2021-10-27 Nr. AB-22830-3-62-3-00402-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-732-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00402-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus (juridinis asmuo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai pasibaigė dėl reorganizacijos), trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Niklita“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – ir Kauno NTI-PN; juridinis asmuo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai pasibaigė dėl reorganizacijos, jo teisių ir pareigų perėmėjas – Kauno tardymo izoliatorius), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 2,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė dėl dokumentų kopijų ir skundo siuntimo teismui.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo kalinamas žeminančiomis orumą ir kankinančiomis sąlygomis Kauno NTI-PN. Jam nebuvo suteikta teisė Kauno NTI-PN parduotuvėje įsigyti tabako gaminių ir jų priedų. Pareiškėjo nuomone, pasikeitus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 63 straipsniui, nepilnamečių pataisos namai kaip pataisos įstaiga neegzistuoja. Teisės aktai nedraudžia pataisos namuose turėti ir įsigyti tabako gaminių ir jų priedų. Dėl tokio draudimo jis jautėsi diskriminuojamas.

3. Pareiškėjui 2019 m. lapkričio 7 d. atvykus į pataisos įstaigą iš jo buvo paimtas virdulys patikrinimui ir grąžintas tik 2019 m. lapkričio 14 d. Atsakovo atstovas per tą laikotarpį, kol buvo tikrinamas pareiškėjo virdulys, jam neišdavė kito virdulio, todėl 7 dienas pareiškėjas negalėjo išsivirti arbatos, nusiprausti, išsivalyti dantis šiltu vandeniu.

4. Pareiškėjas nurodė, jog 2019 m. lapkričio 22 d. jam buvo patiektas surūgęs plovas. Jo suvalgius, pareiškėją pykino, skaudėjo skrandį, buvo pakilusi temperatūra. Pareiškėjo nuomone, Kauno NTI-PN sugadino plovą, kurį atvežė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Niklita“, dėl netinkamos kokybės maisto į pataisos įstaigos administraciją kreipėsi ne tik pareiškėjas, bet ir kiti asmenys.

5. Pareiškėjui 2019 m. lapkričio 25 d. buvo patiekta 90 gramų baltos duonos vietoje 150 gramų, o pietums gavo tik 63 gramų maltinį vietoje 100 gramų. Šios aplinkybės paaiškėjo pasvėrus maisto porcijas. Pareiškėjo teigimu, UAB „Niklita“ patiekė reikiamą maisto kiekį, tačiau Kauno NTI-PN tyčia neišdavė reikiamo maisto kiekio. Dėl to, kad pareiškėjas negavo pilnaverčio ir tinkamo maitinimo, tenkančių kalorijų norma buvo per maža, dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad situacija dėl netinkamo maitinimo tęsiasi.

6. Pareiškėjas nurodė, jog iš Vilniaus pataisos namų į Kauno NTI-PN buvo perkeltas 2019 m. lapkričio 7 d. Vilniaus pataisos namuose jis turėjo teisę apsipirkti 2019 m. lapkričio 6 d., o Kauno NTI-PN buvo leista apsipirkti tik 2019 m. lapkričio 14 d., t. y. praleidus vienos savaitės terminą.

7. Pareiškėjas skundėsi, kad 2019 m. lapkričio 14 d. jis nebuvo nuvestas į maisto laikymo patalpą ir į sporto salę. Buvusiems valstybės tarnautojams yra vykdoma dinaminė priežiūra. 2019 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas buvo užsirašęs išvedimui į maisto laikymo patalpą ir į sporto salę, tačiau nebuvo nuvestas. Taip Kauno NTI-PN neužtikrino dinaminės priežiūros ir dėl to jis turėjo laiką leisti kameroje.

8. Pareiškėjas nurodė, jog 2019 m. lapkričio 7 d. jam nebuvo suteikta teisė į pasivaikščiojimą. Pareiškėjas nuo pat atvykimo į Kauno NTI-PN yra laikomas kamerų tipo patalpoje, nors neturėjo jokių nuobaudų, nėra sistemingai pažeidinėjantis bausmės atlikimo režimą, o apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirta atlikti bausmę pataisos namuose, o ne tardymo izoliatoriuje. Pareiškėjui nėra užtikrinamos bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygos.

9. Pareiškėjas skundėsi, jog jo kameros dušo patalpa neatitinka teisės aktų reikalavimų, joje neįrengti kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, neišduotas kilimėlis. Kauno NTI-PN atsisakė įrengti dozatorius, nors lentynėlę įrengė, o tuo laikotarpiu, kol dušo patalpoje nebuvo kilimėlio, pareiškėjui teko ne kartą paslysti ant šlapių plytelių, griūti ir patirti įvairius sužalojimus.

10. Pareiškėjo teigimu, jam 2020 m. sausio 14 d. sprendimu Kauno NTI-PN neteisėtai atsisakė leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 val. per parą mokymosi programuoti tikslu, todėl, pareiškėjo nuomone, Kauno NTI-PN ribojo galimybes užsiimti naudinga veikla.

11. Pareiškėjo teigimu, Kauno NTI-PN nuolat ir grubiai pažeidinėjo jo teises, tai prilygintina kankinimui ir žeminimui. Dėl nurodytų pažeidimų ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas neabejotinai buvo diskriminuojamas, patyrė fizines ir dvasines kančias, skausmą, pažeminimą, nepatogumus, pablogėjo jo savijauta ir sveikata.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno NTI-PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13. Kauno NTI-PN nurodė, kad laikėsi teisės aktų reikalavimų, kuriais nepilnamečių įstaigoje draudžiama turėti ir įsigyti tabako gaminių. Kauno NTI-PN veikianti parduotuvė neturi licencijos prekiauti tabako gaminiais. Tvirtino, jog teisės aktai nenumato nuteistuosius aprūpinti elektriniais virduliais laikotarpiu, kol yra tikrinami jų asmeniniai virduliai. Atsakovo teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo sveikatos pablogėjimą sukėlė atsakovo veiksmai dėl UAB “Niklita“ atvežto plovo. Maisto porcijos buvo gaminamos pagal valgiaraščius ir juose nustatytas normas, taip pat galima 5 procentų maisto svorio paklaida, todėl maisto porcijų svoriai atitiko keliamiems reikalavimams. Pareiškėjui buvo suteikta teisė apsipirkti nepraleidus vienos savaitės termino. Pareiškėjui grafike numatytu laiku buvo suteikta teisė lankytis maisto patalpoje (virtuvėlėje), tačiau šia teise jis nepasinaudojo. Tvirtino, jog 2019 m. lapkričio 14 d. nuteistieji buvo vedami pasportuoti, tačiau pareiškėjas neišėjo.

14. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 7 d., atvykęs į pataisos įstaigą, buvo apgyvendintas gyvenamosiose patalpose tik 19.30 val., taigi dėl objektyvių priežasčių jis tą dieną nebuvo išvestas pasivaikščioti. 2019 m. lapkričio 8 d. jam ši teisė buvo suteikta. Pareiškėjas laikomas kamerų tipo patalpose siekiant buvusį valstybės tarnautoją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo kameros dušo patalpa buvo įrengta laikantis teisės aktų reikalavimų, nebuvo teisinio pagrindo joje įrengti kūno ir plaukų prausiklių dozatorių. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neatitiko teisės aktuose nustatytų kriterijų, kuriais vadovaujantis nuteistiesiems galima leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 val. per parą. Pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakovo atstovui nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. vasario 6 d. buvo pažeista pareiškėjo J. S. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas Kauno NTI-PN, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Teismas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteisė pareiškėjui 2,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, už kokį laikotarpį jis prašė priteisti neturtinę žalą iš atsakovo atstovo. Įvertinęs skundo ir atsiliepimo turinį, teismas sprendė, jog pareiškėjas į Kauno NTI-PN atvyko 2019 m. lapkričio 7 d. Todėl byloje nagrinėjo ginčą dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo Kauno NTI-PN nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. vasario 6 d. (skundo išsiuntimo dienos).

17. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad jam nebuvo sudaryta galimybė Kauno NTI-PN parduotuvėje įsigyti tabako gaminių ir jų priedų, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 18 priedu, kuriame numatytas leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Šio sąrašo 4.7. ir 4.8. punktuose buvo nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti tabako gaminių ir reikmenų (pypkė, popierius, filtrai) bei vienkartinių žiebtuvėlių, degtukų, išskyrus nepilnamečius ir asmenis, laikomus nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Naujosios vidaus tvarkos taisyklės) 20.5.6. punkte. Teismo vertinimu, pareiškėjas nors ir pilnametis asmuo, tačiau ginčo laikotarpiu buvo laikomas Kauno NTI-PN, todėl jam galiojo šioje įstaigoje taikomi teisės aktai, taisyklės ir reikalavimai. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti Kauno NTI-PN veiksmų neteisėtumo.

18. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad jis buvo laikomas kamerų tipo patalpoje, teismas nurodė, kad, bylos duomenimis, J. S., vadovaujantis BVK 73 straipsniu laikomas Kauno NTI-PN paprastosios grupės sąlygomis. Iš byloje pateikto Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 18 d. įsakymo „Dėl nuteistiesiems gyvenamųjų vietų skyrimo ir nuteistųjų perkėlimo į kitas gyvenamąsias vietas“ teismas nustatė, jog pareiškėjas buvo paskirtas į paprastąją grupę, 6 skyrių, 606 kamerą, 1 lovą. Teismas vadovavosi BVK 70 straipsniu, kuris nustato nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslus, asmenis, kurie turi (gali) būti laikomi izoliuotai, ir pažymėjo, jog buvusius ar esamus valstybės tarnautojus izoliuoti nuo kitų nuteistųjų teise turi būti naudojamasi taip, kad būtų pasiekti BVK 70 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai. Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-148 patvirtintą Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašą (toliau – ir Paskyrimo tvarkos aprašas) nuteistieji, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, skiriami į laisvės atėmimo vietų įstaigas ar jų struktūrinius padalinius, užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nustatytus izoliavimo reikalavimus – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose (Paskyrimo tvarkos aprašo 1.4 p.).

19. Teismas analizavo BVK 73 straipsnyje nustatytas paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, jog jam buvo apribotos BVK 73 straipsnyje numatytos teisės. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas teisėtai buvo perkeltas į Kauno NTI-PN ir laikomas izoliuotas, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo.

20. Teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad iš pareiškėjo buvo paimtas asmeninis elektrinis virdulys patikrinimui ir patikrinimo laikotarpiu neišduotas kitas elektrinis virdulys. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tikrinimo tvarkos aprašas) 11 punktu, kuriame nustatyta, jog daiktai turi būti patikrinti, apskaityti ir išduoti asmenims pasirašytinai ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jų priėmimo. Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo virdulys buvo paimtas 2019 m. lapkričio 7 d., o grąžintas 2019 m. lapkričio 14 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 10.9 punkte nustatytas reikalavimas kamerų tipo patalpas aprūpinti elektriniais virduliais. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas pataisos įstaigoje kamerų tipo patalpose, teismas sprendė, kad Kauno NTI-PN privalėjo pareiškėją aprūpinti virduliu. Atsakovo atstovas neginčijo aplinkybės, kad virdulio šioje kameroje nebuvo. Teismas pripažino, kad Kauno NTI-PN, neaprūpindami pareiškėjo virduliu, pažeidė Aprūpinimo normų 10.9 punktą.

21. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos kokybės maisto (pareiškėjui buvo patiektas surūgęs plovas, kurį suvalgius pablogėjo pareiškėjo sveikata) ir nustatytų normų neatitinkančių maisto porcijų, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 11 d. skundu (bylos duomenimis, pareiškėjas dėl netinkamos kokybės plovo kreipėsi 2019 m. lapkričio 25 d.) kreipėsi į Kauno NTI-PN dėl nekokybiško plovo, kurio suvalgius jis pasijuto blogai ir kreipėsi į Kauno NTI-PN Sveikatos priežiūros tarnybą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde sutiko, kad plovas iš UAB „Niklita“ į pataisos namus buvo atvežtas tinkamos kokybės, tačiau tvirtino, kad pataisos namai sugadino maistą, dėl to maistas buvo patiektas netinkamos kokybės.

22. Teismas analizavo tarp Kauno NTI-PN ir UAB „Niklita“ 2019 m. rugsėjo 18 d. sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 18-63/2019 (toliau – ir Sutartis), Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1-212 Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Maitinimo organizavimo aprašas) nuostatas, susijusias su atvežto maisto, produktų kiekio, taros, važtaraščių, galiojimo termino, temperatūros patikrinimu.

Teismas nustatė, kad Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1-322 buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) atliko tarnybinį tyrimą, kurio metu susipažinusi ir išnagrinėjusi surinktą dokumentinę medžiagą dėl Kauno NTI-PN 2019 m. lapkričio 22 d. galimo kai kurių nuteistųjų apsinuodijimo, 2020 m. sausio 23 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 24-121 (toliau – ir Patikrinimo išvada) konstatavo, kad 2019 m. lapkričio 22 d. Kauno NTI-PN buvo laikomas 161 nuteistasis (suimtasis), visi valgė pietums patiektą maistą.

Pietų metu ir po jų įstaigos administracija jokių nusiskundimų negavo. Nusiskundimų iš suimtųjų (nuteistųjų) dėl blogos maisto kokybės nebuvo ir po vakarienės. Tik kitą dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 23 d. 24 nuteistieji kreipėsi į budinčios pamainos pareigūnus dėl pablogėjusios sveikatos (pilvo skausmų, viduriavimo). Komisija nenustatė objektyvių priežasčių, kad 2019 m. lapkričio 22 d. pietų metu UAB „Niklita“ plovas būtų netinkamas vartoti. Iš byloje pateiktų 2019 m. lapkričio 22 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. maisto produktų perdavimo važtaraščių bei Maisto temperatūros režimo tikrinimo žurnale esančių duomenų matyti, kad UAB „Niklita“ atvežtas maistas atitiko maisto porcijas, kiekius ir temperatūrą.

Patikrinimo išvadoje konstatuota, kad nei pareigūnams, kurie priėmė ir atliko maisto patikrinimą, nei nuteistiesiems, kurie dalino maistą, atvežtas maistas dalinimo metu nesukėlė jokių įtarimų dėl maisto kokybės. Teismas atkreipė dėmesį, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2020 m. birželio 12 d. rašte Nr. 86-(1.9.)-1369 nurodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį nebuvo tikrinti Kauno NTI-PN dėl nuteistiesiems teikiamo maisto patiekimo, kokybės, kiekio ir pan.; Kauno NTI-PN buvo tikrinti 2019 m. rugpjūčio 28 d. pagal gautą pranešimą, kuris, atlikus patikrinimą, nepasitvirtino.

23. Teismas pabrėžė, jog reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai išvardyti galbūt neteisėtas veikas. Įvertinęs aptartus įrodymus, teismas nurodė, jog Kauno NTI-PN buvo laikomasi Maitinimo organizavimo aprašo nustatytų reikalavimų, o pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog Kauno NTI-PN sugadino maistą, tačiau apie tai byloje objektyvių duomenų nesurinkta. Byloje nepaneigta, jog pareiškėjo savijauta po suvalgyto plovo pablogėjo, tačiau byloje nesant objektyvių duomenų apie atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą (pareiškėjui konkrečiai jų neišdėsčius skunde), nebuvo pagrindo iš atsakovo priteisti neturtinę žalą. Net ir laikant, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų dėl netinkamo maisto kokybės, į bylą nepateikta duomenų, jog jo savijautos pablogėjimas sudarytų pagrindą teismui spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška.

24. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad 2019 m. lapkričio 25 d. pusryčiams vietoj 150 gramų baltos duonos gavo tik 90 gramų duonos, o pietums vietoj 100 gramų kiaulienos maltinio, gavo tik 63 gramų maltinį, teismas nurodė, kad maistas nuteistiesiems yra gaminamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius ir juose nustatytas normas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde tvirtino, jog UAB „Niklita“ patiekė reikiamą kiekį maisto, tačiau Kauno NTI-PN pasisavino dalį maisto; pareiškėjas akcentavo, jog kad maistas jo prašymu buvo pasvertas ir neatitiko kiekio reikalavimų. Pažymėjęs, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie 2019 m. lapkričio 25 d. pusryčių ir pietų maisto davinio normų ir svorio atitikimą teisės aktų reikalavimams, nors teismo buvo įpareigotas, teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertino jo naudai ir pripažino, kad 2019 m. lapkričio 25 d. pareiškėjui galėjo būti pusryčių ir pietų metu patiektas maisto davinys, neatitinkantis teisės aktų nustatytų normų. Teismas konstatavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtinto valgiaraščio ir jame nustatytų normų pažeidimą.

25. Dėl pareiškėjo teisės apsipirkti parduotuvėje teismas nurodė, kad Vidaus tvarkos taisyklių 77 punkte numatyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Kauno NTI-PN buvo atvežtas 2019 m. lapkričio 7 d., o UAB „Pontem“ parduotuvės kvitas patvirtino, jog pareiškėjas apsipirko parduotuvėje 2019 m lapkričio 14 d. Teismas darė išvadą, kad Kauno NTI-PN nepažeidė Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyto savaitės termino. Teismas nurodė, kad nevertina aplinkybių, kada pareiškėjas apsipirko Vilniaus pataisos namuose, nes tai nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas.

26. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis 2019 m. lapkričio 14 d. buvo užsirašęs į maisto laikymo patalpą (virtuvėlę) ir sporto salę, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių nebuvo nuvestas nei į virtuvėlę, nei į sporto salę; taip pareigūnai neužtikrino dinaminės priežiūros dienotvarkėje numatytos priemonės, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 punktu, Vidaus tvarkos taisyklių 732 punktu, kuriame nustatyta nuteistųjų išleidimo iš gyvenamųjų patalpų tvarka. Teismas nustatė, kad Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 12643 patvirtintas „Nuteistųjų pilnamečių (6 skyrius) išleidimo iš gyvenamųjų patalpų grafikas“, kuris patvirtino, kad pareiškėjui grafike nurodytu laiku suteikta teisė lankytis maisto laikymo patalpoje (virtuvėlėje). Kauno NTI-PN 2019 m. gruodžio 13 d. atsakyme pareiškėjui buvo nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 14 d. virtuvėlė buvo įrenginėjama; 6-to skyriaus koridoriuose pastatyti 4 šaldytuvai, taip pat mikrobangų krosnelė. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti Kauno NTI-PN pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nes pareiškėjas turėjo galimybę dienotvarkėje nustatytu laiku lankytis maisto laikymo patalpoje.

27. Teismas nustatė, kad pagal Kauno NTI-PN 2019 m. lapkričio 14 d. dinaminės priežiūros planą Nr. SD-3389 pareiškėjas buvo susiplanavęs nuo 10.00 iki 11.30 pasinaudoti sporto sale. Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad nuteistieji 2019 m. lapkričio 14 d. buvo vedami į sporto salę sportuoti, tačiau J. S. neišėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Nuteistųjų 6 skyriaus laisvalaikio užimtumo apskaitos žurnalo matyti, kad 2019 m. lapkričio 14 d. teise į sporto salę pasinaudojo 4 nuteistieji; nuteistųjų pilnamečių (6 aukštas) išleidimo iš gyvenamųjų patalpų grafikas patvirtino, kad iš kamerų nuteistieji išleidžiami 10.00 – 12.00 val. Teismo vertinimu, pareiškėjas pats susiplanavo savo užimtumą, tačiau dėl neaiškių priežasčių nepasinaudojo jam suteikta teise, todėl nekonstatavo Kauno NTI-PN pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

28. Vertindamas pareiškėjo pretenzijas kad jam 2019 m. lapkričio 7 d. nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimą, teismas nurodė, kad pagal BVK 85 straipsnio 5 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Buvo nustatyta, kad Kauno NTI-PN 2019 m. gruodžio 13 d. atsakyme pareiškėjui paaiškino, be kita ko, kad 2019 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas ir dar 9 nuteistieji tolesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti buvo perkelti iš Vilniaus pataisos namų į Kauno NTI-PN; pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių nebuvo išvestas pasivaikščioti, t. y. atsakovo atstovas neneigė, kad 2019 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimą. Teismas konstatavo neteisėtą Kauno NTI-PN neveikimą 2019 m. lapkričio 7 d. neišvedant pareiškėjo pasivaikščioti.

29. Dėl kameroje esančio dušo įrengimo (neįrengti kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, nėra kilimėlio ar grotelių) teismas aptarė Aprūpinimo normų 13 punkte nustatytą dušo patalpų įrengimą. Buvo nustatyta, kad Kauno NTI-PN 2019 m. gruodžio 20 d. atsakyme į pareiškėjo prašymą nurodė, jog atsakovo atstovas išduoti kilimėlio, kūno ir plaukų prausiklių dozatorių neturi teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, jog Aprūpinimo normose nėra nurodyta, kokioms ir kur įrengtoms dušo patalpoms taikomi nurodyti reikalavimai, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas bausmę atlieka pataisos namų režimu, todėl, teismo vertinimu, Kauno NTI-PN pažeidė Aprūpinimo normų 13 punktą.

30. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jo teisės buvo pažeistos neleidžiant naudotis kompiuteriu 8 val. per parą ir taip apribota jo teisė užsiimti individualia darbine, kūrybine ir kitokia veikla. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Kauno NTI-PN administraciją prašydamas leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu 12 val. per parą; Kauno NTI-PN 2020 m. sausio 14 d. sprendimu konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 34 punkto reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pagal BVK 183 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesutikdamas su Kauno NTI-PN 2020 m. sausio 14 d. sprendimu, turėjo teisę jį skųsti Kalėjimų departamento direktoriui. Byloje nenustatęs, kad pareiškėjas tokia teise pasinaudojo, teismas konstatavo, jog Kauno NTI-PN 2020 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. 12-23 yra galiojantis, o pareiškėjui pagrįstai neleista naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą.

31. Spręsdamas, ar pareiškėjui priteistina 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas, įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, nesant įrodymų apie šio pažeidimo pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį. Teismo vertinimu, pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

III. 32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

33. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad Kauno NTI-PN buvo draudžiama įsigyti tabako gaminių ir jų priedų, pataisos įstaigos administracija neišdavė kito virdulio, įstaigoje buvo teikiamas netinkamas ir nepilnavertis maitinimas, nebuvo užtikrinama teisė apsipirkti parduotuvėje kartą per savaitę. Įstaigoje nebuvo užtikrinama pareiškėjo teisė nueiti į maisto laikymo patalpą (virtuvėlę) bei į sporto salę, nebuvo užtikrintas pasivaikščiojimas. Pareiškėjas pataisos įstaigoje laikomas tardymo izoliatoriaus kameros tipo patalpoje; 606 kameroje yra netinkamai įrengta dušo patalpa, pareiškėjui nebuvo leista užsiimti individualia veikla.

34. Iš visų šių nurodytų pažeidimų pirmos instancijos teismas pripažino tik tai, kad įstaigos administracija pažeidė pareiškėjo teises neišduodama kito virdulio, jog pareiškėjui 2019 m. lapkričio 7 d. atvykus į įstaigą nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti, kad 606 kameroje, kurioje laikomas pareiškėjas, netinkamai įrengti dušai.

35. Teismas sprendime nustatė, jog neva pareiškėjas skundė laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. vasario 6 d., tačiau pareiškėjas skundė konkrečius pažeidimus, būtent pažeidimus buvo prašoma ir vertinti.

36. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, susijusius su apribojimais nusipirkti tabako gaminių Kauno NTI-PN ir akcentuoja, kad jis apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurią paskirta atlikti kalėjime ir pataisos namuose, po BVK pakeitimų nepilnamečių pataisos namų (kaip įstaigos) neliko.

37. BVK 21 straipsnio 2 dalis aiškiai numato, kad pataisos įstaigas steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos teikimu. Tą aplinkybę, kad atsakovas neveikė taip kaip pagal įstatymus turėjo veikti, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu nepakeitė Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų pavadinimo po BVK 62 straipsnio pakeitimo iš kurio buvo pašalinta sąvoka nepilnamečių pataisos namai, nesudarė atsakovui pagrindo perkelti pareiškėją į įstaigą, kur yra draudžiama įsigyti ir turėti tabako gaminių ir jų priedų, pažeidžiamos nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintos pareiškėjo teisės. Jeigu teismas manė, kad pareiškėjas nenurodė (netinkamai nurodė) atsakovą, teismas galėjo į bylą įtraukti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją bei Vyriausybę. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šią aplinkybę ir be jokio teisinio pagrindo nepripažino šio atsakovo veiksmo neteisėtu.

38. Dėl teismo nepripažinto pareiškėjo teisių pažeidimo, kad jis buvo laikomas tardymo izoliatoriaus kameroje, pareiškėjas akcentuoja, kad ši aplinkybė nustatyta. BVK 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos, o ne tardymo izoliatoriai.

39. Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) aiškiai numatyta, jog pataisos namuose nuteistiems, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiami nuteistųjų gyvenamieji kambariai, o ne kameros. Šis teisinis reguliavimas neleidžia nuteistuosius, kurie nuteisti laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, laikyti kamerose. Dėl nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

40. Pareiškėjas pakartoja skunde nurodytas aplinkybes dėl 2019 m. lapkričio 22 d. patiekto nekokybiško plovo ir sveikatos pablogėjimo jį suvalgius. Suvalgius tokio plovo 4 šaukštelius pareiškėją pykino, skaudėjo skrandį, buvo pakilusi temperatūra, netinkama plovo kokybė pagrindžiama ir Tyrimo išvada. Pareiškėjas dėl sveikatos pablogėjimo kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros specialistus.

41. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Kauno NTI-PN 2019 m. lapkričio 25 d. pusryčių ir pietų metu buvo pareiškėjui pateiktos per mažos patiekalų (maltinio, duonos) porcijos, tačiau netinkamai vertino šią aplinkybę ir be jokio teisinio pagrindo nepripažino šių atsakovo neteisėtų veiksmų pažeidimais.

42. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad jo teisės buvo pažeidžiamos, kadangi Kauno NTI-PN buvo ribojama teisė kartą per savaitę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – jam buvo leista apsipirkti tik 2019 m. lapkričio 14 d., t. y. praleidus vienos savaitės terminą.

43. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, kai pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė 2019 m. lapkričio 14 d. nueiti į maisto laikymo patalpą (virtuvėlę) ir sporto salę. Pareiškėjo suplanuoti išvedimai nuolatos nevykdomi. Byloje nėra keliamas ginčas, jog nėra suteikiamos galimybės lankytis maisto laikymo patalpoje (virtuvėlėje) ir sporto salėje. Pareiškėjas nebuvo ten vedžiojamas, t. y. įstaigos dinaminės priežiūros pareigūnai neatlikinėjo savo tiesioginių pareigų. Jeigu pareiškėjas būtų atsisakęs eiti į sporto salę, pareiškėjas tai turėtų patvirtinti pasirašytinai Nuteistųjų 6 skyriaus laisvalaikio užimtumo žurnale užrašydamas „Atsisakau eiti į sporto salę“. Tokia pati tvarka galiojo ir dėl maisto laikymo patalpos (virtuvėlės), tačiau pirmosios instancijos teismas dėl maisto laikymo patalpos (virtuvėlės) išvis nepasisako savo sprendime.

44. Dėl pareiškėjo nepagrįstai suvaržytos teisės naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 val. per parą užsiimant individualia veikla, pareiškėjas pabrėžia, kad pataisos įstaigos administracija turi skatinti nuteistuosius užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla. Tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, šios galimybės tyčia ribojamos, o administracija negali nuteistųjų aprūpinti skatinančia tobulėti veikla.

45. Tokie administracijos veiksmai yra aiškiai neteisėti. Šiuo atveju yra pagrindas atlyginti neturtinę žalą, kadangi atsakovas riboja įstatymais garantuojamas teisės į tinkamą socialinę reabilitaciją, dėl ko pareiškėjas neišvengimai patyrė išgyvenimus, nepatogumus, nes nesant tinkamos socialinės reabilitacijos ribojama teisė į lygtinį paleidimą. Teismas įstaigos administracijos 2020 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 12-23 turėjo vertinti kaip įrodymą neteisėtam veiksmui nustatyti, o ne kaip teisiškai pagrįstą dokumentą. Akivaizdu, kad Kauno NTI-PN buvo ribojama pareiškėjo teisė užsiimti individualia veikla 8 val. per parą.

46. Pareiškėjo teigimu, iš skunde nurodytų aplinkybių yra teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti ir kitus atsakovo veiksmus kaip pažeidimus, visų šių pažeidimų kompleksas leidžia nenuginčijamai teigti, kad pareiškėjas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neišvengiamai patyrė neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai subjektyvūs asmens išgyvenimai, todėl tik pats asmuo gali įvertinti, ar jis patyrė neturtinę žalą, ar ne. Pareiškėjo prašoma priteisti suma (50 000 Eur) yra aiškiai pagrįsta ir turi būti atlyginta.

47. Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, nesivadovavo tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas rėmėsi atsakovui palankesnėmis aplinkybėmis, kas liudija, kad teismas buvo šališkas. Taip pat teismas neatsižvelgė į nacionalinių ir tarptautinių teismų praktiką, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nebuvo aktyvus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

48. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

49. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų Kauno NTI-PN sąlygų nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki skundo išsiuntimo dienos (2020 m. vasario 6 d.).

50. Atsakovo atstovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesutinka su apelianto teiginiais, kad jam nepagrįstai ir neteisėtai buvo draudžiama įsigyti ir turėti tabako gaminius ir jų priedus, pažeidžiamos teisės dėl laikymo tardymo izoliatoriuje ir kameroje, dėl netinkamos kokybės ir svorio patiekto maisto. Atsakovo atstovo teigimu, taip pat nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jam nebuvo užtikrinta teisė kartą per savaitę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Atsakovo atstovas sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais teismas nepripažino pareiškėjo nusiskundimų pagrįstais.

51. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pateikia tuos pačius argumentus ir nurodo tas aplinkybes, kurias jis išdėstė savo skunde pirmosios instancijos teismui bei kurias pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė nagrinėdamas bylą. Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai nustatyta, kad konstatuoti pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad tai galėjo pareiškėjui sukelti fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, ir jog byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tik abstrakčiais argumentais bei deklaratyviais teiginiais.

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Niklita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodydamas, kad UAB „Niklita“ užtikrina gerą tiekiamo maisto kokybę, o pareiškėjo teiginiai apie tai, kad Kauno NTI-PN sugadino maistą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VII. 53. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Kauno NTI-PN veiksmų neužtikrinant jam bausmės atlikimo sąlygų nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. vasario 6 d., atlyginimo.

54. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad skundžiamu laikotarpiu buvo pažeistos pareiškėjo teisės neaprūpinant jo elektriniu pakaitiniu virduliu, neįrengiant kameroje esančios dušo patalpos pagal teisės aktų reikalavimus ir nesudarius galimybės pasivaikščioti gryname ore 2019 m. lapkričio 7 d. Pirmosios instancijos teismas kitus pareiškėjo nusiskundimus pripažino nepagrįstais ir neįrodytais, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

55. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas turėjo konstatuoti Kauno NTI-PN neteisėtus veiksmus dėl visų jo skunde nurodytų pažeidimų, kurių visuma suponuoja, jog pareiškėjo teisės buvo grubiai pažeidinėjamos ir jis patyrė reikalaujama suma atlygintiną neturtinę žalą. Pareiškėjo teigimu, teismas buvo šališkas, išnagrinėjo bylą neišsamiai ir neobjektyviai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus.

56. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

57. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismo šališkumu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia tuo, jog teismas nepripažino pagrįstais visų jo skunde nurodytų pažeidimų, bylos duomenis vertino palankiai atsakovo atstovui, nesivadovavo teisės aktais, neatsižvelgė į teismų praktiką, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, t. y. pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019). Pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

58. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo jokio pagrindo perkelti jį į pataisos įstaigą, kur yra draudžiama įsigyti ir turėti tabako gaminių ir jų priedų, t. y. nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų į Kauno NTI-PN teisėtumas, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisakys.

59. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu analizuojant pareiškėjo kalinimo sąlygas ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą, kad dalis pareiškėjo nusiskundimų yra nepagrįsti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas.

61. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis Kauno NTI-PN parduotuvėje negalėjo įsigyti tabako gaminių ir jų priedų, teisėjų kolegija pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ir Vidaus tvarkos taisyklių 18 priede, ir Naujųjų vidaus tvarkos taisyklių 20.5.6 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus nepilnamečius ir asmenis, laikomus nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, leidžiama įsigyti ir turėti tabako gaminius ir reikmenis (pypkę, popierius, filtrus), vienkartinius žiebtuvėlius, degtukus. Taigi, pareiškėjui, kaip asmeniui, kuris buvo laikomas Kauno NTI-PN, teisės aktais nesuteikta teisė turėti ir įsigyti tabako gaminių. Kad analogiškomis aplinkybėmis perkeltų suaugusių nuteistųjų teisės nepažeidžiamos dėl to, kad Kauno NTI-PN draudžiama turėti ir įsigyti tabako gaminius ir jų priedus, konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (šiuo aspektu žr. 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-733-261/2021).

62. Dėl pareiškėjo pretenzijų, kad jis buvo laikomas tardymo izoliatoriaus kameroje, o ne pataisos namuose gyvenamojoje patalpoje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar Kauno NTI-PN pareiškėjui buvo užtikrinamos BVK 73 straipsnyje nustatytos paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos. Laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų rūšys nustatytos BVK 62 straipsnio 1 dalyje – tai yra pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriai taip pat gali vykdyti BVK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos įstaigų funkcijas. Taigi, vien aplinkybė, kad pareiškėjas bausmę atlieka Kauno NTI-PN (tardymo izoliatoriaus pastate), savaime nereiškia, kad jis nėra laikomas pataisos namų sąlygomis, jeigu nenustatomi konkretūs pataisos namuose privalomų užtikrinti sąlygų pažeidimai. Iš bylos duomenų taip pat nėra pagrindo teigti, kad kameroje, kuri taip pat laikytina gyvenamąja patalpa Eksploatavimo taisyklių prasme, apgyvendinimo, buities, higienos sąlygos yra blogesnės nei pataisos namuose įrengtuose nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose (pareiškėjas ginčo šiuo klausimu nekėlė). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimą vien dėl to, kad jis buvo laikomas Kauno NTI-PN tardymo izoliatoriaus pastate, kameros tipo gyvenamojoje patalpoje, kadangi Kauno NTI-PN vykdė pataisos įstaigos – pataisos namų – funkcijas.

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, abstraktūs ir deklaratyvūs apelianto teiginiai, kad pataisos įstaigos pareigūnai nevykdė tiesioginių pareigų ir neužtikrino pareiškėjo dinaminės priežiūros (2019 m. lapkričio 14 d. neišvedė pareiškėjo į maisto laikymo patalpą (virtuvėlę) ir sporto salę), nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti Kauno NTI-PN pareigūnų neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aktualiu teisiniu reguliavimu, išsamiai išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus, priėjo pagrįstą išvadą, kad Kauno TI-PN yra sudarytos ir faktiškai įgyvendinamos sąlygos nuteistiems asmenims (taip pat ir pareiškėjui) naudotis maisto laikymo patalpa (virtuvėle), sporto sale, užsiimti kita pozityvia veikla.

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamos kokybės maisto ir per mažo svorio patiektų maisto produktų (maltinio ir duonos), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad Kauno NTI-PN sugadino 2019 m. lapkričio 22 d. pietums patiektą plovą, nors ir pripažino, kad dėl suvalgyto plovo galėjo pablogėti pareiškėjo sveikata. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nurodė, kad atsakovo atstovas nepaneigė, jog 2019 m. lapkričio 25 d. pareiškėjui galėjo būti pusryčių ir pietų metu patiektas maisto davinys, neatitinkantis teisės aktų nustatytų normų, t. y. konstatavo Kauno NTI-PN neteisėtus veiksmus.

65. Įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus šiuo aspektu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir institucijos neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

66. Pareiškėjas iš esmės skundėsi, kad jam neužtikrinamas teisės aktais nustatytos kokybės ir kiekio maistas, po suvalgyto plovo dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros specialistus. Vertinant, ar šios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pirmiausia pažymėtina, jog pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų apie neigiamo pobūdžio pasekmes, kurios pripažįstamos neturtine žala pagal CK 6.250 straipsnį, dėl Kauno NTI-PN 2019 m. lapkričio 22 d. ir 2019 m. lapkričio 25 d. pateikto maitinimo (ABTĮ 56 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas tokio pobūdžio neigiamo poveikio nenurodė nei skunde, nei apeliaciniame skunde, o byloje esančioje pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijoje nėra duomenų, kad minėtomis dienomis pareiškėjas dėl netinkamo maisto sąlygotų sveikatos problemų kreipėsi į gydytoją. Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas neturtinės žalos kilimo faktas, kaip viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados yra teisėtos ir pagrįstos.

67. Nors apeliantas deklaratyviai teigia, kad Kauno NTI-PN neužtikrino jo teisės apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, dar laikomas Vilniaus pataisos namuose, turėjo teisę apsipirkti 2019 m. lapkričio 6 d. (šią aplinkybę pareiškėjas nurodė skunde pirmosios instancijos teismui), o atvykęs į Kauno NTI-PN 2019 m. lapkričio 7 d., pareiškėjas turėjo galimybę apsipirkti 2019 m. lapkričio 14 d. Iš nustatytų aplinkybių seka, kad pareiškėjas apsipirko ir tą savaitę, kuri truko 2019 m. lapkričio 4–10 dienomis, ir tą savaitę, kuri truko 2019 m. lapkričio 11–17 dienomis, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atitinka Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą šios teisės įgyvendinimo tvarką.

68. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdamas į skundžiamu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 34 punktą (jame išvardinti nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą) nenustatė teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teisės naudotis asmeniniu kompiuteriu nebuvo nepagrįstai varžomos. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų jį priskirti minėto aprašo 34.5 punkte nurodytiems asmenims – teisės aktuose nustatyta tvarka užsiimantiems individualia darbine ar kūrybine veikla, mokslininkams, menininkams bei retų specialybių arba profesijų asmenims, aukštos kvalifikacijos specialistams, kuriems leista užsiimti vietoj darbo laisvės atėmimo vietos įstaigoje moksline, menine ir kitokia veikla, jei šių veiklų turinys susijęs su naudojimusi kompiuterine technika.

69. Vertindama pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę (2019 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui nesudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, kol buvo tikrinamas pareiškėjo elektrinis virdulys, atsakovo atstovas neaprūpino jo pakaitiniu elektriniu virduliu, neįrengė kameroje esančios dušo patalpos pagal teisės aktų reikalavimus (nesuteikė kilimėlio, prausimosi priemonių dozatorių)), atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

71. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

72. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad pareiškėjas neįgijo į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius