Court dismisses non-material damages claim against state for alleged prison overcrowding due to lack of evidence.
Legislator summary
AI generatedThe Kaunas District Administrative Court dismissed the plaintiff's claim for non-material damages against the state regarding alleged overcrowding and poor conditions in a detention center. The plaintiff argued that the facility violated minimum space norms and lacked hygiene, but the court found no objective evidence supporting these subjective complaints. Consequently, the court ruled that without proof of unlawful acts or actual harm, the claim for compensation was legally unfounded.
Legislator headnote
AI generatedLRTA 88 str. 1 p.; ABTÄ® 88 str. 1 p.: A claim for non-material damages is dismissed when the plaintiff fails to provide objective evidence of unlawful acts or actual harm caused by the defendant's actions.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr.1-1416-423/2017                                                                                                         Proceso Nr. 3-62-3-00438-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 8 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Asta UrbonienÄ,sekretoriaujant Ritai Kinderienei, į posÄdį neatvykus pareiÅ¡kÄjui A.
Ž. , atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, treÄiojo suinteresuotojo asmens - KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. Ž. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas A. Ž. skundu ir patikslintu skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 6000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ (b. l. 4-9, 14).
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad nuo 2015-07-13 iki 2016-05-12, pažeidžiant nustatytus reikalavimus, buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose, kurios buvo perpildytos ir jose pareiÅ¡kÄjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisÄs aktuose minimali norma. Be to, kamerose nebuvo įrengtas pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukas, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu ir duÅ¡u, duÅ¡inÄje buvo neÅ¡varu, prausimosi laikas per trumpas, neiÅ¡duodamos higienos priemonÄs. Kamerose trÅ«ko drabužių ir avalynÄs džiovyklos, vietos maistui susidÄti.
Gyvenamosiose patalpose veisÄsi buitiniai parazitai, naktinis apÅ¡vietimas buvo per ryÅ¡kus, įstaigoje nesilaikoma prieÅ¡gaisrinÄs saugos taisyklių. DÄl nurodytų veiksnių pareiÅ¡kÄjas patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , diskomfortÄ . Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau â Konvencija), jos nuostatas aiÅ¡kinanÄia Europos žmogaus teisių teismo (toliau â EŽTT) praktika bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau â CK), praÅ¡Ä teismo priteisti jam neturtinÄs žalos atlyginimÄ .Atsakovo atstovas su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka.
Atsiliepime į skundÄ (b. l. 18-26) nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjui Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau â Å iaulių TI) ginÄo laikotarpiu minimalaus ploto norma buvo užtikrinta. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaiÄiuojant kameros plotÄ , todÄl, skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaiÄiaus. KamerÄ Nr. 89 Å iaulių visuomenÄs sveikatos centras tikrino 2015-07-24 (patikrinimo aktas Nr. EP-328).
Nustatyta, kad dirbtinÄ apÅ¡vieta atitiko reikalavimus, pažeidimų nenustatyta. Kitos kameros pareiÅ¡kÄjo kalinimo laikotarpiu tikrintos nebuvo, nes nebuvo gauta jokių skundų dÄl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams. Be to, pats pareiÅ¡kÄjas jo kalinimo metu dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų į įstaigos direktorių nesikreipÄ. Negalima konstatuoti įstaigos neteisÄto veikimo dÄl nepakankamo Å¡viesos patekimo į patalpas, drÄgmÄs ar Å¡alÄio, ventiliacijos nebuvimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Ne reÄiau, kaip vienÄ karta į mÄnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nÄra. Visose Å iaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, nuo bendros erdvÄs atskirtas mÅ«rine sienele, praÄjimas atitveriamas durimis arba erdves skirianÄia užuolaida. Å iaulių TI direktorius 2014-03-26 įsakymu Nr. 1/01-64 patvirtino Darbuotojų veiksmų, kilus gaisrui, planÄ , todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl prieÅ¡gaisrinÄs saugos taisyklių nesilaikymo atmestini.
Reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todÄl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių TI kamerose negalimas dÄl įstaigos statuso. PareiÅ¡kÄjui buvo iÅ¡duodamos higienos priemonÄs pagal teisÄs aktų reikalavimus. Å iaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, duÅ¡inÄse yra pertvaros, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ.
Kasdien duÅ¡inių patalpos valomos ir pavirÅ¡iai dezinfekuojami âMicrobac forteâ 2 % tirpalu. PareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, nepagrindžia jų jokiais įrodymais. Atsakovo atstovo nuomone, pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ siekdamas turtinÄs naudos, taÄiau neįrodÄ, kad patyrÄ skunde nurodytus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ bei gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ .
PareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Å iaulių TI, neturtinÄs žalos atlyginimÄ yra nepagrįstas.Skundas atmestinas. Å ioje byloje ginÄas kilÄs dÄl Lietuvos valstybÄs pareigos atlyginti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kÄjo teigimu, jis patyrÄ kalinamas Å iaulių TI teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). TurtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos KalÄjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).
ValstybÄs pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybinÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 str.), 4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybÄ, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybÄs) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisÄtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1Pagrindiniu skundo argumentu dÄl neturtinÄs žalos atsiradimo pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad Å iaulių TI buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisÄs aktuose.
KalÄjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,DÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ (toliau â Ä®sakymas V-124) 1.3 punktu nustatyta, jog iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Bylos duomenimis (b. l. 91-96) nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas ginÄui aktualiu laikotarpiu Å iaulių TI buvo paskirtas gyventi į kameras Nr. 6, Nr. 67, Nr. 89, Nr. 52, Nr. 42, Nr. 9, Nr. 17, Nr. 27, Nr. 26, Nr. 28, Nr. 5, Nr. 106, Nr. 92, Nr. 20 ir Nr.
86. MinÄtose kamerose ginÄo laikotarpiu gyveno nuo 2 iki 6 asmenų, o kamerų plotai buvo nuo 12,69 kv. m. iki 23,46 kv. m., todÄl vienam asmeniui tekdavo nuo 3,7 kv. m. iki 5,8 kv. m. ploto. Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todÄl teismas jais vadovaujasi, sprÄsdamas apie pareiÅ¡kÄjo reikalavimų pagrįstumÄ . Remiantis Å¡iais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad teisÄs aktuose reglamentuotas reikalavimas dÄl 3,6 kv. m. ploto pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiu buvo užtikrintas.
Teismas atkreipia dÄmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr. 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkreÄiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotas, taÄiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaiÄiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017-03-07nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-702-756/2017).
Tuo tarpu nacionaliniai teisÄs aktai (Ä®sakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma â 3,6 kv. m. â atsižvelgti į kameroje esanÄio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â LVAT) savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad, nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, taÄiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.
EŽTT 2009-07-30 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kÄjo patirtos neturtinÄs žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisÄs pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikÄjo argumentų dÄl baldų bei sanitarinio mazgo užimamo ploto kamerose. PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodo, kad kamerose nebuvo vietos maistui pasidÄti, drabužių ir avalynÄs džiovyklos, nebuvo įrengtas pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukas, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu ir duÅ¡u, duÅ¡inÄje buvo neÅ¡varu, prausimosi laikas per trumpas, neiÅ¡duodamos higienos priemonÄs, gyvenamosiose patalpose veisÄsi buitiniai parazitai, naktinis apÅ¡vietimas buvo per ryÅ¡kus, įstaigoje nesilaikoma prieÅ¡gaisrinÄs saugos taisyklių.GinÄui aktualiu laikotarpiu iki 2015-11-01 laisvÄs atÄmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ.
Å ios higienos normos 56 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drÄgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelÄsių. LaisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.). NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx (22 p.). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinÄ naktinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 10 lx ir ne didesnÄ kaip 20 lx (23 p.).
LaisvÄs atÄmimo vietų veikianÄiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius (64 p.). LaisvÄs atÄmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų (60 p.). Nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Higienos normoje HN 134:2015 47 punkte nurodyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvÄs atÄmimo vietos, policijos areÅ¡tinÄs vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvÄs atÄmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonÄs (Å¡epetys grindims, Å¡luostÄ, Å¡iukÅ¡lių semtuvÄlis, kibiras, valikliai) (47 p.).
Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelÄsių (39 p.) LaisvÄs atÄmimo vietos, policijos areÅ¡tinÄs patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 lx (14 p.). LaisvÄs atÄmimo vietoje, policijos areÅ¡tinÄje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkÄjų (20 p.).IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų (b. l. 100-104, 114) matyti, kad visos kamerose, kuriose gyveno pareiÅ¡kÄjas, yra įrengta sieninÄ lentyna maistui susidÄti, be to, nuteistiesiems ir suimtiesiems suteikiama galimybÄ apatinius drabužius skalbti ir džiovinti Å iaulių TI įrengtoje skalbykloje, o virÅ¡utinius drabužius â vieÅ¡oje skalbykloje.
Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ ir nedetalizavo, kokios neigiamos pasekmes jam kilo dÄl savo nurodomų aplinkybių, skunde pateikÄ prieÅ¡taringus argumentus â teigÄ, jog kamerose trÅ«ko minÄto inventoriaus, taÄiau nurodÄ, jog tai turÄjo įtakos bendro kameros ploto sumažÄjimui. Atsižvelgiant į tai, teismas Å¡iuos skundo argumentus vertina kritiÅ¡kai. Atsakovo neteisÄti veiksmai Å¡ioje dalyje nekonstatuotini. PareiÅ¡kÄjas skunde tvirtino, kad kamerose ir duÅ¡inÄje nebuvo vykdoma dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija, taÄiau šį pareiÅ¡kÄjo teiginį paneigia į bylÄ pateikti Å iaulių TI higienos - dezinfekcijos planas 2014-2015 m. (b. l. 126-133), Å iaulių TI higienos â dezinfekcijos planas 2016â2017 m. (b. l. 134-142) bei Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktai, kuriuose užfiksuota, jog Å iaulių TI patalpose dezinfekcija ir buitinių kenkÄjų kontrolÄ yra vykdoma, tam yra skiriamos specialios priemonÄs (âSokrenaâ, âMikrobac forteâ, âTornadoâ ir kt.), vedami atliktų valymo ir dezinfekcijos bei deratizacijos darbų registravimo žurnalai, duÅ¡inių patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos âMikrobac forteâ tirpalu, bendro naudojimo patalpas tvarko ir valo Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje dirbantys nuteistieji, o kameras valo ten laikomi asmenys, kurie yra aprÅ«pinami valymo inventoriumi (b. l. 125, 110, 119-121).
Pasisakydamas dÄl gyvenamųjų kamerų įrengimo, Å iaulių TI patvirtino, kad visose Å iaulių TI kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvÄs yra atskirtas mÅ«rine sienele, o praÄjimas atitvertas durimis arba užuolaida. Teismo nuomone, minÄtas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka KalÄjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus. Kadangi iÅ¡ Å iaulių TI nurodytų aplinkybių apie sanitarinio mazgo įrengimÄ matyti, kad sanitarinis mazgas buvo atskirtas nuo bendros kameros erdvÄs ne tik sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, nÄra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kÄjo teisÄs į privatumÄ pažeidimo, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvÄs atskirtu tualetu (iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir naujausioje LVAT praktikoje, žr., pvz., 2016-12-12 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2345-442/2016 ir kt.).PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ taip pat kildino iÅ¡ to, kad prausimosi duÅ¡e laikas buvo per trumpas.
Higienos normos 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Higienos normos 134:2015 44 punkte. Atsiliepime Å iaulių TI paaiÅ¡kino, jog yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 pertvaromis atskirtus duÅ¡o ragelius, kabyklos rÅ«bams, dubenys, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ. Byloje pateiktame Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo akte užfiksuota, jog Å iaulių TI laikomiems asmenims kartÄ per savaitÄ sudaroma galimybÄ nusimaudyti duÅ¡e, įstaigoje veikia dvi duÅ¡o patalpos, kuriose įrengta po 8 prausimosi vietas (b. l. 119).
PareiÅ¡kÄjas nepaaiÅ¡kino, kodÄl jo nuomone, maudymosi laikas buvo per trumpas, Å¡ios aplinkybÄs nedetalizavo, taip pat neteigÄ, jog jam nesuteikiama teisÄ kartÄ per savaitÄ pasinaudoti duÅ¡u. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, pareiÅ¡kÄjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.PareiÅ¡kÄjo teiginį, jog jam nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonÄs, paneigia į bylÄ pateikta pareiÅ¡kÄjo AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninÄ sÄ skaita Nr. 1234 (b. l. 98-99), iÅ¡ kurios matyti, jog pareiÅ¡kÄjas pasiraÅ¡ytinai patvirtino periodiÅ¡kai gaunantis higienos priemones, kurių iÅ¡davimas numatytas ginÄo laikotarpiui aktualiose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose AreÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio aprÅ«pinimo normose (dantų Å¡epetÄlis, pasta, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius).
PareiÅ¡kÄjas teigia, jog naktinÄ kamerų apÅ¡vieta buvo per ryÅ¡ki. IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 124, 110, 112, 114) matyti, jog tikrintose kamerose nustatytas dirbtinio apÅ¡vietimo koeficientas atitiko higienos normos reikalavimus arba buvo mažesnis, negu reikalaujama. Pažeidimų, susijusių su per ryÅ¡kiu dirbtiniu apÅ¡vietimu, nenustatyta. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose kamerose, kuriose gyveno pareiÅ¡kÄjas, pažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjui ar kitam asmeniui dÄl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinÄje byloje Nr. A2446-624/2015).
Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar institucija, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ÄmÄsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Byloje nÄra duomenų ir pareiÅ¡kÄjas nenurodo, kad bÅ«tų kreipÄsis į VisuomenÄs sveikatos centrÄ su praÅ¡ymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Be to, Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3. punkte numatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengtas ne tik dieninis, bet ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, todÄl atsakovo atstovo neteisÄti veiksmai dÄl to, jog pareiÅ¡kÄjo gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas per ryÅ¡kus naktinis apÅ¡vietimas, nekonstatuotini.
PareiÅ¡kÄjas skundžiasi, jog kamerose nebuvo įrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas nustato, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbÄjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas). PareiÅ¡kÄjas tik deklaratyviai nurodo, jog nesant iÅ¡kvietimo mygtuko, jam tekdavo belsti į kameros duris, siekiant iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ , dÄl ko jautÄsi prastai, taÄiau Å¡ie pareiÅ¡kÄjo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais apie pareiÅ¡kÄjui realiai kilusiÄ Å¾alÄ dÄl minÄtos aplinkybÄs. Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kÄs nusiskundimus įstaigos administracijai dÄl iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimo.
PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esanÄios pažymos matyti, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu į Å iaulių TI direktorių su nusiskundimais dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipÄ (b. l. 97). Taip pat nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ar suimtųjų ir jam kokiu nors bÅ«du buvo bloginamos kalinimo sÄ lygos. Teismas atkreipia dÄmesį į bylai svarbiÄ aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo kreipÄsi į teismÄ praÄjus beveik metams nuo tada, kai buvo paskutinį kartÄ kalintas, jo nuomone, netinkamomis sÄ lygomis, kas, pareiÅ¡kÄjo teigimu, sukÄlÄ jam skunde nurodytas pasekmes. PažymÄtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kanÄių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kanÄias sukeliantys neteisÄti aktai (CK 6.271 str. prasme).
Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kanÄias menkina, jos blÄsta (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinÄje byloje Nr. A63-1343/2012). TodÄl aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas delsÄ pasinaudoti teismine gynyba virÅ¡ metų nuo paskutinio, jo nuomone, neigiamus iÅ¡gyvenimus sukÄlusio atsakovo veiksmo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinÄ skriauda, net ir konstatavus, jog iÅ¡kvietimo mygtukų neįrengimas kamerose prieÅ¡tarauja teisÄs aktams, negalÄtų bÅ«ti tokia didelÄ, kad galÄtų bÅ«ti atlyginta pinigais ar kitu įstatymu numatytu bÅ«du.
MinÄtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas žmogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis, t.y. pažeidžianÄiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. TodÄl, teismo nuomone, pareiÅ¡kÄjo argumentai Å¡ioje dalyje negali bÅ«ti vertinami kaip pakankami neturtinÄs žalos konstatavimui ir yra atmestini. PareiÅ¡kÄjo teiginius dÄl prieÅ¡gaisrinÄs saugos taisyklių nesilaikymo paneigia byloje pateikti įrodymai: evakuacijos planai (b. l. 40 â 52), Å iaulių TI direktoriaus įsakymai âDÄl prieÅ¡gaisrinių saugos instrukcijų patvirtinimoâ (b. l. 53), âDÄl darbuotojų veiksmų, kilus gaisrui, plano patvirtinimoâ (b. l. 54), âDÄl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo, susidarius ekstremaliai situacijai, schemos ir sÄ raÅ¡o patvirtinimoâ (b. l. 82-84), taip pat Å iaulių TI direktoriaus įsakymu patvirtinti Å iaulių TI ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatai, iÅ¡ kurių matyti, kad Å iaulių TI prieÅ¡gaisrinÄs saugos reikalavimų yra laikomasi.
Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas argumentus dÄl galimo prieÅ¡gaisrinÄs saugos taisyklių nesilaikymo grindÄ Ä¯ ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobÅ«džio prielaidomis, jog galimai kilus gaisrui, pareiÅ¡kÄjui kiltų pavojus sveikatai ar gyvybei, taÄiau duomenų apie realiai pareiÅ¡kÄjui kilusias neigiamas pasekmes byloje nÄra. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, pareiÅ¡kÄjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginÄijami įrodymai.
Å ioje administracinÄje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojanÄių neturtinÄ Å¾alÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turÄtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nÄra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisÄtus veiksmus bei kad siekÄ pareiÅ¡kÄjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrÄtimÄ ir skriaudÄ . Taip pat byloje nÄra jokių pareiÅ¡kÄjui galimai kilusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ pagrindžianÄių aplinkybių.
NenustaÄius atsakovo neteisÄtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io, nesant visų bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.
R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str.1d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinÄje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinÄje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinÄje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisÄja n u s p r e n d Ä :
PareiÅ¡kÄjo A. Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. TeisÄja                                                                                                          Asta UrbonienÄ