fbc4dbea-0e44-4f7a-beb2-783f01197959 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Erika MisiÅ«nienė                                                        Civilinė byla Nr. 2A-1100-524/2015Teisėja Diana Navickienė             (Proceso Nr. 2-25-3-00293-2013-2)             Procesinio sprendimo kategorija S             52.1;52.3;114.9.6.1;121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. rugsėjo 10 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erikos MisiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės UAB „Ringesta“ apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Ringesta“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Santeka“ dėl skolos, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti, kad 2012-05-18 statybos subrangos sutartis Nr. 12/05-18 buvo nutraukta dėl atsakovės UAB „Santeka“ kaltės; priteisti ieÅ¡kovei UAB „Ringesta“ iÅ¡Â atsakovės UAB „Santeka“ 64 948,05 Lt skolÄ ; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 9,5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2013-03-12 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė UAB „Ringesta“ ir atsakovė UAB „Santeka“ 2012-05-18 sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 12/05-18, kurios pagrindu ieškovė (subrangovė) įsipareigojo atlikti švaraus vandens ir plovimo rezervuarų bei vandens gerinimo pastato statybos subrangos darbus objekte „Vandens gerinimo įrenginių statyba Kartenoje ir Kūlupėnuose“. 2012-07-21 tarp šalių buvo pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo buvo pratęstas sutarties vykdymo terminas iki 2012-08-20, tačiau atsakovė nevykdė pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis su kita sutarties šalimi.

Pabaigti darbus ieÅ¡kovei laiku trukdė atsakovė, nes dar birželio mėnesį nebuvo pateikta visa bÅ«tina projektinė dokumentacija (t. 1, b. l. 35–36).Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-03-26 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino, kad 2012-05-18 statybos subrangos sutartis Nr. 12/05-18 buvo nutraukta dėl atsakovės UAB „Santeka“ kaltės. Nusprendė, kad 2012-12-21 atsakovės atliktas įskaitymas negalioja, ir priteisė ieÅ¡kovei UAB „Ringesta“, į. k. 164681651, iÅ¡Â atsakovės UAB „Santeka“, į. k. 147566547, 18 810,26 Eur (aÅ¡tuoniolikos tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų deÅ¡imties eurų ir 26 euro ct) skolÄ , 9,5 procento metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2013-03-12 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 3403,04 Eur (tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus tris eurus ir 4 euro ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Santeka“, į. k. 147566547, 41,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ . Teismas sprendimÄ motyvavo tuo, kad įvertinus byloje pateiktus įrodymus: Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ sutartį, papildomÄ susitarimÄ dėl darbų grafiko, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, sÄ skaitas faktÅ«ras, užsakovo (atsakovės) ir rangovo (ieÅ¡kovės) susiraÅ¡inėjimo dokumentus, kurie vertinti kaip tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys tiek Å¡alių sutartinių santykių turinį, tiek darbų atlikimo mastÄ bei terminus, atsakovė neturėjo teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡alių sudarytos rangos sutarties, nes nutraukdama sutartį nesilaikė joje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, todėl pažeidė LR CK 6.217 straipsnį.

Sprendimo dalyje dėl sumokėjimo už darbus, dėl atsakovės nuostolių ir atlikto įskaitymo teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė, kad jos įskaitytas prieÅ¡prieÅ¡inis reikalavimas įskaitymo metu buvo galiojantis ir vykdytinas. Atsakovė turėjo pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove, todėl pripažinus, kad 2012-12-21 atsakovės atliktas įskaitymas yra negaliojantis, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 18 810,26 Eur skola bei 9,5 procento metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2013-03-12 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ â€“ sumažinti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistÄ skolos sumÄ iki 1 775,04 Eur, o kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Apeliantė nurodo, kad teismo motyvai grindžiami vien ieÅ¡kovės raÅ¡ytomis pretenzijomis, visiÅ¡kai neįvertinus atsakovės pateiktų paaiÅ¡kinimų ir raÅ¡ytinių įrodymų, kad atsakovė nevykdė subrangos sutarties 4.3 ir 4.4 punktų reikalavimų, kuriuose ieÅ¡kovei buvo nustatyta pareiga kartu su atliktų darbų aktais atsakovei pateikti visÄ detaliÄ jÄ dokumentacijÄ , darbų ataskaitÄ su iÅ¡samia informacija apie visus įvykius ir aplinkybes, kurios galėtų sutrukdyti atlikti darbus per sutartyje nustatytus terminus, ir priemones, kurių imamasi ar reikėtų imtis, siekiant iÅ¡vengti vėlavimo ar kitų neigiamų padarinių, ir kad subrangovei tokių duomenų nepateikus, rangovė turi teisę tokių atliktų darbų priėmimo aktų netvirtinti, o darbai laikomi neatliktais.

Teismas nevertino sutartyje nustatytų sÄ lygų, t. y. nenustatinėjo, ar ieÅ¡kovės nurodyti darbai laikomi papildomais pagal Å¡alių subrangos sutartį, ar dėl jų buvo tinkamai susitarta, kokiÄ Ä¯takÄ jie turėjo visų darbų atlikimo termino uždelsimui. Aplinkybė, kad atsakovė pasirašė kai kurių ieÅ¡kovės nurodomų papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktus, tik patvirtina, kad atsakovė pripažino darbų atlikimo faktÄ , o ne tai, kad tuos darbus laiko papildomais subrangos sutarties prasme.

Atsakovė pažymi, kad ieÅ¡kovė užvilkino statybos rangos procesÄ dėl nepakankamos kvalifikacijos. Taip pat visiÅ¡kai nesuprantami pirmosios instancijos teismo motyvai, pateisinant ieÅ¡kovės darbų uždelsimÄ , kad atsakovė atsisakė priimti darbus ar juos apmokėti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė tais pagrindais buvo sustabdžiusi savo sutartinės prievolės atlikti sutartus darbus įvykdymÄ (CK 6.46 str. 2 d.), ieÅ¡kovė to net neteigė, prieÅ¡ingai – ieÅ¡kovė vykdė statybos darbus netgi po atsakovės reikalavimų juos nutraukti.

Atsakovės su ieÅ¡kove sutartų darbų ieÅ¡kovė nėra atlikusi, kadangi ieÅ¡kovė su atsakove 2012-07-20 papildomu susitarimu prie rangos sutarties pratęsė darbų atlikimo terminÄ iki 2012-08-20, tačiau iki Å¡io laiko darbai nebuvo atlikti. Taip pat ieÅ¡kovės darbų uždelsimai iki 2012-07-20 yra neaktualÅ«s, kadangi atsakovė delspinigius už darbų uždelsimÄ skaičiavo nuo naujai nustatytos galutinės darbų atlikimo datos. Taip pat teismas nesiaiÅ¡kino, ar ieÅ¡kovės pateiktos pretenzijos po 2012-07-20 yra pagrįstos, todėl tik jei ieÅ¡kovė įrodytų, jog terminas darbams atlikti praleistas dėl atsakovės kaltės, teismas turėtų pagrindÄ konstatuoti, kad atsakovė neturi reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę.

Taip pat apeliantė nurodo, kad svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovės su UAB „Revasta“ sutartų darbų nėra atlikusi ieškovė, kuri šiuos darbus privalėjo atlikti ir privalės atlikti, tačiau juos atliks ne ieškovė, o UAB „Revasta“ ir atsakovė už juos turės sumokėti, todėl teismas privalėjo aiškintis tik aplinkybę, ar visi atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Revasta“ pavesti darbai, už kuriuos atsakovė pareikalavo sumokėti ieškovę, atitinka ieškovės pagal subrangos sutartį privalėtus atlikti bet neatlikus darbus.

Teismas, darydamas iÅ¡vadas Å¡ioje sprendimo dalyje, nepagrįstai lemiamÄ reikÅ¡mę suteikė ekspertizės aktui visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į atsakovės pateiktus argumentus. Taip pat atsakovė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovės nuostolius pagrindžiančios sÄ skaitos negali bÅ«ti pripažįstamos tinkamais įrodymais. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo nesutinka su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu ir praÅ¡o palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Ieškovė nurodo, kad apeliantės argumentai dėl to, kad ieškovė atsakovei nepateikė papildomos dokumentacijos pagal sutarties 4.3 ir 4.4 punktus, dėl to, kad ieškovė nebuvo pakankamai kvalifikuota atlikti statybos rangos darbus, bei dėl to, kad teismas nenustatinėjo, ar ieškovės darbai laikytini papildomais, negali būti analizuojami, kadangi jie nebuvo iškelti pirmosios instancijos teisme. Atsakovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.             Apeliacinis skundas atmestinas.                CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesinius dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.               Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Ringesta“ ir atsakovė UAB „Santeka“ 2012-05-18 sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 12/05-18, kurios pagrindu ieÅ¡kovė (subrangovė) įsipareigojo atlikti Å¡varaus vandens ir plovimo rezervuarų bei vandens gerinimo pastato statybos subrangos darbus objekte „Vandens gerinimo įrenginių statyba Kartenoje ir KÅ«lupėnuose“ .

Sutarties 3.1 p. buvo nustatyta darbų pradžia 2012-05-23 ir jų pabaiga 2012-07-27. 2012-07-21 tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas Papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo buvo pratęstas sutarties vykdymo terminas iki 2012-08-20 (t. 1, b. l. 31). Å ios sutarties vienaÅ¡alį nutraukimÄ inicijavo atsakovė 2012-10-22 (t. 1, b. l. 88), bylos medžiaga (t. 1, b. l. 89–92) patvirtina ginčo sutarties nutraukimÄ atsakovės – pagal paminėtÄ sutartį rangovės (užsakovės) – iniciatyva dėl 2012-09-20 sudaryto grafiko nesilaikymo.

Atsakovė, bÅ«dama rangovė santykiuose su užsakove UAB „ Kretingos vandenys“, santykiuose su ieÅ¡kove (subrangove) yra užsakovė ir ji turi teisę naudotis visomis užsakovo, o ieÅ¡kovė – rangovo teisėmis bei vykdyti Å¡ioms statybos rangos sutarties Å¡alims tenkančias pareigas.              Dėl sutarties nutraukimo              Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir termino praleidimÄ , reglamentavimas CK reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi siekti iÅ¡saugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009, 2012-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012).

Laisvę nutraukti sutartį riboja įstatymai, numatydami sutarties nutraukimo, kaip kraÅ¡tutinės sutarties Å¡alies teisių gynimo priemonės, įgyvendinimo tvarkÄ . Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį sutarties Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi bÅ«ti atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, o bÅ«tent:

1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;

2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės;

3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;

4) ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;

5) ar sutarties neįvykdžiusi Å¡alis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta. Å iuos kriterijus įstatymų leidėjas vertina kaip rodančius, kad sutarties pažeidimas buvo esminis. Be Å¡ių įstatyme numatytų esminio sutarties pažeidimo kriterijų, esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindÄ sutartį nutraukti, pripažįstami ir Å¡alių sutartyje numatyti atvejai, kokiais Å¡alys yra numačiusius sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo galimybę (CK 6.217 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).           Šalys ginčo rangos sutarties 11.4–11.9 p. buvo numačiusios vienaÅ¡alio sutarties, nesikreipiant į teimÄ , nutraukimo pagrindus ir tvarkÄ , numatydamos tokio vienaÅ¡alio veiksmo pasekmes (sutarties 11.9 p.) ir numatydamos Å¡alių esminio sutarties pažeidimo atvejus (11.7.1–11.8.2 p.).

Tai iÅ¡ esmės atitinka CPK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatÄ dėl galimybės nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai, jei tokia sutarties nutraukimo galimybė yra aptarta sutartyje. Paminėti bylos įrodymai įrodo, jog atsakovė, bÅ«dama užsakovė, inicijavo 2012-10-22 sutarties nutraukimÄ dėl 2012-09-20 sudaryto grafiko nesilaikymo, tačiau tokia atsakovės pozicija yra neparemta paminėtomis teisės normomis ir Å¡alių sudaryta sutartimi. Visų pirma, Å¡ioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, jog Å¡alys, 2012-07-21 Papildomame susitarime nustatytÄ sutarties įvykdymo terminÄ â€“ 2012-08-20 faktiÅ¡kai pratęsė, nes atsakovė 2012-09-14 raÅ¡tu pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikti detalų darbų įvykdymo grafikÄ ir toks grafikas buvo pateiktas 2012-09-20 ir jame nurodyta paskutinių darbų įvykdymo data – 2012-10-26 (t. 1, b. l. 76–79), todėl 2012-10-22 praneÅ¡imas apie vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ nelaikytinas atsakovės teisėtu veiksmu, nes pagal sutarties 11.7.1 p. negalima padaryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pažeidė sutartį ir nesilaikė darbų atlikimo terminų.

CK 6.217 straipsnio 3 dalis specialiai reglamentuoja sutarties nutraukimo galimybę, kai ji nutraukiama dėl tos priežasties, kad praleistas sutarties įvykdymo terminas. Tokiais atvejais nukentėjusi Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis neįvykdo sutarties tik per papildomai nustatytÄ terminÄ , todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys buvo susitarusios dėl papildomo sutarties įvykdymo termino, kuris dar nebuvo suėjęs. Sutarties Å¡alys gali visais atvejais vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

Todėl pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles atsakovė privalėjo įrodyti, jog egzistavo aplinkybės, sudarančios sutarties nutraukimo pagrindÄ (sutarties 11.7 p.), ir dėl tokių aplinkybių ji galėjo įgyvendinti jai suteiktÄ teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ . Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį pagal sutarties 11.5 p. ir atlygino nuostolius ieÅ¡kovei, todėl Å¡iuo sutarties punktu nėra pagrindo vadovautis.

Atsakovė, remdamasi sutartyje numatytais sutarties nutraukimo pagrindais nutraukė sutartį ne dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, bet dėl ieÅ¡kovės kaltų veiksmų, nevykdant, atsakovės manymu, sutartinių įsipareigojimų. Todėl Å¡ioje byloje sprendžiant, ar atsakovė turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje numatytais pagrindais, bÅ«tina nustatyti, ar yra sutartyje numatytos sÄ lygos jÄ nutraukti, kitos sutarties Å¡alies kaltus veiksmus (neveikimÄ ) nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, taip pat sutartį nutraukusios sutarties (kreditoriaus) elgesį ir įstatyme numatytos bendradarbiavimo su kita Å¡alimi pareigos vykdymÄ .

Statybos rangos sutarties Å¡alis sieja labai glaudžiai susijusios abipusės teisės ir pareigos visos sutarties vykdymo proceso metu, vienos iÅ¡ Å¡alių teisę paprastai atitinka kitos Å¡alies pareiga ir atvirkščiai. Todėl ypatingai svarbu, vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal Å¡ios rÅ«Å¡ies sutartis, abiem Å¡alims kiek įmanoma efektyviau ir nenutrÅ«kstamai bendradarbiauti viso statybos proceso metu, padėti viena kitai įgyvendinti teises bei vykdyti pareigas. TÄ Å¡alis įpareigoja tiek bendrosios prievolių ir sutarčių teisės nuostatos, tiek ir specialiosios statybos rangos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013).

Šios bylos dalies įrodinėjimo dalykas yra atsakovės teisė vienašališkai nutraukti sutartį dėl to, kad ieškovė nesilaikė sutarties įvykdymo termino, ir dėl to atsakovė 2012-12-21 raštu apskaičiavo ieškovei 25 712,50 Lt delspinigių (t. 1, b. l.

99) pagal sutarties 10 p., todėl nepagrįstas apeliacinio teismo motyvas, jog šalių sutarties vienašališko nutraukimo sutarties šalių kaltės analizė nesukelia šioje byloje teisinių pasekmių. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad net ir sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje numatyta, paisant kitos šalies teisėtų interesų, tokiu nutraukimu neturėtų būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-348/2014).

Sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita jos Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę taikyti sutartyje ir įstatyme nustatytus pažeistų teisių gynimo bÅ«dus, taip pat vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ , jeigu toks nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymų sÄ lygas ir teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sÄ lygų ar sutarties nutraukimo teisėtumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013, 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-535/2013).

Konstatavus, jog ieÅ¡kovė nepažeidė sutarties vykdymo grafiko ar pažeidė jį dėl atsakovės-užsakovės kaltės, nebuvo pagrindo atsakovei skaičiuoti delspinigių pagal paminėtÄ sutarties punktÄ ir juos įskaičiuoti į ieÅ¡kovei mokėtinas sumas už atliktus statybos darbus bei vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.       Byloje įrodyta ir pirmosios instancijos teismas, kruopščiai aptaręs visÄ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo medžiagÄ , teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, bÅ«dama Å¡iame ginčo santykyje užsakove, netinkamai vykdė savo pareigÄ , nustatytÄ Ä¯statyme ir sutarties 2.4 p. ir 6 p., perduoti sutarties vykdymo terminais rezervuaro KÅ«lupėnuose ir pastato Kartenoje darbo projektus (t. 1, b. l. 55–56), kurie buvo pateikti tik 2012-06-22 (t. 1, b. l. 57), ir 2012-06-27 raÅ¡tas įrodo, jog atsakovė siunčia trÅ«kstamas projekto dalis (t. 1, b. l. 59).

IeÅ¡kovė 2012-08-29 praneÅ¡a atsakovei, jog negali vykdyti darbų, kol nėra iÅ¡vedžioti technologiniai vamzdynai (t. 1, b. l. 64), 2012-08-31 ieÅ¡kovė vėl reikalauja projektinės dokumentacijos (t. 1, b. l.65). Byloje įrodyta, kad atsakovė vis tik teikė techninius ir darbo projektus UAB ,,Kretingos vandenys“ laikotarpiu nuo 2012-06-21 iki 2012-08-20 (t. 2, b. l. 46–56), jų neteikdama ieÅ¡kovei, kaip užsakymo vykdytojai. Pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino visÄ Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ , kurio atsakovė savo apeliaciniame skunde nenuginčijo, t. y. analizuodama tik 2012 m. rugsėjo mėnesio susiraÅ¡inėjimÄ .

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu dėl Å¡ių faktinių aplinkybių. Apibendrindama anksčiau aptartas teisės nuostatas bei byloje nustatytus faktus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė neturėjo pagrindo, remdamasi sutartyje įtvirtintais pagrindais, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Atsakovė nevykdė esminių sutartyje jai numatytų pareigų laiku iki darbų vykdymo pradžios pateikti visÄ statybos darbams atlikti reikiamÄ dokumentacijÄ , nors darbų pagal sutartį atlikimo terminai buvo labai trumpi ir jie visi numatyti atlikti Å¡iltuoju metų laiku.

Užsakovas (statytojas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ statinio projektÄ , Statybos įstatymo nustatyta tvarka pasirÅ«pinti statybos leidimu, organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiÅ«rÄ (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3–5 punktai). Rangovas gali pradėti statybos darbus tik po to, kai užsakovas pateikė statybos leidimÄ ir statinio projektÄ ir pagal aktÄ užsakovas perdavė statybvietę (o rangovas jÄ priėmė) (Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis galima daryti iÅ¡vadÄ , kad statybos projektu turėjo pasirÅ«pinti atsakovė ir perduoti jį tokiais terminais, kad ieÅ¡kovė spėtų įvykdyti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).       Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo        Pagal rangos teisinių santykių bendrÄ sias nuostatas, net jeigu užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių, iki darbas nebaigtas, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis).

Å ioje byloje ieÅ¡kovė iÅ¡kėlė ginÄÄ dėl PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. RNG 01535 įraÅ¡ytos 141 279, 96 Lt sumos dalies – 90 660,55 Lt sumokėjimo (t. 1, b. l.93). Å i PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta pagal 2012 m. lapkričio mėnesį sudarytus atliktų darbų priėmimo aktus (t. 1, b. l. 94–97), Å¡iuos aktus atsakovės atstovas pasirašė 2012-12-21, jokių pastabų pasiraÅ¡ant nenurodė. Be to, abi Å¡alys sudarė pažymÄ dėl 2012 m. lapkričio mėnesį ieÅ¡kovės atliktų darbų (t. 1, b. l. 98), kurioje atsakovė taip pat sutiko, kad ieÅ¡kovė atliko darbų už 141 279, 96 Lt sumÄ , iÅ¡ Å¡ios sumos ieÅ¡kovei iki ieÅ¡kinio padavimo atsakovė liko skolinga 90 660,55 Lt, o 2013-10-22 jau iÅ¡kėlus Å¡iÄ civilinę bylÄ sumokėjo 25 712,50 Lt sumÄ , įvardydama kaip sulaikytų garantinių įsipareigojimų įskaitymÄ (t. 3, b. l. 43), todėl liko nesumokėta 64 948,05 Lt (18 810,26 EUR), kuriuos pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė ieÅ¡kovei, nes apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo panaikinti Å¡iÄ sprendimo dalį ir palikti galioti atsakovės paruoÅ¡tÄ 2012-12-21 prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo aktÄ .

Å iuo aktu atsakovė į paminėtÄ ginčo sumÄ Ä¯skaitė patirtų iÅ¡laidų ieÅ¡kovės nebaigtiems darbams užbaigti ir defektams iÅ¡taisyti sumÄ â€“ 42 115,18 Lt, vėliau Å¡iÄ sumÄ sumažino iki 33 106,70 Lt (t. 3, b. l. 2–3), tačiau tokia atsakovės pozicija nelaikytina teisėta, nes ji prieÅ¡tarauja rangos teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms. Atsakovė savo pozicijÄ grindžia tuo, kad darbai atlikti su trÅ«kumais, todėl atsakovei nekyla pareiga už juos sumokėti.

Tačiau atsakovė (užsakovė) pirmiau nurodytus du savo teisių gynimo bÅ«dus – nuostolių atlyginimÄ (CK 6.665 straipsnio 3 dalis) ir darbų kainos sumažinimÄ arba jos nemokėjimÄ (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – naudoja tai pačiai savo pažeistai teisei apginti, t. y. Å¡iuos reikalavimus grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – netinkama ieÅ¡kovės atliktų darbų kokybe. Tokios teisės CK 6.665 straipsnyje užsakovui nenustatyta. Tai reiÅ¡kia, kad užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimÄ , negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo bÅ«du ir atsisakyti sumokėti už netinkamai atliktus darbus.

Å ie teisių gynimo bÅ«dai vertintini kaip alternatyvÅ«s ir negali bÅ«ti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina iÅ¡vada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ jose įtvirtintų teisių gynimo bÅ«dų. Tokį aiÅ¡kinimÄ patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trÅ«kumai, užsakovas turi teisę atskaityti iÅ¡ sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumÄ , reikalingÄ tiems trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Taigi aplinkybė, kad darbai atlikti su trÅ«kumais, savaime nereiÅ¡kia, jog už juos nereikia sumokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainÄ , arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011). Tačiau Å¡ioje byloje nustatyta, kad ginčijamu įskaitymu atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė nuostolių sumÄ ir nesilaikė CK 6.662 str. reikalavimų.

Pagal CK 6.662 straipsnio 2, 4 d. įrodžius trÅ«kumus ir užsakovui tinkamai įvykdžius prievolę apie juos praneÅ¡ti rangovui per protingÄ terminÄ po jų nustatymo, užsakovui atsiranda tik CK 6.665 straipsnyje nustatytos teisės, todėl atsakovė neturėjo teisės ginčijamu įskaitymo aktu įskaityti jos nurodomÄ nuostolių sumÄ Ä¯ mokėtinÄ sumÄ už faktiÅ¡kai atliktus darbus. Å ioje byloje atsakovė nepareiÅ¡kė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, todėl Å¡io klausimo plačiau analizuoti nėra teisinio pagrindo.

Atsakovė savo nuostolius nurodo pažymoje (t. 1, b. l. 164) ir juos įvardija ne kaip ieÅ¡kovės darbo trÅ«kumus, o kaip iÅ¡laidas ieÅ¡kovės neatliktiems darbams atlikti, tÄ pačiÄ pozicijÄ atsakovė nurodo ir apeliaciniame skunde, nurodydama, jog trečiajam asmeniui atsakovė sumokėjo 103 071,07 Lt už darbus, kurių neatliko ieÅ¡kovė. Tačiau byloje nustatyta, jog atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai su ieÅ¡kove nutraukė sutartį, bylos medžiaga įrodo, jog ieÅ¡kovė prašė leisti baigti darbus (t. 1, b. l. 85–86, 90–91), tačiau atsakovė įrodinėja, jog Å¡iuos darbus atliko trečiasis asmuo.

Byloje neįrodyta, kad Å¡iuo veiksmu ieÅ¡kovė padarė žalÄ atsakovei ir jos veiksmai yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovei atsiradusiomis pasekmėmis. Byloje nustatyta, kad už neatliktus darbus ieÅ¡kovei nebuvo sumokėta, atsakovė sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu ir tokiu bÅ«du atsirado naujas prievolinis teisinis santykis tarp atsakovės ir trečiojo asmens, už kurį ieÅ¡kovė negali bÅ«ti atsakinga, nes nėra jos veiksmuose nustatytos ir įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Todėl po to, kai atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį ir dėl to ieÅ¡kovė neatliko dalies darbų, numatytų sutartyje, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovei Å¡iuo veiksmu žalos ieÅ¡kovė nepadarė, nes tinkamai nevykdė pareigos bendradarbiauti su ieÅ¡kove. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl bendradarbiavimo pareigos rangos santykiuose, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes byloje įrodyta, kad atsakovė įskaitė sumas į mokėtinÄ ieÅ¡kovei sumÄ pagal rangos sutartį, kurių neturėjo teisės nustatyti kaip privalomai mokėtinų ieÅ¡kovei.          Dėl ekspertizės akto          IÅ¡ esmės apeliaciniame skunde analizuodama bylos ekspertizės akto pagrįstumÄ atsakovė praÅ¡o nepriteisti iÅ¡ jos bylinėjimosi iÅ¡laidų už ekspertizės akto suraÅ¡ymÄ .         Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, o turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; kt.).

Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008). Tokia teismų praktikoje suformuota pozicija reiÅ¡kia, kad ekspertizės aktas, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, vertinamas pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles – atsižvelgiant į tai, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, vertinamas kiekvienas įrodymas ir jų visetas, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes šios bylos ekspertizės išvados neprieštarauja kitiems bylos rašytiniams įrodymams. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas 2012-11-28 nutartimi paskyrė statybos projektinės dokumentacijos ekspertizę, dėl šios ekspertizės atlikimo prieštaravo atsakovė, tačiau pateikė 2 savo klausimus, kurie buvo užduoti ekspertui.

Ä®vertinus ekspertizės rūšį negalima padaryti iÅ¡vados, kad ekspertas pateikė tik teisinio pobÅ«džio klausimus, ekspertizės akto 2 iÅ¡vadoje pateiktas specialių žinių reikalaujantis klausimas dėl pateikto ieÅ¡kovei projekto apimties, t. y. ar ieÅ¡kovė pagal perduotus projektus galėjo atlikti darbus pagal sutartį. Akivaizdu, kad Å¡is atsakymas patikslino kitus bylos raÅ¡ytinius įrodymus, nes ekspertas atsakė į specialių žinių reikalaujantį klausimÄ dėl pateikto projekto tinkamumo rangos sutartyje sulygtiems darbams atlikti.

Tokia pat iÅ¡vada darytina ir dėl 3 iÅ¡vados, nes ginčo objekte buvo atliekami kiti darbai, ir ekspertas atsakė, ar atsakovės atliekami kiti požeminiai darbai ginčo objekte turėjo įtakos ieÅ¡kovės atliekamų pagal Å¡alių sutartį darbų pradžiai. Taip pat ekspertizės akto 5 iÅ¡vadoje nustatyta, ar trečiasis asmuo faktiÅ¡kai atliko tuos darbus, kuriuos turėjo pagal sutartį atlikti ieÅ¡kovė, t. y. ekspertas įvertino, kokiÄ statybos darbų rūšį, jų mastÄ atliko trečiasis asmuo, ir Å¡i iÅ¡vada reikalauja specialių žinių, todėl apeliacinio skundo motyvas dėl ekspertizės akto yra nepagrįstas.

CPK 88 str. nustato, kad prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, Å¡alių sumokėtos ekspertizei atlikti, ir Å¡ios iÅ¡laidos paskirstomos CPK 93 str. nustatyta tvarka. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas, kurio esmė „pralaimėjęs moka“. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str.).

Dėl to pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieÅ¡kinį, teisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisdamas Å¡ias patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ apeliantės kaip bylÄ pralaimėjusios Å¡alies. Å iuo atveju ieÅ¡kovė turi teisę CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atgauti turėtas iÅ¡laidas, susijusias su bylinėjimusi teisme, net ir tuo atveju, jei po skundžiamo sprendimo priėmimo įsiteisėjo nutartis dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo atsakovei, todėl nėra įstatyme numatyto pagrindo tenkinti Å¡ios apeliacinio skundo dalies.

Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai plečiamai aiškina CPK 83 str. 1 d. 8 p., kuriame nėra nustatyta, kad restruktūrizuojama įmonė šios bylos atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priešingai šaliai, nes paminėta teisės norma nustato, jog ji atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei.          Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-03-26 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                      Erika MisiÅ«nienė Kolegijos teisėjos                                                           AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                                                                     Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė