fbb8f514-29a2-4c4e-9bbf-54c7a71b7c66 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-2242-505/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03504-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 51.5; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2022 m. balandžio 5 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

R. skundÄ Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. R. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas), 352,17 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde, atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 1–2, 34) nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog jis nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 17 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje.

Teigė, kad nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. dirbo Kybartų sektoriuje 0,5 etato (duomenys neskelbtini), tačiau nuo pastarosios dienos buvo atleistas iÅ¡ darbo ir pervežtas atlikti tolesnės bausmės į Marijampolės pataisos namus. Marijampolės pataisos namuose pareiÅ¡kėjas tikėjosi bÅ«ti įdarbintas, dėl to teikė praÅ¡ymÄ , tačiau darbas jam nebuvo suteiktas. Nurodė, kad Kybartų sektoriaus pareigÅ«nai žadėjo pareiÅ¡kėjui, jog jis galės tęsti darbÄ Marijampolės pataisos namuose, tačiau pareiÅ¡kėjas buvo apgautas ir tapo bedarbiu.

Taip pat ne kartÄ kreipėsi į įstaigos administracijÄ dėl darbo suteikimo, tačiau jis iki Å¡iol nedirba. Dėl visų Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas pasijuto diskriminuojamas, uždaras, apgautas, patyrė daug neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, sutriko miegas, nervų sistema, kuriems kompensuoti praÅ¡o priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Pažymėjo, kad praÅ¡omÄ atlyginti 352,17 Eur turtinę žalÄ sudaro 63 darbo dienų vidutinis jo darbo užmokestis. Prašė skundÄ patenkinti.

Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepime (b. l. 7–9) su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-279/4-291 „Dėl Marijampolės pataisos namų patikėjimo teise valdomo turto, esančio (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos plano patvirtinimo“, buvo perduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 7/07-1100 „Dėl nuteistų asmenų atleidimo iÅ¡ darbo“ pareiÅ¡kėjas nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. buvo atleistas iÅ¡ einamų pareigų. Marijampolės PN, įdarbindami nuteistuosius, vadovaujasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 125 straipsniu, kuriame nurodyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija.

Nuteistiesiems darbÄ parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas neparodė jokios iniciatyvos ieÅ¡kodamas darbo, nors Marijampolės PN darbuotojai jam ne kartÄ siÅ«lė raÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl darbo suradimo ir tinkamai jį užpildyti, tačiau pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo nėra pateikęs iki Å¡iol. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas individualių konsultacijų metu psichologui iÅ¡sakė mintis dėl pablogėjusios psichologinės, emocinės bÅ«senos dėl darbo netekimo.

Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareigÅ«nai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, todėl žala negali bÅ«ti priteisiama. Prašė skundÄ atmesti. Skundas atmestinas. Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ Marijampolės PN pareigÅ«nų veiksmų, atleidžiant jį iÅ¡ einamų pareigų ir nesuteikiant jam darbo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 27 str., BVK 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 7/07-1100 buvo atleistas iÅ¡ bÅ«rio (duomenys neskelbtini) pareigų Kybartų sektoriuje nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 13–14), kadangi buvo perkeltas atlikti tolesnės bausmės į Marijampolės PN ((duomenys neskelbtini)). Byloje nėra ginčo, kad, pareiÅ¡kėjÄ perkėlus į Marijampolės PN ((duomenys neskelbtini)), jis nebuvo iÅ¡ naujo įdarbintas. Teismas visų pirma pažymi, jog, vadovaujantis Å¡iuo metu galiojančios redakcijos BVK 111 straipsnio, 126 straipsnio 1 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darbas yra viena iÅ¡ nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių, o kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija.

Konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į jo darbingumÄ , įgytÄ profesijÄ ar specialybę, turimus darbo įgÅ«džius, darbo patirtį ar kvalifikacijÄ . Pataisos įstaiga arba nuteistųjų darbinę veiklÄ organizuojanti įstaiga turi siekti, kad nuteistųjų darbinės veiklos pobÅ«dis bÅ«tų reguliariai keičiamas ir nuteistieji įgytų įvairių darbo įgÅ«džių, taip pat kad darbinės veiklos atlikimo laikas netrukdytų nuteistiesiems vykdyti socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių (BVK 130 str. 3 d.).

Iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos BVK 125 straipsnyje taip pat buvo nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ , atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę (1 dalis); nuteistiesiems darbÄ parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 dalis); pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė Å«kinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – iÅ¡mokyti nuteistÄ jį gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis (8 dalis).

Detalesnę nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklÄ tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-514 patvirtintas Nuteistųjų asmenų įdarbinimo organizavimo tipinės tvarkos apraÅ¡as, kurio 3 punkte nustatyta, jog su nuteistuoju, įdarbintu laisvės atėmimo vietose, darbo sutartis nesudaroma. SprendimÄ (įsakymÄ ) dėl nuteistojo priėmimo į darbÄ priima darbdavio vadovas. Nuteistasis gali bÅ«ti perkeliamas į neužimtas pareigas ir atleidžiamas iÅ¡ pareigų darbdavio vadovo sprendimu (10 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra konstatavęs, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įdarbinti visus nuteistuosius, nėra nustatytos sÄ lygos ar kriterijai, kuriems esant nuteistiesiems bÅ«tų garantuojamas darbas ar jie bÅ«tų Å¡alinami iÅ¡ darbuotojų sÄ rašų. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktÄ diskrecijos teisę, sprendimÄ Ä¯traukti asmenį į dirbančių nuteistųjų sÄ raÅ¡us ar iÅ¡braukti iÅ¡ Å¡ių sÄ rašų gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, aprÅ«pinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-407/2014, 2016 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016).

Nuteistųjų įtraukimas į darbÄ iÅ¡ esmės yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprÅ«pinimo darbu tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-407/2014). IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyviÄ pareigÄ dirbti, o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siÅ«lyti darbÄ (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrÄ elgesio variantÄ ).

Kaip jau minėta, administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti besÄ lygiÅ¡kai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sÄ raÅ¡us, nėra nustatytos sÄ lygos ar kriterijai, kuriems esant visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems bÅ«tų garantuojamas darbas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad sprendimas atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ einamų pareigų buvo priimtas dėl objektyvių pasikeitusių aplinkybių – Marijampolės PN Kybartų sektoriaus patalpos buvo perduotos Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, todėl nuteistieji buvo perkelti į Marijampolės pataisos namus ((duomenys neskelbtini)).

Nors pareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu teigė, jog po perkėlimo nedelsdamas pateikė pataisos namų administracijai praÅ¡ymÄ dėl įdarbinimo, tačiau byloje nėra objektyvių tai pagrindžiančių duomenų. Ä® bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ne kartÄ kreipėsi su skundais reikalaudamas jį įdarbinti, taip pat ne kartÄ jam Marijampolės PN pareigÅ«nai siÅ«lė raÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl darbo suradimo iÅ¡vardijant visas įgytas specialybes ir jį pateikti bÅ«rio atsakingam pareigÅ«nui, tačiau pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus specialistui (jo bÅ«rio) praÅ¡ymo dėl įdarbinimo su iÅ¡vardytomis jo įgytomis specialybėmis nebuvo pateikęs (b. l. 16, 18, 20–21, 24–25, 26).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog tokio praÅ¡ymo nebuvo gavęs. Teismas neturi pagrindo netikėti oficialiai pateiktais atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimais. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl įdarbinimo nebuvo iÅ¡nagrinėtas arba buvo nepagrįstai atmestas. Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas pateikdamas 2022 m. vasario 15 d. atsikirtimÄ Ä¯ atsiliepimÄ (b. l.

34) kartu pateikė ir 2021 m. gruodžio 20 d. praÅ¡ymÄ (reg. Nr. 49/07-4693), adresuotÄ Marijampolės PN direktoriui, kuriuo prašė suteikti jam darbÄ (duomenys neskelbtini) (b. l. 36). Minėtas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo iÅ¡nagrinėtas Marijampolės PN 2022 m. sausio 11 d. raÅ¡tu Nr. 2S-88 nurodant pareiÅ¡kėjui, jog Å¡iuo metu pagal užimtumo krÅ«vį Å«kio aptarnavimo darbus atlieka pakankamas nuteistųjų skaičius, todėl jis įdarbintas nebus (b. l. 35). Teismas dėl pareiÅ¡kėjo 2021 m. gruodžio 20 d. praÅ¡ymo ir Marijampolės PN minėto atsakymo nepasisako, kadangi pareiÅ¡kėjas teikdamas skundÄ teismui dėl žalos atlyginimo priteisimo kartu teikė ir praÅ¡ymÄ Marijampolės PN direktoriui, į kurį atsakymas pareiÅ¡kėjui buvo pateiktas jau po Å¡io skundo priėmimo.

Atsižvelgdamas į paminėtÄ teisinį reguliavimÄ , galiojusį tiek iki 2022 m. sausio 1 d., tiek Å¡iuo metu, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ ir Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybei nekilo imperatyvi pareiga įdarbinti pareiÅ¡kėjÄ , juolab kad jis pataisos namų administracijai tokio pageidavimo nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs iki skundo pateikimo dienos. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, jog Marijampolės PN neteisėtai nepasiÅ«lė ir nesuteikė jam darbo, atmestini kaip nepagrįsti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali bÅ«ti tenkinamas tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, t. y. nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestini. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo J. R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė