2019-12-04 Nr. AB-22800-3-61-3-04110-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5371-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04110-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, V. Č. (V. Č.) ir S. Č.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. csprl-236 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir teritorinis registratorius) 2014 m. birželio 25 d. sprendimą (toliau – ir teritorinio registratoriaus sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisijos sprendimu buvo nepagrįstai atmestas jo skundas dėl teritorinio registratoriaus sprendimo. Komisijos sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad V. D. 2014 m. vasario 15 d. parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą (toliau – ir sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo aktas) pasirašė tuo metu buvusi 0,0603 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas Nr. 2), savininkė V. Č., iš kurios pareiškėjas minėtą sklypą įsigijo 2014 m. birželio 16 d. Aplinkybė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas Nr. 1, ir ginčo sklypas) ribų paženklinimo aktą pasirašė V. Č., Komisijos buvo laikoma pakankamu pagrindu priimti ginčijamą teritorinio registratoriaus sprendimą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami sprendimai priimti neatsižvelgiant į tai, kad: 1) teritorinio registratoriaus 2014 m. birželio 25 d. sprendimo priėmimo metu sklypo Nr. 2 savininku jau buvo ne V. Č., o pareiškėjas; 2) priimant teritorinio registratoriaus sprendimą, buvo pakeisti sklypo Nr. 1 kadastro duomenys neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teigimu, turėjo būti nustatyta, ar pateiktame žemės sklypo ribų paženklinimo akte nurodytų žemės sklypų savininkų duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytus duomenis, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti.

4. Pareiškėjo teigimu, trečiojo suinteresuoto asmens V. Č. paaiškinimai yra nenuoseklūs – 2016 m. rugpjūčio 4 d. teikdamas atsiliepimą teritoriniam registratoriui minėtas asmuo paaiškino, kad sklypo ribų nustatymas vyko tuo metu, kai gretimo sklypo savininkė buvo V. Č., kuri pati ar jos įgaliotas asmuo ir turėjo duoti sutikimą sklypo ribų žymėjimui, ir sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo aktą pasirašė jos įgaliotas asmuo, kuris tvarkė jai priklausančio žemės sklypo pardavimo procesus, o 2016 m. lapkričio 9 d. atsiliepime teismui paaiškino, kad sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo aktą pasirašė pati nekilnojamo daikto savininkė V.

Č. Pareiškėjas nurodė, kad 1992 m. gegužės 27 d. sodo sklypo schema M 1:500 patvirtina, kad sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo aktą pasirašė ne V. Č., ir apie tai yra tiksliai žinoma V. Č., tačiau minėtas asmuo, priklausomai nuo gaunamos informacijos, keičia savo atsiliepimų motyvus. 2014 m. birželio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties preambulėje nurodyta, kad pardavėjai atstovauja S. K., veikiantis 2014 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto 37-jo notaro biuro notarės S. K. patvirtinto įgaliojimo pagrindu. Minėta aplinkybė patvirtina, kad 2014 m. vasario 15 d. parengto sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo akto negalėjo pasirašyti jos įgaliotas asmuo.

Be to, pačiame sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo akte nėra duomenų apie tai, kad jį pasirašė V. Č. įgaliotas asmuo. Aplinkybę, kad pati nekilnojamo daikto savininkė V. Č. nepasirašė sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo akto, patvirtina 1992 m. gegužės 27 d. sodo sklypo schema M 1:500, pasirašyta V. Č., ir 2014 m. birželio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje yra šalių parašai, kurie minėtuose dokumentuose akivaizdžiai skiriasi. Be to, pareiškėjui pati V. Č. patvirtino, kad ji nepasirašė sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo akto ir jos parašas šiame dokumente yra suklastotas.

Šio atveju pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teritorinis registratorius, 2014 m. birželio 25 d. priimdamas sprendimą pakeisti sklypo Nr. 1 kadastro duomenis, turėjo taikyti VAĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes apie įvykusį sandorį ši institucija sužinojo 2014 m. birželio 16 d., o V. Č. į teritorinį registratorių kreipėsi 2014 m. birželio 17 d. Netaikant VAĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatų priimant ginčijamą teritorinio registratoriaus sprendimą, pažeisti VAĮ 1 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, administracinės procedūros organizavimo pagrindai, neužtikrinta asmens teisė apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, taip pat teisė į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmens skundo nagrinėjimą.

5. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad teritorinis registratorius, nagrinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens V. Č. 2014 m. birželio 17 d. prašymą, turėjo patikrinti, ar V. Č. ir S. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo akte yra pasirašę šio sklypo ženklinimo metu buvę gretimų žemės sklypų savininkai. Sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo aktą 2014 m. vasario 15 d. pasirašė gretimo sklypo Nr. 2 savininkė V. Č. Nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (toliau – ir Kadastro įstatymas), nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (toliau – ir Nuostatai), nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d.

įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-224 patvirtintose Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nenurodyta, jog teritorinis registratorius, atlikdamas patikrinimą ir keisdamas kadastro duomenis, turėjo teisę reikalauti, jog sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo akte būtų pasirašę ne tik ženklinimo metu gretimų žemės sklypų savininkai, bet ir vėliau, po jau įvykusio paženklinimo, nuosavybės teises įgiję asmenys. Teisės aktuose nenumatyta teisė teritoriniam registratoriui atsisakyti keisti sklypo Nr. 1 kadastro duomenis ar sustabdyti pateikto prašymo nagrinėjimo procedūrą, jei pasikeičia kažkuris iš besiribojančių žemės sklypų savininkų.

Pareiškėjas nuosavybės teises į sklypą Nr. 2 įgijo 2014 m. birželio 16 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Kadangi buvusi sklypo savininkė, pasirašydama 2014 m. vasario 15 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte, sutiko su nustatyta ir paženklinta bendra sklypų riba, o naujasis šeimininkas su šia bendra sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 riba susipažino dar prieš sudarant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pareiškėjo argumentai, jog vien nuosavybės teisių perleidimo faktas yra pakankamas pagrindas pripažinti teritorinio registratoriaus sprendimą negaliojančiu, atsakovo teigimu, yra nepagrįsti.

Teritorinis registratorius, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, patikrinęs V. D. parengtą kadastro duomenų bylą, teisėtai ir pagrįstai 2014 m. birželio 25 d. nustatė, jog pateikta byla yra tinkama kadastro duomenų pakeitimui bei šios bylos pagrindu pakeitė sklypo Nr. 1 kadastro duomenis.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Č. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, gretimo žemės sklypo savininko pasikeitimas jau po atliktų matavimų nėra pagrindas teritoriniam registratoriui nepriimti sprendimo įregistruoti parengtą kadastrinę bylą, nes kadastriniai matavimai buvo atlikti tuo metu, kai pareiškėjas dar nebuvo sklypo Nr. 2 savininku ir fiziškai ribų žymėjime galėjo dalyvauti tik tuo metu buvę gretimų sklypų savininkai. Pareiškėjas, įsigydamas sklypą Nr. 2 vėliau, nei buvo atlikti matavimai, neįgijo jokių teisių į atliktų matavimų ginčijimą. Teritorinio registratoriaus sprendimas priimti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą ir pakeisti sklypo Nr. 1 kadastro duomenis nėra administracinė procedūra, tai yra įprastinis tokio pobūdžio prašymo nagrinėjimas pagal asmens pateiktus dokumentus kadastro bylai registruoti, be to, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas registruoti naują kadastro bylą nėra susijęs su pareiškėjo teisiniu statusu ar jo pakeitimu, todėl VAĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. Č. 2014 m. birželio 17 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas atlikti žemės sklypo kadastro duomenų patikrinimą bei pakeisti sklypo Nr. 1 kadastro duomenis. Teritorinis registratorius, nustatęs, kad pateikta byla atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus, 2014 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino V. Č. prašymą. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 18 d. kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydamas patikrinti ir pakeisti sklypo Nr. 2 kadastro duomenis. Teritorinis registratorius 2016 m. balandžio 28 d. priimtame sprendime Nr. ZN-618 nustatė, kad kadastro duomenų byla neatitinka Taisyklių 5 punkto ir kitų teisės aktų reikalavimų. 2016 m. birželio 20 d. pareiškėjas kreipėsi į teritorinį registratorių, siekdamas panaikinti 2014 m. birželio 25 d. teritorinio registratoriaus sprendimą, tačiau teritorinis registratorius 2016 m. liepos 13 d. sprendimu atsisakė tai padaryti. Nesutikdamas su tokiu teritorinio registratoriaus sprendimu, 2016 m. liepos 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. csprl-201 panaikino teritorinio registratoriaus 2016 m. liepos 13 d. sprendimą, konstatavusi, jog pareiškėjas praleido terminą skundui pateikti. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 1 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. csprl-201 dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl teritorinio registratoriaus 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. rugsėjo 19 d. pašalinti teismo nurodytus trūkumus. Pareiškėjui teismo nurodytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 8 d. Komisijai pateikė skundą dėl 2014 m. birželio 25 d. teritorinio registratoriaus sprendimo panaikinimo ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Komisija 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atnaujino skundo padavimo terminą ir paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą.

11. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pakeisti sklypo Nr. 1 kadastro duomenis, bei Komisijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. csprl-236, kuriuo tenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl 2014 m. birželio 25 d. teritorinio registratoriaus sprendimo paduoti ir pareiškėjo skundas dėl minėto sprendimo panaikinimo išnagrinėtas iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija minėtus sprendimus, teigdamas, jog registratoriai galėjo suklysti, keisdami kadastro duomenis, tačiau ginčijamų sprendimų teisėtumą kvestionuoja pasiremdamas tik VAĮ 27 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta: jeigu administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, administracinė procedūra sustabdoma ir šiems asmenims raštu pranešama apie teisę dalyvauti šioje procedūroje, o asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, – apie administracinės procedūros sustabdymo pagrindą. Taigi, pareiškėjo teigimu, jam buvo nepagrįstai nepranešta apie trečiojo suinteresuoto asmens V. Č. prašymą.

13. Teismas nesutiko su tokiu vertinimu, nurodydamas, kad specialiųjų teisės aktų, t. y. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-224 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklių nuostatose nenurodyta, jog teritorinis registratorius, atlikdamas patikrinimą ir keisdamas kadastro duomenis, turėjo teisę reikalauti, jog sklypo Nr. 1 ribų ženklinimo akte būtų pasirašę ne tik ženklinimo metu gretimų žemės sklypų savininkai, bet ir vėliau, po jau įvykusio paženklinimo, nuosavybės teises įgiję asmenys.

Teisės aktuose nenumatyta teisė teritoriniam registratoriui atsisakyti keisti sklypo Nr. 1 kadastro duomenis ar sustabdyti pateikto prašymo nagrinėjimo procedūrą, jei pasikeičia kažkuris iš besiribojančių žemės sklypų savininkų. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai apie VAĮ 27 straipsnio 1 dalies pažeidimą nėra niekuo pagrįsti. Pareiškėjas nuosavybės teises į sklypą Nr. 2 įgijo 2014 m. birželio 16 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Kadangi buvusi sklypo savininkė, pasirašydama 2014 m. vasario 15 d. paženklinimo akte, sutiko su nustatyta ir paženklinta bendra sklypų riba, o naujasis šeimininkas su šia bendra sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 riba susipažino dar prieš sudarant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pareiškėjo argumentai, jog vien nuosavybės teisių perleidimo faktas yra pakankamas pagrindas pripažinti teritorinio registratoriaus sprendimą negaliojančiu, yra nepagrįsti.

Teritorinis registratorius, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, patikrinęs V. D. parengtą kadastro duomenų bylą, teisėtai ir pagrįstai 2014 m. birželio 25 d. nustatė, jog pateikta byla yra tinkama kadastro duomenų pakeitimui bei šios bylos pagrindu pakeitė sklypo Nr. 1 kadastro duomenis. Teismas priėjo prie išvados, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ir Komisijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. csprl-236; juolab, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartyje konstatavo, kad pagrįstai tenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl 2014 m. birželio 25 d. teritorinio registratoriaus sprendimo paduoti.

14. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pabrėžė, kad jei pareiškėjas mano, jog sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo aktas neatitinka tikrovės, jį pasirašiusių šalių valios, tai tokį aktą galima kvestionuoti bendrosios jurisdikcijos teisme.

15. Teismas atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino ir pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą; priteisti 1 510 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-224 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklių 5.15 punkte įtvirtintą nuostatą, kadastro tvarkytojas, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą, tikrina ar byloje komplektuojamame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodytų žemės sklypų, kurių ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, savininkų duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registre esamus duomenis (žemės sklypo ribų ženklinimo metu) ir nurodyti žemės sklypų savininkai yra pasirašę žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. 2014 m. vasario 15 d. sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo aktą buvusi žemės sklypo savininkė V. Č. nepasirašinėjo, tai už ją atgaline data padarė kitas asmuo, neturėjęs tam įgaliojimo. Sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo aktą ir 2014 m. birželio 16 d. sutartį pasirašė tas pats asmuo S. K., kuris užtikrino pareiškėją, kad gretimo žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti.

16.2. V. Č. atliko neteisėtus veiksmus ir teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo bendruoju teisės principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda).

16.3. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas susipažino su įsigyjamo žemės sklypo ribomis dar prie sudarant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

17. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. VĮ Registrų centras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nuostatų, Taisyklių (konkrečiai šių taisyklių 5.15 punkte) nuostatose nebuvo nurodyta, jog teritorinis registratorius (valstybės įmonės Registrų centro teritorinis padalinys), atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą ir keisdamas žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, turėjo teisę reikalauti, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų V. Č. ir S. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo akte būtų pasirašę ne tik ženklinimo metu buvę gretimų žemės sklypų savininkai, bet ir vėliau, jau po įvykusio ribų paženklinimo, nuosavybės teises įgiję asmenys. Kaip teisingai nurodė teismas, jokiuose teisės aktuose teritoriniam registratoriui nenumatyta teisė atsisakyti keisti žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, jei pasikeičia kažkuris iš besiribojančių žemės sklypų savininkų. Pareiškėjas, pasirašydamas 2014 m. birželio 16 d. žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartį, reg. Nr. 4-1906 (toliau – ir Sutartis), patvirtino, kad prieš pasirašant šią sutartį, jis apžiūrėjo perkamą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pretenzijų dėl jo kokybės neturi (Sutarties 5.2.1 punktas), todėl teismo teiginys, jog nuosavybės teisių į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo faktas nėra pakankamas pagrindas pripažinti teritorinio registratoriaus sprendimą negaliojančiu, yra visiškai pagrįstas.

19. VĮ Registrų centras pažymi, kad apeliaciniame skunde teismo sprendimo neteisėtumas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios teritoriniam registratoriui nebuvo žinomos priimant sprendimą pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, taip pat šių faktinių aplinkybių vertinimas neįeina į nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetenciją. Atsakovo teigimu, Sutartis teritoriniam registratoriui buvo pateikta per notarą elektroninio dokumento pavidalu (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnis, 22 straipsnio 7 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 37.2 punktas);

šioje notaro nuotoliniu būdu elektroninio dokumento pavidalu perduotoje Sutartyje, kuri buvo pateikta kartu su atsakovo atsiliepimu, nėra jokių sutarties šalių parašų; Sutartis su originaliais šalių parašais teismui pareiškėjo buvo pateikta tik šios administracinės bylos nagrinėjimo metu, todėl akivaizdu, kad teritoriniam registratoriui 2014 m. birželio 25 d. priimant sprendimą keisti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis nebuvo žinoma, kokie originalūs šalių parašai buvo Sutartyje, antra, jokie teisės aktai neįpareigoja teritorinio registratoriaus tikrinti ir vertinti jam pateiktuose dokumentuose esančių parašų tikrumo.

Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo ir pagrįstumo (2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; 2016 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje A-1033-520/2016).

Teritorinis registratorius, priimdamas sprendimą pakeisti ginčo sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, neturėjo (ir šiuo metu neturi) jokių duomenų, kad matininko V. D. 2014 m. vasario 15 d. parengta šio žemės sklypo kadastro duomenų byla yra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia. Būtent žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs asmuo – matininkas, kaip savo srities profesionalas, atsako už atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų kokybę bei žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodytų duomenų teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-706/2015), todėl nesutikdamas su matininko parengtoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodytais duomenimis, kaip skundžiamame sprendime nurodė ir teismas, pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir ginti savo pažeistas teises.

20. VĮ Registrų centro teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai nustatė esmines bylos aplinkybes ir įvertino surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, padarė motyvuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

21. Tretieji suinteresuoti asmenys V. Č. ir S. Č. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22. Tretieji suinteresuoti asmenys palaiko pirmosios instancijos teismo išdėstytą poziciją ir mano, jog pareiškėjas klaidingai aiškina ir interpretuoja Taisyklių 5.15 punkte įtvirtintą nuostatą. Atkreipia dėmesį, jog joks Lietuvos Respublikoje galiojantis teisės aktas nenurodo, o juo labiau nenustato pareigos, jog teritorinis registratorius, atlikdamas patikrinimą ir keisdamas kadastro duomenis, turi teisę ir/ar pareigą reikalauti, jog sklypo Nr. 1 ribų ženklinimo akte būtų pasirašę ne tik ženklinimo metu gretimų žemės sklypų savininkai, bet ir vėliau, po jau įvykusio paženklinimo, nuosavybės teises įgiję asmenys, t. y. jokie teisės aktai nenumato teisės ar pareigos teritoriniam registratoriui atsisakyti keisti sklypo Nr. 1 kadastro duomenis ar sustabdyti pateikto prašymo nagrinėjimo procedūrą, jei pasikeičia kažkuris iš besiribojančių žemės sklypų savininkų.

23. Tretieji suinteresuoti asmenys pabrėžia, jog 2014 m. vasario 15 d. ribų paženklinimo aktas yra pasirašytas tuo metu buvusios žemės sklypo savininkės, konkrečiai jos teisėtai įgalioto asmens S. K., o pareiškėjas nurodyto sklypo savininku tapo tik 2014 m. birželio 16 d., būtent dėl nurodytos aplinkybės teritorinis registratorius, atlikdamas patikrinimą ir keisdamas kadastro duomenis, neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti, jog paženklinimo aktą pasirašytų ir pareiškėjas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodo ir kelia nepagrįstas abejonės dėl V. Č. sąžiningumo atliekant kadastro duomenų patikslinimo veiksmus. Pažymi, jog teisės aktai nenumato termino per kiek laiko reikia kreiptis į teritorinį registratorių dėl kadastro duomenų patikslinimo, po žemės sklypo ribų paženklinimo akto pasirašymo, todėl aplinkybė, jog V. Č. į teritorinį registratorių kreipėsi kitą dieną po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, yra ne kas kitą kaip sutapimas. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir tai, jog V. Č. niekuomet jokia forma nubuvo informuotas apie tai, jog V. Č. 2014 m. birželio 16 d. pardavė savo nuosavybės teises į žemės sklypą. Be to, pareiškėjas, teigdamas, jog S. K. žemės sklypo ribų paženklinimo akte pasirašė neturėjęs tam teisės, nutyli aplinkybę, jog 2014 m. birželio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir V. Č., taip pat yra pasirašyta būtent to paties S. K.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta patenkinti V. Č. 2014 m. birželio 17 d. prašymą ir pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, bei Komisijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. csprl-236, kuriuo tenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl teritorinio registratoriaus 2014 m. birželio 25 d. sprendimo paduoti ir minėtas teritorinio registratoriaus sprendimas paliktas galioti, teisėtumas.

25. Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. Č. 2014 m. birželio 17 d. kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydamas atlikti žemės sklypo kadastro duomenų patikrinimą bei pakeisti sklypo Nr. 1 kadastro duomenis. Kartu su prašymu pateikė 2014 m. vasario 15 d. kadastro duomenų bylą bei 2014 m. vasario 15 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Teritorinis registratorius, nustatęs, kad pateikta byla atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus, 2014 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino V. Č. prašymą ir Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) padarė įrašą, jog šis sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.

26. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. birželio 19 d. yra įregistruotos pareiškėjo V. P. nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 16 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Pagal šią sutartį pareiškėjas sklypą Nr. 2 įsigijo iš V. Č.

27. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 8 d. Komisijai pateikė skundą dėl teritorinio registratoriaus 2014 m. birželio 25 d. sprendimo panaikinimo ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Komisija 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atnaujino skundo padavimo terminą ir paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-12-492/2019, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą ir perduodamas bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių, todėl negalėjo teisingai įvertinti pareiškėjo skundo pagrįstumo ir priimti visapusiškai pagrįsto, t. y. teisingo, sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-12-492/2019 pabrėžė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje byloje, spręsdamas klausimą dėl Komisijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo panaikinimo, turėjo iš esmės jį įvertinti teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, nustatyti, ar Komisija ištyrė ir tinkamai įvertino pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. pakartotiniame skunde nurodytas aplinkybes.

29. Tikrinamoje byloje pareiškėjas teigia, kad ginčijami sprendimai priimti neatsižvelgiant į tai, kad: 1) teritorinio registratoriaus 2014 m. birželio 25 d. sprendimo priėmimo metu sklypo Nr. 2 savininku jau buvo ne V. Č., o pareiškėjas; 2) priimant teritorinio registratoriaus sprendimą, buvo pakeisti sklypo Nr. 1 kadastro duomenys, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjo teigimu, 2014 m. vasario 15 d. sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo aktą buvusi žemės sklypo savininkė V. Č. nepasirašinėjo, tai už ją atgaline data padarė kitas asmuo, neturėjęs tam įgaliojimo. Sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo aktą ir 2014 m. birželio 16 d. sutartį pasirašė tas pats asmuo S. K., kuris užtikrino pareiškėją, kad gretimo žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti.

V. 30. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. birželio 27 d.) 27 straipsnio 1 dalį, jeigu administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, administracinė procedūra sustabdoma ir šiems asmenims raštu pranešama apie teisę dalyvauti šioje procedūroje, o asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, – apie administracinės procedūros sustabdymo pagrindą.

31. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų; 5) šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje.

32. Nuostatų 65 punkte (2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija) nustatyta, kad <...> Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nuostatų 651 punkte (2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija) nustatyta, kad <...> Kadastro tvarkytojas gautą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą patikrina šių Nuostatų 65 ir 88–93 punktuose nustatyta tvarka.

33. Nuostatų 88 punkte, be kita ko, nustatyta, kad kadastro tvarkytojo darbuotojas per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo patikrina, ar dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas (88.2. p.).

34. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo tvarką nustato Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-224 patvirtintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklės (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2016 m. sausio 1 d.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklių 5.15 punkte nustatyta, kad kadastro tvarkytojas, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą, tikrina, ar byloje komplektuojamame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodytų žemės sklypų, kurių ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, savininkų duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registre esamus duomenis (žemės sklypo ribų ženklinimo metu) ir nurodyti žemės sklypų savininkai yra pasirašę žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte.

VI. 35. Ginčijamas Komisijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. csprl-236 priimtas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-224 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklių 5.15 punktu. Komisija, įvertinusi, kad 2014 m. vasario 15 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą žemės sklypo ribų ženklinimo metu pasirašė tuometinė žemės savininkė V. Č., priėjo prie išvados, kad teritorinis registratorius neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti V. Č. prašymą pakeisti sklypo Nr. 1 kadastro duomenis.

36. Įvertinusi teritorinio ir centrinio registratoriaus skundžiamų spendimų turinį, pirmosios instancijos teismo išdėstytą teisinį reglamentavimą bei teismo sprendimo argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-224 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklių nuostatose nenurodyta, jog teritorinis registratorius, atlikdamas patikrinimą ir keisdamas kadastro duomenis, turėjo teisę reikalauti, jog sklypo Nr. 1 ribų ženklinimo akte būtų pasirašę ne tik ženklinimo metu gretimų žemės sklypų savininkai, bet ir vėliau, po jau įvykusio paženklinimo, nuosavybės teises įgiję asmenys. Teisės aktuose taip pat nenumatyta teisė teritoriniam registratoriui atsisakyti keisti sklypo Nr. 1 kadastro duomenis ar sustabdyti pateikto prašymo nagrinėjimo procedūrą, jei pasikeičia kažkuris iš besiribojančių žemės sklypų savininkų. Todėl pareiškėjo argumentai dėl VAĮ 27 straipsnio 1 dalies pažeidimo yra nepagrįsti.

37. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimai atitiko teisės aktuose įsakmiai nustatytus reikalavimus. Kadastro tvarkytojas tikrino, ar žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodytų žemės sklypų savininkų duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registre esamus duomenis, būtent duomenis žemės sklypo ribų ženklinimo metu (kaip įsakmiai nustatyta Taisyklėse), ar nurodyti žemės sklypų savininkai yra pasirašę žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Taigi Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas vadovavosi šia teisės norma, įpareigojančia tikrinti Nekilnojamojo turto registre esamus duomenis apie savininkus žemės sklypo ribų ženklinimo metu. Esant tokiam reguliavimui Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas negalėjo atlikti pareiškėjo nurodomų veiksmų, nes faktinė situacija atitiko minėtą reguliavimą, o kadastro tvarkytojas neturėjo nei teisės, nei pareigos atlikti kitokių veiksmų, kurie ginčo atveju neįtvirtinti teisės aktuose, arba vadovautis taisyklėmis, kurios ginčo atveju netaikytinos.

38. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nėra panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas neturėjo pagrindo atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, kaip tai yra įtvirtinta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje. Pareiškėjas nenurodė ir byloje nenustatyta, kad ginčijamu atveju buvo nustatytos kitokios aplinkybės, sudarančios pagrindą Kadastro tvarkytojui atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsniu.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tinkamai atliko Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Nuostatuose ir Taisyklėse jam pagal kompetenciją priskirtus veiksmus, todėl nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas netinkamai atliko žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą ir pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus.

40. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalį, kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.

41. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios civilinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo.

42. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomos ginčijamos aplinkybės nėra susijusios su Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo veiksmais ar sprendimais, tačiau yra susijusios su privačių asmenų (su kuriais pareiškėjas turėjo sutartinius santykius ar jų atstovais) veiksmais. Taigi iš santykių su privačiais asmenimis atsirandančius ginčus (dėl sklypo ribų, dėl sutartinių santykių ar pan.) pareiškėjas turėtų spręsti bendrosios kompetencijos teisme.

43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

44. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan