fbc56090-3caf-45a8-acbd-bf60804eef47 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-7243-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01832-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 10 000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Skunde (b. l.

1) pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2013 m. gegužės mėnesio (tikslios datos neatsimena) bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose ir beveik visÄ laikÄ jam nėra užtikrinama minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma tenkanti vienam asmeniui, į kuriÄ neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami baldai, sanitariniai mazgai. PaaiÅ¡kina, kad ploto norma buvo pažeista I korpuso gyvenamosiose patalpose Nr. 301, 303, 309, 20, taip pat drausmės grupės ir baudos izoliatoriaus pastate (pirmame aukÅ¡te kamerose Nr. 1, 2, 3, 4, 5 ir 18; antrame aukÅ¡te esančiose kamerose Nr. 2, 10, 11, 12).

Be to, drausmės grupės kamerų sienos plonesnės (storis apie 15 cm), nei nustatyta Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, o tai pažeidė pareiÅ¡kėjo teises. Kameros nebuvo pritaikytos nuobaudų atlikimui, nes nebuvo iÅ¡kvietimo mygtuko, nepakankamas dirbtinis apÅ¡vietimas, trÅ«kdavo veidrodžių. Dėl nurodytų priežasčių patyrė nepatogumų, jausdavosi pavargęs, kildavo konfliktai tarp nuteistųjų. PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina 10 000 EUR. Valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimu (b. l. 7- 14) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus pataisos namus atvyko 2013-08-30. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gyveno Å¡iose Vilniaus PN gyvenamosiose (bendrabučio tipo) patalpose: ketvirtojo bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 301, antrojo bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 201, ketvirtojo bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 303, penktojo bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 309, drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 1D. Ä®vertinus gyvenamųjų patalpų plotÄ ir jame įrengtų miegamųjų vietų skaičių matyti, kad vienam nuteistajam tenkantis plotas visiÅ¡kai atitiko galiojančius įstatyminius reikalavimus.

PaaiÅ¡kina, kad nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno aukščiau minimose gyvenamosiose patalpose neturi galimybės, nes informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje, vienoje rinkmenoje nekaupiama ir nesisteminama. BÅ«rio patalpos apjungia kelias gyvenamÄ sias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę.

Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė - poilsio kambarys. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 vai. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau.

Pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas D. M. atliko jam paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus pataisos namų bausmės atlikimo režimo pažeidimų Å¡iose baudos izoliatoriaus kamerose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose: baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose - Nr. 2K, Nr. 3K, Nr. 15K, Nr. 18K, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose - Nr. 10D, Nr. 12D.

Tiek bausmės izoliatoriaus kamerose, tiek drausmės grupės gyvenamosiose patalpose vienam nuteistajam tenkantis plotas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsakovės atstovė pažymi, kad pareiškėjas baudos izoliatoriuose ir drausmės grupės kamerose atliko jam paskirtas nuobaudas už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus.Pareiškėjas nepateikdamas jokių objektyvių jo žodžius patvirtinančių įrodymų, skunde abstrakčiai teigia, jog Vilniaus pataisos namų pastato, kuriame įrengtos drausmės grupės gyvenamosios patalpos, tarp gyvenamųjų patalpų esančios sienos yra plonesnės nei nustatyta teisės aktuose.

PareiÅ¡kėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad baudos izoliatoriaus kameros nebuvo tinkamos atlikti nuobaudoms, nes jose nebuvo pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų, trÅ«ko dirbtinės apÅ¡vietos. PaaiÅ¡kina, kad pagal projektÄ drausmės grupės gyvenamosiose kambariuose vidinės sienos (ir tarp kambarių) armuotos 8 mm skersmens strypų (akutės dydis 100x100) suvirintu tinklu. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V- 82, 13.1 punktÄ , gelžbetonio sienos tarp gyvenamųjų patalpų sienų turi bÅ«ti ne plonesnės kaip 8 cm storio. Vilniaus pataisos namų drausmės grupės gyvenamųjų patalpų (vidinės sienos) pagal projektÄ yra apie 15 cm storio. Tai visiÅ¡kai atitinka projektÄ ir visus saugumo reikalavimus.Pažymi, kad visose Vilniaus pataisos namų gyvenamosiose patalpose (bei baudos izoliatoriaus kamerose) įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ .

Patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Visos minėtos Vilniaus pataisos namų patalpos aprūpintos inventoriumi pagal laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas. Visose Vilniaus pataisos namų kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolatos techniškai gadina šias sistemas.

Vilniaus pataisos namų administracija deda dideles pastangas, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolatos. Pažymi, jog kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visÄ parÄ budi pataisos pareigÅ«nai, kurie nuolatos tikrina ir kontroliuoja minėtose patalpose esamÄ situacijÄ . Esant bent menkiausiam pavojui, galinčiam potencialiai kilti nuteistajam, pataisos pareigÅ«nai nedelsiant į tai reaguoja. PareiÅ¡kėjas į Vilniaus pataisos namų administracijÄ dėl kalinimo sÄ lygų nesikreipė.

Pataisos įstaigoje buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ . Nurodytos sumos teisinis nepagrindimas įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Å alys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ informuotos tinkamai (b. l. 105, 109). PareiÅ¡kėjas pageidavo bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujat (b. l. 106-107).

Å alims į teismo posėdį neatvykus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi bylÄ nutarta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (b. l. 111). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sÄ lygų Vilniaus pataisos namuose.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad į Vilniaus pataisos namus atvyko 2013 m. gegužės mėnesį, teigė, jog tikslios datos neatsimena (b. l. 1).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjas į Vilniaus pataisos namus atvyko 2013 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 7). Å iÄ aplinkybę patvirtina nuteistojo/ suimtojo judėjimo registracijos duomenys (b. l. 16), Vilniaus pataisos namų praneÅ¡imas apie nuteistojo atvykimÄ (b. l. 20). Gavęs atsiliepimÄ pareiÅ¡kėjas prieÅ¡taravimų dėl jo atvykimo datos į Vilniaus pataisos namus nereiÅ¡kė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo reiÅ¡kiamas už laikotarpį nuo pareiÅ¡kėjo atvykimo į Vilniaus pataisos namus iki kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2013-08-30 iki 2016-05-02 (toliau – ir ginčo laikotarpis).Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui 2013-08-30 atvykus į Vilniaus pataisos namus jis buvo laikomas karantino patalpoje, o 2013 m. rugsėjo 10 d. perkeltas į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 301 (b. l. 21).

Ginčo laikotarpiu pareiškėjas taip pat gyveno gyvenamosiose patalpose Nr. 201, 303, 309 (b. l. 22, 27, 28, 38). Dėl pataisos įstaigos režimo pažeidimų pareiškėjas taip pat buvo laikomas drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 1D, 10D, 12D (b. l. 29, 30-31, 34-38, 41-44), taip pat bausmės izoliatorių kamerose Nr. 2K, 3K 15 K, 18 K (b. l. 23-26, 30, 32-33, 39-40, 45-48). Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 111.1-111.2 punktuose nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m., o pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 201 plotas - 34,99 kv. m., joje įrengta 11 miegamų vietų (vienam asmeniui tenka 3,18 kv. m.), gyvenamosios patalpos Nr. 301 plotas - 35,26 kv. m., joje taip pat įrengta 11 miegamų vietų (vienam asmeniui tenka 3,20 kv. m. ploto), gyvenamosios patalpos Nr. 303 plotas - 32,02 kv. m., joje įrengta 10 miegamųjų vietų (vienam asmeniui tenka 3,20 kv. m. ploto), gyvenamosios patalpos Nr. 309 plotas - 19,11 kv. m., joje įrengta 6 miegamos vietos (vienam asmeniui tenka 3,18 kv. m.) (b. l. 8, 51-52).

Drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 1D plotas - 12,69 kv. m., joje įrengtos 3 miegamos vietos (pagal patalpų planÄ , b. l. 50) (vienam nuteistajam tenka 4,23 kv. m. ploto), drausmės grupės gyvenamųjų patalpų Nr. 10D plotas - 14,66 kv. m., o Nr.12 D plotas – 14,89 kv. m., minėtose kamerose įrengta po 4 miegamÄ sias vietas (vienam asmeniui tenka 3,66 kv. m., ir atitinkamai 3, 72 kv. m. (b. l. 8, 50).Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 2K plotas - 14,35 kv. m., įrengtos 3 miegamosios vietos (vienam asmeniui tenka 4,78 kv. m. ploto), baudos izoliatoriaus kameros Nr. 3K plotas - 13,64 kv. m., įrengtos 3 miegamosios vietos (vienam asmeniui tenka 4,54 kv. m.), baudos izoliatoriaus kameros Nr. 15 K plotas - 14 kv. m., įrengtos 3 miegamosios vietos (vienam asmeniui tenka 4,66 kv. m.), baudos izoliatoriaus kameros Nr. 18K plotas - 30,47 kv. m., įrengtos 7 miegamosios vietos (vienam asmeniui tenka 4,35 kv. m. ploto) (b. l. 9-10, 49).

PareiÅ¡kėjas teigia, kad į nustatytÄ ploto normÄ neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami baldai, sanitarinis mazgas. Vertinant Å¡io pareiÅ¡kėjo argumento pagrįstumÄ pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kv. m turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ).

EŽTT praktikoje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose taip pat nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ (žr., pvz. LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,1 kv. m. ploto, o kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m.

Å is reikalavimas nustatytas Taisyklėse, todėl nacionaliniai teismai remiasi bÅ«tent Å¡iuo standartu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ginčo laikotarpiu vienam asmeniui tenkanti gyvenamųjų patalpų, įskaitant ir kamerų tipo, ploto norma nebuvo pažeista. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (iÅ¡skyrus nuobaudų atlikimÄ kamerų tipo gyvenamosiose patalpose) laikytas bendrabučio tipo patalpose, jo judėjimas nebuvo apribotas, todėl galėjo laisvai judėti savo bÅ«rio ir lokalinio sektoriaus patalpose, lankyti organizuojamus renginius, sportuoti ir užsiimti kita leistina veikla, tokiu bÅ«du kompensuoti nedidelės asmeninės erdvės plotÄ .

Skunde pareiškėjas teigia, kad bausmės izoliatoriuose buvo trūkumų, nepakankamas dirbtinis apšvietimas, trūkdavo veidrodžių, nebuvo įrengto iškvietimo mygtuko. Be to, drausmės grupės kamerų sienos buvo plonesnės nei nustatyta Eksploatavimo taisyklėse.Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), 22-23 punktuose buvo nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o naktinė dirbtinė apšvieta ne mažesnė nei 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) naktinio gyvenamųjų patalpų apšvietimo rodikliai atskirai nereglamentuojami, nustatant, kad bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (HN 134:2015 14 punktas).

IÅ¡ byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad bausmės izoliatoriuose ginčo laikotarpiu keletÄ kartų buvo nustatyti dirbtinės apÅ¡vietos rodiklių pažeidimai (b. l. 61-67, 72-74, 78-80, 91-93, 94-96). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose ne visada buvo užtikrintas pakankamas dirbtinis apÅ¡vietimas. Duomenų, kad patikrinimų metu Vilniaus visuomenės sveikatos centras bÅ«tų nustatęs, jog bausmės izoliatoriuose (kamerų tipo gyvenamosiose patalpose) nebuvo veidrodžių, byloje nėra.

Pareiškėjas taip pat konkrečiai nenurodė, kuriuose baudos izoliatoriuose ir kada nebuvo veidrodžių, prašymų ir skundų dėl to Vilniaus pataisos namų administracijai nereiškė (b. l. 54), todėl šie pareiškėjo argumentai laikyti deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti. Eksploatavimo taisyklių 16.11 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovės atstovas paaiškino, kad kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau nuteistieji jas nuolat techniškai gadina.

Vilniaus pataisos namų administracija deda dideles pastangas, kad iÅ¡kvietimo mygtukai visada funkcionuotų. Kamerų tipo lokaliniame sektoriuje nuolat budi pareigÅ«nai, kurie nuolat tikrina ir kontroliuoja esamÄ situacijÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kuriose konkrečiai kamerose (baudos izoliatoriuose) nebuvo įrengta iÅ¡kvietimo sistema ir kokiu aspektu jam tai sukėlė žalÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus iÅ¡kvietimo mygtuku ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Vilniaus pataisos namų baudos izoliatoriuose vertė pasinaudoti iÅ¡kvietimu sistemos mygtuku. PareiÅ¡kėjas dėl iÅ¡kvietimo sistemos galimo neveikimo į pataisos namų administracijÄ nesikreipė (b. l. 34). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerų tipo gyvenamosiose patalpose (baudos izoliatoriuose) nebuvo iÅ¡kvietimo mygtuko vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, drausmės grupės sienos per plonos, vietoje 25 cm, yra tik 15 cm.

Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad pagal projektÄ drausmės grupės gyvenamosiose kambariuose vidinės sienos (ir tarp kambarių) armuotos 8 mm skersmens strypų (akutės dydis 100x100) suvirintu tinklu ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus (b. l. 53). Pagal Eksploatavimo taisyklių 13.1 punktÄ , gelžbetonio sienos tarp gyvenamųjų patalpų sienų turi bÅ«ti ne plonesnės kaip 8 cm storio, o Vilniaus pataisos namų drausmės grupės gyvenamųjų patalpų (vidinės sienos) pagal projektÄ yra apie 15 cm storio.

Pastatas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento sudarytos komisijos 2006 m. rugsėjo 6 d. aktu Nr. (101)-11.4-1827 pripažintas tinkamu naudoti. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir paaiÅ¡kinimas. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė neturtinė žala dėl jo manymu per plonų drausmės grupės sienų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo sienų pločio atmestini kaip nepagrįsti.Grįsdamas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjas kitų konkrečių pažeidimų, iÅ¡ kurių kildina reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ , nenurodė.

Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimÄ yra saistomas administracinio ginčo ribų ir negali priimti sprendimo dėl reikalavimų, kurių pareiÅ¡kėjas nebuvo pareiÅ¡kęs, t. y. negali vertinti atsakovės atstovo galimai buvusių neteisėtų veiksmų dėl nenurodytų ar nekonkretizuotų, aiÅ¡kiai neapibrėžtų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teismas dėl kitų aplinkybių, nei aiÅ¡kiai įvardinta skunde, nevertina ir dėl to nepasisako.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus pataisos namų kamerų tipo gyvenamosiose patalpose (bausmės izoliatoriuose) ne visada buvo užtikrintas pakankamas dirbtinis apÅ¡vietimas. PareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose buvo laikomas ne nuolat, o tik nuobaudų dėl režimo pažeidimų atlikimo laikotarpiais (daugiausiai 15 parų). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad vien tik nepakankamo dirbtinio apÅ¡vietimo neužtikrinimas, sÄ lyginai trumpÄ laikotarpį, nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje neįrodinėjo aplinkybės, kad nepakankamas dirbtinis apÅ¡vietimas bÅ«tų sukėlęs jam sveikatos sutrikimus. Jokių kitų duomenų apie savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl minėto pažeidimo neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Ä®vertinus nurodytų aplinkybių visumÄ , pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę bei intensyvumÄ , nenustačius kitų pareiÅ¡kėjo padėtį apsunkinusių aplinkybių ar sveikatos sutrikimų, susijusių su pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygomis, teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai ar dvasiniai iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio sunkaus pobÅ«džio, jog galėtų bÅ«ti įvertinti pinigais.

Å iuo atveju teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiÅ¡kėjui. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsniu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo D. M. teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista.Kitoje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                 Iveta Pelienė