fbc246ac-3f3a-45a8-9cea-28b1e19c5f2a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-299-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-03844-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. G. ir A. V. skundus atsakovėms Generalinei prokuratÅ«rai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Generalinės prokuratÅ«ros, dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir              n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėja A.

V. skunde, kurį 2015-03-12 patikslino, praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 – 2 364,89 Eur (b. l. 96–97).PareiÅ¡kėja A. G. skunde, kurį 2015-04-30 patikslino, praÅ¡o panaikinti Generalinio prokuroro 2013-09-23 sprendimÄ Nr. 17.2-17586 ir priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2012-12-31 – 1 280,2 Eur (b. l. 115–117).PareiÅ¡kėja A.

V. patikslintame skunde nurodo, kad nuo 2000-02-15 priimta eiti prokurorės pareigas Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje. Nuo 2012-05-04 iki šiol Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštajame skyriuje eina prokurorės pareigas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 49 str. nustatyta, kad prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas (toliau – ir Darbo apmokėjimo įstatymas) (b. l. 96–97).

PareiÅ¡kėja A. G. patikslintame skunde nurodo, kad nuo 2001-02-01 pradėjo eiti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės pareigas. Nuo 2002-02-22 jai suteiktas jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas, o nuo 2013-05-08 – justicijos patarėjos laipsnis. Nuo 2011-02-06 jai nustatytas 12 procentų priedas prie pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Seimui 2009-04-23 ir 2009-07-17 priėmus Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (toliau – ir Priedėlis) pakeitimo įstatymÄ , nuo 2009-05-01 ir nuo 2009-08-01 sumažėjo prokurorų pareiginės algos koeficientai.

Å is prokurorų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) pripažintas prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, todėl jai nepagrįstai buvo neiÅ¡mokėta visa priklausanti darbo užmokesčio dalis. Nurodo, kad 2013-08-29 kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti susidariusį pareiginės algos iÅ¡mokos skirtumÄ bei pateikti paskaičiavimus, tačiau Generalinė prokuratÅ«ra ginčijamu raÅ¡tu atsisakė tenkinti jos praÅ¡ymÄ .

Nurodo, kad visiems Lietuvos Respublikos prokurorams elektroniniu paÅ¡tu buvo pateikta informacija apie Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo įgyvendinimo eigÄ ir Personalo ir aktualių teisės normų apžvalga (b. l. 115–117).Generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į pareiÅ¡kėjų patikslintus skundus nurodo, kad su pareiÅ¡kėjų patikslintais skundais nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus. Apskaičiuodama ir mokėdama prokurorų darbo užmokestį vadovavosi ir vadovaujasi galiojančiais įstatymais, t. y.

Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymu, todėl mano, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimų, kadangi Generalinė prokuratÅ«ra veikia taip, kaip privalo veikti pagal galiojančius įstatymus. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjų praradimai dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikÄ . Jeigu teismas nuspręstų pareiÅ¡kėjų skundus tenkinti, prašė mokėjimus iÅ¡dėstyti proporcingomis dalimis, priteistÄ sumÄ iÅ¡mokant per vienerius metus (b. l. 10–12, 35–37, 133–135).Skundas atmetamas.Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau – ir Generalinis prokuroras) 2002-02-27 įsakymu Nr. P-99 „Dėl stažuotojos A.

G. paskyrimo į prokurorės pareigas“ nuo 2002-02-27 nutarė skirti pareiÅ¡kėjÄ A. G. į Utenos rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės pareigas, nustatė pareiginės algos koeficientÄ 8, 3 procentų priedÄ už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus (b. l. 15).Generalinis prokuroras 2011-02-23 įsakymu Nr. P-167 „Dėl priedų už iÅ¡tarnautus metus mokėjimo“ nuo 2011-02-06 nustatė pareiÅ¡kėjai A. G. 12 procentų pareiginės algos priedÄ (b. l. 4–5).Generalinis prokuroras 2012-03-26 įsakymu Nr. P-214 „Dėl prokurorų ir darbuotojų paskatinimo“ pareiÅ¡kė padėkÄ pareiÅ¡kėjai A.

G. už pavyzdingÄ tarnybinių pareigų atlikimÄ (b. l. 53–56).Generalinis prokuroras 2012-05-03 įsakymu Nr. P-388 „Dėl tarnybos santykių tęsimo ir pareiginių algų koeficientų nustatymo Panevėžio apygardos prokuratÅ«roje“ nuo 2012-05-04 nutarė tęsti tarnybos santykius su pareiÅ¡kėja A. G. ir nustatė jai 9,03 pareiginės algos koeficientÄ (b. l. 16–17).Generalinis prokuroras 2000-02-11 įsakymu Nr. 66-K „Dėl A. V. priėmimo į tarnybÄ â€œ nuo 2000-02-15 priėmė pareiÅ¡kėjÄ A.

V. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės prokuratÅ«roje eiti prokurorės pareigas, nustatė mėnesinio pareiginio atlyginimo koeficientÄ 15,5 ir nutarė mokėti 30 procentų priedÄ prie mėnesinio pareiginio atlyginimo už iÅ¡tarnautÄ prokuratÅ«roje laikÄ (b. l. 29).Generalinis prokuroras 2003-06-27 įsakymu Nr. P-437 „Dėl prokuroro kvalifikacinių rangų suteikimo“ suteikė pareiÅ¡kėjai A. V. jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangÄ (b. l. 43).Generalinis prokuroras 2012-01-20 įsakymu Nr. P-42 „Dėl kvalifikacinių rangų suteikimo“ suteikė pareiÅ¡kėjai A.

V. vyresniojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangÄ (b. l. 45–46).Generalinis prokuroras 2012-05-03 įsakymu Nr. P-335 „Dėl tarnybos santykių tęsimo ir pareiginių algų koeficientų nustatymo Kauno apygardos prokuratÅ«roje“ nuo 2012-05-04 nutarė tęsti tarnybinius santykius su pareiÅ¡kėja A. V. G. ir nustatė jai 9,03 pareiginės algos koeficientÄ (b. l. 55–56).Generalinis prokuroras 2012-07-20 įsakymu Nr. P-646 „Dėl tarnybos santykių tęsimo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno, Alytaus, Marijampolės apylinkių prokuratÅ«rose“ nuo 2012-09-11 nutarė tęsti tarnybos santykius su pareiÅ¡kėja A.

V. (b. l. 51–52).Generalinis prokuroras 2013-10-25 įsakymu Nr. P-735 „Dėl prokurorų, prokuratÅ«ros valstybės tarnautojų ir darbuotojų paskatinimo“ pareiÅ¡kėjai A. V. suteikė vyresniojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangÄ (b. l. 47–50).PareiÅ¡kėja A. G. su praÅ¡ymu kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydama iÅ¡mokėti susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ arba pateikti paskaičiavimus apie grÄ Å¾intinÄ darbo užmokesčio skirtumÄ (b. l. 6).

Generalinė prokuratūra 2013-09-23 raštu Nr. 17.2-17586 ir 2013-09-19 raštu Nr. 17.2.-17198 pareiškėjoms išaiškino, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra vadovaujasi galiojančiais ir teisėtais aktais, todėl neįsigaliojus Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimui ir įstatymų leidėjui nenustačius sumažintų pareiginių algų kompensavimo mechanizmo, neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymų (b. l. 7, 30–31).Generalinės prokuratūros 2013-09-24 pažymoje Nr. 17.9.-2381 „Apie A.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį nuo 2009-08-01 iki 2012-08-31“ nurodyta, kad pareiškėjai A. G. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-08-31 nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis yra 4 420,58 Lt (b. l. 13–14).Generalinės prokuratūros 2013-10-23 pažymoje Nr. 17.9.-3325 „Apie A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį nuo 2009-08-01 iki 2012-08-31“ nurodyta, kad pareiškėjai A. V. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-08-31 nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis yra 4 698,04 Lt (b. l. 38).

Generalinės prokuratūros 2013-12-04 pažymoje Nr. 17.9.-3996 „Apie A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį nuo 2013-01-01 iki 2013-09-30“ nurodyta, kad pareiškėjai A. V. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-09-30 nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis yra 2 586,84 Lt (b. l. 42). Generalinės prokuratūros 2013-12-20 pažymoje Nr. 17.9.-4246 „Apie A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį nuo 2009-05-01 iki 2009-07-30“ nurodyta, kad pareiškėjai A. V. laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2009-07-30 nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis yra 0 Lt (b. l. 60).

Generalinės prokuratūros 2015-03-10 pažymoje Nr. 17.9.-922 „Apie A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31“ nurodyta, kad pareiškėjai A. V. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis yra 8 165,5 Lt (b. l. 110). Generalinės prokuratūros 2015-05-08 pažymoje Nr. 17.9.-1742 „Apie A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31“ nurodyta, kad pareiškėjai A. V. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis yra 4 698,04 Lt (b. l. 138–139).Generalinės prokuratūros atsiskaitymo lapeliai už 2013 m. sausio–lapkričio mėn. patvirtina, kad pareiškėjai A.

V. buvo mokamas darbo užmokestis pagal 9,03 pareiginės algos koeficientÄ (b. l. 191–196).Generalinė prokuratÅ«ra 2015-06-02 raÅ¡tu Nr. 17.2.-6489 „Dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo pateikimo“ informavo teismÄ , kad Generalinės prokuratÅ«ros 2015-03-10 pažymoje Nr. 17.9.-922 nepriemoka už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 paskaičiuota pagal neįsigaliojusį įstatymÄ . 2015-05-08 pažymoje Nr. 17.9.-1742 nepriemoka už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 paskaičiuota pagal teisės aktus reglamentavusius prokurorų darbo užmokestį iki 2009-04-30, todėl Å¡i pažyma yra teisinga (b. l. 172).Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiÅ¡kėjoms kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir dėl Generalinės prokuratÅ«ros raÅ¡to teisėtumo ir pagrįstumo.Prokurorų tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymas, kurio 49 str. (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1785 redakcija) nustatyta, kad prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymas.

Darbo apmokėjimo įstatymo 3 str. (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1773 redakcija) 3 d. nustatyta, kad prokurorų darbo užmokestis susideda iš:

1) pareiginės algos;

2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus;

3) priedo už kvalifikacinį rangÄ .Darbo apmokėjimo įstatymo 5 str. 3 d. (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1773 redakcija) nustato, kad priedÄ už iÅ¡tarnautus valstybei metus sudaro 3 procentai valstybės politiko ar valstybės pareigÅ«no pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi virÅ¡yti 30 procentų pareiginės algos. Minėto įstatymo 51 str. (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1254 redakcija) nustatyta prokurorų priedų už kvalifikacinį rangÄ skaičiavimo nuo pareiginės algos tvarka:

1) jaunesniajam justicijos patarėjui – 10 procentų dydžio;

2) justicijos patarėjui – 15 procentų dydžio;

3) vyresniajam justicijos patarėjui – 20 procentų dydžio;

4) vyriausiajam justicijos patarėjui – 25 procentų dydžio;

5) valstybiniam justicijos patarėjui – 30 procentų dydžio;

6) vyriausiajam valstybiniam justicijos patarėjui – 40 procentų dydžio. Darbo apmokėjimo įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamÄ pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo priedėlyje, padauginus iÅ¡ bazinio dydžio. Prokurorų pareiginės algos koeficientai yra nustatyti Priedėlio III skirsnyje.Seimas 2009-04-23 priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-224, kurio 1 str. (įsigaliojusiu 2009-05-01) pakeitė Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlį, inter alia jo III skirsnį, pirmÄ kartÄ sumažindamas pareiginės algos koeficientus.

Å iuo įstatymu sumažinti tik Generalinės prokuratÅ«ros prokurorų pareiginės algos koeficientai. Kitų prokuratÅ«ros grandžių – apygardų ir apylinkių prokuratÅ«rų – prokurorų pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami. Seimas 2009-07-17 priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-361, kurio 1 str. (įsigaliojusiu 2009-08-01) pakeitė Priedėlį, inter alia jo III skirsnį, antrÄ kartÄ sumažindamas pareiginės algos koeficientus.

Å iuo įstatymu sumažinti visų prokurorų pareiginės algos koeficientai. Å iame kontekste pažymėtina, kad kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratÅ«ros prokurorams iki sumažinimo pareiginės algos koeficientas iki mažinimo buvo nustatytas 8. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymÄ (2009-07-17 Nr. XI-361) kitų rajonų (miestų) apylinkių prokuratÅ«ros prokurorams pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 7,76, t. y. sumažintas nuo 8 iki 7,76.Darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009-07-17, 2 str. nustatytas sumažintų prokurorų pareiginės algos koeficientų galiojimo laikas 2010-07-02, 2011-11-22, 2011-12-21 priimtų Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymų 1 str. buvo pratęstas.

Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009-04-23, 3 str. 2 d. buvo nustatyta vėl taikyti Å¡io įstatymo 2 str. nustatytus nesumažintus, t. y. iki 2009-04-30 galiojusius, prokurorų pareiginės algos koeficientus, tačiau Å¡io teisinio reguliavimo įsigaliojimo laikas 2010-06-30 ir 2011-11-22 priimtų Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymų 1 str. buvo atidėtas.Seimas 2011-11-21 priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymÄ (įsigaliojusį 2012-05-01), kurio 1 str. pakeitė Priedėlio (2009-07-17 redakcija) III skirsnį, kuriame, pritaikius papildomas darbo užmokesčio mažinimo priemones, nustatyti sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai.

IÅ¡ minėto įstatymo projekto aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad Å¡is įstatymas priimtas siekiant sėkmingai įgyvendinti Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros pertvarkÄ atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo pakeitimus. Å iuo įstatymu apygardų prokuratÅ«rų apylinkių prokuratÅ«ros prokurorams nustatytas 9,03 pareiginės algos koeficientas.Å iame kontekste pažymėtina, kad Å¡is ginčijamas teisinis reguliavimas ir juo nustatyti inter alia sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai galiojo iki 2013-12-31, kadangi 2014-01-01 įsigaliojo teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyti nesumažinti jų pareiginės algos koeficientai.Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiÅ¡kėja A.

G. nuo 2002-02-27 paskirta Utenos rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurore (b. l. 15), o nuo 2012-05-03 dėl struktÅ«rinių pertvarkymų dirba Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos rajono apylinkės prokuratÅ«roje prokurorės pareigos, pareiginės algos koeficientas – 9,03 (b. l. 16–17). PareiÅ¡kėjai nuo 2009-08-01 pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 8 iki 7,76, o nuo 2012 m. gegužės mėn. padidintas iki 9,03 (b. l. 13–14). PareiÅ¡kėja A. V. nuo 2000-02-15 priimta į KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ prokurore (b. l. 29).

Dėl struktÅ«rinių pertvarkymų nuo 2012-05-04 ėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurores pareigas (b. l. 55–56), o nuo 2012-09-11 – Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės pareigas (darbo vieta KaiÅ¡iadoryse) (b. l. 51–52). PareiÅ¡kėjai A. V. nuo 2009-08-01 pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 8 iki 7,76, o nuo 2012 m. gegužės mėn. padidintas iki 9,03 (b. l. 138–139).Taigi, pareiÅ¡kėjoms dėl pasikeitusių Priedėlyje nustatytų prokurorų pareiginės algos koeficientų buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (įskaitant pareiginę algÄ , priedÄ už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus ir priedÄ už kvalifikacinį rangÄ ).PareiÅ¡kėjoms neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio teismo 2014-12-22 nutarime, kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad:

1) Priedėlio (2009-04-23, įsigaliojusi 2009-05-01) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti Generalinės prokuratÅ«ros prokurorų pareiginės algos koeficientai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009-04-23, 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, 2010-06-30 redakcija, 2011-11-22 redakcija, 2012-12-20 redakcija) tiek, kiek ja buvo nustatytas ir atidėtas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo numatyta taikyti nesumažintus prokurorų pareiginės algos koeficientus, įsigaliojimo laikas, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) Priedėlio (2009-07-17 redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009-07-17, 2 str. (2009-07-17 redakcija, 2010-07-02 redakcija, 2011-11-22 redakcija,), 2 str. (2011-12-21 redakcija) 2 d. tiek, kiek jais buvo nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) Priedėlio (2009-07-17 redakcija) III skirsnis (2011-12-21 redakcija, įsigaliojusi 2012-05-01) tiek, kiek jame buvo įtvirtinti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, nustatytieji atlikus prokuratÅ«ros pertvarkÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

6) Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 str. (2011-11-21 redakcija, 2012-12-20 redakcija) tiek, kiek juo buvo nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarime, be kita ko, nurodė, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, suformuotos 2013-07-01 Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas) mutatis mutandis taikytinos ir teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties buvo mažinami prokurorų ir kitų valstybės pareigūnų atlyginimai.

Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime konstatavo, kad Å¡iuo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Tam, jog bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, kuriame pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Ä®statymÄ (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems už darbÄ buvo apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės lėšų.

MinėtÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo bÅ«tinas, ir Å¡io įstatymo 2 straipsnyje aiÅ¡kiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .

Apibendrinant sprendime iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti GrÄ Å¾inimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , todėl GrÄ Å¾inimo įstatyme esant nustatytam pareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjų patirtus praradimus.

Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausiÄ LVAT praktikÄ (LVAT 2016-02-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1134-520/2016; LVAT 2016-03-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-72-575/2016; LVAT 2016-03-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-510-552/2016).Kadangi pareiÅ¡kėjos A. V. reikalavimas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ yra atmetamas kaip nepagrįstas, tai, kad Generalinė prokuratÅ«ra 2015-06-02 raÅ¡te Nr. 17.2.-6489 „Dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo pateikimo“ iÅ¡aiÅ¡kino teismui, kad Generalinės prokuratÅ«ros 2015-05-08 pažyma Nr. 17.9.-1742, kurioje nepriskaičiuota pareiÅ¡kėjai A.

V. darbo užmokesčio suma yra 1 360,65 Eur, yra teisinga (b. l. 172), o darbo užmokesčio nepriemoka pagal 2015-03-10 pažymÄ Nr. 17.9.-922 pareiÅ¡kėjai A. V. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 buvo apskaičiuota pagal neįsigaliojusį įstatymÄ , kuriame apygardų prokuratÅ«rų apylinkių prokuratÅ«ros prokurorams buvo nustatytas 9,5 pareiginės algos koeficientas (b. l. 110, 172), bei tai, kad pareiÅ¡kėja A. V. patikslintame skunde prašė priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 2 364,89 Eur (b. l. 96–97), t. y. pagal Generalinės prokuratÅ«ros 2015-03-10 pažymÄ Nr. 17.9.-922, nagrinėjamos bylos teisingam iÅ¡sprendimui neturi reikÅ¡mės.PareiÅ¡kėja A.

G. praÅ¡o panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros 2013-09-23 sprendimÄ Nr. 17.2-17586.Kaip minėta, Generalinė prokuratÅ«ra ginčijamu raÅ¡tu pareiÅ¡kėjai A. G. iÅ¡aiÅ¡kino, kad vadovaujasi galiojančiais ir teisėtais aktais, todėl neįsigaliojus Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimui ir įstatymų leidėjui nenustačius sumažintų pareiginių algų kompensavimo mechanizmo, neturi teisinio pagrindo tenkinti jos praÅ¡ymų (b. l. 7).LVAT teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime administracinėje byloje Nr.A-668-602/2016, apibendrinusi ligÅ¡iolinę Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Teismo vertinimu, Generalinė prokuratÅ«ra iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip ir pagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu, kuriuo remiantis įstatymų leidėjas priėmė GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , aiÅ¡kiai reglamentuojantį dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlygio) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .

Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog Generalinė prokuratÅ«ra priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros 2013-09-23 sprendimÄ Nr. 17.2-17586 atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjų A. G. ir A. V. skundus atmesti kaip nepagrįstus.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                               Jolita Rasiukevičienė