fbb926ec-a819-4f45-9f8b-314a8fdeee01 · Vilniaus apygardos teismas

Nuorašas                                                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1-149-387/2013                            Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00818-2011-9                           Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.2.3.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Algimanto Valantino ir teisėjų Jolantos Čepukėnienės bei Sigitos Bieliauskienės,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, Agnijai Lukaševič, Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorams Tomui Čepelioniui bei Nikolajui Kozliakui, kaltinamajai N. G. ir jos gynėjui advokatui Rostislavui Polubianko, nukentėjusiajai S. K. bei jos atstovui advokatui E. B., vertėjai J.

T.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, rusė, turinti spec. vidurinį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡situokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini)darbininke, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2d. 3 p., Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:N. G. nužudė savo Å¡eimos narį, nusikalstamÄ veikÄ padarydama tokiomis aplinkybėmis. 2011 m. lapkričio mėn. 13 d. apie 17.00 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje lauko virtuvėje, (duomenys neskelbtini) bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su savo sugyventiniu J.

K. metu, tyčia sudavė jam vienÄ smÅ«gį virtuviniu peiliu į pilvo sritį, padarydama nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdÄ su kiauriniu durtiniu-pjautiniu kepenų sužalojimų, kas komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu, Å«mia vidaus organų mažakraujyste ir Å¡oku, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nuo kurio J. K. nusikaltimo padarymo vietoje mirė. Apklausta kaltinamÄ ja N. G. savo kaltę pripažino dalinai, nurodydama, kad tyčios nužudyti neturėjo. Kartu kaltinamoji nurodė, jog įvykio dienÄ ji prie stalo tvarkė mėsÄ , o J.

K. gulėjo lovoje ir keikėsi, nes ji nedavė jam pinigų degtinei. Jis dažnai muÅ¡davosi, lakstydavo su kirviu. IÅ¡girdusi besiartinančio sugyventinio garsÄ ji instinktyviai pasisuko į jį su peiliu rankoje ir kažkaip įdÅ«rė jam. Neprisimena, kad bÅ«tų smÅ«giavusi peiliu. Sugyventinis kažkaip pats užšoko ant peilio. Ä®vykio metu ji taip pat buvo iÅ¡gėrusi. Po įdÅ«rimo sugyventinis nukrito. Tuo metu kambaryje dar buvo ir jų vaikai, kuriems 3 ir 4 metukai. Sugyventiniui nukritus vienas iÅ¡ vaikų nubėgo pas močiutę telefono. Kai atnešė telefonÄ â€“ ji paskambino į „greitÄ jÄ â€œ.

Po sužalojimo sugyventinio žaizda smarkiai nekraujavo, ji (žaizda) buvo per vidurį pilvo. Kartu kaltinamoji nurodė, kad niekas kitas sugyventiniui neįdÅ«rė, nes daugiau nieko namuose nebuvo. Jie kartu pragyveno 6 metus, vedė bendrÄ Å«kį, turi du bendrus vaikus. Sugyveno prastai: dažnai bardavosi, pykosi. Kai sugyventinis muÅ¡davo – kviesdavo policijÄ . Sugyventinis niekur nedirbo. Å eima pragyveno iÅ¡ socialinės iÅ¡mokos. Ji pati kartais dirbdavo, rinkdavo ir pardavinėdavo uogas. Kaltinamoji paaiÅ¡kino, kad sutinka dėl ieÅ¡kinio turtinės žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos – sutiks kaip teismas nuspręs. Iki Å¡iol žalos neatlygino nes neturi pinigų. Gauna 600 Lt, o vien už nuomÄ moka 300 Lt. N. G. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu suraÅ¡ytais protokolais, specialistų iÅ¡vadomis, parodymų patikrinimo veiksmais, objektų apžiÅ«ra. Apklausta nukentėjusioji S. K. parodė, kad nužudytasis jos sÅ«nus. Jis gyveno lauko virtuvėje su dviem vaikais ir sugyventine N. G.. Jie dažnai iÅ¡gėrinėjo su draugais.

SÅ«nus konfliktuodavo su N.. Ji (nukentėjusioji) į konfliktus nesikiÅ¡davo. Smurto vienas kito atžvilgiu nematė. DienÄ prieÅ¡ įvykį skerdė dvi kiaules. Po skerstuvių sÅ«nus su sugyventine gėrė. KitÄ dienÄ betvarkant mėsÄ , atbėgo anÅ«kas ir pasakė, kad tėtis guli ir nekvėpuoja. N. (N. G.) pasakė, kad jis miega. O jis buvo negyvas. Pasakė apie tai kaimynei, atėjo kartu su ja ir pastaroji patvirtino, kad sÅ«nus negyvas. Po to buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. Greitosios teko laukti ilgai.

Jai atėjus į virtuvėlę sūnus gulėjo lovoje skersai, nes jis aukštas. Buvo jis apsirengęs tik su treningais, iki pusės nuogas ir matėsi žaizda. Ji nespėjo net paklausti, kas atsitiko, bet vien tik pažiūrėjusi suprato, kad sūnus nudurtas peiliu. Vėliau jai pasakė, kad sūnui buvo perdurtos kepenys. Jai tik atėjus sūnus dar buvo gyvas, bet nieko nekalbėjo, vos kvėpavo. Visa tai atsitiko dėl alkoholio, kaip ir visada. Kartu nukentėjusioji nurodė, kad pilnai palaiko savo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.             Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas A.

B. parodė, kad 2011-11-13 apie 17.25 val., darbo metu patruliuodamas ir gavęs budėtojo nurodymÄ , atvyko į Žagarinės kaimÄ . Lauko virtuvėje buvo rastas gulintis pusnuogis vyriÅ¡kis, kaip nustatyta – J. K., - be gyvybės požymių. 18.10 val. atvykusi medikė konstatavo jo mirtį. Ä®vykio vietoje buvusi N. G. pasakė, kad tai ji netyčia sužalojo J. K. ir vis tvirtino, kad ji prie stalo pjaustė mėsÄ ir atsisuko, o jis pats ant peilio „užlėkė“ ar tai „užsirovė“.

Patikrinus N. G. girtumÄ , 18.46 val. buvo nustatyta 2,00 promilių alkoholio. N. G. taip pat parodė peilį, kuriuo ji sužalojo J. K.. Ant stalo buvo ir daugiau peilių. Kartu liudytojas nurodė, kad Å¡ioje Å¡eimoje konfliktai kildavo ir anksčiau. J. K. muÅ¡davo N. G..             2011-11-13 įvykio apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«ros objektas – lauko virtuvė, esanti Å¡alia S. K. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Gyvenamoji patalpa vieno kambario. Čia aptiktas gulintis ant nugaros skersai lovos, su nuleistomis ant grindų kojomis, J.

K. lavonas. KrÅ«tinės-pilvo sritis uždengta kruvina medžiagos skiaute, kuriÄ patraukus, matosi prasiplėtusi durtinė-pjautinė žaizda. Prie durų kairėje pusėje stovi stalas, ant kurio sudėti įvairÅ«s indai su žalia mėsa. Ant stalo padėta pjaustymo lentelė ant kurios aptiktas (ir paimtas) peilis medine iÅ¡lenkta rankena. Taip pat ant stalo guli dar keturi įvairÅ«s peiliai. Grindų pavirÅ¡ius purvinas, vietomis matosi rusvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . (t.1., b. l. 10-19) .Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. M 1529/11 (01) nustatyta, kad J.

K. mirties priežastimi buvo pilvo virÅ¡utinės dalies durtinė-pjautinė žaizda su kiauriniu durtiniu-pjautiniu kepenų sužalojimu, kas komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu, Å«mia vidaus organų mažakraujyste, Å¡oku. J. K. nustatyta pilvo virÅ¡utinės dalies durtinė-pjautinė žaizda su kiauriniu durtiniu-pjautiniu kepenų sužalojimu yra padaryta plokščiu, duriančiu-pjaunančiu, vienaÅ¡menių savybių įrankiu, kuris paniro per odÄ aÅ¡menims esant nukreiptoms žemyn nukentėjusiojo kÅ«no atžvilgiu.

Kepenų sužalojimas yra durtinis-pjautinis, padarytas plokščiu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kurio geležtė 8 cm eigoje buvo platėjanti nuo 8 mm iki 20 mm. Sužalojimai galėjo buvo padaryti keliasdešimt minučių (ne ilgiau 2-3 val.) laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. J. K. lavono kraujyje rasta 2,83 ‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 3,10 ‰ (promilės) etilo alkoholio. (t.1., b. l. 98-103).Įtariamosios N. G. parodymai buvo patikrinti vietoje.

Å io ikiteisminio tyrimo veiksmo metu N. G. papasakojo ir parodė, kur iki įvykio stovėjo ji, kur buvo jos sugyventinis bei kaip jis atsitrenkė į jos rankose laikomÄ peilį. (t.1., b.l. 29-35).Atlikus papildomÄ Ä¯tariamosios parodymų patikrinimÄ vietoje, įtariamoji N. G. sugyventinio sužalojimo mechanizmo nepatikslino, faktiÅ¡kai nurodydama tas pačias aplinkybes. Å io ikiteisminio tyrimo veiksmo metu įtariamoji taip pat nurodė, kad alkoholinių gėrimų ji dar iÅ¡gėrė po įvykio, jau atvykus policijos pareigÅ«nams.

Å io ikiteisminio tyrimo veiksmo metu dalyvavo ir specialistas – teismo medicinos ekspertas T. B.. (t.1., b.l. 37-47) Teismo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas nurodė, jog Å¡io ikiteisminio tyrimo veiksmo metu gauti duomenys negali bÅ«ti pripažinti įrodymu, nes kaltinamajai nebuvo užtikrinta teisė į gynybÄ , t.y. Å¡io veiksmo metu nedalyvavo gynėjas. Apklausta kaltinamoji nurodė, kad šio ikiteisminio tyrimo veiksmo metu ji viskÄ nurodė kaip buvo, jokių duomenų, kurių ji nebÅ«tų nurodžiusi protokole užfiksuota nėra.

Pažymėtina, kad parodymų patikrinimo vietoje metu advokato dalyvavimas nėra privalomas. Kaltinamajai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė turėti gynėjÄ Å¡io veiksmo atlikimo metu (t.1., b.l. 35), tačiau ji Å¡ios teisės atsisakė. Atsisakymo nuo gynėjo metu advokatas nedalyvavo, todėl teismas negali tvirtinti, kad atsisakymas nuo gynėjo aptariamo ikiteisminio tyrimo veiksmo metu buvo savanoriÅ¡kas, tačiau konstatuoja, kad parodymų patikrinimo vietoje eiga ir turinys buvo užfiksuotas tinkamai, visos aplinkybės nurodytos teisingai, todėl Å¡io ikiteisminio tyrimo veiksmo protokolas laikytinas leistinu įrodymu.

Papildoma teismo medicinos specialisto išvada Nr. PM-28/12 (01) – M 1529/11 (01) (tyrimas atliktas po papildomo N. G. parodymų patikrinimo vietoje atlikimo, dalyvaujant med. ekspertui) nustatyta, kad N. G. parodymai dėl J. K. sužalojimo aplinkybių neatitinka objektyvių J. K. lavono tyrimo metu nustatytų duomenų, t.y. durtinio-pjautinio sužalojimo kanalo krypties (iš priekio į užpakalį, iš kairės į dešinę ir iš viršaus žemyn J. K. kūno atžvilgiu) bei durtinės-pjautinės pilvo srities žaizdos lokalizacijos (124,5 cm atstumu nuo J.

K. padų). Todėl mažai tikėtina, kad J. K. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti N. G. nurodytu bÅ«du. (t.1., b. l. 109-111) Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas T. B. dar kartÄ patvirtino savo iÅ¡vadas ir nurodė, kad J. K. negalėjo bÅ«ti sužalotas tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodo kaltinamoji N. G., kartu nurodydamas, jog didelės jėgos tokiam sužalojimui padaryti nereikėjo, nes pažeisti tik minkÅ¡tieji audiniai bei kepenys.Teismo medicinos (serologijos ir DNR laboratorijos) specialisto iÅ¡vada Nr. S 486/11 (01) nustatyta, kad ant paimto įvykio vietos apžiÅ«ros metu peilio (obj.

Nr.

1) geležtės yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ gautas J. K. DNR profilis su 99,999999999 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimÄ nuoplovose nuo peilio rankenos gauti dviejų asmenų DNR profiliai iÅ¡ kurių vienas J. K. DNR su 99,999999999 % tikimybe, o kitas – N. G. su 99,999999999 % tikimybe. (b. l. 116-117) Teismo medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. MK 12/12 (01) nustatyta, jog tikėtina, kad J. K. pilvo srities odos žaizda bei kepenų sužalojimas padaryti tyrimui pateiktu tuo pačiu peiliu (obj.

Nr. 1). Tyrimui pateikti J. K. pilvo srities odos žaizda bei kepenų sužalojimas nebuvo padaryti tyrimui pateiktais peiliais Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5. (b. l. 119-128).Taigi iÅ¡ surinktų, aukščiau iÅ¡dėstytų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais daroma iÅ¡vada, kad N. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis. Jos veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2d. 3 p., nes ji nužudė savo Å¡eimos narį. J. K. buvo kaltinamosios sugyventinis.

Jie gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, turi du bendrus mažamečius vaikus.Teisėjų kolegijos nuomone kaltinamoji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Apie kaltininkės tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, bÅ«dÄ , sužalojimo pobÅ«dį, lokalizacijÄ , kaltininkės ir nužudytojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat į kaltinamosios elgesį po nusikaltimo padarymo. Teismas atmeta kaltinamosios ir jos gynėjo aiÅ¡kinimÄ apie tai, jog viskas įvyko dėl neatsargumo, kaltinamajai neatlikus jokių tyčinių veiksmų.

Pagal BK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimas yra neatsargus, jeigu padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Å ioje byloje konstatuotina, kad suduodama smÅ«gį peiliu kaltinamoji suvokė daromos veikos pavojingumÄ , ir jokios objektyvaus pobÅ«džio aplinkybės nesudarė pagrindo tikėtis, kad bus iÅ¡vengta padarinių, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė.PrieÅ¡ingai, kaltinamosios veiksmai, smÅ«gis peiliu nukentėjusiajam į pilvÄ (gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ ), rodo savo veikos pavojingumo aiÅ¡kų suvokimÄ bei galimų padarinių numatymÄ .

Suduodama smÅ«gį peiliu ji suvokė daromos veikos pavojingumÄ , ir jokios objektyvaus pobÅ«džio aplinkybės nesudarė pagrindo tikėtis, kad bus iÅ¡vengta padarinių, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė.Bylos duomenimis nustatyta, kad N. G. nusikalstamos veikos metu naudojo pavojingÄ , sunkiai kÅ«nÄ Å¾alojantį įrankį – peilį. Teismas atmeta kaltinamosios aiÅ¡kinimÄ , kad S. K. pats užšoko ant peilio ir susižalojo. Toks kaltinamosios aiÅ¡kinimas neatitinka objektyvių bylos duomenų.

Akivaizdu, kad S. K. žaizdos aukÅ¡tis, sužalojimo kanalo kryptis, paneigia savaiminio susižalojimo galimybę. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir teismo medicinos ekspertas T. B., kuris tiek savo iÅ¡vadoje, tiek apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad S. K. sužalojimas negalėjo bÅ«ti padarytas N. G. nurodomu bÅ«du. Nustatydamas J. K. sužalojimo mechanizmÄ ir teigdamas, kad N. G. tyčia sudavė N. K. vienÄ smÅ«gį virtuviniu peiliu į pilvo sritį, teismas rėmėsi J. K. lavono tyrimo metu nustatytais duomenimis, t.y. durtinio-pjautinio sužalojimo kanalo krypties (iÅ¡ priekio į užpakalį, iÅ¡ kairės į deÅ¡inę ir iÅ¡ virÅ¡aus žemyn J.

K. kÅ«no atžvilgiu) bei durtinės-pjautinės pilvo srities žaizdos lokalizacija (124,5 cm. atstumas nuo J. K. padų). Å ie duomenys rodo, kad ranka su peiliu turėjo bÅ«ti pakelta aukÅ¡tyn ir duriama iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ . Pati kaltinamoji taip pat nurodė, kad sužalojimo metu namuose daugiau nieko nebuvo, iÅ¡skyrus du mažamečius 3 ir 4 m. vaikus. Teismas vertina ir tai, kad skambindama „Greitajai pagalbai“ N. G. pasakė tokiÄ frazę „žinote aÅ¡ netyčia, o aÅ¡ mėsÄ pjausčiau, o jis pradėjo rėkti ir aÅ¡ netyčia peilį jam biÅ¡kį į pilvÄ â€œ.

Å i frazė akivaizdžiai parodo, kad J. K. susižalojo ne pats, o bÅ«tent kaltinamoji jį sužalojo. Kaltinamosios pokalbio metu nurodyta kaltės forma vertintina ne pagal pasakytus žodžius, o pagal objektyvius duomenis, kuriuos teismas nurodė aukščiau. N. G. pokalbis buvo atkurtas perklausius skambučio į GP įraÅ¡Ä ir suraÅ¡ius atitinkamus dokumentus. Å ie duomenys pripažintini leistinu įrodymu byloje (t.1., b.l. 139-142).Vertintinas ir tolesnis kaltinamosios elgesys. Atėjus nukentėjusiajai S. K. kaltinamoji nurodė, kad nieko neatsitiko, kad J.

K. miega. Toks jos elgesys aiškiai rodo, kad N. G. smūgį peiliu sugyventiniui sudavė tyčia ir buvo abejinga atsirasiantiems padariniams.Šioje byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamosios N. G. 4185 Lt turtinei žalai atlyginti bei 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamoji ir jo gynėjas su civiliniais ieškiniais sutiko dalinai. Nurodė, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas.Nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.LR Civilinio kodekso 6.291 straipsnyje numatytas laidojimo išlaidų atlyginimas.

Turtinę žalÄ Å¡ioje byloje bÅ«tent ir sudaro tokios iÅ¡laidos. Kaltinamoji pripažino, jog ji neprisidėjo prie laidojimo iÅ¡laidų padengimo. Nukentėjusioji visų savo turėtų iÅ¡laidų nepagrindė dokumentais, paaiÅ¡kindama, kad jų paprasčiausiai neiÅ¡saugojo, tačiau iÅ¡laidas sudaro karsto pirkimas, drabužiai, lavoninės paslaugos, transporto iÅ¡laidos. Teismas konstatuoja, kad praÅ¡omos atlyginti laidojimo iÅ¡laidos atitinka protingumo kriterijus, todėl ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ teismas remiasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į padarytosios turtinės žalos dydį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamosios ir nukentėjusiosios turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Å iuo konkrečiu atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusioji dėl N. G. nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , emocinę traumÄ , nes buvo nužudytas jos sÅ«nus.

Pripažintina, kad nužudytasis gyveno atskirai, girtaudavo ir pykdavosi su savo sugyventine. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji yra dar pakankamai jauno amžiaus, darbinga, todėl turės galimybę dirbti ir atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , o taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamosios turtinę padėtį, tai, kad ji turi mažamečių vaikų. Civilinis Kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ne tik į nurodytas aplinkybes bet taip pat ir į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 dalys). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos dėl gyvybės praradimo tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Esant aptartoms aplinkybėms, ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai, sumažinant neturtinės žalos dydį iki 50000 Lt.

Skiriant kaltinamajai N. G. bausmę atsižvelgiama, kad ji iki Å¡iol nebuvo teista, bausta administracine tvarka. Psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę ar psichiatro įskaitÄ neįraÅ¡yta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalto apsvaigusi nuo alkoholio, nes Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamoji aiÅ¡kina neva alkoholinius gėrimus (degtinę) ji vartojo jau po nusikalstamos veikos padarymo.

Tokia aplinkybė nėra nei patvirtinta nei paneigta, tačiau neginčijamas tas faktas, jog ir iki nusikalstamos veikos padarymo buvo geriama. Å iÄ aplinkybę nurodė pati kaltinamoji. Nukentėjusioji S. K. parodė, kad ir nusikalstamos veikos iÅ¡vakarėse tiek kaltinamoji, tiek nužudytasis jos sÅ«nus vartojo alkoholinius gėrimus. Pažymėtina ir tai, kad , jog kaltinamoji aplinkybę, jog degtinės iÅ¡gėrė jau po nusikalstamos veikos padarymo, nurodė gerokai vėliau, o ne apklausiama iÅ¡ karto po įvykio.

Jokių pastabų dėl nustatyto 2 prom. girtumo N. G. neišsakė ir po jos patikrinimo alkotesterio pagalba 2011 11.13 18.46 val. (t.1., b.l.

20) Å ie duomenys liudija, kad nusikalstamos veikos padarymo metu N. G. buvo apsvaigusi nuo alkoholio.Kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 str.), už kurį numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. Jokių aplinkybių, kurios įgalintų teismÄ svarstyti Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimÄ , numatytų BK 62 str. nėra, tad N. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Toks reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje iÅ¡ryÅ¡kėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje tokių aplinkybių visuma nėra nustatyta, t.y. nenustatytos jokios iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurios leistų taikyti BK 54 str.3d. Teisėjų kolegija pažymi, kad padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį.

Vertintinos ir kitos nustatytos aplinkybės, t. y. tai, kad Å¡is nusikaltimas buvo padarytas tyčia, panaudotas grėsmingas įrankis – peilis. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas padarytas spontaniÅ¡kai, pats nukentėjusysis įvykio metu taip pat buvo neblaivus, bÅ«tent jo elgesys ir bÅ«sena iÅ¡provokavo konfliktÄ , nors tai ir nepateisina N. G. poelgio. Ä®vertinusi iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija parenka N. G. minimaliÄ sankcijoje numatytÄ bausmės trukmę.Vadovaujantis LR BK 66 str.

į bausmės atlikimo laikÄ N. G. įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 11 13 iki 2012 01 20.Klausimas dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį, sprendžiamas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.                        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 str. str.,                                  n u s p r e n d ė :

                        N. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 129 str. 2d. 3p. ir nubausti 8(aÅ¡tuoneri) metų laisvės atėmimu.     Bausmę skirti atlikti pataisos namuose jos pradžiÄ skaičiuojant nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios įsiteisėjus nuosprendžiui.     Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laikÄ N. G. įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2011 11 13 iki 2012 01 20.KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistas, o po nuosprendžio įsiteisėjimo - panaikinti.

Nukentėjusiosios S. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalinai.Priteisti S. K. iÅ¡ N. G. 4185 (keturi tÅ«kstančiai vienas Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penki) Lt turtinei žalai atlyginti bei 50 000 (penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.DaiktÄ turėjusį reikÅ¡mės bylos tyrimui: virtuvinį peilį, kuriuo buvo nužudytas J. K. nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti. 4 virtuvinius peilius, neturinčius ryÅ¡io su Å¡ia byla grÄ Å¾inti N. G., o jai atsisakius paimti Å¡iuos peilius, juos sunaikinti kaip beverčius.

N. G. DNR ėminio pavyzdį sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .      Kolegijos pirmininkas                                                             Algimantas Valantinas Teisėjai                                                                                   Jolanta Čepukėnienė                                                                                                  Sigita Bieliauskienė  Â