2024-12-18 Nr. AB-18416-3-61-3-08492-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-845-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08492-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2023 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti jo 2023 m. rugpjūčio 30 d. prašymą (Aplinkos ministerijoje registruotą 2023 m. rugpjūčio 31 d., reg. Nr. D6-815) ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog laikydamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų terminų 2023 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. D8(E)-5125 (toliau – ir Raštas) išnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 30 d. prašymą. Atsakovas Raštą išsiuntė pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 4 d. prašyme nurodytu el. pašto adresu. Kartu su Raštu pareiškėjui išsiuntė Aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. AMP1-108 nuorašą. Tuo pagrindu atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Pareiškėjas 2024 m. spalio 28 d. pateikė teismui prašymą dėl skundo atsisakymo.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 28 d. nutartimi priėmė pareiškėjo J. K. atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui Aplinkos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė; pareiškėjo prašymo dėl 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas netenkino, bei išaiškino pareiškėjui, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo įstatymo suteikta teise atsisakyti skundo. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių tvirtinti, jog pareiškėjo atsisakymas nuo skundo prieštarautų įstatymui ar viešajam interesui arba pažeistų kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo J. K. atsisakymas nuo skundo priimtas ir administracinė byla Nr. eI2-2693-983/2024 nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 str. 2 d.).

Pareiškėjas taip pat teismo prašė priteisti iš atsakovo 1 650 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas atsakymą į Raštą gavo tik su atsiliepimu 2023 m. gruodžio 7 d., todėl už patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą yra atsakingas atsakovas, kuriam ir tenka pareiga jas atlyginti. Pažymėjo, kad Dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje (toliau – ir DBSIS) yra nurodytas tik veiksmas – siųsti dokumentą el. paštu, tačiau kad dokumentas buvo išsiųstas duomenų nėra.

Teismas pažymėjo, kad tam, jog pareiškėjas įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį yra būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėjas tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-660-415/2023, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-52-602/2022).

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundą teismas priėmė nagrinėti 2023 m. lapkričio 23 d., o atsakovas 2023 m. gruodžio 7 d. pateikė atsiliepimą į skundą. Iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų buvo matyti, jog Aplinkos ministerija 2023 m. rugsėjo 4 d. Raštu išnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 30 d. prašymą. Atsakovas Raštą išsiuntė pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 4 d. prašyme nurodytu el. pašto adresu. Kartu su Raštu pareiškėjui išsiuntė Aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. AMP1-108 nuorašą. Atsakovas siekdamas patvirtinti šias aplinkybes, t. y., jog atsakymą pateikė laikydamasis VAĮ įstatyme nustatytų terminų, 2023 m. gruodžio 20 d. pateikė į bylą papildomus dokumentus, iš kurių turinio buvo matyti, jog atsakovas kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris nurodė, jog „vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. vasario 28 d., įsakymu Nr. 1V-177 „Dėl dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 18.2.22. punktu, DBSIS duomenų bazėje saugomi ir tvarkomi: duomenys apie su dokumentu atliktus veiksmus (veiksmo tipas, laikas, kas tą veiksmą atliko). Remiantis Nuostatų 20.10 punktu, vienas iš DBSIS funkcinės struktūros posistemių yra audito posistemis, skirtas veiksmų, atliktų su DBSIS, stebėsenai. Skiltyje „Veiksmas: [rdo] Siųsti dokumentą el. paštu“, reiškia, jog buvo atliktas veiksmas: paspaustas mygtukas siųsti dokumentą. Tai nekelia abejonių dėl naudotojo atliktų veiksmų ir dokumento išsiuntimo atitinkamu el. pašto adresu“.

Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, darė išvadą, jog atsakymas pareiškėjui buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytu el. pašto adresu 2023 m. rugsėjo 4 d. 15:13:03. Iš pateiktų duomenų taip pat buvo matyti, jog el. laišku buvo išsiųstas 2023 m. rugsėjo 4 d. raštas Nr. D8(E)-5125 bei pateiktas Aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. AMP1-108 nuorašas.

Teismo vertinimu, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui. Atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis teismas nustatė, kad atsakovas į pareiškėjo reikalavimus, išdėstytus 2023 m. rugpjūčio 30 d. prašyme, iš esmės atsakė dar 2023 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. D8(E)-5125 (skundas teismui pateiktas 2023 m. spalio 3 d.), t. y. iki kreipimosi į teismą.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui dar prieš pateikiant skundą teismui, atsakovas jau buvo pateikęs atsakymą į pareiškėjo prašymą, todėl atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis ir teisės aktų nuostatas, pareiškėjo prašymas dėl 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismo nebuvo tenkintas.

III. Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo prašymas dėl 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintas, ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o neperdavus, pakeisti ir priteisti jam iš atsakovo Aplinkos ministerijos 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo visas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas susijusias su atskirojo skundo surašymu, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad ginčija tik teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, todėl ir motyvus išdėsto tik dėl šios teismo nutarties dalies. Pirmiausiai, pareiškėjas pabrėžia, kad šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-671-815/2023 pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį panaikino, kas reiškia jog sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė visai (nutartis šioje dalyje yra be jokių motyvų). Todėl priteisiant pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas už atskirąjį skundą ir šioje dalyje skundžiama teismo nutartis keistina.

Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1114 „Dėl dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos paslaugų naudojimo“ 4.3. papunkčiu pavedė Vidaus reikalų ministerijai iki 2022 m. sausio 31 d. patvirtinti DBSIS paslaugų teikimo sąlygų, įskaitant asmens duomenų tvarkymą, aprašą. Pareiškėjo tvirtinimu, apie šį aprašą patvirtinantį, kad DBSIS nėra elektroninis paštas ir neatlieka elektroninio pašto funkcijų Aplinkos ministerija nutyli, o jo nuostatų nepagrįstai netaikė ir teismas, nors pareiškėjas posėdžio metu ir prašė taikyti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos. Aplinkybę, kad Raštas su įsakymu pareiškėjui (jo atstovui) buvo įteikti privalo įrodyti Aplinkos ministerija, o ne pareiškėjas (jo atstovas) turi įrodyti, kad šių dokumentų negavo. Apie siunčiamo dokumento (šiuo atveju įsakymo) pateikimą, įsitikinti privalėjo būtent siuntėjas atsakovas, nes kaip nurodo ir Informatikos ir ryšių departamentas 2023 m. gruodžio 18 d. el. laiške (pateiktas su Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 20 d. raštu), siunčiamas dokumentas galėjo būti neišsiųstas ir dėl netinkamai įvesto el. pašto adreso (atsakovo darbuotojo klaidos), ko teismas nevertino visai. Tačiau Aplinkos ministerija neva siųsto el. laiško gavimo patvirtinti net neprašė, neskambino ir nerašė SMS, taip pat nesiūlė atvykti atsakymo atsiimti pačiam pareiškėjui, nesiuntė atsakymo paštu ar registruotu paštu, neįteikė pristatant asmeniškai ar į kontorą betarpiškai, kaip neteikė ir kitais galimas būdais (elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai).

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl neva atsakymo pareiškėjui išsiuntimo pareiškėjo nurodytu el. pašto adresu 2023 m. rugsėjo 4 d. (beje, pareiškėjo ir el. pašto adresas visai kitas) padarė tik paraidžiui perrašęs (nukopijavęs) Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 20 d. rašto dalį, dar ir su teiginiu, jog taip nurodė Informatikos ir ryšiu departamentas, nors departamentas to net nenurodė.

Pareiškėjas nurodo, kad kaip matyti iš Informatikos ir ryšiu departamento 2023 m. gruodžio 18 d. el. laiško, departamentas vadovavosi Nuostatų tik 20.10 papunkčiu bei fiksavo tik tai, kad su dokumentu turėjo būti įvykdytas DBSIS veiksmas – pavesta išsiųsti dokumentą el. paštu (komanda išsiųsti ir faktinis išsiuntimas yra ne tapatūs, o visiškai skirtingi veiksmai). Tačiau, kad atsakovas išsiuntė, tokių duomenų departamentas nematė ir nefiksavo, todėl jų ir nėra byloje.

Pareiškėjas akcentavo, jog Aplinkos ministerija 2023 m. gruodžio 20 d. rašte patvirtino, kad neturi ir negali pateikti Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 4 d. 15:13:03 išsiųsto elektroninio laiško iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į pareiškėjo atstovo advokato T. U. el. paštą adresu (duomenys neskelbtini). Be to, teismas netyrė ir nevertino kas yra dokumentų valdymo sistema (šiuo atveju DBSIS) ir kas yra elektroninis paštas, bei kuo jie skiriasi ir dėl to nutartyje nepasisakė visai. Tai, kad DBSIS savaime nėra ir elektroninis paštas, įrodo ir pareiškėjo su 2023 m. gruodžio 12 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktas į bylą iš el. pašto (duomenys neskelbtini) gautas iš kitos institucijos su pateikiamais dokumentais el. laiškas ir jo plėtinys.

Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai taikė, o tiksliau nepagrįstai netaikė ir Nuostatų 1 punkte, 5 punkte, 8.1., 8.2. papunkčiuose ir 20 punkte nustatyto teisinio reguliavimo bei nepagrįstai netyrė ir nevertino byloje esančių pareiškėjo su 2023 m. gruodžio 12 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktų dokumentų (įrodymų, kad DBSIS nėra ir elektroninis paštas) reikšmės visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais, tai ir dėl to netinkamai (klaidingai) vertinęs vien tik Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 20 d. rašto dalį padarė netinkamas (klaidingas) išvadas dėl atsakymo pareiškėjui išsiuntimo. Taigi, atsakovui nepateikus Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 4 d. 15:13:03 išsiųsto elektroninio laiško iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į pareiškėjo atstovo advokato T. U. el. paštą adresu (duomenys neskelbtini) atsakovas neįrodė, kad pareiškėjo prašomą įsakymą jam pateikė būtent 2023 m. rugsėjo 4 d. dieną, o ne 2023 m. gruodžio 7 d. tik su atsiliepimu.

Pareiškėjo nuomone, aktualu ir tai, kad iš pridedamos (atsiliepimo 4 priedas) DBSIS labai siauros iškarpos matyti, jog jos grafa „Numatomi išsiuntimo būdai“ net nėra užpildyta, ko teismas taip pat nevertino. Be to, jeigu atsakovo Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriaus vyriausioji specialistė R. P., gavusi pavedimą išsiųsti Raštą su įsakymu, DBSIS ir atžymėjo kaip išsiųsta iš el. pašto (duomenys neskelbtini), tačiau tai visiškai nereiškia, kad ji faktiškai ir išsiuntė (tokio el. laiško byloje nėra). Pareiškėjo įsitikinimu, Aplinkos ministerijai neįrodžius, kad pareiškėjo prašomą įsakymą jam pateikė 2023 m. rugsėjo 4 d. (pareiškėjas nurodo, kad jį gavo tik su atsiliepimu), dėl pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų yra atsakinga būtent Aplinkos ministerija, kuriai ir tenka pareiga jas atlyginti, kaip tokiu atveju išaiškinta ir suformuotoje administracinių teismų praktikoje (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-365-556/2019; 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-214-525/2019; 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-130-438/2019; 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010 ir kt.). Identišku atveju dėl vilkinimo, analogiškai jau yra nustatęs ir nutaręs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-214-525/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-130-438/2019, o panašiu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-10159-484/2023 ir kt. Pareiškėjo nuomone, nurodytas teisinis reguliavimas ir aptarta suformuota administracinių teismų praktika, sudaro pagrindą išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai skundžiamą teismo nutartį ginčo dalyje panaikinti arba pakeisti bei pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, paliekant nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių teisės aktų nuostatų, kurios įpareigotų Aplinkos ministeriją papildomais būdais tikrinti išsiųsto el. laiško gavimą, teigia, kad į pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 30 d. pateiktą prašymą buvo atsakyta laikantis VAĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka – tokiu pat būdu, kaip ir buvo gautas prašymas, t. y. el. paštu, 2023 m. rugsėjo 4 d. 15:13:03 išsiunčiant Raštą. Atsakovas pažymėjo, kad Aplinkos ministerija visus dokumentus rengia ir siunčia naudojantis DBSIS, nėra duomenų, kad siunčiami el. laiškai nepasiektų adresatų, priešingai visi turimi ir teismui pateikti duomenys rodo, kad DBSIS tikrai išsiuntė el. laišką nurodytam adresatui. Tačiau pažymėjo, kad DBSIS negali užtikrinti, kad el. paštu siunčiami dokumentai adresatą pasieks. Taip pat DBSIS negali užtikrinti ir prisiimti atsakomybės už adresato pašto paslaugų teikėjo galimus veiklos sutrikimus, taikomas apsaugos priemones (pvz. filtravimą ir / ar blokavimą) bei paties adresato, kai jam skirti el. laiškai tiesiog nepristatomi dėl perpildytos pašto dėžutės. Taigi, atsakovas sutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjui dar prieš pateikiant skundą teismui, Aplinkos ministerija jau buvo pateikusi atsakymą į pareiškėjo prašymą, todėl atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis ir teisės aktų nuostatas, pareiškėjo prašymas dėl 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstai netenkintas.

Aplinkos ministerijos nuomone, pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, neparemtas jokiais įrodymais ir nėra jokio teisinio pagrindo jo tenkinti, bei priteisti bylinėjimo išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui dar prieš pateikiant skundą teismui, atsakovas jau buvo pateikęs atsakymą į pareiškėjo prašymą, todėl atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis ir teisės aktų nuostatas, pareiškėjo prašymas dėl 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismo nebuvo tenkintas.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo dalį, kuria nepriteistos jam bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjo teigimu, teismas nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, kadangi būtent Aplinkos ministerijai neįrodžius, kad pareiškėjo prašomą įsakymą jam pateikė 2023 m. rugsėjo 4 d. (pareiškėjas nurodo, kad jį gavo tik su atsiliepimu), dėl pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų yra atsakingas atsakovas, kuriam ir tenka pareiga jas atlyginti.

ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį; teismas nepriima pareiškėjo skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Atitinkamai teismas turi teisę nutraukti bylą, jeigu skundą padavęs asmuo atsisakė skundo (ABTĮ 103 str. 4 p.).

Visų pirma, pažymėtina, jog ABTĮ nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tam, kad pareiškėjas įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėjas tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-52-602/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-141-556/2022; 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-660-415/2023).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsisakė skundo, pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundo atsisakymą ir nutraukė bylą. Taigi ginčo dėl pirmosios ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos nėra. Ginčas kyla dėl antrosios aptariamos teisės normos taikymo sąlygos, t. y. ar šiuo atveju Aplinkos ministerija geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2023 m. spalio 3 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo J. K. skundą atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-671-815/2023 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti 2023 m. lapkričio 23 d., o atsakovas 2023 m. gruodžio 7 d. pateikė atsiliepimą į skundą. Iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų nustatyta, jog Aplinkos ministerija Raštu išnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 30 d. prašymą. Atsakovas Raštą išsiuntė pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 4 d. prašyme nurodytu el. pašto (duomenys neskelbtini) adresu. Kartu su Raštu pareiškėjui buvo išsiųstas Aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. AMP1-108 nuorašas.

VAĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas.

Vadovaujantis Nuostatų 18.2.22. punktu, DBSIS duomenų bazėje saugomi ir tvarkomi: duomenys apie su dokumentu atliktus veiksmus (veiksmo tipas, laikas, kas tą veiksmą atliko). Remiantis Nuostatų 20.10 punktu, vienas iš DBSIS funkcinės struktūros posistemių yra audito posistemis, skirtas veiksmų, atliktų su DBSIS, stebėsenai.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas, siekdamas patvirtinti aplinkybę, jog Raštas su įsakymu pareiškėjui buvo išsiųstas 2023 m. rugsėjo 4 d., pateikė informaciją gautą iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, veiksmų atliktų DBSIS paaiškinimus ir papildomus dokumentus. Iš DBSIS audito įrašų nustatyta, kad skiltyje „Veiksmas: [rdo] Siųsti dokumentą el. paštu“, buvo atliktas veiksmas: paspaustas mygtukas siųsti dokumentą. Taigi, tai patvirtina, kad DBSIS naudotojas atliko veiksmus ir dokumentą išsiuntė atitinkamu el. pašto adresu. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo galimas Rašto negavimo priežastis (netinkamas el. paštas, atsakovo darbuotojo klaida), tačiau iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad tokių aplinkybių DBSIS nebuvo užfiksuota.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodomi argumentai, jog Aplinkos ministerija nepatvirtino, jog el. laišką pareiškėjas gavo (neprašė, neskambino ir nerašė SMS, taip pat nesiūlė atvykti atsakymo atsiimti pačiam pareiškėjui, nesiuntė atsakymo paštu ar registruotu paštu, neįteikė pristatant asmeniškai ar į kontorą betarpiškai) ir tik iš atsiliepimo pareiškėjas sužinojo apie Raštą, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad atsakovas elgėsi neapdairiai, nerūpestingai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas. Asmuo, manydamas, jog jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą ir pats renkasi gynybos būdus. Pareiškėjas pats pasirinko atitinkamą savo teisių gynybos / realizavimo būdą bei, iš esmės, veikė savo rizika dalyvaudamas byloje, o ne kreipdamasis į atsakovą dėl Rašto pateikimo, būtent pareiškėjo subjektyvus ginčo situacijos vertinimas nulėmė tai, kad byloje buvo pateiktas atsisakymas nuo skundo ir administracinė byla nutraukta.

Įvertinus byloje esančius pateiktus papildomus dokumentus ir paaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakymas pareiškėjui buvo išsiųstas pareiškėjo atstovo 2023 m. rugpjūčio 30 d. prašyme nurodytu el. pašto (duomenys neskelbtini) adresu 2023 m. rugsėjo 4 d. 15:13:03, kartu su Aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. AMP1-108 nuorašu, dar iki pareiškėjo kreipimosi į teismą (skundas teismui pateiktas 2023 m. spalio 3 d.).

Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nes Aplinkos ministerija ėmėsi pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 30 d. prašymo nagrinėjimo ir 2023 m. rugsėjo 4 d. pateikė atsakymą (Raštą ir įsakymo nuorašą), laikydamasis VAĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos – tokiu pat būdu, kaip ir buvo gautas prašymas, t. y. el. paštu.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju atsakovas pareiškėjo skundą patenkino geruoju. Nenustačius antrosios būtinos ABTĮ 40 straipsnio 2 daliai taikyti sąlygos, t. y., kad šioje byloje pareiškėjo skundas buvo patenkintas geruoju, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, nenukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Netenkinus atskirojo skundo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius