fbc7b1c8-8ba8-4ce8-9a88-e7545ef77371 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-326-518/2017                                  Teismo proceso Nr. 1-66-1-00337-2014-4            Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.4.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.3.1.2.7.; 1.2.3.1.2.8.; 1.2.4.1.2.7.; 2.1.7.4.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.3.; 2.4.7. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,nuteistojo Š.

I. gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Å . I. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo Å . I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose ir 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 7, 8 punktus laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir Å .

I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Kauno teritorinei ligonių kasai iÅ¡ Å . I. priteista 3 519,16 Eur už nukentėjusiajam E. L. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :1. Å . I. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 12 d., apie 3.00 val., laisvalaikio centro „Vikonda“, esančio adresu J. Basanavičiaus g. 22, Kėdainiuose, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarų visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimÄ , siekdamas prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, vieÅ¡oje vietoje ir paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, tyčia mažiausiai vienÄ kartÄ Å¡ovė iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto 9 mm kalibro Å¡aunamojo ginklo į prieÅ¡ais Å .

I. Å¡alia paÅ¡alinių asmenų stovintį E. L., tuo padarydamas nukentėjusiajam Å¡autinį kiauryminį krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės sužalojimÄ su sviedinio įėjimo anga deÅ¡inėje krÅ«tinės pusėje IV tarpÅ¡onkaulio aukÅ¡tyje, 2 cm nuo krÅ«tinkaulio, kiaurinį deÅ¡inio plaučio apatinės skilties sužalojimÄ , du kartus perveriant diafragmos kupolÄ , kepenų pažeidimÄ bei VII Å¡onkaulio sutraiÅ¡kymÄ , t. y. sunkų, pavojingÄ gyvybei sužalojimÄ , atitinkantį sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du tyčia pasikėsino nužudyti E. L., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Å .

I. valios, nes nukentėjusiajam buvo laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba.2. Taip pat Å . I. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio pradžios iki 2014 m. balandžio 12 d., neturėdamas leidimo, laikė, neÅ¡iojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto modelio 9 mm kalibro graižtvinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pistoletÄ bei mažiausiai du 9 mm kalibro Å¡audmenis.3. Nuteistasis Å . I. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria Å .

I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose, ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, bei perkvalifikuoti Å . I. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. KitÄ nuosprendžio dalį praÅ¡oma palikti nepakeistÄ . 3.1. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuosprendžio dalis, kuria Å . I. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau teigiama, kad Å . I. buvo nuteistas už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose, netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarius esminių BPK pažeidimų, kurie apribojo Å .

I. galimybes tinkamai gintis ir nulėmė pirmosios instancijos teismo klaidas, pripažįstant įrodymais duomenis, neatitinkančius įrodymų sÄ vokos (BPK 20 straipsnio 2, 4, 5 dalys, 301 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, juos vertino atsietai vienÄ nuo kito, nesusiejo jų tarpusavyje ir nevertino visumoje, iÅ¡ esmės rėmėsi tik selektyviai atrinktų, Å . I. nepalankių įrodymų dalimi, dėl ko pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir buvo netinkamai kvalifikuota Å .

I. veika. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė skirtingus kriterijus vertindamas Å . I. kaltinančius ir teisinančius įrodymus, nepagrįstai kritiÅ¡kai vertindamas Å . I. palankius įrodymus, nors Å . I. parodymai buvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, juos patvirtino kitų liudytojų ir netgi nukentėjusiojo parodymai, bet apkaltinamÄ jį nuosprendį iÅ¡ esmės pagrįsdamas prieÅ¡taringais ir neobjektyviais liudytojo E. T. parodymais, kurių patikimumas įvertintinas atsižvelgiant į liudytojo asmenybę, asmenines savybes, elgesį po įvykio, duotus prieÅ¡taringus parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisme metu, tuo labiau kad Å¡io liudytojo parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

Baudžiamojoje teisėje kaltininko kaltė nėra preziumuojama, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes, draudžiama esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. 3.2. Apeliantas neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad konflikto metu Å¡ovė į nukentėjusįjį E. L., taip pat sutinka su nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobÅ«džiu ir kad jie buvo padaryti bÅ«tent nagrinėjimo įvykio metu ir aplinkybėmis, tačiau nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kadangi byloje nenustatyti Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Skunde teigiama, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, neginčijamai patvirtinančio, jog Å . I. apibrėžta tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du galėjo pasikėsinti nužudyti E. L.. Anot apelianto, iÅ¡ byloje surinktų ir iÅ¡irtų įrodymų darytina iÅ¡vada, kad nusikalstama veika turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio l dalį, atitinkamai mažinant paskirtÄ bausmę.3.3. Skunde nurodoma, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt.

Nustatydamas nusikalstamo sumanymo turinį, teismas turi neapsiriboti pirmine jo forma, privalo aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius, bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius – kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas.3.4. Pažymima, kad Å . I. veikė neapibrėžta tyčia, nes tiksliai nenumatė veikos padarinių, nedetalizavo, jog gali nužudyti nukentėjusįjį, visgi Å¡audamas suprato, jog kažkokie negatyvÅ«s padariniai gali kilti, t. y. kad bus sužalotas žmogus.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas net ir teisingai nustatęs veikos aplinkybes, jas vertindamas padarė neteisingas iÅ¡vadas. PrieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Å¡Å«vis iÅ¡ nedidelio atstumo į nukentėjusiojo deÅ¡inę krÅ«tinės pusę kaip tik patvirtina buvus tiesioginę neapibrėžtÄ tyčiÄ . Tokios Å¡aunamojo ginklo panaudojimo aplinkybės rodo, kad nebuvo siekiama konkrečių pasekmių – nužudyti nukentėjusįjį. Siekiant nužudyti nukentėjusįjį iÅ¡ artimo atstumo buvo galima Å¡auti tiesiai į Å¡irdį (kairiÄ jÄ krÅ«tinės pusę) arba Å¡auti kelis kartus.

Å ių veiksmų nebuvimas, o taip pat Å . I. veiksmai po įvykio – prisipažinimas, tik patvirtina nuteistÄ jį veikus tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios, kaip ir netiesioginės tyčios atveju veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, todėl Å . I. turėjo bÅ«ti inkriminuotas tik sunkus sveikatos sutrikdymas, o ne pasikėsinimas nužudyti.3.5. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas ne tik neatsižvelgė į nuteistojo parodymus, bet taip pat neatsižvelgė ir į vieno svarbiausių proceso dalyvių – nukentėjusiojo E. L. parodymus, kurie patvirtina Å .

I. parodymus. Nukentėjusysis nurodė nereiškiantis civilinio ieškinio, teigė, kad jam žala nepadaryta, jokių liekamųjų pasekmių nėra, sveikata nepablogėjo, be to, pats E. L. samprotavo, kad gal Š. I. ginklas iššovė netyčia. Taigi, nukentėjusysis visiškai patvirtina Š. I. parodymus apie netyčinį šūvį ir jo pasekmes, bet pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, o iš esmės rėmėsi vien tik eksperto išvada, kad laiku nesuteikus kvalifikuotos medicininės pagalbos taip sužalotas asmuo mirtų.

Tačiau toks argumentas atmestinas kaip nelogiÅ¡kas, nes laiku nesuteikus kvalifikuotos medicininės pagalbos žmogus gali mirti ir nuo kitokio pobÅ«džio sužalojimų.3.6. Skunde teigiama, kad Å . I. veika nepagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ kaip padaryta kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du. Å is požymis nustatomas, kai siekdamas nužudyti asmenį kaltininkas panaudoja tokį bÅ«dÄ , kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei.

Grėsmė kitų žmonių gyvybei turi bÅ«ti reali. Be to, kaltininkas turi suvokti, kad jo pasirinktas nužudymo bÅ«das kelia pavojų bent vieno kito žmogaus gyvybei. Byloje nustatyta, kad Å . I., panaudojęs 9 mm kalibro Å¡aunamÄ jį ginklÄ , vieno Å¡Å«vio pasėkoje, stovint vienas prieÅ¡ais kitÄ , sužalojo nukentėjusįjį E. L.. Apklaustas ekspertas paaiÅ¡kino, kad buvo Å¡auta iÅ¡ pakankamai artimo atstumo, kulka liko kÅ«ne. Liudytojas E. I. paaiÅ¡kino, kad nuo kitų žmonių Å .

I. buvo 3-4 metrų atstumu. Å ie duomenys, taip pat ir tai, kad daugiau Å¡Å«vių pėdsakų nebuvo rasta, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nepaisant Å¡alia buvusių kitų asmenų, Å . I. veika jų gyvybėms pavojaus nesukėlė.3.7. Taip pat skunde ginčijamas kito veikÄ kvalifikuojančio požymio, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, buvimas Å . I. veikoje. Å is požymis nustatomas, kai nužudymas padaromas dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Skunde cituojami nukentėjusiojo E. L., liudytojų R. Å ., R. B., E. T., E. I., G. B., R. M., I. L., A. L., M. N. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog Å . I. buvo įžeidinėjamas nepažįstamų žmonių, jam buvo grasinama, todėl siekdamas, kad prieÅ¡ jį nebÅ«tų smurtaujama, Å . I. iÅ¡sitraukė ginklÄ , po ko nelemto atsitiktinumo dėka įvyko Å¡Å«vis ir buvo sužalotas nukentėjusysis E. L.. Taigi, Å . I. Å¡aunamÄ jį ginklÄ panaudojo ne dėl menkavertės dingsties, neturėdamas tikslo demonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius ir prieÅ¡pastatyti save visuomeninei tvarkai, o dėl to, kad jam grėsė nepažįstamų asmenų užpuolimas, nuo kurio jis siekė apsiginti.

Versijos apie gynybÄ apygardos teismas net nesvarstė, o tai net neteisingai kvalifikavus veikÄ , skiriant bausmę turėtų įtakos jos dydžiui, nes Å¡i aplinkybė gali bÅ«ti pripažinta atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 arba 9 punktus.4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo Å . I. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, valstybinį kaltinimÄ byloje palaikanti prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.5. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.6.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl Å . I. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje. Å ioje bylos dalyje teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).7. Nuteistasis Å . I. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti jį kaltu padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose numatytÄ nusikaltimÄ , taip pat nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, kas nulėmė neteisingÄ veikos kvalifikavimÄ pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ .8. Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas teisme vyko tendencingai, tik siekiant pagrįsti Å . I. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .8.1. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos įvairios nusikaltimo versijos, pagal pirminius duomenis Å .

I. įtarimai buvo pareikÅ¡ti padarius lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ lyginant su pateiktu kaltinimu, tačiau vien tai nepatvirtina ikiteisminio tyrimo neobjektyvumo.8.2. Ä®rodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kaltinamasis ar jo gynėjas teismui gali teikti savo nuomonę, pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus, tačiau kaltininkui nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .8.3.

Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama objektyviai ir nešališkai. Buvo tiriami ne tik valstybinio kaltintojo surinkti duomenys, bet pagal nuteistojo ir jo gynėjo prašymus buvo kviečiami ir apklausiami liudytojai, galintys patvirtinti Š. I. parodymus.9. Kita vertus, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors objektyviosios Š. I. nusikalstamos veikos aplinkybės ir buvo nustatytos teisingai, tačiau apygardos teismas byloje ištirtų įrodymų pagrindu padarė nepagrįstas išvadas dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių.10.

Nagrinėjamoje byloje itin svarbu teisingai nustatyti ir įvertinti bylos faktines aplinkybes, kadangi nuo to priklauso nusikalstamos veikos kvalifikavimas.10.1. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų. Nužudymas – tai tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 straipsnio 1 dalis).

Toks pasikėsinimo apibrėžimas suponuoja kaltininko siekį, kad atsirastų BK numatyti padariniai, t. y. jo tiesioginę tyčiÄ . Veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia, kai darydamas pavojingÄ veikÄ kaltininkas suvokia pavojingÄ jos pobÅ«dį, numato kokios rÅ«Å¡ies pavojingų padarinių gali sukelti veika ir nori konkrečiai vienoje BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių.10.2. Taigi, pagal Å . I. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti nustatyta, kad nuteistasis suvokė daromos veikos pavojingumÄ E. L. gyvybei, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir norėjo bei siekė atimti gyvybę nukentėjusiajam E. L., nes tik veikimas tiesiogine tyčia sudarytų pagrindÄ kvalifikuoti nuteistojo veikÄ kaip pasikėsinimÄ nužudyti.

PrieÅ¡ingu atveju, veika kvalifikuotina pagal kilusius padarinius, t. y. nagrinėjamu atveju - kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.10.3. Sprendžiant apie kaltininko tyčios turinį turi bÅ«ti atsižvelgiama į visas padarytos veikos aplinkybes: nužudymo įrankius ir bÅ«dÄ , žaizdų ir kitų sužalojimų skaičių, pobÅ«dį, iÅ¡sidėstymÄ gyvybiÅ¡kai svarbių žmogaus organų atžvilgiu, nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius nusikaltimo metu, prieÅ¡ jį ir po jo.11.

Byloje nėra ginčo, kad nukentėjusiajam E. L. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1323/14(02) (1 t., b. l. 28-29) nustatytus sužalojimus padarė bÅ«tent Å . I.. Nuteistasis neneigia, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iÅ¡Å¡ovė į E. L. ir pastarÄ jį sužalojo, tačiau nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes aiÅ¡kina prieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas.11.1. Å . I. parodė, kad bÅ«damas klube susistumdė su nepažįstamu vaikinu ir už tai buvo iÅ¡praÅ¡ytas iÅ¡ klubo, lauke prie įėjimo į klubÄ pradėjo bÅ«riuotis daug prieÅ¡iÅ¡kai jo atžvilgiu nusistačiusių vaikinų, kurie, kaip suprato, buvo užpultojo vaikino draugai, todėl pajutęs grėsmę savo saugumui Å .

I. automobiliu iÅ¡važiavo namo. Kaip nurodo nuteistasis, tik grįžęs namo pasigedo savo striukės ir mobiliojo ryÅ¡io telefono, kuriuos galvojo palikęs klube, todėl turėjo grįžti pasiimti savo daiktų, kadangi bijojo dėl savo saugumo, pasiėmė nelegaliai laikomÄ ginklÄ . Å . I. nurodė, kad prie klubo grįžo maždaug po 15 minučių, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir ėjo link klubo įėjimo, kur stovėjo tie patys vaikinai, kurie pradėjo jį supti, tada jis iÅ¡sitraukė ginklÄ norėdamas atgrasyti nepažįstamus vaikinus, bet jie nepatikėjo, kad ginklas tikras, todėl Å .

I. ginklÄ užtaisė, bet vaikinai ir toliau elgėsi agresyviai, artinosi prie jo, girdėjo grasinimus, kad gali bÅ«ti subadytas, todėl bandė dar kartÄ užtraukti ginklo spynÄ , kai ginklas netikėtai iÅ¡Å¡ovė. Å . I. teigimu, jis į niekÄ konkrečiai nesitaikė, bet pamatė kaip prie klubo durų stovėjęs vaikinas nugriuvo, tada jis nubėgo į automobilį ir nuvažiavo.12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Å . I. parodymai dėl dalies įvykio aplinkybių, kurios itin reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kaltės turinio, prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, juos paneigia kiti įrodymai.

Taip pat negalima sutikti su apeliantu, jog vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas vadovavosi nenuosekliais, prieÅ¡taringais ir nepatikimais liudytojų parodymais. Liudytojas E. T., prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tiek bylÄ nagrinėjant teisme. Å io liudytojo parodymus patvirtino G. B.. Liudytojas E. T. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 39-47).

Å ių dviejų liudytojų parodymams iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ davė ir E. I., bet pirmosios instancijos teisme E. I. parodymus pakeitė ir nurodė aplinkybes, atitinkančias Å . I. pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ . E. I. teigimu, neva prieÅ¡ apklausÄ tyrėjas jam paaiÅ¡kino įvykių eigÄ , parodė nuotraukas, tačiau ikiteisminį tyrimÄ atlikęs ir liudytojus apklausinėjęs tyrėjas S. R. paneigė tokius E. I. teiginius, paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ apklausiant E. I. dar net nebuvo aiÅ¡kios visos įvykio aplinkybės. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, E. I. buvo apklaustas anksčiau už E. T. ir G.

B., dėl to E. I. parodymų nebuvo prie ko derinti, be to, nei vienas kitas liudytojas nepatvirtino E. I. teiginių apie darytÄ spaudimÄ duoti Å . I. nepalankius parodymus. Todėl nustatydamas nusikalstamos veikos aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi E. I. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų E. T. ir G. B. parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, o Å . I. ir juos patvirtinančius pirmosios instancijos teisme apklaustų A.

L., M. N., R. M. parodymus pripažino nepatikimais, kadangi jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.12.1. Nors Å . I. neigė konfliktavęs su nukentėjusiuoju E. L., o pastarasis taip pat nurodė, kad klube su niekuo nekonfliktavo, nematė, kad ir Å . I. su kuo nors konfliktuotų, paaiÅ¡kino manantis, jog buvo paÅ¡autas galimai netyčia iÅ¡Å¡ovus ginklui, tačiau tokie jų parodymai yra paneigti. Klube dirbę apsaugos darbuotojai R. Å . ir R. B. patvirtino, kad tÄ vakarÄ Å .

I. buvo konfliktiÅ¡kas, jį teko raminti, o po vieno iÅ¡ konfliktų, kai sudavė vienam jaunuoliui, netgi iÅ¡vesdinti iÅ¡ klubo. Kaip parodė apsaugos darbuotojai, po to įtampa buvo jaučiama ir lauke prie įėjimo į klubÄ , kur buvo Å¡Å«kaujama, bet tolesnio konflikto jie nematė, nes netrukus grįžo į klubo vidų ir į laukÄ išėjo tik iÅ¡girdę Å¡Å«vį. Liudytojas E. T. parodė, kad bÅ«damas klube matė kaip stumdėsi Å . I. ir E. L., po kiek laiko bÅ«damas lauke matė juos bekonfliktuojančius ir lauke prie klubo durų, po ko Å .

I. iÅ¡važiavo ir paskui po kokių 10 minučių grįžo. IÅ¡ Slapto sekimo metu gautos informacijos bei įrašų darymo protokole (2 t., b. l. 92-94), specialisto iÅ¡vadoje (2 t., b. l. 128-135) užfiksuotų pokalbių turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusysis E. L., nors ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ir teisme teigė daug ko neprisimenantis, sÄ moningai nusprendė neduoti parodymų apie tikrÄ sias įvykio aplinkybes, pokalbio metu E. L. pripažino sudavęs Å . I., po ko Å¡is iÅ¡važiavo ir netrukus grįžęs į jį Å¡ovė.12.2.

Byloje paneigta ir tai, kad Å . I. prie klubo grįžo neva pasiimti savo paliktų daiktų, o ginklÄ pasiėmė savigynai. Liudytojas E. T. nurodė girdėjęs kaip iÅ¡važiuodamas Å . I. pasakė tuoj grįšiÄ s, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ tÄ patį nurodė ir E. I.. Aukščiau nurodytame slapto sekimo metu užfiksuotame E. L. pokalbyje nukentėjusysis taip pat nurodė, jog iÅ¡važiuodamas Å . I. sakė tuoj grįšiÄ s. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal bylos duomenis, Å .

I. automobilį laikė saugomoje aikÅ¡telėje, kur automobilį paliko ir pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos po Å¡Å«vio į E. L., tačiau iÅ¡ karto po apsistumdymo su E. L. važiavo ne į automobilių saugojimo aikÅ¡telę, o namo, iÅ¡ ko daroma iÅ¡vada, jog Å . I. į namus grįžo tik tam, kad pasiimtų ginklÄ , kuriuo ketino sužaloti E. L..12.3. Taip pat liudytojas E. T. nurodė, kad po apsistumdymo prie klubo įėjimo automobiliu kartu su Å . I. iÅ¡važiavo ir V. R., abu jie automobiliu ir grįžo, pirmasis link klubo įėjimo ėjo Å .

I., V. R. kiek atsilikęs, bet buvo šalia Š. I., taip pat abu jie pasišalino automobiliu po šūvio. Nors automobiliu išvažiavusių asmenų atpažinti negalėjo, bet liudytojai G. B. teisme ir E. I. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad po konflikto prie klubo įėjimo du asmenys išvažiavo automobiliu, o paskui abu grįžo, kurių vienas šovė į nukentėjusįjį, o kitas stovėjo šalia, paskui abu pasišalino automobiliu. Taigi, byloje vienareikšmiškai paneigti tiek nuteistojo Š.

I., tiek nuteistojo prašymu pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų A. L., M. N., R. M. parodymai apie tai, kad automobiliu grįžęs prie klubo Š. I. vienas ėjo link klubo įėjimo.12.4. Taip pat paneigti Š. I. parodymai, jog grįžus prie klubo, jį puolė ten buvę vaikinai. Pagal liudytojų E. T., G. B. ir E. I. parodymus, prie klubo įėjimo stovėję vaikinai Š. I. puolė vytis jau po šūvio į E. L., iki šūvio Š. I. nebuvo puolamas. Kadangi minėti liudytojai buvo toliau nuo įvykio vietos ir galėjo negirdėti, ar buvo kas nors sakoma Š.

I., todėl negalima atmesti to, jog kuris nors iš prie klubo įėjimo buvusių asmenų galėjo išsakyti grasinamojo pobūdžio teiginius Š. I., tačiau liudytojų parodymais vienareikšmiškai paneigta Š. I. gynybinė versija, kad jis buvo puolamas, supamas, dėl ko turėjo trauktis, ir pan. Papildomai įvertintina ir tai, kad, kaip buvo nurodyta aukščiau, Š. I. prie klubo ėjo ne vienas, o kartu su V. R.. Nenustačius jokių pavojingų veiksmų Š. I. atžvilgiu, laikytina, kad tuo metu pavojingos situacijos nebuvo, nuteistojo sveikatai ar gyvybei nukentėjusysis ar kiti prie klubo įėjimo buvę asmenys nekėlė tiesioginės ir realios grėsmės, nuo kurios būtų reikėję gintis, todėl nagrinėjamu atveju nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.

Byloje nustatyta, kad Å . I. klubo patalpose elgėsi iÅ¡Å¡aukiančiai, konfliktavo su aplinkiniais, o prie įėjimo konfliktas tęsėsi tarp jo bei E. L. ir jo draugų, Š. I. nukentėjusysis sudavė smÅ«gius į veidÄ , t. y. jo atžvilgiu buvo naudojamas smurtas. Vertinant Å¡ias aplinkybes,  nėra pagrindo nukentėjusiojo elgesį vertinti kaip provokuojantį ar rizikingÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, nes tiek nuteistasis tiek ir nukentėjusysis buvo kilusio konflikto iniciatoriais. 12.5.

Duodamas parodymus apie Å¡Å«vio momentÄ E. T. nurodė matęs kaip Å . I. ginklÄ laikė į viršų iÅ¡keltoje rankoje. Pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiÅ¡kinimus davęs ekspertas Ą. S. paaiÅ¡kino, kad pagal bylos duomenis galėjo bÅ«ti Å¡auta iÅ¡kėlus rankÄ ir pakreipus vamzdį žemyn. Nustatytos ginklo laikymo aplinkybės paneigia galimybę, jog Å¡Å«vio metu Å . I. užtaisinėjo ginklÄ ir netyčia iÅ¡Å¡ovė.13. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , daroma iÅ¡vada, jog Å¡Å«vis į E. L. nebuvo atsitiktinis.

Akivaizdu, kad Å . I. į E. L. Å¡ovė siekdamas atkerÅ¡yti dėl konflikto klubo viduje ir prie įėjimo į klubÄ . Apie tai galima spręsti iÅ¡ aukščiau aptartų bylos aplinkybių, jog Å . I., pažadėjęs greitai grįžti prie klubo, iÅ¡ karto nuvyko namo ir turėdamas tikslÄ sužaloti nukentėjusįjį pasiėmė Å¡aunamÄ jį ginklÄ , paskui vėl grįžo prie klubo, po ko tikslingai priėjo arčiau klubo įėjimo, kur stovėjo nukentėjusysis, ir su nieko nesivėlęs į papildomus konfliktus, iÅ¡ pakankamai nedidelio atstumo (3-4 metrų) Å¡ovė į E. L., ko pasėkoje pastarajam buvo padaryti specialisto iÅ¡vadoje nustatyti sužalojimai, atitinkantys sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

14. Aukščiau nurodyti Å . I. veiksmai pagrįstai buvo pripažinti padaryti tyčia, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pagal visas E. L. sužalojimo aplinkybes, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog Å . I. savo veiksmais turėjo tikslÄ atimti gyvybę E. L.. Vien iÅ¡ to, kad E. L. sužalotas panaudojus Å¡aunamÄ jį ginklÄ , padaryti sužalojimai buvo pavojingi nukentėjusiojo gyvybei, nes laiku nesuteikus kvalifikuotos medikų pagalbos nukentėjusysis galėjo mirti, savaime negalima spręsti apie Å .

I. tyčios kryptingumÄ . Atsižvelgtina į tai, kad Å . I. į E. L. Å¡ovė vienÄ kartÄ , nors Å¡auta iÅ¡ sÄ lyginai nedidelio atstumo, bet buvo taikytasi į deÅ¡inę krÅ«tinės pusę, daugiau Å¡Å«vių neatlikęs nuteistasis iÅ¡ karto pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo nuteistojo abejingumÄ dėl jo nusikalstamų veiksmų kilsiančių padarinių atžvilgiu, todėl nuteistojo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip padaryti tiesiogine tyčia ir kvalifikuoti kaip pasikėsinimas nužudyti kitÄ Å¾mogų.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad padaręs faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kadangi Å . I. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal kilusius padarinius, t. y. pagal BK 135 straipsnį kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.15. BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas nusikaltimÄ kvalifikuojantis požymis – kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du. Å is požymis konstatuojamas, kai nukentėjusysis sužalojamas tokiu bÅ«du, kuris kelia pavojų aplinkiniams.

Grėsmė kitų žmonių gyvybei turi bÅ«ti reali, tai turi suvokti ir kaltininkas. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veikÄ kaip padarytÄ kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, nėra bÅ«tina, jog pavojingo kėsinimosi metu bÅ«tų sužalotas nors vienas kitas žmogus, pakanka tik nustatyti pavojaus kito žmogaus gyvybei realumÄ . Byloje nustatyta, kad Å . I. panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ vieÅ¡oje vietoje, prie įėjimo į klubÄ , kur tuo metu buvo susibÅ«rę daug žmonių, dėl Å¡aunamojo ginklo panaudojimo jiems kilo reali grėsmė nepaisant to, kad buvo paleistas tik vienas Å¡Å«vis, kulka galėjo kiaurai pereiti nukentėjusiojo kÅ«nÄ , rikoÅ¡etu pataikyti į paÅ¡alinius asmenis.

Naudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ vieÅ¡oje vietoje, kur daug žmonių, Å . I. neabejotinai suvokė kitų žmonių gyvybei keliamÄ pavojų. Todėl Å¡is veikÄ kvalifikuojantis požymis nustatytas pagrįstai.16. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Å ios veikos bÅ«tinas motyvas – ne dėl asmeninių santykių su nukentėjusiuoju kilusios paskatos, o dėl aiÅ¡kaus žmogaus negerbimo, elementariausių elgesio normų niekinimo, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams.

Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje dėl Å¡io nusikaltimÄ kvalifikuojančio požymio iÅ¡dėstytos iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos. Pirmiausia, motyvuojant tyčios kryptingumÄ , teigiama, kad nuteistasis veiksmus atliko turėdamas tikslÄ atkerÅ¡yti E. L., bet įrodinėjant chuliganiÅ¡kų paskatų požymį nurodoma, kad pirminis konfliktas vertinamas kaip nereikÅ¡mingas pretekstas ir menkavertė priežastis chuliganiÅ¡koms paskatoms formuotis ir reikÅ¡tis, nors vėliau vėlgi konstatuojama, kad Å .

I. atėjo ne spręsti konflikto, kuris jau buvo pasibaigęs, o kerÅ¡yti. Byloje nustatyta, kad tarp nuteistojo Å . I. ir nukentėjusiojo E. L. klube ir lauke prie įėjimo į klubÄ buvo kilęs susistumdymas, kurio metu E. L. sudavė smÅ«gius Å . I. į veidÄ , už kÄ pastarasis nusprendė atkerÅ¡yti Å¡audamas į nukentėjusįjį. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad Å . I. nusikalstamos veikos motyvas buvo dėl asmeninių santykių su nukentėjusiuoju kilusios paskatos – siekis atkerÅ¡yti, kurios nelaikytinos chuliganiÅ¡komis, todėl pirmosios instancijos teismui padarius faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, Å¡is nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos Å¡alintinas.17.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punkto pagrindais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, perkvalifikuojant Å . I. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktų į BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ ir pripažįstant nustatyta, kad:Å . I. 2014 m. balandžio 12 d., apie 3.00 val., laisvalaikio centro „Vikonda“, esančio adresu J.

Basanavičiaus g. 22, Kėdainiuose, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, dėl tarpusavyje kilusio asmeninio konflikto, tyčia mažiausiai vienÄ kartÄ Å¡ovė iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto 9 mm kalibro Å¡aunamojo ginklo į prieÅ¡ais Å . I. Å¡alia paÅ¡alinių asmenų stovintį E. L., padarydamas nukentėjusiajam Å¡autinį kiauryminį krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės sužalojimÄ su sviedinio įėjimo anga deÅ¡inėje krÅ«tinės pusėje IV tarpÅ¡onkaulio aukÅ¡tyje, 2 cm nuo krÅ«tinkaulio, kiaurinį deÅ¡inio plaučio apatinės skilties sužalojimÄ , du kartus perveriant diafragmos kupolÄ , kepenų pažeidimÄ bei VII Å¡onkaulio sutraiÅ¡kymÄ , bei taip kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du sunkiai sutrikdė E. L. sveikatÄ .18.

Perkvalifikavus Å . I. nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ naujo spręstina dėl jam paskirtos bausmės.18.1. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).18.2. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta išimtinai vien tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki dvylikos metų bausmė. Kadangi nusikaltimas yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, paskirtos bausmės vykdymas negali būti atidėtas ( BK 75 straipsnis ).18.3.

Å . I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors apklausiamas Å . I. kaltę dėl E. L. sužalojimo pripažino, nurodė, kad dėl įvykio gailisi, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . IÅ¡ esmės nuteistasis tik formaliai pripažino savo kaltę. Kaip jau buvo nurodyta prieÅ¡ tai, Å . I. neigė veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes ir jas aiÅ¡kino ne kaip kerÅ¡tÄ už panaudotÄ prieÅ¡ jį smurtÄ , o neatsargų veiksmÄ , kas byloje buvo paneigta.

Neigiant dalį esminių įvykio aplinkybių, Å . I. gailėjimasis dėl įvykio negali bÅ«ti laikomas nuoÅ¡irdžiu. Å . I. nuteistas už labai sunkų tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , nukreiptÄ prieÅ¡ kito asmens sveikatÄ , panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ , tuo pačiu sukeliant realiÄ grėsmę ir aplinkiniams. Å . I. anksčiau nors ir teistas, tačiau nusikaltimo padarymo metu teistumas buvo iÅ¡nykęs, taigi, laikomas neteistu, baustas administracine tvarka, dirba ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, iÅ¡situokęs, turi mažametę dukrÄ , taip pat pateikta pažyma, jog buvusi sutuoktinė laukiasi.

Nukentėjusysis E. L. pretenzijų nuteistajam dėl jam padaryto sužalojimo neturi, civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. Kaip nustatyta byloje, E. L. nutylėjo tikrÄ sias konflikto su nuteistuoju aplinkybes ir tai motyvavo tuo, kad buvo stipriai iÅ¡gėręs. Kolegijos nuomone, tai dar kartÄ pagrindžia nustatytÄ aplinkybę, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo E. L. kilo dėl jų pačių neteisėtų veiksmų klubo patalpose bei prie įėjimo ir jo metu nukentėjusysis panaudojo fizinį smurtÄ Å .

I. atžvilgiu. 18.4. Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuojama, kad nuteistasis neatitinka BK 62 straipsnyje numatytų sÄ lygų Å¡velnesnės bausmės skyrimui, taip pat nėra nustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Š.

I. turi bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijos minimume, nes tokia bausmė atitinka padaryto nusikaltimo ir nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , neprieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,n u s p r e n d ž i a:Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti.Å .

I. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 8 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ ir paskirti Å . I. 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies, 7 punktÄ paskirtÄ bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausme apėmimo bÅ«du ir Å . I. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                      Valdimaras Bavėjanas                                                                        Elena Vainienė  Linas Žukauskas