fbbbbf23-baf1-4307-9179-b98a347f3b4e · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. eB2-780-642/2022 Proceso Nr. 2-57-3-00295-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3:3.4.3.7.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. spalio 28 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „O. B.“ atstovės nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „V“ skundÄ â€žDėl 2022 m. rugpjūčio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo“ UAB „O.

B.“ bankroto byloje, ieÅ¡kovas O L. A. AB (toliau – ieÅ¡kovas), suinteresuoti asmenys UAB „O L. B.", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Teismas n u s t a t ė : 1. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡kėlė uždarajai akcinei bendrovei „O. B.“ bankroto bylÄ , bankroto administratore paskyrė UAB „V”. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 19 d. 2. 2020 m. liepos 15 d. Klaipėdos apygardos teismas pripažino bankrutuojančiÄ uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „O likviduojama dėl bankroto.

3. LUAB „O. B.“ atstovė nemokumo administratorė UAB V pateikė teismui skundÄ â€žDėl 2022 m. rugpjūčio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo“. PraÅ¡o:1) panaikinti 2022 m. rugpjūčio 22 d. LUAB „O. B." kreditorių susirinkimo nutarimÄ 2-uoju darbotvarkės klausimu;

2) patvirtinti Å¡iÄ LUAB „O. B." turto pardavimo tvarkÄ : Reikalavimo teisę į A. G. (A. G.), pagal nemokumo administratoriaus pateiktÄ ieÅ¡kinį, kuris nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme (civ. bylos Nr. e2-238-613/2022), parduoti priverstine tvarka. Reikalavimo teisei parduoti organizuoti vieÅ¡as varžytynes. Pirmose varžytynėse pradinę reikalavimo teisių pardavimo kainÄ nustatyti lygiÄ 50000 Eur. Neįvykus pirmoms varžytynėms, antrose varžytynėse reikalavimo teisių pardavimo kainÄ nustatyti lygiÄ 25000 Eur. Neįvykus antroms varžytynėms, reikalavimo teises pardavinėti laisvu pardavimu ne varžytynėse, pradinę pardavimo kainÄ nustatant 10000 Eur. Reikalavimo teisių nepardavus per deÅ¡imt dienų, kaina kas deÅ¡imt dienų mažinti po 20 proc. nuo pradinės pardavimo kainos. Apie parduodamÄ reikalavimo teisę, skelbti internetinėje svetainėje www.skelbiu.It.

4. Nemokumo administratorė nurodė, kad 2020 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apygardos teismas pripažino atsakovės bankrotÄ tyčiniu. Nutartyje dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nutartyje teismas konstatavo, kad:

l) buvęs atsakovės direktorius A. G. organizavo atsakovės ir kitų su juo susijusių asmenų veiklÄ taip, kad atsakovės likvidus turtas (piniginės lėšos 900 000 USD sumai) bÅ«tų perkeltas į kitÄ bendrovę;

2) bendrovė, į kuriÄ lėšos buvo perkeltos, nevykdė jokios realios Å«kinės komercinės veiklos;

3) lėšos perkeltos dviem mokėjimo pavedimais, kurių bendra suma 900 000 USD;

4) sandoris, kurį tariamai vykdant lėšos buvo perkeliamos, galbūt yra fiktyvus;

5) Å¡ių veiksmų tikslas buvo panaikinti kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovės turtÄ (pinigines lėšas). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes ir kitÄ atsakovės bankroto proceso metu surinktÄ medžiagÄ , atsakovės nemokumo administratorė 2021 m. balandžio 8 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ buvusio atsakovės vadovo A. G. (užvesta civilinė byla Nr. e2-238- 613/2022) Ä® minėtÄ bylÄ trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisiniu statusu įstojo O O L. A. AB.

5. Nemokumo administratorė teigia, kad nors byla dėl žalos atlyginimo inicijuota dar 2021 m. balandžio 8 d., t. y. gerokai daugiau nei prieÅ¡ metus, iki Å¡io momento ji nėra iÅ¡nagrinėta. Byloje nepavyksta įteikti procesinių dokumentų atsakovui A. G., joje nebuvo paskirtas nei vienas teismo posėdis. Kadangi atsakovės bankroto procesas vyksta jau beveik 3 metus o bylos dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡nagrinėjimo terminas visiÅ¡kai nėra aiÅ¡kus, siekiant operatyvesnio bankroto bylos užbaigimo, atsakovės nemokumo administratorė suÅ¡aukė kreditorių susirinkimÄ , kuris įvyko 2022 m. liepos 11 d., kuriame atsakovės kreditoriams buvo pasiÅ«lyta spręsti reikalavimo teisės į A.

G. civilinėje byloje Nr. e2-238-613/2022 realizavimo klausimÄ bei nustatyti Å¡io turto pardavimo tvarkÄ . 2022 m. liepos 11 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nepriėmė sprendimo dėl reikalavimo teisių realizavimo 6. Nemokumo administratorė konstatuoja, kad nemokumo administratorė suÅ¡aukė dar vienÄ kreditorių susirinkimÄ , kuris įvyko 2022 m. rugpjūčio 22 d. Kreditoriams nepateikus visiÅ¡kai jokių argumentų ir pastabų dėl 2022 m. liepos 11 d. kreditorių susirinkimui pasiÅ«lyto nutarimo projekto 2-uoju darbotvarkės klausimu, bei vienam iÅ¡ trijų dalyvavusių kreditorių balsavus „už", 2022 m. rugpjūčio 22 d. kreditorių susirinkimui pateiktas analogiÅ¡kas pasiÅ«lymas dėl reikalavimo teisės pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.

Tačiau ir 2022 m. rugpjūčio 22 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nepriėmė sprendimo dėl reikalavimo teisių realizavimo – administratorės pasiÅ«lytas nutarimo projektas 2-uoju darbotvarkės klausimu nebuvo patvirtintas, o kitų siÅ«lymų nebuvo svarstyta ir priimta. Kaip ir 2022 m. liepos 11 d. kreditorių susirinkime, Å¡iuo atveju lemiamÄ reikÅ¡mę tam turėjo kreditoriaus O O L. A. AB balsavimas. Primintina, kad Å¡is kreditorius turi 89,46 proc. balsų nuo visų patvirtintų reikalavimų atsakovės bankroto byloje.

Kreditoriai O O L. A. AB ir UAB „O O L. B.", balsavę „prieÅ¡" administratorės pasiÅ«lymÄ , kreditorių susirinkime fiziÅ¡kai nedalyvavo, balsavo raÅ¡tu, o jokių klausimų, pastabų ir pasiÅ«lymų nepateikė.

7. Nemokumo administratorė aiÅ¡kina, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 3 straipsnio l punktas numato, jog efektyvumo principas, reiÅ¡kia, kad nemokumo procese turi bÅ«ti iÅ¡laikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausiÄ laikotarpį. Kreditorių susirinkime balsuojantys kreditoriai jokių pastabų ar balsavimo ,,prieÅ¡" motyvų nepateikia.

Kreditoriai taip pat nepateikia ir jokių alternatyvių pasiÅ«lymų, kuriuos bÅ«tų galima svarstyti. Tai reiÅ¡kia, jog jokia galimybė svarstyti vienokiÄ ar kitokiÄ turto pardavimo tvarkÄ neegzistuoja, visiÅ¡kai užkertant keliÄ tiek atsakovės turto pardavimo, tiek visam bankroto procesui. Be to, nemokumo administratorės pasiÅ«lyta turto pardavimo tvarka atitinka įstatyme numatytus kriterijus, atsakovės ir jos kreditorių teisėtus interesus. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl specifinio Atsakovo turto-iÅ¡ teisminio ginčo kildinamos reikalavimo teisės į Latvijos pilietį, oficialiai deklaravusį iÅ¡vykimÄ Ä¯ RusijÄ , besislapstantį nuo Lietuvoje vykdomo ikiteisminio tyrimo, pardavimo.

8. Nemokumo administratorė atkreipia dėmesį į tai, jog ginčijamoje turto pardavimo tvarkoje numatyta vykdyti pardavimÄ du kartus vieÅ¡ose varžytynėse. Varžytynės, kaip vienas iÅ¡ turto pardavimo bÅ«dų, laikomas skaidriausiu, taip pat užtikrinančiu didžiausios galimos kainos už turtÄ gavimÄ . Nepaisant Å¡ių privalumų, varžytynės turi ir trÅ«kumų - toks procesas turi finansinius kaÅ¡tus, be to, nėra operatyvus. Dėl to kreditoriams buvo siÅ«lyta nepardavus reikalavimo teisės dvejose varžytynėse, toliau pardavinėti jį laisvame pardavime, siekiant nevilkinti turto pardavimo ir atsakovės bankroto proceso. Taip pat kreditoriams buvo pateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas atitinkantys kainų mažinimo intervalai (20 proc.), siÅ«lomi trumpesni nei varžytynių vykdymo atskirų etapų terminai. Taigi pasiÅ«lyta turto pardavimo tvarka yra teisėta, skaidri bei atitinkanti visų bankroto proceso dalyvių teisėtus interesus.

9. Nemokumo administratorė, pasisakant dėl siūlytos pardavimo kainos, nurodo, jog nors nominali reikalavimo vertė ieškinio pareiškimo metu siekė 757 325,41 Eur, tačiau parduoti siūloma iš teisminio ginčo kildinamas teises, teisminis procesas gali turėti papildomų išlaidų, tikslus galutinis reikalavimo dydis teismo nėra patvirtintas, t. y. reikalavimo teisė nėra visiškai neginčijama ir apibrėžta, su ja yra susijusių rizikų. Be to, atsakovas yra Latvijos pilietis, todėl išieškojimo galimybės ir perspektyvos yra prastesnės nei Lietuvoje, taip pat pareikalausiančios papildomų kaštų.

Be to, nemokumo administratorės oficialiais duomenimis buvęs vadovas yra iÅ¡vykęs į RusijÄ ir yra ieÅ¡komas Lietuvos ikiteisminio tyrimo institucijų pareigų, kas patvirtina tiek ginčo eigos operatyvumo prasme, tiek skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo neperspektyvumÄ . Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad kreditoriams pasiÅ«lyta realizavimo kaina yra pagrįsta ir atitinkanti siÅ«lomo parduoti turto specifikÄ .

10. IeÅ¡kovas O O L. A. AB pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o atmesti. Nurodo, 2022 m. liepos 11 d. vyko atsakovės LUAB „O. B.“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo teisės pagal nemokumo administratoriaus pateiktÄ ieÅ¡kinį, kuris nagrinėjamas e. b. Nr. e2-238-613/2022, pardavimo. Nurodo, kad 2022 m. liepos 11 d. susirinkime dalyvavo trys kreditoriai. Už atsakovės nemokumo administratorės pateiktÄ pasiÅ«lymÄ dėl reikalavimo teisės perleidimo balsavo tik vienas kreditorius, kurio reikalavimų suma sudarė vos 1,22 proc.

Visi kiti kreditoriai balsavo prieÅ¡ pateiktÄ nutarimo projektÄ (98,78 proc.). IeÅ¡kovas, nesutikdamas su nemokumo administratorės pateiktu pasiÅ«lymu, taip pat balsavo prieÅ¡ pateiktÄ nutarimo projektÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo pozicija dėl nutarimo projekto nepagrįstumo nemokumo administratorės atstovui buvo paaiÅ¡kinta telefonu iki kreditorių susirinkimo. IeÅ¡kovas balsavo prieÅ¡ nutarimo projektÄ dėl reikalavimo teisės perleidimo, kadangi, prieÅ¡ priimant sprendimÄ dėl reikalavimo teisės perleidimo turėjo bÅ«ti tinkamai nustatyta visa bankrutuojančios bendrovės turto sudėtis, nes nuo to priklausė ketinamo perleisti reikalavimo realumas (galimai vietoje reikalavimo teisės turėtų bÅ«ti parduodamas kitas bankrutuojančios bendrovės turtas, t. y. dukterinės bendrovės akcijos į kurias galimai buvo investuota pervesta suma).

11. Ieškovo įsitikinimu, bankroto procesas neturėtų būti tik formali bendrovės likvidavimo procedūra ir neturėtų būti siekiama realizuoti tariamos reikalavimo teisės, iki tol tinkamai net nenustačius viso bankrutuojančios bendrovės turto sudėties, kai nuo to priklauso ketinamos perleisti reikalavimo teisės realumas. Šiuo atveju galimai vietoje reikalavimo teisės turėtų būti realizuojamas kitas atsakovės turtas (pvz., dukterinės bendrovės akcijos), tačiau nemokumo administratorė neatlikusi būtinų veiksmų ir tinkamai nenustačiusi atsakovės turto sudėties, formaliai vykdė pareigas ir siekė kiek galima greitesnio bankroto proceso užbaigimo, nors tai neatitiko kreditorių interesų ir bankroto proceso paskirties. 12. 2022 m. rugpjūčio 22 d. vyko dar vienas atsakovės kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo pateiktas tvirtinti analogiškas nutarimo projektas, kaip ir vykusio 2022 m. liepos 11 d. susirinkimo metu.

Ä®vertinus tai, kad teikiant nutarimo projektÄ nebuvo atsižvelgta į ieÅ¡kovo atstovo žodžiu iÅ¡dėstytus pastebėjimus, nebuvo pagrindo pritarti nemokumo administratorės pateiktam nutarimo projektui. Dėl to ieÅ¡kovas dar kartÄ balsavo prieÅ¡ nemokumo administratorės pateiktÄ nutarimo projektÄ . IeÅ¡kovo įsitikinimu, atsakovės nemokumo administratorė formaliai siekia užbaigti bankroto procedÅ«ras, nenorėdama gilintis į atsakovės turto sudėtį ir net nesiekdama nustatyti realios atsakovės turto sudėties, nors tai turėtų padaryti prieÅ¡ pereinant prie bankrutuojančios bendrovės turto realizavimo bankroto proceso metu.

13. Ieškovas teigia, kad 2021 m. balandžio 8 d. nemokumo administratorė pareiškė 757325,41 Eur (900000 USD) ieškinį buvusiam bendrovės direktoriui dėl žalos atlyginimo. Ieškinio faktinis pagrindas - 900000 USD piniginių lėšų pervedimas. Taigi, reikalavimo teisė civilinėje byloje Nr. e2-238-613/2022 į atsakovės buvusį direktorių A. G. yra kildinama iš 900000 USD lėšų pervedimo. Minėta reikalavimo teisė - tiksliau reikalavimo teisės realizavimo tvarka, yra šiuo metu nagrinėjamos bylos objektas.

14. IeÅ¡kovas konstatuoja, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu civilinėje byloje Nr. e2-238-613/2022 iÅ¡ A. G. buvo praÅ¡oma priteisti 900000 USD suma, kuri buvo pervesta 2014 m. balandžio mėnesį iÅ¡ Lietuvoje esančios atsakovės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo atidaryta AB „Swedbank", į Latvijoje esančiÄ atsakovės banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai leidžia spręsti, kad 900000 USD suma buvo pervesta galimai siekiant padidinti atsakovės valdomos bendrovės duomenys neskelbtini kapitalÄ . Tuo atveju, jeigu atsakovės pervesti 900.000 USD panaudoti atsakovės dukterinės bendrovės duomenys neskelbtini kapitalui padidinti, tai turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl kito atsakovės turto pardavimo bankroto proceso metu (t. y. dukterinės bendrovės akcijų), bet ne reikalavimo teisės pagal nemokumo administratoriaus pateiktÄ ieÅ¡kinį, kuris nagrinėjamas e. b. Nr. e2- 238-613/2022, pardavimo.

15. IeÅ¡kovas pažymi, kad nemokumo administratorė nesiekė nustatyti, kokiu tikslu buvo panaudoti 900000 USD ir ar atsakovė neįgijo kito turto už Å¡iÄ piniginių lėšų sumÄ (pvz., nesikreipė į duomenys neskelbtini kredito įstaigÄ dėl sÄ skaitos iÅ¡rašų pateikimo, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, ar OB dukterinė bendrovė gautas lėšas panaudojo akcinio kapitalo padidinimui). Nemokumo administratorė nesiekė nustatyti, koks turtas patenka į atsakovės turto masę, nors tokiÄ pareigÄ turėjo.

16. Suinteresuotas asmuo VMI pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Informavo, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. kreditorių susirinkimo metu, VMI balsavo „už“ BUAB „O. B.“ atstovo nemokumo administratorės pasiÅ«lytÄ 2-ojo darbotvarkės klausimo nutarimo projektÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: PraÅ¡ymas tenkintinas.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime (JANĮ 51, 52 straipsniai). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020 ir kt.).

Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę ginti savo interesus dalyvaudami kreditorių susirinkimuose ir balsuodami juose kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais (JANĮ 51 straipsnis, 43 straipsnio 1 punktas), taip pat skųsdami kreditorių susirinkimo nutarimus teismui (JANĮ 43 straipsnio 3 dalis).

18. JANÄ® 55 straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimÄ , jeigu jis priimtas pažeidžiant Å¡io įstatymo nuostatas ir Å¡is pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieÅ¡tarauja įstatymams arba pažeidžia prieÅ¡ šį sprendimÄ balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

19. Pažymėtina, jog nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes Å¡ie procedÅ«rų veiksmai reikÅ¡mingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ .

Teismas, nustatęs esminius procedÅ«rinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ , taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms JANÄ®, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020).

20. Pagal JANÄ® 45 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimo dienÄ esantys juridinio asmens kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas. Kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas (JANÄ® 49 straipsnio 4 dalis). Kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iÅ¡ anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė iÅ¡raiÅ¡ka yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos (JANÄ® 49 straipsnio 5 dalis).

Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis). Kreditoriai taip pat turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti iš anksto (JANĮ 51 straipsnio 3-4 dalys).

21. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad būtų pažeistos nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Kreditoriai šių procedūrų taip pat neginčijo.

22. JANÄ® 85 straipsnyje reglamentuota, kad juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis Å¡iais principais:

1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas;

2) didžiausios kainos principu, reiÅ¡kiančiu, kad turtÄ turi bÅ«ti siekiama parduoti už didžiausiÄ galimÄ kainÄ ;

3) turto apyvartos greičio principu, reiÅ¡kiančiu, kad turtas turi bÅ«ti parduodamas taip, kad bÅ«tų užtikrintas kuo greitesnis jo grÄ Å¾inimas į apyvartÄ ir vertės iÅ¡saugojimas.

23. Pagal JANÄ® 86 straipsnio 2 dalį juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus iÅ¡ varžytynių parduodamÄ turtÄ . Nemokumo administratorius siÅ«lo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainÄ , kartu pateikdamas siÅ«lomos turto pardavimo kainos pagrindimÄ . Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainÄ tvirtina kreditorių susirinkimas. Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, iÅ¡skyrus parduodamÄ iÅ¡ varžytynių turtÄ , pardavimui (JANÄ® 86 straipsnio 3 – 5 dalys).

Kreditorių susirinkimas turi teisę leisti turtÄ parduoti kitu negu iÅ¡ varžytynių bÅ«du (JANÄ® 44 straipsnio 8 punktas). 24. 9. 2022 m. rugpjūčio 22 d. kreditorių susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl reikalavimo teisių perleidimo. Nutarimo projektas: Reikalavimo teisę į A. G., pagal nemokumo administratoriaus pateiktÄ ieÅ¡kinį, kuris nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme (civilinė bylos Nr. e2-238-613/2022), siÅ«loma parduoti priverstine tvarka. Reikalavimo teisei parduoti organizuoti vieÅ¡as varžytynes.

Pirmose varžytynėse pradinę reikalavimo teisių pardavimo kainÄ nustatyti lygiÄ 50000 Eur kainai. Neįvykus pirmoms varžytynėms, antrose varžytynėse reikalavimo teisių pardavimo kainÄ nustatyti lygiÄ 25000 Eur kainai. Neįvykus antroms varžytynėms, reikalavimo teises pardavinėti laisvu pardavimu ne varžytynėse, pradinę pardavimo kainÄ nustatant 10000 Eur. Reikalavimo teisių nepardavus per deÅ¡imt dienų, kainÄ kas deÅ¡imt dienų mažinti po 20 proc. nuo pradinės pardavimo kainos.

Apie parduodamÄ reikalavimo teisę, skelbti internetinėje svetainėje www.skelbiu. It. Nemokumo administratorė pridėjo paaiÅ¡kinimus dėl reikalavimo teisės perleidimo bÅ«do, eigos. Nutarimas nepriimtas, nes ieÅ¡kovas balsavo prieÅ¡. IeÅ¡kovas balsavo raÅ¡tu biuleteniu, nenurodė nepritarimo motyvų. IeÅ¡kovas atsiliepime į skundÄ nurodo galimus civilinė bylos Nr. e2-238-613/2022 nagrinėjimo variantus, galimas atsakovės finansines operacijas su trečiaisiais asmenimis, tačiau Å¡iems argumentams nepateikia įrodymų.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetencijÄ arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas bÅ«tinųjų procedÅ«rų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedÅ«rų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais iÅ¡skirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimÄ .

Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumÄ , veiksmus (neveikimÄ ), jų priimamų sprendimų įtakÄ operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarkÄ ir pradinę parduodamo turto kainÄ . Tam turi bÅ«ti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-313/2017).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dar 2019 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡kėlė uždarajai akcinei bendrovei „O. B.“ bankroto bylÄ . Bankroto procesas yra užsitęsęs (vyksta daugiau kaip 3 metus), bankroto byla nėra užbaigta, nes atsakovės vadovui iÅ¡kelta civilinė byla Nr. e2-238-613/2022 dėl žalos priteisimo. Å ios bylos atsakovas iÅ¡vykęs į Rusijos FederacijÄ , procesinių dokumentų įteikimas - abejotinas, ieÅ¡kinio patenkinimo galimybės- nežinomos, bylos nagrinėjimo trukmė- neaiÅ¡ki.

Teismas pripažįsta, kad bankroto proceso greitumo ir operatyvumo principai nenusveria teisės į teisingÄ bankroto procesÄ , kreditorių teisėtų lÅ«kesčių užtikrinimo principų. Tačiau nagrinėjamu atveju užtrukęs ir neaiÅ¡ku, kiek laiko truksiantis civilinės bylos Nr. e2-238-613/2022 nagrinėjimas, neatitinka kreditorių teisėtų lÅ«kesčių. O ir ilguoju periodu iÅ¡nagrinėjus minėtÄ civilinę bylÄ , abejotinas žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ asmens, iÅ¡vykusio į Rusijos FederacijÄ .

Teismas abejoja, ar bus užtikrintas kreditorių teisėtų lÅ«kesčių principas, neapibrėžtÄ terminÄ nagrinėjant bankroto bylÄ .

27. Kreditoriai susirinkime nepateikė kitokios reikalavimų teisių pardavimo tvarkos. Kreditorė VMI, atstovaujanti valstybę, balsavo „už“ nemokumo administratorės pasiÅ«lytÄ pardavimo tvarkÄ , kitaip tariant, nenustatė, kad reikalavimų teisių pardavimo tvarka, bÅ«tų pažeisti valstybės interesai.

28. Teismas tai pat yra tos nuomonės, kad nemokumo administratorės pasiÅ«lyta teisių pardavimo tvarka atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijus.

29. Įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų procesinių dokumentų turinį bei byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „O. B.“ atstovės nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės V skundas „Dėl 2022 m. rugpjūčio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas n u t a r i a : tenkinti atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „O.

B.“ atstovės nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės V skundÄ â€žDėl 2022 m. rugpjūčio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo“. Panaikinti 2022 m. rugpjūčio 22 d. likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „O. B." kreditorių susirinkimo nutarimÄ 2-uoju darbotvarkės klausimu. Patvirtinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „O. B." turto pardavimo tvarkÄ : Reikalavimo teisę į A. G. (A. G.), pagal nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „V“ pateiktÄ ieÅ¡kinį, kuris nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme (civilinė bylos Nr. e2-238-613/2022), parduoti priverstine tvarka.

Reikalavimo teisei parduoti organizuoti vieÅ¡as varžytynes. Pirmose varžytynėse pradinę reikalavimo teisių pardavimo kainÄ nustatyti lygiÄ 50000 Eur. Neįvykus pirmoms varžytynėms, antrose varžytynėse reikalavimo teisių pardavimo kainÄ nustatyti lygiÄ 25000 Eur. Neįvykus antroms varžytynėms, reikalavimo teises pardavinėti laisvu pardavimu ne varžytynėse, pradinę pardavimo kainÄ nustatant 10000 Eur. Reikalavimo teisių nepardavus per deÅ¡imt dienų, kaina kas deÅ¡imt dienų mažinti po 20 proc. nuo pradinės pardavimo kainos.

Apie parduodamÄ reikalavimo teisę, skelbti internetinėje svetainėje www.skelbiu.It. Nutartį per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirÄ jį skundÄ per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja Danutė Žvinklytė