fbbf9461-88c2-4a44-b68c-d552ac360c62 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-402-279/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00132-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2.; 55.1.3.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 5 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. S., jo atstovei Lietuvos teisėsaugos pareigÅ«nų federacijos teisininkei S. Ž.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. skundÄ atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies, kuria pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 2-6) kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Panevėžio apskrities VPK) virÅ¡ininko 2017 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigÅ«nams“ (toliau – Ä®sakymas) 2 punktÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka.

Jo nuomone, tiek Ä®sakymas, tiek tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, neobjektyviai įvertinus faktines aplinkybes, neiÅ¡samiai atlikus tarnybinį patikrinimÄ , nepaÅ¡alinus prieÅ¡taravimų; be to, skundžiamame Ä®sakyme nėra nurodyta apskundimo tvarka.PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais, tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta dėl to, kad kartu su Panevėžio apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos (toliau – ir VTT) AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus (toliau – ir AKS) vyriausiuoju postiniu V.

B. vykdant tarnybinę užduotį, t. y. pristačius konvojuojamÄ asmenį A. S. į Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinę bei pateikus tarnybinį praneÅ¡imÄ , dokumentus dėl sulaikyto asmens patalpinimo į areÅ¡tinę, sulaikyto asmens daiktus, taip pat ir galimai suklastotus dokumentus, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad bÅ«tų nedelsiant pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. nepateikė tarnybinio praneÅ¡imo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 3 straipsnio 9 punktÄ , Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d.

įsakymu Nr. I-110 (2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. I-133 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos) 57 dalies ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Pareigūnų etikos kodeksas) 3 punkto reikalavimus. Pareiškėjo paaiškinimais, Panevėžio apskrities VPK VTT AKS specialistui S. Ž. jis paminėjo, kad perduoti konvojuojamo asmens sulaikymo metu turėti dokumentai galimai yra suklastoti.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, kad S. Ž. patvirtino, jog atliks visus privalomus veiksmus ir iÅ¡kvies operatyvinę grupę. PareiÅ¡kėjo teigimu, tai jis nurodė ir 2017 m. vasario 2 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. vasario 23 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, pateiktame atliekant tarnybinį patikrinimÄ . PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, iÅ¡saugodamas konvojavimo metu gautus dokumentus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas juos atsakingiems asmenims, informuodamas apie dokumentų turinį bei užfiksuodamas tai raÅ¡tiÅ¡kai, jis įvykdė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigė, kad nepagrįstai taikytinos Rekomendacijų 57 punkto bei PareigÅ«nų etikos kodekso 3 punkto nuostatos, kadangi 2017 m. kovo 17 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir IÅ¡vada) nėra nustatyta Rekomendacijų 57 punkto pažeidimo sudėtis, o PareigÅ«nų etikos kodekso 3 punktas nenustato jokių objektyvių elgesio taisyklių. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjas teigė, jog nėra pagrindo jam taikyti tarnybinę atsakomybę.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, kad nei jis, nei kartu su juo specialiÄ jÄ užduotį vykdęs kolega V.

B. nebuvo paskirti vyresniaisiais. Tačiau nors nei vienas iÅ¡ jų taip pat nebuvo paskirtas konvojaus virÅ¡ininku, konvojaus virÅ¡ininko padėjėju ar konvojuotojais, jie kolegiÅ¡kai kartu atliko Å¡ioms pareigybėms priskirtinas funkcijas.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė S. Ž. skundÄ prašė tenkinti ir panaikinti skundžiamo Ä®sakymo dalį. Atstovės teigimu, atsakomybę pareiÅ¡kėjui siÅ«loma taikyti dėl dviejų teisės aktų pažeidimo, t. y. Rekomendacijų 57 punkto ir Vidaus tarnybos statuto 3 punkte įtvirtintos bendro pobÅ«džio nuostatos, kuri nenustato konkrečios elgesio taisyklės. Nagrinėju atveju pareiÅ¡kėjui nebuvo nurodyta pareiga pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl suklastotų kartu su konvojuojamu nuteistuoju perduotų dokumentų.

Aptariamo įvykio metu pareiÅ¡kėjas vykdė tiesiogines funkcijas ir specialiÄ jÄ užduotį – nuteistojo konvojavimÄ . Atstovė taip pat atkreipė dėmesį, jog tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ areÅ¡tinės patalpų, tačiau IÅ¡vadoje jis nėra aptariamas. IÅ¡ minėtame įraÅ¡e užfiksuotų vaizdų, galima spręsti, kad areÅ¡tinės specialistas S. Ž. sutiko atlikti visus bÅ«tinus veiksmus dėl suklastotų dokumentų. Apibendrindama, atstovė tvirtino, kad visi surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė.Atsakovo Panevėžio apskrities VPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ Â praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 102).Panevėžio apskrities VPK atsiliepimu (b. l. 77-79) teismui su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Nurodė, jog pristačius nuteistÄ jį A. S. į Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinę, jis pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ bei kitus turimus dokumentus dėl sulaikyto asmens patalpinimo į areÅ¡tinę, sulaikyto asmens daiktus ir suklastotus dokumentus: pasÄ , vairuotojo pažymėjimÄ , kuriuos sulaikymo metu PrancÅ«zijoje turėjo konvojuotas asmuo. Atkreipė dėmesį, jog nei vienas pareigÅ«nas, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ , laiku nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl su nuteistuoju perduotų suklastotų dokumentų.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas atlieka Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, todėl jam priskirtina pareiga imtis priemonių, kad asmenys, padarę nusikalstamas veikas, bÅ«tų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; taip pat esant tarnybiniam bÅ«tinumui, organizuoti ir vykdyti sulaikytų asmenų, suimtų asmenų konvojavimÄ Ä¯ paskirties punktus. PareiÅ¡kėjas, žinodamas, kad dokumentai suklastoti, turėjo nedelsdamas imtis priemonių, jog Å¡is faktas bÅ«tų tinkamai įformintas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, todėl neveikimu padarė tarnybinį nusižengimÄ .

Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiÅ¡kėjas negalėjo atlikti jam nustatytų pareigų. Atsakovo tvirtinimu, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad nenustatyti tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, yra nepagrįsti. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, Panevėžio apskrities VPK prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities VPK virÅ¡ininko 2017 m. kovo 21 d.

įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.Ginčijamu įsakymu pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tai, kad jis, eidamas Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas ir atlikdamas specialiÄ jÄ užduotį, t. y. 2017 m. vasario 2 d. apie 20 val. 39 min. į Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinę pristatydamas pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iÅ¡duotus Europos areÅ¡to orderius PrancÅ«zijos teisėsaugos institucijų perduotÄ nuteistÄ A.

S. ir kartu su juo rastus akivaizdžiai suklastotus dokumentus, žinodamas, kad dokumentai suklastoti, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nedelsiant pradėtas tyrimas, t. y. nepateikė tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 (2014 m. birželio 30 d.

įsakymo Nr. I-133 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 57 dalies ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punkto reikalavimus (b. l. 7; 11-16).Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda yra pagrįsta ir teisėta, būtina nustatyti, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, taip pat tai, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas eina Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, yra statutinis valstybės tarnautojas (b. l. 69-70), todėl jam taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d.

įstatymu Nr. IX-1538 (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d.). Vidaus tarnybos statuto penktojo skirsnio nuostatos įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų rÅ«Å¡is, kriterijus, kuriais turi bÅ«ti vadovaujamasi skiriant tarnybinę nuobaudÄ , nuobaudų skyrimo terminus ir tvarkÄ , kuri detaliau reglamentuojama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as, aktuali 2015 m. lapkričio 9 d. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) nuostatomis.Pagal Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 1 dalį, bei Tvarkos apraÅ¡o 3 dalį, tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip Vidaus tarnybos statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigÅ«no kaltės. Tvarkos apraÅ¡o 3 punktas įtvirtina, jog tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Å io statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktÄ informacijÄ . Tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant Å¡ių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę.

Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos statute, pareigybių apraÅ¡ymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklÄ , vieÅ¡Ä jį administravimÄ , valstybės tarnybÄ , neatlikimas arba netinkamas atlikimas).

Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2015 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1670-662/2015).Pagal Tvarkos apraÅ¡o 28 punktÄ , pagrindas tarnybinei nuobaudai skirti yra tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada.

Reikalavimus tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados turiniui nustato Tvarkos apraÅ¡o 13 punktas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ , tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra Å¡io akto motyvuojamoji dalis. Todėl sprendžiant dėl įsakymo, kuriuo pareigÅ«nui paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo, yra vertinamas jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados – turinys, tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumas ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumas; patikrinami tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyti įrodymai, juos įvertinant pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 57 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013).

Be to, bÅ«tina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013). Teismas, siekdamas priimti objektyvų sprendimÄ , gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali bÅ«ti plečiamos (2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos Å¡alių taisyklę, kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

Tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas tarnybinio ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui tarnybinę atsakomybę, atleisti jį iš tarnybos, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr., pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2783/2014, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-278/2014, 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-395/2013, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-2712/2012). Atsižvelgiant į minėtÄ praktikÄ nagrinėjimo tarnybinio ginčo atveju, kurio esmę sudaro pareiÅ¡kėjui skirtos tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumas ir teisėtumas, įrodinėjimo naÅ¡ta tenka atsakovui.Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad skundžiamas Panevėžio apskrities VPK virÅ¡ininko Ä®sakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Panevėžio apskrities VPK 2017 m. kovo 17 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-16).IÅ¡vadoje nurodyta, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. sausio 30 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. S. ir V. B. komandiruotės į Paryžių (PrancÅ«zijos Respublika)“, 2017 m. vasario 2 d. apie 20 val. 39 min. Å¡ie policijos pareigÅ«nai pristatė į Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinę nuteistÄ jį A. S., kuris buvo perduotas PrancÅ«zijos teisėsaugos institucijų pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2013 m. kovo 28 d. iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. spalio 16 d. iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį.

Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniajam tyrėjui A. S. buvo perduoti pas A. S. surasti dokumentai. Pristačius A. S. į Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinę, A. S. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ apie konvojavimo eigÄ , o rastus dokumentus ir pinigus pasiraÅ¡ytinai perdavė Panevėžio apskrities VPK VTT AKS specialistui S. Ž., kuris Panevėžio apskrities VPK VTT areÅ¡tinės budėtojo nurodymu atliko A. S. asmens kratÄ ir jo daiktų apžiÅ«rÄ .

Rastus dokumentus ir pinigus perdavė Panevėžio apskrities VPK VTT areštinės budėtojui, kad būtų užfiksuota Policijos areštinių ir sulaikymo patalpų modulyje, kurį užpildė ir priėmė tolimesnius sprendimus dėl A. S. patalpinimo į areštinę Panevėžio apskrities VPK VTT AKS specialistas A. Z. Išvadoje taip pat nustatyta, kad suradus pas A. S. dokumentus, kurie turėjo akivaizdžių klastojimo požymių, šis įvykis turėjo būti nedelsiant užregistruotas ir atlikti procesiniai veiksmai, tačiau nei pareiškėjas, nei S. Ž., nei A.

Z. nesiėmė priemonių, kad bÅ«tų nedelsiant pradėtas tyrimas, o suklastoti dokumentai buvo įdėti į asmens bylÄ ir iÅ¡siųsti į Å iaulių apskrities VPK. Å iaulių apskrities VPK policijos pareigÅ«nai, pastebėję, kad yra dokumentai, kurie galimai suklastoti, nedelsiant pradėjo ikiteisminį tyrimÄ .Taigi, IÅ¡vadoje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas, žinodamas, jog dokumentai yra suklastoti, nesiėmė jokių priemonių, kad bÅ«tų nedelsiant pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. nepateikė tarnybinio praneÅ¡imo dėl ikiteisminio tyrimo pradžios.

Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų suinteresuotas ar siekęs, kad bÅ«tų nepradėtas tyrimas, todėl jis savo kaltais aplaidžiais veiksmais (neveikimu), kurie vertintini kaip nusikalstamas nerÅ«pestingumas, pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 punktÄ , Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 57 dalį, PareigÅ«nų etikos kodekso 3 punkte reglamentuotÄ atsakomybės principÄ .Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl procedÅ«rinių nuobaudos skyrimo aspektų, iÅ¡ esmės ginčo Å¡alys nesutaria dėl to, ar egzistavo pagrindai skirti nurodytÄ nuobaudÄ atsakovo įvardintais pagrindais.Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 punktas įtvirtina bendrųjų pareigÅ«no pareigų nuolatinio vykdymo principÄ , pagal kurį, pareigÅ«nas privalo vykdyti bendrÄ sias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas.

Aptariama teisės akto norma yra blanketinė, kuri nurodo, jog pareigÅ«nas privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neiÅ¡dėsto Å¡ioje teisės normoje ar kituose Vidaus tarnybos statuto straipsniuose ar jų dalyse. Tokia teisės norma nukreipia į kitus teisės aktus, taip pat ir į specialius įstatymus, kuriuose nustatytos bendrosios pareigÅ«no pareigos. Nagrinėjamu atveju tokiu įstatymu laikytinas Policijos įstatymas, kurio 25 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ pažeidusiu laikytinas pareiÅ¡kėjas.

Pažymėtina, jog aptariamo įstatymo nuostata reglamentuoja policijos pareigÅ«no pareigÄ , o konkrečiai, pareigÄ , gavus praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) arba pačiam esant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) ar įtariamÄ jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka praneÅ¡ti apie tai policijai.

Å iame punkte nustatyti reikalavimai (iÅ¡skyrus reikalavimÄ praneÅ¡ti apie tai policijai) netaikomi pareigÅ«nui tais atvejais, kai Å¡ios pareigos atlikimas iÅ¡ esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui. SistemiÅ¡kai vertintinas ir kitas IÅ¡vadoje bei Ä®sakyme nurodytas teisinis pagrindas, kurį pažeidusiu pripažintas pareiÅ¡kėjas – tai Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 57 punktas. Å ioje teisės normoje nustatyta pareiga darbuotojui, gavus informacijos apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ , jÄ registruoti ikiteisminio tyrimo įstaigoje nustatyta tvarka ir organizuoti neatidėliotinÄ tokios informacijos patikrinimÄ .

Minėta, jog pareiÅ¡kėjas eina Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. Vertinant Å¡ias pareigas einančio vyresniojo specialisto pareigybės apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, matoma, jog viena iÅ¡ pagrindinių funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimÄ ir atsakyti už tai, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas pavestas tyrimas ar nusikalstama veika; taip pat ir už tai, kad praneÅ¡imai apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ ir jo eigÄ , priimti procesiniai sprendimai ikiteisminiame tyrime bÅ«tų laiku iÅ¡siųsti ikiteisminį tyrimÄ kontroliuojančiam prokurorui (6.3. punktas) (b. l. 69-70).

Sisteminė aptartų teisės aktų analizė, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas, atlikdamas Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai, tame tarpe ir pradėti bei atlikti ikiteisminį tyrimÄ , taip, kaip tai numato Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos III skyriaus nuostatos.PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog atsakovas, pripažindamas pareiÅ¡kėjÄ padariusiu tarnybinį nusižengimÄ dėl minėtųjų Rekomendacijų 57 punkto, turėjo sistemiÅ¡kai vertinti ir minėtųjų Rekomendacijų 56 punktÄ , numatantį, jog darbuotoju yra laikomas asmuo, policijoje dirbantis visÄ parÄ , galintis priimti skundus, pareiÅ¡kimus ar praneÅ¡imus apie nusikalstamÄ veikÄ ir informacijÄ apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ , pavesti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui atlikti neatidėliotinÄ informacijos patikrinimÄ , priimti sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , teismo vertinimu, nepaneigia pareiÅ¡kėjo pareigos vykdyti bendrÄ sias pareigas, nustatytas Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei iÅ¡vardintas jo pareigybės apraÅ¡yme.

Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju Rekomendacijos laikytinos poįstatyminiu teisės aktu, kuriame detalizuojamas aukÅ¡tesnės galios teisės akte, t. y. Policijos įstatyme, policijos pareigÅ«nui nustatytas įpareigojimas imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai, Å¡iuo atveju, imtis veiksmų, jog bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kartu su nuteistuoju asmeniu perduotų jo turėtų suklastotų dokumentų, todėl nagrinėjamu atveju Rekomendacijų 57 punkto nuostata neturėtų bÅ«ti vertinama vien formaliai ir pažodžiui.

Ir nors Å¡ios situacijos aplinkybių kontekste pareiÅ¡kėjas nebuvo policijoje, kaip ikiteisminį tyrimÄ atliekančioje įstaigoje, visÄ parÄ dirbančiu darbuotoju, tačiau Rekomendacijų 56 punkto nuostata negali bÅ«ti vertintina siaurinamuoju aspektu. Pažymėtina, kad Rekomendacijų 57 punkte įtvirtintas įpareigojimas ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojui, gavusiam informacijos apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ , jÄ registruoti ikiteisminio tyrimo įstaigoje nustatyta tvarka ir organizuoti neatidėliotinÄ tokios informacijos patikrinimÄ , privalomas ir pareiÅ¡kėjui, kuris yra ikiteisminio tyrimo įstaigos taip, kaip ji apibÅ«dinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnyje, t. y. policijos, darbuotojas.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo pareigos įvardijamos kaip vyresniojo specialisto, tuo tarpu kartu su pareiÅ¡kėju vykdyti specialiÄ jÄ užduotį paskirto V.

B. pareigos yra vyriausiojo postinio. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas V. B. teigė, jog pareiškėjas buvo vyresnysis. Pagal Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13, 3 priede išdėstytos lentelės „Nekarinių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų vidaus tarnybos ir policijos laipsnių priklausymas nuo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų einamų atitinkamų pareigų“ duomenis, pareiškėjo einamos pareigos laikytinos aukštesnėmis nei V.

B. Atsižvelgiant į tai, paneigtini pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog atlikdamas specialiÄ jÄ užduotį, jis nebuvo paskirtas vyresniuoju. Darytina iÅ¡vada, jog specialiųjų tarnybinių užduočių vykdymas negali paneigti policijos pareigÅ«no einamų pareigų hierachinio lygmens, o kartu ir jo atsakomybės atlikti pareigybės apraÅ¡yme nurodytas funkcijas.PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad 2017 m. vasario 2 d. pristatęs nuteistÄ jį asmenį A. S. į Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinę, areÅ¡tinės specialistui S. Ž. paminėjo, kad PrancÅ«zijos kompetentingų teisėsaugos institucijų konvojaus pareigÅ«nų perduoti A.

S. sulaikymo metu jo turėti dokumentai galimai yra suklastoti. Pareiškėjo teigimu, tai jis nurodė 2017 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ieškomo kaltinamojo, nuteistojo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikymo“ (b. l.

37) bei tarnybinio patikrinimo metu 2017 m. vasario 23 d. pateiktame tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). Vertinant 2017 m. vasario 2 d. pareiškėjo tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, sprendžiama, kad pareiškėjas jame nurodė tik faktines aplinkybes, susijusias su tarnybinės užduoties vykdymu. Kartu su minėtuoju tarnybiniu pranešimu pateiktame lape (b. l.

38) pareiškėjas įvardino, kas yra perduodama Panevėžio apskrities VPK VTT AKS specialistui S. Ž., t. y.

1) pinigų suma;

2) vairuotojo pažymėjimas, išduotas A. D.;

3) Lietuvos Respublikos piliečio pasas, taip pat iÅ¡duotas minėtojo asmens vardu. Duomenų, apie tai, kad areÅ¡tinės darbuotojui perduodami dokumentai yra suklastoti ar galimai suklastoti, pareiÅ¡kėjas Å¡iame tarnybiniame praneÅ¡ime nenurodė. Atliekant tarnybinį patikrinimÄ dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, 2017 m. vasario 23 d. pateiktame tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ (b. l. 35-36) pareiÅ¡kėjas nurodė, jog pateikęs minėtuosius daiktus, Panevėžio apskrities VPK VTT AKS specialistui S. Ž. jis pasakė, kad A.

S. su savimi turi A. D. iÅ¡duotus galimai suklastotus dokumentus, kuriuos PrancÅ«zijos kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigÅ«nas perdavė asmens perėmimo metu. Å iame tarnybiniame praneÅ¡ime pareiÅ¡kėjas taip pat paaiÅ¡kino, kad specialistas S. Ž., apžiÅ«rėjęs dokumentus, nurodė, jog pristatytÄ asmenį, jo turimus daiktus, o taip pat minėtus dokumentus, t. y. A. D. iÅ¡duotus dokumentus: pasÄ , vairuotojo pažymėjimÄ paliktų jam, nes jis pats informuos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojÄ ir bus iÅ¡kviesta operatyvinė grupė.

Tarnybiniame pranešime pareiškėjas taip pat nurodė, kad specialistas S. Ž. pasirašė, patvirtindamas ant pareiškėjo pateikto tarnybinio pranešimo, kad buvo pristatytas konvojuotas asmuo bei pateikti aukščiau minėti dokumentai (b. l. 35). Tai, jog pareiškėjas Panevėžio apskrities VPK VTT AKS specialistui S. Ž. pasakė, kad A. S. su savimi turi A. D. išduotus dokumentus, kurie yra galimai suklastoti ar neteisėtai įgyti ir kuriuos perdavė Prancūzijos kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnas asmens perėmimo metu, patvirtino ir Panevėžio apskrities VPK VTT AKS vyriausiasis postinis V.

B. 2017 m. kovo 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). IÅ¡ Panevėžio apskrities VPK VTT AKS specialisto A. Z. 2017 m. kovo 9 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl suklastotų dokumentų“ taip pat matoma, kad pareiÅ¡kėjas, pristatęs A. S. į areÅ¡tinę ir pateikęs tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl jo sulaikymo, pasakė, kad jo dokumentai galimai suklastoti, tačiau tarnybinio praneÅ¡imo apie galimai suklastotus dokumentus neturėjo, nors bÅ«damas įvykio liudininku, turėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ galimai nusikalstamai veikai.

Tarnybiniame praneÅ¡ime minėtasis specialistas teigė, jog jis iÅ¡ karto pasakė pareiÅ¡kėjui, kad suraÅ¡ytų tarnybinį praneÅ¡imÄ ir apie tai praneÅ¡tų Panevėžio apskrities VPK budėtojui. Kaip tvirtino A. Z., pareiÅ¡kėjas pasakė, kad tarnybinį praneÅ¡imÄ suraÅ¡ys išėjęs iÅ¡ areÅ¡tinės ir apie tai praneÅ¡ Panevėžio apskrities VPK budėtojui. Tačiau nei minėtame 2017 m. vasario 2 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. (duomenys neskelbtini), nei pareiÅ¡kėjo praneÅ¡imo (ROIK (duomenys neskelbtini)) apie A.

S. pristatymÄ ir patalpinimÄ Ä¯ Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinę iÅ¡raÅ¡e BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje (b. l. 43-44) nėra duomenų apie tai, kad kartu su PrancÅ«zijos teisėsaugos institucijų perduotu asmeniu, bÅ«tų perduoti ir suklastoti dokumentai. Teismas sprendžia, jog kartu su 2017 m. vasario 2 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas dokumentas, kuriame pareiÅ¡kėjas iÅ¡vardino pridedamus dokumentus, nurodydamas kieno vardu, pavarde ir asmens kodu Å¡ie dokumentai iÅ¡duoti, nėra laikytinas praneÅ¡imu apie galimai suklastotus dokumentus.

Teismas, iÅ¡tyręs Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimo poskyrio tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados „Dėl policijos pareigÅ«nų veiksmų nereaguojant į galimÄ nusikalstamÄ veikÄ â€œ medžiagÄ (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nenustatė, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pateikęs kitus tarnybinius praneÅ¡imus ar kitokios formos praneÅ¡imus, kuriais bÅ«tų siekęs nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimÄ .Remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, jog atsakovas, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas, turėdamas pakankamai duomenų apie galimai suklastotus dokumentus bei nesiimdamas aktyvių veiksmų, o tame tarpe ir nepateikdamas tarnybinio praneÅ¡imo dėl ikiteisminio tyrimo pradžios, pagrįstai pripažino pareiÅ¡kėjÄ pažeidusiu Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 punktÄ , Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, PareigÅ«nų etikos kodekso 3 straipsnį.

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas tarnybinį nusižengimÄ atliko neveikimu. Sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo padarymo neveikimo forma, atsižvelgiama į tai, kad Å¡is nusižengimas pasireiÅ¡kia tuo, jog asmuo suvokia, kad teisės aktai, reglamentuojantys jo tarnybinę veiklÄ , reikalauja, kad jis veiktų atitinkamu bÅ«du, tačiau jis tokių veiksmų neatlieka, t. y. lieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iÅ¡ jo galimybę veikti iÅ¡ jo reikalaujamu bÅ«du (2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012; 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Nustačius, jog pareigÅ«nas objektyviai negalėjo atlikti veiksmų, kurių neatlikimu jis kaltinamas, tarnybinė atsakomybė negalima (2011 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-642/2011). Å iuo aspektu teismas pažymi, kad nagrinėdamas bylÄ nenustatė objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog pareigÅ«nas negalėjo atlikti veiksmų, kurių neatlikimu jis kaltinamas.Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, taip pat darytina iÅ¡vada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio iÅ¡vada remiantis yra priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiÅ¡kėjui, atliktas visapusiÅ¡kai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedÅ«rų, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiÅ¡kėjo veiksmuose atskleista, konstatuojant pareiÅ¡kėjo veiksmus (neveikimÄ ), nurodant Å¡iais veiksmais (neveikimu) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, tarnybinio tyrimo iÅ¡vada iÅ¡sami ir motyvuota, skirta nuobaudos rÅ«Å¡is adekvati padarytam pažeidimui.

Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų nuoseklumas, logiÅ¡kumas bei byloje surinktų tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų visuma, jų Å¡altinių vertinimas leistinumo, pakankamumo ir patikimumo aspektais dėl tarnybinio nusižengimo fakto konstatavimo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarnybinis nusižengimas įrodytas, pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai.PareiÅ¡kėjas taip pat teigė, jog skundžiamame Ä®sakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, kaip tai numato Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 2 dalis.

Pažymėtina, kad skundžiamas Įsakymas yra individualus teisės aktas, todėl jam taikomi ir bendrieji individualaus administracinio sprendimo (viešojo administravimo) reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, jog VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsniu iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbÅ«t) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3283-492/2017).

Nagrinėjamu atveju apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiÅ¡kėjui ABTÄ® nustatytais terminais kreiptis į teismÄ , ir taip įgyvendinti teisę į gynybÄ , todėl Å¡is procedÅ«rinis pažeidimas nelaikytinas esminiu.Remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma bei atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ , teismas sprendžia, kad Panevėžio apskrities VPK virÅ¡ininko 2017 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigÅ«nams“ 2 punktas, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti skunde nurodytais argumentais.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2017 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigÅ«nams“, kurio 2 punktu pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                 Nijolė Čekanauskienė