Legislator Case Law & Legislation
fbca4093-d0a7-454c-81d9-5dae7e09d8fc AI generated

Court dismisses non-material damages claim against state for alleged prison overcrowding due to lack of evidence.

Case Number fbca4093-d0a7-454c-81d9-5dae7e09d8fc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Kaunas District Administrative Court dismissed the plaintiff's claim for non-material damages against the state regarding alleged overcrowding and poor conditions in a detention center. The plaintiff argued that the facility violated minimum space norms and lacked hygiene, but the court found no objective evidence supporting these subjective complaints. Consequently, the court ruled that without proof of unlawful acts or actual harm, the claim for compensation was legally unfounded.

Legislator headnote

AI generated

LRTA 88 str. 1 p.; ABTÄ® 88 str. 1 p.: A claim for non-material damages is dismissed when the plaintiff fails to provide objective evidence of unlawful acts or actual harm caused by the defendant's actions.

Keywords

AI generated
non-material damages detention center conditions overcrowding allegations burden of proof state liability administrative court lack of evidence

Cited Legislation

AI generated
LRTA 86-87 str.
LRTA 88 str. 1 p.
ABTÄ® 88 str. 1 p.
ABTÄ® 13 str. 1d.
ABTÄ® 20 str.

Cited Case Law

AI generated
ECHR 1994-04-19, v. Netherlands (16034/90)
ECHR 1997-12-19, H. v. Finland (20772/92)
ECHR 1999-01-21, G. R. v. Spain (30544/96)
LVAT 2008-07-24, P444-196/2008
LVAT 2009-07-24, P756-151/2009
LVAT 2009-11-06, P526-194/2009
LVAT 2013-02-11, A146-216/2013
AI generated
c3af99fd-38b6-43aa-b99d-97d1820dfc6a
E.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.
5c1a101e-2952-4825-adb9-6603945ce4fa
Administracinė byla Nr. I-77-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02147-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 20.4.;55.1.3. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 9 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
babfa61e-db31-416e-ab37-4b942a76d737
Administracinė byla Nr. I-2580-362/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01539-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 07 d.Å iauliai            Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.
8094e60f-d800-4ec5-84ae-25ef864b9ef7
Administracinė byla Nr. I-1937-621/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00899-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 29 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. S. (J. S.),nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.
01c017de-8597-4cc8-8ba8-6bd3bee5219f
? Administracinė byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr.1-1416-423/2017                                                                                                         Proceso Nr. 3-62-3-00438-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 8 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei, į posėdį neatvykus pareiškėjui A.

Ž. , atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, trečiojo suinteresuotojo asmens - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Ž. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. Ž. skundu ir patikslintu skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 4-9, 14).

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015-07-13 iki 2016-05-12, pažeidžiant nustatytus reikalavimus, buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose, kurios buvo perpildytos ir jose pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Be to, kamerose nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu ir dušu, dušinėje buvo nešvaru, prausimosi laikas per trumpas, neišduodamos higienos priemonės. Kamerose trūko drabužių ir avalynės džiovyklos, vietos maistui susidėti.

Gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, naktinis apÅ¡vietimas buvo per ryÅ¡kus, įstaigoje nesilaikoma prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių. Dėl nurodytų veiksnių pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , diskomfortÄ . Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), jos nuostatas aiÅ¡kinančia Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktika bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), prašė teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovo atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 18-26) nurodė, kad pareiÅ¡kėjui Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Å iaulių TI) ginčo laikotarpiu minimalaus ploto norma buvo užtikrinta. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. KamerÄ Nr. 89 Å iaulių visuomenės sveikatos centras tikrino 2015-07-24 (patikrinimo aktas Nr. EP-328).

Nustatyta, kad dirbtinė apÅ¡vieta atitiko reikalavimus, pažeidimų nenustatyta. Kitos kameros pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu tikrintos nebuvo, nes nebuvo gauta jokių skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams. Be to, pats pareiÅ¡kėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į įstaigos direktorių nesikreipė. Negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo dėl nepakankamo Å¡viesos patekimo į patalpas, drėgmės ar Å¡alčio, ventiliacijos nebuvimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Ne rečiau, kaip vienÄ karta į mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nėra. Visose Å iaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, nuo bendros erdvės atskirtas mÅ«rine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Å iaulių TI direktorius 2014-03-26 įsakymu Nr. 1/01-64 patvirtino Darbuotojų veiksmų, kilus gaisrui, planÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo atmestini.

Reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. PareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamos higienos priemonės pagal teisės aktų reikalavimus. Å iaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, duÅ¡inėse yra pertvaros, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Kasdien duÅ¡inių patalpos valomos ir pavirÅ¡iai dezinfekuojami „Microbac forte“ 2 % tirpalu. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, nepagrindžia jų jokiais įrodymais. Atsakovo atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ bei gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Å iaulių TI, neturtinės žalos atlyginimÄ yra nepagrįstas.Skundas atmestinas. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė kalinamas Å iaulių TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1Pagrindiniu skundo argumentu dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių TI buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktuose.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas V-124) 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Bylos duomenimis (b. l. 91-96) nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių TI buvo paskirtas gyventi į kameras Nr. 6, Nr. 67, Nr. 89, Nr. 52, Nr. 42, Nr. 9, Nr. 17, Nr. 27, Nr. 26, Nr. 28, Nr. 5, Nr. 106, Nr. 92, Nr. 20 ir Nr.

86. Minėtose kamerose ginčo laikotarpiu gyveno nuo 2 iki 6 asmenų, o kamerų plotai buvo nuo 12,69 kv. m. iki 23,46 kv. m., todėl vienam asmeniui tekdavo nuo 3,7 kv. m. iki 5,8 kv. m. ploto. Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas apie pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ . Remiantis Å¡iais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr. 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017-03-07nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Ä®sakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009-07-30 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl baldų bei sanitarinio mazgo užimamo ploto kamerose. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad kamerose nebuvo vietos maistui pasidėti, drabužių ir avalynės džiovyklos, nebuvo įrengtas pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukas, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu ir duÅ¡u, duÅ¡inėje buvo neÅ¡varu, prausimosi laikas per trumpas, neiÅ¡duodamos higienos priemonės, gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, naktinis apÅ¡vietimas buvo per ryÅ¡kus, įstaigoje nesilaikoma prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių.Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015-11-01 laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Å ios higienos normos 56 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.). NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx (22 p.). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 p.).

Laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius (64 p.). Laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų (60 p.). Nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Higienos normoje HN 134:2015 47 punkte nurodyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (47 p.).

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.) Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 p.).Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų (b. l. 100-104, 114) matyti, kad visos kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, yra įrengta sieninė lentyna maistui susidėti, be to, nuteistiesiems ir suimtiesiems suteikiama galimybė apatinius drabužius skalbti ir džiovinti Šiaulių TI įrengtoje skalbykloje, o viršutinius drabužius – viešoje skalbykloje.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė ir nedetalizavo, kokios neigiamos pasekmes jam kilo dėl savo nurodomų aplinkybių, skunde pateikė prieÅ¡taringus argumentus – teigė, jog kamerose trÅ«ko minėto inventoriaus, tačiau nurodė, jog tai turėjo įtakos bendro kameros ploto sumažėjimui. Atsižvelgiant į tai, teismas Å¡iuos skundo argumentus vertina kritiÅ¡kai. Atsakovo neteisėti veiksmai Å¡ioje dalyje nekonstatuotini. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad kamerose ir duÅ¡inėje nebuvo vykdoma dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija, tačiau šį pareiÅ¡kėjo teiginį paneigia į bylÄ pateikti Å iaulių TI higienos - dezinfekcijos planas 2014-2015 m. (b. l. 126-133), Å iaulių TI higienos – dezinfekcijos planas 2016–2017 m. (b. l. 134-142) bei Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, kuriuose užfiksuota, jog Å iaulių TI patalpose dezinfekcija ir buitinių kenkėjų kontrolė yra vykdoma, tam yra skiriamos specialios priemonės (“Sokrena“, „Mikrobac forte“, „Tornado“ ir kt.), vedami atliktų valymo ir dezinfekcijos bei deratizacijos darbų registravimo žurnalai, duÅ¡inių patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos „Mikrobac forte“ tirpalu, bendro naudojimo patalpas tvarko ir valo Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje dirbantys nuteistieji, o kameras valo ten laikomi asmenys, kurie yra aprÅ«pinami valymo inventoriumi (b. l. 125, 110, 119-121).

Pasisakydamas dėl gyvenamųjų kamerų įrengimo, Å iaulių TI patvirtino, kad visose Å iaulių TI kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas mÅ«rine sienele, o praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida. Teismo nuomone, minėtas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus. Kadangi iÅ¡ Å iaulių TI nurodytų aplinkybių apie sanitarinio mazgo įrengimÄ matyti, kad sanitarinis mazgas buvo atskirtas nuo bendros kameros erdvės ne tik sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimo, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu (iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir naujausioje LVAT praktikoje, žr., pvz., 2016-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2345-442/2016 ir kt.).PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildino iÅ¡ to, kad prausimosi duÅ¡e laikas buvo per trumpas.

Higienos normos 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Higienos normos 134:2015 44 punkte. Atsiliepime Å iaulių TI paaiÅ¡kino, jog yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 pertvaromis atskirtus duÅ¡o ragelius, kabyklos rÅ«bams, dubenys, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Byloje pateiktame Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte užfiksuota, jog Å iaulių TI laikomiems asmenims kartÄ per savaitę sudaroma galimybė nusimaudyti duÅ¡e, įstaigoje veikia dvi duÅ¡o patalpos, kuriose įrengta po 8 prausimosi vietas (b. l. 119).

PareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino, kodėl jo nuomone, maudymosi laikas buvo per trumpas, Å¡ios aplinkybės nedetalizavo, taip pat neteigė, jog jam nesuteikiama teisė kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.PareiÅ¡kėjo teiginį, jog jam nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės, paneigia į bylÄ pateikta pareiÅ¡kėjo AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninė sÄ skaita Nr. 1234 (b. l. 98-99), iÅ¡ kurios matyti, jog pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai patvirtino periodiÅ¡kai gaunantis higienos priemones, kurių iÅ¡davimas numatytas ginčo laikotarpiui aktualiose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio aprÅ«pinimo normose (dantų Å¡epetėlis, pasta, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius).

PareiÅ¡kėjas teigia, jog naktinė kamerų apÅ¡vieta buvo per ryÅ¡ki. IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 124, 110, 112, 114) matyti, jog tikrintose kamerose nustatytas dirbtinio apÅ¡vietimo koeficientas atitiko higienos normos reikalavimus arba buvo mažesnis, negu reikalaujama. Pažeidimų, susijusių su per ryÅ¡kiu dirbtiniu apÅ¡vietimu, nenustatyta. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose kamerose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar institucija, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Byloje nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad bÅ«tų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrÄ su praÅ¡ymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Be to, Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3. punkte numatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengtas ne tik dieninis, bet ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl to, jog pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas per ryÅ¡kus naktinis apÅ¡vietimas, nekonstatuotini.

PareiÅ¡kėjas skundžiasi, jog kamerose nebuvo įrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas nustato, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas). PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodo, jog nesant iÅ¡kvietimo mygtuko, jam tekdavo belsti į kameros duris, siekiant iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ , dėl ko jautėsi prastai, tačiau Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais apie pareiÅ¡kėjui realiai kilusiÄ Å¾alÄ dėl minėtos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs nusiskundimus įstaigos administracijai dėl iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimo.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančios pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Å iaulių TI direktorių su nusiskundimais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 97). Taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ar suimtųjų ir jam kokiu nors bÅ«du buvo bloginamos kalinimo sÄ lygos. Teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ praėjus beveik metams nuo tada, kai buvo paskutinį kartÄ kalintas, jo nuomone, netinkamomis sÄ lygomis, kas, pareiÅ¡kėjo teigimu, sukėlė jam skunde nurodytas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme).

Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba virÅ¡ metų nuo paskutinio, jo nuomone, neigiamus iÅ¡gyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinė skriauda, net ir konstatavus, jog iÅ¡kvietimo mygtukų neįrengimas kamerose prieÅ¡tarauja teisės aktams, negalėtų bÅ«ti tokia didelė, kad galėtų bÅ«ti atlyginta pinigais ar kitu įstatymu numatytu bÅ«du.

Minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Todėl, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje negali bÅ«ti vertinami kaip pakankami neturtinės žalos konstatavimui ir yra atmestini. PareiÅ¡kėjo teiginius dėl prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo paneigia byloje pateikti įrodymai: evakuacijos planai (b. l. 40 – 52), Å iaulių TI direktoriaus įsakymai „Dėl prieÅ¡gaisrinių saugos instrukcijų patvirtinimo“ (b. l. 53), „Dėl darbuotojų veiksmų, kilus gaisrui, plano patvirtinimo“ (b. l. 54), „Dėl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo, susidarius ekstremaliai situacijai, schemos ir sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ (b. l. 82-84), taip pat Å iaulių TI direktoriaus įsakymu patvirtinti Å iaulių TI ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatai, iÅ¡ kurių matyti, kad Å iaulių TI prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų yra laikomasi.

Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas argumentus dėl galimo prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobÅ«džio prielaidomis, jog galimai kilus gaisrui, pareiÅ¡kėjui kiltų pavojus sveikatai ar gyvybei, tačiau duomenų apie realiai pareiÅ¡kėjui kilusias neigiamas pasekmes byloje nėra. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai.

Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Taip pat byloje nėra jokių pareiÅ¡kėjui galimai kilusiÄ neturtinę žalÄ pagrindžiančių aplinkybių.

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str.1d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo A. Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                          Asta Urbonienė