fbc4de4c-696c-477b-abb7-cc4ac3ccc9c1 · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-80-914/2014Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00712-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.7.9.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.5. ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 27 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis,sekretoriaujant Ingai Šimaitienei, Sigitai Batulevičienei,dalyvaujant prokurorams Dovilei Morkūnaitei, Erikai Girgždienei,kaltinamajam J. A.,jo gynėjai advokatei Erikai Jasiūtei,nukentėjusiajam V.

B.,jo atstovei advokatei Jurgitai Å lapaitienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), vykdantis individualiÄ veiklÄ , teistas Å iaulių apylinkės teismo 2010-06-28 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL bauda, baudÄ sumokėjęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: kaltinamasis J.

A. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent 2011-10-22, apie 13.50 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, telefonu sukonfliktavęs su V. B., atvyko adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kiemÄ , aiÅ¡kintis vieÅ¡ai santykių, matant kitiems asmenims, sudavė nukentėjusiajam V. B. kumščiu ne mažiau kaip 4 kartus į veidÄ , taip sutrikdydamas jų rimtį bei vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ Kaltinamasis J.

A. kaltu neprisipažino, parodė, kad įvykio dienÄ buvo kartu su N. D.. Jam nuolat skambinėjo V. B.. N. D. su juo telefonu konfliktavo. Kai paskutinį kartÄ V. B. paskambino, kaltinamasis paėmė ragelį ir paklausė, kas čia yra, kodėl jis jam nuolat skambinėja. Kadangi konfliktas buvo dėl paÅ¡to dėžutės rakto, kaltinamasis pasakė, kad gali viskÄ sutvarkyti, jei reikia, gali spynelę pakeisti, tačiau V. B. pasakė, kad jie atvažiuotų ir iÅ¡siaiÅ¡kins. Sakė, kad pas jį bus draugų.

Jie pasiėmė draugus ir nuvažiavo. V. B. buvo piktai nusiteikęs, grasino. Pas jį jie važiavo turėdami tikslÄ pasiÅ¡nekėti. Važiavo su taksi. Su N. D. nuvažiavo pas N. J.. Konfliktas vyko jau telefonu. Ä® įvykio vietÄ nuvyko penkiese su taksistu, nes taksistas kaltinamojo pažįstamas. AikÅ¡telėje pamatė V. B., kuris priėjo prie jų. Lauke buvo jis, N. D. ir V. B.. Žodinis konfliktas kilo tarp jo ir V. B.. Jis ant N. D. labai negražiai sakė. V. B. jam sudavė pirmas, todėl jis gindamasis sudavė gal kokius tris smÅ«gius.

Kilo grumtynės. Kaltinamojo draugai bandė juos iÅ¡skirti, tačiau nei vienas į muÅ¡tynes nesivėlė. Jis supyko ant V. B. dėl to, kad jis įžeidinėjo jo draugÄ , taip pat, kad jam sudavė smÅ«gį. Anksčiau V. B. nepažinojo. Po pirmo jam suduoto smÅ«gio nekvietė policijos, jie ginčijosi, stumdėsi. Po pirmo smÅ«gio tikrai nedavė jam atgal. Viskas vyko greitai. Jis gynėsi nuo V. B.. E. B. jis nepažinojo, jÄ pamatė jau po muÅ¡tynių.Nukentėjusysis V. B. parodė, kad jis nuomojo N. D. butÄ , ir jis liko skolingas už Å¡ildymÄ .

Jis N. D. telefonu klausė, kada grÄ Å¾ins pinigus. Paskui telefonÄ paėmė J. A.. Pastarasis klausė, kokių pinigų nori? Jis pasakė, kad gali atvežti pinigus ir raktus. Jo dukra iÅ¡girdusi, kad jie taip kalba, paėmė iÅ¡ jo ragelį ir pasakė kaltinamajam, kad jie praÅ¡o ne svetimo, o savo. Jis jÄ pasiuntė (necenzÅ«rinis žodis) ir t.t. Pokalbis vyko telefonu. Vėliau lauke pamatė, kad atvažiavo raudonas VW Sharan. N. D. su J. A. atėjo link jo. Tada jis paklausė, ar atvežė pinigus.

J. A. pradėjo aiÅ¡kinti: „kÄ tu čia aiÅ¡kini? kÄ Äia putojiesi? kÄ Äia žmogų 50 lt užkabinėji?“, o N. D. į nukentėjusįjį parodė pirÅ¡tu ir pasakė: „va, čia tas“, ir J. A. trenkė jam į galvÄ . Kiek jis smÅ«gių jam sudavė, neskaičiavo. Paskui iÅ¡girdo savo dukros balsÄ . Ji rÅ«kė už kampo su D. N.. IÅ¡girdo dukters balsÄ , ir ji kaltinamajam sudavė pagaliu, iÅ¡kvietė policijÄ . Pamatė, kad J. A. ėjo link jo dukters ir pasakė:

„(necenzÅ«rinis žodis) tu, čia po Kuršėnus nevaikščiosi, aÅ¡ tave plaÅ¡take padarysiu“. Kai jis pradėjo ant nukentėjusiojo dukros pulti, tada nukentėjusysis jam ir sudavė. Kaltinamasis jam trenkė pirmas, vienas pats jį mušė. Jis kaltinamÄ jį mušė tik tada, kai pamatė, kad jis puolė jo dukrÄ . IeÅ¡kinį palaiko jį grindžia savo sumuÅ¡imu, Å¡meižtu, grasinimu. Medicininių dokumentų dėl sužeidimų neturi, į policijÄ nesikreipė. Jam buvo padaryti sumuÅ¡imai ir sužalojimai.

Kai dukra sudavė kaltinamajam su lazda, jis jai pasakė, kad jÄ plaÅ¡take padarys. Liudytojas N. D. parodė, kad galėjo bÅ«ti 2011-10-22. Jis anksčiau nuomojosi iÅ¡ V. B. butÄ . Jam nukentėjusysis skambinėjo dėl paÅ¡to dėžutės rakto, 3-4 kartus per valandÄ skambino. Taip viskas ir prasidėjo, sakė, kad su juo susidoros, grasino. Nuvažiavo pas nukentėjusįjį kartu su J. A., N. J., Ž. J.. Norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl raktų. Kieme buvo V. B.. V. B. J. A. trenkė į veidÄ . Kiti asmenys liko maÅ¡inoje, o jis ėjo kartu su J.

A.. Jis J. A. smūgiavo be žodžių. Nežino, kiek smūgių jie vienas kitam sudavė, buvo grumtynės. Žodžių nebuvo. Pas nukentėjusįjį važiavo gal 4-5 žmonės, buvo išgėrę. Konflikte dalyvavo tik jis ir kaltinamasis, kiti atvažiavusieji nedalyvavo. J. A. buvo sumuštas. Ten dar stovėjo automobilis, matėsi, kad kalbėjosi 2 vyrai. Kitų žmonių lyg nebuvo. Smūgiavo jie vienas kitam, bet tų smūgių ji neskaičiavo. Jie susikibo, vartėsi ant žemės. Po to, atėjo V.

B. žmona ir dukra. Žmona turėjo lazdÄ , sudavė J. A. į nugarÄ . Paskui kažkas tÄ lazdÄ paėmė, sulaužė ir numetė. Ji kaltinamajam sudavė 2-3 smÅ«gius. Daugiau niekas nesimušė. J. A. E. B. nieko nesakė, o ar ji kÄ sakė J. A., neatsimena. Liudytoja A. R. parodė, kad pamena, kad stumdėsi du vyrai. Buvo V. B., jį žino, nes jis jos kaimynas. Kitų nepažįsta. Ten ji buvo gal 3 min. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, jie stumdėsi. Nesakytų, kad mušėsi. Atrodė neblaivÅ«s. Kas davė pirmÄ smÅ«gį, ji nematė.

IÅ¡vis ji smÅ«gių nematė, jie tik stumdėsi. Jų rankos buvo uždėtos vienas kitam ant pečių ir jie stumdė vienas kitÄ . Du vyrai tikrai buvo. Ikiteisminio tyrimo metu įvykį geriau atsiminė. Nežino, kuris iÅ¡ jų puolė, o kuris gynėsi. Nepatogumus patyrė tik dėl taksi automobilio. Su kaimynu V. B. jie tik pasisveikina, nebendrauja. Liudytoja L. B. parodė, kad ji yra V. B. žmona. 2011-10-19 vyko konfliktas tarp vyrų. J. A. negražiai kalbėjo su jos vyru. Išėjo į parduotuvę, o kai grįžo, kieme buvo dvi maÅ¡inos.

Viena iÅ¡važiavo, o kita - taksi liko. Buvo didelis triukÅ¡mas. Kaltinamasis buvo prigėręs, jis trenkė į veidÄ jos vyrui. Susimušė, nukrito ant žemės. Jos vyrÄ Ä¯kiÅ¡o į maÅ¡inÄ , pakumščiavo. N. D. ji pažinojo, jis buvo pametęs laiÅ¡kų dėžutės raktÄ , jo jiems neatidavė. Kieme buvo dukra su D. N.. Ginčas vyko tarp J. A. ir jos vyro. Ginčas vyko dėl paÅ¡to dėžutės rakto, vėliau peraugo į muÅ¡tynes. Matė, kad kaltinamasis su ranka sudavė V. B.

į veidÄ . Pastarasis davė atgal ir jie susikibo. Kiti norėjo pulti, bet vienas pasakė, kad nelįsti, tegu abu muÅ¡asi. N. D. nieko nedarė. Girdėjo kaip Å¡aukė: „atimkit lazdÄ â€œ, jÄ matė sulaužytÄ taksi maÅ¡inoje. PolicijÄ iÅ¡kvietė jos dukra. J. A. smÅ«giavo 4 arba 5 kartus. Pargriuvę jie buvo ir toliau kumščiavosi. Sudavė vienas kitam gal 4-5 smÅ«gius. Dukra puolė ginti tėvÄ , taip pat dukrai sakė, kad iÅ¡veÅ¡, plaÅ¡take padarys. Tai suprato kaip grasinimÄ .

Tai sakė J. A.. JÄ ir dukrÄ tokie žodžiai įžeidė. Liudytojas N. J. parodė, kad galėjo bÅ«ti 2011-10-22, kai atvažiavo prie namų su taksi N. D. ir J. A.. Pas jį buvo Ž. J. ir dar vienas. Sakė: „važiuojam, reikia pasiÅ¡nekėti su žmogumi“. Dėl ko reikėjo pasiÅ¡nekėti, nežino. J. A. ir N. D. iÅ¡lipo. Jie buvo iÅ¡gėrę. Nuvažiavo, ten jau laukė V. B.. Jie pradėjo ginčytis. KÄ sakė, negirdėjo. V. B. pirmas trenkė J. A., J. A. atgal, paskui vėl vienas kitam.

Kiek smÅ«gių sudavė, negali pasakyti. SmÅ«gių buvo ne vienas ir ne trys. Viskas vyko 10-15 min. Niekas daugiau nelindo, stabdyti nestabdė. Lazda iÅ¡krito V. B., kai jie mušėsi prie maÅ¡inos. Kai mušėsi, V. B. buvo apačioje, o J. A. - ant virÅ¡aus. Kad J. A. Å¡auktų ant nukentėjusiojo dukros, jis negirdėjo. N. D. rėkė, jie rėkė vienas ant kito. Liudytoja E. B. parodė, kad galėjo bÅ«ti 2011-10-22. Pirma paskambino tėčiui telefonu J. A. ir N. D.. Pastarasis nuomavo butÄ iÅ¡ tėvų.

Jie sakė atvažiuos ir sumuÅ¡. Žadėjo sumuÅ¡ti tėtį, o jÄ iÅ¡vežti. Atvažiavo taksi maÅ¡ina, iÅ¡lipo J. A., N. D.. Kaltinamasis sudavė tėčiui į galvÄ . Ar buvo koks konfliktas, ji negali pasakyti. Prasidėjo muÅ¡tynės. Jos tėtis su kaltinamuoju mušėsi prie maÅ¡inos. Tėtis jam irgi davė, nenusileido. Viskas truko apie kokį 30 min. Jos tėtis buvo nugriuvęs, o J. A. ant virÅ¡aus. Lazda buvo Å¡alia, ji davė, bet neatsimena kam. Liudytojas Ž. J. parodė, kad nelabai pamena įvykio, mušėsi kaltinamasis ir V.

B.. Jie sudavė smÅ«gius abu vienas kitam. Jam atrodo, kad pirmas sudavė V. B., nes atidarė maÅ¡inos dureles, J. A. gynėsi. Jie mušėsi po visÄ aikÅ¡telę. LazdÄ matė pas V. B., ji buvo medinė. Moterys dalyvavo, buvo ir dukra, ir mama, jos bandė skirti. Dukra smÅ«gius sudavė J. A. į nugarÄ su lazda muÅ¡tynių metu. Kiek jų sudavė, nepamena, bet tikrai ne vienÄ . V. B. rankoje lazdÄ turėjo, davė pirmas. Liudytoja D. N. parodė, kad metų nepamena, bet buvo Å¡eÅ¡tadienis. Susitiko su E. B..

Galėjo bÅ«ti nurodyta data, apie 12-2 val. Jos kalbėjosi, matė, kaip E. tėtis kalbėjosi su vyrais prie maÅ¡inos. Tada atvažiavo taksi, E. B. pasakė, kad pas jos tėtį. Jos nuėjo į kiemÄ . IÅ¡lipo vyrai ir pradėjo muÅ¡tis. IÅ¡lipo tas asmuo, kur sėdi kaltinamųjų suole. Jam į E. B. tėtį parodė žmogus su nudegintu veidu, tada jis puolė muÅ¡ti E. B. tėtį. Jie mušėsi vienas su kitu ir vienas kitam sudavė daug smÅ«gių. Viskas vyko 10-15 min. E. B. iÅ¡kvietė policijÄ .

V. B. gynėsi. Buvo daug kraujo. E. B. bandė patraukti kaltinamÄ jį nuo tėčio, nes jie buvo pargriuvę. Ji trenkė su kumščiu kaltinamajam iki kokių 10 smÅ«gių. TriukÅ¡mas buvo. Vyras su nudegusiu veidu rėkė, kad padarys iÅ¡ E. B. plaÅ¡takę, iÅ¡veÅ¡, iÅ¡daužys langus. Rėkė ant E. B., nes ji norėjo atitraukti nuo tėčio kaltinamÄ jį. J. A. jai nieko nesakė. J. A. įžeidžiančių žodžių nesakė. Sakė tas vyriÅ¡kis su apdegusiu veidu. Å iek tiek jÄ sukrėtė toks įvykis, tai ne eilinis dalykas.

Ji pavadintų, kad V. B. gynėsi, nes matėsi, kad pastarasis pavargo. Pirmas sudavė kaltinamasis, nes tas vyras su apdegusiu veidu parodė į V. B., ir tada kaltinamasis jam sudavė.             2011-10-22 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, sudarytas įvykio vietos planas, iš įvykio vietos paimta medinė lazda (1 t., 4-6 b. l.).Iš asmens blaivumo testo rezultatų matyti, kad 2011-10-22, 14.14 val.

V. B. nustatytas 0,36 promilių neblaivumas (1 t., 10 b. l.). IÅ¡ asmens blaivumo testo rezultatų matyti, kad 2011-10-22, 14.16 val. J. A. nustatytas 2,04 promilių neblaivumas (I t., 20 b. l.). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad 2011-12-19 liudytoja D. N. atpažino J. A. ir nurodė jį kaip asmenį, kuris sudavė 2011 m. spalio mėn. jos draugės E. B. tėvui V. B. į veidÄ , dėl ko kilo muÅ¡tynės (1 t., 58-59 b. l.).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad 2012-01-13 E. B. atpažino J.

A. ir nurodė jį kaip asmenį, kuris sudavė 2011 m. spalio mėn. jos tėvui V. B. į veidÄ ir vėliau dar mušė jos tėvÄ (1 t., 80-81 b. l.).Daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimta medinė lazda, kurios vienas galas apvyniotas juodos spalvos izoliacine medžiaga, o kita - lūžęs, ir bendras jos ilgis yra 65 cm (1 t., 112-114 b. l.).IÅ¡tyręs bylos medžiagÄ , teismas laiko, jog kaltinamojo J. A. kaltė visiÅ¡kai įrodyta. Jis neneigia sudavęs smÅ«gius nukentėjusiam, tačiau nurodo, kad per visas grumtynes nukentėjusiajam sudavė tik 3 smÅ«gius ir tik gindamasis nuo nukentėjusiojo.

Teismas tokiÄ jo pozicijÄ vertina kaip pasirinkta gynybos bÅ«dÄ siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. J. A. kaltę patvirtina nukentėjusiojo V. B., liudytojų N. D., Ž. J., N. J., L. B., E. B., N. J., D. N. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolais. Teismų praktikoje pripažįstama, jog, esant specifinei konfliktinei situacijai – muÅ¡tynėms, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančioje situacijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-467/2013).

Tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis mušėsi, o ne gynėsi, patvirtino byloje apklausti liudytojai. N. D. parodė, kad tarp jų buvo grumtynės, tačiau kiek jie vienas kitam sudavė smūgių, nežino. L. B. parodė, kad jos vyras susimušė su kaltinamuoju. Iš pradžių buvo konfliktas, kuris peraugo į muštynes. Jie buvo pargriuvę, toliau kumščiavosi. Sudavė vienas kitam 4-5 smūgius. N. J. parodė, kad V. B. pirmas trenkė J. A., o J. A. atgal, paskui vėl vienas kitam. Kiek smūgių sudavė, negali pasakyti.

SmÅ«gių buvo ne vienas ir ne trys. Viskas vyko 10-15 min. Niekas daugiau nestabdė. Kai mušėsi, V. B. buvo apačioje, o J. A. - ant virÅ¡aus. E. B. parodė, kad kaltinamasis sudavė tėčiui į galvÄ , paskui prasidėjo muÅ¡tynės. Tėtis jam nenusileido, irgi jam davė. Jos tėtis buvo nugriuvęs, o J. A. - ant virÅ¡aus. Ž. J. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis mušėsi po visÄ aikÅ¡telę. D. N. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis mušėsi vienas su kitu ir vienas kitam sudavė daug smÅ«gių.

Viskas vyko 10-15 minučių. A. R. parodė, kad stumdėsi du vyrai, tarp kurių vienas buvo V. B.. IÅ¡vis ji smÅ«gių nematė, jie tik stumdėsi. Jų rankos buvo uždėtos vienas kitam ant pečių ir jie stumdė vienas kitÄ . Tokios aplinkybės patvirtina, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis smÅ«gius sudavė ne siekiant apsiginti, bet puolimo tikslais. Ä®siteisėjusiu Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad pirmÄ smÅ«gį J. A. sudavė V. B., po ko J. A. sudavė smÅ«gius V.

B.. Atmestina gynybos versija, kad Å iaulių apygardos teismo 2013-12-19 nuosprendžiu nustatyta, jog kaltinamasis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam besigindamas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ sprendė V. B., o ne J. A. kaltės klausimÄ . Be to, teismas nevertino visų J. A. suduotų smÅ«gių nukentėjusiajam, atitinkamai nevertino, ar tokie smÅ«giai atitinka bÅ«tinosios ginties požymius. Tai, kad J. A. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam puolimo tikslais patvirtina ir tokios aplinkybės, kad smÅ«gius jis sudavė pargriautam V.

B., t.y. V. B. buvo apačioje, o J. A. - ant virÅ¡aus Tokias aplinkybes patvirtino tiek kartu su kaltinamuoju atvažiavęs N. J., tiek V. B. dukra E. B., kuri puolė gelbėti savo tėčio. Kad E. B. sudavė smÅ«gius kaltinamajam, kaip ji pati nurodo gindama savo tėtį, patvirtino ir liudytojai L. B., Ž. J., D. N.. Kad kaltinamajam trenkė moteris, taip pat patvirtino ir liudytojai N. J., N. D.. Taigi, tokios aplinkybės paneigia kaltinamojo gynybos versijÄ , jog jis sudavė smÅ«gius tik besigindamas. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis sudavė smÅ«gius, nes supyko ant V.

B. dėl to, kad jis įžeidinėjo jo draugÄ , taip pat, kad jam sudavė smÅ«gį.Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai.

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti negalvodamas kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/208, 2K-159/2009).Svarbiomis aplinkybėmis teismas laiko ir tai, kad J. A. dėl tarp N. D. ir V. B. kilusio nesutarimo dėl pašto dėžutės rakto metu patvirtino, jog V. B. buvo nusiteikęs konfliktiškai, kad gali būti ne vienas, kad konflikto metu gali įvykti muštynės, pakviečia kartu vykti kartu kitus asmenis, nuvykus į V.

B. gyvenamojo namo kiemÄ , matydamas V. B., iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio ir priėjęs prie V. B. pradeda aiÅ¡kintis kilusius nesutarimus, o konflikto metu suduoda smÅ«gius nukentėjusiajam. Å iaulių apygardos teismo 2013-12-19 nuosprendžiu nustatyta, jog tarp V. B. ir J. A. kilęs konfliktas buvo nukreiptas ne į vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ , o į asmeninių santykių aiÅ¡kinimÄ si, tačiau nuteistasis V. B. Å¡iuo atveju pasirinko netinkamÄ bÅ«dÄ ir vietÄ aiÅ¡kintis asmeninius santykius. Todėl teismas, esant tokioms iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, neturi jokio pagrindo kitaip aiÅ¡kinti kaltinamojo veiksmų, nes jis buvo aktyvus Å¡io konflikto dalyvis ir kilusias problemas pasirinko spręsti vieÅ¡oje vietoje, matant aplinkiniams.

Kadangi J. A. vieÅ¡oje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu – sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius V. B. į veidÄ - demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , todėl kaltinamojo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.IÅ¡ J. A. pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alintina aplinkybė “necenzÅ«riniais žodžiais vieÅ¡ai, girdint kitiems asmenims ir taip sutrikdant jų rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , atsiliepė apie nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ E. B.“, kadangi teisiamojo posėdžio metu nenustatyta, jog necenzÅ«rinius žodžius E. B. atžvilgiu pasakė bÅ«tent kaltinamasis.

Byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai taip pat nepatvirtina nurodytos aplinkybės. Pati E. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tokios aplinkybės nenurodė, iÅ¡gyvenimus, iÅ¡gÄ stį ir nepatogumus ji patyrė dėl tėvo sumuÅ¡imo (1 t., 78-79 b. l.). E. B. draugė D. N., kuri buvo įvykio vietoje betarpiÅ¡kai kartu su ja, taip pat nepatvirtino, kad tokius žodžius sakė bÅ«tent kaltinamasis. PrieÅ¡ingai, ji parodė, kad tokių žodžių kaltinamasis nesakė. Atitinkamai visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, nes muÅ¡tynės tarp jų prasidėjo dėl nukentėjusiojo suduoto smÅ«gio, o smÅ«gius vienas kitam sudavė abu (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ visuomenei, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.

Padarytas tyčinis nusikaltimas, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis anksčiau teistas, bausmę atlikęs (1 t., 94-98 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 155-158 b. l.), neigiamai charakterizuojančios medžiagos nėra, todėl jam skirtinas laisvės apribojimas.Byloje nukentėjusysis V. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo iÅ¡ kaltinamojo prašė priteisti 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad nusikaltimo metu jis buvo sumuÅ¡tas, sužalotas, buvo grasinta, medicininių dokumentų dėl sužeidimų neturi, į policijÄ nesikreipė.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ .Å ioje byloje teismas nustatė, jog V.

B. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė sveikatos sužalojimÄ , kentė skausmÄ , kitus neigiamus emocinius pergyvenimus. Kaltinamojo veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį padaryti tyčiniais veiksmais. Objektyvių įrodymų, kad padaryti sužalojimai sukėlė nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų, pakenkė jo reputacijai, sumažino karjeros galimybių, nukentėjusysis nepateikė. Padarytas sužalojimas neriboja negrįžtamai jo įprasto gyvenimo bÅ«do, nėra kliÅ«tis susirasti bet kokio pobÅ«džio nuolatinį darbÄ .

Byloje taip pat nėra duomenų, kad nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad sužalojimai trukdo jam gyventi visavertį gyvenimÄ (sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės ir pan.). Todėl atsižvelgiant į teismų praktikÄ bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-537/2008, 2K-447/2010, 2K-605/2011), taip pat į visas ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, jog nukentėjusiojo V. B. reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau mažintinas ir tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant nukentėjusiajam iÅ¡ kaltinamojo J.

A. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Iš J. A. priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – advokato užmokestis 360 Lt (2 t., 53 b. l.) valstybės naudai (BPK 106 str. 2 d.).Paskirta kardomoji priemonė kaltinamajam, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.Daiktinis įrodymas – medinė lazda, kuri paimta įvykio vietos apžiūros metu ir saugoma Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK Kuršėnų policijos nuovadoje (1 t., 112-114 b. l.), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 1, 3, 5 punktais, įpareigoti J. A. per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei dirbti arba registruotis darbo biržoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Nukentėjusiojo V.

B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti V. B. iÅ¡ J. A. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ J. A. priteisti 360 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas valstybės naudai.Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.Daiktinį įrodymÄ : medinę lazdÄ , kuri paimta įvykio vietos apžiÅ«ros metu ir saugoma Å iaulių apskrities VPK Å iaulių r. PK Kuršėnų policijos nuovadoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                             Marius Steponaitis