AS-662-70-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS662-70/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01096-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo individualios įmonės „Juralė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės „Juralė“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „Juralė“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija, atsakovas), kuriame prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. A-3561 „Dėl leidimų vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino sumokėtą žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsniu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 33 punktu ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo, kaip vežėjo, ir savivaldybės administracijos (atsakovo) buvo sudaryta keleivių vežimo reguliariaisiais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartis. Byloje ginčijamas savivaldybės administracijos įsakymas buvo priimtas savivaldybei kontroliuojant, kaip pareiškėjas laikosi įsipareigojimų, prisiimtų minėta tarp šalių sudaryta sutartimi. Teismas nustatė, kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartis yra civilinė, o ginčo šalis šiuo atveju sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Todėl keliamas reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, o ginčas yra teismingas bendros kompetencijos teismui. Tokios pozicijos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija (žr. 2012 m. spalio 3 d. nutartį). Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

II. Pareiškėjas IĮ „Juralė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde išdėsto, jog pirmosios instancijos teismas nepriimdamas pareiškėjo skundo rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartimi Nr. T-215-2012. Teigia, jog teismo cituojamoje byloje pareikšto skundo dalykas ir pagrindas reikšmingai skiriasi nuo šioje byloje pareikšto skundo dalyko ir pagrindo. Pirma, teismo cituojamoje byloje kilo ginčas dėl viešojo administravimo subjekto išsiųsto rašto (įspėjimo) apie civilinės sutarties nutraukimą teisėtumo, o šioje byloje ginčijamas Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, t. y. individualus viešojo administravimo aktas, sukeliantis konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui. Antra, teismo cituojamoje byloje pareikštas reikalavimas buvo grindžiamas su šalių sudarytos civilinės sutarties vykdymu susijusiomis aplinkybėmis, kas rodo, kad ta byla yra civilinio pobūdžio. Šioje byloje pareikštas reikalavimas grindžiamas išimtinai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimų nesilaikymu priimant skundžiamą įsakymą, todėl akivaizdu, kad ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių. Trečia, skundžiamoje nutartyje cituojamoje byloje ginčijamas raštas buvo priimtas viešojo administravimo subjektui kontroliuojant, kaip buvo laikomasi tarp šalių sudaryta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o šiuo atveju ginčijamas įsakymas buvo priimtas nenurodant jo faktinio pagrindo (Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1516-429/2012 konstatavo, jog pareiškėjo ir atsakovo sudaryta sutartis nebuvo nutraukta, todėl įsakyme nurodyta priešinga aplinkybė neatitinka tikrovės). Vadinasi, reikšmingai skiriasi ir skundo pagrindas. Tai pat argumentuoja, jog teismo cituojamoje byloje skundo dalykas ir pagrindas reikšmingai skiriasi nuo šioje byloje pareikšto skundo dalyko ir pagrindo, todėl cituojama nutartis neturi precedento galios šioje byloje. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, 2007 m. liepos 5 d. nutarimu, 2007 m. spalio 24 d. nutarimu ir teigia, jog bylų faktinės aplinkybės ir taikytina teisė reikšmingai skiriasi, todėl pirmos instancijos teismas negalėjo vadovautis cituojama nutartimi, dėl to priimta skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

Dėl išdėstytų priežasčių, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismo nutartis tampa nemotyvuota, todėl nutartis neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir tuo pagrindu yra naikintina (ABTĮ 106 str. 1 d. 5 p.). Remiasi ABTĮ 21 straipsnio 2 dalimi ir teigia, jog tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai atsakovui vykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkte numatytą viešojo administravimo veiklą (keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimą), kurios sudėtine dalimi yra civilinio pobūdžio sutarčių dėl keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugos teikimo sudarymas ir su šių paslaugų teikimu susijusių individulių viešojo administravimo aktų priėmimas. Dėl to bylos teismingumą šiuo atveju turi lemti vyraujantis teisinis santykis. Pareiškėjo teigimu, iš skundo turinio akivaizdu, jog vyrauja administracinis teisinis santykis. Pirma, jame reikalaujama panaikinti pareiškėjo atžvilgiu priimtą individualų viešojo administravimo aktą, t. y. skundo dalykas yra administracinio pobūdžio reikalavimas. Antra, skunde pareikštas reikalavimas yra grindžiamas tik administracinės teisės normų pažeidimu priimant skundžiamą įsakymą, todėl ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių. Trečia, aplinkybė, jog šalis sieja civilinio pobūdžio santykiai dėl keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugos teikimo, kuriais nėra grindžiamas skundas, nedaro ginčo civilinio teisinio pobūdžio. Dėl to šioje byloje vyrauja administracinis teisinis santykis ir skundas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą. Be kita ko, pareiškėjas išreiškė prašymą atskirąjį skundą išnagrinėti maksimaliai greitai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti jo skundą konstatavęs, kad byla nepriskirtina administraciniam teismui.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 16 dalį, administraciniai teisiniai santykiai yra įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti.

Įstatymų leidėjas įtvirtina, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 15 str.), o bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (CPK 22 str.). Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, nagrinėtini administraciniame teisme (ABTĮ 3 str. 1 d.), o ginčai, kylantys iš privatinių teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22, 25 str.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis byloje Nr. T-32-09). Būtent teisinių santykių pobūdis, bet ne viešojo administravimo subjekto dalyvavimas juose, lemia ginčo rūšinį teismingumą (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. T-37/2010).

Pažymėtina, kad ABTĮ 15 straipsnio „Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai“ 1 ir 2 dalyse inter alia nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šios nuostatos suponuoja, kad administraciniai teismai gali nagrinėti bylas dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar vilkinimo, kuriais buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia apskųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. A-3561, kuriuo Administracija panaikino IĮ „Juralė“ 2009 m. sausio 29 d. išduotus 8 leidimus vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu ir pripažino netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. A-386 „Dėl leidimų vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu išdavimo“ (b. l. 36).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2009 m. sausio 26 d. tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir IĮ „Juralė” buvo sudaryta Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartis Nr. 201-2-47 (toliau – ir Sutartis) (b. l. 27-34). Sutarties 4.4 punkto pagrindu IĮ „Juralė“ buvo išduoti 8 leidimai vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu. Administracija 2011 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (A27V128)-R-3611 įspėjo IĮ „Juralė“ dėl Sutarties nutraukimo nuo 2011 m. gruodžio 5 d. (b. l. 33-34). Dėl nagrinėjamo ginčo bendrosios kompetencijos teisme minėto rašto vykdymas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo sustabdytas iki Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties įsiteisėjimo. Iš atsakovo 2012 m. spalio 24 d. rašto Nr. (A27V128)-2-4632 „Dėl 2012 m. spalio 5 d. pretenzijos“ (b. l. 51-54) matyti, jog įsiteisėjus minėtai nutarčiai, Administracija 2012 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (A27V188)-R-4098 „Dėl leidimų vežti keleivius 13-uoju maršrutinių maršrutu grąžinimo“ informavo IĮ „Juralė“, kad Sutartis nutraukta ir prašė nedelsiant grąžinti išduotus 8 leidimus vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu (šio rašto kopijos nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punktas numato, kad keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas yra savarankiškosios (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytos) savivaldybių funkcijos. Savivaldybė, vykdydama teisės aktais priskirtas keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje, kartu, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus, sudaro sutartis dėl keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugos teikimo (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis T-215-2012).

Minėtą Įsakymą atsakovas priėmė besivadovaudamas Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, kurioje, be kita ko, numatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybių institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, taip pat vadovavosi Kelių transporto kodekso 4 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus. Taip pat minėtame Įsakyme atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. 3-62 „Dėl Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Leidimų išdavimo taisyklės) 21 punktu, kuris numato, kad kompetentinga įstaiga, sudariusi su vežėju sutartį, šiam vežėjui išduoda leidimą (-us) vežti keleivius sutartyje nurodytu (-ais) maršrutu (-ais). Leidimo galiojimo terminas turi atitikti sutarties galiojimo terminą. Vežėjui išduodama tiek leidimų egzempliorių, kiek transporto priemonių reikia keleiviams vežti leidime ir tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis. Už leidimo išdavimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat vadovavosi Leidimo išdavimo taisyklių 25.1 punktu, pagal kurį kompetentinga įstaiga turi teisę panaikinti leidimą, jeigu vežėjas nesilaiko šių taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų.

Pastebėtina, jog administraciniuose teismuose nagrinėjami ginčai dėl administracinių paslaugų teikimo (ABTĮ 15 str. 1 d.). Administracinė paslauga įstatymų leidėjo apibrėžiama kaip viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 17 d.). Įvertinus skundžiamą Įsakymą, darytina išvada, jog jis buvo priimtas kaip administracinės paslaugos teikimo rezultatas (leidimų panaikinimas), todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo (b. l. 2-4), jį pareiškėjas, visų pirma, grindžia tuo, jog priimtas Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju skundas bei jo reikalavimai iš esmės yra nukreipti į viešojo administravimo subjektą bei jo vykdomą administracinę veiklą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalauja panaikinti individualų viešojo administravimo aktą, t. y. skundo dalykas yra administracinio pobūdžio reikalavimas. Be to, kaip pažymi pats pareiškėjas, skunde pareikštas reikalavimas yra grindžiamas tik administracinės teisės normų pažeidimu priimant skundžiamą Įsakymą, todėl ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių. Teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo argumentams, jog ta aplinkybė, jog šalis sieja civilinio pobūdžio santykiai dėl keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugos teikimo, kuriais nėra grindžiamas skundas, nedaro ginčo civilinio teisinio pobūdžio. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju savo skundo negrindžia neteisėtu Sutarties nutraukimu.

Pastebėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija 2012 m. spalio 3 d. nutartyje byloje Nr. T-215-2012 nagrinėjo teismingumo klausimą byloje, kurioje ginčas buvo kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 10 d. pranešimo Nr. (A27V128)-R-4486 teisėtumo, kuriuo atsakovas įspėjo, kad nuo 2012 m. vasario 15 d. bus nutraukta tarp pareiškėjo ir savivaldybės administracijos sudaryta keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartis. Nagrinėjamoje byloje siekiama apskųsti ne įspėjimą dėl Sutarties nutraukimo, o Įsakymą, kuriuo Administracija panaikino IĮ „Juralė“ 2009 m. sausio 29 d. išduotus 8 leidimus vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu ir pripažino netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. A-386 „Dėl leidimų vežti keleivius 13-uoju maršrutinių taksi maršrutu išdavimo“. Taigi, kaip teisingai pastebėjo pareiškėjas, skundo dalykas ir pagrindas aptariamose bylose skiriasi. Dėl išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjo skundas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Dėl pareiškėjo išreikto prašymo išnagrinėti bylą maksimaliai greitai pasisakytina, kad administracinės bylos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme skiriamos nagrinėti griežtai laikantis nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, t. y. pagal bylų gavimo teisme datą bei registracijos numerį, taip pat pagal bylų skyrimo nagrinėti skubos tvarka pagrindus. Patenkinus prašymą išnagrinėti atskirąjį skundą skubos tvarka būtų pažeistos kitų bylų proceso dalyvių, kurių bylos teismą yra pasiekusios anksčiau, teisės ir teisėti lūkesčiai. Be to, griežtą nurodytos tvarkos laikymąsi užtikrina naudojamos teismų informacinės sistemos priemonės, kurios neleidžia skirti bylų nagrinėti ne eilės tvarka.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo individualios įmonės „Juralė“ atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Romanas Klišauskas Skirgailė Žalimienė