fbc5fd6a-9eda-4fe6-bf0a-20de670ba1db · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-745-142/2017 Proc. Nr. 3-61-3-02802-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija 41; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.

J. skundÄ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja I. J. (toliau – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 10–13), praÅ¡ydama panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – atsakovas, Tarnyba) 2016-06-02 sprendimÄ Nr. 4-2919 ir įpareigoti TarnybÄ atlikti veiksmus pagal pareiÅ¡kėjos 2016-05-25 praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti 2007-07-30 KariÅ«no mokymosi sutarties Nr. RS-33 sÄ lygas, įskaitant bei neapsiribojant 3.4 punkto sÄ lyga; nustačius, kad Å¡ios sÄ lygos atitinka Civiliniame kodekse nustatytus sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo kriterijus, pripažinti negaliojančiomis nuo 2007-07-30 KariÅ«no mokymosi sutarties Nr. RS-33 sÄ lygas.

Skunde paaiÅ¡kina, kad 2016-05-27 iÅ¡siuntė Tarnybai praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti 2007-07-30 KariÅ«no mokymosi sutartį Nr. RS-33 nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo požiÅ«riu. Gavo 2016-06-02 Tarnybos sprendimÄ Nr. 4-2919, kuriuo atsisakoma tirti praÅ¡ymÄ , nes pareiÅ¡kėja nėra vartotoja, o Akademija nėra verslininkas Civilinio kodekso (CK) požiÅ«riu. PareiÅ¡kėja su tuo nesutinka ir aiÅ¡kina, kad studijų sutartis vertintina kaip paslaugų sutartis (CK XXXV skyrius). Sutarties Å¡alių nesaisto jokie subordinacijos santykiai, o sutarties turinys atitinka paslaugų sutarčiai keliamus reikalavimus.

Tokia sutartis gali bÅ«ti vertinama kaip vartojimo sutartis. Nurodo, kad verslo arba ekonominės veiklos sÄ voka aiÅ¡kinama plačiai – tai bet kokia veikla, susijusi su prekių ir paslaugų siÅ«lymu konkrečioje rinkoje. Remiasi ETT praktika ir teigia, kad prekių ir paslaugų pardavėju gali bÅ«ti pripažintas ne tik privatus, bet ir vieÅ¡asis juridinis asmuo. Å iuo atveju Akademija siÅ«lo ir teikia paslaugas, konkrečioje rinkoje, todėl jos veikla yra laikoma ekonomine veikla. PaaiÅ¡kina, kad vartotojas dėl objektyvių priežasčių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties Å¡alimi, todėl vartotojų teisių apsaugai turi bÅ«ti skiriamas didesnis dėmesys.

Todėl sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas įstatymu. PareiÅ¡kėja nurodo, kad sutartį ji sudarė prisijungimo bÅ«du, o peržiÅ«rėjus sutartį joje galima įžvelgti daug neaiÅ¡kių sÄ lygų, kurios vertintinos pareiÅ¡kėjos naudai. Teigia, kad Tarnyba neteisingai ir nepagrįstai nekvalifikavo KariÅ«no mokymosi sutarties kaip vartojimo sutarties ir dėl to nusprendė, kad nėra įgaliota Å¡ios sutarties vertinti nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo požiÅ«riu. PareiÅ¡kėja prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (Tarnyba, atsakovas) atsiliepime į skundÄ (b.l. 35-37) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad Tarnyba gavo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėja 2007-07-30 sudarė KariÅ«no mokymosi sutartį su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (Akademija). Nurodė, kad baigusi AkademijÄ , 2011-07-18 pareiÅ¡kėja su Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija (toliau – KAM) pasirašė profesinės karo tarnybos sutartį, turėjusia galioti iki 2023-02-17.

Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministras 2016-04-08 įsakymu Nr. P-481 nepagrįstai nutraukė su pareiÅ¡kėja pasiraÅ¡ytÄ profesinės karo tarnybos sutartį, be kita ko, Å¡iuo įsakymu nurodė pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾inti mokymosi iÅ¡laidas – 13374,41 Eur. PraÅ¡yme Tarnybai pareiÅ¡kėja ir nurodė, kad kariÅ«no mokymosi sutarties 3.4 p. sÄ lyga, įpareigojanti grÄ Å¾inti Akademijai mokymosi iÅ¡laidas, yra nesÄ Å¾ininga, nes nenumato, kaip tokios iÅ¡laidos apskaičiuojamos. Tarnyba remiasi savo kompetencija, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 12 straipsnyje, pabrėžia, kad tarnybai pavesta kontroliuoti vartojimo sutarčių sÄ lygas.

Pagal Civilinio kodekso nuostatas aiÅ¡kina vartojimo sutarties sÄ vokÄ . Nurodo, kad kariÅ«no mokymosi sutartis buvo sudaryta tarp pareiÅ¡kėjos ir Akademijos, kurios tikslas yra organizuoti universitetines studijas KAM sistemos kariams, kariÅ«nams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, pareigÅ«nams ir užsienio Å¡alių kariams, koordinuoti ir kontroliuoti studijų ir kursų eigÄ ir pan., o ne vykdyti Å«kinę-komercinę veiklÄ , todėl Akademija negali bÅ«ti laikoma verslininku CK prasme. Be to ir mokymosi tikslas buvo ne asmeninių ar Å¡eimos, namų Å«kio poreikių tenkinimas, todėl kariÅ«no mokymosi sutartis neatitinka dviejų požymių, kuriuos bÅ«tina nustatyti, norint kvalifikuoti sutartį kaip vartojimo.

NeprieÅ¡taravo, kad byla bÅ«tų nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Trečiasis suinteresuotas asmuo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) atsiliepime į skundÄ (b.l. 50-52) nurodė, kad su skundu nesutinka. Atsiliepime nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais, jog 2007-07-30 KariÅ«no mokymosi sutartis Nr. RS-33 (toliau – Sutartis) turi bÅ«ti kvalifikuota kaip paslaugų sutartis. Remiasi CK 6.716 str. 1 ir 2 d., Karo tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2008-02-29 įsakymu Nr. V-163 86 ir 88 punktais.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl Sutarties 3.4 p. sÄ lygos pripažinimo negaliojančia, yra nepagrįstas. PaaiÅ¡kina, kad Å¡io punkto sÄ lyga kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (KASOKTÄ®) 44 straipsnio 1 dalies, kuri yra imperatyvaus pobÅ«džio. Todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas panaikinti tokiÄ sÄ lygÄ yra nepagrįstas. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės ginčija KASOKTÄ® 44 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pareigÄ grÄ Å¾inti mokymosi iÅ¡laidas numatytais atvejais.

PareiÅ¡kėja savo teises ginti galėjo ginčydama įsakymÄ , kuriuo ji iÅ¡leista į atsargÄ ir kuriame nurodyta grÄ Å¾inti mokymo iÅ¡laidas, pareiÅ¡kėja šį įsakymÄ skundė teismui ir tokia byla yra nagrinėjama. Mano, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . NeprieÅ¡taravo dėl bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas atmetamas. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo 2016-06-02 raÅ¡to Nr. 4-2919, kuriuo atsakoma į pareiÅ¡kėjos 2016-05-30 praÅ¡ymÄ , atsisakant tÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti kaip nepriskirtÄ Tarnybos kompetencijai.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja pateikė Tarnybai praÅ¡ymÄ dėl 2007-07-30 KariÅ«no mokymosi sutarties Nr. RS-33 įvertinimo nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo požiÅ«riu. PraÅ¡yme pareiÅ¡kėja nurodo, kad Sutartis yra kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis, nes ja viena Å¡alis – Akademija – įsipareigojo sudaryti pareiÅ¡kėjai sÄ lygas mokytis pagal numatytas programas, o kita Å¡alis – pareiÅ¡kėja – įsipareigojo gerai studijuoti ir vykdyti kitas kariÅ«no pareigas, taip pat, tam tikrais atvejais grÄ Å¾inti mokymosi iÅ¡laidas, t.y.

Sutarties Å¡alys yra paslaugų teikėjas ir paslaugos gavėjas. PraÅ¡yme nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo tinkamai paaiÅ¡kintas Sutarties 3.4 punktas, nes nebuvo paaiÅ¡kinta kaip bus apskaičiuojamos mokymosi iÅ¡laidos, koks jų dydis, t.y. pareiÅ¡kėja Å¡iuo klausimu negavo jokios informacijos, Å¡i informacija nuo pareiÅ¡kėjos buvo nuslėpta. Žinodama mokymosi kainÄ , pareiÅ¡kėja tokios sutarties nebÅ«tų sudariusi, be to, jai ir praÅ¡ymo pateikimo metu nebuvo aiÅ¡ku, kaip apskaičiuota mokymosi kaina.

Sutarties 3.4 p. pareiÅ¡kėjai buvo primestas, todėl Å¡i sutarties sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga. PraÅ¡yme iÅ¡ esmės ginčijama mokymosi iÅ¡laidų apskaičiavimo tvarka, nurodoma, kad norminis teisės aktas, kuriuo remiantis tos iÅ¡laidos apskaičiuojamos buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Vyriausybės nutarimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-12-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-20/2007). Tuo tarpu sudarant Sutartį, su pareiÅ¡kėja 3.4 p. nebuvo derinamas jį patikslinant ar pripažįstant negaliojančiu.

PareiÅ¡kėja Tarnybos prašė įvertinti Sutarties sÄ lygas, įskaitant 3.4 p. sÄ lygÄ , nustačius, kad Å¡ios sÄ lygos atitinka CK nustatytus sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo kriterijus, prašė pasiÅ«lyti Akademijai pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti tokių sutarties sÄ lygų. Kartu su praÅ¡ymu atsakovui pateikta Sutartis ir kiti vėliau sudaryti dokumentai, susiję su profesine karo tarnyba bei iÅ¡laidų apskaičiavimo lentelė. Tarnyba 2016-06-02 raÅ¡tu pranešė pareiÅ¡kėjai, kad pagal Tarnybos kompetencijÄ , nustatytÄ Ä®statymo 12 straipsnyje, atsižvelgiant į CK nuostatas, į Lietuvos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo nuostatas, pateikta Sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, pareiÅ¡kėja nelaikytina vartotoja, todėl Tarnyba teisės aktais neįgaliota KariÅ«no mokymosi sutarties vertinti nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo požiÅ«riu.

Tame pačiame raÅ¡te pareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kinta, kokia tvarka ji galėtų skųsti priimtÄ sprendimÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo. PareiÅ¡kėja skundė teismui įsakymÄ dėl jos iÅ¡leidimo į atsargÄ , kuriame buvo nurodymas padengti mokymosi iÅ¡laidas, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su reikalavimais:

1) panaikinti KraÅ¡to apsaugos ministro 2016-04-08 įsakymÄ Nr.P-481 „Dėl vyr. ltn. I. J. iÅ¡leidimo į atsargÄ ir skyrimo atlikti tarnybÄ rezerve“;

2) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ profesinę karo tarnybÄ ;

3) priteisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo tarnybinį atlyginimÄ už visÄ priverstinio nebuvimo tarnyboje laikÄ . Å ioje byloje 2016-11-21 priimtas sprendimas (administracinės bylos Nr. I-7436-821/2016) pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Sprendimas dar neįsiteisėjo, dėl jo paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Ä®vertinus faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendžiant keliamÄ ginÄÄ svarbu yra nustatyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijÄ .

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo laikotarpiu) 12 straipsnyje nustatytos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės. Å io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos Tarnybos funkcijos: užtikrina vartotojų teisių apsaugÄ , prižiÅ«ri ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugÄ , kokybę, ženklinimÄ nustatančių teisės aktų reikalavimus; 2 punkte nurodyta, kad tarnyba koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų veiklÄ vartotojų teisių apsaugos srityje ir kt.; 3 punkte – priima ir derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga; 5 punkte nustatyta, kad ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus; 6 punkte nustatyta, kad įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sÄ lygas ir ginčija nesÄ Å¾iningas vartojimo sutarčių sÄ lygas; ir t.t.

Taigi, sprendžiant dėl Tarnybos kompetencijos, svarbiausia yra tai, kad Tarnybos kompetencijai priklauso tirti vartojimo sutartis, tame tarpe ir jų standartines bei nesÄ Å¾iningas sÄ lygas. Ginčas ir kilo dėl to, kad Tarnyba nepripažino, jog pareiÅ¡kėjos pateikta sutartis yra vartojimo sutartis. Teismas su Å¡ia Tarnybos iÅ¡vada sutinka ir pritaria, kad KariÅ«no mokymosi sutartis nagrinėjamu atveju jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikoma vartojimo sutartimi. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnyje yra aiÅ¡kinamos sÄ vokos.

Å io straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste negalima pripažinti, kad pareiÅ¡kėja Sutartį sudarė vartojimo tikslais, kaip jie suprantami Å¡iame Ä®statyme. Pagal Ä®statymo 2 straipsnio 24 dalį verslininkas yra fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai, juridinis asmuo gali bÅ«ti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formÄ .

Pagal minėto straipsnio 7 dalį – paslauga yra atlygintina veikla arba (ir) jos rezultatas, kuriais siÅ«loma tenkinti ar yra tenkinamas konkretus vartotojo poreikis; pagal 8 dalį – paslaugų teikėjas – verslininkas, kuris siÅ«lo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojui. Taigi, visais atvejais Ä®statyme kalbama apie vartotojÄ ir vartojimo sutartis, o pareiÅ¡kėjos sudaryta sutartis vadovaujantis KASOKTÄ® 20 straipsnio 4 dalimi, pareiÅ¡kėja įsipareigojo ne tik gerai studijuoti, kaip teigia praÅ¡yme Tarnybai, bet ir po studijų tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu po studijų baigimo bÅ«tų į jÄ pakviesta.

Taigi, Sutartis sudaryta dėl to, kad ji susijusi su pareiÅ¡kėjos profesijos įgijimu ir tolimesne tarnyba kraÅ¡to apsaugos sistemoje, o ne su vartojimu. Karo tarnybos statuto, patvirtinto KraÅ¡to apsaugos ministro 2008-02-29 įsakymu Nr. V-163, 4.1 punkte nurodyta, kad kraÅ¡to apsaugos sistemÄ sudaro be kitų institucijų ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, kas reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja, sudariusi KariÅ«no mokymosi sutartį, mokėsi ne kokioje nors vieÅ¡ojoje įstaigoje ar privačioje mokslo įstaigoje, bet buvo priimta į kraÅ¡to apsaugos sistemÄ , kurioje galioja statutiniai santykiai, kaip jie sureglamentuoti Karo tarnybos statute, taip pat KASOKTÄ® nuostatos.

KASOKTÄ® 44 straipsnyje reglamentuojamas kariÅ«no mokymasis karo mokymo įstaigoje, tame tarpe ir sÄ lygos, kada iÅ¡ kario iÅ¡ieÅ¡komos kraÅ¡to apsaugos sistemos iÅ¡laidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu. Å ioje teisės normoje taip pat nustatyta, kokia maksimali iÅ¡laidų suma gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma (ne daugiau kaip už 3 paskutinių metų laikotarpį), kaip ji apskaičiuojama (Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka), kokios gali bÅ«ti iÅ¡imtys. Taigi, pareiÅ¡kėjos sudaryta ir praÅ¡yta iÅ¡tirti sutartis dalyje dėl iÅ¡ieÅ¡komos sumos visa apimtimi gali bÅ«ti patikrinta taikant minėtas KASOKTÄ® nuostatas ir minėtus kitus teisės aktus.

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , dar papildomai galima įvertinti pareiÅ¡kėjos teiginius taikant CK 6.2281 straipsnio „Vartojimo sutarties samprata ir kitos sÄ vokos“ nuostatas. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ir paslaugas ir sumokėti jų kainÄ ; Å¡io kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.

Nurodytos straipsnio 2 dalyje pateikiama vartotojo sÄ voka visiÅ¡kai atitinka sÄ vokai, kuri pateikta Vartotojų teisių apsaugos įstatyme; 3 dalyje pateikta verslininko sÄ voka taip pat atitinka minėto įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tarp pareiÅ¡kėjos ir Akademijos sudaryta sutartis negali bÅ«ti priskirta prie vartojimo sutarčių nei pagal tai, ko siekė pareiÅ¡kėja Å¡ia sutartimi, o ji ir pasiekė, jog po mokslų su ja buvo sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis (profesinis tikslas), o Akademija negali bÅ«ti laikoma verslininku, nes ji yra kraÅ¡to apsaugos sistemos dalis, kurios veiklos tikslai apibrėžiami specialiuose, kraÅ¡to apsaugos sistemos veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose.

PareiÅ¡kėjos nurodomas teismų praktikos pavyzdis, kai savivaldybė veikė ne kaip savivaldos institucija, o kaip Å«kinės veiklos subjektas, Å¡iuo atveju netinka, nes nagrinėjamu atveju Akademija veikė ne komerciniais tikslais, ne kaip Å«kio subjektas, o kaip kraÅ¡to apsaugos sistemos dalis. Vien skundžiamo dokumento pavadinimas – sutartis – nereiÅ¡kia, kad jai gali bÅ«ti taikomos CK nuostatos, skirtos vartojimo sutarčių reglamentavimui. Ginčo sutartis priskirtina prie administracinių sutarčių, sudaromų vadovaujantis administracinės teisės nuostatomis, o ne Civiliniu kodeksu, Å¡ios sutartys ir turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į tas įstatymo nuostatas, kurios reglamentuoja tokių sutarčių sudarymÄ ir vykdymÄ .

Atsižvelgiant į aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Tarnybos sprendimas yra teistas ir pagrįstas, todėl negali bÅ«ti panaikintas. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo tenkinti ir kitÄ skundo reikalavimÄ Ä¯pareigoti tarnybÄ iÅ¡tirti pareiÅ¡kėjos nurodomÄ Sutartį ir įvertinti galimai nesÄ Å¾iningų Å¡ios sutarties sÄ lygų buvimÄ bei panaikinti tokias sutarties sÄ lygas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos I. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Ina Kirkutienė Rytis Krasauskas Halina Zaikauskaitė