2025-07-09 Nr. AB-11500-3-61-3-08348-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2036-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08348-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 10.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. K. (S. K.), T. K. (T. K.) ir V. K. (V. K.), atstovaujamų jų atstovo pagal įstatymą S. K. (S. K.), apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. K. (S. K.), T. K. (T. K.) ir V. K. (V. K.), atstovaujamų jų atstovo pagal įstatymą S. K. (S. K.), skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos S. K. (S. K.), T. K. ir V. K. (toliau – ir pareiškėjos), atstovaujamos jų atstovo pagal įstatymą S. K. (S. K.), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 1V-559 (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjos paaiškino, kad joms buvo išduotas pažymėjimas dėl teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjų tėvas savo dukrų vardu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. rugpjūčio mėnesį, pareiškime nurodydamas, jog „mano pilietybės valstybės teisėje pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės procedūros atitinka protingumo kriterijus – NE“. Po prašymų pateikimo buvo gautas laiškas iš Migracijos departamento Kauno padalinio, nurodant, kad „į klausimą „Mano pilietybės valstybės teisėje pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros“ – turite atsakyti / pažymėti „Nustatytos“ 4. Į klausimą „Mano pilietybės valstybės teisėje pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros atitinka protingumo kriterijus“ – turite atsakyti / pažymėti „Taip“. Prašome būtinai pakoreguoti minėtus punktus“. Pareiškėjų tėvui atsakius, kad Rusijos Federacijos pilietybės jo vaikai atsisakyti negali, ir atitinkamai nepataisius prašymų, pareiškėjų prašymai buvo atmesti.

3. Pareiškėjos paaiškino, kad 2021 m. lapkričio mėnesį buvo pateiktas prašymas dėl pareiškėjų pilietybės atkūrimo, pridedant Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos raštą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos Rusijos Federacijos pilietybę įgijo gimdamos ir ji gali būti panaikinta tik vienam iš pareiškėjų tėvų panaikinus Rusijos Federacijos pilietybę, t. y. nenumatyta procedūra vaikui atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės atskirai nuo tėvų. Pareiškėjos, įvertinusios, jog Rusijos Federacijoje numatyta pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų, pateikė notaro patvirtintą pareiškimą, kuriuo jos atsisako Rusijos Federacijos pilietybės. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio mėnesį informavo pareiškėjas dėl bylos sustabdymo, kadangi reikia pateikti dokumentus dėl pilietybės atsisakymo. Migracijos departamentui 2021 m. lapkričio mėnesį buvo pateiktas raštas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos negali atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės, kadangi Rusijos Federacijos įstatymuose numatyta pilietybės atsisakymo sąlyga, kad vaikas pilietybės gali atsisakyti tik tuo atveju, kai vienas iš tėvų yra ne Rusijos Federacijos pilietis. Migracijos departamentas 2022 m. spalio mėnesį informavo pareiškėjas dėl bylos sustabdymo, nurodydamas, kad reikia pateikti dokumentus dėl pilietybės atsisakymo. Migracijos departamentui 2022 m. spalio mėnesį vėl buvo pateiktas raštas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos negali atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės, kadangi Rusijos Federacijos įstatymuose numatyta pilietybės atsisakymo sąlyga, reikalaujanti kartu su vaiku pilietybę keisti ir vienam iš tėvų, todėl Migracijos departamentas tokią sąlygą turėtų vertinti kaip neatitinkančią protingumo kriterijų, tačiau nepaisydamas to, Migracijos departamentas priėmė tris sprendimus, kuriais nuspręsta nutraukti prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą: 2022 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 22S161539 dėl T. K., 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 22S161549 dėl V. K., 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 22S162735 dėl S. K., kadangi pareiškėjos per metus nuo minėto rašto išsiuntimo dienos nepateikė prašomų dokumentų.

4. Pareiškėjos nurodė, kad dėl minėtų Migracijos departamento sprendimų kreipėsi su skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2023 m. kovo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2940-811/2023 atmetė S. K. skundą, šis teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2023 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1723-662/2023 nusprendė pareiškėjos S. K. apeliacinį skundą tenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjos S. K. skundą tenkinti, o Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 22S162735 panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjos S. K. 2021 m. lapkričio 5 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Migracijos departamentas, remdamasis minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, nusprendė pripažinti netekusiais galios kitus du dėl pareiškėjų priimtus sprendimus: sprendimą Nr. 22S161539 ir sprendimą Nr. 22S161549, nurodydamas, kad „asmens prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nėra tinkamai išnagrinėtas ir ginčijamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas (administracinė byla Nr. eA-1723-662-2023)“.

5. Pareiškėjos nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. elektroninių migracijos paslaugų sistemoje MIGRIS (toliau – ir MIGRIS) gavo tokius pranešimus: „2023 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-559, kuris įsigaliojo 2023 m. rugpjūčio 26 d., nuspręsta netenkinti <pareiškėjų> prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kadangi asmuo neatitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo sąlygų. Informuojame, kad Jūsų prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo buvo netenkintas, nes Jūs neatitinkate Pilietybės įstatymo 9 straipsnyje nustatytų sąlygų Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti“.

6. Pareiškėjos pažymėjo, kad teisiniame reguliavime nustatyta, jog Migracijos departamentas prie prašymų dėl vaiko pilietybės esant pridėtiems notaro patvirtintiems pareiškimams, kad vaikai atsisako kitos valstybės pilietybės, turi patikrinti: 1) ar valstybės, kurios pilietis yra prašymą pateikęs asmuo, teisėje iš tikrųjų nenustatyta pilietybės atsisakymo / netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų; 2) o jeigu nustatyta, – įvertinti šių procedūrų atitiktį protingumo kriterijams. Pareiškėjos teigė, kad nepaisant to, Migracijos departamentas pranešimuose tiesiog konstatavo, kad Rusijos Federacijos įstatymuose numatytos sąlygos dėl vaikų Rusijos Federacijos pilietybės netekimo / atsisakymo, kuomet kartu su nepilnamečiais vaikais Rusijos Federacijos pilietybės laisva valia turi netekti / atsisakyti ir vienas iš tėvų (šiuo atveju pareiškėjų motina turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl laisva valia gali netekti / atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės ir tokiu būdu atitikti numatytus kriterijus) atitinka Pilietybės įstatyme minimus protingumo kriterijus. Pareiškėjų teigimu, Migracijos departamentas iš naujo vertindamas pareiškėjų prašymus, nepateikė jokio vertinimo, kokiais pagrindais įvertinta, jog Rusijos Federacijos reglamentavimas dėl pilietybės atsisakymo atitinka protingumo kriterijus, nors kartu su prašymu dėl pilietybės atkūrimo pareiškėjos kelis kartus teikė rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, kuriuose aiškiai nurodoma, kad joms Rusijos Federacijos pilietybę panaikinti galima tik vienam iš tėvų jos atsisakius. Pareiškėjos teigė, kad joms pateikus detalius rašytinius paaiškinimus bei notariškai patvirtintus Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymus, Migracijos departamentas apskritai nevertino šios procedūros ir pareiškėjų pateiktų dokumentų, tokiu būdu pažeisdamas taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, o tai turėtų būti pripažįstama gero administravimo principo pažeidimu.

7. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir atsakovas, VRM) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1–2 dalis neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę turi asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Atsakovas teigė, kad nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjos yra asmens, tarpukariu turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonės, kad jos yra Rusijos Federacijos pilietės, kad jos neturi teisės į dvigubą pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje numatytas išimtis, o teisės atkurti pilietybę pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, pažymėjimas neapima (nepatvirtina) asmens atitikties Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 daliai, kuri taip pat yra sąlyga pilietybei atkurti ir išduodamas nežinant, ar asmuo atsisakys kitos valstybės pilietybės, todėl nėra valstybės garantija atkurti Lietuvos pilietybę, o teiginys, kad pareiškėjos jau turi realią teisę atkurti Lietuvos pilietybę, yra nepagrįstas.

9. Atsakovo teigimu, Rusijos Federacijos įstatymo numatytos pilietybės netekimo procedūros protingumas yra vertinamojo pobūdžio, nepilnamečių vaikų pilietybės susaistymas su tėvų pilietybe nėra neprotingumas, t. y. Rusijos įstatymo reikalavimas, kad vienas iš vaiko tėvų būtų nutraukęs Rusijos pilietybę, kad Rusijos procedūra užkerta kelią pareiškėjoms šiuo metu atkurti Lietuvos pilietybę, nereiškia procedūros neprotingumo. Atsakovas nurodė, kad Lietuvoje patvirtintas Pilietybės įstatymas yra dar griežtesnis: pagal Rusijos įstatymą vaikas netenka pilietybės, jei jos netenka vienas iš tėvų, o kitas su vaiko pilietybės netekimu sutinka; pagal Lietuvos įstatymą – jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka abu vaiko tėvai ar vienas iš tėvų, vaikas, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, lieka Lietuvos Respublikos pilietis. Atsakovas teigė, kad pareiškėjoms kelias atkurti Lietuvos pilietybę nėra užkirstas, kadangi sulaukusios pilnametystės jos galės atsisakyti Rusijos pilietybės, nepriklausomai nuo tėvų pilietybės bei tėvų valios, ir atkurti Lietuvos pilietybę, o Lietuvos pilietybės atkūrimas pagal dabartinius faktus būtų neproporcingas pareiškėjų intereso suabsoliutinimas: Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia dvigubą pilietybę, išskyrus išimtis, į kurias pareiškėjos nepatenka, Lietuvoje nėra teisinio mechanizmo, kaip, pareiškėjoms sulaukus pilnametystės, Lietuva galėtų išreikalauti Rusijos pilietybės atsisakymo arba panaikinti atkurtą Lietuvos pilietybę. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūros atitiktį protingumo kriterijams įvertino teikime vidaus reikalų ministrei.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Migracijos departamentas nurodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjoms išdavė teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius pažymėjimus, kadangi pareiškėjų pateiktų dokumentų vertinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjų prosenelė V. V., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, o 2020 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas pareiškėjų motinai V. (V.) K. išdavė pažymą Nr. 2P-223, kurioje nurodyta, kad jai Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik atsisakius kitos valstybės – Rusijos Federacijos – pilietybės. 2021 m. spalio mėnesį pareiškėjų atstovas pagal įstatymą S. K. pareiškėjų vardu MIGRIS užpildė prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pareiškėjoms ir pridėjo atitinkamus dokumentus.

Pateiktame laisvos formos pareiškime / paaiškinime pareiškėjų tėvai nurodė, jog gautame Rusijos Federacijos konsulato atsakyme nurodyta, kad pagal Rusijos Federacijos įstatymus vaikams neįmanoma atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės, jei abu tėvai lieka Rusijos Federacijos piliečiais; Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerija raštiškame atsakyme nurodė, kad vaikų pilietybė gali būti nutraukta tik tuo pačiu metu, kai baigiasi tėvų pilietybė, kadangi abu tėvai lieka Rusijos Federacijos piliečiais, Rusijos Federacijos pilietybės vaikams panaikinti negalima.

Migracijos departamentas paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 29 d. pareiškėjų tėvas per MIGRIS buvo informuotas, jog pareiškėjos neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų sąlygų, todėl joms yra taikomas reikalavimas atsisakyti užsienio valstybės pilietybės. Migracijos departamento teigimu, pareiškėjų tėvas taip pat buvo informuotas, kad Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities vyriausiosios valdybos išduotuose dokumentuose nurodyta, jog pareiškėjos atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės galėtų tuo pat metu, kai Rusijos Federacijos pilietybės atsisakytų vienas iš pareiškėjų tėvų, todėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjoms yra įgyvendinama ir ji laikoma atitinkančia protingumo kriterijus, buvo paprašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjos atsisakė užsienio valstybės – Rusijos Federacijos – pilietybės, o nepateikus prašomų dokumentų per metus nuo rašto išsiuntimo dienos, nurodyta, jog pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas vadovaujantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu.

12. Migracijos departamentas nurodė, kad 2022 m. kovo 31 d. per MIGRIS buvo pateikti dokumentai. Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 10K-25722 atsakė į 2022 m. spalio 26 d. S. K. prašymą, nurodydamas, kad Rusijos Federacijos pilietybės netekimo procedūra jo vaikams yra įgyvendinama, taip pat nurodė, jog pareiškėjų motinai 2020 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas išdavė pažymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Nr. (15/3-15) 2P-223, kurioje nurodyta, kad ji galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę tik atsisakiusi Rusijos Federacijos pilietybės, ir šią pažymą pateikti kompetentingai Rusijos Federacijos institucijai, kad galėtų pradėti Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūrą. 2022 m. gruodžio 9 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus nutraukti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, kadangi per metus (nuo 2021 m. lapkričio 29 d.) rašto išsiuntimo dienos nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjos atsisakė turimos Rusijos Federacijos pilietybės. Migracijos departamentas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA1723-662-2023 priėmė sprendimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-2940-811/2023 panaikinti ir priimti naują sprendimą, Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 22S162735 panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjos S. K. 2021 m. lapkričio 5 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

13. Migracijos departamentas paaiškino, kad pareiškėjų prašymų ir dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo vertinimo metu nustatyta, jog jos neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų sąlygų, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis, todėl pareiškėjoms yra taikomas reikalavimas atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės. Kadangi pareiškėjų tėvas nurodė, jog Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra, jo manymu, neatitinka protingumo kriterijų, bei pridėjo notaro patvirtintą pareiškimą, kuriuo pareiškia, kad atsisako pareiškėjų Rusijos Federacijos pilietybės, Migracijos departamentas savo kompetencijos ribose įvertino Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūros atitiktį protingumo kriterijams.

Migracijos departamento vertinimu, Rusijos Federacijos teisėje nustatyta Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjų atveju atitinka protingumo kriterijus, kadangi vadovaujantis Rusijos Federacijos civilinio kodekso 21 straipsnio 1 punktu ir Federalinio įstatymo Nr. 62-FZ (toliau – ir Federalinis įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktu, pareiškėjos, sulaukusios pilnametystės (18 metų), galėtų atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės pareiškėjų tėvams neatsisakant Rusijos Federacijos pilietybės, todėl darytina išvada, kad Rusijos Federacijos teisinis reguliavimas neatima iš pareiškėjų teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.

Migracijos departamento teigimu, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas pareiškėjoms nesukeltų teisinių priežasčių netekti Rusijos Federacijos pilietybės, kadangi Federalinio įstatymo 18 straipsnyje numatyta, kad Rusijos Federacijos pilietybės netekti galima tik jos atsisakius arba kitais šio įstatymo arba Rusijos Federacijos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais, todėl nebūtų įmanoma taikyti įstatymo 24 straipsnio 9 punkto nuostatų. Pareiškėjoms būnant nepilnametėmis, jų tėvų valia, atkūrus Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškėjoms tapus pilnametėmis, t. y. po (duomenys neskelbtini) metų, nebūtų jokio teisinio pagrindo taikyti ir kitų Pilietybės įstatymo 24 straipsnio punktų, t. y. priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, kas leistų pareiškėjoms turėti daugybinę pilietybę tiek faktiškai, tiek teisiškai, kas savaime pažeistų esminius Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Pilietybės įstatymo principus, o šiuo metu pareiškėjos negali atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės ne dėl Rusijos Federacijos teisinio reguliavimo, bet dėl tėvų veiksmų (neveikimo).

14. Migracijos departamentas pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas pareiškėjų motinai išdavė pažymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Nr. (15/3-15) 2P-223, kuri užtikrina, kad jai atsisakius Rusijos Federacijos pilietybės, galėtų būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė; pareiškėjų motina, teikdama savo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kartu pateikė 2019 m. gegužės 20 d. jai išduotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą Nr. TP000625, ir rašytinį pareiškimą, kuriame nurodyta, kad ji, gavusi Lietuvos pilietybę, atsisakys Rusijos pilietybės. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 1 d. raštu Nr. 10K-29962 informavo pareiškėjų motiną apie tai, kad pateiktų dokumentus, patvirtinančius jos kreipimąsi į kitos valstybės kompetentingą instituciją dėl turimos pilietybės atsisakymo, o per 6 mėnesius nepateikus nurodytų dokumentų jos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas.

Kadangi iki 2022 m. spalio 20 d. minėti dokumentai nebuvo gauti, pagal Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktą buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas Nr. 22S142521 nutraukti pareiškėjų motinos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą bei nurodyta šio sprendimo skundimo tvarka, o pareiškėjų motina šio sprendimo neskundė. Migracijos departamento vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjų tėvai yra pateikę notaro patvirtintą pareiškimą, jog sutinka, kad pareiškėjoms būtų panaikinta Rusijos Federacijos pilietybė, taip pat prašo jų dukroms įforminti Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymą, nepaneigia fakto, kad būtent dėl pareiškėjų tėvų (teisėtų atstovų) veiksmų pareiškėjos negali atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės. Pagal Rusijos Federacijos teisinį reguliavimą pareiškėjų motina gali atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės, tačiau jos neatsisako dėl nuo jos valios priklausančių priežasčių, o Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymas yra įmanomas tiek, kad nepilnamečio vaiko atveju jis susijęs su jo tėvų (teisėtų atstovų) valia.

Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjų tėvas, pateikęs prašymus dėl savo nepilnamečių vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, neatitinka Pilietybės įstatyme numatytų sąlygų daugybinei pilietybei turėti, o Rusijos Federacijos įstatymuose numatytos sąlygos dėl vaikų Rusijos Federacijos pilietybės netekimo / atsisakymo, kuomet kartu su nepilnamečiais vaikais Rusijos Federacijos pilietybės laisva valia turi netekti / atsisakyti ir vienas iš tėvų (šiuo atveju pareiškėjų motina turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl laisva valia gali netekti / atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės ir tokiu būdu atitikti numatytus kriterijus), atitinka Pilietybės įstatyme minimus protingumo kriterijus.

II. 15. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjoms išdavė teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius pažymėjimus, kadangi pareiškėjų pateiktų dokumentų vertinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjų prosenelė V. V., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (V. V. tėvas – atsargos vyresnysis puskarininkis K. V., kilęs iš (duomenys neskelbtini) apskrities, (duomenys neskelbtini) kaimo, buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, 1919 m. sausio 9 d.

įstojęs į jos eiles, 1931 m. kovo 26 d. apdovanotas kūrėjų-savanorių medaliu); duomenų, kad asmenys būtų netekę (nustoję) Lietuvos Respublikos pilietybės, nėra. Teismas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas pareiškėjų motinai V. K. išdavė pažymą Nr. 2P-223, kurioje nurodyta, jog jai Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik atsisakius kitos valstybės – Rusijos Federacijos – pilietybės, o 2021 m. spalio mėnesį pareiškėjų atstovas pagal įstatymą (tėvas) S. K. pareiškėjų vardu MIGRIS užpildė prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pareiškėjoms, kartu buvo pateikti šie dokumentai:

1) pareiškėjų tėvų laisvos formos prašymas išduoti pažymą, patvirtinančią, kad jų nepilnametėms dukroms Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik atsisakius turimos Rusijos Federacijos pilietybės; pareiškėjų tėvų laisvos formos pareiškimas / paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog inicijuodami nepilnamečių vaikų Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymą kreipėsi į Rusijos Federacijos kompetentingas institucijas. Anot pareiškėjų tėvų, jų nepilnamečiai vaikai turi teisę į Lietuvos pilietybę nepriklausomai nuo tėvų, nes pareiškėjos yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonės, ir turi Migracijos departamento išduotus teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius pažymėjimus; 2) 2021 m. rugpjūčio 20 d.

Rusijos vidaus reikalų ministerijos Sankt-Peterburgo miesto ir Leningrado srities vyriausiosios valdybos pranešimas Nr. 15/12-K-140-21, kuriame nurodyta, kad išnagrinėtas S. K. kreipimasis ir remiantis atlikto patikrinimo rezultatais, atsižvelgus į pateiktus duomenis ir dokumentus nustatyta, kad pareiškėjos Rusijos Federacijos pilietybę įgijo gimimu pagal Federalinio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktą; 3) 2021 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjų tėvų notaro patvirtinti pareiškimai, kuriuose nurodyta, kad sutinka, jog pareiškėjoms būtų panaikinta Rusijos Federacijos pilietybė, taip pat prašo jų dukroms įforminti Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymą.

17. Teismas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 29 d. pareiškėjų tėvą Migracijos departamentas per MIGRIS informavo, jog pareiškėjos neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų sąlygų, todėl joms yra taikomas reikalavimas atsisakyti užsienio valstybės pilietybės, o Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities vyriausiosios valdybos išduotuose dokumentuose nurodyta, jog pareiškėjos atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės galėtų tuo pat metu, kai Rusijos Federacijos pilietybės atsisakytų vienas iš pareiškėjų tėvų, todėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjoms yra įgyvendinama ir ji laikoma atitinkančia protingumo kriterijus; buvo paprašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjos atsisakė užsienio valstybės – Rusijos Federacijos – pilietybės, o nepateikus prašomų dokumentų per 1 metus nuo rašto išsiuntimo dienos, nurodyta, jog pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas vadovaujantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu.

18. Teismas nustatė, kad 2022 m. kovo 31 d. per MIGRIS buvo pateikti šie pareiškėjų tėvo dokumentai: 1) 2022 m. sausio 25 d. išduotas Rusijos vidaus reikalų ministerijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities dokumentas, kuriame nurodyta, kad išnagrinėta pareiškėjų tėvo paraiška dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo vaikui, kurio tėvai išlaiko Rusijos Federacijos pilietybę, ir pranešta, jog Rusijos Federacijos pilietybės nutraukimo pagrindus nustato Federalinis įstatymas, kurio 9 straipsnyje numatyti teisiniai vaiko pilietybės įgijimo, keitimo ir nutraukimo pagrindai; 2) 2022 m. vasario 4 d. pareiškėjų tėvo laisvos formos prašymas, kuriame nurodyta, kad Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos išduotame dokumente nurodyta, jog vaikų pilietybė negali būti nutraukta, jeigu tėvai lieka Rusijos Federacijos piliečiais; kadangi šiuo atveju, kai abu tėvai išlaiko Rusijos Federacijos pilietybę, vaiko pilietybės atsisakymas negalimas, pridedamas notaro patvirtintas pareiškimas, kaip tai yra numatyta Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Pateiktame paaiškinime nurodyta, kad nei Pilietybės įstatyme, nei pareiškėjoms išduotuose teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiuose pažymėjimuose nenurodyta, jog Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama tik kartu su vieno iš tėvų pilietybės įgijimu, todėl, anot pareiškėjų tėvo, kito asmens pilietybės įgijimo faktas negali turėti įtakos pareiškėjų teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą įgyvendinimui; pažymėta, kad pareiškėjų motina šiuo metu neturi galimybės atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės ir įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę (dėl ekonominių, juridinių ir asmeninių priežasčių), ir šiuo metu nėra pateikusi prašymo dėl pilietybės (2019 m. pateikto prašymo dėl pilietybės nagrinėjimas baigtas).

19. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 10K-25722 atsakė į S. K. 2022 m. spalio 26 d. prašymą, nurodydamas, jog Rusijos Federacijos pilietybės netekimo procedūra jo vaikams yra įgyvendinama, taip pat nurodė, kad pareiškėjų motinai 2020 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas išdavė pažymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Nr. (15/3-15) 2P-223, kurioje nurodyta, kad ji galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę tik atsisakiusi Rusijos Federacijos pilietybės, ir šią pažymą pateikti kompetentingai Rusijos Federacijos institucijai, kad galėtų pradėti Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūrą. 2022 m. gruodžio 9 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus nutraukti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, kadangi per 1 metus (nuo 2021 m. lapkričio 29 d.) rašto išsiuntimo dienos nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjos atsisakė turimos Rusijos Federacijos pilietybės. Šie sprendimai buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2023 m. kovo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2940-811/2023 atmetė S. K. skundą. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2023 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1723-662/2023 nusprendė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjos S. K. skundą tenkinti, o Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 22S162735 panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjos S. K. 2021 m. lapkričio 5 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Remdamasis minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, Migracijos departamentas nusprendė pripažinti netekusiais galios kitus du dėl pareiškėjų priimtus sprendimus, t. y. sprendimą Nr. 22S161539 ir sprendimą Nr. 22S161549, nurodydamas, kad „asmens prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nėra tinkamai išnagrinėtas ir ginčijamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas“.

20. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 33 straipsnio 2 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“ 2 punktu, 2023 m. rugpjūčio 2 d. teikimu Nr. 23TR207 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“ (toliau – ir Teikimas) vidaus reikalų ministrei siūlė netenkinti pareiškėjų prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nes jos neatitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti. Vidaus reikalų ministrė 2023 m. rugpjūčio 25 d. priėmė įsakymą Nr. 1V-559 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“ (Įsakymas), kuriame, vadovaudamasi Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi bei 32 straipsnio 2 punktu, ir atsižvelgdama į Migracijos departamento Teikimą, nusprendė neatkurti pareiškėjoms Lietuvos Respublikos pilietybės.

21. Teismas nustatė, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2569-596/2024 atmetė pareiškėjų skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vidaus reikalų ministrės 2023 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 1V-559 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“ ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-977-502/2025 pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra, taikytina pareiškėjoms, atitinka protingumo kriterijus, tačiau tokios išvados nepagrindė leistinais byloje surinktais, ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais ir dėl tokio proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

22. Teismas, įvertinęs pareiškėjų atstovo argumentus, aptaręs ginčui aktualias Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalių, 23 straipsnio 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjos, kurios yra Rusijos Federacijos pilietės, neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų sąlygų, todėl joms yra taikomas reikalavimas atsisakyti užsienio valstybės pilietybės.

23. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktuali Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, jog jis atsisako kitos valstybės pilietybės, t. y. nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar Rusijos Federacijos teisėje nustatytos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūros neatitinka protingumo kriterijų.

24. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateikto 2021 m. rugpjūčio 20 d. Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Sankt-Peterburgo miesto ir Leningrado srities vyriausiosios valdybos pranešimo Nr. 15/12-K-140-21 matyti, jog išnagrinėjus S. K. kreipimąsi nustatyta, kad pareiškėjos Rusijos Federacijos pilietybę įgijo gimimu pagal Federalinio įstatymo Nr. 62-FZ 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktą, taip pat pranešta, kad dėl pilietybės atsisakymo, remiantis minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, asmens, gyvenančio Rusijos Federacijos teritorijoje, Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymas vykdomas bendra tvarka asmens laisva valia, išskyrus atvejus, numatytus įstatymo 20 straipsnyje. Remiantis Rusijos Federacijos civilinio kodekso 21 straipsnio 1 punktu, piliečio gebėjimas savo veiksmais įgyti ir įgyvendinti pilietines teises, sukurti sau civilines prievoles ir jas įvykdyti (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai sulaukus pilnametystės, tai yra sulaukus aštuoniolikos metų, remiantis Federalinio įstatymo Nr. 62-F3 9 straipsniu, nustatančiu teisinius pagrindus vaikui įgyti, pakeisti ar panaikinti Rusijos Federacijos pilietybę: vaiko pilietybė, įgijus ar panaikinus Rusijos Federacijos pilietybę vienam jo tėvų arba abiem jo tėvams, paliekama arba keičiama pagal šį Federalinį įstatymą; vaikui nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų norint įgyti ar panaikinti Rusijos Federacijos pilietybę reikalingas jo sutikimas; Rusijos Federacijos pilietybė negali būti panaikinta, jei dėl Rusijos Federacijos pilietybės panaikinimo jis tampa asmeniu be pilietybės. Teismas vertino, kad tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, jog vaiko Rusijos Federacijos pilietybė gali būti panaikinta tuo pačiu metu, kai vienas iš tėvų panaikina turimą Rusijos Federacijos pilietybę su rašytiniu kito tėvo sutikimu, nepilnamečių vaikų Rusijos Federacijos pilietybė gali būti panaikinta tuo pačiu metu, kai vienas iš tėvų panaikina Rusijos Federacijos pilietybę.

25. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas Teikime, kuriuo remiantis buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, įvertinęs paminėtą teisinį reguliavimą nurodė, jog pagal Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities vyriausiosios valdybos išduotus dokumentus pareiškėjos atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės galėtų tuo pat metu, kai Rusijos Federacijos pilietybės atsisakytų vienas iš pareiškėjų tėvų, todėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjoms yra įgyvendinama ir ji laikoma kaip atitinkanti protingumo kriterijus; tokią išvadą Migracijos departamentas padarė įvertinęs šias aplinkybes:

1) vadovaujantis Rusijos Federacijos civilinio kodekso 21 straipsnio 1 punktu ir Federalinio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktu, pareiškėjos sulaukusios pilnametystės (18 metų) galėtų atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės pareiškėjų tėvams neatsisakant Rusijos Federacijos pilietybės, todėl darytina išvada, kad Rusijos Federacijos teisinis reguliavimas neatima iš pareiškėjų teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą;

2) Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas pareiškėjoms nesukeltų teisinių priežasčių netekti Rusijos Federacijos pilietybės, kadangi įstatymo 18 straipsnyje numatyta, kad Rusijos Federacijos pilietybės netekti galima tik jos atsisakius arba kitais šio įstatymo arba Rusijos Federacijos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;

3) pareiškėjoms būnant nepilnametėmis, jų tėvų valia, atkūrus Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškėjoms tapus pilnametėmis, t. y. po 8, 10, ir 14 metų, nebūtų jokio teisinio pagrindo taikyti ir kitų Pilietybės įstatymo 24 straipsnio punktų, t. y. priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, kas leistų pareiškėjoms turėti daugybinę pilietybę tiek faktiškai, tiek teisiškai, kas savaime visiškai pažeistų esminius Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Pilietybės įstatymo principus; 4) šiuo metu pareiškėjos negali atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės ne dėl Rusijos Federacijos teisinio reguliavimo, bet dėl tėvų veiksmų (neveikimo).

Teismas vertino, kad pareiškėjų skundo teiginiai, jog Migracijos departamentas iš naujo vertindamas pareiškėjų prašymus nepateikė jokių argumentų, kokias pagrindais vertinta, kad Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra atitinka protingumo kriterijus ir, jog Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjų pateiktų dokumentų, atmestini kaip nepagrįsti, o tai, kad pareiškėjos nesutinka su pateiktu vertinimu, nereiškia, jog vertinamas nėra atliktas.

26. Teismas nurodė, kad pareiškėjos savo nesutikimą pirmiausiai grindžia tuo, jog joms jau išduoti pažymėjimai dėl teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, t. y. jos jau turi realią teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Teismas su tokiu vertinimu nesutiko ir pažymėjo, kad teisės atkurti pilietybę pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 (toliau – ir Aprašas), 67 p.), todėl pažymėjimas nepatvirtina asmens atitikties Pilietybės įstatyme numatytos sąlygos pilietybei atkurti; pažymėjimas išduodamas nežinant, ar asmuo atitiks visas sąlygas reikalingas pilietybei atkurti; pažymėjimas nėra valstybės garantija atkurti Lietuvos pilietybę ir pareiškėjų teiginys, kad jos jau turi realią teisę atkurti Lietuvos pilietybę yra nepagrįstas.

27. Teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus, jog Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo teisinis reguliavimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis protingumo kriterijus, pažymėjo, kad tarptautinėje teisėje pripažįstama, jog kiekviena valstybė pati savo teisės aktais nustato, kas yra jos piliečiai, t. y. apibrėžia pilietybės įgijimo, atkūrimo, netekimo sąlygas ir tvarką, reguliuoja kitus su pilietybe susijusius santykius; pilietybė – kiekvienos valstybės nacionalinės teisės institutas; nei Pilietybės įstatymas nei kiti teisės aktai neapibrėžia kokiais kriterijais remiantis reikia vertinti, ar teisinis reglamentavimas atitinka protingumo kriterijus, tai reiškia, kad Rusijos Federacijos įstatymo numatytos pilietybės netekimo procedūros protingumas yra vertinamojo pobūdžio, o pilietybė – tai asmens nuolatinis teisinis ryšys su valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis.

28. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš į bylą pateikto 2021 m. rugpjūčio 20 d. Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Sankt-Peterburgo miesto ir Leningrado srities vyriausiosios valdybos pranešimo Nr. 15/12-K-140-21, pagal Rusijos Federacijos Civilinio kodekso 21 straipsnio 1 punkto nuostatas, piliečio gebėjimas savo veiksmais įgyti ir įgyvendinti pilietines teises, sukurti sau civilines prievoles ir jas įvykdyti (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai sulaukus pilnametystės, tai yra sulaukus aštuoniolikos metų. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos teisę taip pat vaikai, tik sulaukę pilnametystės, t. y. sulaukę aštuoniolikos metų, įgyja civilinį veiksnumą, t. y. fizinio asmens galėjimą savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, o iki to, būtent tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.163 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad tai reiškia, jog ir su valstybe siejančias abipuses teises ir pareigas nepilnametis vaikas gali įgyvendinti tik per tėvus, vadinasi reguliavimas, kai vaiko pilietybės įgijimas ar netekimas yra siejamas su vieno iš tėvų ar abiejų tėvų pilietybės įgijimu ar netekimu, negali būti vertinamas kaip neprotingas.

29. Teismas nurodė, kad šią išvadą pagrindžia ir Lietuvos teisinis reguliavimas, kadangi pagal Pilietybės įstatymo V skyriaus, reglamentuojančio vaikų iki 18 metų pilietybę, pasikeitus tėvų pilietybei, nuostatas, vaikų pilietybės įgijimas ar netekimas yra siejamas su jo vieno ar abiejų tėvų pilietybės įgijimu ar netekimu (pvz., jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja arba atkuria vienas iš vaiko tėvų ar abu tėvai, vaikas iki 14 metų taip pat įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis (27 str. 1 d.); jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka abu vaiko tėvai, Lietuvos Respublikos pilietybę įgiję natūralizacijos tvarka, vaikas iki 18 metų, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo ne gimdamas, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, išskyrus atvejus, kuriais Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs vaikas liktų be pilietybės (28 str. 2 d.).

30. Teismas vertino, kad Rusijos Federacijos įstatymuose numatytos sąlygos dėl vaiko Rusijos Federacijos pilietybės netekimo / atsisakymo, kuomet kartu su nepilnamečiu vaiku Rusijos Federacijos pilietybės laisva valia turi netekti / atsisakyti ir vienas iš tėvų, t. y. vaiko pilietybės atsisakymas, t. y. tam tikrų valstybės ir vaiko abipusių teisių ir pareigų atsisakymas, yra siejamas su vieno iš tėvų abipusiu teisių ir pareigų atsisakymu, atitinka Pilietybės įstatyme minimus protingumo kriterijus.

31. Teismas nurodė, kad tai, jog minėtas Rusijos Federacijos teisinis reguliavimas atitinka protingumo kriterijus, vertina atsižvelgdamas ir į tai, kad vadovaujantis Rusijos Federacijos civilinio kodekso 21 straipsnio 1 punktu ir Federalinio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktu, pareiškėjos sulaukusios pilnametystės (18 metų) galėtų atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės pareiškėjų tėvams neatsisakant Rusijos Federacijos pilietybės, todėl darytina išvada, kad Rusijos Federacijos teisinis reguliavimas neatima iš pareiškėjų teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.

32. Teismas pažymėjo, kad vertinant šią individualią situaciją svarbu ir tai, jog iš Migracijos departamento atsiliepimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas pareiškėjų motinai išdavė pažymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Nr. (15/3-15) 2P-223, kuri užtikrina, jog jai, atsisakius Rusijos Federacijos pilietybės, galėtų būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė; pareiškėjų motina, teikdama savo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo kartu pateikė 2019 m. gegužės 20 d. jai išduotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą Nr. TP000625, ir rašytinį pareiškimą, kuriame nurodyta, kad ji gavusi Lietuvos pilietybę atsisakys Rusijos pilietybės; 2021 m. spalio 1 d. Migracijos departamentas raštu Nr. 10K-29962 informavo pareiškėjų motiną apie tai, kad pateiktų dokumentus, patvirtinančius jos kreipimąsi į kitos valstybės institucijas dėl pilietybės atsisakymo, kadangi iki 2022 m. spalio 20 d. Migracijos departamentui minėti dokumentai nebuvo pateikti, pagal Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktą buvo priimtas sprendimas Nr. 22S142521 nutraukti pareiškėjų motinos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą bei nurodyta šio sprendimo skundimo tvarka, pareiškėjų motina šio sprendimo neskundė, šis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjų motinai vėl kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pateikiant visus reikalingus duomenis (dokumentus), kaip tai numato Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 3 dalis. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su Migracijos departamento pateiktu vertinimu, kad pagal Rusijos Federacijos teisinį reguliavimą, pareiškėjų motina gali atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės, tačiau jos neatsisako dėl nuo jos valios priklausančių priežasčių. Teismas pažymėjo, kad ir pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog teisinių kliūčių pareiškėjų motinai atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės nėra, yra tik socialinės-finansinės kliūtys, t. y. pareiškėjų motinos ir tėvo tėvai (pareiškėjų seneliai) yra senyvo amžiaus, gyvena Rusijoje, kur turi nekilnojamojo turto, todėl jų mirties atveju ir atsisakius pilietybės, minėtas turtas galėtų atitekti valstybei.

33. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjų motina turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir laisva valia gali atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės ir tokiu būdu atitikti Rusijos Federacijos teisinio reglamentavimo numatytus kriterijus, tačiau to nepadaro tik dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių, o tai taip pat leidžia vertinti, kad Rusijos Federacijos teisinis reguliavimas, reglamentuojantis nepilnamečių vaikų pilietybės atsisakymą gali būti realiai įvykdytas ir atitinka protingumo kriterijus.

34. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai paprašė pareiškėjų atstovo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjos atsisakė Rusijos Federacijos pilietybės, taip pat pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjoms yra įgyvendinama ir laikoma kaip atitinkanti protingumo kriterijus, tai, kad pareiškėjos ir jų atstovai (tėvai) nesikreipė tiesiogiai dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo, vertinama kaip pačių pareiškėjų ir jų atstovų pasirinkimas.

35. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikti pareiškėjų tėvų notaro patvirtinti pareiškimai, kuriuose nurodyta, jog sutinka, kad pareiškėjoms būtų panaikinta Rusijos Federacijos pilietybė, Migracijos departamento pagrįstai nebuvo vertinti, kadangi pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, minėtus dokumentus būtina pateikti ir juos reikia vertinti tik tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, o nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas konstatavo, kad Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra atitinka protingumo kriterijų.

36. Teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus, kad netinkamai išnagrinėjus jų prašymą buvo pažeistas gero viešojo administravimo principas, pažymėjo, jog nustatyta, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų situaciją, tinkamai ir aiškiai pateikė išaiškinimus, ką pareiškėjos turi pateikti, siekdamos atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, nenustatyta jokių viešojo administravimo subjektų neveikimo, nebendradarbiavimo su pareiškėjomis ar jų atstovu veiksmų, todėl argumentai dėl gero viešojo administravimo principo pažeidimo atmestini. Teismas nurodė, kad pačios pareiškėjos ar jų atstovas neginčija, jog į visus pareiškėjų atstovo (tėvo) pateiktus raštus buvo atsakyta, pareiškėjoms nebuvo ribojama teisė teikti paaiškinimus, įrodymus nurodomoms aplinkybėms pagrįsti, tačiau matyti, kad pareiškėjos ir jų atstovas nesutiko su Migracijos departamento vertinimu, o byloje esančių įrodymų visuma paneigia skundo argumentą, kad Sprendimas priimtas atlikus formalų duomenų vertinimą.

37. Teismas konstatavo, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgus į Migracijos departamento Teikimą bei įrodymus, kurie buvo pateikti VRM kartu su Teikimu, atsakovas tinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

III. 38. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundą tenkinti.

39. Pareiškėjos, remdamosi Pilietybės įstatymo 9, 23 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, Aprašo 27 punkto 3 dalimi, pažymi, kad Migracijos departamentas, prie prašymų dėl vaiko pilietybės esant pridėtiems notaro patvirtintiems pareiškimams, jog vaikai atsisako kitos valstybės pilietybės, turi patikrinti: 1) ar valstybės, kurios pilietis yra prašymą pateikęs asmuo, teisėje iš tikrųjų nenustatyta pilietybės atsisakymo / netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų; 2) o jeigu nustatyta – įvertinti šių procedūrų atitiktį protingumo kriterijams, t. y., nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ar Rusijos Federacijos teisėje nustatytos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūros neatitinka protingumo kriterijų.

40. Pareiškėjos nurodo, kad buvo įrodinėjama, jog Migracijos departamentas, iš naujo vertindamas pareiškėjų prašymus, tinkamai nepagrindė išvados, jog Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra atitinka protingumo kriterijus, nei Pilietybės įstatymas, nei Aprašas nenumato sąvokos „procedūros neatitinka protingumo kriterijų“ apibrėžties. Pareiškėjos teigia, kad pats Pilietybės įstatymas numato alternatyvas, kada yra galima teikti notariškai patvirtintą asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimą, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės, t. y.: 1) kita valstybė nenustato pilietybės atsisakymo; arba 2) kitos valstybės teisė nenustato netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros; arba 3) šios procedūros yra nustatytos, bet neatitinka protingumo kriterijų; vien tai, kad atitinkama procedūra egzistuoja, nereiškia, kad ji yra suderinama su protingumo kriterijais. Pareiškėjų vertinimu, tai, kad Migracijos departamentas, sutapatindamas atitiktį protingumo kriterijams vien su procedūros dėl pilietybės atsisakymo įgyvendinimu, iš esmės reiškia tik tai, jog Migracijos departamentas vertino pilietybės atsisakymo sąlygos įgyvendinamumą, bet ne protingumą, taip kaip to reikalauja įstatymas.

41. Pareiškėjos nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, gretindamas Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos reglamentavimą, referavo į Pilietybės įstatymo V skyrių, kuriame reglamentuojamas atvejis, kai vaikas iki 14 metų automatiškai įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, vienam iš vaiko tėvų įgijus ar atkūrus Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis (Pilietybės įstatymo 27 str.), tačiau nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra ne tai, ar vaikas turėtų įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, ją įgijus jų motinai, o tai, kad vaikai negali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybės, jų motinai neatsisakius turimos Rusijos pilietybės, ir, ar tokia procedūra atitinka protingumo kriterijus.

42. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad pagal Pilietybės įstatymo 28 straipsnio 1 dalį įgijus Lietuvos pilietybę gimimu, net ir tėvams netekus pilietybės, vaikai jos nepraranda, tačiau nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų motinos iš esmės yra reikalaujama atsisakyti jos turimos Rusijos Federacijos pilietybės, įgytos gimimu, vien tam, kad jos vaikai galėtų pasinaudoti teise atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, kartu primenant, kad šiuo atveju pareiškėjos savarankiškai siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, o ne atkurti ją kaip išvestinę, ją atkūrus jų motinai pagal Pilietybės įstatymo 27 straipsnio 1 dalį.

43. Pareiškėjos pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra keliamas klausimas, ar procedūra, kai natūralizacijos būdu įgytos pilietybės tėvams netekimas reiškia vaiko pilietybės praradimą atitinka protingumo kriterijus, o ar procedūra, reikalaujanti, kad pareiškėjų motina turi atsisakyti gimimu įgytos Rusijos Federacijos pilietybės tam, kad jos dukros galėtų atkurti jų Lietuvos Respublikos pilietybę, atitinka protingumo kriterijus. Pareiškėjos teigia, kad susiklosto ydinga situacija, jog pareiškėjoms, dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių negalint atsisakyti jau turimos kitos valstybės pilietybės, teisė tiek atsisakyti Rusijos pilietybės, tiek atkurti Lietuvos pilietybę iš esmės tampa neegzistuojanti, kadangi Rusijos įstatymai numato teisę atsisakyti vaikui pilietybės tik tuo atveju, jei vienas iš tėvų yra ne Rusijos pilietis. Pareiškėjos teigia, kad Migracijos departamento teiginys, jog pareiškėjos įgytų teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą tik jų vienam iš tėvų atsisakius jų pilietybės iš esmės pagrindžia esamos procedūros neprotingumą bei neproporcingumą. Pareiškėjos Rusijos Federacijos pilietybės netekti gali tik vienam iš tėvų jos atsisakius, tai rodo, kad iš jų yra atimama savarankiška teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, nes asmens teisė į pilietybę pagal nacionalinę Rusijos Federacijos teisę siejama išimtinai su trečiųjų asmenų valia bei veiksmais (būtent su tėvų pilietybės atsisakymu), t. y. pareiškėjos negali savarankiškai atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės dėl Rusijos Federacijos teisinio reguliavimo.

44. Pareiškėjų vertinimu, teismas, pakartotinai vertindamas bylos faktines aplinkybes, pakartotinai neatsakė į klausimą, ar toks reglamentavimas laikytinas nesuderinamu su protingumo kriterijais bei iš esmės atimantis iš pareiškėjų teisę įgyvendinti Pilietybės įstatyme numatytą savarankišką, asmeninę teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, nors ir notariškai atsisakė kitos valstybės pilietybės, kai reikalavimai atsisakyti turimos pilietybės neatitinka protingumo kriterijaus.

45. Pareiškėjos pabrėžia, kad prie prašymo yra pridėtas notaro patvirtintas pareiškimas, jog vaikas atsisako kitos valstybės pilietybės, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu Lietuvos Respublikoje, kuris nenumato jokių išimčių, kad šia tvarka negali pasinaudoti nepilnamečiai asmenys, kai jų vardu atsisakymas dėl pilietybės yra pateikiamas jų interesus atstovaujančių įgaliotų įstatyminių atstovų – tėvų. Pareiškėjų vertinimu, Migracijos departamentas turėjo atlikti pilietybės atsisakymo procedūros atitikties protingumo kriterijui vertinimą prašymo pateikimo momentu ir turėjo patikrinti ar vaikai ir / ar tėvai objektyviai gali šia teise pasinaudoti bei, ar keliami reikalavimai kiekvienam iš jų yra racionalūs, protingi, proporcingi. Šiuo atveju Migracijos departamentas, atmesdamas pareiškėjų pateiktą notaro patvirtintą pilietybės atsisakymo pareiškimą, be jau anksčiau nurodytų argumentų apie tai, kad vaikų motina turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę ir su tuo susijusius kitus argumentus, papildomai sprendimą (teikimą) motyvavo teisės aktų netobulumu, prielaidomis apie tai, jog pareiškėjos gali pakeisti savo nuomonę dėl pilietybės atsisakymo, nurodant, kad pareiškėjoms būnant nepilnametėmis, jų tėvų valia atkūrus Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškėjoms tapus pilnametėmis, nebūtų jokio teisinio pagrindo priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Pareiškėjos teigia, kad tokiu būdu, Migracijos departamentas, prisidengdamas Lietuvos teisinio reguliavimo spragomis ir spėjimais apie asmenų elgesį ateityje, siekia pagrįsti, kodėl yra ribojama pareiškėjų teisė pasinaudoti teisės aktais numatyta procedūra, bet nevykdo pareigos pateikti išsamius vertinimus kodėl pilietybės atsisakymo procedūra jų manymu atitinka protingumo kriterijus. Pareiškėjos primena, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1723-662/2023 nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymas nustatytas įstatymu ir gali būti įgyvendinamas, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji kartu besąlygiškai atitinka ir protingumo kriterijus, todėl konstatuota, kad pareiškėjų prašymas nėra tinkamai išnagrinėtas ir ginčijamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

46. Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai analizavo jų motinos priežastis, su kuriomis siejamas sprendimas išlaikyti jos turimą Rusijos Federacijos pilietybę, primenant, kad, viena vertus, galiojančiu teisiniu reglamentavimu Lietuvos Respublikoje, kuris nenumato jokių išimčių, jog šia tvarka negali pasinaudoti nepilnamečiai asmenys, kai jų vardu atsisakymas dėl pilietybės yra pateikiamas jų interesus atstovaujančių įgaliotų įstatyminių atstovų – tėvų; kita vertus, pareiškėjoms Rusijos Federacijos pilietybės netekti galima tik vienam iš tėvų jos atsisakius, rodo, kad iš jų yra atimama savarankiška teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, nes asmens teisė į pilietybę pagal nacionalinę Rusijos Federacijos teisę siejama išimtinai su trečiųjų asmenų valia bei veiksmais (būtent su tėvų pilietybės atsisakymu), t. y. pareiškėjos negali savarankiškai atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės dėl Rusijos Federacijos teisinio reguliavimo, kas kaip tik įrodo, kad Rusijos Federacijos teisėje nustatytos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūros neatitinka protingumo kriterijų. Pareiškėjos pažymi, kad vertinant jų teisę įgyvendinti Pilietybės įstatyme numatytą savarankišką, asmeninę teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, turėtų būti vertinamos ne jų tėvų priežastys, lemiančios jų tikslą neprarasti pilietybės, o būtent, ar procedūra, neleidžianti pareiškėjoms savarankiškai atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės dėl Rusijos Federacijos teisinio reguliavimo, yra laikoma protinga.

47. Pareiškėjos nurodo, kad nepagrįsti Migracijos departamento argumentai, jog pareiškėjoms atkūrus Lietuvos Respublikos pilietybę būnant nepilnametėmis, joms tapus pilnametėmis, nebūtų jokio teisinio pagrindo taikyti ir kitų Pilietybės įstatymo 24 straipsnio punktų, t. y. priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, kas leistų pareiškėjoms turėti daugybinę pilietybę, kas savaime visiškai pažeistų esminius Pilietybės įstatymo principus, kadangi būtent pats Pilietybės įstatymas (38 str. 3 d. 4 p.) ir numato, kad esamai pilietybės atsisakymo tvarkai neatitinkant protingumo kriterijų, asmeniui užtenka pateikti notaro patvirtinto asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimą, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės, tokiu būdu laikoma, jog asmuo yra atsisakęs pilietybės notariniu pareiškimu ir šis dokumentas yra prilyginamas dokumentui, patvirtinančiam, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis. Pareiškėjos nurodo, kad Pilietybės įstatymui reglamentuojant nurodytą tvarką bei Aprašui ją detalizuojant, laikytina, jog nurodytas reglamentavimas negali būti prieštaraujantis Pilietybės įstatymo principams, pažymint, kad Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktas kartu numato, jog Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus, t. y., pats įstatymas referuoja į Pilietybės įstatyme numatytas išimtis, o įstatymas yra vientisas ir sistemingas.

48. Atsakovas VRM atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

49. Atsakovas nurodo, kad nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjos yra palikuonės asmens, tarpukariu turėjusio Lietuvos pilietybę, jog jos yra Rusijos Federacijos pilietės, kad jos neturi teisės į dvigubą pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje numatytas išimtis. Atsakovas pažymi, kad ginčo esmė – ar priimant skundžiamą Įsakymą, sąlygos pareiškėjoms atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės atitiko protingumo (Lietuvos požiūriu) kriterijus. Tuometiniu pilietybę reguliavusiu Rusijos Federacijos įstatymo numatytų procedūrų protingumas / neprotingumas yra nebeaktualus – 2023 m. spalio 26 d. įstatymas neteko galios ir įsigaliojo naujas įstatymas. Atsakovas teigia, kad Rusijos įstatymo numatytos pilietybės netekimo procedūros protingumas yra vertinamasis dalykas, o nepilnamečių vaikų pilietybės susaistymas su tėvų pilietybe nėra neprotingumas; Rusijos įstatymo reikalavimas, kad vienas iš vaiko tėvų būtų nutraukęs Rusijos pilietybę, jog Rusijos procedūra užkerta kelią pareiškėjoms šiandien atkurti Lietuvos pilietybę, nereiškia procedūros neprotingumo, tai yra tik nacionalinė ypatybė, Rusijos Federacijos suvereniteto dalis. Atsakovas pažymi, kelias atkurti Lietuvos pilietybę pareiškėjoms neužkirstas, sulaukusios pilnametystės, jos galės atsisakyti Rusijos pilietybės nepriklausomai nuo tėvų pilietybės ir tėvų valios, ir atkurti Lietuvos pilietybę. Atsakovo vertinimu, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas pagal dabartinius faktus būtų neproporcingas pareiškėjų intereso suabsoliutinimas: Lietuvos Konstitucija draudžia dvigubą pilietybę, išskyrus išimtis, į kurias pareiškėjos nepatenka, Lietuvoje nėra teisinio mechanizmo kaip, pareiškėjoms sulaukus pilnametystės, Lietuva galėtų išreikalauti Rusijos pilietybės atsisakymo arba panaikinti atkurtą Lietuvos Respublikos pilietybę, o pareiškėjos, įgyvendindamos savo interesą į Lietuvos Respublikos pilietybę, privalo laikytis Konstitucijos (28 str.). Atsakovas nurodo, kad Migracijos departamentas Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūros atitiktį protingumo kriterijams įvertino Teikime vidaus reikalų ministrei.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

51. Migracijos departamentas nurodo, kad ginčo situacijoje pareiškėjos negali atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės ne dėl Rusijos Federacijos teisinio reguliavimo, bet dėl jų tėvų veiksmų (neveikimo). Protingumo principas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, toks elgesys apima teisės aktais numatytų pareigų vykdymą. Migracijos departamentas teigia, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 7 dalis numato, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, priimdami bet kokį su vaiku susijusį sprendimą, vadovaujasi tuo, kas vaikui yra geriausia, prieš tai išklausę vaiko nuomonę ir į ją atsižvelgę, įvertindami vaiko amžių ir brandą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas atitinka geriausius pareiškėjų interesus, pareiškėjų tėvai turi ne teisę, bet pareigą atlikti veiksmus, kurie atitinka geriausius jų vaikų interesus. Migracijos departamentas nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjų motinai nėra teisinių kliūčių atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės. Kadangi Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūros egzistuoja ir pareiškėjos ja gali pasinaudoti (vienam iš pareiškėjų tėvų atsisakius Rusijos Federacijos pilietybės arba pareiškėjoms sulaukus pilnametystės) Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūros atitinka protingumo kriterijus, todėl pareiškėjos neatitinka Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytos išimties, kada gali būti teikiamas notaro patvirtintas pareiškimas dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo, todėl šiuo atveju pareiškėjų notaro patvirtinti pareiškimai dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo nėra dokumentai, kurie patvirtina, kad pareiškėjos nėra Rusijos Federacijos pilietės, todėl minėti pareiškėjų dokumentai neturi reikšmės pareiškėjų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 52. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 1V-559, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

53. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė konstatavęs, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgus į Migracijos departamento Teikimą bei įrodymus, kurie buvo pateikti Vidaus reikalų ministerijai kartu su Teikimu, atsakovas tinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

54. Pareiškėjos su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjos nurodo, jog Migracijos departamentas iš naujo vertindamas pareiškėjų prašymus, nevertino ar priimant skundžiamą Įsakymą, Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra atitinka protingumo kriterijus ir nevertino pareiškėjų pateiktų notaro patvirtintų pareiškimų.

55. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

56. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

57. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjoms išdavė teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius pažymėjimus, kadangi pareiškėjų pateiktų dokumentų vertinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjų prosenelė V. V., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (V. V. tėvas – atsargos vyresnysis puskarininkis K. V., kilęs iš (duomenys neskelbtini) apskrities, (duomenys neskelbtini) kaimo, buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, 1919 m. sausio 9 d. įstojęs į jos eiles, 1931 m. kovo 26 d. apdovanotas kūrėjų-savanorių medaliu). Duomenų, kad asmenys būtų netekę (nustoję) Lietuvos Respublikos pilietybės, nėra.

58. Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjų motinai V. K. išdavė pažymą Nr. 2P-223, kurioje nurodyta, kad jai Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik atsisakius kitos valstybės – Rusijos Federacijos – pilietybės.

59. Pareiškėjų atstovas pagal įstatymą (tėvas) S. K. pareiškėjų vardu Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS 2021 m. spalio mėnesį užpildė prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pareiškėjoms ir pridėjo dokumentus: 1) pareiškėjų tėvų laisvos formos prašymas išduoti pažymą, patvirtinančią, kad jų nepilnametėms dukroms Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik atsisakius turimos Rusijos Federacijos pilietybės; 2) 2021 m. rugpjūčio 20 d. Rusijos vidaus reikalų ministerijos Sankt-Peterburgo miesto ir Leningrado srities vyriausiosios valdybos pranešimą Nr. 15/12-K-140-21, kuriame nurodyta, kad išnagrinėtas S. K. kreipimasis ir remiantis atlikto patikrinimo rezultatais, atsižvelgus į pateiktus duomenis ir dokumentus nustatyta, kad pareiškėjos Rusijos Federacijos pilietybę įgijo gimimu pagal Federalinio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktą; 3) 2021 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjų tėvų notaro patvirtintus pareiškimus, kuriuose nurodyta, kad sutinka, jog pareiškėjoms būtų panaikinta Rusijos Federacijos pilietybė, taip pat prašo jų dukroms įforminti Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymą.

60. Pareiškėjų tėvas Migracijos departamento per MIGRIS buvo 2021 m. lapkričio 29 d. informuotas, jog pareiškėjos neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų sąlygų, todėl joms yra taikomas reikalavimas atsisakyti užsienio valstybės pilietybės. Pareiškėjų tėvas taip pat buvo informuotas, kad Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities vyriausiosios valdybos išduotuose dokumentuose nurodyta, jog pareiškėjos atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės galėtų tuo pat metu, kai Rusijos Federacijos pilietybės atsisakytų vienas iš pareiškėjų tėvų, todėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjoms yra įgyvendinama ir ji laikoma kaip atitinkanti protingumo kriterijus. Buvo paprašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjos atsisakė užsienio valstybės – Rusijos Federacijos – pilietybės, o nepateikus prašomų dokumentų per 1 metus nuo rašto išsiuntimo dienos, nurodyta, jog pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas vadovaujantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu.

61. 2022 m. kovo 31 per MIGRIS buvo pateikti šie pareiškėjų tėvo dokumentai: 1) 2022 m. sausio 25 d. išduotas Rusijos vidaus reikalų ministerijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities dokumentas, kuriame nurodyta, kad išnagrinėta pareiškėjų tėvo paraiška dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo vaikui, kurio tėvai išlaiko Rusijos Federacijos pilietybę, ir pranešta, jog Rusijos Federacijos pilietybės nutraukimo pagrindus nustato Federalinis įstatymas, kurio 9 straipsnyje numatyti teisiniai vaiko pilietybės įgijimo, keitimo ir nutraukimo pagrindai; 2) 2022 m. vasario 4 d. pareiškėjų tėvo laisvos formos prašymas, kuriame nurodyta, kad Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos išduotame dokumente nurodyta, jog vaikų pilietybė negali būti nutraukta, jeigu tėvai lieka Rusijos Federacijos piliečiais; kadangi šiuo atveju, kai abu tėvai išlaiko Rusijos Federacijos pilietybę, vaiko pilietybės atsisakymas negalimas, pridedamas notaro patvirtintas pareiškimas, kaip tai yra numatyta Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Pateiktame paaiškinime asmuo nurodo, kad nei Pilietybės įstatyme, nei pareiškėjoms išduotuose teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiuose pažymėjimuose nenurodyta, jog Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama tik kartu su vieno iš tėvų pilietybės įgijimu, todėl, anot pareiškėjų tėvo, kito asmens pilietybės įgijimo faktas negali turėti įtakos pareiškėjų teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą įgyvendinimui. Pateiktame paaiškinime asmuo taip pat pažymi, kad pareiškėjų motina šiuo metu neturi galimybės atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės ir įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę (dėl ekonominių, juridinių ir asmeninių priežasčių), ir šiuo metu nėra pateikusi prašymo dėl pilietybės (2019 m. pateikto prašymo dėl pilietybės nagrinėjimas baigtas).

62. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Pilietybės įstatymo 33 straipsnio 2 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“ 2 punktu, 2023 m. rugpjūčio 2 d. teikimu Nr. 23TR207 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“ vidaus reikalų ministrei siūlė netenkinti pareiškėjų prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nes jos neatitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

63. Vidaus reikalų ministrė 2023 m. rugpjūčio 25 d. priėmė įsakymą Nr. 1V-559 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“, kuriame, vadovaudamasi Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi bei 32 straipsnio 2 punktu, ir atsižvelgdama į Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. teikimą Nr. 23TR207 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“, nusprendė neatkurti pareiškėjoms Lietuvos Respublikos pilietybės.

64. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2569-596/2024 atmetė pareiškėjų skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Įsakymą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-977-502/2025 pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinimo ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra, taikytina pareiškėjoms, atitinka protingumo kriterijų, tačiau tokios išvados nepagrindė leistinais byloje surinktais, ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais (ABTĮ 56 str.). Dėl tokio procesinės teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiais administracinis teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta 2021 m. rugpjūčio 20 d. Rusijos vidaus reikalų ministerijos Sankt-Peterburgo miesto ir Leningrado srities vyriausiosios valdybos pranešimo Nr. 15/12-K-140-21 (ir jo vertimo), Įstatymo (ir jo vertimo), kuriais savo sprendimo išvadas grindė atsakovas. Akcentuota, kad pirmosios instancijos teismas tik pacitavo Migracijos departamento procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius, tačiau savarankiškai neatliko reikšmingų bylai aplinkybių tyrimo ir reguliavimo, taikytino pareiškėjų pilietybės atsisakymui, vertinimo.

65. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai (Pilietybės įstatymo 9 str. 2 d.).

66. Kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos, kurios yra Rusijos Federacijos pilietės, neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų sąlygų, todėl joms yra taikomas reikalavimas atsisakyti užsienio valstybės pilietybės.

67. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalį asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis; 3) vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti; 4) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės; 5) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis.

68. Pagal nagrinėjamu atveju aktualią Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės, t. y. nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar Rusijos Federacijos teisėje nustatytos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūros neatitinka protingumo kriterijų.

69. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad joms jau išduoti pažymėjimai dėl teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, t. y. jos jau turi realią teisę atkurti Lietuvos pilietybę, kadangi teisės atkurti pilietybę pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, todėl pažymėjimas nepatvirtina asmens atitikties Pilietybės įstatyme numatytos sąlygos pilietybei atkurti. Pažymėjimas išduodamas nežinant, ar asmuo atitiks visas sąlygas reikalingas pilietybei atkurti. Todėl pažymėjimas nėra valstybės garantija atkurti Lietuvos pilietybę ir pareiškėjų teiginys, kad jos jau turi realią teisę atkurti Lietuvos pilietybę yra nepagrįstas.

70. Pagrindinis pareiškėjų apeliacinio skundo teiginys dėl protingumo kriterijaus, kuris siejamas su Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo teisiniu reguliavimu, taip pat buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo, padarant pagrįstą išvadą, kad Rusijos Federacijos įstatymuose numatytos sąlygos dėl vaiko Rusijos Federacijos pilietybės netekimo / atsisakymo, kuomet kartu su nepilnamečiu vaiku Rusijos Federacijos pilietybės laisva valia turi netekti / atsisakyti ir vienas iš tėvų, t. y. vaiko pilietybės atsisakymas, t. y. tam tikrų valstybės ir vaiko abipusių teisių ir pareigų atsisakymas, yra siejamas su vieno iš tėvų abipusiu teisių ir pareigų atsisakymu, atitinka Pilietybės įstatyme minimus protingumo kriterijus. Akcentuotina, kad tai, jog Rusijos Federacijos teisinis reguliavimas atitinka protingumo kriterijus teismas vertino atsižvelgdamas ir į tai, kad vadovaujantis Rusijos Federacijos civilinio kodekso 21 straipsnio 1 punktu ir Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktu, pareiškėjos sulaukusios pilnametystės (18 metų) galėtų atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės pareiškėjų tėvams neatsisakant Rusijos Federacijos pilietybės, todėl darytina išvada, kad Rusijos Federacijos teisinis reguliavimas neatima iš pareiškėjų teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.

71. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad nei Pilietybės įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia kokiais kriterijais remiantis reikia vertinti, ar teisinis reglamentavimas atitinka protingumo kriterijus. Tai reiškia, kad Rusijos Federacijos įstatymo numatytos pilietybės netekimo procedūros protingumas yra vertinamojo pobūdžio. Byloje pateiktame 2021 m. rugpjūčio 20 d. Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Sankt-Peterburgo miesto ir Leningrado srities vyriausiosios valdybos pranešime Nr. 15/12-K-140-21, nurodyta, kad pagal Rusijos Federacijos Civilinio kodekso 21 straipsnio 1 punkto nuostatas, piliečio gebėjimas savo veiksmais įgyti ir įgyvendinti pilietines teises, sukurti sau civilines prievoles ir jas įvykdyti (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai sulaukus pilnametystės, tai yra sulaukus aštuoniolikos metų. Pagal Lietuvos teisę, taip pat vaikai tik sulaukę pilnametystės, t. y. sulaukę aštuoniolikos metų įgyja civilinį veiksnumą, t. y. fizinio asmens galėjimą savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Iki to, būtent tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą (Civilinio kodekso 3.163 str. 1 d.). Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad teisinis reguliavimas, kai vaiko pilietybės įgijimas / netekimas yra siejamas su vieno iš tėvų ar abiejų tėvų pilietybės įgijimu / netekimu, negali būti vertinamas kaip neprotingas. Šią išvadą pagrindžia ir Lietuvos teisinis reguliavimas, kadangi pagal Pilietybės įstatymo V skyriaus, reglamentuojančio vaikų iki 18 metų pilietybę, pasikeitus tėvų pilietybei, nuostatas, vaikų pilietybės įgijimas ar netekimas yra siejamas su jo vieno ar abiejų tėvų pilietybės įgijimu ar netekimu (pvz. jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja arba atkuria vienas iš vaiko tėvų ar abu tėvai, vaikas iki 14 metų taip pat įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis (27 str. 1 d.); jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka abu vaiko tėvai, Lietuvos Respublikos pilietybę įgiję natūralizacijos tvarka, vaikas iki 18 metų, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo ne gimdamas, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, išskyrus atvejus, kuriais Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs vaikas liktų be pilietybės (28 str. 2 d.).

72. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjų motinai išduota pažyma dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Nr. (15/3-15) 2P-223, užtikrina, kad jai, atsisakius Rusijos Federacijos pilietybės, galėtų būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Migracijos departamentas, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjų motina turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir laisva valia gali atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės ir tokiu būdu atitikti Rusijos Federacijos teisinio reglamentavimo numatytus kriterijus, tačiau to nepadaro tik dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių, o tai taip pat leidžia vertinti, kad Rusijos Federacijos teisinis reguliavimas, reglamentuojantis nepilnamečių vaikų pilietybės atsisakymą gali būti realiai įvykdytas ir atitinka protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįsti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad vertinant pareiškėjų teisę įgyvendinti Pilietybės įstatyme numatytą savarankišką, asmeninę teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, turėtų būti vertinamos ne jų tėvų priežastys, lemiančios jų tikslą neprarasti pilietybės, kadangi nagrinėjamu atveju, pareiškėjoms esant nepilnametėms, teisinis reguliavimas pareiškėjų pilietybės įgijimą / netekimą imperatyviai sieja su vieno iš tėvų ar abiejų tėvų pilietybės įgijimu / netekimu.

73. Pasisakant dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumento, kad Migracijos departamentas, prie prašymų dėl vaiko pilietybės esant pridėtiems notaro patvirtintiems pareiškimams, jog vaikai atsisako kitos valstybės pilietybės, turėjo įvertinti ar Rusijos Federacijos teisėje nustatytos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūros neatitinka protingumo kriterijų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikti pareiškėjų tėvų notaro patvirtinti pareiškimai, kuriuose nurodyta, kad sutinka, jog pareiškėjoms būtų panaikinta Rusijos Federacijos pilietybė, Migracijos departamento pagrįstai nebuvo vertinti, kadangi pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, minėtus dokumentus būtina pateikti ir juos reikia vertinti tik tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, o nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas konstatavo, kad Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra atitinka protingumo kriterijų.

74. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai paprašė pareiškėjų atstovo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjos atsisakė Rusijos Federacijos pilietybės, taip pat pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjoms yra įgyvendinama ir laikoma kaip atitinkanti protingumo kriterijus. Tai, kad pareiškėjos ir jų atstovai (tėvai) nesikreipė tiesiogiai dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo, vertinama kaip pačių pareiškėjų ir jų atstovų pasirinkimas.

75. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartyje nurodymus, tinkamai ir išsamiai įvertino 2021 m. rugpjūčio 20 d. Rusijos vidaus reikalų ministerijos Sankt-Peterburgo miesto ir Leningrado srities vyriausiosios valdybos pranešimą Nr. 15/12-K-140-21, atliko Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos teisinio reguliavimo vertinimą bei reikšmingų bylai aplinkybių tyrimą. Todėl atmetami, kaip nepagrįsti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo pateiktas išsamius vertinimus kodėl pilietybės atsisakymo procedūra atitinka protingumo kriterijus.

76. Nors pareiškėjos nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktomis išvadomis, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacine tvarka tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą atmetė. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Atsižvelgusi į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjos, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Pareiškėjos apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

77. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai (dėl daugybinės pilietybės, savarankiško pilietybės atsisakymo, tėvų tikslo vertinimo neprarasti pilietybės ir pan.) nebekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nebepasisakoma. Pastebėtina, kad Europos Žmogaus Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisingumo Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2452-442/2024).

78. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą pareiškėjų atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

79. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra priimtas ne pareiškėjų naudai, jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų S. K. (S. K.), T. K. (T. K.) ir V. K. (V. K.), atstovaujamų jų atstovo pagal įstatymą S. K. (S. K.), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė