fbb9e136-fa08-479a-9228-76eccf0f6c36 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-5008-342/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00397-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1; 55.1.3; 57.4 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 22 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir AuÅ¡relės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E.P. skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija nustatė: PareiÅ¡kėjas E.P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Klaipėdos valdybos 2020-04-17 sprendimÄ Nr. (13.2)-AD5-5732 (toliau – ir ginčijamas sprendimas); įpareigoti Departamento Klaipėdos valdyba priimti naujÄ sprendimÄ dėl 2020-02-28 praÅ¡ymo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2020-02-28 Klaipėdos rajono savivaldybės merui pateikė praÅ¡ymÄ , į kurį 2020-03-16 pateiktas atsakymas Nr. T17-76(1.48 E), kuriuo informuodama, jog vadovaujantis melioruotų žemių planais ir nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡ais, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei su Å¡iuo sklypu besiribojančiuose sklypuose melioracijos statinių nėra;

Å¡iems žemės sklypams netaikoma melioruotos žemės bei melioracijos statinių apsaugos zonos. Argumentuoja, jog ginčijamas sprendimas be motyvų ir argumentų, kadangi iÅ¡ ginčijamo sprendimo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl atsakovas neatsakė ir nenagrinėjo 2020-02-28 praÅ¡yme keliamus reikalavimus. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ , Teisės gauti informacijÄ Ä¯statymÄ , jo 4 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 ir 2 dalis, 14 straipsnio 1 dalį, PraÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisykles, jų 35 punktÄ , 35.2 punktÄ , 38 punktÄ .

Mano, jog nurodytos teisės aktų nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas, gavęs praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ , visų pirma, turi įvertinti ir nustatyti, ar praÅ¡oma pateikti informacija teisės aktuose nustatyta tvarka gali bÅ«ti teikiama pareiÅ¡kėjui, taip pat tai, ar jis disponuoja Å¡ia informacija ir pateiktas praÅ¡ymas neturi bÅ«ti perduotas nagrinėti kitam subjektui, o tuo atveju, jeigu yra nustatoma, kad praÅ¡oma informacija neteikiama, jis privalo parengti motyvuotÄ ir pagrįstÄ atsakymÄ , kuriame bÅ«ti iÅ¡dėstytos atsisakymo pateikti duomenis priežastys bei Å¡io atsakymo apskundimo tvarka.

VieÅ¡ojo administravimo subjektas, gavęs asmens praÅ¡ymÄ dėl informacijos pateikimo ir nustatęs, kad praÅ¡oma pateikti informacija neteiktina, negali ignoruoti, nepaisyti praÅ¡yme iÅ¡dėstytų reikalavimų ir pareiÅ¡kėjui pateiktame atsakyme nenurodyti aplinkybių, sudariusių pagrindų neteikti praÅ¡omos informacijos. Daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas veikė netinkamai - neiÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo pateikto praÅ¡ymo ir nepateikė jo praÅ¡omos informacijos arba teisės aktuose iÅ¡dėstytus reikalavimus atitinkančio atsakymo, kuriame bÅ«tų nurodytos atsisakymo teikti informacijÄ priežastys, tačiau apsiribojo tik formaliu atsakymu, kuriame nebuvo įvertinti visi pareiÅ¡kėjo reikalavimai ir nebuvo iÅ¡dėstyti motyvai dėl atsisakymo teikti informacijÄ , persiuntimu.

Pažymi, kad valstybės valdžios institucijos privalo veikti atidžiai ir rÅ«pestingai. Nurodo Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1, 2 dalis. Daro iÅ¡vadÄ , kad svarbiausiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas gerojo administravimo principas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rÅ«pestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, LVAT praktikÄ . Vertina, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas nesivadovavo pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis ir pažeidė jo veikloje taikomÄ gero administravimo principÄ . Nurodo, kad ginčijamu sprendimu nustatyta, jog gretimybėje besiribojantiems žemės sklypams kadastrinis (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) su tuo pačiu pavirÅ¡inio vandens telkinio-kanalu, pavirÅ¡inio vandens telkinio-kanalo pakrantės apsaugos juostos plotis sklypuose nustatytas skirtingas.

Mano, kad nustatyti ginčijamo sprendimo turinio, teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį bei tinkamai įvykdyti nustatytas pareigas. Pažymi, kad bÅ«tinybė motyvuoti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimamus sprendimus yra ne kartÄ akcentuota ir LVAT praktikoje. Mano, kad yra pažeista VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalis. Argumentuoja, kad Departamento Klaipėdos valdybos 2020-02-13 sprendimo Nr. (13.5)-AD5-2352 teisėtumo klausimas nagrinėjamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus nagrinėjamoje byloje Nr. AG2-37/13-2020.

Teikia, jog tokie vyriausiojo architekto veiksmai įrodo jo Å¡aliÅ¡kumÄ , neobjektyvumÄ , piktnaudžiavimÄ valdžia. Teigia, kad dėl nurodytos priežasties yra akivaizdžiai diskriminuojamas, laikomi pareiÅ¡kėjo teisėti interesai mažiau svarbiais, tuo pažeidžiant lygybės, įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo principus (Konstitucijos 29 str.) ir tokiu bÅ«du mažinamas pasitikėjimas valstybės institucijomis ir pačia valstybe. Atkreipia dėmesį į teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus.

Argumentuoja, kad atsakovas ginčijamų sprendimų nesprendė ir nepagrindė jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais dėl ginčo teritorijos priskyrimo konkrečiai apsaugos juostai, nes tai nagrinėjamu atveju lemia taikomų apribojimų apimtį. Pasisakant dėl specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų, taikomų konkrečiam žemės sklypo įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ reikÅ¡mės, pažymi, kad Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ .

Teigia, kad ginčijamame sprendime nurodyta-kanalo, pakrantės apsaugos juostos plotis sklype yra ne 5 metrai, kurie nepagrįsti jokiais tikslesniais matavimais ir apskaičiavimais ar brėžiniais, nei prieÅ¡ingai tyrimo metu naudojo ir parengė projektuotojas inžinierius tikslesnėmis matavimo priemonėmis, kurio argumentai teisiÅ¡kai pagrįsti. Daro iÅ¡vadÄ , kad padaryta teisės aktų pažeidimas didesne apimtimi, nei konstatavo atsakovas. Mano, kad ginčijamame sprendime pateikta atsakovo subjektyvi nuomonė ir atlikti veiksmai nereiÅ¡kia, kad kanalo, pakrantės apsaugos juostos plotis sklype nustatyti tinkamai.

Pažymi, kad papildomos dokumentacijos buvimas vieÅ¡ojo administravimo subjekto žinioje per se nereiÅ¡kia, kad jo priimtas individualus administracinis aktas yra pagrįstas. Mano, kad svarbu, kad Å¡i papildoma dokumentacija bÅ«tų pateikta, į Å¡iÄ dokumentacijÄ bÅ«tų pateikta aiÅ¡ki nuoroda individualiame administraciniame akte. PrieÅ¡ingu atveju tokia dokumentacija negali bÅ«ti laikoma individualaus administracinio akto sudedamÄ ja (motyvuojamÄ ja) dalimi. Teigia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo faktinę situacijÄ apibÅ«dinti bei pagrįsti taip, jog ji bÅ«tų aiÅ¡ki ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už jų priimtus ginčijamus sprendimus, bet ir pareiÅ¡kėjui.

Apibendrina, kad ginčijamas sprendimas be argumentų ir motyvų, nėra pagrįstas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų normomis, todėl priimtas pažeidžiant tiek VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį tiek įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, gero administravimo principus. Mano, kad iÅ¡ ginčijamo sprendimo neaiÅ¡ku kokiais ApraÅ¡o 5 punkto kriterijais vadovaujantis, buvo apskaičiuotas apsaugos juostos iÅ¡orinė riba, kuri turi bÅ«ti nutolusi nuo pakrantės Å¡laito, o kai pakrantės Å¡laito nėra, nuo kranto linijos tokiu atstumu, kurio atstumas turi bÅ«ti matuojamas teritorijos projekcijoje: atsižvelgiant į pavirÅ¡inio vandens telkinio statusÄ , telkinio ilgį (km.), plotį (ha), nuolydžio/polinkio kampas, kuriuo nustatomas pavirÅ¡inio vandens telkinio apsaugos juosta metrais, kuris gali bÅ«ti didinamas arba mažinimas dvigubai.

Pažymi, kad papildomos dokumentacijos buvimas vieÅ¡ojo administravimo subjekto žinioje nereiÅ¡kia, kad jo priimtas individualus administracinis aktas yra pagrįstas. PaaiÅ¡kina, jog svarbu, kad Å¡i papildoma dokumentacija bÅ«tų pateikta pareiÅ¡kėjui, į jÄ bÅ«tų pateikta aiÅ¡ki nuoroda individualiame administraciniame akte. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merÄ su 2020-02-28 praÅ¡ymu dėl informacijos pateikimo.

Nurodo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turinį. PaaiÅ¡kina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės meras pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ persiuntė Departamento Klaipėdos valdybai nagrinėjimui pagal kompetencijÄ . Teigia, kad ginčijamu sprendimu pareiÅ¡kėjui pateikė informacijÄ pagal praÅ¡ymÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ dėl informacijos pateikimo, todėl jam buvo pateikta informacija pagal praÅ¡ymÄ ., t. y. atsakyta į pareiÅ¡kėjo pateiktus klausimus. Mano, kad iÅ¡ skundo akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas nesutinka su Departamento pareigÅ«nų nustatytomis aplinkybėmis 2020-02-03 atliko pakartotinio patikrinimo metu, t. y., kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pavirÅ¡inio vandens telkinio-kanalo pakrantės apsaugos juosto plotis sklype 5 m nuo kranto linijos.

Teigia, jog pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su nurodytomis aplinkybėmis, yra pateikęs skundÄ Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui. Byla Å¡iuo metu yra sustabdyta. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas 2020-02-28 praÅ¡yme prašė atsakyti į pateiktus klausimus tik tuo atveju, jei projektuotojo inžinieriaus A. S. parengta teritorijos schema yra teisingai. Pažymi, jog kadangi Departamentas nesutinka su nurodyta schema (nagrinėjama byla Nr. AG2-37/13-2020 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje), tai neturėjo pareigos atsakyti į pateiktus klausimu, tačiau vis tiek pateikė informacijÄ .

Skundas atmestinas. Administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiÅ¡kėjo E. P. teisė gauti informacijÄ iÅ¡ atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. PareiÅ¡kėjas ginčija Departamento Klaipėdos valdybos 2020-04-17 sprendimÄ â€žDėl informacijos pateikimo” ir praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ priimti naujÄ sprendimÄ dėl 2020-02-28 praÅ¡ymo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 straipsnį žmogui neturi bÅ«ti kliudoma gauti ir skleisti informacijÄ (2 dalis); laisvė gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymo, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (3 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, jog konstitucinė teisė gauti informacijÄ â€“ svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves (žr., Konstitucinio Teismo 2006-12-21 nutarimÄ ). Žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iÅ¡ įvairių Å¡altinių informacijÄ ir ja naudotis (žr., Konstitucinio Teismo 2005-09-29 nutarimÄ ).

Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesÄ bÅ«ti informuotai (inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo 2005-07-08, 2005-0919, 2005-09-29, 2006-12-21 nutarimai). Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ apie jų veiklÄ , oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informacijÄ , kuriÄ minėtos įstaigos turi apie jį patį.

Pagal aptariamo straipsnio 3 dalį valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ , taip pat turimÄ privačiÄ informacijÄ , iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 14 straipsnis, reglamentuojantis asmenų praÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo tvarkÄ , numato, jog asmenų praÅ¡ymus ir skundus vieÅ¡ojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAÄ® 14 str. 1 d.).

Minėtas įstatymas asmens praÅ¡ymÄ suteikti tam tikrÄ informacijÄ priskiria prie administracinių paslaugų (VAÄ® 2 str. 17 p.). VAÄ® 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kaip viena iÅ¡ administracinių paslaugų, yra įstatymų nustatytos vieÅ¡ojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens praÅ¡ymas suteikti VAÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 - 5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, todėl yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedÅ«ros taisykles, nustatytas VAÄ® 19 - 36 straipsniuose, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės) (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–1446/2012, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-334/2013, ir kt.).

Atsakymai į praÅ¡ymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į praÅ¡ymÄ suteikti administracinę paslaugÄ â€“ iÅ¡duoti dokumentÄ , jo kopijÄ , nuoraÅ¡Ä ar iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį tam tikrÄ juridinį faktÄ , – atsakoma suteikiant praÅ¡omÄ administracinę paslaugÄ arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.1 punktas); į praÅ¡ymÄ pateikti institucijos turimÄ informacijÄ atsakoma pateikiant praÅ¡omÄ informacijÄ Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.2 punktas).

Asmenų teisę gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų reglamentuoja Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Ä®statymas), kuris nustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkÄ , reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informacijÄ asmenims bei sudaro palankias sÄ lygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų disponuojamÄ informacijÄ ir jÄ panaudoti teisėtiems tikslams (1 straipsnis).

Ä®statymu yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimÄ informacijÄ apie asmenį, susijusiÄ su vieÅ¡ojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sÄ lygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamÄ informacijÄ ir panaudoti jÄ komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo bÅ«do, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informacijÄ , registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis.

Pagal aptariamo straipsnio 5 dalį, teikiama informacija - žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informacijÄ apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Institucijos privalo teikti pareiÅ¡kėjams ar jų atstovams dokumentus, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Ä®statymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kada institucija atsisako pateikti pareiÅ¡kėjui dokumentus.

Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinti dokumentų teikimo principai, nurodant, kad institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai;

2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus;

3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais;

4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs;

5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus;

6) dokumentų prieinamumo – sudaromos palankios sÄ lygos pareiÅ¡kėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formÄ , o prireikus nustatomos tik bÅ«tiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiÅ¡kėjams sÄ lygos;

7) abipusio naudojimo – institucija pareiÅ¡kėjui pateiktus dokumentus prireikus toliau pati juos naudoja. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Ä®statyme yra įtvirtinti principai, kuriais vadovaujasi įstaigos, teikdamos informacijÄ , tarp kurių numatytas informacijos iÅ¡samumo principas, reiÅ¡kiantis, kad pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo praÅ¡ymo turinį atitinkanti informacija, bei tikslumo principas, reiÅ¡kiantis, kad pareiÅ¡kėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamÄ informacijÄ (žr., pvz., LVAT 2015-04-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsižvelgus į šį teisinį reguliavimÄ darytina iÅ¡vada, kad įstaigos:

1) privalo teikti disponuojamÄ informacijÄ ;

2) atsisakyti teikti informacijÄ gali tik Ä®statymo nustatyta tvarka (paisydamos teisės aktais nustatytų apribojimų) (žr., pvz., LVAT 2016-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1865-492/2016, 2017-06-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-604-438/2017, 2018-03--07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.). Institucijai tenka pareiga pateikti tik tÄ pareiÅ¡kėjÄ dominančiÄ informacijÄ , kuriÄ jis turi (žr. pvz. LVAT 2018-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.).

Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir suformuotÄ teismų praktikÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ , turi pateikti visÄ teiktinÄ jų disponuojamÄ informacijÄ . Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2020-02-28 praÅ¡ymu dėl informacijos pateikimo kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merÄ . PraÅ¡yme pareiÅ¡kėjas informavo, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Aptariamu prašymu pareiškėjas prašė informuoti, ar yra parengta teisingai projektuotojo inžinieriaus A. S. teritorijos schema, kurioje pavaizduotas esamas kanalas. Jei taip, prašė atsakyti į klausimus: Ar tai yra kanalas, griovys, dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys, pelkė ar sureguliuotas upės ruožas? Ar jo pradžia ir pabaiga jungiasi su kitu paviršiniu vandens telkiniu? Jei taip, su kokiu? Koks jo plotis (ha) ir ilgis (km)? Kokia yra paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nuo krašto šlaito metrais? Kaip ji apskaičiuojama, t. y. ar nuo krašto šlaito, ar pakrantės šlaito viršutinės briaunos, ar nuo kranto linijos? Kokia yra paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos zona nuo kranto linijos metrais? Kaip ji apskaičiuojama, t. y. ar nuo kranto šlaito, ar pakrantės šlaito viršutinės briaunos, ar nuo kranto linijos? Ar projektuotojo inžinieriaus A.

S. parengta teritorijos schema yra parengta teisingai? Ar ji gali kirsti PareiÅ¡kėjo žemės sklypo dalį? Jei taip, kiek metrų? Ar privaloma paÅ¡alinti segmentinės tvoros dalį nuo PareiÅ¡kėjo žemės sklypo? Jei taip, kiek metrų? Ar pavirÅ¡inio vandens telkinio apsaugos juosta gali bÅ«ti mažinama arba didinama du kartus? Jei taip, tai kokiu teisės aktu vadovaujantis? Ar Å¡io pavirÅ¡inio vandens telkinio apsaugos zona gali bÅ«ti mažinama arba didinama? Jei taip, tai kiek metrų arba kiek kartų, bei kokiu teisės aktu vadovaujantis? Kam Å¡is pavirÅ¡inio vandens telkinys nuosavybės teise priklauso? Kokiu atstumu galima tverti segmentinę tvorÄ ? Ar norint tverti segmentinę tvorÄ reikalingas suderinimas su Å¡io pavirÅ¡inio vandens telkinio savininku? Jei taip, tai su kokia institucija ar savininku (nurodant jos pavadinimÄ , adresÄ ir kokiais teisės aktais vadovaujantis)? Ar reikalingas projektas ir suderinimas tverti segmentinę tvorÄ ant žemės sklypo ribos su besiribojančio gretimybėje esančių žemės sklypų savininkais ir Å¡io pavirÅ¡inio vandens telkinio savininku? Klaipėdos rajono savivaldybės meras pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ persiuntė Departamento Klaipėdos valdybai nagrinėti pagal kompetencijÄ .

Atsakovas, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo 2020-02-28 praÅ¡ymÄ , priėmė ginčijamÄ sprendimÄ , kuriame pareiÅ¡kėjÄ informavo apie tai, kad Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai atlikę tyrimÄ vietoje pagal kompetencijÄ nustatė, jog Å¡alia pareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo besiribojantys sklypai yra suformuoti ir registruoti nekilnojamojo turto registre. Ginčijamame sprendime nurodyti Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡rašų duomenis apie nurodytus žemės sklypus.

Pažymėta, kad pagal CK 4.262 str. ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. PaaiÅ¡kinta, kad vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta ir pavirÅ¡inio vandens telkinio apsaugos zona nustatomos vadovaujantis PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraÅ¡e nustatytais reikalavimais. Nurodė minėtos tvarkos nuostatas.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su ginčijamu sprendimu ir mano, kad jis yra be motyvų ir argumentų, kadangi iÅ¡ ginčijamo sprendimo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl atsakovas neatsakė ir nenagrinėjo 2020-02-28 praÅ¡yme keliamus reikalavimus. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2020-02-28 praÅ¡ymo turinio matyti, kad buvo praÅ¡oma iÅ¡ esmės įvertinti projektuotojo inžinieriaus A. S. parengtos teritorijos schemos teisingumÄ , o jei ji teisinga – atsakyti į pateiktus klausimus. Å iuo praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas neprašė atsakovo pateikti tam tikrų dokumentų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai apie tai, kad jam turėjo bÅ«ti pateikta papildoma dokumentacija, raÅ¡ytiniai įrodymai dėl ginčo teritorijos priskyrimo konkrečiai apsaugos juostai, nėra pagrįsti.

Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, kad ginčijamame sprendime pateikta atsakovo subjektyvi nuomonė ir atlikti veiksmai nereiÅ¡kia, kad kanalo, pakrantės apsaugos juostos plotis sklype nustatytas tinkamai, nėra aiÅ¡ku kokiais ApraÅ¡o 5 punkto kriterijais vadovaujantis buvo apskaičiuotas apsaugos juostos iÅ¡orinė riba, pažymėtina, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ , turi pateikti visÄ teiktinÄ jų disponuojamÄ informacijÄ . Å iuo atveju atsakovas pateikė tokiÄ informacijÄ , kokiÄ turi.

Ä®statymas nustato institucijos ar įstaigos pareigÄ praÅ¡ančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti turinio informacijÄ . Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. LVAT 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad klausimai dėl apsaugos juostos iÅ¡orinės ribos, projektuotojo inžinieriaus A.S. parengtos teritorijos schemos, Departamento pareigÅ«nų nustatytų aplinkybių 2020-02-03 atlikto pakartotinio patikrinimo metu, bus nagrinėjami Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje (byla Nr. AG2-37/13-2020).

IÅ¡ į bylÄ pateikto atsakovo atsiliepimo byloje Nr. AG2-37/13-2020 matyti, kad atsakovo pozicija nurodytais pareiÅ¡kėjo klausimais yra iÅ¡dėstyta atsiliepime Lietuvos administracinių ginčų komisijos byloje. Atsižvelgus į tai, kad dėl nurodytų aplinkybių vyksta ginčas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, atsakovas neturėjo pareigos vertinti Å¡ias pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes iÅ¡ naujo. Ä®vertinus ginčijamo sprendimo turinį, teisėjų kolegijai yra akivaizdu, kad atsakovas iÅ¡ esmės pateikė pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ informacijÄ , t. y., ginčijamo sprendimo turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nesutinka, kad projektuotojo inžinieriaus A.

S parengta teritorijos schema yra teisinga. AnalogiÅ¡ka pozicija yra iÅ¡dėstyta atsakovo atsiliepime į skundÄ Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus byloje Nr. AG2-37/13-2020. PareiÅ¡kėjas neteikia jokių kitų argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, kad jam nebuvo atsakyta į pateiktÄ praÅ¡ymÄ . Vertinant anksčiau nurodytus pareiÅ¡kėjo argumentus ir į bylÄ pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad atsakovas pareiÅ¡kėjui pateikė visÄ informacijÄ , kuria disponuoja.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo argumentų pagrįstumo klausimÄ pažymėtina, kad atsakovas, įgyvendinantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, atskirais atvejais atlieka ir vieÅ¡ojo administravimo funkcijas ir savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais vieÅ¡osios teisės principais. Tai reiÅ¡kia, jog atsakovas privalo laikytis ir VAÄ® 3 straipsnyje įtvirtintų vieÅ¡ojo administravimo principų. VAÄ® 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo virÅ¡enybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais.

Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs” (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.).

Vadovaudamasi anksčiau nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasi iÅ¡tirtų bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamas sprendimas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės ir teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas ginčijamu sprendimu pareiÅ¡kėjui pateikė jo praÅ¡ymo turinį atitinkančiÄ informacijÄ , t. y., informacijÄ , kuria disponuojama, todėl ginčijamo sprendimo panaikinimui nėra teisinio pagrindo.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus yra iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo. Nenustačius ginčijamo raÅ¡to neteisėtumo pagrindų, nėra įstatyminio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Vadovaujantis byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma, atsižvelgiant į ginčo teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).

Atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (ABTÄ® 40 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija nusprendžia: PareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėjai Remigijus Arminas Eglė Kiaurakytė Aušrelė Mažrimienė