2021-11-10 Nr. AB-23555-4-44-3-00135-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4130-575/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00135-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsieniečiui V. C., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič - Babičevienei,

vertėjui Julijai Levandovskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio V. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. C. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. C., gimusio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – ir VSAT) termino pratęsimo iki 2022 m. sausio 5 d.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2020 m. gruodžio 4 d., neturėdamas su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, 2021 m. birželio 14 d. sprendimu Užsieniečiui nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. 2021 m. liepos 3 d.

Užsienietis kartu su kitu tautiečiu buvo sustabdytas Lenkijos Respublikos Žagarių vietovėje, kai neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Pažymėjo, kad Užsienietis nuolat (t. y. sulaikius pasienyje, apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su jo atžvilgiu priimtais sprendimais metu) buvo supažindinamas su jo teisine padėtimi, taip pat jam buvo išaiškinta, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Tačiau jis savavališkai pasišalino iš jo apgyvendinimo vietos ir išvyko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas šios šalies pareigūnų ir grąžintas į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamentui aiškinantis aplinkybes ir apklausiant Užsienietį, jis nurodė, kad užaugo nepilnamečių prieglaudoje, Minsko mieste dalyvavo nesankcionuotame mitinge dėl opozicijos lyderio nužudymo ir buvo nepagrįstai sulaikytas teisėsaugos pareigūnų (nors ir teigė, kad yra nepilnametis), todėl, paleistas po sulaikymo, su mitinge pažintu asmeniu nusprendė bėgti iš šalies.

Migracijos departamentas nustatė, kad Užsieniečio parodymai netikslūs, jo nurodyta nepilnamečių prieglauda jau 6 metus uždaryta, nepateikė jokių detalių apie nesankcionuotą mitingą ir jo sulaikymo aplinkybes, skyrėsi ir jo bei kartu keliavusio asmens pateiktos bėgimo iš gimtosios šalies aplinkybės, todėl jo parodymai kelia pagrįstų abejonių. Be to, šis asmuo iki šiol nepateikė jokių jo tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl jo asmenybė tinkamai neidentifikuota. Minėtas Migracijos departamento sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (skundo nagrinėjimo data paskirta 2021 m. rugsėjo 22 d.).

Centras manė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

3. Užsienietis nurodė, kad sulaikymo metu jis buvo nepilnametis, būtent taip jis prisistatė. Užsienietį tikslinga apgyvendinti su judėjimo apribojimais, nes nėra duomenų, kad jis gali pabėgti. Prašoma priemonė jam per griežta.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2020 m. gruodžio 4 d., neturėdamas su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą bei Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, 2021 m. birželio 14 d. sprendimu Užsieniečiui nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtas Migracijos departamento sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2021 m. liepos 3 d. Užsienietis kartu su kitu tautiečiu buvo sustabdytas Lenkijos Respublikos Žagarių vietovėje, kai neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas šios šalies pareigūnų ir grąžintas į Lietuvos Respubliką. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. A20.-1198-1036/2021, Užsienietis buvo laikinai sulaikytas Centre iki 2021 m. spalio 5 d.

6. Teismas sprendė, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, byloje nėra jokių duomenų, kad jis Lietuvos Respublikoje turi giminių, gyvenamąją vietą, legalų pragyvenimo šaltinį, Užsienietis nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, nors tokios teisės neturėjo, kas parodo, kad Užsienietis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl, teismo vertinimu, nėra galimybės taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, siekiant tinkamai įgyvendinti galutinį sprendimą dėl Užsieniečio teisinės padėties bei užkirsti kelią Užsieniečio nelegaliai migracijai, teismas Centro teikimą tenkino.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad nors mėgino pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, tai buvo vienkartinis epizodas, jis suprato, kad elgėsi netinkamai, savo veiksmus vertina kritiškai ir daugiau neketina pažeisti apgyvendinimo tvarkos. Jis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, nes vienintelis jo poelgis negali sudaryti vienareikšmės nuomonės apie apelianto asmenybę. Teismas apelianto atžvilgiu netaikęs alternatyvios sulaikymui priemonės, nors to buvo prašoma, neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvę.

9. Užsieniečio teigimu, taikant jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti, išeiti apsipirkti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti apelianto laisvės. Bent tokiu būdu jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis apelianto interesus. Sulaikymas apelianto atveju nėra būtinas, objektyviai reikalingas jo buvimui Lietuvos Respublikoje, o sprendimų vykdymui užtikrinti visiškai pakanka alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

10. Centras pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11. Nurodo, kad apeliantas iki šiol nėra pateikęs asmens dokumentų, nors tokia galimybė jam buvo suteikta. Užsienietis buvo supažindintas su išėjimo iš apgyvendinimo stovyklos tvarka, taip pat informuotas, kad jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, nepaisant to, Užsienietis bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

12. Centro teigimu, Užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali savavališkai bandyti išvykti ir pasislėpti, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra proporcinga priemonė tikslams pasiekti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti Užsieniečio sulaikymą VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, byloje nėra jokių duomenų, kad jis Lietuvos Respublikoje turi giminių, gyvenamąją vietą, legalų pragyvenimo šaltinį, Užsienietis nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl nebuvo galimybės taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių ir pratęsė Užsieniečio sulaikymą.

15. Apeliaciniame skunde Užsienietis nurodo, kad jis gailisi dėl to, kad pažeidė išvykimo iš VSAT tvarką. Jo teigimu, sulaikymas apelianto atveju nėra būtinas, objektyviai reikalingas jo buvimui Lietuvos Respublikoje, o sprendimų vykdymui užtikrinti visiškai pakanka alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

16. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, kurioje yra įtvirtinti konkrečiai prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai, be kita ko, nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

17. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 ir 11 punktuose taip pat nustatyta, kad „Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.) ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

18. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2021 m. birželio 14 d. sprendimu Užsieniečiui nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris atmetė Užsieniečio skundą. Byloje nustatyta, kad Užsienietis padavė apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinio skundo dar neišnagrinėjo.

19. Užsienietis apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindai, kuriais vadovaujantis jis gali būti sulaikytas, tačiau prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

20. Vertinant, ar šiuo atveju yra pagrindas Užsieniečiui vietoj sulaikymo taikyti jo nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, pažymėtina, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

21. Įvertinusi klausimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegijos manymu, Užsieniečiui negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Pažymėtina, kad Užsienietis nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, pažeidė išvykimo iš VSAT tvarką ir neteisėtai išvyko į Lenkijos Respubliką, taip pat Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Pažymėtina ir tai, jog Migracijos departamentui nagrinėjant Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė netikslius duomenis dėl savo amžiaus ir tapatybės, Migracijos departamentas taip pat sprendė, kad jo pasakojimas prieštaringas ir neįtikinamas, taipogi nepasitvirtino informacija apie tai, jog Užsienietis gyveno jo nurodytuose našlaičių namuose. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, nėra pagrindo Užsieniečio apeliacinį skundą tenkinti ir jo atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio V. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan