2022-05-25 Nr. AB-13580-3-63-3-01882-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2558-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01882-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) viršininko 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 85-TE-177 „Dėl T. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į iki atleidimo iš tarnybos užimtas pareigas; 3) priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną dieną nuo nušalinimo nuo pareigų dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos ir delspinigius, apskaičiuotus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Pareiškėjas nurodė, kad iki 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo Tauragės AVPK Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – ir Šilalės RPK) Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini). Tauragės AVPK 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 85-TE-142 „Dėl T. S. nušalinimo nuo pareigų“ jis buvo nušalintas nuo pareigų, o Įsakymu atleistas iš vidaus tarnybos.

3. Pareiškėjo vertinimu, Įsakymas yra neteisėtas, nes priimtas vadovaujantis nepagrįsta Tauragės AVPK viršininko 2021 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-8 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) T. S. ir A. Š. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), jam paskirta neproporcinga tarnybinė nuobauda.

4. Pareiškėjas teigė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas tendencingai – išimtinai buvo renkami tik jį kaltinantys įrodymai. Nurodė, kad dėl 2021 m. liepos 18 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Pareiškėjo vertinimu, Tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama prieštaringais nepasibaigusio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24252-21 duomenimis. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad visi Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti liudytojai yra draugai ir pažįstami, suinteresuoti bylos baigtimi, galbūt siekiantys išvengti atsakomybės, o S. B. 2019 metais jis yra nubaudęs. Visi liudytojai pareiškėją pažįsta kaip policijos pareigūną ir gali pasinaudoti proga jam pakenkti už jo principingai atliekamas tarnybines pareigas.

5. Pareiškėjo vertinimu, jo veiksmai naudojantis policijos registrais ne tarnybos metu nesuponuoja išvados, kad jis diskreditavo policininko vardą. Pareiškėjo teigimu, šie veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių.

6. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas, ne tarnybos metu, būdamas neblaivus, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, kilus konfliktinei situacijai, aktyviais veiksmais dalyvavo konflikte – sudavė smūgius į įvairias kūno vietas A. B. ir T. K., nesiėmė priemonių, kad neteisėti veiksmai būtų sustabdyti ar apie tai pranešta policijai, taip pat neinformavo savo tiesioginio vadovo, nevertino nukentėjusiųjų sveikatos būklės, pasišalino iš nusikalstamos veikos padarymo vietos.

8. Atsakovas teigė, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, pareiškėjas turėjo elgtis pagal aukštesnio elgesio standartus. Būdamas policijos pareigūnu, žinodamas teisės aktų reikalavimus, tačiau sąmoningai jų nesilaikydamas ir siekdamas išvengti atsakomybės, pareiškėjas parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad policijos pareigūnai gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios atsakomybės jam taikymu, o su jo tarnybine atsakomybe už veiksmus, kuriais jis pažemino pareigūno vardą. Aplinkybė, kad vyksta du ikiteisminiai tyrimai, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24252-21 nėra užbaigtas, nepaneigia tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių.

10. Atsakovas nurodė, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5, 6.1, 7.1, 7.2, 8 punktus, sulaužė duotą priesaiką, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos, autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, pažeidė asmenų konstitucines teises ir taip padarė žalą policijos įstaigai ir valstybei.

11. Atsakovas teigė, kad nors pareiškėjas svarbia aplinkybe nurodo faktą, jog apie 2019 m. jis yra baudęs S. B., nepaaiškina, kaip S. B. nubaudimas administracine tvarka susijęs su jo padarytu tarnybiniu nusižengimu. Nors pareiškėjas teigia, kad naivu tikėti, jog būdamas policijos pareigūnu, jis sąmoningai sukeltų muštynes ir atliktų neteisėtus veiksmus, tačiau, numanydamas galimas pasekmes ir bandydamas išspręsti konfliktą, į A. B. sąskaitą banke pervedė 1 200 Eur, nes tuo metu jam atrodė, kad tai daryti yra teisinga. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad visi liudytojai jį pažįsta kaip policijos pareigūną ir gali pasinaudoti proga jam pakenkti už jo principingai atliekamas tarnybines pareigas. Atsakovo vertinimu, aukščiau nurodyti skundo teiginiai prieštarauja vieni kitiems, yra nelogiški, jais tik siekiama išvengti atsakomybės. Teiginiai apie liudytojų nusistatymą ir siekimą jam pakenkti dėl to, kad jis yra policijos pareigūnas ir principingai atlieka pareigas, yra nepagrįsti jokiais faktais, nes pareiškėjas nenurodo, kokiu būdu, kaip ir kada liudytojai yra nukentėję nuo pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimo.

12. Atsakovas nesutiko su teiginiu, kad vienintelis objektyviais duomenimis patvirtintas galimas pareiškėjo nusižengimas yra Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 5-V-165 patvirtintų policijos informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatų ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 5-V-118 patvirtinto aprašo „Dėl Lietuvos policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatų pažeidimas.

Teigė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyta, jog Policijos informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 5-V-165 (toliau – ir Saugos nuostatai), nurodyta, jog policijos žinybinių registrų, posistemių, dokumentų valdymo sistemų ir kitų informacinių sistemų naudotojai policijos žinybiniais registrais, posistemiais, dokumentų valdymo sistemomis ir kitomis informacinėmis sistemomis privalo naudotis tik su tiesioginių funkcijų atlikimu susijusiais tikslais (14.1 p.); užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą (14.2 p.) bei vykdyti kitas Saugos nuostatuose ir saugos politiką įgyvendinančiuose dokumentuose nustatytas funkcijas ir kitus POLIS valdytojo, saugos įgaliotinio ir administratoriaus nurodymus, susijusius su POLIS naudojimu ir sauga (14.4 p.).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 5-V-118 patvirtinto aprašo „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-775 „Dėl policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklės) nurodyta, kad naudotojas vykdydamas savo funkcijas, turi teisę surinkti, įvesti, taisyti, trinti, atlikti paiešką, peržiūrėti, spausdinti ir teikti POLIS duomenis (11.1 p.); naudotojas asmeniškai atsako, kad duomenys būtų tikri, išsamūs ir pateikti laiku (11.2 p.); tvarkydamas duomenis tiksliai ir išsamiai nurodo duomenų tvarkymo pagrindą (pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir pan. (11.4. p.);

Naudotojas už savo veiksmus atsako teisės aktų nustatyta tvarka (11.11. p.); Naudotojui griežtai draudžiama naudotis policijos valdomų valstybės informacinių sistemų, žinybinių registrų posistemių ir kitų informacinių sistemų duomenimis ne tarnybos tikslais (12.1. p.); Naudotojui griežtai draudžiama be teisėto pagrindo tvarkyti policijos valdomų valstybės informacinių sistemų, žinybinių registrų, posistemių ir kitų informacinių sistemų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti (12.5. p.).

13. Atsakovas pažymėjo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą, buvo sprendžiamas pareiškėjo kaltės klausimas. Konstatuota, kad nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas tyčiniais veiksmais realizavo abu kaltės struktūrinius elementus, t. y. valinį elementą (galėjimą veikti), nes tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareigūnai T. S. ir A. Š. nebūtų galėję pasielgti kaip to reikalauja teisės aktai ir intelektualinį (suvokimo) kaltės elementą, nes pareigūnai turėjo suvokti savo neteisėtus ir netinkamus veiksmus.

14. Atsakovas akcentavo, kad vertinant policijos duomenų bazių audito duomenis buvo nustatyta, jog policijos registrais pareiškėjas naudojosi ne tarnybos metu ir ne tarnybos tikslais, tikrindamas asmenis ar įvykius policijos informacinėse sistemose, nenurodė teisėto pagrindo arba nurodė tikrovės neatitinkantį pagrindą. Nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas bandė trinti ar keisti policijos informacinėse sistemose esančius duomenis. Informacinių sistemų naudotojai policijos žinybiniais registrais, posistemiais, dokumentų valdymo sistemomis ir kitomis informacinėmis sistemomis privalo naudotis tik su tiesioginių funkcijų atlikimu susijusiais tikslais, užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą, laikytis nurodymų, susijusių su POLIS naudojimu ir sauga. Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklėse pažymėta, kad tik naudotojas turi teisę surinkti, įvesti, taisyti, trinti, atlikti paiešką, peržiūrėti, spausdinti ir teikti POLIS duomenis tik vykdydamas funkcijas, tvarkant duomenis tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tvarkymo pagrindą, naudotojui griežtai draudžiama naudotis policijos valdomų valstybės informacinių sistemų, žinybinių registrų posistemių ir kitų informacinių sistemų duomenimis ne tarnybos tikslais. Atsakovo teigimu, teisės aktuose imperatyviai nurodyta, kad griežtai draudžiama naudotis informacija ne tarnybos tikslais, todėl pareiškėjo argumentai dėl duomenų tikrinimo yra nepagrįsti, nepašalina ir nepateisina pareiškėjo atliktų veiksmų neteisėtumo.

15. Atsakovo vertinimu, akivaizdu, kad pareiškėjas pažemino policijos pareigūno vardą, todėl Įsakymu pagrįstai buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti, grąžinti pareiškėją į Tauragės AVPK Šilalės RPK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas bei sumokėti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį, kada jis buvo nušalintas ir atleistas iš pareigų, nėra pagrindo.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija Tauragės AVPK viršininko 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 85-TE-177 „Dėl T. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą), vadovaujantis Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-8 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) T. S. ir A. Š. veiksmų“.

18. Teismas nustatė, kad po to, kai Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus viršininkas T. P. 2021 m. liepos 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-3733 kreipėsi į Tauragės AVPK viršininko pavaduotoją, atliekantį viršininko funkcijas, V. M. dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo Tauragės AVPK Šilalės RPK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) A. Š. ir (duomenys neskelbtini) T. S. atžvilgiu, Tauragės AVPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, V. M. 2021 m. liepos 22 d. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pareiškėjui 2021 m. liepos 26 d. buvo įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie įtarimus, susijusius su galimu pareigūno vardo pažeminimu, pasiūlyta pateikti paaiškinimą. Klaipėdos AVPK viršininko 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 85-TE-142 „Dėl T. S. nušalinimo nuo pareigų“, pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 28 d. buvo nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui. Taip pat pareiškėjui 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo įteiktas papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą, susijusį su Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių ir Asmenų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių pažeidimu.

19. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Tauragės AVPK viršininkas M. D. 2021 m. rugsėjo 14 d. patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą, kuria pasiūlyta už pareigūno vardo pažeminimą pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos. Tauragės AVPK viršininko 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 85-TE-177 „Dėl T. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

20. Teismas nurodė, kad iki atleidimo iš vidaus tarnybos pareiškėjas ėjo Tauragės AVPK Šilalės RPK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, taigi pareiškėjas buvo vidaus reikalų sistemos pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo atsakomybės klausimą pagrįstai buvo vadovaujamasi Statuto nuostatomis.

21. Teismas aptarė ginčui aktualias Statuto, Policijos įstatymo, Elgesio kodekso nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant Statuto nuostatas.

22. Teismas pažymėjo, kad akivaizdumo nustatymui, kaip ir padarytos veikos pasekmių įvertinimui, nėra reikšminga, kiek asmenų sužinojo apie tokias pareigūno veikas, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje. Kadangi pareiškėjas yra statutinis pareigūnas, sprendžiant dėl jo elgesio – veiksmų ar neveikimo tam tikroje situacijoje, dėl jo suvokimo, kaip reikėtų veikti, dėl jo galimybių veikti, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, nulemtas jo pareigūno statuso.

23. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, turinio matyti, kad akivaizdžiai vidaus tarnybos sistemos autoritetą žeminančia, pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga griaunančia bei ją kompromituojančia veika pripažinti pareiškėjo veiksmai – nesiėmimas priemonių užkirsti kelią konfliktui, kilusiam 2021 m. liepos 18 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), dalyvavimas konflikte A. B. tėvams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, duomenų apie įvykį rinkimas policijos duomenų bazėse asmeniniais tikslais, sužinojus, jog apie įvykį yra pranešta policijai, mėginimas konfliktą spręsti pareiškėjo pasirinktu būdu – į A. B. sąskaitą banke pervedant 1 200 Eur. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas sulaužė duotą pareigūno priesaiką, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatas, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, Etikos kodekso 5, 6.1, 7.1, 7.2, 8 punktus.

24. Teismas nurodė, kad pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, pareiškėjas yra davęs priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė.

25. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog 2021 m. liepos 18 d., apie 1 val., pareiškėjas kartu su kitais asmenimis buvo (duomenys neskelbtini), ir matė konfliktą, kurio metu buvo panaudotas smurtas. Vėliau kartu su kitais asmenimis pareiškėjas atėjo į konflikte dalyvavusio asmens A. B. tėvams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kuriame kilo konfliktas, kurio metu buvo panaudotas smurtas.

26. Pareiškėjas teigė žinojęs, kad 2021 m. liepos 18 d. konflikte dalyvavę asmenys jį puikiai pažįsta kaip policijos pareigūną, dalis jų yra nukentėję nuo jo principingai atliekamų tarnybinių pareigų ir kerštaudami už tai, gali pasinaudoti palankia proga jam pakenkti. Tačiau nežiūrint į tai, nei apie konfliktą, kilusį 2021 m. liepos 18 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), nei apie konfliktą A. B. tėvams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, policijai nepranešė.

27. Teismas akcentavo, kad neabejotina, jog būdamas policijos pareigūnu, vidaus tarnyboje dirbančiu nuo 2016 metų, pareiškėjas žinojo, kaip privalo elgtis policijos pareigūnas tarnybos ar ne tarnybos metu, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku. Šiuo atveju būdamas policijos pareigūnu ir matydamas jo akivaizdoje atliekamus neteisėtus veiksmus, pareiškėjas jokių neatidėliotinų priemonių nesiėmė, priešingai – pats tapo A. B. tėvams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme kilusio konflikto dalyviu, o neleistinu būdu sužinojęs, jog apie įvykį yra pranešta policijai, į A. B. sąskaitą banke pervedė 1 200 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas suvokė savo veiksmų neteisėtumą, turėjo galimybę veikti tinkamai, tačiau to nepadarė, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės.

28. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog tuoj po įvykio pareiškėjui buvo nustatytas 1,19 promilių girtumas, patvirtina, jog aukščiau nurodytus veiksmus pareiškėjas atliko būdamas neblaivus.

29. Teismas sprendė, kad pareiškėjas aukščiau aptartais tyčiniais veiksmais suteikė pagrindą visuomenei manyti, jog statutiniai valstybės pareigūnai gali elgtis neatsakingai ir netinkamai. Tokie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.

30. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjimo dalykas yra Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne pareiškėjo atsakomybė dėl jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos, atliekant tarnybines pareigas, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su jo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą bei nustatyta pareiškėjo kaltė dėl padarytos veikos, šios veikos sukeltos pasekmės, kurios akivaizdžiai žemina tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą įstaiga, t. y. visos sąlygos, kurioms esant yra nustatoma, kad buvo pažemintas pareigūno vardas. Kadangi tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo veiksmai nebuvo vertinami baudžiamosios teisės aspektu, pareiškėjo padaryti pažeidimai galėjo būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, nežiūrint į tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys.

31. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėją atleidžiant iš vidaus tarnybos būtų pažeistos esminės procedūros, nes Įsakymą dėl atleidimo priėmė kompetentingas pareigūnas, Įsakymo turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

32. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus, Tarnybinio patikrinimo išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai.

33. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamą Įsakymą. Konstatavęs, jog Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas netenkino ir išvestinių reikalavimų pareiškėją grąžinti į iki atleidimo iš tarnybos užimtas pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei delspinigius. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas taip pat grąžino pareiškėjui į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtus 200 Eur.

III. 34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad iš sprendimo motyvų galima spręsti, jog jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl to, kad matė konfliktą tarp asmenų ir apie jį nepranešė policijai bei pervedė į A. B. sąskaitą 1 200 Eur, t. y. šie jo veiksmai yra žeminantys pareigūno vardą ir atleidimas iš vidaus tarnybos yra adekvatus šių veiksmų įvertinimas. Pareiškėjas su tokiais vertinimais nesutinka. Nurodo, kad visus jo veiksmus reikia vertinti ne žvelgiant per siaurą įvykių prizmę, o analizuojant visas įvykio aplinkybes. Šiuo atveju teismas labai formaliai pasisakė, kokie jo veiksmai suponavo pareigūno vardo pažeminimą. Remiantis Tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, jis atliko eilę pareigūno vardą žeminančių veiksmų, dėl ko iki šiol atliekamas ikiteisminis tyrimas Klaipėdos AVPK.

36. Pareiškėjas teigia, kad visos jį kaltinančios išvados buvo padarytos remiantis ikiteisminio tyrimo, kuris atliekamas, medžiaga, todėl nesant baigtam ikiteisminiam tyrimui ir priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, negalima daryti išvadų dėl pareigūno vardo pažeminimo.

37. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jo veiksmai nebuvo vertinami baudžiamosios teisės aspektu, o padaryti pažeidimai galėjo būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, nežiūrint į tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys. Teigia, kad visa Tarnybinio patikrinimo išvada buvo visapusiškai paremta ikiteisminio tyrimo medžiaga: analizuoti liudytojų parodymai, jo ir A. Š. parodymai buvo paneigiami, analizuojant būtent suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymais.

38. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad jo veiksmai tarnybinio patikrinimo išvadoje galėjo būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo ikiteisminio tyrimo. Tie patys veiksmai negali būti vertinami skirtingai tarnybinės ir baudžiamosios atsakomybės kontekste. Skiriasi tik atsakomybės rūšis, tačiau aplinkybės turi būti vertinamos ir analizuojamos vienodai. Šiuo atveju negalima atriboti atsakomybės rūšių nuo sprendimo baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos, kuria jis kaltinamas, o Tarnybinio patikrinimo išvadoje padarytos išvados nėra patvirtintos apkaltinamuoju nuosprendžiu.

39. Teigia, kad įvertinus visas konflikto aplinkybes, jo iniciatorius, toliau vykusius įvykius, bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas bandė sulaikyti konflikto šalis nuo tolimesnių konfliktinių veiksmų, bei į tai, kad įvykis buvo dinamiškas, o ne statiškas, jog sprendimus reikėjo priimti greitai ir kai kurie buvo nulemti patirto streso, pareiškėjas sprendžia, kad jo atleidimas iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo nebuvo proporcingas jo atliktiems veiksmams.

40. Pareiškėjas teigia, kad vidaus tarnybos autoriteto pažeminimas turi būti akivaizdus. Akivaizdumas suprantamas ne kaip pareigūno neigiami veiksmai, sukėlę didelį atgarsį visuomenėje, t. y. jo fizinis matomumas, bet ar tikrai tokie pareigūno veiksmai pažemino vidaus tarnybos autoritetą, ar jie sukėlė arba būtų sukėlę, jei taptų plačiai žinomi, tokias pasekmes, kad visuomenė vienareikšmiškai vertintų, jog tokie pareigūno veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Kaip teisingai pažymėjo teismas, norint įvertinti pareigūno veiksmus žeminančius tarnybos autoritetą, reikia atsižvelgti į padaryto pažeidimo kaltės formą. Pareiškėjas teigia, kad jo veiksmų tikslas nebuvo nukreiptas diskredituoti ar pažeminti pareigūno vardą ir pačią instituciją, jo tikslas buvo suvaldyti konfliktą, kad jis neišsivystytų į muštynes ir kaip įmanoma išskirti konfliktuojančias puses. Tokį sprendimą pagal aplinkybes reikėjo priimti labai greitai, nebuvo galima kviesti policiją, o konfliktą palikti savieigai, kurio pasekmės būtų buvusios sunkesnės. Šias aplinkybes pareiškėjas bandė paaiškinti ir teisme.

41. Pareiškėjo vertinimu, teismas, priimdamas sprendimą, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių ir neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

42. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

43. Atsakovas nurodo, kad susipažinus su apeliacinio skundo argumentais akivaizdu, jog pareiškėjas jau nebeginčija savo atliktų neteisėtų veiksmų, tik mano, kad jo atlikti veiksmai neatitiko pareigūno vardo pažeminimo ir atliktus veiksmus pateisina patirtu stresu (apie neblaivumo įtaką atliktiems veiksmams nepasisako), norėjimu užkirsti kelią plėtotis ir suvaldyti konfliktą, ir kaip priežastį konflikto kilimui nurodo, kad asmenys, sukėlę konfliktą, pažinojo jį kaip policijos pareigūną ir tai buvo proga kerštauti už principingą pareigų atlikimą. Pareiškėjas pažymi, kad jo veiksmų tikslas buvo ne diskredituoti ar pažeminti pareigūno vardą ir pačią instituciją, o suvaldyti konfliktą ir išskirti konfliktuojančias puses, todėl atleidimas iš vidaus tarnybos nebuvo proporcingas atliktiems veiksmams.

44. Pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais ir argumentais, atliktu aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas, siekdamas išvengti atsakomybės, savo dalyvavimą konflikte bando paaiškinti sau palankiomis aplinkybėmis, tačiau visa įvykio eiga ir pareiškėjo atlikti priešingi teisei ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmai, kurie pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą įstaiga, neabejotinai įrodo, kad pareiškėjas pažemino policijos pareigūno vardą ir buvo pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad konfliktą sukėlę asmenys pažįsta jį kaip policijos pareigūną ir suprato, jog jiems pasitaikė proga kerštauti už tai, kad jis yra baudęs vieną iš konflikto dalyvių – S. B., tačiau pastarasis nebuvo konflikto dalyviu. Apie kitas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, apie kerštavimą policijos pareigūnui už principingai atliekamas pareigas, apie liudytojų suinteresuotumą pakenkti pareiškėjui, atsakovas detaliai buvo pasisakęs atsiliepime į patikslintą skundą, todėl dėl jų pakartotinai nepasisako.

46. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad tarnybinio patikrinimo išvada buvo paremta ikiteisminio tyrimo medžiaga, tie patys veiksmai negali būti vertinami skirtingai tarnybinės ir baudžiamosios atsakomybės kontekste. Pažymi, kad atleidimas iš tarnybos pažeminus pareigūno vardą nėra siejamas su nusikalstamos veikos požymių pareigūno elgesyje buvimu. Pareigūno veika, kuri laikytina tarnybos pareigūno vardą žeminančiu poelgiu, turi savarankiškus požymius. Šie požymiai gali, tačiau neturi, sutapti su nusikalstamos veikos sudėties požymiais.

47. Atsakovas akcentuoja, kad vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pagal Statuto nuostatas pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą, todėl sprendžiant dėl pareigūno atleidimo pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą. Pažymi, kad jei T. S. ir būtų teismo nuosprendžiu išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nereiškia, jog jo veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, kaip vieną iš Statuto 72 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo pagrindų.

48. Atsakovas teigia, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes pareiškėjo veiksmai neabejotinai atitiko pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukėlė pasekmes, nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y. atsakovas turėjo pakankamai duomenų pareiškėją atleisti už pareigūno vardo pažeminimą. Esant pagrindui pareigūno T. S. nusižengimą konstatuoti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto kontekste, įvertinant, jog tai savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, atsakovas pagrįstai pareiškėjo atleidimo iš tarnybos klausimą sprendė neturint galutinių pradėto ikiteisminio tyrimo išvadų, nes ikiteisminio tyrimo rezultatai šiuo atveju nebūtų turėję įtakos Tarnybinio patikrinimo išvadai.

49. Atsakovo vertinimu, pagrįstai pareiškėjo veiksmai pripažinti kaip pažeminę pareigūno vardą ir sudarantys pagrindą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjimo dalykas yra Tauragės AVPK viršininko 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 85-TE-177 „Dėl T. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumas ir pagrįstumas, o ne pareiškėjo atsakomybė dėl jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir jas išsamiai išnagrinėjo bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas, savo elgesiu pažeminęs pareigūno vardą, buvo atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo bei pagrįstumo.

51. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

52. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

53. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, papildomos sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952); 2003 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97)).

54. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statuto, Policijos įstatymo, Elgesio kodekso nuostatos.

55. Pareiškėjas iki atleidimo iš vidaus tarnybos pareiškėjas ėjo Tauragės AVPK Šilalės rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, t. y. buvo vidaus reikalų sistemos pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas.

56. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą ir saugoti jo teises ir laisves.

57. Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai arba administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ai (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka apie tai pranešti policijai.

58. Etikos kodekse įtvirtinta, kad policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių) veiklos ir tarnybinės etikos principai taip pat yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme (5 punktas); policijos darbuotojas, vadovaujantis minėtais veiklos ir elgesio principais, privalo ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio (6.1 punktas); saugoti profesinę garbę ir elgti taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1 punktas); visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7.2 punktas).

59. Statuto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

60. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

61. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnis, kuriame, be kita ko, nustatyti ir statutinių pareigūnų veiklos ribojimai, suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą). Taigi akivaizdu, kad vidaus tarnybos sistemos įstaigų funkcijos yra susijusios su valstybės ir visuomenės saugumui svarbiomis sritimis (valstybės sienos apsauga ir kontrole, viešosios tvarkos užtikrinimu, nusikaltimų tyrimu, valstybės paslapčių apsauga ir pan.), jų pareigūnams suteikti specifiniai ir platūs įgaliojimai net ir jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Todėl yra konstituciškai pagrįstas įstatymo leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo keliami itin aukšti reikalavimai asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje ar į jas pretenduojantiems, o viešasis interesas šiuo atveju laikytinas prioritetiniu.

62. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu ir matydamas jo akivaizdoje atliekamus neteisėtus veiksmus, 2021 m. liepos 18 d., apie 1 val. (duomenys neskelbtini), nesiėmė jokių priemonių iškviesti policijos pareigūnus, kad padėti suvaldyti situaciją, ar medicinos darbuotojus padėti nukentėjusiems asmenims, priešingai – pats tapo konflikto dalyviu, vėliau konfliktą pratęsė nuvykęs į vieno iš konflikto dalyvių – A. B. – tėvams priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemą, o neleistinu būdu sužinojęs, jog apie įvykį yra pranešta policijai, į A. B. sąskaitą banke pervedė 1200 Eur.

63. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad būdamas policijos pareigūnu, vidaus tarnyboje dirbančiu nuo 2016 metų, pareiškėjas žinojo, kaip privalo elgtis policijos pareigūnas tarnybos ar ne tarnybos metu, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, tačiau sąmoningai (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio) pasirinko veikti kitu būdu. Atlikti veiksmai buvo neteisėti ir niekuo nepateisinami. Aptartas pareiškėjo elgesys ir veiksmai akivaizdžiai žemino policijos, kaip institucijos ir pareigūno vardą. Pareiškėjas negalėjo nesuprasti savo veiksmų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis bei žeminančio tarnybos autoritetą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertintini kaip sąmoningi ir tyčiniai, kurie akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos autoritetą, ją kompromituoja ir laikomi pareigūno vardo pažeminimu. Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūno. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju nustatyti neteisėti, aukščiau paminėti pareiškėjo veiksmai, yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013).

64. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nebeginčija savo atliktų veiksmų ir jų pobūdžio (fizinės prievartos panaudojimo fakto), tačiau ginčijamas jų teisinis įvertinimas, t. y. atliktų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas bei pareiškėjo veiksmų pripažinimas pareigūno vardo pažeminimu.

65. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 5 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai, nepažeisdamas minėtų įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių toje apimtyje, kiek tai yra reikšminga teisingam bylos išsprendimui.

66. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinių skundų argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė