Legislator Case Law & Legislation
fbc4d250-b73f-4760-bf27-cbe8236d9eaa AI generated

fbc4d250-b73f-4760-bf27-cbe8236d9eaa · Vilniaus apygardos teismas

Case Number fbc4d250-b73f-4760-bf27-cbe8236d9eaa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-312/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27247-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1.1; 2.4.6.4.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai, nuteistajam J.

Legislator headnote

AI generated

fbc4d250-b73f-4760-bf27-cbe8236d9eaa · Vilniaus apygardos teismas: Ketvirta, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po to, kai J. S. bandė suduoti rankos kumščiu į veidÄ A. A., iÅ¡ savo vietos paÅ¡oko A. J., patraukė J. S., pradėjo jį raminti (A. A. parodymai), R. B. nurodė, kad visi labai daug gėrė, buvo kažkoks sÄ myÅ¡is, žodinis konfliktas, tada visi paÅ¡oko, apramino, po to vėl kilo konfliktas. Å ie parodymai prieÅ¡tarauja teismo padarytai iÅ¡vadai, jog A. J. veiksmai - staigus atsistojimas tarp J. S. ir A. A. - J. S. buvo neprognozuojami. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nukentėjusysis iÅ¡gertuvių metu ne kartÄ Ä—mėsi aktyvių veiksmų kylančiam konfliktui tarp J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-312/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27247-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1.1; 2.4.6.4.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai, nuteistajam J.

S. (J. S.) ir jo gynėjai advokatei Julijai Asovskajai, vertėjai Jekaterinai Chochlanovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

J. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant J. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, užsiregistruoti darbo biržoje ir/arba pradėti dirbti, nevartoti alkoholio, taip pat įpareigojant J. S. per deÅ¡imt mėnesių, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ 1 656,03 eurų turtinę žalÄ , kas mėnesį atlyginant po 166 eurus.

IÅ¡ dalies tenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ J. S. priteista 1 656,03 eurų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. J. S. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. birželio 2 d. apie 18.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu sudavė peiliu A. J., tokiu bÅ«du padarydamas pastarajam kiauryminę durtinę pjautinę krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės (VIII tarpÅ¡onkaulio srities ties vidurine pažastine linija) žaizdÄ su kiauriniu perdangos skliauto kairės pusės sužalojimu ir 100 ml kraujo iÅ¡siliejimu į kairę krÅ«tinplėvės ertmę ir tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdė A.

J. sveikatÄ , t. y. padarė BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . I. A. skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį - J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

3. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas nusikalstamÄ veikÄ , neįvykdė savo pareigos iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes, palyginti turimus įrodymus, susiejant juos į vientisÄ grandinę, ir padaryti faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, taip iÅ¡ esmės pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl nuosprendis dalyje naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 328 straipsnis). Skundžiamame nuosprendyje teismas nesivadovavo įrodymų vertinimo reikalavimais ir be jokių motyvų nevertino dalies byloje neginčijamai užfiksuotų duomenų, o kitiems duomenims nepagrįstai suteikė prioritetinę reikÅ¡mę.

4. Skunde pažymima, jog teismas iÅ¡skirtinį dėmesį skyrė J. S. iÅ¡sakytai pozicijai, kad jis nenorėjo žaloti draugo, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į kitas nusikalstamai veikai tinkamai kvalifikuoti reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, taip sudarydamas prielaidÄ teigti, jog asmens kaltė priklauso ne nuo objektyvių duomenų, o nuo paties nuteistojo nuomonės. Pirmosios instancijos teismas, teikdamas prioritetÄ gynybinei pozicijai, neskyrė pakankamo dėmesio aplinkybei, jog nuteistasis J. S. praeityje yra teistas dėl smurtinį pobÅ«dį turinčių nusikaltimų padarymo (iÅ¡ septynių teistumų keturis kartus buvo nuteistas už plėšimÄ ), kas rodo, jog jis yra ne tik abejingas visuomenėje galiojančioms elgesio normoms ir ankstesni teistumai įtakos nuteistojo elgesiui ir požiÅ«riui į vertybinę sistemÄ nepadarė, bet jis yra ir agresyvus, linkęs naudoti fizinę jėgÄ .

5. Antra, teismas neįvertino aplinkybės, kad J. S. kasdieniame gyvenime laikosi pataisos įstaigose bÅ«dingos subkultÅ«ros elgesio taisyklių, dėl ko A. A. pavadintas negražiu žodžiu - „gaidys“, turėjo pakankamÄ pagrindÄ pykti, nes pagal nusikaltėlių pasaulio terminijÄ Å¾odis „gaidys“ turi žeminančiÄ , įžeidžiančiÄ reikÅ¡mę. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis į tai, kad buvo pavadintas „gaidžiu“, reagavo neadekvačiai. Pats J. S. ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu parodė, kad yra ankščiau teistas, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, todėl supyko, kai buvo įžeidžiančiai pavadintas „gaidžiu”.

6. Trečia, teismas nevertino nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, jog nuteistasis smurtavo dar prieÅ¡ sužalojant A. A.. A. A. parodė, kad J. S. bandė jam suduoti rankos kumščiu į veidÄ , tačiau jis pasitraukė. D. K. parodė, jog J. S. bandė jam suduoti, tačiau jis pabėgo. Taigi, tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis yra linkęs į konfliktines situacijas reaguoti impulsyviai ir jas spręsti smurtiniu bÅ«du. A. J., užstodamas A. A., iÅ¡ esmės J. S. parodė, jog prieÅ¡tarauja jo veiksmams, dėl ko gavo tikslingÄ smÅ«gį.

Jei J. S. bÅ«tų norėjęs tik pagÄ sdinti, gÄ sdinti nebebuvo kÄ , nes A. A. jau buvo atsitraukęs nuo nuteistojo, siekdamas iÅ¡vengti bakstelėjimo peiliu. SmÅ«gį į Å¡onÄ A. J. gavo J. S. pykstant už tai, kad nukentėjusysis bandė jį sulaikyti ir tokiais veiksmais galimai pažemino J. S. autoritetÄ . Atsižvelgiant į tai, prokuroro teigimu, J. S. sudavė smÅ«gį sÄ moningai. Ir pats smÅ«gio pobÅ«dis parodo J. S. tyčiÄ , kadangi buvo suduota į krÅ«tinės lÄ stos kairę pusę, t. y.

į vietÄ kur yra gyvybiÅ¡kai svarbus žmogaus organas - Å¡irdis.

7. Ketvirta, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po to, kai J. S. bandė suduoti rankos kumščiu į veidÄ A. A., iÅ¡ savo vietos paÅ¡oko A. J., patraukė J. S., pradėjo jį raminti (A. A. parodymai), R. B. nurodė, kad visi labai daug gėrė, buvo kažkoks sÄ myÅ¡is, žodinis konfliktas, tada visi paÅ¡oko, apramino, po to vėl kilo konfliktas. Å ie parodymai prieÅ¡tarauja teismo padarytai iÅ¡vadai, jog A. J. veiksmai - staigus atsistojimas tarp J. S. ir A. A. - J. S. buvo neprognozuojami. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nukentėjusysis iÅ¡gertuvių metu ne kartÄ Ä—mėsi aktyvių veiksmų kylančiam konfliktui tarp J.

S. ir A. A. numalÅ¡inti. Taigi, vidutinių gebėjimų asmuo ne tik galėjo, bet ir turėjo numatyti, kad kartu iÅ¡gertuvėse dalyvavę asmenys gali imtis aktyvių veiksmų pakartotiniam konfliktui numalÅ¡inti, juo labiau, kad J. S. peiliu Å¡vaistėsi bÅ«damas tarp trečiųjų asmenų, t. y. turėjo atsižvelgti, jog savo veiksmais gali iÅ¡gÄ sdinti tokius asmenis. Prokuroro teigimu, teismas nevertino ir A. A. parodymų, jog po pirminio konflikto jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus, J. S. išėjo iÅ¡ kambario, uždaręs duris.

Po to atsidarė durys ir pro duris užėjęs J. S. laikė vienÄ rankÄ už nugaros, Å¡ioje rankoje jis laikė peilį.

8. Penkta, teismas tinkamai neįvertino specialistų iÅ¡vadų, kuriose nurodytas A. A. ir A. J. sužalojimų pobÅ«dis. Nustatyti sužalojimai, anot prokuroro, iÅ¡ esmės paneigia nuteistojo versijÄ , jog jis norėjo tiesiog pagÄ sdinti - laikė peilį rankoje prieÅ¡ save ir susinervinęs mostelėjo ranka į priekį. Kaip matyti iÅ¡ sužalojimo, padaryto A. J., pobÅ«džio, toks sužalojimas nuo nervinio mostelėjimo peiliu atsirasti negalėjo, nes kiauryminės durtinės žaizdos padarymas reikalauja pakankamai didelės fizinės jėgos panaudojimo, o tokie „pagÄ sdinimo“ veiksmai, turint omenyje tai, kad tarp gÄ sdinamo asmens ir gÄ sdinančiojo yra itin mažas atstumas bei tretieji asmenys, negali bÅ«ti vertinami kaip neatsargÅ«s. Tuo metu, kai peiliu buvo sužalotas A. J., J. S. tiesiog stovėjo, todėl jis negalėjo peiliu kito asmens sužaloti neatsargiai eidamas ir užkliÅ«damas už kliÅ«ties, griÅ«damas dėl girtumo.

9. Å eÅ¡ta, teismas neįvertino aplinkybės, kad po tokių J. S. veiksmų R. B. laikė J. S., o vyresnis asmuo, kurį vadino tėvu, atėmė jam iÅ¡ rankos peilį. Å ios aplinkybės patvirtina, jog J. S. ir po dÅ«rio elgėsi agresyviai. Taip pat teismas nevertino ir A. V. parodymų, kuri teigė, jog vienas iÅ¡ vaikinų svarstė, kÄ jie sakys ligoninėje, po ko kitas pasakė, kad paminės, jog „nukentėjusysis pats nukrito ant peilio“, kas iÅ¡ esmės rodo, jog iÅ¡ karto po veikos padarymo buvo derinami parodymai, siekiant nuslėpti reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes.

10. Prokuroro teigimu, liudytojų parodymai, paties nuteistojo parodymai ir kita bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirta medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog J. S. veikė netiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad smÅ«giuodamas peiliu A. J. į krÅ«tinės sritį, atlieka pavojingÄ pobÅ«dį turinčius veiksmus, numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

11. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

12. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

13. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å i nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvÄ patikrinti bylÄ tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

14. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, nagrinėjamu atveju ginčo dėl A. J. sužalojimo fakto nekyla, taip pat nekyla ginčo ir dėl jį sužalojusio asmens -byloje neginčijamai nustatyta, kad A. J. sveikatÄ sunkiai sutrikdė bÅ«tent J. S.. Pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo esminį klausimÄ , į kurį turi bÅ«ti atsakyta Å¡io baudžiamojo proceso metu, t. y. ar kaltinime nurodyti J. S. veiksmai buvo padaryti tyčia ar dėl neatsargumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliaciniu skundu, įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, nepritaria padarytoms iÅ¡vadoms dėl nuteistojo kaltės rūšies ir laiko, kad J. S. sunkiai sutrikdė A. J. sveikatÄ , veikdamas netiesiogine tyčia.

15. Atsižvelgiant į prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo teistumų, kitų prokuroro nurodomų nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių (gyvena laikydamasis įkalinimo įstaigose bÅ«dingų subkultÅ«ros taisyklių, yra impulsyvus ir agresyvus, linkęs naudoti jėgÄ ), pažymėtina, kad tokie duomenys patys savaime negali bÅ«ti laikomi asmens kaltę pagrindžiančiais duomenimis. Å iuo atveju J. S. gyvenimo bÅ«das ar jo asmeninės savybės neturi reikÅ¡mingos įtakos atskleidžiant jo tyčios turinį, Å¡ios aplinkybės turi reikÅ¡mės skiriant bausmę.

16. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje apibÅ«dinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentÄ ) pažymėta, kad tokiu atveju kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemÄ sto, kaip iÅ¡vengti galimų pavojingų padarinių. Todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų iÅ¡vengti padarinių. Jei kaltininkas vis tik tikisi, kad jo pavojingos veikos padarinių nebus, tai tokia viltis yra niekuo nepagrįsta arba remiasi tik abstrakčiais, subjektyviais, atsitiktiniais dalykais - sėkme, palankiu likimu, prietarais ir pan.

Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iÅ¡ esmės rodo jo abejingumÄ galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčiÄ atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo. Taigi, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neiÅ¡vengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015).

17. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, 2017 m. birželio 2 d. pagrindinis konfliktas buvo kilęs tarp J. S. ir A. A.. Nuteistasis A. A. bandė suduoti kumščiu, tačiau konfliktÄ nuramino įsikišęs A. J.. Vis dėlto A. A. vėl pasakė J. S. nepatikusias frazes, dėl ko pastarasis, supykęs ir įsižeidęs, ėmė mosikuoti rankoje turimu peiliu, taip kliudydamas A. A. krÅ«tinę. Matydamas tokiÄ konflikto eigÄ , iÅ¡ savo vietos staiga paÅ¡oko nukentėjusysis ir tuo metu J.

S. rankoje turimu peiliu dÅ«rė jam į kairįjį Å¡onÄ . Sutiktina, kad įvykio metu konflikto tarp J. S. ir A. J. nebuvo ir nuteistasis sÄ moningai nesiekė jo sužaloti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kalbėti apie J. S. tiesioginę tyčiÄ nėra teisinio pagrindo. Vis dėlto, vertinant aplinkÄ , kurioje vyko konfliktas (kambarys, kuriame buvo Å¡eÅ¡i stipriai nuo alkoholio apsvaigę asmenys, buvę arti nuteistojo - aplink tÄ patį stalÄ ), laikytina, kad J. S. suvokė, jog jam pavojingai mosikuojant rankoje turimu peiliu gali kilti sunkÅ«s padariniai, t. y. gali bÅ«ti sužaloti Å¡alia esantys asmenys, turint omenyje ir tai, kad pats nuteistasis buvo apsvaigęs. Vakarėlio dalyviai judėjo kambaryje, nuteistasis matė, kad ne vienas iÅ¡ jų imasi aktyvių veiksmų kylantiems konfliktams malÅ¡inti, todėl turėjo įvertinti, kad jo veiksmai su peiliu yra itin pavojingi.

Nepaisant to, nuteistasis savo elgesio nekeitė, nesiėmė jokių veiksmų, kad padarinių nekiltų. Nors norėjo tik pagÄ sdinti, nuteistasis peiliu kliudė A. A., vis dėlto ir po to peilio nenumetė, toliau jį laikė rankoje ir sudavė staiga paÅ¡okusiam A. J.. Kaip pagrįstai nurodo prokuroras, sužalojimo, padaryto A. J., pobÅ«dis, vertinant jį visumoje su jau aptartomis aplinkybėmis, negalėjo atsirasti nuo neatsargaus mostelėjimo peiliu. Kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krÅ«tinės lÄ stoje padarymas reikalauja fizinės jėgos panaudojimo, o tokie, kaip nurodo nuteistasis, gÄ sdinimo veiksmai, turint omenyje tai, kad tarp asmenų buvo itin mažas atstumas, negali bÅ«ti vertinami kaip neatsargÅ«s.

18. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, jog J. S., veikdamas neapibrėžta tyčia, sudavė peiliu A. J. ir taip sunkiai sutrikdė jo sveikatÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje.

19. Teismas, skirdamas bausmę J. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį (smurtinis nusikaltimas), pavojingumo laipsnį (padarė sunkų nusikaltimÄ ), kaltės formÄ (veikė netiesiogine tyčia), asmenybę (praeityje septynis kartus teistas, taip pat ir smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus (plėšimus), iÅ¡ laisvės atėmimo vietos paleistas 2015 m. spalio 8 d. ir iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, įsidarbino tik vykstant baudžiamajam procesui), baustas administracine tvarka.

Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nukentėjusysis pretenzijų nuteistajam neturi, su juo susitaikė. Å ių J. S. asmenybę ir padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam skiriant įstatymo sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

20. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį pakeisti. J. S. (J. S.) pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 3 (trejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Aiva Survilienė ArtÅ«ras Å umskas