fbc4d250-b73f-4760-bf27-cbe8236d9eaa · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-312/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27247-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1.1; 2.4.6.4.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Virginijos PakalnytÄs-TamoÅ¡iÅ«naitÄs (kolegijos pirmininkÄ), Aivos SurvilienÄs, ArtÅ«ro Å umsko, sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorui RamÅ«nui Å ileikai, nuteistajam J.
Legislator headnote
AI generatedfbc4d250-b73f-4760-bf27-cbe8236d9eaa · Vilniaus apygardos teismas: Ketvirta, bylos nagrinÄjimo metu nustatyta, kad po to, kai J. S. bandÄ suduoti rankos kumÅ¡Äiu į veidÄ A. A., iÅ¡ savo vietos paÅ¡oko A. J., patraukÄ J. S., pradÄjo jį raminti (A. A. parodymai), R. B. nurodÄ, kad visi labai daug gÄrÄ, buvo kažkoks sÄ myÅ¡is, žodinis konfliktas, tada visi paÅ¡oko, apramino, po to vÄl kilo konfliktas. Å ie parodymai prieÅ¡tarauja teismo padarytai iÅ¡vadai, jog A. J. veiksmai - staigus atsistojimas tarp J. S. ir A. A. - J. S. buvo neprognozuojami. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nukentÄjusysis iÅ¡gertuvių metu ne kartÄ ÄmÄsi aktyvių veiksmų kylanÄiam konfliktui tarp J.
Full text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-312/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27247-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1.1; 2.4.6.4.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Virginijos PakalnytÄs-TamoÅ¡iÅ«naitÄs (kolegijos pirmininkÄ), Aivos SurvilienÄs, ArtÅ«ro Å umsko, sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorui RamÅ«nui Å ileikai, nuteistajam J.
S. (J. S.) ir jo gynÄjai advokatei Julijai Asovskajai, vertÄjai Jekaterinai Chochlanovai, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro (toliau â ir prokuroras) apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 137 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
J. S. paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas atidÄtas trejiems metams, įpareigojant J. S. bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusijÄ su darbu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo, užsiregistruoti darbo biržoje ir/arba pradÄti dirbti, nevartoti alkoholio, taip pat įpareigojant J. S. per deÅ¡imt mÄnesių, šį terminÄ skaiÄiuojant nuo 2018 m. rugsÄjo 1 d., atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ 1 656,03 eurų turtinÄ Å¾alÄ , kas mÄnesį atlyginant po 166 eurus.
IÅ¡ dalies tenkintas Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ J. S. priteista 1 656,03 eurų Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos naudai. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs 1. J. S. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. birželio 2 d. apie 18.30 val. bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu sudavÄ peiliu A. J., tokiu bÅ«du padarydamas pastarajam kiauryminÄ durtinÄ pjautinÄ krÅ«tinÄs lÄ stos kairÄs pusÄs (VIII tarpÅ¡onkaulio srities ties vidurine pažastine linija) žaizdÄ su kiauriniu perdangos skliauto kairÄs pusÄs sužalojimu ir 100 ml kraujo iÅ¡siliejimu į kairÄ krÅ«tinplÄvÄs ertmÄ ir tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdÄ A.
J. sveikatÄ , t. y. padarÄ BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . I. A. skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį - J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 metų 6 mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jÄ atliekant pataisos namuose.
3. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas nusikalstamÄ veikÄ , neįvykdÄ savo pareigos iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄti visas bylos aplinkybes, palyginti turimus įrodymus, susiejant juos į vientisÄ grandinÄ, ir padaryti faktines bylos aplinkybes atitinkanÄias iÅ¡vadas, taip iÅ¡ esmÄs pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, todÄl nuosprendis dalyje naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 328 straipsnis). Skundžiamame nuosprendyje teismas nesivadovavo įrodymų vertinimo reikalavimais ir be jokių motyvų nevertino dalies byloje neginÄijamai užfiksuotų duomenų, o kitiems duomenims nepagrįstai suteikÄ prioritetinÄ reikÅ¡mÄ.
4. Skunde pažymima, jog teismas iÅ¡skirtinį dÄmesį skyrÄ J. S. iÅ¡sakytai pozicijai, kad jis nenorÄjo žaloti draugo, taÄiau nepagrįstai neatsižvelgÄ Ä¯ kitas nusikalstamai veikai tinkamai kvalifikuoti reikÅ¡mÄs turinÄias aplinkybes, taip sudarydamas prielaidÄ teigti, jog asmens kaltÄ priklauso ne nuo objektyvių duomenų, o nuo paties nuteistojo nuomonÄs. Pirmosios instancijos teismas, teikdamas prioritetÄ gynybinei pozicijai, neskyrÄ pakankamo dÄmesio aplinkybei, jog nuteistasis J. S. praeityje yra teistas dÄl smurtinį pobÅ«dį turinÄių nusikaltimų padarymo (iÅ¡ septynių teistumų keturis kartus buvo nuteistas už plÄÅ¡imÄ ), kas rodo, jog jis yra ne tik abejingas visuomenÄje galiojanÄioms elgesio normoms ir ankstesni teistumai įtakos nuteistojo elgesiui ir požiÅ«riui į vertybinÄ sistemÄ nepadarÄ, bet jis yra ir agresyvus, linkÄs naudoti fizinÄ jÄgÄ .
5. Antra, teismas neįvertino aplinkybÄs, kad J. S. kasdieniame gyvenime laikosi pataisos įstaigose bÅ«dingos subkultÅ«ros elgesio taisyklių, dÄl ko A. A. pavadintas negražiu žodžiu - âgaidysâ, turÄjo pakankamÄ pagrindÄ pykti, nes pagal nusikaltÄlių pasaulio terminijÄ Å¾odis âgaidysâ turi žeminanÄiÄ , įžeidžianÄiÄ reikÅ¡mÄ. Byloje nustatytos aplinkybÄs patvirtina, kad nuteistasis į tai, kad buvo pavadintas âgaidžiuâ, reagavo neadekvaÄiai. Pats J. S. ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu parodÄ, kad yra ankÅ¡Äiau teistas, atlikÄs laisvÄs atÄmimo bausmÄ, todÄl supyko, kai buvo įžeidžianÄiai pavadintas âgaidžiuâ.
6. TreÄia, teismas nevertino nukentÄjusiojo ir liudytojų parodymų, jog nuteistasis smurtavo dar prieÅ¡ sužalojant A. A.. A. A. parodÄ, kad J. S. bandÄ jam suduoti rankos kumÅ¡Äiu į veidÄ , taÄiau jis pasitraukÄ. D. K. parodÄ, jog J. S. bandÄ jam suduoti, taÄiau jis pabÄgo. Taigi, tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis yra linkÄs į konfliktines situacijas reaguoti impulsyviai ir jas sprÄsti smurtiniu bÅ«du. A. J., užstodamas A. A., iÅ¡ esmÄs J. S. parodÄ, jog prieÅ¡tarauja jo veiksmams, dÄl ko gavo tikslingÄ smÅ«gį.
Jei J. S. bÅ«tų norÄjÄs tik pagÄ sdinti, gÄ sdinti nebebuvo kÄ , nes A. A. jau buvo atsitraukÄs nuo nuteistojo, siekdamas iÅ¡vengti bakstelÄjimo peiliu. SmÅ«gį į Å¡onÄ A. J. gavo J. S. pykstant už tai, kad nukentÄjusysis bandÄ jį sulaikyti ir tokiais veiksmais galimai pažemino J. S. autoritetÄ . Atsižvelgiant į tai, prokuroro teigimu, J. S. sudavÄ smÅ«gį sÄ moningai. Ir pats smÅ«gio pobÅ«dis parodo J. S. tyÄiÄ , kadangi buvo suduota į krÅ«tinÄs lÄ stos kairÄ pusÄ, t. y.
į vietÄ kur yra gyvybiÅ¡kai svarbus žmogaus organas - Å¡irdis.
7. Ketvirta, bylos nagrinÄjimo metu nustatyta, kad po to, kai J. S. bandÄ suduoti rankos kumÅ¡Äiu į veidÄ A. A., iÅ¡ savo vietos paÅ¡oko A. J., patraukÄ J. S., pradÄjo jį raminti (A. A. parodymai), R. B. nurodÄ, kad visi labai daug gÄrÄ, buvo kažkoks sÄ myÅ¡is, žodinis konfliktas, tada visi paÅ¡oko, apramino, po to vÄl kilo konfliktas. Å ie parodymai prieÅ¡tarauja teismo padarytai iÅ¡vadai, jog A. J. veiksmai - staigus atsistojimas tarp J. S. ir A. A. - J. S. buvo neprognozuojami. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nukentÄjusysis iÅ¡gertuvių metu ne kartÄ ÄmÄsi aktyvių veiksmų kylanÄiam konfliktui tarp J.
S. ir A. A. numalÅ¡inti. Taigi, vidutinių gebÄjimų asmuo ne tik galÄjo, bet ir turÄjo numatyti, kad kartu iÅ¡gertuvÄse dalyvavÄ asmenys gali imtis aktyvių veiksmų pakartotiniam konfliktui numalÅ¡inti, juo labiau, kad J. S. peiliu Å¡vaistÄsi bÅ«damas tarp treÄiųjų asmenų, t. y. turÄjo atsižvelgti, jog savo veiksmais gali iÅ¡gÄ sdinti tokius asmenis. Prokuroro teigimu, teismas nevertino ir A. A. parodymų, jog po pirminio konflikto jie toliau vartojo alkoholinius gÄrimus, J. S. iÅ¡Äjo iÅ¡ kambario, uždarÄs duris.
Po to atsidarÄ durys ir pro duris užÄjÄs J. S. laikÄ vienÄ rankÄ už nugaros, Å¡ioje rankoje jis laikÄ peilį.
8. Penkta, teismas tinkamai neįvertino specialistų iÅ¡vadų, kuriose nurodytas A. A. ir A. J. sužalojimų pobÅ«dis. Nustatyti sužalojimai, anot prokuroro, iÅ¡ esmÄs paneigia nuteistojo versijÄ , jog jis norÄjo tiesiog pagÄ sdinti - laikÄ peilį rankoje prieÅ¡ save ir susinervinÄs mostelÄjo ranka į priekį. Kaip matyti iÅ¡ sužalojimo, padaryto A. J., pobÅ«džio, toks sužalojimas nuo nervinio mostelÄjimo peiliu atsirasti negalÄjo, nes kiauryminÄs durtinÄs žaizdos padarymas reikalauja pakankamai didelÄs fizinÄs jÄgos panaudojimo, o tokie âpagÄ sdinimoâ veiksmai, turint omenyje tai, kad tarp gÄ sdinamo asmens ir gÄ sdinanÄiojo yra itin mažas atstumas bei tretieji asmenys, negali bÅ«ti vertinami kaip neatsargÅ«s. Tuo metu, kai peiliu buvo sužalotas A. J., J. S. tiesiog stovÄjo, todÄl jis negalÄjo peiliu kito asmens sužaloti neatsargiai eidamas ir užkliÅ«damas už kliÅ«ties, griÅ«damas dÄl girtumo.
9. Å eÅ¡ta, teismas neįvertino aplinkybÄs, kad po tokių J. S. veiksmų R. B. laikÄ J. S., o vyresnis asmuo, kurį vadino tÄvu, atÄmÄ jam iÅ¡ rankos peilį. Å ios aplinkybÄs patvirtina, jog J. S. ir po dÅ«rio elgÄsi agresyviai. Taip pat teismas nevertino ir A. V. parodymų, kuri teigÄ, jog vienas iÅ¡ vaikinų svarstÄ, kÄ jie sakys ligoninÄje, po ko kitas pasakÄ, kad paminÄs, jog ânukentÄjusysis pats nukrito ant peilioâ, kas iÅ¡ esmÄs rodo, jog iÅ¡ karto po veikos padarymo buvo derinami parodymai, siekiant nuslÄpti reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes.
10. Prokuroro teigimu, liudytojų parodymai, paties nuteistojo parodymai ir kita bylos nagrinÄjimo metu iÅ¡tirta medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog J. S. veikÄ netiesiogine tyÄia, t. y. suvokÄ, kad smÅ«giuodamas peiliu A. J. į krÅ«tinÄs sritį, atlieka pavojingÄ pobÅ«dį turinÄius veiksmus, numatÄ, kad dÄl tokio jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir nors jų nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.
11. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.
12. Teismo posÄdžio metu prokuroras praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis ir jo gynÄja praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.
13. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å i nuostata ne tik apibrÄžia bylos apeliacinio nagrinÄjimo ribas, bet ir nustato imperatyvÄ patikrinti bylÄ tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.
14. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, nagrinÄjamu atveju ginÄo dÄl A. J. sužalojimo fakto nekyla, taip pat nekyla ginÄo ir dÄl jį sužalojusio asmens -byloje neginÄijamai nustatyta, kad A. J. sveikatÄ sunkiai sutrikdÄ bÅ«tent J. S.. Pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo esminį klausimÄ , į kurį turi bÅ«ti atsakyta Å¡io baudžiamojo proceso metu, t. y. ar kaltinime nurodyti J. S. veiksmai buvo padaryti tyÄia ar dÄl neatsargumo. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliaciniu skundu, įvertinusi pirmosios instancijos teismo posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus, nepritaria padarytoms iÅ¡vadoms dÄl nuteistojo kaltÄs rūšies ir laiko, kad J. S. sunkiai sutrikdÄ A. J. sveikatÄ , veikdamas netiesiogine tyÄia.
15. Atsižvelgiant į prokuroro apeliacinio skundo argumentus dÄl nuteistojo teistumų, kitų prokuroro nurodomų nuteistojo asmenybÄ neigiamai charakterizuojanÄių aplinkybių (gyvena laikydamasis įkalinimo įstaigose bÅ«dingų subkultÅ«ros taisyklių, yra impulsyvus ir agresyvus, linkÄs naudoti jÄgÄ ), pažymÄtina, kad tokie duomenys patys savaime negali bÅ«ti laikomi asmens kaltÄ pagrindžianÄiais duomenimis. Å iuo atveju J. S. gyvenimo bÅ«das ar jo asmeninÄs savybÄs neturi reikÅ¡mingos įtakos atskleidžiant jo tyÄios turinį, Å¡ios aplinkybÄs turi reikÅ¡mÄs skiriant bausmÄ.
16. Kaip nurodÄ pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje apibÅ«dinant netiesioginÄs tyÄios valinį turinį (momentÄ ) pažymÄta, kad tokiu atveju kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, taÄiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeiÄia. Kaltininkas nemÄ sto, kaip iÅ¡vengti galimų pavojingų padarinių. TodÄl ir nÄra kaltininko valinių pastangų iÅ¡vengti padarinių. Jei kaltininkas vis tik tikisi, kad jo pavojingos veikos padarinių nebus, tai tokia viltis yra niekuo nepagrįsta arba remiasi tik abstrakÄiais, subjektyviais, atsitiktiniais dalykais - sÄkme, palankiu likimu, prietarais ir pan.
Tokia kaltininko intelektinÄ valinÄ veikla iÅ¡ esmÄs rodo jo abejingumÄ galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginÄ tyÄiÄ atribojant nuo nusikalstamo pasitikÄjimo. Taigi, esant netiesioginei tyÄiai, kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikÄtini ar net neiÅ¡vengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeiÄia savo pavojingo elgesio (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015).
17. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, 2017 m. birželio 2 d. pagrindinis konfliktas buvo kilÄs tarp J. S. ir A. A.. Nuteistasis A. A. bandÄ suduoti kumÅ¡Äiu, taÄiau konfliktÄ nuramino įsikiÅ¡Äs A. J.. Vis dÄlto A. A. vÄl pasakÄ J. S. nepatikusias frazes, dÄl ko pastarasis, supykÄs ir įsižeidÄs, ÄmÄ mosikuoti rankoje turimu peiliu, taip kliudydamas A. A. krÅ«tinÄ. Matydamas tokiÄ konflikto eigÄ , iÅ¡ savo vietos staiga paÅ¡oko nukentÄjusysis ir tuo metu J.
S. rankoje turimu peiliu dÅ«rÄ jam į kairįjį Å¡onÄ . Sutiktina, kad įvykio metu konflikto tarp J. S. ir A. J. nebuvo ir nuteistasis sÄ moningai nesiekÄ jo sužaloti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, kad kalbÄti apie J. S. tiesioginÄ tyÄiÄ nÄra teisinio pagrindo. Vis dÄlto, vertinant aplinkÄ , kurioje vyko konfliktas (kambarys, kuriame buvo Å¡eÅ¡i stipriai nuo alkoholio apsvaigÄ asmenys, buvÄ arti nuteistojo - aplink tÄ patį stalÄ ), laikytina, kad J. S. suvokÄ, jog jam pavojingai mosikuojant rankoje turimu peiliu gali kilti sunkÅ«s padariniai, t. y. gali bÅ«ti sužaloti Å¡alia esantys asmenys, turint omenyje ir tai, kad pats nuteistasis buvo apsvaigÄs. VakarÄlio dalyviai judÄjo kambaryje, nuteistasis matÄ, kad ne vienas iÅ¡ jų imasi aktyvių veiksmų kylantiems konfliktams malÅ¡inti, todÄl turÄjo įvertinti, kad jo veiksmai su peiliu yra itin pavojingi.
Nepaisant to, nuteistasis savo elgesio nekeitÄ, nesiÄmÄ jokių veiksmų, kad padarinių nekiltų. Nors norÄjo tik pagÄ sdinti, nuteistasis peiliu kliudÄ A. A., vis dÄlto ir po to peilio nenumetÄ, toliau jį laikÄ rankoje ir sudavÄ staiga paÅ¡okusiam A. J.. Kaip pagrįstai nurodo prokuroras, sužalojimo, padaryto A. J., pobÅ«dis, vertinant jį visumoje su jau aptartomis aplinkybÄmis, negalÄjo atsirasti nuo neatsargaus mostelÄjimo peiliu. KiauryminÄs durtinÄs pjautinÄs žaizdos krÅ«tinÄs lÄ stoje padarymas reikalauja fizinÄs jÄgos panaudojimo, o tokie, kaip nurodo nuteistasis, gÄ sdinimo veiksmai, turint omenyje tai, kad tarp asmenų buvo itin mažas atstumas, negali bÅ«ti vertinami kaip neatsargÅ«s.
18. Taigi, apeliacinÄs instancijos teismas pripažįsta, kad baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, jog J. S., veikdamas neapibrÄžta tyÄia, sudavÄ peiliu A. J. ir taip sunkiai sutrikdÄ jo sveikatÄ , t. y. padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje.
19. Teismas, skirdamas bausmÄ J. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį (smurtinis nusikaltimas), pavojingumo laipsnį (padarÄ sunkų nusikaltimÄ ), kaltÄs formÄ (veikÄ netiesiogine tyÄia), asmenybÄ (praeityje septynis kartus teistas, taip pat ir smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus (plÄÅ¡imus), iÅ¡ laisvÄs atÄmimo vietos paleistas 2015 m. spalio 8 d. ir iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, įsidarbino tik vykstant baudžiamajam procesui), baustas administracine tvarka.
Nustatyta viena nuteistojo atsakomybÄ lengvinanti ir viena jo atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ. NukentÄjusysis pretenzijų nuteistajam neturi, su juo susitaikÄ. Å ių J. S. asmenybÄ ir padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojanÄių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmÄs paskirtis bus pasiekta jam skiriant įstatymo sankcijoje numatytÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jos trukmÄ nustatant mažesnÄ nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmÄs vidurkis.
20. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendis keistinas dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį pakeisti. J. S. (J. S.) pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 3 (trejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jÄ atliekant pataisos namuose. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Virginija PakalnytÄ-TamoÅ¡iÅ«naitÄ Aiva SurvilienÄ ArtÅ«ras Å umskas