Legislator Case Law & Legislation
fbcb1970-635d-4dcf-b6e1-85a0bf88919c AI generated

Administrative court dismissed appeal against social insurance office decision denying death benefits due to insufficient causal link.

Case Number fbcb1970-635d-4dcf-b6e1-85a0bf88919c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's appeal against the Social Insurance Office's refusal to pay death benefits for her deceased son. The plaintiff argued her son died from complications of a work-related injury, while the office contended the cause of death was unrelated to the initial accident. The court rejected the claim because the medical evidence failed to establish a direct causal connection between the 2005 work injury and the 2008 death. Consequently, the administrative decision denying benefits was upheld as legally sound.

Legislator headnote

AI generated

LRS ABTĮ 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p.; The court must find a direct causal link between the insured event and death to grant benefits; absence of such link justifies denial.

Keywords

AI generated
social insurance benefits death benefits claim causal link requirement work-related injury administrative appeal dismissal

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinio teismo įstatymas 85–87 str.
Lietuvos Respublikos administracinio teismo įstatymas 88 str. 1 d. 1 p.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis byloje I-102-289-2013
Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinės bylos Nr. I-102-289/2013Teisinio proceso numeris: 3-64-3-00792-2010-7                                                 Procesinio sprendimo kategorija:6.5.;74. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 23 d.Šiauliai                                                                              Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Virginijaus Stankevičiaus, kolegijos narių teisėjų Žano Kubecko ir Marytės Švažienės, sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjos R.

B. atstovui advokatui A. B., dalyvaujant atsakovo VSDFV Å iaulių skyriaus atstovei V. P.,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. B.,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. B. patikslintÄ skundÄ dėl VSDFV Å iaulių skyriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. S-14046(3.32) panaikinimo ir kitų reikalavimų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjos R. B. atstovas advokatas A.

B. 2010 m. gruodžio 30 d. Å iaulių apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintÄ skundÄ (1 t., b.l.139-145), kuriuo praÅ¡oma panaikinti VSDFV Å iaulių skyriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ Nr. S-14046(3.32), panaikinti Fondo valdybos 2010 m. lapkričio 10 d. raÅ¡te Nr. (11.3)-I-6805 nurodytÄ sprendimÄ , įpareigoti VSDFV Å iaulių skyrių skirti ir iÅ¡mokėti R. B. jai priklausančias vienkartinę bei periodines draudimo iÅ¡mokas apdraustajam E. B. mirus. PareiÅ¡kėjos atstovas advokatas A.

B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2004 m. lapkričio 10 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo sunkiai sužalotas pareiÅ¡kėjos sÅ«nus, nes po traumos jį iÅ¡tiko koma ir dėl riebalinės embolijos jis buvo perkeltas į intensyvios terapijos skyrių ir buvo gydytas. Jam buvo lūžusi koja. VSDFV Å iaulių skyrius 2005 m. kovo 25 d. pripažino įvykį draudiminiu; pagal galiojančius nuostatus ir tyrimo medžiagÄ , pripažino jog įvykis įvyko darbe. 2005 m. nuo gegužės 6 d. pareiÅ¡kėjos sÅ«nus vėl buvo gydytas, o gegužės 31 d. buvo hospitalizuotas dėl to paties kairiojo Å¡launikaulio lūžio.

Vėliau, 2005 m. lapkričio mėnesį, iÅ¡sekus organizmui ir pooperacinėms žaizdoms supÅ«liavus, jis vėl pateko į tÄ pačiÄ ligoninę, kur 2006 m. sausio 4 d. buvo atvežtas skubos tvarka ir gydytas. 2006 m. gegužės mėn. jis vėl operuotas dėl tos pačios traumos, kadangi ji negijo, pÅ«liavo. 2006 m. birželio mėnesį atvežtas pakartotinai, buvo taikoma reabilitacija ir 2006 m. lapkričio 21 d. vėl atvežamas, o 28 d. operuojama ta pati koja; 2008 m. gegužės 27 d. mirė. Mirties priežastis, kuri buvo specialisto iÅ¡vadoje – plaučių uždegimas.

Å iÄ iÅ¡vadÄ pateikė specialistas J. P.. Vėliau buvo kreiptasi į VSDFV su praÅ¡ymu. Atsakovas, motyvuodamas specialisto J. P. iÅ¡vada, nurodė, kad mirties priežastis – skilvinis plaučių uždegimas – neturi priežastinio ryÅ¡io, atsisakė mokėti vienkartinę iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus. Å iaulių apygardos teisme, kur vyko bylos nagrinėjimas, buvo atlikta vienintelė ekspertizė. 2010 m. balandžio 12 d. trijų didelę patirtį turinčių medikų – ekspertų komisija įvertino visas ligos istorijas ir pateikė atsakymÄ :

„Gydymosi laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 4 d. patirtos traumos E. B. buvo nustatytos pÅ«lingos komplikacijos, kurios gali įtakoti ir abipusį pÅ«lingų skiltinių plaučių uždegimo iÅ¡sivystymÄ â€œ. BÅ«tent nuo plaučių uždegimo ir mirė E. B., todėl tarp 2004 m. lapkričio 4 d. patirtos traumos ir skiltinio plaučių uždegimo iÅ¡sivystymo yra galimas netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Mano, kad Å¡i ekspertizė patvirtino, kad yra priežastinis ryÅ¡ys. Tiek Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas, tiek ir Nuostatai nekalba tik apie tiesioginį priežastinį ryšį.

Svarbu nustatyti, ar iÅ¡ tikro mirties priežastis buvo nelaimingas atsitikimas. Nuo 2004 m. balandžio 6 d. žmogus dėl patirtos traumos negalėjo iÅ¡sigydyti. Ekspertizės akte buvo pasisakyta ir dėl paties organizmo – E. B. organizmas per tokį ilgÄ negijimo laikotarpį buvo iÅ¡sekęs. Mano, kad pagrindinė priežastis ir buvo trauma. Per visÄ laikotarpį iki pat mirties VSDFV mokėjo E. B. periodines draudimo iÅ¡mokas. Nei viename įstatyme nėra numatyta, jog dėl mirties turi bÅ«ti priimtas naujas sprendimas pripažinti jį draudiminiu arba ne.

Teisėjų kolegija byloje Nr. I-1298-84/2012 pasisakė, jog: „pirminiais administracinėse bylose nustatyti faktai pripažįstami prejudiciniais faktais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent dalis. Svarbu, kad įrodinėjimo faktas būtų abiejose bylose. Prejudiciniais faktais laikytinos kitose bylose įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, o teismo sprendimo motyvai dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo nėra prejudiciniai faktai“. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje su E. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo vertinamas darbdavio elgesys, ar buvo pažeidimas, ar buvo užtikrinta darbų sauga.

Å iaulių apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad darbdavys buvo pakankamai atidus darbuotojo atžvilgiu ir tas nelaimingas atsitikimas buvo iÅ¡provokuotas paties darbuotojo. Mano, kad minėtas priimtas sprendimas Å¡ioje byloje tikrai neturi jokio prejudicinio ryÅ¡io. Å iaulių apygardos teismo pavedimu ekspertizės iÅ¡vadoje 2009 m. balandžio 29 d. specialisto iÅ¡vada KM-64-09-01R375/09 (b.l.106-108) taip pat buvo aptarta. Ä®statymas nenumato, kad bÅ«tinai reikia skųsti specialisto iÅ¡vadÄ , juo labiau, kad buvo vėlesnioji ekspertizė daugiau nei po metų, kurioje pasisakyta, kad netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys egzistuoja, nes iÅ¡sivystė pÅ«lingas plaučių uždegimas.

Dėl to ekspertai įvertino, kad turėjo netiesioginį ryšį. Po traumos nebuvo nė vieno įraÅ¡o, jog pareiÅ¡kėjos sÅ«nus vartojo alkoholį ar kitokius surogatus. Mano, kad „E. B. sveikatos bÅ«klę, jo organizmo iÅ¡sekimÄ galėjo įtakoti užsitęsęs ir komplikuotas jo gijimo procesas dėl 2004 m. lapkričio 10 d. patirtos sunkios traumos“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek ir LVAT pripažįsta ne tik tiesioginį priežastinį ryšį, bet ir netiesioginį priežastinį ryšį, t.y. veikas, kurios prisidėjo prie pasekmių kilimo.

PraÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkinti, panaikinti ginčijamus sprendimus ir įpareigoti Å iaulių teritorinį skyrių priimti naujÄ sprendimÄ . Atsakovo VSDFV Å iaulių skyriaus atstovė V. P. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nebuvo teisinio pagrindo pripažinti nelaimingo atsitikimo darbe, kadangi nustatyta, kad asmens mirtis nebuvo tiesioginė nelaimingo atsitikimo darbe pasekmė. Tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu laikomas toks ryÅ¡ys, kai tam tikras veiksnys sukelia padarinį tiesiogiai be tarpinių veiksmų poveikio.

Å is sprendimas buvo apskųstas Fondo valdybai kaip ikiteisminių ginčų sprendimo institucijai, o ji labai iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visÄ bylos medžiagÄ ir nustatė, kad Å iaulių teritorinio skyriaus sprendimas teisėtas ir jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi 2009 m. balandžio 22 d. gautoje M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto specialisto iÅ¡vadoje KM64/0901R375/09 nurodyta: „E. B. mirties priežastis – skiltinis plaučių uždegimas, apimantis visas plaučių skiltis ir krÅ«tinplėvę nėra susijęs su 2004 m. lapkričio 10 d.

įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe.“ 2 p. nustatyta, kad E. B. mirtį lėmė bendro pobÅ«džio sveikatos sutrikimas, skiltinis plaučių uždegimas. Todėl nebuvo priimtas sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu. Å iandien nepateikia jokių motyvų pareiÅ¡kėjos atstovas, dėl ko bÅ«tų galima šį nelaimingÄ atsitikimÄ darbe sieti su E. B. mirtimi. Dėl tų aplinkybių, kurios buvo nustatytos, ir nesant jokio teisinio pagrindo, praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , paliekant Å iaulių skyriaus ir VSDFV sprendimus.Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apygardos administraciniam teismui pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog Fondo valdyba nesutinka su skunde pateiktais reikalavimais.

Nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimÄ draudiminiais įvykiais, teisės į draudimo iÅ¡mokas įgijimo bei iÅ¡mokų skyrimo klausimus reglamentuoja 2003 m. lapkričio 11 d. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-1819 (toliau – Ä®statymas) ir Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatai (toliau – Nuostatai). Ä®statymo 11 str. 2 d. numatyta, jog apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo Å¡eimos nariams lygiomis dalimis iÅ¡mokama vienkartinė draudimo iÅ¡moka pagal Ä®statymo 27 straipsnį.

To paties Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka pagal Įstatymo 26 straipsnį. Kaip matyti iš nurodytų Įstatymo 11 straipsnio formuluočių „mirus dėl draudiminio įvykio“, šiuo atveju tarp nelaimingo atsitikimo darbe patirtos traumos ir apdraustojo asmens mirties privalo egzistuoti tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. asmens mirtis turi būti tiesioginė nelaimingo atsitikimo darbe pasekmė.

Teisės teorijoje tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu laikomas toks ryÅ¡ys, kai tam tikras veiksnys sukelia padarinį tiesiogiai be tarpinių veiksnių poveikio. Taigi, taikydami šį Ä®statymo straipsnį, Fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra įpareigoti nustatinėti tiesioginį teisinį priežastinį ryšį tarp nelaimingo atsitikimo darbe patirtos traumos ir asmens mirties kaip tokio įvykio pasekmės. E. B. 2004 m. lapkričio 10 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis patyrė sunkiÄ traumÄ , t. y. kairio Å¡launikaulio lūžį, kairiojo gaktikaulio virÅ¡utinės ir apatinės Å¡akų lūžius, kryžmens klubo sÄ nario tarpo iÅ¡siskyrimÄ , kairės pusės kairio žastikaulio chirurginio kaklelio ir kairio alkÅ«nkaulio vainikinės ataugos lūžius, sužalojimo sukeltÄ smegenų riebalinę embolijÄ , cerebrinę komÄ .

Šis nelaimingas atsitikimas darbe Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2005 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. D60 buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Dėl šio draudiminio įvykio E. B. buvo išmokėta ligos pašalpa, o nuo 2005 m. kovo 10 d. pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotas pažymas dėl netekto darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo mokamos ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos. Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2008 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. PN17-10 netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas buvo nutrauktas E. B. mirus.

Fondo valdybos Å iaulių skyriuje 2008 m. lapkričio 10 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjos R. B. atstovo advokato A. B. praÅ¡ymas dėl periodinės ir vienkartinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajam mirus skyrimo ir mokėjimo. PareiÅ¡kėjos pateiktame mirties liudijime E. B. mirties priežastis nurodyta pneumonija (plaučių uždegimas, kodas JI8.9), kuri neturi nieko bendro su nelaimingu atsitikimu darbe. Taigi, Fondo valdybos Å iaulių skyrius, vykdydamas jam teisės aktais pavestas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, ėmėsi reikiamų veiksmų siekiant priimti pagrįstÄ administracinį sprendimÄ .

Fondo valdybos Å iaulių skyriaus praÅ¡ymu Fondo valdybos Vilniaus skyrius atliko medicininių dokumentų patikrinimÄ bei pateikė 2008 m. gruodžio 18 d. VšĮ Nemenčinės poliklinikos patikrinimo pažymÄ Nr. 1371N, kurios iÅ¡vadose nurodyta, kad E. B. turėjo ir kitų rimtų sveikatos problemų iki nelaimingo atsitikimo darbe ir pateikė iÅ¡vadÄ , kad dėl Å¡io apdraustojo mirties priežasties nustatymo bÅ«tina kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Ä®vertinę nelaimingo atsitikimo byloje esančius duomenis ir medicininius dokumentus, Fondo valdybos Å iaulių skyrius 2009 m. sausio 6 d. kreipėsi konsultacijos į Fondo valdybÄ pateikdamas E. B. nelaimingo atsitikimo darbe bylÄ .

Fondo valdyba, įvertinusi byloje esančius duomenis ir medicininius dokumentus, pritarė skyriaus nuomonei kreiptis į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutÄ dėl specialisto iÅ¡vados pateikimo. Siekiant nustatyti, ar E. B. mirtis yra jam 2004 m. lapkričio 10 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos pasekmė, t. y. ar tarp Å¡ių įvykių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, Fondo valdybos Å iaulių skyrius kreipėsi į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrių.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto iÅ¡vadoje Nr. KM64/09(01)-R375/09 dėl E. B. mirties priežasties nurodyta, kad E. B. mirties priežastis – skiltinis plaučių uždegimas, apimantis visas plaučių skiltis ir krÅ«tinplėvę nėra susijęs su 2004 m. lapkričio 10 d. įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe. IÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad apdraustojo mirtį lėmė bendro pobÅ«džio sveikatos sutrikimas – skiltinis plaučių uždegimas. Fondo valdybos Å iaulių skyrius gavęs minėtÄ iÅ¡vadÄ , 2009 m. balandžio 28 d. raÅ¡tu Nr. (7.2)S-8413 pareiÅ¡kėjos R.

B. atstovÄ advokatÄ A. B. informavo apie Å¡ios iÅ¡vados rezultatus bei paaiÅ¡kino, kodėl pagal Ä®statymÄ R. B. vienkartinė ar periodinė draudimo iÅ¡mokos nepriklauso. Fondo valdybos Å iaulių skyrius 2010 m. rugpjūčio 25 d. gavo pakartotinį pareiÅ¡kėjos atstovo praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti R. B. vienkartinę bei periodinę draudimo iÅ¡mokÄ jos sÅ«nui E. B. mirus, kartu pateikdamas tuos pačius dokumentus, tarp jų ir 2009-04-22 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto iÅ¡vadÄ Nr. KM-64/09(01)-R375/09 bei papildomai 2010 m. gegužės 26 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto (toliau – Ekspertizės aktas) Nr. EDM 49(168)10(01) kopijÄ . Ä®vertinus papildomai pateiktÄ dokumentÄ buvo nustatyta, kad jame nėra jokių papildomų duomenų apie E. B. mirties tiesioginį priežastinį ryšį su 2004 m. lapkričio 10 d. nelaimingo atsitikimo metu patirta trauma. PrieÅ¡ingai, Ekspertizės akto 19 iÅ¡vadoje nurodyta, jog gydymosi laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 10 d. patirtos traumos pooperacinių žaizdų pÅ«liavimai ir kiti pÅ«lingi procesai organizme (akies protezo pÅ«liavimas, pragulos) blogino sveikatos bÅ«klę ir galėjo įtakoti pÅ«lingo plaučių uždegimo, buvusio mirties priežastimi, iÅ¡sivystymÄ .

Teigti, kad vien 2005 m. lapkričio mėn. žaizdos supÅ«liavimas, kuomet pasėlyje iÅ¡ žaizdos iÅ¡augo auksinis stafilokokas, įtakojo pÅ«lingÄ plaučių uždegimÄ , negalima. Fondo valdybos Å iaulių skyrius pagrįstai atsisakė šį klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, paaiÅ¡kindamas atsisakymo priežastis. Atkreipė teismo dėmesį, jog iÅ¡ E. B. medicininių dokumentų akivaizdu, jog jo sveikatos bÅ«klė ir iki 2004 m. lapkričio 10 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo buvo prasta – pÅ«liavo akies protezas, jis sirgo tuberkulioze, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, epilepsija ir kt.

Be to, 2006 m. sausio 7 d.–2006 m. sausio 24 d. E. B. gydymosi VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje laikotarpiu nustatyta, kad jis ne kartÄ gydytas toksikologinėje reanimacijoje dėl intoksikacijos alkoholio surogatais. Manoma, kad infekcija yra dėl pastoviai pÅ«liuojančio akies protezo, pragulos ant kulno bei bendro organizmo iÅ¡sekimo dėl alkoholio vartojimo (Ekspertizės iÅ¡vada 12/18 lapas, prieÅ¡operacinė epikrizė). Ekspertizės akte nurodyti E. B. sveikatos bÅ«klės objektyvaus tyrimo duomenys fiksuoti medicininiuose dokumentuose jo gydymo VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje laikotarpiais nuo 2006 m. balandžio 24 d. iki 2006 m. birželio 16 d., nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2006 m. gruodžio 6 d. ir 2007 m. balandžio 13 d., kuriuose nurodyta, jog „plaučiuose alsavimas be karkalų“ arba „plaučiuose vezikulinis alsavimas be karkalų“, tai reiÅ¡kia, jog plaučių bÅ«klė gera, be pakitimų.

Taip pat E. B. psichologinė bÅ«sena ir elgesys gydymo metu rodo, kad tokiais savo veiksmais jis nesistengė pasveikti, o prieÅ¡ingai, kenkė savo sveikatai. Taigi, teigti, jog E. B. mirties priežastis buvo nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtos traumos padariniai, visiÅ¡kai nevertinant jo paties elgesio ir tokio elgesio įtakotos sveikatos bÅ«klės po nelaimingo atsitikimo darbe, yra nelogiÅ¡ka. Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnį, teismo ekspertas atlieka jam pavestÄ užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis.

Teismo eksperto išvados negali peržengti jo srities specialių žinių ribų. Teismo eksperto išvados, išeinančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikšmės. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis. Teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais. Taigi, teismo medicinos ekspertizėje pateiktos išvados yra medicininio pobūdžio ir privalo būti kvalifikuotos teisiškai.

Vadinasi, galimo medicininio netiesioginio priežastinio ryšio egzistavimo konstatavimas neabejotinai patvirtina, jog E. B. mirtis ir nelaimingas atsitikimas nėra susiję Įstatymo reikalaujamu tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvados, jog E. B. mirtis buvo 2004 m. lapkričio 10 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtos traumos pasekmė, todėl Fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimai ir veiksmai, sprendžiant R. B. prašymus, laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo naikinti priimtų Fondo valdybos Å iaulių skyriaus bei Fondo valdybos sprendimų ar įpareigoti atsakovÄ atlikti papildomus veiksmus. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaujantis Ä®statymo 11 str. 2 ir 3 d. bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., Å iaulių apygardos administracinio teismo praÅ¡o pareiÅ¡kėjos R. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjos R. B. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Administracinis ginčas Å¡ioje byloje yra kilęs dėl atsakovo VSDFV Å iaulių skyriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. S-14046(3.32) (1 t., b.l.128) „Dėl praÅ¡ymo skirti iÅ¡mokas“, kuriuo atsisakyta atnaujinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo sprendimo klausimÄ , nes pareiÅ¡kėjos atstovo pateiktame Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos ekspertizės akte Nr. EDM 49 (168)10 (01) nėra jokių duomenų apie E. B. mirties priežastinį ryšį su 2004 m. lapkričio 10 d. nelaimingo atsitikimo metu patirta trauma, iÅ¡skyrus prielaidÄ dėl galimo netiesioginio priežastinio ryÅ¡io, o Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto iÅ¡vada Nr. KM-64/09(01)-R375/09 dėl E. B. mirties priežasties nėra nustatyta tvarka apskųsta ir paneigta.Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo Å¡eimos nariams lygiomis dalimis iÅ¡mokama vienkartinė draudimo iÅ¡moka pagal Å¡io Ä®statymo 27 straipsnį, taip pat lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo iÅ¡moka pagal Å¡io Ä®statymo 26 straipsnį.

Tam, kad apdraustojo, kuris mirė dėl nelaimingo atsitikimo darbe, Å¡eimos nariams galėtų bÅ«ti paskirtos ir mokamos minėtos draudimo iÅ¡mokos, turi bÅ«ti atliktos atitinkamos teisės aktų numatytos administracinės procedÅ«ros ir priimti atitinkami administraciniai aktai, kuriais pripažįstama, kad yra visos teisės aktų nustatytos sÄ lygos skirti ir mokėti Å¡ias iÅ¡mokas. Pirmasis Å¡ios procedÅ«ros etapas – nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių iÅ¡tyrimas ir tai patvirtinančių dokumentų suraÅ¡ymas, kitas etapas – tyrimas, ar nelaimingas atsitikimas darbe pripažintinas draudiminiu įvykiu, ir sprendimo priėmimas.Tik esant palankiam sprendimui, t.y. nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pripažinus draudiminiu įvykiu, gali bÅ«ti priimamas sprendimas dėl minėtų draudimo iÅ¡mokų paskyrimo ir mokėjimo.

Taigi Ä®statymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos apdraustojo Å¡eimos narių teisės įgyvendinimui yra bÅ«tina sÄ lyga – pripažinimas teisės aktų nustatyta tvarka, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo apdraustasis, yra draudiminis įvykis.2004 m. gruodžio 16 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 5 (1 t., b.l.14-15) nustatyta, jog pagal liudininkų parodymus, pabaigęs darbus elektromontuotojas E. B. apie 18 val. ėjo iÅ¡ darbo vietos (antras aukÅ¡tas) į statybininkų vagonėlį, kuris buvo prekybos centro „Akropolis“ statybvietėje, nusirengti.

Tam, kad bÅ«tų greičiau, pralindo pro laikinos užtvaros tarpÄ ir norėjo negalutinai sumontuotu travelatoriumi nusileisti žemyn iÅ¡ antro aukÅ¡to į pirmÄ aukÅ¡tÄ . E. B. eidamas užkliuvo už montuojamo travelatoriaus guminės dalies, pargriuvo ir iÅ¡krito iÅ¡ 6 m aukščio į pirmÄ aukÅ¡tÄ ir gavo sunkiÄ traumÄ .VSDFV Å iaulių skyriaus direktorius 2005 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. D60 „Dėl E. B. nelaimingo atsitikimo darbe“ (1 t., b.l.50) nusprendė E. B. 2004 m. lapkričio 10 d.

įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pripažinti draudiminiu įvykiu. Byloje nekyla ginčo dėl to, jog dėl Å¡io nelaimingo atsitikimo darbe pareiÅ¡kėjos sÅ«nui E. B. buvo iÅ¡mokėtos ligos paÅ¡alpos, o nuo 2005 m. kovo 10 d. pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos iÅ¡duotas pažymas dėl netekto darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo mokamos netekto darbingumo periodinės kompensacijos. 2008 m. liepos 1 d. VSDFV Å iaulių skyriaus sprendimu Nr.PN17-10 E. B. mirus netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas buvo nutrauktas. 2008 m. lapkričio 27 d. pareiÅ¡kėjos R.

B. atstovas advokatas A. B. (1 t., b.l.100-101) kreipėsi į VSDFV Å iaulių skyrių praÅ¡ydamas Nuostatų 102 str. nustatytais terminais priimti sprendimÄ dėl vienkartinės ir periodinių draudimo iÅ¡mokų skyrimo ir mokėjimo R. B..Nagrinėjamoje byloje ginčydama atitinkamus VSDF valdybos ir jos teritorinio skyriaus priimtus administracinius aktus ir praÅ¡ydama įpareigoti atsakovÄ skirti ir iÅ¡mokėti jai priklausančias vienkartinę ir periodines draudimo iÅ¡mokas apdraustajam E. B. mirus, pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės siekia, kad bÅ«tų paÅ¡alintos kliÅ«tys jai pasinaudoti Ä®statymo 11 straipsnyje numatyta žuvusio apdraustojo Å¡eimos nario teise gauti atitinkamas socialinio draudimo iÅ¡mokas.

Minėtame straipsnyje nurodoma, jog visais atvejais (pačiam apdraustajam ar apdraustojo Å¡eimos nariams (po apdraustojo asmens mirties) draudimo iÅ¡moka pagal Å¡io Ä®statymo 27 straipsnį mokama tik esant draudiminio įvykio pripažinimui pagal Ä®statymo 6 str.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2005 m. kovo 25 d. atsakovo sprendimu Nr. D60 draudiminiu įvykiu pripažintas E. B. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe bÅ«tent dėl patirtos traumos, o ne dėl apdraustojo E. B. mirties. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis nustato, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo bei profesinių ligų aplinkybių iÅ¡tyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl iÅ¡mokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Å¡iuo Ä®statymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatais ir kitais teisės aktais.

Å iuo Ä®statymu imperatyviai nustatyta, kad priimant sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais, turi bÅ«ti remiamasi nelaimingų atsitikimų darbe iÅ¡tyrimo ir patvirtinimo dokumentais. IÅ¡mokų nuostatų (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2010 m. leipos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d.) 24 punkte detalizuota, kad nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimÄ , vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2), taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai, tarp jų pažymos apie traumos sunkumÄ ; atitinkamos sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbo medicinos specialistų tyrimo ar ekspertizės iÅ¡vada; kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, susirgimÄ profesine liga arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.VSDFV 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr. S-14046 (3.32) (1 t., b.l.128) atsisakyta spręsti klausimÄ dėl E. B. mirties pripažinimo draudiminiu įvykiu, nurodant, kad analogiÅ¡kas praÅ¡ymas buvo iÅ¡spręstas gavus 2009 m. balandžio 22 d.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto iÅ¡vadÄ Nr. KM-64/09(01)-R375/09 dėl E. B. mirties priežasties. Minėtoje iÅ¡vadoje nurodoma, kad E. B. mirties priežastis – skiltinis plaučių uždegimas, apimantis visas plaučių skiltis ir krÅ«tinplėvę – nėra susijusi su 2004 m. lapkričio 10 d. įvykusiu nelaimingu atsitikimu, bei, jog E. B. mirtį lėmė bendro pobÅ«džio sveikatos sutrikimas – skiltinis plaučių uždegimas (1 t., b.l.106-109).PareiÅ¡kėja savo skunde pabrėžia, jog 2010 m. gegužės 26 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertų komisijos iÅ¡vada laikytina svarbesniu ir vėlesniu dokumentu, lyginant jÄ su 2009 m. balandžio 16 d. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. KM 64/09 (01)-R375/09. PareiÅ¡kėja savo patikslintame skunde bei jos atstovas teismo posėdžio metu pabrėžė, jog minėtoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertų komisijos iÅ¡vadoje konstatuojama, kad „gydymosi laikotarpyje nuo 2004 m. lapkričio 10 d. patirtos traumos E. B. buvo nustatytos pÅ«lingos komplikacijos, kurios gali įtakoti ir abipusio pÅ«lingo skiltinio plaučių uždegimo iÅ¡sivystymÄ .

Todėl tarp 2004 m. lapkričio 10 d. patirtos traumos ir skiltinio plaučių uždegimo išsivystymo yra galimas netiesioginis ryšys“. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendime (1 t., b.l.227-252), kuriame vertinamos abi aukščiau minėtos išvados, konstatuojama, jog pagal pateiktus E. B. medicininius dokumentus, Specialisto išvadas, Ekspertizės akto išvadas, teismas sprendžia, kad E. B. 2004 m. lapkričio 10 d. patirta darbinė trauma nebuvo jo mirties 2008 m. gegužės 27 d. priežastis.

Taip pat sprendime pažymima, jog po nelaimingo atsitikimo E. B. gydymas stacionare buvo baigtas, jam buvo taikoma reabilitacija, o pakartotinis deÅ¡iniojo Å¡launikaulio lūžis įvyko dėl 2005 m. gegužės 30 d. patirto kritimo, kurio priežastis neaiÅ¡ki, todėl dar ir dėl Å¡ių aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nelaimingas atsitikimas statybvietėje priežastiniu ryÅ¡iu yra per daug nutolęs nuo E. B. mirties.Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi nutarta Å iaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (2 t., b.l.10-19).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias draudiminio įvykio pripažinimo reikalavimus ir procedÅ«ras, daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo skirti bei mokėti vienkartinę ir periodines draudimo iÅ¡mokas dėl jos sÅ«naus E. B. mirties bei VSDVF prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. lapkričio 10 d. pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos skundÄ panaikinti Å iaulių skyriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ Nr. S-14046(3.32).

Dėl minėtų priežasčių konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti VSDFV Å iaulių skyriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ Nr. S-14046(3.32) ir Fondo valdybos 2010 m. lapkričio 10 d. raÅ¡te Nr. (11.3)-I-6805 nurodytÄ sprendimÄ .PareiÅ¡kėjos reikalavimas įpareigoti atsakovÄ VSDFV Å iaulių skyrių skirti ir iÅ¡mokėti jai priklausančias vienkartinę bei periodines draudimo iÅ¡mokas apdraustajam E. B. mirus dėl paminėtų aplinkybių taip pat negali bÅ«ti patenkintas. Atsižvelgdama į iÅ¡vardintas aplinkybes bei teisės normas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

             Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTÄ® 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ dėl VSDFV Å iaulių skyriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. S-14046(3.32) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. lapkričio 10 d. raÅ¡te Nr. (11.3)-I-6805 nurodyto sprendimo panaikinimo, VSDFV Å iaulių skyriaus įpareigojimo skirti ir iÅ¡mokėti R.

B. jai priklausančias vienkartinę bei periodines draudimo iÅ¡mokas apdraustajam E. B. mirus atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjai                                                                 Virginijus Stankevičius                                                                  Žanas Kubeckas                                                                  Marytė Å važienė