A-756-2358-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-2358/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02405-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 38.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui A. J.,

atsakovo atstovei J. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. firmos „Premjera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. firmos „Premjera“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Plungės teritorinės darbo biržos direktorei D. J., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja S. K. firma „Premjera“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama įpareigoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrą atlikti tarnybinį tyrimą dėl Lietuvos darbo biržos Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. veiksmų. Pareiškėja taip pat prašė teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo 14.5 punktas ( Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-342 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. A1-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui.

Pareiškėja skunde nurodė, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-342 papildė socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-261 patvirtintą Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašą 14.5 punktu, nustatančiu, kad socialinė įmonė, įdarbinusi Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nurodytai tikslinei grupei priklausantį asmenį, jam priskaičiuotą darbo užmokestį privalo mokėti atliekant bankinį pavedimą.

Tačiau Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 14.5 punkte nustatytas reikalavimas yra sunkiai įgyvendinamas. S. K. firmoje „Premjera“, kuri turi socialinės įmonės statusą, dirba 33 Aprašo 14.5 punkte minimai tikslinei grupei priklausantys asmenys, 23 iš jų gauna priskaičiuotą darbo užmokestį atliekant bankinį pavedimą. Kiti minėtai tikslinei grupei priklausantys darbuotojai, kurių yra 10, kategoriškai atsisako gauti darbo užmokestį tokiu būdu ir banko kortelių nepaima.

Darbuotojų atsisakymas gauti darbo užmokestį per banką motyvuojamas tuo, kad firma „Premjera“ yra kaimo vietovėje, kaime nėra bankomatų, iki artimiausio bankomato tektų važiuoti apie 30 kilometrų. Darbuotojų pajamos nėra didelės, o kelionė iki rajono centro, kuriame yra bankomatas, ir atgal kainuotų nuo 16 iki 20 litų. Be to, bankas už aptarnavimą ima mokestį. Dalis darbuotojų dėl sveikatos problemų negalėtų tinkamai pasinaudoti banko kortelėmis. Firma „Premjera“ negali priversti darbuotojų naudotis banko paslaugomis.

Dėl nurodytų priežasčių firmai kyla sunkumų vykdant Aprašo 14.5 punkte nustatytą reikalavimą. Pareiškėjos nuomone, Aprašo 14.5 punkte nustatytas reikalavimas nepagrįstai apriboja asmens teisę pasirinkti, kokiu būdu gauti darbo užmokestį – grynaisiais pinigais ar per banką. Įstatymai nenumato, kad socialinės įmonės darbuotojams darbo užmokestis privalo būti mokamas atliekant bankinį pavedimą. Todėl, nustatant tokį reikalavimą ministro patvirtintame Apraše, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas.

Socialinėms įmonėms kompensacijos darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo mokesčiams padengti yra mokamos iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžeto, t. y. asignavimų valdytojas yra ES, o Lietuva tik paskirsto ES skiriamas lėšas. Asignavimų valdytojas nekelia reikalavimo, kad socialinėse įmonėse dirbantiems asmenims darbo užmokestis turi būti mokamas atliekant bankinį pavedimą. Be to, nėra aišku, ar Aprašo 14.5 punkte nustatytas reikalavimas turi būti taikomas ir tiems darbuotojams, kurie buvo priimti į darbą iki 2011 m. liepos 14 d., ar tik tiems darbuotojams, kurie buvo priimti į darbą jau po šios datos.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, jog Plungės teritorinės biržos direktorė D. J. 2011 m. rugsėjo 23 d. surinko visus socialinių įmonių vadovus ir pareikalavo, kad socialinės įmonės, kurios rugpjūčio mėnesį darbo užmokestį darbuotojams išmokėjo grynais pinigais, susigrąžintų iš darbuotojų išmokėtą darbo užmokestį ir išmokėtų darbo užmokestį atliekant bankinį pavedimą. Socialinių įmonių vadovams buvo paaiškinta, kad neįvykdžius minėto D. J. reikalavimo, rugsėjo mėnesį įmonės negaus lėšų darbo užmokesčiui išmokėti. Pateikti minėtą reikalavimą raštu D. J. atsisakė. Pareiškėja S. K. firma „Premjera“ 2011 m. rugsėjo 27 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrą, prašydama peržiūrėti Aprašo 14.5 punktą ir jį pakeisti, paliekant galimybę socialinių įmonių darbuotojams patiems spręsti, kaip atsiimti priskaičiuotą darbo užmokestį. Šiuo raštu pareiškėja taip pat prašė socialinės apsaugos ir darbo ministro įvertinti Plungės teritorinės biržos direktorės D. J. veiksmus ir, esant pagrindui, pradėti tarnybinį patikrinimą. Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys. Tačiau nagrinėjamu atveju į pareiškėjos 2011 m. rugsėjo 27 d. prašymą per nustatytą terminą nebuvo atsakyta. Pareiškėja taip pat nebuvo informuota apie administracinės procedūros pratęsimą. Tai, pareiškėjos nuomone, vertintina kaip viešojo administravimo subjekto vilkinimas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2011 m. spalio 19 d. gavo pareiškėjos S. K. firmos „Premjera“ skundą, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma įvertinti Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. veiksmus ir, esant pagrindui, pradėti tarnybinį patikrinimą. Tačiau tokio pobūdžio tarnybinių patikrinimų atlikimas nepriskiriamas socialinės apsaugos ir darbo ministro kompetencijai. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A1-306 patvirtintų Lietuvos darbo biržos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 punktą, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri kartu su jai pavaldžiomis teritorinėmis darbo biržomis įgyvendina darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politiką. Nuostatų 15.8 punkte numatyta, kad Lietuvos darbo biržos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Lietuvos darbo biržos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, teritorinių darbo biržų direktorius, skatina juos, skiria nuobaudas ir pašalpas, vykdo kitas personalo valdymo funkcijas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, Plungės teritorinės darbo biržos direktorė D. J. yra atskaitinga Lietuvos darbo biržos direktoriui. Todėl tik Lietuvos darbo biržos direktorius gali atlikti tarnybinį patikrinimą dėl jos veiksmų. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja skundą teismui padavė dar nesuėjus įstatymo numatytam skundo išnagrinėjimo terminui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Plungės teritorinės darbo biržos direktorė D. J. prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Plungės teritorinė darbo birža 2011 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. S-1526 informavo visų socialinių įmonių vadovus apie tai, kad 2011 m. rugsėjo 23 d. 13 val. Plungės teritorinės darbo biržos Telšių skyriuje bus organizuojamas socialinių įmonių atstovų seminaras - diskusija administravimo ir veiklos klausimais. Seminaro metu dalyviai buvo supažindinti su socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 14 d.

įsakymu Nr. A1-342 patvirtinto Aprašo 14.5 punktu, nustatančiu, kad socialinė įmonė, įdarbinusi įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nurodytai tikslinei grupei priklausantį asmenį, jam priskaičiuotą darbo užmokestį privalo mokėti atliekant bankinį pavedimą. Kaip turėtų pasielgti socialinė įmonė, jau išmokėjusi darbo užmokestį tikslinei grupei priklausantiems asmenims, susirinkimo metu nebuvo nurodyta. Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad viena iš ūkio subjektų veiklos priežiūros principų – metodinės pagalbos teikimas.

Tai reiškia, kad priežiūrą atliekantys subjektai bendradarbiauja su ūkio subjektais, konsultuoja ūkio subjektus priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemones taiko kaip ultima ratio priemonę. Plungės teritorinės darbo biržos direktorė D. J., organizuodama seminarą - diskusiją, atliko įstatymo numatytą funkciją ir nepažeidė įstatymų nustatytų reikalavimų. Nurodymas susigrąžinti iš socialinių įmonių darbuotojų už rugpjūčio mėnesį išmokėtą darbo užmokestį ir jį išmokėti atliekant bankinį pavedimą nei žodine, nei rašytine forma nebuvo duotas.

Tačiau teritorinė darbo birža turi teisę ir privalo reikalauti, kad atitinkamo statuso įmonės bei įmonės, gaunančios valstybės paramą, laikytųsi įstatymų. Plungės teritorinė darbo birža dar iki minėto seminaro - diskusijos 2011 m. rugsėjo d. raštu Nr. S-1564 buvo informavusi socialinių įmonių statusą turinčias įmones apie socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. A1-342, įpareigojantį socialines įmones mokėti priskaičiuotą darbo užmokestį atliekant bankinį pavedimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: įpareigojo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjos S. K. firmos „Premjera“ 2011 m. rugsėjo 27 d. prašymo dalį dėl Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. veiksmų ir 2011 m. spalio 17 d. skundų dalį dėl prašymo, esant pagrindui, pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. veiksmų, o kitus pareiškėjos reikalavimus atmetė.

Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėja teikė skundus ir prašymus socialinės apsaugos ir darbo ministrui: 2011 m. rugsėjo 27 d. – prašymą (b. l. 96-98), 2011 m. spalio 17 d. – skundą (b. l. 74-76), 2011 m. spalio 17 d. – dar vieną skundą (b. l. 79-80), 2011 m. spalio 24 d. – skundą (b. l. 121-125). Pareiškėjos 2011 m. spalio 24 d. skundas nėra susijęs su nagrinėjamu ginču. Tarpusavyje yra susiję tik 2011 m. rugsėjo 27 d. prašymas ir 2011 m. spalio 17 d. skundai, nes juose prašoma atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Plungės teritorinės darbo biržos direktorės veiksmų. Į visus pareiškėjos prašymus ir skundus (įskaitant ir 2011 m. spalio 24 d. skundą) atsakyta socialinės apsaugos ir darbo viceministro 2011 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. (13.5-51)SD-7669 „Dėl valstybės pagalbos socialinei įmonei teikimo“ (b. l. 95). Ministerijos rašte nurodyta, kad ministerija pavedė Lietuvos darbo biržai atlikti išsamų tyrimą dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių. Lietuvos darbo biržos direktorius sudarė komisiją, kuri kartu su įmonės vadovais ir Plungės teritorinės darbo biržos specialistais išnagrinėjo visus keliamus klausimus. Rašte taip pat nurodyta, kad ministerijoje nebuvo gauta informacijos, jog kitos socialinės įmonės būtų susidūrusios su sunkumais įgyvendinant socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-261 nustatytą tvarką dėl darbo užmokesčio išmokėjimo. Dėl šios atsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo ginčas nėra nagrinėjamas, nes tokio reikalavimo pareiškėja nekėlė. Pareiškėjos argumentai, kad darbuotojai nesutinka gauti darbo užmokestį norminiame akte nustatyta tvarka, taip pat nenagrinėtini, nes pareiškėjos keliami darbo užmokesčio mokėjimo klausimai gali būti nagrinėjami teisme tik tuo atveju, jeigu skundus dėl to paduotų socialinės įmonės darbuotojai. Pareiškėjos atstovas teisme patvirtino, kad įmonė sutinka su atsakovo argumentu, jog įmonei tokia darbo užmokesčio išmokėjimo tvarka yra patogesnė ir saugesnė. Todėl pareiškėja nėra tas subjektas, kurio teises gali pažeisti nustatyta tvarka. Be to, pareiškėja nepareiškė jokio su tuo susijusio reikalavimo, kurį teismas galėtų išspręsti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje numatytu būdu.

Tačiau ministerija neatsakė į dalį pareiškėjos skunduose keliamų klausimų. Pareiškėja negavo atsakymo dėl Plungės teritorinės darbo biržos direktorės veiksmų tyrimo. Šiuo atveju nepasisakytina dėl atsakymo į kitus pareiškėjos 2011 m. rugsėjo 27 d. prašyme ir 2011 m. spalio 17 d. skunduose keliamus klausimus, nes tai išeina už nagrinėjamo ginčo ribų. Ministerija tik atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus nėra įgaliota nagrinėti klausimą dėl tarnybinio patikrinimo pradžios. Pareiškėjai atsakymas šiuo klausimu nebuvo pateiktas. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatomis, skundas dėl Plungės teritorinės darbo biržos direktorės veiksmų negalėjo būti persiųstas spręsti pačiai Plungės teritorinei darbo biržai. Tais atvejais, kai institucija nėra įgaliota priimti administracinės procedūros sprendimo, ji privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoti skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai pranešti asmeniui (Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis). Pareiškėja nėra gavusi pranešimo, kad skundas dėl Plungės teritorinės darbo biržos direktorės veiksmų buvo perduotas Lietuvos darbo biržai. Tokio pranešimo nebuvo pateikta ir teismui. Pareiškėja prašo teismo įpareigoti socialinės apsaugos ir darbo ministrą atlikti tarnybinį tyrimą dėl Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. veiksmų. Šis pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šios pareiškėjos skundų reikalavimų dalies dar neišnagrinėjo ir nepateikė pareiškėjai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkančio individualaus administracinio akto, kuriame būtų teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstas ministerijos sprendimas dėl prašymo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tačiau, ministerija įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos prašymo ir skundų reikalavimus, kiek jie yra susiję su teisme nagrinėjamu ginču, ir atsakyti pareiškėjai (priimti administracinės procedūros sprendimą) į jos prašymo ir skundų reikalavimus dėl tarnybinio patikrinimo procedūros. Administracinės procedūros sprendimas gali būti ir prašymo (skundų) perdavimas įgaliotai institucijai, tačiau perdavimas turi vykti taip, kaip nustatyta Viešojo administravimo įstatyme.

ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamu ginčo ribas, teismas netaiko socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-261 patvirtinto Aprašo 14.5 punkto (socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-342 redakcija), todėl prašymas kreiptis dėl šio Aprašo punkto teisėtumo tyrimo atmestinas.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėja S. K. firma „Premjera“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos reikalavimas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo 14.5 punktas (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-342 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. A1-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo 14.5 punktas (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-342 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. A1-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kuriomis grindė savo skundą pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-261 patvirtinto Aprašo 14.5 punktas (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-342 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui. ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Vadovaujantis ABTĮ 111 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šiuo atveju pareiškėja yra tinkamas subjektas, nes pagal jos skundą yra nagrinėjama konkreti byla dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro neveikimo. Atmesti minėtą pareiškėjos prašymą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjo teisės nėra pažeistos, taip pat nebuvo pagrindo. Pareiškėja privalo vykdyti socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą, tačiau, vykdydama reikalavimą mokėti darbuotojams darbo užmokestį per banką, pareiškėja pažeidžia kitų asmenų teises, t. y. firmoje „Premjera“ dirbančių socialiai remiamų asmenų teisę pasirinkti, kokiu būdu gauti darbo užmokestį. Išmokėdama darbo užmokestį grynaisiais, pareiškėja pažeidžia socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu nustatytą reikalavimą. Dėl to pareiškėjai kelis kartus buvo stabdytas valstybinių dotacijų mokėjimas. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra pažeidžiamos pareiškėjos teisės.

Atsiliepimu į pareiškėjos S. K. firmos „Premjera“ apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas ištirti Aprašo 14.5 punkto (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-342 redakcija) teisėtumą. Atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis ABTĮ 111 straipsnio 1 dalimi, prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Šioje administracinėje byloje nebuvo taikytas Aprašo 14.5 punktas (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-342 redakcija), todėl teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo ištirti šio Aprašo punkto teisėtumą.

Atsiliepimu į pareiškėjos S. K. firmos „Premjera“ apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Plungės teritorinė darbo birža prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad valstybės pagalbos teikimas S. K. firmai „Premjera“ buvo sustabdytas ne dėl Aprašo 14.5 punkto pažeidimo. Plungės teritorinė darbo birža 2011 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. S-1620 kreipėsi į Lietuvos darbo biržą su siūlymu spręsti S. K. firmos „Premjera“ socialinės įmonės statuso netekimo klausimą, kadangi ji nesilaiko sutartinių įsipareigojimų, numatytu 2008 m. balandžio 15 d. sutartyje Nr. SĮ-1 ir 2008 m. gruodžio 15 d. papildomame susitarime Nr. SĮ-2. Plungės teritorinė darbo birža 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. S-1894 pakartotinai kreipėsi į Lietuvos darbo biržą su siūlymu nutraukti valstybės pagalbos mokėjimą socialinės įmonės statusą turinčiai S. K. firmai „Premjera“ ir spręsti socialinės įmonės statuso panaikinimo klausimą, kadangi ši firma ir toliau sistemingai, piktybiškai nesilaikė sutartinių įsipareigojimų. Plungės teritorinės darbo biržos direktoriaus 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-143 buvo sustabdytas valstybės teikiamos pagalbos mokėjimas S. K. firmai „Premjera“, kol iš Lietuvos darbo biržos bus gautas atsakymas į minėtus Plungės teritorinės darbo biržos raštus. Gavus Lietuvos darbo biržos atsakymą, Plungės teritorinės darbo biržos direktoriaus 2011 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-152 valstybės pagalbos teikimas S. K. firmai „Premjera“ buvo atnaujintas. Jokių nuostolių dėl Aprašo 14.5 punkte nustatyto reikalavimo S. K. firma „Premjera“ nepatyrė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja skundu pirmosios instancijos teismui kėlė du reikalavimus: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Lietuvos darbo biržos Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. veiksmų; 2) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo 14.5 punktas (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-342 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. A1-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui; minėto Aprašo 14.5 punktą pripažinti prieštaraujančiu viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui ir laikyti jį panaikintu nuo jo priėmimo dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma įpareigoti socialinės apsaugos ir darbo ministrą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Lietuvos darbo biržos Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. veiksmų. Skundo dalį, kuria prašoma socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-342 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. A1-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ papildytą socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. A1-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ 14.5 punktu pripažinti 14.5 punktą prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui ir laikyti jį panaikintu nuo jo priėmimo dienos priimti atsisakė (I t., b. l. 64-65). Ši pirmosios instancijos teismo nutartis apskųsta nebuvo, ir yra įsiteisėjusi.

Išnagrinėjęs bylą iš esmės pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjos S. K. firmos „Premjera“ skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjos 2011 m. rugsėjo 27 d. prašymo dalį dėl Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. veiksmų, 2011 m. spalio 17 d. skundų dalį dėl prašymo esant pagrindui pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. veiksmų. Ši teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra apskųsta, darytina išvada, jog proceso šalys su ja sutinka.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar sveikatos apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo 14.5 punktas (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-342 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. A1-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui.

Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad pareiškėjos procedūrinio pobūdžio prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl minėto Aprašo 14.5 punkto teisėtumo tyrimo negali būti tenkinamas todėl, kad ši teisės norma netaikytina nagrinėjamoje byloje keliamam ginčui išspręsti. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.), su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalį prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla (111 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė pareiškėjos keliamo ginčo ribas: pareiškėja siekia, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras atliktų tarnybinį patikrinimą dėl tam tikrų Lietuvos darbo biržos Plungės teritorinės darbo biržos direktorės D. J. veiksmų. Šiam ginčui išspręsti, teismas neturi jokio pagrindo aiškinti ir taikyti Aprašo 14.5 punkto („socialinė įmonė, įdarbinusi Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nurodytai tikslinei grupei priklausantį asmenį, jam priskaičiuotą darbo užmokestį privalo mokėti atliekant bankinį pavedimą“) nuostatų. Pareiškėja šioje byloje neskundė socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. (13.5-51) SD-7669 (I t., b. l. 95), atsakant į pareiškėjos 2011 m. rugsėjo 27 d., 2011 m. spalio 17 d. ir 2011 m. spalio 24 d. skundus, taip pat nepateikė jokių argumentų, kaip konkrečiai S. K. firmos „Premjera“ (o ne joje dirbančių tam tikrų asmenų, kuriuos atstovauti pareiškėja nėra įgalinta) teises ar teisėtus interesus pažeidžia Aprašo 14.5 punktas, t. y. nenurodė materialinio teisinio suinteresuotumo teisės normoje nustatytu darbo užmokesčio išmokėjimo būdu.

Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, tad jo keisti ar naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjai neužkertamas kelias kreiptis į teismą su prašymu dėl tam tikrų individualaus pobūdžio aktų, kuriais, pareiškėjos nuomone, konkrečiai pažeidžiamos jos teisės ar įstatymų saugomi interesai, panaikinimo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A1-135 socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. A1-261 „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažintas netekusiu galios. Tuo pačiu įsakymu patvirtintas Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašas, kurio 11.5 punkte taip pat nustatyta, kad „socialinė įmonė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nurodytai tikslinei grupei priklausančiam asmeniui priskaičiuotą darbo užmokestį privalo mokėti atlikdama bankinį pavedimą“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisneos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos S. K. firmos „Premjera“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė