįsti ir skundo argumentai, kad ruoÅ¡damasi daryti įraÅ¡Ä ir jį darydama, nukentėjusioji pokalbį siekė pakreipti sau palankia linkme, nes iÅ¡ pokalbio turinio akivaizdu, kad apeliantas kalbėjo savo iniciatyva, abu paÅ¡nekovai bendravo dialogo forma ir jokių provokuojančių klausimų, į kuriuos atsakinėdamas jis bÅ«tų galėjęs kalbėti nukentėjusiajai palankia linkme, nukentėjusioji jam neuždavė. 9.5 Å ioje vietoje svarbu ir tai, kÄ pažymėjo ir apylinkės teismas, kad pradinėje tyrimo stadijoje L.

Z. veika ikiteisminio tyrimo institucijų vertinimu buvo kvalifikuota kaip seksualinis priekabiavimas (BK 152 straipsnis), kuri aptariamo įvykio laikotarpiu buvo priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai. Privataus kaltinimo procese bÅ«tent nukentėjusiajam buvo perkelta pareiga rinkti įrodymus ir palaikyti kaltinimÄ teisme, todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji pokalbį su apeliantu įrašė siekdama apelianto kaltės įrodymus surinkti savarankiÅ¡kai ir norėdama patvirtinti jos pačios nurodomas aplinkybes apie jos atžvilgiu padarytÄ neteisėtÄ veikÄ , todėl Å¡iuo atveju apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo nukentėjusios pateikto garso įraÅ¡o laikyti neleistinu įrodymu ir nevertinti jo kitų įrodymų kontekste.

Dėl to, atmetamas ir skundo teiginys, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, rėmėsi iÅ¡imtinai tik nukentėjusios parodymais, nes jo kaltę patvirtina ir aukščiau minimas garso įraÅ¡as.

10. Be to, nukentėjusiosios E. R. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s. Visas aplinkybes apie jos atžvilgiu L. Z. atliktus prievartinio pobÅ«džio veiksmus E. R. iÅ¡samiai nurodė kreipdamasi į policijos įstaigÄ , kur kelis kartus buvo apklausta. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad L. Z. nuo pat jos priėmimo į J. M. teatrÄ dirbti aktore ėmė rodyti perdėtÄ dėmesį, kvietė pasivaikščioti, prašė pabučiuoti, o jai atsakius, prasidėjo nuolatiniai seksualinio pobÅ«džio pokalbiai, kad ji po spektaklio premjeros turės su juo permiegoti ir kurie galiausiai peraugo į aktyvius veiksmus - L.

Z. jÄ sugriebęs už veido bučiavo prievarta, nuo ko ji gynėsi, o kitÄ dienÄ , bijodama tolesnių neprognozuojamų L. Z. veiksmų, kreipėsi į policijÄ . 10.1 Nors, kaip nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų, iÅ¡skyrus pačiÄ E. R., Å¡iuo atveju nėra, kiti asmenys L. Z. ir E. R. repeticijose nedalyvavo dėl pjesės specifikos - buvo statomas monospektaklis „(duomenys neskelbtini)“, kuriame vaidino viena E. R. ir dėl ko repeticijos vyko kitiems asmenims nedalyvaujant, tačiau jos parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos iÅ¡ esmės patvirtina aukščiau aptarto garso įraÅ¡o duomenys. 10.2 Be to, nėra pagrindo netikėti ir byloje liudytojais apklaustų D.

R. (nukentėjusios mamos) ir B. N. ( nukentėjusios draugo) parodymais apie tai, kad E. R. nuo pat jos darbo J. M. teatre pradžios ėmė skųstis L. Z. elgesiu, pasakojo apie jo gaÅ¡lų priekabiavimÄ ir reikalavimÄ su juo permiegoti, dėl ko E. R. iÅ¡gyveno, jautėsi žeminama, tapo baikÅ¡ti ir nepasitikinti, abu liudytojai matė paraudimus ant jos veido, kurie, pasak nukentėjusios, liko nuo prievartinio L. Z. elgesio, kuomet jis bandė prievarta jÄ pabučiuoti. 10.3 Minimų liudytojų parodymai yra iÅ¡ esmės susiję su nukentėjusios jiems nurodytomis aplinkybėmis, kas aptartų asmenų parodymus teisėjų kolegijai leidžia vertinti kaip netiesioginius įrodymus, tačiau vien tik dėl Å¡ios aplinkybės jais nesiremti, sprendžiant L.

Z. kaltės klausimÄ , pagrindo nėra, nes baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių su įrodymų rÅ«Å¡imi, kas neabejotinai patvirtina, jog tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tik tai, kad jais bÅ«tų nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungtos nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine, kartu pažymint, kad kiekviena loginės sekos grandis turi bÅ«ti pagrįsta patikimais, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėtais baudžiamosios bylos duomenimis ( pvz.

LAT nutartis Nr. 2K-261-677/2015). Tuo labiau, kad Å¡iuos liudytojų ir nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti duomenys - garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios pokalbis su nuteistuoju, bei T. P. parodymai apie tai, kad jam 2017-03-13 vežant E. R. namo ji papasakojo, kad L. Z. prie jos priekabiavo, suėmęs už veido bandė pabučiuoti prievarta, matė paraudimus ant jos veido, kad tuo metu E. R. buvo iÅ¡sigandusi, sutrikusi, nežinojo kaip toliau elgtis, sakė, kad kreipsis į policijÄ . 10.4 Abejoti visų Å¡ių liudytojų parodymų, iÅ¡ esmės paneigiančių L.

Z. parodymus ir betarpiÅ¡kai patvirtinančių jo kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, patikimumu bei objektyvumu, teisinio pagrindo nėra. Jų iÅ¡dėstytos aplinkybės sutapo tarpusavyje, esminėse nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinėse aplinkybėse atitiko ir nukentėjusios parodymus bei jau aptartÄ garso įraÅ¡Ä . Be to, byloje nenustatytas Å¡ių liudytojų suinteresuotumas L. Z. nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu, todėl kolegija neturi pagrindo jais netikėti vien todėl, kad L.

Z. su tokiu įrodymu vertinimu nesutinka ir teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų nukentėjusios atžvilgiu neatlikęs. 10.5 Pažymima ir tai, kad liudytojais apklausiami A. V., Å . J. ir E. A. parodė, kad repeticijų metu L. Z. nuolat laidydavo gaÅ¡lias replikas ir seksualinio pobÅ«džio užuominas, dėl ko aktoriai, kuriems jos buvo adresuojamos, jautėsi nepatogiai. Nors, kaip nurodoma skunde, Å¡ie liudytojų parodymai nėra tiesiogiai susiję su nuteistojo veika E. R. elgesiu, tačiau jie patvirtina, kad nuteistojo elgesys su jam pavaldžiais darbuotojais pastariesiems nebuvo moraliai priimtinas, o atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neneigė, jog jo elgesys su nukentėjusiÄ ja nebuvo iÅ¡skirtinis ir į tai, kad E. R. repeticijos vyko nematant kitiems teatro darbuotojams, nėra pagrindo netikėti nukentėjusios parodymais, kad L.

Z. su ja bendravo bÅ«tent jos nurodomomis aplinkybėmis. 10.6 Nesutiktina ir su skundo teiginiais, kad apklausiant asmenis apie jo (apelianto) asmenines savybes buvo iÅ¡eita iÅ¡ kaltinimo ribų ir, kad apeliantas nuteistas už elgesį su aktoriais ir profesinę metodikÄ , o ne konkrečiÄ veikÄ , nes, kaip matyti, L. Z. pripažintas kaltu bÅ«tent už neteisėtus veiksmus E. R. atžvilgiu, jokie kaltinimai dėl neteisėtų veiksmų kitų asmenų atžvilgiu jam pareikÅ¡ti niekada nebuvo, o liudytojų parodymai apie jo nederamÄ elgesį repeticijų metu tik patvirtino E. R. parodymus, jog toks elgesys L.

Z. nėra svetimas. 10.7 Apeliantas savo neteisėtÄ elgesį nukentėjusios atžvilgiu apeliaciniame skunde bando pateisinti teigdamas, kad E. R., bÅ«dama jauna aktorė, jo veiksmus galėjo suprasti neteisingai, nes jis naudodamas savo darbo metodus bandė jÄ Ä¯traukti į vaidmenį ir tyčios atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu neturėjo. Tokie jo skundo teiginiai paneigti pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų J. D. ir L. D., dirbančių teatro srityje, parodymais. Apklausiami asmenys vienareikÅ¡miÅ¡kai parodė, kad vieningos sistemos kaip režisierius turi dirbti su aktoriumi, nėra, bet tarp jų yra bÅ«tina ir reikalinga žmogiÅ¡ka pagarba.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į aukščiau aptartų parodymų visumÄ , akivaizdu, kad apeliantas repeticijų metu dirbdamas su jam darbo santykiais pavaldžia E. R., peržengė padorumo ribas, pasinaudodamas jos pavaldumu ir grasindamas kenkti jos karjerai ateityje reikalavo, jog ji su juo turėtų lytinius santykius, taip kėsinosi į jos seksualinio apsisprendimo laisvę, tačiau veikos nebaigė tik todėl, kad nukentėjusioji jam pasiprieÅ¡ino ir pavieÅ¡indama L. Z. veiksmus kreipėsi į policijÄ .

11. Skunde apeliantas nesutinka ir su tuo, kad jo veika buvo kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , nes, nuteistojo manymu, jis niekada nebuvo pradėjęs realizuoti inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės. Su tokiais jo skundo argumentais taip pat nesutinkama. 11.1 IÅ¡ aukščiau aptartų įrodymų – garso įraÅ¡o, nukentėjusios E. R. ir liudytojų D. R., B. N. parodymų akivaizdu, kad L. Z., pasinaudodamas E. R. tarnybiniu priklausomumu ir naudodamas psichinę prievartÄ â€“ grasindamas kenkti jai aktorystės karjeroje ateityje, reikalavo su juo turėti lytinių santykių ir BK 151 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kė bÅ«tent tokiu jo reikalavimu.

Å is nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo asmens privertimo lytiÅ¡kai santykiauti su kaltininku, tuo tarpu pastangos priversti asmenį tenkinti lytinę aistrÄ ar lytiÅ¡kai santykiauti, sudaro pasikėsinimÄ padaryti šį nusikaltimÄ . Kadangi, kaip jau buvo pasisakyta, apeliantas atliko aktyvius veiksmus savo tikslui įgyvendinti, tačiau jo nepasiekė ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių o tik todėl, kad nukentėjusioji atsisakė su juo turėti lytinius santykius ir apie jo neteisėtus veiksmus pavieÅ¡ino praneÅ¡dama policijos įstaigai, tokie L.

Z. veiksmais pagrįstai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas priversti nukentėjusiÄ jÄ lytiÅ¡kai santykiauti ir jis kaltu dėl savo neteisėtų veiksmų pripažintas visiÅ¡kai pagrįstai.

12. Nesutiktina ir su skundo argumentais, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įtakos turėjo žiniasklaida, nes iki tol pasirodžiusiuose straipsniuose jis jau buvo „nuteistas“. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo įsitikinimas, jog visuomenės informavimas apie aktualius įvykius gali suformuoti bylÄ nagrinėjančiam teismui iÅ¡ankstinę nuomonę, yra niekuo nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas skundžiamÄ nuosprendį grindė iÅ¡imtinai Å¡ioje byloje esančiais, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais, įrodymais, juos įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimÄ , o apelianto nuomonė, kad teismo sprendimas buvo įtakotas žiniasklaidos, yra deklaratyvi.

Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį. Teismas motyvuotai pagrindė savo sprendimÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai visiÅ¡kai atitinka faktines aplinkybes, todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimo fakto.

13. Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡sprendė ir civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ . 13.1 Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl neturtinės žalos atlyginimo teigdamas, kad teismas sprendimo, kodėl priteisia bÅ«tent tokio dydžio neturtinę žalÄ , nemotyvavo. 13.2 BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje gali pareikÅ¡ti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesiogiai turtinės ar neturtinės žalos. 13.3 Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, nuosprendyje ne tik iÅ¡vardino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, bet ir pateikė pakankamai iÅ¡samius motyvus Å¡iuo klausimu - atsižvelgė, kad apeliantas pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi intensyviais veiksmais gana ilgÄ laikÄ siekė paveikti nukentėjusiÄ ja, kad ji sutiktų su juo lytiÅ¡kai santykiauti, todėl nukentėjusioji visÄ darbo teatre laikotarpį jautė baimę, nežinomybę, stresÄ , pažeminimÄ ir kitas neigiamas emocijas, todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalÄ . 13.4 Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad teismas sprendė nukentėjusiosios civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyto reikalavimo dydžio (5000 Eur) pagrįstumÄ ir, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes susijusias su veikos padarymu, taip pat teisiamojo asmenybę ir jo galimybę atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , priteisiamos neturtinės žalos dydį sumažino iki 3000 Eur.

TokiÄ sumÄ pirmosios instancijos teismas nustatė kaip adekvačiÄ ir proporcingÄ neturtinei žalai atlyginti. Su tuo kolegija neturi pagrindo nesutikti. Tuo tarpu apeliantas skunde nenurodo jokių naujų neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingų aplinkybių, į kurias neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Todėl kolegija, pritardama apylinkės teismo motyvams ir jų nekartodama, pripažįsta, kad nukentėjusiajai E. R. skundžiamu nuosprendžiu priteista 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga.

14. Po bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, 2018-11-14 buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-11-06 pažyma, kurioje nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajai E. R. iÅ¡laidos sudaro 1069,60 eurus. 14.1 Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡laidų už nukentėjusiajai teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ pripažinimo proceso iÅ¡laidomis ir jų atlyginimo klausimas skundžiamu nuosprendžiu nebuvo sprendžiamas, kad Å¡ioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka skųstas nebuvo, kad pažyma gauta teisme baigus bylos nagrinėjimÄ ir proceso dalyviams ji nėra žinoma, jie Å¡iuo klausimu neiÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonės, todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis ir jų atlyginimo klausimas Å¡ioje proceso stadijoje negali bÅ«ti iÅ¡spręstas ir dėl to nenagrinėjamas.

Å is klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas BPK 361 ir 362 straipsniuose nustatyta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo L. Z. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Algirdas Gaputis Sigitas Bagdonavičius Valdas Meidus