fbba1e08-7ead-4866-8d5b-e13dba127de3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1044-516/2018 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-888-2014-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.13. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės ,,Freda“ ir atsakovės Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO.

KG apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1222-343/2018 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Freda“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO. KG (trečiasis asmuo – Ergo Versicherung AG) dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Freda“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO. KG 145 478,63 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡ atsakovės nuo 2008 m. pirkdavo produkcijÄ baldams gaminti ir už prekes atsiskaitydavo pagal pateiktas sÄ skaitas. Å alys, be užsakymų ir užsakymų patvirtinimų bei sÄ skaitų faktÅ«rų, pasiraÅ¡ydavo ir ilgalaikius susitarimus, kuriuose susitardavo dėl apmokėjimo terminų, atsakovės gaminamų produktų asortimento bei jų kainų. Tokie susitarimai tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡yti 2008 ir 2012 metais, kurie galiojo 12 mėnesių. 2010 m. vasario 11 d. ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės užsakė 19 mm pločio ir 1 mm storio bei 21 mm pločio bei 1 mm storio baltos ir juodos spalvos ABS briaunų. IeÅ¡kovės pateiktÄ užsakymÄ atsakovė patvirtino 2010 m. vasario 18 d. užsakymo patvirtinimu, o produkcijÄ ieÅ¡kovei pristatė 2010 m. sausio 21 d., vasario 18 d. ir kovo 5 d. IÅ¡ atsakovės įsigytÄ produkcijÄ ieÅ¡kovė panaudojo „Udden“ serijos baldams pagaminti. Baldus ieÅ¡kovė pardavė AB „Ikea of Sweden“.

3. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2012 m. sausio 20 d. gavo AB „Ikea of Sweden“ (toliau – ir Ikea) pretenzijÄ dėl ieÅ¡kovės pagamintų „Udden“ serijos baldų kokybės. 2012 m. sausio 30 d. ieÅ¡kovė pateikė pretenzijÄ atsakovei, informuodama apie nuostolius dėl atsakovės parduotų nekokybiÅ¡kų prekių. 2013 m. kovo mėnesį Ikea grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei dalį brokuotos produkcijos. KitÄ brokuotos produkcijos dalį Ikea sunaikino savo sÄ skaita, nes ji iÅ¡ Lietuvos jau buvo eksportuota į kitas Å¡alis.

PrieÅ¡ ieÅ¡kovei sunaikinant grÄ Å¾intÄ brokuotÄ produkcijÄ , antstolio 2013 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuoti ieÅ¡kovei grÄ Å¾intos produkcijos kiekiai bei užfiksuota, kad iÅ¡ atsakovės pirktos briaunos, kurios buvo panaudotos baldams gaminti, yra atÅ¡okusios. Kleiberit 2012 m. liepos 25 d. atliktoje ekspertizėje konstatuota, kad briaunų atsiklijavimo nuo plokščių priežastis lėmė gamintojo neteisingai pasirinktas primeris ir tai, jog ant briaunų buvo nepakankamas primerio kiekis. 2012 m. lapkričio 15 d. nepriklausomo TŪV Rheinland LGA Products GmbH eksperto iÅ¡vadoje taip pat fiksuota, kad ant briaunų esantis primeris nebuvo funkcionalus, o briaunų atsiklijavimo priežastis lėmė bÅ«tent Å¡io primerio defektas.

Atsižvelgdama į ekspertų iÅ¡vadas, 2013 m. rugsėjo 13 d. ieÅ¡kovė atsakovei pateikė pretenzijÄ , reikalaudama atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl nekokybiÅ¡kų briaunų. Atsakovė į pretenzijÄ neatsakė, tačiau informavo, kad Å¡i pretenzija buvo perduota atsakovės draudimo kompanijai Ergo Versicherung AG. Vėliau, atsakovės praÅ¡ymu, brokuotų briaunų pavyzdžiai buvo persiųsti draudimo kompanijai. Atsakovės draudimo kompanija 2013 m. spalio 17 d. informavo ieÅ¡kovę, kad pagal atsakovės atliktus vidinius tyrimo rezultatus briaunos buvo kokybiÅ¡kos.

IÅ¡ atsakovės draudimo kompanijos 2014 m. sausio 28 d. buvo gauti 2014 m. sausio 27 d. HQM induserv GmbH (toliau – ir HQM) atlikti laboratorijos tyrimo rezultatai, kuriais remdamasi atsakovės draudimo kompanija pareiÅ¡kė, kad atsakovės briaunoms naudotas primeris buvo kokybiÅ¡kas, o ieÅ¡kovė netinkamai priklijavo briaunas. 2014 m. birželio 24 d. raÅ¡tu atsakovės draudimo kompanija atsisakė geranoriÅ¡kai spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ ir atmetė ieÅ¡kovės pateiktÄ pretenzijÄ .

4. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartyje Å¡ioje byloje nustatyti prejudicinę reikÅ¡mę turintys faktai ir aplinkybės – buvo konstatuota atsakovės kaltė dėl nekokybiÅ¡kų prekių pateikimo, tai, kad dėl Å¡ių neteisėtų atsakovės veiksmų ieÅ¡kovė yra patyrusi nuostolių, kurių dydį turi nustatyti pirmosios instancijos teismas. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad didžiausiÄ dalį patirtų nuostolių sudaro AB „Ikea of Sweden“ neiÅ¡mokėta 101 604,46 Eur suma už pagamintus ir vėliau privalomai sunaikintus gaminius (baldus).

Antra, ieÅ¡kovė patyrė 11 579,52 Eur nuostolius dėl brokuotų ir neparduotų gaminių sunaikinimo. Trečia, baldų su defektais nuvežimo sunaikinti ir sunaikinimo kaÅ¡tai, kurių suma yra 3 417,52 Eur. Ketvirta, ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ sudaro iÅ¡laidos, susijusios su brokuotų baldų sandėliavimu laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., Å¡ių iÅ¡laidų suma – 4 138,72 Eur. Penkta, briaunų pavyzdžių siuntimas ekspertizės bendrovei sudaro 142,82 Eur.

Å eÅ¡ta, ekspertizės iÅ¡laidas sudaro 2 400 Eur. Septinta, ieÅ¡kovei privalant skubiai įvykdyti užsakymÄ ir nenorint mokėti baudų, teko įsigyti pakaitines briaunas, kurios kainavo daugiau, negu buvo mokėta už pirmesnes briaunas ir skirtumÄ sudaro 16 459,75 Eur suma. AÅ¡tunta, ginčo sprendimo ikiteisminiu bÅ«du metu ieÅ¡kovė privalėjo naudotis advokatų pagalba, už kuriÄ sumokėjo 23 070,62 Eur. IeÅ¡kovė taip pat paaiÅ¡kino, kad ji yra neapmokėjusi atsakovės sÄ skaitų Nr. 3202883, 3203373, 3203341, kurių bendra suma sudaro 17 334,78 Eur, todėl ieÅ¡kovė atliko prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ ir 17 334,78 Eur sumažino atsakovės įsiskolinimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 135 293,70 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 22 763,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, o trečiajam asmeniui iÅ¡ ieÅ¡kovės 394,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; bylos dalį dėl 2 577,96 Eur priteisimo, ieÅ¡kovei atsisakius ieÅ¡kinio dalies, nutraukė, o likusiÄ dalį ieÅ¡kinio atmetė.

6. Teismas akcentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartyje jau padarė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad briaunų atsiklijavimas įvyko dėl atsakovės netinkamo grunto panaudojimo, taigi, atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiÅ¡kė tuo, jog ji panaudojo netinkamÄ gruntÄ briaunų gamyboje, netinkamai pagamintas, t. y. nekokybiÅ¡kas briaunas, pardavė ieÅ¡kovei. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat sprendė, kad pirkėjas (ieÅ¡kovė) turi teisę iÅ¡ pardavėjo (atsakovės) reikalauti nuostolių dėl nekokybiÅ¡ko daikto įsigijimo atlyginimo. Taigi, ieÅ¡kovės nuostoliai dėl iÅ¡brokuotų baldų yra atsakovės veiksmų – patiektų brokuotų briaunų, kurios buvo panaudotos iÅ¡brokuotų baldų gamyboje, rezultatas.

7. Pasisakydamas dėl priteistinų nuostolių sumos, teismas, visų pirma, nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovė yra atsakinga už iÅ¡brokuotÄ produkcijÄ , taip pat ir už baltas spinteles, todėl teismas sprendė, kad yra įrodyta, jog atsakovė patiekė tiek baltos, tiek juodos spalvos brokuotas briaunas ir ji yra atsakinga už broko padarinius. Bendra brokuotų spintelių kaina yra 101 604,46 Eur. Ikea Å¡ios sumos nesumokėjo ieÅ¡kovei, t. y. ieÅ¡kovė patyrė tokio dydžio nuostolius, kurie priteistini iÅ¡ atsakovės. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra aktualu, kas sudaro spintelės kainÄ , nes brokuotos spintelės buvo utilizuotos, t. y. nėra tikslo detalizuoti spintelės kainÄ , nes jokia jos dalis nebuvo panaudota ir nebÅ«tų galimybės, kokiÄ nors sumÄ eliminuoti iÅ¡ bendros nuostolių sumos.

8. Dėl praÅ¡omos priteisti 11 579,52 Eur ieÅ¡kovės pagamintų baldų, naudojant atsakovės brokuotas briaunas, kurios dėl gautų pretenzijų nebegalėjo bÅ«ti parduotos Ikea, sumos, teismas paaiÅ¡kino, kad Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovė apskaičiavo pagal pagamintų, tačiau nebeparduotų baldų vertę, t. y. 416 vnt., kaina 96,11 Lt, ir sprendė, jog Å¡i suma priteistina, nes ieÅ¡kovė įrodė, kad Å¡ių spintelių pardavimas buvo sustabdytas, jos utilizuotos, o prieÅ¡ingi įrodymai nepateikti.

9. Teismas nurodė, kad yra pagrįsta ir ieÅ¡kinio dalis dėl 3 417,52 Eur ieÅ¡kovės pagamintų baldų su defektais sunaikinimo iÅ¡laidų, nes baldų nuvežimo ir jų sunaikinimo kaÅ¡tai yra įrodyti UAB „Ekonovus“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. MM0000184 ir UAB „Transklauda“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 00661-a, o Å¡ių sÄ skaitų apmokėjimÄ patvirtina 2013 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. B5249962086 ir 2013 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. B5249961312.

10. Dėl 4 138,72 Eur ieÅ¡kovės pagamintų baldų su defektais sandėliavimo bei iÅ¡laidų darbuotojams teismas pasisakė, kad: pirma, ieÅ¡kovė neįrodė, jog patalpos buvo nuomotos brokuotiems baldams sandėliuoti; antra, neįmanoma atskirti, kokios iÅ¡laidos buvo patirtos dėl brokuotų baldų, o kokios įmonės veikloje; trečia, neįrodyta, kad visos brokuotos spintelės turėjo bÅ«ti saugomos, įvertinus nurodytus argumentus dėl bÅ«tinybės baldus sunaikinti; ketvirta, neįrodyta, jog sandėliuoti brokuotus baldus buvo bÅ«tinybė tokį laiko tarpÄ ; penkta, neįrodyta, kad tas patalpų plotas tuo metu buvo reikalingas ieÅ¡kovės reikmėms ir jog tuo metu ji turėjo papildomų iÅ¡laidų kitoms patalpoms nuomotis.

11. Tenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl 142,82 Eur iÅ¡laidų, patirtų briaunų su defektais pavyzdžiams siųsti atsakovės draudimo kompanijai bei TUV Rheinland, atlyginimo priteisimo, teismas nurodė, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra įrodytos, jos buvo bÅ«tinos, nes ieÅ¡kovė siekė gauti įrodymus, kurie patvirtintų nekokybiÅ¡kas briaunas, taip siekdama iÅ¡spręsti ginÄÄ ikiteismine tvarka.

12. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kinio dalis dėl 16 459,75 Eur papildomų iÅ¡laidų, kurios susidarė dėl pakaitinių briaunų pirkimo, kurias ieÅ¡kovė nurodė skubiai įsigijusi, nes privalėjo įvykdyti Ikea užsakymÄ , kad nereikėtų mokėti baudų, atlyginimo netenkintina, nes ginčo teisiniai santykiai apsiriboja ginčo objektu esančios produkcijos pagaminimu ir žalos už jos sunaikinimÄ nagrinėjimu, o naujų briaunų pirkimas naujai produkcijai pagaminti iÅ¡eina už brokuotų spintelių pagaminimo ribos, todėl naujų spintelių pagaminimo ir naujų briaunų įgijimo kaÅ¡tai iÅ¡eina už nagrinėjamo objekto ribų.

13. Teismas taip pat pripažino, kad 2 400 Eur iÅ¡laidų už TŪV Rheinland LGA Products GmbH atliktÄ ekspertizę suma yra ieÅ¡kovės įrodyta, pagrįsta, todėl priteistina iÅ¡ atsakovės.

14. Dėl 23 070,62 Eur iÅ¡laidų teisininkams apmokėti, iÅ¡ kurių, ieÅ¡kovės teigimu, 10 794,64 Eur iÅ¡laidų patirta advokatams Vokietijoje ir 12 275,98 Eur – advokatams Lietuvoje, teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies, nes akivaizdu, jog ginÄÄ buvo siekiama iÅ¡spręsti taikiu bÅ«du, o atsakovei nepripažįstant savo kaltės, ieÅ¡kovė privalėjo savo interesus ginti teisinėmis priemonėmis, tačiau įvertinus tai, kad Å¡iuo atveju taikoma Lietuvos teisė, pripažintina, jog iÅ¡laidos teisininkams yra labai didelės, todėl spręstina, jog jos sumažintinos, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais iki 16 149,40 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 15. IeÅ¡kovė AB „Freda“ apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo sprendimÄ â€“ieÅ¡kovės AB „Freda“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, papildomai iÅ¡ atsakovės priteisiant 27 519,69 Eur nuostolių. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartyje nenurodė, kad kokia nors ieÅ¡kovės įrodinėjama žala yra nepagrįsta ir (ar) neteisėta bei jog ji negali bÅ«ti priteisiama, o tik konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai nenagrinėjo ieÅ¡kinio ir atsiliepimo į jį argumentų dėl nuostolių dydžio.

Teismas, skundžiamu sprendimu visiÅ¡kai atmetęs reikalavimus atlyginti žalÄ dėl sandėliavimo iÅ¡laidų ir dėl pakaitinių briaunų pirkimo, netiksliai įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-516-196/2017 nustatytus įpareigojimus bei priėmė neteisingÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . 15.2. IÅ¡ viso Ikea grÄ Å¾intų nekokybiÅ¡kų gaminių buvo 3 462 vnt., Å¡iems gaminiams saugoti buvo užimta 100 kv. m ieÅ¡kovės nuomojamo iÅ¡ UAB „Autosabina“ sandėlio ploto.

Savo reikalavimams pagrįsti ieÅ¡kovė pateikė sandėliavimo iÅ¡laidų Lentelę Nr. 1 bei sandėliavimo darbus atlikusių ieÅ¡kovės darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimo Lentelę Nr. 2, taip pat pateikė ir UAB „Autosabina“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir ieÅ¡kovės mokėjimų už sandėliavimo patalpų nuomÄ suvestinę bei UAB „Autosabina“ ir AB „Freda“ nuomos sutarčių su visais jų priedais kopijas. Apeliantė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl ji niekada nesinuomoja patalpų ar neturi kitų iÅ¡laidų, kurios nėra bÅ«tinos jos veiklai, todėl teismo spėliojimas, kad galbÅ«t nurodytas 100 kv. m patalpų plotas tuo metu nebuvo reikalingas jos reikmėms, t. y. laisvas, ir ieÅ¡kovės nėra įrodyta, kad tuo metu ji turėjo papildomų iÅ¡laidų kitoms patalpoms nuomotis, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Apeliantė 3 462 vnt. baldų sandėliavo tol, kol suprato, kad atsakovė iÅ¡ esmės nepageidauja savo jėgomis ir sÄ skaita likviduoti ieÅ¡kovei padarytos žalos, be to, ir tol, kol susirado ekonomiÅ¡kiausiÄ rangovÄ , kuris sutiko minėtus gaminius sunaikinti. Atsakovė neįrodinėjo nei nuomos kainos dydžio nepagrįstumo, nei galbÅ«t per didelio nuomojamų patalpų ploto. 15.3. Apeliantės veiklos nenutrÅ«kstamumui ir prievolių pagal jos sutartį su pirkėju AB „Ikea of Sweden“ įvykdymui užtikrinti (bei siekiant iÅ¡vengti netesybų mokėjimo), apeliantė privalėjo pasirÅ«pinti naujų ir kokybiÅ¡kų ABS juostelių įsigijimu.

Taip pat byloje nekilo ginčo, kad ieÅ¡kovė buvo priversta ABS juosteles pirkti didesne kaina, nei buvo įsigijusi iÅ¡ atsakovės. Net pati atsakovė analogiÅ¡kas juosteles apeliantei pardavė didesne kaina, todėl yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku ir logiÅ¡ka konstatuoti, kad už ABS juosteles apeliantės permokėta suma yra apeliantės turėtos papildomos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), kurių ji nebÅ«tų patyrusi, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. jeigu nuo pat pradžių atsakovė bÅ«tų patiekusi kokybiÅ¡kas ir sutarties sÄ lygas atitinkančias prekes.

Be to, atsakovės už juosteles gauta didesnė kaina (didesnės pajamos) turi bÅ«ti suprantama kaip atsakovės iÅ¡ jo neteisėtų veiksmų gauta nauda, o tai neabejotinai turėjo bÅ«ti pripažinta kaip apeliantės nuostolis. Taigi, tarp apeliantės patirtos žalos ir atsakovės veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys. 15.4. IÅ¡laidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti, sprendžiant ginÄÄ ikiteismine tvarka, buvo patirtos dėl pačios atsakovės ir jos civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko nesÄ Å¾iningų veiksmų, kuriais apeliantė buvo kviečiama pradėti ikiteisminį ginčo sprendimÄ derybose, susiraÅ¡inėjimuose, buvo priversta samdyti specialistus, ekspertus ir teisininkus, kurie atstovavo jos pozicijÄ prieÅ¡ atsakovę bei stengėsi įrodyti, kad netinkama produkcija yra bÅ«tent atsakovės. Jeigu atsakovė bÅ«tų iÅ¡ karto atmetusi apeliantės pretenzijas, tuomet Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų mažesnės, o tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ bÅ«tų galutinai iÅ¡sprendęs teismas.

Ikiteisminis ginčo sprendimas vyko Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl iÅ¡laidos teisininkams buvo kur kas didesnės už įprastai tuo metu taikomas Lietuvoje. Sprendžiant Å¡io apeliantės reikalavimo patenkinimo klausimÄ , nėra galimybės taikyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) bei remiantis jomis mažinti nuostolių sumÄ , nes Å¡iuos nuostolius apeliantė patyrė Vokietijoje.

16. Atsakovė Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO.KG apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 16.1. Teismas supainiojo ir klaidingai nustatė lex specialis (Romos I 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir lex generalis (Romos I 4 straipsnio 3 dalis) taikymo taisykles, t. y. ne atsakovė ir trečiasis asmuo turi įrodinėti bendrosios taisyklės galiojimÄ , o ieÅ¡kovė, norėdama, kad bÅ«tų pritaikyta iÅ¡imtinė taisyklė. Roma I 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad tiek, kiek Å¡alys nepasirinko sutarčiai taikytinos teisės pagal 3 straipsnį, ir nedarant poveikio 5–8 straipsnių taikymui, sutarčiai taikytina teisė nustatoma taip:

a) prekių pardavimo sutarčiai taikoma pardavėjo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė. Taigi, tai bendro pobÅ«džio norma, kurios taikymas gali bÅ«ti keičiamas tik tuo atveju, jei įrodoma, kad sutartis ir iÅ¡ jos kylančios teisinės pasekmės labiau susijusios su Lietuvos Respublikos teise. Nei 2010 m. vasario 11 d. dienos užsakyme, nei 2010 m. vasario 18 d. dienos užsakymo patvirtinime Å¡alys nesusitarė dėl sudaromam sandoriui taikytinos teisės, be to, užsakymo dėl prekių (ABS briaunų) pardavimo pateikimas ir jo patvirtinimas laikomas pirkimo–pardavimo sutartimi, o pardavėjas yra atsakovė, kuri įsteigta ir veiklÄ vykdo Vokietijoje, todėl pirkimo–pardavimo sutarčiai ir iÅ¡ jos kylančioms teisinėms pasekmėms yra taikytina ne Lietuvos, bet Vokietijos teisė. Pirkimo–pardavimo sutartis nėra glaudžiau susijusi su Lietuvos Respublikos teise, nes ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti nuostolius už nekokybiÅ¡kus gaminius, kurie:

1) buvo pagaminti pagal Vokietijos kokybės reikalavimus;

2) buvo įgyti pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kuriai taikoma Vokietijos teisė;

3) buvo pristatomi pagal EXW pristatymo sÄ lygas, kuriam taip pat taikoma Vokietijos teisė;

4) Draudimo bendrųjų taisyklių 12 dalyje įtvirtinta sÄ lyga, nustatanti, kad draudimo sutarčiai, sudarytai tarp atsakovės ir trečiojo asmens, taip pat taikoma Vokietijos teisė. IeÅ¡kovės nurodyta vienintelė aplinkybė, kad nuostoliai susiformavo Lietuvoje, nėra pakankama Roma I 3 straipsnio 3 dalies prasme taikyti lex specialis, nes Å¡iame straipsnyje yra kalbama ne apie nuostolių, o sutarties akivaizdžiai glaudesnį susietumÄ su Lietuvos Respublika. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartyje ginčas dėl taikytinos teisės ir ieÅ¡kinio senaties taikymo nebuvo kilęs, nes Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo visiÅ¡kai atmestas. 16.2.

Vokietijos Civilinio kodekso 438 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas dvejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas kreipimuisi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nuostolių, patirtų dėl nekokybiÅ¡kų daiktų, atlyginimo, skaičiuojamas nuo daiktų pristatymo pirkėjui momento. IeÅ¡kovė praleido dvejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes ieÅ¡kovė produkcijÄ gavo 2010 m. sausio 21 d. ir 2010 m. vasario 18 d. IeÅ¡kovė neprašė teismo atnaujinti ieÅ¡kinio senatį, nors apie tai, kad atsakovė praÅ¡o taikyti senatį žinojo nuo pirminio atsiliepimo į ieÅ¡kinį.

Be to, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, Ikea 2011 m. birželio 7 d. pretenzijoje (ataskaitoje) kalbama ne vien apie turkio / rožinės spalvos briaunų defektus, bet ir apie baltas briaunas. Pati ieÅ¡kovė tiek pirminiame, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2011 m. birželio 7 d. Ikea, pateikdama kokybės ataskaitÄ , informavo ieÅ¡kovę apie pagamintų „Udden“ serijos baldų, kurių gamybai buvo panaudotos iÅ¡ atsakovės pirktos briaunos, brokÄ . Buvo pateiktas ir ieÅ¡kovės darbuotojos R.

R. ir atsakovo darbuotojo L. G. 2011 m rugsėjo 12 d. elektroninis susiraÅ¡inėjimas, kuriame ieÅ¡kovės darbuotoja nurodo, jog jie turi didelių problemų su 1.0-1.5 mm storio briaunomis (briaunos nukrenta) ir gavo piktÄ laiÅ¡kÄ iÅ¡ Ikea dėl Å¡ių briaunų. IeÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pagal Lietuvos teisę, nes ieÅ¡kiniui dėl parduotų daiktų trÅ«kumų pareikÅ¡ti taikytinas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2012 m. sausio 20 d. pateikė atsakovei pretenzijÄ , kurioje informavo apie nuostolius, bei nurodė, jog atsakovė nepripažino, kad jos prekės yra nekokybiÅ¡kos, taip pat nepripažino nuostolių.

Kadangi ieÅ¡kovė pripažino, kad gavo atsakovės atsisakymÄ atlyginti nuostolius, ir kreipėsi dėl ekspertizės atlikimo, tikėtina, jog atsakymÄ ji gavo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2012 m. liepos 25 d., kai buvo atlikta ekspertizė. Skaičiuojant Å¡eÅ¡ių mėnesių senatį net ir nuo 2012 m. liepos 25 d., ieÅ¡kovė praleido Å¡eÅ¡ių mėnesių senatį. Net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų taikoma trijų metų ieÅ¡kinio senatis reikalavimams dėl žalos atlyginimo, jÄ ieÅ¡kovė vis tiek praleido.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė pripažįsta, kad jau 2011 m. birželio 7 d. sužinojo apie tai, kad jos teisės yra pažeistos. Trejų metų senatis suėjo 2014 m. birželio 7 d., tačiau ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ 2014 m. rugsėjo 15 d. 16.3. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės įsigijo tik juodos spalvos briaunas, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad užsakymas buvo pateiktas 2010 m. vasario 11 d., o atsakovės patvirtintas 2010 m. vasario 18 d., tačiau toliau nurodė, jog nedideli kiekiai iÅ¡ atsakovės buvo gauti dar sausio 21 d., kita dalis (baltos spalvos briaunos) – 2010 m. vasario 18 d., o likusi dalis (juodos spalvos briaunos) – 2010 m. kovo 5 d.

Analizuojant Å¡ias datas darytina labai tikėtina iÅ¡vada, kad sausio 21 d. ir vasario 18 d. pristatytos baltos spalvos briaunos buvo ne atsakovės produkcija, nes nesant užsakymo ir jo patvirtinimo, gaminiai ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti pristatyti; baltos spalvos briaunos negalėjo bÅ«ti pristatytos ieÅ¡kovei tÄ pačiÄ dienÄ , kaip ir užsakymo patvirtinimas, nes gaminiai turi bÅ«ti pagaminami, paruoÅ¡iami naudoti, supakuoti, ieÅ¡komas transportas ir vežami į kitÄ Å¡alį; ieÅ¡kovės pateiktame užsakyme nurodyta, kad Å¡iuo dokumentu jie užsisako briaunas 2010 m. kovui; be to, nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad užsakė juodos ir baltos spalvos briaunas, 2010 m. vasario 11 d. užsakyme užsakytos tik juodos spalvos briaunos;

į bylÄ nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovės juodos spalvos briaunos buvo panaudotos „Udden“ serijos baldams pagaminti; be to, ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai reiÅ¡kė pretenzijas dėl 21x5 ir 25x1,5 Ikea 5 briaunų, nes Å¡ių briaunų 2010 m. vasario 11 d. dienos užsakymu iÅ¡ atsakovės nebuvo užsakiusi. 2008 m. rugpjūčio 18 d. pagrindinės sutarties galiojimas baigėsi 2009 m. rugpjūčio 18 d., dar iki 2011 m. vasario 11 d. užsakymo pateikimo, todėl „Udden“ serijos balduose negalėjo bÅ«ti panaudotos 2008 m. rugpjūčio 18 d. sutartyje nurodytos briaunos.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad baltos spalvos briaunos buvo gautos dar 2010 m. vasario 18 d., todėl ieÅ¡kovės pateiktos 2011 metais iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos nėra niekuo susijusios su nagrinėjama byla. 16.4. Posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė paaiÅ¡kino, kad Ikea už iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigytus baldus jau buvo sumokėjusi 101 604,46 Eur sumÄ , kuriÄ susigrÄ Å¾ino įskaitydama kitus Ikea mokėjimus ieÅ¡kovei. Byloje nesant įrodymų, kad Ikea ieÅ¡kovei už prekes yra sumokėjusi 101 604,46 Eur ir esant pateiktiems ieÅ¡kovės įskaitymo dokumentams, kad Ikea‘ai grÄ Å¾inti 101 604,46 Eur (įskaitymo bÅ«du), Å¡i suma negali bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kovės nuostoliai, o vertintina kaip nepagrįstas Ikea praturtėjimas.

Taigi, Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. Be to, kadangi ieÅ¡kovė praÅ¡o negautų pajamų, reikalaudama priteisti 101 604,46 Eur sumÄ , ji privalėjo apskaičiuoti grynÄ jį pelnÄ , iÅ¡ pajamų atimant įsipareigojimus valstybei (mokesčius). To nepadariusi, ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėjo atsakovės sÄ skaitÄ . Teismo pozicija, kad nėra aktualu Å¡iuo atveju tai, kas sudaro spintelės kainÄ , nes brokuotos spintelės buvo utilizuotos, prieÅ¡tarauja teismų praktikai ir yra nepagrįsta.

Be to, ieÅ¡kovės ir Ikea teisinius santykius reglamentuojančios sÄ lygos imperatyvo naikinti visÄ gaminį, kuomet brokuota tik nežymi jo dalis, nenumato. PrieÅ¡ingai, sÄ lygose aiÅ¡kiai nurodyta, kad brokas turi bÅ«ti taisomas. IeÅ¡kovė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ji privalėjo spinteles utilizuoti, užuot pagal sÄ lygas jas iÅ¡taisiusi (suklijavusi). 16.5. Teismo pozicija dėl ieÅ¡kovės pagamintų baldų, kurie nebegalėjo bÅ«ti parduoti, nemotyvuota, nepagrįsta ir neteisėta. 2013 m. rugsėjo 13 d. pretenzijoje, kuria rėmėsi ieÅ¡kovė, tiesiog nurodoma, kad nuostoliai sudaro 11 579,52 Eur už ieÅ¡kovės pagamintas prekes, kurios dėl gautų pretenzijų nebegalėjo bÅ«ti parduotos Ikea, tačiau tai tik ieÅ¡kovės niekuo (jokiomis sutartimis, susitarimais, sÄ skaitomis, mokėjimo pavedimais) nepagrįsti teiginiai.

Be to, su patikslintu ieškiniu pateiktame priede Nr.2 (Buyer claim 2012-03-07) nurodyta, kad iš viso gaminių yra 20 vnt., ieškinyje nurodoma 416 vnt. Teismas šių prieštaravimų neanalizavo ir nepašalino. 16.6. Teismas, pasisakydamas dėl pagamintų baldų su defektais sunaikinimo išlaidų, sprendimo motyvuojamojoje dalyje citavo atsakovės argumentus, tačiau užuot analizavęs ir vertinęs nurodytus argumentus, teismas, nepateikdamas jokių motyvų, konstatavo, kad ieškinys ir šioje dalyje pagrįstas.

Be to, ieÅ¡kovės pateiktoje 2013 m. gegužės 27 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. MM0000184 nurodyta 11 000 Lt (3185,82 Eur) suma, tačiau teismas priteisė 3 417,52 Eur. 16.7. NeaiÅ¡ku, kas sudarė labai dideles 34 766,17 Lt (10 068,98 Eur) dydžio papildomas teisines iÅ¡laidas ir ar jos susijusios su teisinėmis paslaugomis dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovės. Kartu su ieÅ¡kiniu pateiktose Baltic Legal Solution Lietuva PVM ataskaitose nenurodyta, kad teisinės paslaugos yra dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«tent iÅ¡ atsakovės. Neatmestina, kad teisinės paslaugos buvo teikiamos ieÅ¡kovei ir dėl ginčų dėl nekokybiÅ¡kų detalių su kitais tiekėjais, ne tik su atsakove.

Teismas, nors ir sumažino priteistinų iÅ¡laidų dydį, tačiau dėl nurodytų argumentų nepasisakė, jų nevertino ir netyrė. 16.8. Teismas, spręsdamas žyminio mokesčio priteisimo klausimÄ , suklydo, vietoje litų nurodydamas eurus ir priteisdamas daug didesnį žyminį mokestį, nei ieÅ¡kovė yra sumokėjusi. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė sumokėjo 9361 Lt (2711,10 Eur) žyminį mokestį. Nutraukęs bylÄ dėl 2 577,96 Eur priteisimo, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intas 19,30 Eur žyminis mokestis.

Tačiau Å¡iÄ sumÄ teismas atėmė ne iÅ¡ 2577,96 Eur, o iÅ¡ 9361 Eur. Dėl nurodytos priežasties, palikus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistu, perskaičiuotinas priteistas žyminis mokestis, jį sumažinant iki 2373,53 Eur.

17. IeÅ¡kovė AB „Freda“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. Taikytinos teisės klausimas jau yra iÅ¡nagrinėtas ir nustatytas įsiteisėjusioje 2017 m. spalio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-516-196/2017. Atsakovė, nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo iÅ¡vada, kad sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė, privalėjo dėl Å¡io sprendimo motyvo pateikti apeliacinį skundÄ , o to nepadariusi ir minėtam motyvui įsiteisėjus (t. y. jo nepripažinus neteisėtu ir nepanaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartimi) bei įgijus res judicata galiÄ , atsakovė nebegali pakartotinai kelti Å¡io klausimo savo apeliaciniame skunde.

Be to, bÅ«tent apeliantė, kuri norėjo remtis užsienio teise, nepateikė jokių įrodymų, kad Å¡iame ginče turėtų bÅ«ti remiamasi užsienio teise, neprašė tokios informacijos apie taikytinÄ užsienio teisę padėti surinkti teismui, todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir logiÅ¡kai rėmėsi CPK 808 straipsnio 3 dalimi ir ginÄÄ iÅ¡nagrinėjo pagal Lietuvos teisę. Galiausiai, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčas yra labiau susijęs su Vokietija, nei su Lietuvos Respublika, o ieÅ¡kovė įrodė, jog prekės buvo nuolat pristatomos į Lietuvos RespublikÄ , kur jos buvo naudojamos Ikea skirtų baldų gamyboje, t.y. iÅ¡ Å¡ių prekių Lietuvoje buvo gaminami baldai, žala atsirado Lietuvoje, nes daugumÄ brokuotų baldų buvo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei, todėl ir visi galimų ginčų tarp Å¡alių klausimai bÅ«tų daug lengviau sprendžiami Lietuvoje.

BylÄ jau nagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartyje vadovavosi ir taikė Lietuvos Respublikos teisę, todėl Å¡iame ginče keisti taikytinÄ teisę jau nebėra galimybės. 17.2. Net ir taikant Vokietijos teisę ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iuo atveju nėra praleistas, nes Vokietijos civilinio kodekso 203 straipsnis numato, kad jei tarp skolininko ir kreditoriaus vyksta derybos dėl reikalavimo ar reikalavimÄ pagrindžiančių aplinkybių, senaties terminas sustabdomas iki tol, kol viena ar kita Å¡alis galutinai atsisako vesti derybas.

Laikotarpis, kurio metu senaties terminas buvo sustabdytas, neįskaičiuojamas į senaties terminÄ . Bylos medžiaga patvirtinta, kad ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ vedė derybas su apeliante ir jos veiklÄ apdraudusiu draudiku, o Å¡ių derybų metu buvo atliktos net kelios ekspertizės, bandymai, suorganizuoti susitikimai ir derybos, vyko betarpiÅ¡kas susiraÅ¡inėjimas. Anksčiausiai dvejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas galėjo prasidėti nuo 2011 m. sausio 12 d., kada ieÅ¡kovė gavo apeliantės prekes ir sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ bei tęstis iki 2012 m. sausio 30 d., kai ieÅ¡kovė kreipėsi su pretenzija – 383 dienas.

IeÅ¡kinio senatis galėjo atsinaujinti nuo draudiko raÅ¡to gavimo dienos, t.y. 2014 m. birželio 26 d. ir tęstis iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos (99 dienas). Taigi, iÅ¡ viso 482 dienas, o tai yra mažiau nei dvejų metų senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas ir pagal Lietuvos Respublikos teisę, nes anksčiausia sužinojimo apie žalos atsiradimÄ diena galėtų bÅ«ti laikoma 2012 m. sausio 20 d., kai ieÅ¡kovė gavo Ikea pretenzijÄ dėl ieÅ¡kovės pagamintų baldų kokybės, o vėliausia 2013 m. kovo-balandžio mėn., kai Ikea pradėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei brokuotÄ produkcijÄ bei atlikti iÅ¡skaitymus iÅ¡ mokėtinų sumų.

Taigi, sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas anksčiausiai galėjo pasibaigti 2015 m. sausio 20 d. Galiausiai, 2016 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo sprendimu buvo pripažinta, kad ieÅ¡kovė nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties. Apeliantė apeliacinio skundo dėl sprendimo motyvų pakeitimo neteikė, todėl Kauno apygardos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nėra praleidusi senaties termino, po to, kai jÄ peržiÅ«rėjo Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-516-196/2017, įgijo res judicata galiÄ ir atsakovė nebegali pakartotinai kelti Å¡io klausimo savo apeliaciniame skunde. 17.3.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo konstatuoti prejudiciniai faktai – kad briaunų atsiklijavimas įvyko dėl atsakovės netinkamo grunto panaudojimo bei jog atsakovė patiekė ieÅ¡kovei nekokybiÅ¡kas prekes – briaunas, padengtas gruntu, o ieÅ¡kovė Å¡ias briaunas panaudojo „Udden“ serijos baldų gamybai; dalis brokuotos produkcijos buvo sunaikinta, kita dalis – grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei. Svarbiausia, Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 53 punkte buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovė dėl atsakovės parduotos nekokybiÅ¡kos produkcijos patyrė žalÄ .

Todėl apeliantės skunde keliamos abejonės ir pamÄ stymai, kad galbÅ«t ieÅ¡kovė baldų gamyboje panaudojo ne atsakovės patiektas nekokybiÅ¡kas prekes, turi bÅ«ti atmesti, nes jų neteisėtumas jau yra konstatuotas įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime. Be to, ieÅ¡kovės pateiktuose dokumentuose yra nurodytos „Udden“ serijos baldų gamybos datos, pagal kurias galima identifikuoti, jog bÅ«tent apeliantės briaunos tuo metu buvo užpajamuotos ir naudojamos pas ieÅ¡kovę. 17.4. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad už defektuotus „Udden“ serijos baldus Ikea jau buvo atsiskaičiusi su ieÅ¡kove.

TÄ Ä¯rodo byloje esantys Ikea atlikti iÅ¡skaitymai iÅ¡ ieÅ¡kovei mokėtinų sumų, o taip pat Ikea pateiktos pretenzijos ieÅ¡kovei, kuriose nurodyti konkretÅ«s iÅ¡brokuoti baldai bei jų kiekiai ir kainos. Byloje nekilo ginčas, kad bÅ«tent 3588 vienetai „Udden“ serijos baldų buvo ieÅ¡kovės pagaminti, kad didžioji dalis jų buvo iÅ¡siųsti į Ikea ir jog visi Å¡ie baldai buvo sunaikinti. Todėl nesuprantami atsakovės argumentai, kad Ikea iÅ¡skaityta 101 604,46 Eur suma negali bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kovės nuostoliai, o vertintina kaip nepagrįstas Ikea praturtėjimas.

IeÅ¡kiniu nebuvo praÅ¡oma priteisti negautas tikėtinas pajamas, kurios bÅ«tų gautos, jeigu nebÅ«tų neteisėtų atsakovės veiksmų. IeÅ¡kovė Å¡ioje savo ieÅ¡kinio dalyje praÅ¡o priteisti savo turto netekimÄ , kuris gali bÅ«ti suprantamas kaip Ikea atliktai iÅ¡skaitymai, taip susigrÄ Å¾inant jau sumokėtas ir ieÅ¡kovės turėtas pinigines sumas arba kaip priverstinis ieÅ¡kovės pagaminto turto – 3588 vienetų „Udden“ serijos baldų sunaikinimas. Å iuo atveju be 3588 vienetų baldų sukÅ«rimo kaÅ¡tų ieÅ¡kovei turi bÅ«ti atlygintas ir jos negautas pelnas, kuris yra sudėtinė visos ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti žalos dalis.

BÅ«tent todėl teismas savo sprendime ir nurodė, kad nėra aktualu Å¡iuo atveju tai, kas sudaro spintelės kainÄ . Baldų sunaikinimo bÅ«tinumÄ nulėmė tai, kad vienintelis ieÅ¡kovės gaminamos produkcijos (baldų) pirkėjas – Ikea, niekaip negalėjo realizuoti brokuotų baldų, nes ypač saugo savo gerÄ vardÄ ir reputacijÄ , o ir pati ieÅ¡kovė, remiantis Ikea ir AB „Freda“ sudarytomis bendrosiomis pirkimo sÄ lygomis ir 2011 m. sausio 18 d. Ikea Supply AG ir AB „Freda“ pirkimo sutarties nuostatomis negali realizuoti Ikea užsakymu ir pagal jos dizainÄ , specifikacijÄ ir modelį gaminamų baldų, tretiesiems asmenims ir taip pažeisti sudarytas sutartis ir intelektinę bei pramoninę nuosavybę.

Ikea pretenzijos patvirtina, kad Ikea siÅ«lė Å¡iuos „Udden“ serijos gaminius arba sunaikinti pačios Ikea sÄ skaita, arba pasiimti ir sunaikinti ieÅ¡kovės sÄ skaita, taigi, jokio kito pasirinkimo vienintelis Å¡ių gaminių pirkėjas ieÅ¡kovei nepaliko. IeÅ¡kovė visus baldus gamina automatiÅ¡kai ir neturi tokių įrenginių, kurie galėtų keisti tam tikras jau pagamintų baldų apdailos medžiagas, o rankiniu (žmogaus jėga) bÅ«du keisti 3588 vienetų baldų apdailÄ bÅ«tų net negalima, nes tokia technologija nėra patvirtinta nei ieÅ¡kovės, nei jos pirkėjos, o ir neracionalu, nes darbo užmokesčio ir laiko prasme, tai kainuotų daugiau nei pagaminti naujus baldus. 17.5.

PagamintÄ , tačiau sulaikytÄ kiekį (416 vnt.) baldų, kurių artikulas: 701.082.19 UDDEN DRAWER UNIT 60X62 WHI, įrodo antstolio M. L. 2013 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, jog ieÅ¡kovės sandėlyje yra 849 vienetai Å¡ių baldų. IÅ¡ Å¡io kiekio (849 vnt.) atėmus pagal pretenzijÄ Nr. LDE-1986572-1 iÅ¡ sandėlio IKEA Supply AG, (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intus 20 vienetų bei pagal pretenzijÄ Nr. LCH-1992120-1 iÅ¡ Å veicarijos grÄ Å¾intus 413 vienetus, gauname ieÅ¡kovės sandėlyje buvusius 416 vienetus baldų.

Å io baldo pardavimo kaina 96,11 Lt, todėl bendra žalos suma 11 579,52 Eur (39 981,76 Lt). 17.6. Teismo priteista 3 417,52 Eur pagamintų baldų su defektais sunaikinimo iÅ¡laidų suma susidarė logiÅ¡kai ir pagrįstai, nes teismas sudėjo UAB „Ekonovus“ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros 11 000 Lt (3 185,82 Eur) sumÄ už baldų sunaikinimÄ su UAB „Transklauda“ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros 800 Lt (231,70 Eur) suma už baldų transportavimÄ sunaikinti. 17.7. Atsakovės ginčijamos papildomos iÅ¡laidos už teisines paslaugas yra Vokietijos advokatų kontoros Luther paslaugoms apmokėti skirtos lėšos, kurias Lietuvos advokatų kontora „Baltic Legal Solution Lietuva“ sumokėjo už ieÅ¡kovę, o vėliau paprašė kompensuoti ieÅ¡kovės. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, tiek kliento AB „Freda“ pavadinimo, tiek ir teisinio pavedimo dalyko pavadinimas „Paslaugos dėl nekokybiÅ¡kų detalių“ akivaizdžiai parodo, kad teisinės paslaugos buvo teiktos ginče su atsakove. 17.8.

Už ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė sumokėjo 9 361 Lt (2 711 Eur) žyminį mokestį, o už 2016 m. gruodžio 23 d. apeliacinį skundÄ , kuris buvo patenkintas, 1 979 Eur žyminio mokesčio, todėl teismas ir turėjo priteisti ieÅ¡kovei daugiau žyminio mokesčio.

18. Atsakovė Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO.KG atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės skundÄ atmesti ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 18.1. Civilinėje byloje Nr. 2A-516-196/2017 apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kokios rÅ«Å¡ies ir kokios apimties žalÄ ieÅ¡kovė patyrė, prieÅ¡ingai, Å¡ias faktines aplinkybes įvertinti ir nustatyti pavedė bylÄ nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.

Todėl Lietuvos apeliacinis teismas žalos dėl sandėliavimo ir pakaitinių briaunų pirkimo iÅ¡laidų a priori nenustatė, o pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs į bylÄ pateiktas įrodinėjimo priemones, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kinio reikalavimai Å¡ioje dalyje atmestini. 18.2. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio dalį dėl sandėliavimo iÅ¡laidų priteisimo, pasielgė teisėtai ir pagrįstai, nes ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė dvi Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tuo pačiu numeriu Nr. 02-17, tačiau skirtingomis sudarymo datomis, bei nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, kodėl dvi analogiÅ¡kos tuo pačiu numeriu sutartys sudarytos skirtingomis datomis ir skirtingam nuomos laikotarpiui.

Be to, iš kartu su Nuomos sutartimis pateiktų dviejų Patalpų perdavimo–priėmimo aktų matyti, kad patalpos buvo perduotos tik 2012 m. balandžio mėnesį, nors ieškovė nurodo, jog iš AB „Autosabina“ išsinuomotose patalpose daiktai buvo sandėliuojami nuo 2012 m. sausio 30 d.; ieškovė išsinuomavo 1843 kv. m patalpas, kurios buvo naudojamos jos veikloje, todėl, net jei ir nebūtų jose sandėliavusi brokuotos produkcijos, ieškovės mokamas nuomos mokestis nebūtų mažesnis; ieškovė niekaip nepagrindė ir nepaaiškino aplinkybių, kodėl brokuota produkcija buvo sandėliuojama beveik pusantrų metų iki 2013 m. gegužės 1 d., kuomet pirmoji pretenzija iš Ikea‘os buvo gauta dar 2011 m. birželio mėnesį.

IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad iÅ¡taisyti broko negalima, todėl jau nuo 2011 m. birželio mėnesio žinojo, kad gaminiai turės bÅ«ti utilizuojami, nepriklausomai nuo to, juos sandėliavo labai ilgai; ieÅ¡kovės teiginiai apie tariamas iÅ¡laidas darbo užmokesčiui ne tik, kad nėra pagrįsti jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau nėra ir suprantami. IeÅ¡kovė pirko nuomos paslaugas, todėl į nuomos kainÄ buvo įskaičiuotos ir nuomotojo darbuotojų, galimai teikusių krovos ar panaÅ¡ias paslaugas, darbo užmokesčio iÅ¡laidos. 18.3.

IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama papildomų briaunų įsigijimo skirtumo priteisimo, niekaip neįrodinėja, kad turėjo kitų užsakymų, kada juos reikėjo pagaminti, jog jų įvykdymui iÅ¡ pradžių buvo suplanuota naudoti bÅ«tent atsakovės briaunas. IeÅ¡kovė Å¡iuo atveju reiÅ¡kia reikalavimÄ ne dėl tiesioginių nuostolių, o dėl negautų pajamų: jeigu ji bÅ«tų pirkusi briaunas iÅ¡ atsakovės už mažesnę kainÄ nei iÅ¡ kito tiekėjo, ji bÅ«tų patyrusi mažiau iÅ¡laidų ir, atitinkamai, daugiau uždirbusi.

Be to, ieÅ¡kovė nurodo, kad 21x1 mm juodos spalvos profilių papildomai įsigijo net 189460 metrų, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar Å¡ie itin dideli kiekiai susiję tik su pakaitinių ar ir kitų spintelių gamyba. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė net neįrodinėja, kad bÅ«tent toks kiekis buvo pateiktas su defektinėmis briaunomis. IeÅ¡kovė neįrodė, kad kainos padidėjimÄ lėmė ne natÅ«ralÅ«s rinkos veiksniai, bet atsakovės kaltė. Be to, svarbu ir tai, kad gaminiai su naujomis briaunomis buvo parduoti, už jas buvo uždirbtas pelnas, tačiau Å¡ių aplinkybių bei grynojo pelno apskaičiavimo sudėtinių dalių, ieÅ¡kovė neįrodinėja. 18.4.

Priešingai nei nurodo apeliantė, didžioji dalis su teisine pagalba susijusių išlaidų buvo patirta dėl sumokėjimo ne Vokietijos, bet Lietuvos advokatų kontorai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas jau vienÄ kartÄ buvo nagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo, kuris 2017 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-516-196/2017, remdamasis į bylÄ pateiktomis ekspertizės akto iÅ¡vadomis, raÅ¡ytiniais įrodymais, eksperto paaiÅ¡kinimais, padarė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog briaunų atsiklijavimas įvyko dėl atsakovės netinkamo grunto panaudojimo bei nustatė, kad bÅ«tent atsakovė Kunstoff und Profilltechnik GmbH & Co.

KG patiekė ieÅ¡kovei nekokybiÅ¡kas prekes – briaunas, padengtas gruntu, o ieÅ¡kovė Å¡ias briaunas panaudojo „Udden“ serijos baldų gamybai, kurių užsakovė buvo Ikea. Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusioje ir atsakovės kasaciniam teismui neapskųstoje nutartyje taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovė dėl atsakovės parduotos nekokybiÅ¡kos produkcijos (briaunų) patyrė žalÄ ir pirkėja (ieÅ¡kovė) turi teisę iÅ¡ pardavėjos reikalauti nuostolių dėl nekokybiÅ¡ko daikto įsigijimo atlyginimo, aiÅ¡kiai identifikuodamas, dėl kokių klausimų pakartotinio iÅ¡nagrinėjimo byla yra grÄ Å¾inama į pirmosios instancijos teismÄ , t. y. nurodydamas, kad bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, koks yra ieÅ¡kovės patirtų nuostolių dydis, ar yra pagrindas taikyti atsakovui ERGO Versicherung AG civilinę atsakomybę, ar yra pagrindas taikyti solidariÄ jÄ atsakovų atsakomybę.

21. Taigi, kaip matyti iÅ¡ pirmiau nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartyje padarytų iÅ¡vadų, nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, vadovaujantis bÅ«tent Lietuvos Respublikos teise, jau yra konstatuota dalis atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų – tiek atsakovės neteisėti veiksmai, tiek žalos faktas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, todėl atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡ naujo keliami taikytinos teisės, ieÅ¡kinio senaties taikymo ir atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvimo (ieÅ¡kovei neva neįrodžius, kad defektuotos briaunos pirktos bÅ«tent iÅ¡ atsakovės ir jog bÅ«tent iÅ¡ atsakovės įsigytos briaunos panaudotos „Udden“ baldų gamyboje) argumentai Å¡ioje byloje iÅ¡ naujo negali bÅ«ti nagrinėjami, nes, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeistas įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).

22. Nors atsakovė akcentuoja, kad taikytinos teisės ir ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimas bylÄ pirmÄ kartÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nebuvo kilęs, nes Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo atmestas visiÅ¡kai, pažymėtina, jog minėtame 2016 m. lapkričio 23 d. sprendime teismas pripažino Å¡ioje byloje taikytina bÅ«tent Lietuvos Respublikos, o ne Vokietijos, teisę, bei nustatė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovės nebuvo praleistas, o atsakovė Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo (jo motyvų) neskundė, todėl, įvertinusi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi grÄ Å¾inamų iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui klausimų pobÅ«dį ir apimtį (t. y. tik dėl nuostolių dydžio ir atsakomybės atsakovės draudikui taikymo galimybės) bei atsižvelgusi į tai, jog tiek pagal CK 1.12 straipsnio 1 dalį, tiek pagal CPK 808 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiÅ¡kina bei jos turinį nustato teismas ex officio (savo iniciatyva), nesutikdama su Lietuvos Respublikos teisės Å¡ioje byloje taikymu ir apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis (kad bÅ«tent atsakovė pateikė ieÅ¡kovei brokuotas briaunas ir ieÅ¡kovė dėl atsakovės parduotos nekokybiÅ¡kos produkcijos patyrė žalÄ , kurios atlyginimo turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės), atsakovė turėjo minėtÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį skųsti instancine tvarka, t. y. kasaciniam teismui, o to nepadariusi, neteko teisės Å¡iuos klausimus iÅ¡ naujo kelti savo apeliaciniame skunde.

23. Atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat įvertinusi tai, kad bylos pakartotinio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pasikeitė ERGO Versicherung AG procesinė padėtis – iÅ¡ atsakovo į trečiÄ jį asmenį, ir klausimas dėl atsakovės draudiko civilinės atsakomybės Å¡alims nebėra aktualus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti nuostolių dydžiu. Dėl nuostolių, patirtų pagaminus brokuotus baldus ir juos privalomai sunaikinus 24. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

25. IeÅ¡kovė prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės 101 604,46 Eur sumÄ už ieÅ¡kovės pagamintus, tačiau Ikea pripažintus brokuotais (dėl nekokybiÅ¡kų briaunų), grÄ Å¾intus ir sunaikintus baldus, Å¡iÄ sumÄ grįsdama Ikea atliktais iÅ¡skaitymais iÅ¡ kitų ieÅ¡kovei mokėtinų sumų.

26. Pirmosios instancijos teismas minėtÄ sumÄ pripažino pagrįsta ir jÄ priteisė ieÅ¡kovei, nurodęs, kad bendra brokuotų bei Ikea grÄ Å¾intų spintelių kaina sudaro 101 604,46 Eur, o kadangi brokuotos spintelės buvo utilizuotos, nebėra aktualu, kas sudarė spintelės kainÄ , nes jokia jos dalis nebuvo panaudota.

27. Apeliantės Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO.KG teigimu, byloje nėra įrodymų, kad Ikea ieÅ¡kovei buvo sumokėjusi minėtÄ sumÄ už baldus, todėl 101 604,46 Eur grÄ Å¾inimas Ikea‘ai (pastarajai atlikus įskaitymus) vertintinas ne kaip ieÅ¡kovės nuostoliai, o kaip Ikea nepagrįstas praturtėjimas ir Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas atmestinas. Be to, ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti 101 604,46 Eur negautÄ sumÄ už pagamintus baldus, turėjo apskaičiuoti grynÄ jį pelnÄ , todėl nepagrįsta teismo pozicija, jog nėra svarbi spintelės kainos detalizacija, tuo labiau kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog ji privalėjo sunaikinti spinteles, užuot jas iÅ¡taisiusi.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais. Kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovė, byloje yra pateiktos tiek Ikea pretenzijos ieÅ¡kovei dėl brokuotų baldų, kuriuose aiÅ¡kiai įvardinti tiek iÅ¡brokuoti baldai ir jų kiekiai, tiek ir kainos, kurių bendra suma sudaro bÅ«tent 101 604,46 Eur, tiek ir Ikea atliktus įskaitymus už tokiÄ sumÄ pagrindžiantys dokumentai, kuriuose nurodyti sÄ skaitų, pagal kurias sumokėtus pinigus įskaitė Ikea, numeriai sutampa su pateiktose pretenzijose esančiais numeriais, todėl Ikea‘os mokėjimo ieÅ¡kovei atlikimo faktas yra akivaizdus, o vien tik ta aplinkybė, kad į bylÄ nebuvo atskirai pateikti tiesioginiai Ikea‘os mokėjimus ieÅ¡kovei patvirtinantys įrodymai, nesudaro pagrindo laikyti, jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 101 604,46 Eur suma negali bÅ«ti laikoma jos nuostoliais.

29. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė galėjo praÅ¡yti priteisti tik apskaičiuotÄ grynÄ jį pelnÄ , o ne visÄ pagamintų ir sunaikintų baldų kainÄ . Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundÄ akcentuoja ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti 101 604,46 Eur sumÄ , ieÅ¡kovė prašė priteisti ne negautas tikėtinas pajamas, bet faktiÅ¡kai savo turto netekimÄ , pasireiÅ¡kusį, kaip jau gautų lėšų sugrÄ Å¾inimas Ikea‘ai ir turimo turto sunaikinimas, nes baldai jau buvo pagaminti ir net parduoti už konkrečiÄ kainÄ , t. y. jau buvo patirtos iÅ¡laidos visoms medžiagoms (ne tik atsakovės briaunoms), reikalingoms baldams pagaminti, supirkti, buvo sumokėtas darbo užmokestis darbuotojams, patirtos iÅ¡laidos už patalpų iÅ¡laikymÄ ir pan., tačiau vėliau Å¡is turtas priverstinai turėjo bÅ«ti sunaikintas, neturint galimybės ne tik iÅ¡ jo užsidirbti (gauti pelnÄ ), bet ir pasidengti patirtas jo gamybai iÅ¡laidas.

Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra svarbi kainos detalizacija, nes nė viena baldų dalis nebuvo kaip nors panaudota ir tai daliai pagaminti skirta sumos dalis negalėtų būti eliminuota iš bendros kainos.

30. Be to, prieÅ¡ingai nei dėsto apeliantė Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO.KG, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė, užuot sunaikinusi ginčo baldus, galėjo juos iÅ¡taisyti. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių Ikea pretenzijų, ieÅ¡kovei buvo siÅ«lomas tik jų sunaikinimas (t. y. pačios Ikea), arba grÄ Å¾inimas ir sunaikinimas (ieÅ¡kovės sÄ skaita). Pagal 2002 m. sausio 23 d. Ikea ir AB „Freda“ sudarytų bendrųjų pirkimo sÄ lygų 2.1 punktÄ Ikea modeliai ir (arba modelių idėjos), patobulinimai ar pakeitimai arba tolimesnis Ikea modelių idėjų tobulinimas yra iÅ¡imtinė Ikea of Sweden AB nuosavybė ir jai priklauso intelektualios nuosavybės teisės. Be kita ko sÄ lygų 2.3 punkte baldų pardavėjas, t. y. ieÅ¡kovė, sutiko, kad Ikea modeliai yra numatyti iÅ¡skirtiniai prekybai ir marketingui tam skirtose Ikea parduotuvėse ir įsipareigojo tiesiogiai ir netiesiogiai negaminti, neeksponuoti, nepardavinėti ar netiekti Ikea modelių jokioms kitoms Å¡alims, iÅ¡skyrus Ikea.

Kitaip tariant, pačiai Ikea savo pretenzijose nurodžius tik vienintelį veiksmų variantÄ â€“ sunaikinti nekokybiÅ¡kus baldus (o ne juos pataisyti ir vėl grÄ Å¾inti Ikea) ir ieÅ¡kovei neturint teisės realizuoti Ikea užsakymu ir pagal jos modelius pagamintus baldus tretiesiems asmenims, AB „Freda“ neturėjo jokio pagrindo taisyti grÄ Å¾intus baldus, tuo labiau kad, kaip nurodė ieÅ¡kovė, baldus ji gamina automatizuotu bÅ«du ir įrenginių apdailos detalėms pakeisti neturi, savo ruožtu net 3588 vnt. baldų apdailos keitimas rankiniu bÅ«du, tikėtina, galėtų kainuoti net daugiau nei naujų baldų pagaminimas.

31. Ä®vertinusi pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai priteisė ieÅ¡kovei ir atsakovės 101 604,46 Eur sumÄ .

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo naikinti ar keisti ir sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 11 579,52 Eur suma už taip pat jau pagamintus, naudojant atsakovės brokuotos briaunas, tačiau nebeparduotus Ikea‘ai (dėl jos pretenzijų), baldus, kurie dėl pirmiau šioje nutartyje nurodytų priežasčių (t. y. dėl negalėjimo jų realizuoti tretiesiems asmenims) buvo sunaikinti.

33. Nors sutiktina su atsakovės nuomone, kad Å¡i skundžiamo sprendimo dalis (dėl 11 579,52 Eur priteisimo) yra nepakankamai motyvuota, pažymėtina, jog procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju, teisėjų kolegijai įvertinus Å¡alių argumentus dėl 11 579,52 Eur priteisimo ir iÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , pagrindas manyti, kad Å¡ioje dalyje byla galėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta neteisingai, nenustatytas.

34. Kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovė, sustabdytas buvo baldų, kurių artikulas 701.082.19 UDDEN DRAWE UNIT 60x62 WHI pardavimas. IÅ¡ 2013 m. balandžio 22 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad iÅ¡ viso tokiu artikulu pažymėtų baldų ieÅ¡kovės sandėlyje, prieÅ¡ pat baldų sunaikinimÄ , buvo 849 vnt. IÅ¡ Å¡io kiekio atėmus pagal 2012 m. kovo 7 d. pretenzijÄ Nr. LDE-1986572-1 (t. IV, b. l. 112–113) grÄ Å¾intus iÅ¡ Ikea Å¡ių baldų su analogiÅ¡ku artikulu 20 vnt. ir pagal 2012 m. kovo 15 d. pretenzijÄ Nr. LCH-1992120-1 (t. II, b. l. 76–77) grÄ Å¾intus 413 vnt. Å¡ių baldų, kurio vieno vieneto vertė, kaip matyti Å¡i abiejų pretenzijų, yra 96,11 Lt, lieka 416 vnt., kurių bendra vertė sudaro 39 981,76 Lt (416 x 96,11), t. y. 11 579,52 Eur.

35. IÅ¡ pirmiau byloje esančiais įrodymais nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad jokių prieÅ¡taravimų, prieÅ¡ingai nei dėsto apeliantė savo skunde, Å¡ioje ieÅ¡kovės reikalavimų dalyje nėra, o apeliantės akcentuojamoje 2012 m. kovo 7 d. pretenzijoje nurodytas 20 vnt. baldų su artikulu 701.082.19 kiekis yra ieÅ¡kovei iÅ¡ Ikea‘os grÄ Å¾intų Å¡ia pretenzija baldų kiekis, o ne ieÅ¡kovės turėtų ir nespėtų parduoti baldų kiekis, dėl kurio buvo reiÅ¡kiamas 11 579,52 Eur nuostolių atlyginimo reikalavimas. Dėl baldų sunaikinimo iÅ¡laidų 36. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 3 417,52 Eur ieÅ¡kovės pagamintų, tačiau Ikea‘os pripažintų brokuotais, baldų nuvežimo bei sunaikinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovei priteisė, nepateikdamas jokių motyvų ir taip pažeisdamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Kaip matyti iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies, minėtas ieÅ¡kinio reikalavimas teismo tenkintas, teismui remiantis byloje esančiomis UAB „Ekonovus“ ir UAB „Transklauda“ PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis bei jų apmokėjimÄ patvirtinančiais mokėjimo nurodymais, pagrindžiančiais ieÅ¡kovės argumentus dėl iÅ¡laidų, patirtų brokuotiems „Udden“ baldams pervežti ir sunaikinti.

38. Nors sutiktina, kad pirmosios instancijos teismo motyvai Å¡ioje dalyje nebuvo pakankamai iÅ¡samÅ«s, nes pirmosios instancijos teismas, iÅ¡dėstęs atsakovės argumentus Å¡iuo klausimu, plačiau dėl jų nepasisakė, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ ir atsakovės argumentus, neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog procesinės teisės pažeidimas Å¡iuo atveju galėjo nulemti neteisingo sprendimo Å¡ioje dalyje priėmimÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis), nes, kaip minėta pirmiau Å¡ioje nutartyje, prieÅ¡ingai nei dėsto atsakovė, ieÅ¡kovė, Ikea‘ai grÄ Å¾inant baldus su vieninteliu pasiÅ«lymu juos naikinti ir ieÅ¡kovei įsipareigojus Å¡io modelio baldus pardavinėti iÅ¡imtinai Ikea‘ai, neturėjo jokios galimybės perklijuoti briaunas ir realizuoti baldus už mažesnę kainÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog pati ieÅ¡kovė prisidėjo prie nuostolių padidėjimo ir kad atsakovė galėtų bÅ«ti atleista nuo atsakomybės esant pačios ieÅ¡kovės atsakomybei dėl žalos padidėjimo.

Be to, kaip visiÅ¡kai nepagrįstas, atmestinas ir atsakovės argumentas, kad ieÅ¡kovė neva nepateikė įrodymų, jog baldai buvo sunaikinti. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendime minimos 2013 m. gegužės 27 d. UAB „Ekonovus“ sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. MM0000184, ieÅ¡kovė minėtai įmonei turėjo sumokėti bÅ«tent už Udden gaminių sunaikinimÄ . Atsakovė prieÅ¡ingų įrodymų, t. y. kad baldai nebuvo sunaikinti ar buvo sunaikinti ne tie baldai, nepateikė (CPK 178 straipsnis) ir nenurodė jokių konkrečių argumentų, kokie dar įrodymai, be pirmiau nurodytos sÄ skaitos, turėtų ir galėtų, ieÅ¡kovės nuomone, pagrįsti baldų sunaikinimÄ .

39. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei 3 417,52 Eur sumÄ , kai 2013 m. gegužės 27 d. UAB „Ekonovus“ sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. MM0000184 nurodyta tik 3 185,82 Eur (11 000 Lt) suma. Skundžiamame sprendime aiÅ¡kiai įvardinta, kad priteisiama suma pagrįsta ne tik 2013 m. gegužės 27 d. UAB „Ekonovus“ sÄ skaita faktÅ«ra Nr. MM0000184 už baldų sunaikinimÄ , bet ir UAB „Transklauda“ 2018 m. balandžio 29 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0061-a, kurioje nurodyta 231,70 Eur (800 Lt) suma už baldų transportavimÄ sunaikinti.

40. Remdamasi pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija priėjo iÅ¡vadÄ , kad sprendimo dalis dėl 3 417,52 Eur priteisimo paliktina nepakeista. Dėl brokuotų baldų sandėliavimo iÅ¡laidų priteisimo 41. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 4 138,72 Eur sumÄ , kaip ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas dėl brokuotų baldų sandėliavimo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. ir su sandėliavimu susijusias iÅ¡laidas darbuotojams. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ji iÅ¡ UAB „Autosabina“ nuomojosi sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), pastate Nr. 38F1g, dalį kurio – konkrečiai 100 kv. m (kadangi buvo 3 462 vnt. brokuotų baldų), turėjo skirti brokuotiems dėl nekokybiÅ¡kų atsakovės briaunų baldams sandėliuoti.

42. Pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė, kaip neįrodytÄ , nes ieÅ¡kovė, teismo vertinimu, neįrodė nei, kad patalpos buvo nuomotos brokuotiems baldams sandėliuoti, nei jog visi baldai tikrai turėjo bÅ«ti saugomi tokį laiko tarpÄ (net pusantrų metų), nei kad brokuotais baldais užimtas patalpų plotas buvo reikalingas ieÅ¡kovei ir dėl to ji turėjo nuomotis kitas patalpas, o galiausiai ir to, jog ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos tikrai patirtos bÅ«tent dėl brokuotų baldų sandėliavimo, nes iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, teismo vertinimu, neįmanoma atskirti, kokios iÅ¡laidos patirtos konkrečiai dėl ginčo baldų, o kokios bendrai įmonės veikloje.

43. Apeliantė AB „Freda“, nesutikdama su Å¡ia sprendimo dalimi, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kovės reikalavimÄ , netiksliai įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartyje nustatytus įpareigojimus, nes minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nebuvo nurodęs, jog kokia nors ieÅ¡kovės įrodinėjama žala yra nepagrįsta. Be to, ieÅ¡kovės įsitikinimu, ji pateikė pakankamai įrodymų savo reikalavimui dėl sandėliavimo iÅ¡laidų pagrįsti, o teismo spėliojimas, kad galbÅ«t 100 kv. m plotas nebuvo reikalingas ieÅ¡kovei (jos reikmėms), yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

44. Nesutikdama su ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia ieÅ¡kovės dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartyje konstatavo tik bendrÄ Å¾alos ieÅ¡kovei padarymo, atsakovei pateikus nekokybiÅ¡kas briaunas, kurios buvo panaudotos ieÅ¡kovės baldams gaminti, faktÄ , nustatęs jos teisę praÅ¡yti patirtų dėl nekokybiÅ¡kų prekių pateikimo nuostolių atlyginimo iÅ¡ atsakovės, tačiau, kaip teisingai akcentuoja atsakovė, nenagrinėjo ir nepasisakė, kokios konkrečiai rÅ«Å¡ies ir kokio dydžio žala ieÅ¡kovei buvo padaryta, todėl, prieÅ¡ingai nei interpretuoja ieÅ¡kovė, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis niekaip neapribojo pirmosios instancijos teismo teisės, jam įvertinus byloje esančius įrodymus ir Å¡alių argumentus, atmesti kuriuos nors iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų atlyginti žalÄ .

45. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė, jog apskritai brokuotiems baldams sandėliuoti buvo nuomotos patalpos.

46. Antai, ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ dvi Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudarytas su UAB „Autosabina“, tuo pačiu numeriu 02-17, tačiau skirtingų datų – viena sudaryta 2012 m. sausio 30 d., kita – 2012 m. kovo 29 d., nors, kaip matyti iÅ¡ Å¡ių sutarčių turinio, nuomos objektas (tiek patalpų kvadratÅ«ra, tiek adresas, pastato numeris) visiÅ¡kai sutampa. Pagal Å¡ias sutartis patalpos perduodamos priėmimo–perdavimo akto pasiraÅ¡ymu, tačiau prie 2012 m. sausio 30 d. sutarties pridėtame patalpų perdavimo–priėmimo akte nėra tikslios Å¡io akto sudarymo datos (nurodytas tik 2012 m. balandžio mėn.), nors ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti sandėliavimo iÅ¡laidas už laikotarpį nuo pat 2012 m. sausio 30 d., maža to, pačiame akte pažymima, kad nuomininkas priima patalpas valdyti ir naudoti pagal 2012 m. kovo 21 d., o ne pagal 2012 m. sausio 30 d. sutartį.

Prie 2012 m. kovo 29 d. sutarties pridėtas patalpų perdavimo–priėmimo aktas taip pat nėra tiksliai datuotas, be to, jame, kaip ir pirmame akte, nurodyta, kad patalpos perduodamos pagal 2012 m. kovo 21 d. sutartį, nors tokios datos sutarties byloje nėra. Ä®vertinusi pirmiau nurodytų įrodymų turinį bei aplinkybę, kad ieÅ¡kovė, pateikusi Å¡ias sutartis ir prie jų pridėtus priėmimo–perdavimo aktus, jokių paaiÅ¡kinimų dėl datų nesutapimo bei apskritai dviejų analogiÅ¡kų sutarčių sudarymo bÅ«tinumo nepateikė, teisėjų kolegija priėjo iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie dokumentai nepakankami įrodyti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ tikrųjų nuomojosi minėtas patalpas ir tuo labiau, jog minėtose patalpose nuo pat 2012 m. sausio 30 d., kaip kad teigia ieÅ¡kovė, buvo sandėliuojami 3 462 vienetai brokuotų „Udden“ baldų.

47. Å ios iÅ¡vados niekaip nepaneigia nei ieÅ¡kovės sudarytos iÅ¡laidų lentelės, nei UAB „Autosabina“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir ieÅ¡kovės mokėjimų jai suvestinė, nes lentelėse yra tiesiog ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡yti skaičiai, o iÅ¡ minimos suvestinės neįmanoma nustatyti, už kÄ konkrečiai buvo iÅ¡raÅ¡omos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir kokios iÅ¡laidos galėjo bÅ«ti patirtos bÅ«tent dėl ginčo baldų sandėliavimo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pati ieÅ¡kovė teigia, jog nuomojosi patalpas ir jose sandėliavo brokuotos baldus nuo pat 2012 m. sausio 30 d., pirmasis ieÅ¡kovės pateiktoje suvestinėje fiksuotas UAB „Autosabina“ mokėjimo dokumentas datuotas tik 2012 m. kovo 29 d.

Galiausiai, ieÅ¡kovės pozicijos dėl baldų sandėliavimo prieÅ¡taringumÄ , be pirmiau nurodytų aplinkybių, pagrindžia ir tai, kad, kaip matyti iÅ¡ 2013 m. balandžio 22 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, visi 3 462 vnt. brokuotų baldų buvo nurodytÄ dienÄ ne sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), bet ieÅ¡kovės sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini).

48. Ä®vertinusi visus pirmiau nurodytus aspektus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai sandėliavimo faktui bei iÅ¡laidų dydžiui įrodyti, yra prieÅ¡taringi bei nepakankami jos pozicijai pagrįsti (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl sandėliavimo iÅ¡laidų (bei atitinkamai iÅ¡laidų darbuotojams, atlikusiems sandėliavimo darbus, atlyginimo), todėl Å¡i sprendimo dalis taip pat paliktina nepakeista.

Dėl briaunų su defektais siuntimo ir ekspertizės iÅ¡laidų 49. Kadangi iÅ¡laidų už briaunų su defektais siuntimÄ ir ekspertizės atlikimÄ priteisimo nepagrįstumÄ atsakovė apeliaciniame skunde sieja tik bendrai su ieÅ¡kinio tenkinimo nepagrįstumu (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu), Å¡ios sprendimo dalys, įvertinus pirmiau Å¡ioje nutartyje padarytas iÅ¡vadas dėl apeliacijos ribų, taip pat paliktinos nepakeistos. Dėl pakaitinių briaunų pirkimo iÅ¡laidų 50. IeÅ¡kovė AB „Freda“ prašė priteisti 16 459,75 Eur iÅ¡laidų, patirtų dėl pakaitinių briaunų pirkimo, atlyginimÄ .

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad privalėdama įvykdyti užsakymÄ Ikea‘ai ir nenorėdama mokėti sutartyse numatytų baudų, ji turėjo skubiai įsigyti pakaitines baldų briaunas, už kurias sumokėjo didesnę kainÄ nei už anksčiau pas atsakovę pirktas (ginčo nekokybiÅ¡kas) briaunas, todėl ieÅ¡kovei priteistinas Å¡ių kainų skirtumas.

51. Pirmosios instancijos teismas šios ieškinio dalies netenkino, konstatavęs, kad toks reikalavimas išeina už nagrinėjamo objekto ribų.

52. Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas iÅ¡eina už ginčo teisinių santykių ribų, vis dėlto, pripažįsta, jog Å¡ios sprendimo dalies teisinis rezultatas (reikalavimo atmetimas) yra teisingas, nes ieÅ¡kovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad ji iÅ¡ tikrųjų patyrė žalÄ dėl pakaitinių briaunų pirkimo (CPK 178 straipsnis).

53. NagrinėjamÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovė įrodinėja tik briaunų pirkimÄ iÅ¡ atsakovės ir kito tiekėjo (UAB „Rehau“) patvirtinančiais įrodymais bei sÄ skaitų už briaunas apmokėjimÄ pagrindžiančiais dokumentais. Tačiau patys savaime Å¡ie dokumentai niekaip nepagrindžia, kad buvo perkamos bÅ«tent pakaitinės briaunos, o ne, pavyzdžiui, briaunos kitiems (naujiems) užsakymams vykdyti, tuo labiau, Å¡ie įrodymai nepatvirtina, jog bÅ«tent toks kiekis briaunų, kokį nurodo ieÅ¡kovė, buvo bÅ«tinas naujiems baldams, vietoje defektuotų, pagaminti.

54. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovės nurodomos briaunos, neva pakaitiniams baldams pagaminti, pagal ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas sÄ skaitas buvo perkamos dar 2011 metais, nors pačios ieÅ¡kovės teigimu, defektuotus baldus Ikea pradėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei su nurodymu juos naikinti nuo 2012 m. kovo mėnesio. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į pačios ieÅ¡kovės pozicijos dėl Å¡io reikalavimo nenuoseklumÄ â€“ iÅ¡ pradžių (pirminiame ieÅ¡kinyje) ieÅ¡kovė teigė, kad ji pakaitines briaunas užsakinėjo pas kitÄ (ieÅ¡kinyje neįvardintÄ ) tiekėjÄ , bet ne pas atsakovę, nes atsakovės produkcija nekokybiÅ¡ka; vėliau ieÅ¡kovė vis dėlto pateikė sÄ skaitas faktÅ«ras, patvirtinančias briaunų pirkimÄ iÅ¡ atsakovės, nurodydama, kad pakaitines briaunas pirko pas atsakovę, bet už didesnę kainÄ nei anksčiau, patirdama dėl Å¡io kainos padidėjimo 16 459,75 Eur nuostolius; galiausiai, ieÅ¡kovė nuostolių dėl pakaitinių briaunų pirkimo dydį pradėjo grįsti ne tik atsakovės sÄ skaitomis ir jų apmokėjimÄ patvirtinančiais įrodymais, bet ir UAB „Rehau“ sÄ skaitomis faktÅ«romis ir jų apmokėjimais, nors pastarosios sÄ skaitos faktÅ«ros (UAB „Rehau“) į bylÄ su 2016 m. spalio 10 d. ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais buvo pateiktos, ne kaip įrodančios žalos dėl pakaitinių briaunų pirkimo faktÄ bei dydį, bet ieÅ¡kovei siekiant pagrįsti, kad brokuotiems baldams pagaminti galėjo bÅ«ti panaudotos tik atsakovės tiekiamos ABS briaunos (t. y. kad tik nuo 2011 m. lapkričio mėn. ieÅ¡kovė pradėjo užsakinėti Å¡ias medžiagas ir pas kitÄ tiekėjÄ ).

55. Remdamasi pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laidų, patirtų pakaitinėms briaunoms nupirkti, atlyginimo, nors ir iÅ¡ esmės pakeista motyvacija, paliktina nepakeista. Dėl iÅ¡laidų, patirtų advokatams, sprendžiant ginÄÄ ikiteisminiu bÅ«du, apmokėti 56. IeÅ¡kovė prašė priteisti 23 070,62 Eur iÅ¡laidų, patirtų advokatams, Å¡alių ginÄÄ bandant iÅ¡spręsti ikiteisminiu bÅ«du, apmokėti atlyginimÄ , nurodydama, jog 10 794,64 Eur suma sumokėta advokatams iÅ¡ Vokietijos advokatų kontoros, o 12 275,98 Eur – Lietuvos advokatams.

57. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Å¡ios iÅ¡laidos susidarė dėl atsakovės kaltės, pastarajai nepripažįstant jos patiektų briaunų nekokybiÅ¡kumo, o ieÅ¡kovei bandant ginÄÄ iÅ¡spręsti ikiteisminiu bÅ«du bei renkant įrodymus, patvirtinančius briaunų nekokybiÅ¡kumÄ , konstatavo, jog atsakovė turi atlyginti Å¡ios rÅ«Å¡ies žalÄ ieÅ¡kovei, tačiau, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais jas sumažino 1/3 dalimi, priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 16 149,40 Eur sumÄ .

58. IeÅ¡kovė, nesutikdama su Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo sumažinimu, nurodė, kad iÅ¡laidos bÅ«tų mažesnės, jei pati atsakovė iÅ¡ karto atmestų ieÅ¡kovės pretenzijas ir ieÅ¡kovė nedelsdama galėtų kreiptis į teismÄ , taigi, tokio dydžio iÅ¡laidos buvo patirtos dėl pačios atsakovės ir jos civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko nesÄ Å¾iningų veiksmų. Be to, ieÅ¡kovės įsitikinimu, kadangi ginčo sprendimas vyko Vokietijoje, vertinant iÅ¡laidų dydį negali bÅ«ti taikomos Lietuvos Respublikoje priimtos Rekomendacijos.

59. Nesutikdama su ieÅ¡kovės argumentais, teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad priteisiamos iÅ¡laidos buvo sumažintos, remiantis ne Rekomendacijų nuostatomis, kaip kad traktuoja ieÅ¡kovė, bet vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, todėl ieÅ¡kovės akcentuojama aplinkybė, jog ginčo sprendimas ikiteisminiu bÅ«du vyko Vokietijoje, o ne Lietuvoje, Å¡iuo atveju nepagrindžia praÅ¡omos priteisti sumos sumažinimo nepagrįstumo.

60. Atsakovė, ginčydama Å¡iÄ sprendimo dalį, laikosi pozicijos, kad neaiÅ¡ku, ar apskritai Baltic Legal Solution Lietuva sÄ skaitose Nr. 011804 ir 012278 nurodytos papildomos iÅ¡laidos (kurių bendra suma – 10 068,98 Eur) yra susijusios su žalos iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ atsakovės. Apeliantės nuomone, neatmestina galimybė, kad paslaugos buvo teikiamos dėl ginčų ir su kitais tiekėjais, o ne tik atsakove, savo ruožtu Baltic Legal Solution Lietuva ataskaitose aiÅ¡kiai neįvardinta, jog teisinės paslaugos teikiamos dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«tent iÅ¡ atsakovės.

61. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta ir atsakovės argumentus, nes, kaip matyti iÅ¡ prie nurodytų sÄ skaitų pridėtų ataskaitų turinio, jose įvardijamas ne tik klientas (AB „Freda“) bei ginčo esmė – paslaugos dėl nekokybiÅ¡kų detalių, bet ir minimas atsakovės pavadinimo trumpinys – „Project“, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, jokio pagrindo daryti prielaidÄ , kad į ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas Nr. 011804 ir 012278 buvo įtrauktos ir su Å¡iuo ginču nesusijusios papildomos iÅ¡laidos, nėra.

62. Remiantis pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais, paliktina nepakeista skundžiamo sprendimo dalis dėl iÅ¡laidų, patirtų advokatams, sprendžiant ginÄÄ ikiteisminiu bÅ«du, apmokėti atlyginimo. Dėl priteisto žyminio mokesčio 63. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieÅ¡kovei priteistinÄ Å¾yminį mokestį, suklydo, nes iÅ¡ pradžių nurodė, jog ieÅ¡kovė sumokėjo 9 361 Lt (2711,10 Eur) žyminį mokestį, tačiau vėliau, atimdamas nutrauktai bylos daliai tenkančiÄ Å¾yminio mokesčio dalį, Å¡iÄ dalį atėmė iÅ¡ 9 361 Eur sumos (t. y. supainiojęs litus su eurais), todėl, atsakovės įsitikinimu, net ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , sumažintinas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisto žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį dydis.

64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , sutinka su Å¡iais atsakovės skunde dėstomais argumentais.

65. IeÅ¡kovė dviem mokėjimo nurodymais už ieÅ¡kinį sumokėjo 9 361 (207+9154) litų, o ne eurų, žyminį mokestį, todėl pirmosios instancijos teismas, 25,77 Eur sumÄ atėmęs iÅ¡ 9 361 Eur sumos, suklydo. Todėl Å¡ioje dalyje sprendimas tikslintinas, nurodant, kad 93 procentai (pagal patenkintų reikalavimų dalį) ieÅ¡kovei priteistino žyminio mokesčio skaičiuotini ne nuo 9 335,23 Eur, kaip kad nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bet nuo 2 685,23 Eur (2 711-25,77) sumos. Taigi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas 2 497,26 Eur (2 685,23 x 0,93) žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį atlyginimas.

66. IeÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentas neva pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovei priteisė didesnį žyminį mokestį, nes ieÅ¡kovė dar buvo sumokėjusi 1 979 Eur žyminį mokestį už pirmÄ jį apeliacinį skundÄ , atmestinas, nes ieÅ¡kovė apeliacinio skundo dėl netinkamai paskirstytų bylinėjimosi iÅ¡laidų (t. y. dėl minėtos 1 979 Eur sumos neįtraukimo į atlygintinas sumas) neteikė, be to, net ir sudėjus ieÅ¡kovės sumokėtus žyminius mokesčius už ieÅ¡kinį bei pirmÄ apeliacinį skundÄ (2 711 + 1 979), akivaizdžiai susidaro kur kas mažesnė suma (4 690) nei suma, nuo kurios pirmosios instancijos teismas apskaičiavo iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei atlygintinÄ mokesčio dalį.

67. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista 14 081,80 Eur atstovavimo iÅ¡laidų suma ir Å¡ios sprendimo dalies Å¡alys neskundė, konstatuotina, kad iÅ¡ viso ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas 16 579,06 Eur (14 081,80 + 2 497,26) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo 68. Apibendrindama Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro faktinio ir (ar) teisinio pagrindo naikinti ar keisti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir teisingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas iÅ¡ esmės nepakeistas, patikslinant tik ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ .

69. Atmetus abiejų Å¡alių apeliacinius skundus, ieÅ¡kovė ir atsakovė turi teisę tik į bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imu, atlyginimÄ (CPK 93, 98 straipsniai).

70. Už atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ trečiasis asmuo ERGO Versicherung, AG, kaip atsakovės civilinės atsakomybės draudikas, pagal atsakovės ir trečiojo asmens sudarytÄ sutartį sumokėjo advokatui 800 Eur. Kadangi Å¡i suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, byloje nėra ginčo dėl to, kad bÅ«tent trečiasis asmuo sumokėjo minėtas sumas advokatui ir pati atsakovė praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bÅ«tent trečiajam asmeniui, ERGO Versicherung, AG iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

71. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo advokatei 2 032,80 Eur. Kadangi Å¡i suma virÅ¡ija pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ apskaičiuotÄ maksimaliÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ mokėtinÄ sumÄ (895,2 x 1,3=1163,76), teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama jau antrÄ kartÄ , ta pati advokatė atstovavo ieÅ¡kovę nuo pat pirminio ieÅ¡kinio pateikimo 2014 metais, sumažina priteistinÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ iki 1164 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Patikslinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisimo, nurodant, kad ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Freda“ (juridinio asmens kodas 133386126) iÅ¡ atsakovės Project Kunstoff und Profiltechnik GmbH & CO.KG priteisiama bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo suma yra 16 579,06 Eur (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių penki Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt devyni eurai 06 ct).

Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Freda“ (juridinio asmens kodas 133386126) iÅ¡ atsakovės Project Kunstoff und Profiltechnik GmbH & CO.KG 1164 Eur (tÅ«kstantį Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Priteisti trečiajam asmeniui ERGO Versicherung, AG iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Freda“ (juridinio asmens kodas 133386126) 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .

Teisėjos Danutė Gasiūnienė Rasa Gudžiūnienė Aldona Tilindienė