2023-03-01 Nr. AB-4676-3-61-3-01094-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų E. J. ir R. J. (J. J. teisių ir pareigų perėmėjų) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo J. J..
Legislator headnote
AI generated2023-03-01 Nr. AB-4676-3-61-3-01094-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) prašė priteisti iš atsakovo J. J. (toliau – ir atsakovas) 1 530,87 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Full text
Administracinė byla Nr. eTA-431-502/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01094-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų E. J. ir R. J. (J. J. teisių ir pareigų perėmėjų) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo J. J..
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) prašė priteisti iš atsakovo J. J. (toliau – ir atsakovas) 1 530,87 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybė nuo 2012 m. gegužės 1 d. įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtintos Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės ir Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai), Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai. Patvirtinusi Nuostatus, Vilniaus rajono savivaldybė nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Remiantis šiai dienai galiojančios Nuostatų redakcijos, patvirtintos Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-514, 10 punktu, vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir rinkliavos mokėtojų registro duomenimis apie atsakovo nuomos teisės pagrindais valdomo nekilnojamojo turto plotą. Pagal turimus duomenis, J. J. nuosavybės teise priklauso 4/10 negyvenamųjų patalpų – gamybinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovui nuosavybės teise priklauso nurodyto nekilnojamojo turto dalis, atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą į savivaldybės biudžetą pagal Administracijos siunčiamus mokėjimo pranešimus. Atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra – 1 530,87 Eur. Atsakovui kartu su mokėjimo pranešimais buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo, raginimas sumokėti įsiskolinimą, tačiau jis susidariusio įsiskolinimo nepadengė ir vietinės rinkliavos nesumokėjo.
4. Atsakovas J. J. atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko.
5. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad pareiškėjas prašymą priteisti vietinę rinkliavą grindžia Lietuvos Respublikos Rinkliavų įstatymu, kuriame suteikta teisė savivaldybės tarybai nustatyti privalomą įmoką, jos dydį, mokėjimo tvarką bei kitas sąlygas. Atsakovo vertinimu, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išaiškinimui, kas gali nustatyti privalomas įmokas, jų dydžius bei kitas esmines sąlygas. Atsakovo teigimu, tai gali būti nustatyta tik įstatymu, todėl prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio konstitucingumo.
II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo J. J. 1 530,87 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T3-507 pakeisti Nuostatų 4–5 punktai). Pagal šiuo metu galiojančių Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-514 patvirtintų Nuostatų 10 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas atitinka vietinės rinkliavos mokėtojo požymius, nes jis nuosavybės teise Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą. Byloje pateiktas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2021 m. kovo 19 d. išrašas patvirtina, kad atsakovui J. J. asmeninės nuosavybės teise nuo 2000 m. rugsėjo 4 d. priklauso 4/10 patalpos (negyvenamoji patalpa-gamybinės patalpos), esančios (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas atitinka Nuostatuose įtvirtintą vietinės rinkliavos mokėtojo sampratą, nes jis nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.
9. Teismas nurodė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Todėl atsakovui kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Teismas nustatė, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo naudojamo turto plotą (atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalį). Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Iš pareiškėjo atsakovui skirtų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimų ir raginimų dėl šios rinkliavos įsiskolinimo padengimo teismas nustatė, kad atsakovas nevykdė teisės aktais jam nustatytos pareigos Nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl jam nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. susidarė 1 530,87 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas.
11. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus bei nustatytą teisinį reglamentavimą, į aplinkybę, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo tenkintas, pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 1 530,87 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. laikė pagrįstu ir tenkino.
12. Dėl atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio normų konstitucingumo, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalis), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
13. Nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas pagrįsti savo abejonę dėl Rinkliavų įstatymo nurodytų nuostatų atitikties Konstitucijai, teigia, kad Seimui priskirta kompetencija įstatymu nustatyti rinkliavas ir mokesčius negali būti perleista savivaldybės tarybai. Teismas, įvertinęs atsakovo prašymo argumentus, sprendė, kad atsakovo nurodomos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punkto, 127 straipsniui nuostatos nesudaro pagrindo abejoti įstatymų leidėjo Rinkliavų įstatymo teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai, nes šioje byloje aptartos Konstitucijos, Rinkliavų įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatos paneigia atsakovo argumentus, kad konkreti vietinė rinkliava už atliekas turėjo būti nustatyta įstatymu. Vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Konstitucijoje, o vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į savivaldybės biudžetą. Taigi savivaldybės tarybai teisę nustatyti vietinės rinkliavos dydžius, jos mokėjimo tvarką suteikia įstatymai ir nėra pagrindo teigti, kad tokia tvarka prieštarauja atsakovo nurodytoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Todėl teismas netenkino atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
III. 14. Atsakovai E. J. ir R. J. (J. J. teisių ir pareigų perėmėjai) (toliau – ir atsakovai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, pagal kurį valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustato Seimas, Konstitucijos 127 straipsniui, pagal kurį mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Konstitucijos 5 straipsniui, pagal kurį valdžios galias riboja Konstitucija.
15. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad rinkliava nėra privaloma įmoka pagal Konstituciją, kurios 121 ir 127 straipsniuose minimos rinkliavos. Privalomi mokėjimai, remiantis Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutarimu, gali būti nustatyti tik įstatymu, jame nurodant esminius tokių mokėjimų elementus: mokėtojai, objektas, mokesčio dydžiai, išimtys, lengvatos ir mokėjimo terminai. Tačiau Rinkliavų įstatyme minėti privalomų mokėjimų esminiai elementai nėra nustatyti, nors įstatymu vietinė rinkliava yra nustatoma kaip privaloma įmoka. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat nurodyta, kad privalomas įmokas pagal Konstituciją gali nustatyti tik Seimas. Konstitucijoje nėra jokios išlygos, pagal kurią savivaldybei būtų suteikta teisė nustatyti vietines rinkliavas, kurios pagal įstatymą buvo nustatytos kaip privalomi mokėjimai. Taigi visi privalomi mokėjimai turi būti tvirtinami Seime ir negali būti nustatomi savivaldybės, kaip numato Rinkliavų įstatymas. Rinkliavų įstatyme įtvirtinta mokestinė prievolė nėra numatyta Konstitucijoje ir todėl negali būti įteisinta įstatymu, todėl atsakovas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
16. E. J. ir R. J. pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad pritaria mirusio J. J. pateiktam apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 1 530,87 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo J. J. pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsakovas J. J. pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėjais E. J. ir R. J., todėl jie šioje byloje laikytini atsakovais.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino visiškai ir priteisė iš J. J. vietinę rinkliavą – 1 530,87 Eur, susidariusią nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Teismas nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise nuo 2000 m. rugsėjo 4 d. priklauso 4/10 patalpos (negyvenamoji patalpa-gamybinės patalpos), esančios adresu (duomenys neskelbtini), todėl jis privalo mokėti vietinę rinkliavą. Teismas, be kita ko, nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog J. J. nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nėra duomenų, kad jis buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo tenkintas.
19. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad rinkliava nėra privaloma įmoka pagal Konstituciją, privalomi mokėjimai gali būti nustatyti tik įstatymu ir negali būti nustatomi savivaldybės kaip tai numato Rinkliavų įstatymas, todėl prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio konstitucingumo.
20. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
21. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką ir kt. (Rinkliavų įstatymo 12 str.). Vietinių rinkliavų nustatymą, kaip vieną iš savarankiškųjų Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų, įtvirtina Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, vietinių rinkliavų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 8 punkte įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
22. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T3-38 išdėstyti nauja redakcija, pakeisti 2014 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T3-14, 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T3-59, 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-286, 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. T3-514), kuriuose nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti komunalinių atliekų turėtojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, taip pat buvo patvirtintas vietinės rinkliavos dydis, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, rinkliavos mokėtojų teisės ir pareigos.
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020).
24. Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu J. J. nuosavybės teise priklausė 4/10 negyvenamųjų patalpų-gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad jis atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdė ir naudojo nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Faktinė aplinkybė, kad J. J. (šiuo metu jo teisių ir pareigų perėmėjai) yra laikomas vietinės rinkliavos mokėtojas pagal Nuostatus, suponuoja pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad J. J. byloje aptariamu laikotarpiu vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nesumokėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl 1 530,87 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš J. J.. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl vietinės rinkliavos dydžio ir mokėjimo tvarkos, t. y. apeliaciniame skunde dėl to argumentų nepateikta.
25. Atsakovų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu patikrinti ar Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, pagal kurį valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustato Seimas, Konstitucijos 127 straipsniui, pagal kurį mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Konstitucijos 5 straipsniui, pagal kurį valdžios galias riboja Konstitucija, netenkinamas, nes atsakovai iš esmės nenurodė jokių pagrįstų teisinių argumentų, kurie bylą nagrinėjančiam teismui sukeltų abejones dėl minėtų Rinkliavų įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijos nuostatoms.
26. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovų E. J. ir R. J. (J. J. teisių ir pareigų perėmėjų) apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovų E. J. ir R. J. (J. J. teisių ir pareigų perėmėjų) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Jolanta Malijauskienė
Virginija Volskienė