fbbfee85-7302-4f81-9744-93cfb92d1cda · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1504-436/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03747-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.18.1. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio, RÅ«tos Palubinskaitės ir ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-156-399/2017 pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo. Teismas, n u s t a t ė: Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos teismo veiksmais civilinėje byloje, atlyginimo.IeÅ¡kovas A. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės priteisti 4 410 Eur turtinės žalos ir 90 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad jam ir jo Å¡eimai turtinė ir neturtinė žala padaryta neteisėtais teisėjų veiksmais nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-645-802/2010 pagal ieÅ¡kovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieÅ¡kinį atsakovei L. P. ir tretiesiems asmenims A. K. ir N. G. K.. Atsakovė, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kovo asmenine nuomone paremti subjektyvÅ«s teiginiai apie tai, kaip teismas turėjo iÅ¡nagrinėti bylas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog teismas veikė neteisėtai.

Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo teisėtumas buvo tikrinamas apeliacine tvarka, panaikintas nebuvo, taigi, ieÅ¡kovas neįrodė neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie jo patirtus dvasinius sukrėtimus, turėjusius iÅ¡liekančias pasekmes, o teiginiai apie ieÅ¡kovo ir jo Å¡eimos fizinį ir psichinį terorizavimÄ yra akivaizdžiai subjektyvÅ«s ir nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais esminiais argumentais:IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ naujo vertinti įsiteisėjusio teismo sprendimo (sprendimų) rezultatÄ , jo pagrįstumÄ , siekia ginčyti teismo jau nustatytus faktus, tačiau dar kartÄ analizuoti įsiteisėjusiais sprendimais nustatytas aplinkybes įstatymas draudžia, be to, teismų sprendimai yra patikrinti instancine tvarka ir nepanaikinti;IeÅ¡kovas neįrodė, kad žalÄ lėmė neteisėti, taip pat kalti teismo veiksmai – akivaizdi teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klaida bei patvirtinimas, kad kitas teisėjas toje situacijoje bÅ«tų pasielgęs kitaip;Byloje nebuvo įrodyta neturtinė žala ir jos dydis.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai IeÅ¡kovas A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo sprendė, kad nebuvo įrodytos visos atsakomybės sÄ lygos, nes bÅ«tent dėl teismo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas buvo įtrauktas į teismo procesÄ , todėl patyrė žalÄ . Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, kad apeliantas skunde dėsto aplinkybes, susijusias su jau iÅ¡nagrinėtų civilinių bylų sprendimo teisėtumu, nors teismas negali pakartotinai nagrinėti jau iÅ¡spręstos civilinės bylos, kuri užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kadangi tai reikÅ¡tų res judicata principo pažeidimÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas byloje neįrodė atsakomybės sÄ lygų. Teismas k o n s t a t u o j a: Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas, remdamasis įsiteisėjusiu teismo sprendimu iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieÅ¡kovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieÅ¡kinį atsakovei L. P. ir tretiesiems asmenims A. K. ir N. G. K., reiÅ¡kia reikalavimÄ Lietuvos Respublikos valstybei atlyginti jo patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ dėl jo teigimu nepagrįsto ieÅ¡kovo įtraukimo į bylÄ ir nepagrįstų teismo sprendimų priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus su kuo nesutinka apeliantas. IÅ¡ apeliacinio turinio spręstina, kad teismo sprendimas yra skundžiamas iÅ¡ esmės vieninteliu argumentu – dėl sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti taikymo (CK 6.272 str.).PrieÅ¡ pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡sprendžia ieÅ¡kovo kartu su apeliaciniu skundu pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantas savo prašymo nepagrindžia jokiais argumentais. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu iš esmės kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas materialinės teisės normų tinkamo taikymo aspektu, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai apelianto praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas. Dėl valstybės, kuri atsako už teisėjo kaltais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ civilinėje byloje, atsakomybės sÄ lygų IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį, kartu ir apeliacinį skundÄ , grindžia iÅ¡imtinai teisėjų veiksmais nagrinėjant civilinę bylÄ . Pažymėtina, kad teismų sistema ir kompetencija nagrinėjant civilines bylas įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (111 str.), Teismų įstatyme, Civilinio proceso kodekse.

Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiÅ¡kia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas bÅ«tų peržiÅ«rimas aukÅ¡tesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra Å¡alinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, ir Å¡itaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutÄ , nustatymas taip pat reiÅ¡kia, jog neįmanoma visiÅ¡kai iÅ¡vengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viskÄ , teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių.

Nepaisant to, klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę jÄ padaryti. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta asmens teisė į teisingÄ teismÄ ir kad dėl jo bÅ«tų priimtas teisingas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl valstybės atsakomybės, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimo procesu CK 6.272 straipsnyje įtvirtinta griežtoji civilinė atsakomybė netaikytina.

Tokiu atveju teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota tik tada, kai padaryta akivaizdi ir Å¡iurkÅ¡ti teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaida. Vertinant klaidos akivaizdumÄ ir Å¡iurkÅ¡tumÄ gali bÅ«ti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumÄ , nuostatos tikslumÄ , įrodymų aiÅ¡kumÄ , bylos aplinkybių sudėtingumÄ , ar teismui pagal aiÅ¡kias bylos aplinkybes ir taikomÄ teisės nuostatÄ reikėjo tik jÄ pritaikyti, ir kitas aplinkybes.Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl valstybės atsakomybės už asmenims padarytÄ Å¾alÄ civiliniame procese, kuri, kaip nurodyta nutarties 13 punkte, nėra griežtoji, kas reiÅ¡kia, jog turi bÅ«ti įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.248 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka, kad civilinę bylÄ nagrinėjęs teismas, vertindamas teisėjų veiksmus nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-645-802/2010 pagrįstai nenustatė teisėjų neteisėtų, kaltų veiksmų, kaip to reikalauja CK 6.272 straipsnio nuostatos. IÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-645-802/2010 medžiagos matyti, kad ginčas byloje vyko dėl elektros skaitiklio parodymų netikslumo ekspertizės aktu nustačius skaitiklio plombos klastojimo faktÄ . IeÅ¡kovas A. K. toje byloje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu AB Rytų skirstomieji tinklai iniciatyva, aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, skundė teismo sprendimÄ , teikė kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo teigdamas, jog už skaitiklio apsaugÄ atsako tinklų savininkas, tačiau, kaip iÅ¡samiai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo procesiniai sprendimai buvo peržiÅ«rėti ir nebuvo panaikinti instancine tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas teigia, kad nepaisant to, jog teismo sprendimas buvo peržiÅ«rėtas, tiesa nebuvo nustatyta. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai faktiÅ¡kai atitinka ieÅ¡kinio argumentus, ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie nesuteikia pagrindo konstatuoti iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje buvus padarytų akivaizdžių ir Å¡iurkščių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės siekia iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti ginÄÄ dėl žalos atlyginimo, kas Å¡iuo atveju yra negalima.

Kaip jau nurodyta, civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimto teismo sprendimo teisingumas jau buvo įvertintas apeliacinės instancijos teismo ir dėl byloje nustatytų aplinkybių pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose. Å iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra ne kartÄ pabrėžęs, kad vienas esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbÄ res judicata principui.

Laikantis Å¡io principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tada, kai jų bÅ«tinybę sÄ lygoja esminio ir įtikinamo pobÅ«džio aplinkybės; vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu egzistavimas nėra pagrindas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (žr., pvz., mutatis mutandis 2007 m. sausio 18 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 20887/03, § 24; 2003 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje R. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 52854/99, § 51–52, ir kt.).

IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos matyti, kad nukrypimÄ nuo teisinio tikrumo principo galėtų pateisinti primygtinis socialinis poreikis, susijęs su esminėmis teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidomis, rimtais teisminio proceso pažeidimais, piktnaudžiavimu valdžia ir pan. (žr., pvz., 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje E. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 50208/06, § 29).Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                               Algimantas Kukalis               RÅ«ta Palubinskaitė               ArÅ«nas Rudzinskas