2023-07-19 Nr. AB-13390-3-62-3-02131-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-432-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02131-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.17

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) filialo Žaliakalnio seniūnijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnija (toliau – ir Seniūnija) 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 23-2-1010 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išbraukti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), iš Neprižiūrimų ir nenaudojamų žemės sklypų 2019 sąrašo (toliau – ir Sąrašas), nes Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 (toliau – ir Aprašas), nenumato galimybės keisti nenaudojamos žemės sklypų sąrašą po duomenų perdavimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1686-525/2021 panaikino Seniūnijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 23-2-1010 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojo pareiškėjo 2019 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl Žemės sklypo išbraukimo iš Sąrašo išnagrinėti iš naujo. Skundžiamu Sprendimu atsakovas antrą kartą atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo.

3. Pareiškėjo teigimu, Aprašas imperatyviai numato pareigą informuoti žemės sklypo savininką ar nuomininką registruotu laišku. Atsakovas neužtikrino administracinės procedūros esminių reikalavimų, neinformavo pareiškėjo apie pradėtą ir vykdomą procedūrą, todėl nebuvo užtikrintas visų aplinkybių įvertinimas. Be to, Aprašo 13 punktas numato, kad nenaudojamo žemės sklypo savininkas, nuomininkas (naudotojas) gali per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 4.2–4.7 papunkčiuose nurodytų kriterijų. Aprašo 13 punktas suteikia galimybę žemės sklypo, įrašyto į Sąrašą, savininkui per 30 dienų atlikti veiksmus ir pateikti įrodymus, kad žemės sklypas nėra nenaudojamas ir yra tvarkomas bei prižiūrimas. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie administracinės procedūros pradžią, o tai suponuoja neteisėto sprendimo pareiškėjo atžvilgiu priėmimą.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. Seniūnija 2019 m. liepos 1 d. raštu Nr. 23-11-41 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Administracijai 2019 m. nenaudojamų privačios žemės sklypų sąrašą su vaizdine ir kita medžiaga, kuriame buvo įtrauktas ir pareiškėjo Žemės sklypas. Administracija 2019 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-569 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtino Nenaudojamos žemės sklypų 2019 m. sąrašą, į kurį buvo įtrauktas ir pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas. Informacija apie minėtą įsakymą 2019 m. liepos 18 d. buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 11 d. su prašymu kreipėsi į Seniūniją, prašydamas išbraukti Žemės sklypą iš neprižiūrimų ir nenaudojamų žemės sklypų sąrašo. Seniūnija 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 23-2-1010 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

6. LVAT panaikino tik Administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 23-2-1010 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. D. 2019 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl jo turimo Žemės sklypo išbraukimo iš Sąrašo. Kitą skundo dalį LVAT atmetė, t. y. reikalavimo panaikinti Administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. Al-569 dalį, kuria patvirtintas Sąrašas, į kurį Nr. 359 įrašytas pareiškėjo nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas ir reikalavimo įpareigoti Administraciją priimti įsakymą išbraukti Žemės sklypą Sąrašo netenkino.

7. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas ginčija aplinkybes, kurias iš esmės jau išnagrinėjo LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1686-525/2021, kurioje buvo nuspręsta, kad pareiškėjo sklypas į Sąrašą įtrauktas pagrįstai. Naujų aplinkybių, kurios nebuvo išnagrinėtos LVAT, pareiškėjas skunde nenurodė. Ginčijamame Sprendime itin išsamiai, aiškiai ir argumentuotai yra aprašytos sprendimo priėmimą lėmusios aplinkybės. Taip pat nurodytas ir teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas sprendimas įtraukti į Sąrašą pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą bei atsisakyta jį išbraukti iš Sąrašo. Pareiškėjui išaiškintos Aprašo normos, kurios buvo kvestionuojamos jo prašyme. Sprendimo turinys yra aiškus ir pakankamas, leidžiantis šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas Administracijos direktorius 2019 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-569 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo patvirtinimo“ buvo įrašytas į Nenaudojamos žemės sklypų 2019 m. sąrašą. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Seniūniją su prašymu išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo. Seniūnija 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 23-2-1010 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 11 d. prašymą argumentuodama tuo, jog Aprašas nenumato galimybės keisti Sąrašą po duomenų perdavimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

10. Taip pat teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. el3-2782-428/2020 pagal pareiškėjo A. D. skundą dėl Seniūnijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 23-2-1010 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ ir Įsakymo dalies, kuria patvirtintas Sąrašas, į kurį įrašytas pareiškėjo nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas panaikinimo ir įpareigojimo Administraciją priimti įsakymą išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo. LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1686-525/2021 panaikino Seniūnijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 23-2-1010 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojo pareiškėjo 2019 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl Žemės sklypo išbraukimo iš Sąrašo išnagrinėti iš naujo. Reikalavimo panaikinti Įsakymo dalį, kuria patvirtintas Nenaudojamų žemės sklypų 2019 m. sąrašas, į kurį įrašytas Nr. 359 pareiškėjo nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas ir reikalavimo įpareigoti Administraciją priimti įsakymą išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo netenkino. Seniūnija, vykdydama LVAT nutartį, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo A. D. 2019 m. lapkričio 11 d. prašymą ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjo Žemės sklypas buvo įrašytas į Sąrašą pagal Aprašo 4.7 papunktyje numatytą kriterijų, įvertinus, jog Žemės sklypas buvo neprižiūrimas ir nenaudojamas, pažeidžiant Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (toliau – ir Taisyklės), 7.3 punktą. Teismo vertinimu, atsakovo pateikta 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d. laikotarpio informatyvi vaizdinė medžiaga apie pareiškėjo neprižiūrimą, nenušienautą Žemės sklypą yra pakankama patvirtinti aplinkybes, jog pareiškėjo Žemės sklypo nepriežiūros faktas (nenušienauta žolė, jos ilgis, piktžolės ir krūmai) buvo nuolatinio pobūdžio, tęsėsi ilgesnį laikotarpį ir buvo tokio masto, jog akivaizdžiai patvirtino Žemės sklypo nenaudojimo ir nepriežiūros faktą. Pareiškėjo 2019 m. lapkričio 19 d. prašyme išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo nurodyta, kad Žemės sklypas yra tinkamai prižiūrimas ir naudojamas, pateiktos nuotraukos, tačiau, teismo vertinimu, pateiktų nuotraukų nesusiejimas su konkrečia data, nepatvirtino, kad tuo laikotarpiu, kai Žemės sklypas buvo įrašytas į Sąrašą, jis buvo tinkamai prižiūrimas, neatitiko Aprašo 4.7 punkte nustatytų kriterijų.

12. Teismas nepagrįsta pripažino 2019 m. lapkričio 19 d. prašyme nurodytą aplinkybę, jog nei iš Administracijos, nei iš Seniūnijos pareiškėjas negavo jokio pranešimo, įspėjimo apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą, t. y. Seniūnija, pradėjusi administracinę procedūrą pareiškėjo atžvilgiu, apie tai jo neinformavo, kadangi LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1686-525/2021 nustatė, kad Aprašo 2¹ punkte nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į Sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Byloje nėra paneigta, jog atsakovas Įsakymą paskelbė nurodytoje interneto svetainėje, kas sudarė sąlygas pareiškėjui pasinaudoti savo teise inicijuoti Įsakymo pakeitimą (30 p.). Be to, pareiškėjas 2019 m. gegužės 13 d. buvo deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Pareiškėjas neginčijo šių aplinkybių. Kadangi buvo išvykęs iš Lietuvos ir nebuvo žinomas jo gyvenamosios vietos adresas, visa informacija apie ketinimą pareiškėjo Žemės sklypą įtraukti į Sąrašą bei informacija apie tai, kad pareiškėjo Žemės sklypas įtrauktas į Sąrašą buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt pagal Aprašo 21 punktą.

13. Teismas sprendė, jog Sprendime nurodyti nustatyti faktai ir teisės aktų normos, dėl kurių priimtas aktas, atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, viešojo administravimo subjektas veikė tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose. Pareiškėjas skunde nepateikė pakankamų argumentų, paneigiančių šią išvadą.

III. 14. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas teigia, jog teismas neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes dėl Apraše reglamentuotos informavimo tvarkos įgyvendinimo. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą. Seniūnijai, visų pirma, nepranešus pareiškėjui apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą, o vėliau ir planuojamą Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą, buvo paneigtos esminės pareiškėjo teisės dalyvauti jo atžvilgiu vykdytoje administracinėje procedūroje (rinkti įrodymus, teikti paaiškinimus, pasitaisyti ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neinformavimas apie administracinės procedūros pradėjimą yra savarankiškas pagrindas panaikinti tokios procedūros pagrindu priimtą sprendimą. Jeigu pareiškėjas būtų buvęs informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą ir Seniūnijos ketinimą Žemės sklypą įtraukti į Sąrašą, jis būtų turėjęs teisę pasitaisyti. Taip pat pareiškėjui būtų buvusi suteikta galimybė sutvarkyti ir prižiūrėti Žemės sklypą tam, kad toks sklypas nebūtų įrašytas į Sąrašą.

16. Pareiškėjo vertinimu, duomenų apie Žemės sklypo įrašymą į Sąrašą išviešinimas interneto svetainėje prieštaravo Apraše reglamentuotai informavimo tvarkai. Apraše numatyta Seniūnijos pareiga pirmiausia informuoti registruota pašto siunta. Ši Seniūnijos pareiga nebuvo įgyvendinta, o Seniūnijos pasirinktas viešo informavimo būdas neužtikrino pareiškėjo realaus informavimo. Pareiškėjo nurodytų argumentų dėl Aprašo 6 ir 21 punktų aiškinimo teismas nevertino ir nepasisakė. Seniūnijos pasirinktas viešo informavimo, informaciją paskelbiant interneto svetainėje, būdas yra formalus. Pareiškėjo kontaktiniai duomenys yra ir buvo laisvai prieinami internete ir šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai pirmosios instancijos teismui buvo pateikti. Be to, pareiškėjas 2019 m. liepos 10 d., t. y. dar administracinės procedūros eigoje iki sprendimo įrašyti Žemės sklypą į Sąrašą, gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje. Todėl pasirinktas informavimo būdas informaciją skelbiant internete negali būti pateisinamas duomenų apie pareiškėją neturėjimu.

17. Aplinkybė, kad pareiškėjas pasinaudojo teise kreiptis į teismą, nereiškia, kad teisės jo atžvilgiu pradėtame administraciniame procese buvo įgyvendintos. Pareiškėjui apie priimtus sprendimus sužinojus tik 2019 m. pabaigoje, jo teisė įrodyti Žemės sklypo priežiūrą praėjusių metų eigoje tapo formali ir sunkiai įgyvendinama. Pareiškėjui metų eigoje nefiksavus Žemės sklypo nuotraukomis, jis neteko galimybės įrodyti jo atžvilgiu priimtų sprendimų nepagrįstumą (Žemės sklypo priežiūros faktą). Tačiau to buvo galima išvengti, jeigu pareiškėjas apie pradėtą administracinę procedūrą būtų buvęs informuotas dar administracinės procedūros metu.

18. Pareiškėjas pažymi, jog Sprendime padarytos neteisingos išvados dėl Žemės sklypo nepriežiūros. Žemės sklypas aktualiu laikotarpiu buvo prižiūrimas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Seniūnijos pateiktose nuotraukose nėra matyti fotografavimo geolokacija, t. y. nėra duomenų, kur darytos nuotraukos ir, kad fotografuotas būtent pareiškėjo Žemės sklypas. Taip pat skirtingu laikotarpiu fotografuotose nuotraukose matyti skirtingos fotografijos vietos. Net ir laikant, kad pridėtos nuotraukos yra Žemės sklypo, iš šių nuotraukų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad galimas Žemės sklypo nepriežiūros faktas (nenušienauta žolė, jos ilgis, kurio iš nuotraukų apskritai negalima nustatyti, piktžolės ir krūmai) buvo ne vienkartinio, bet nuolatinio pobūdžio ir tęsėsi ilgesnį laikotarpį. Pareiškėjas Seniūnijai kartu su 2019 m. lapkričio 11 d. prašymu pateikė ir turėtas Žemės sklypo nuotraukas iš kurių akivaizdu, kad Žemės sklypas prižiūrėtas ir sutvarkytas.

19. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas nurodo, jog nors, pareiškėjo teigimu, jo Žemės sklypas yra tvarkomas ir prižiūrimas, tačiau LVAT, išnagrinėjęs bylą dėl Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą, nurodė, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai bei fotonuotraukos sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog 2019 m. birželio mėn. pareiškėjo nuosavybėje turimas Žemės sklypas atitiko Aprašo 4.7 papunktyje nustatytą kriterijų, nes buvo neprižiūrimas (nenušienautas, žolės aukštis akivaizdžiai didesnis nei 12 cm), tuo pažeidžiant Taisyklių 7.3 punktą. Taip pat LVAT nurodė, kad pateiktų nuotraukų nesusiejimas su konkrečia data, kad tuo laikotarpiu, kai Žemės sklypas buvo įrašytas į Sąrašą, jis buvo tinkamai prižiūrimas, neatitiko Aprašo 4.7 punkte nustatytų kriterijų.

21. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas buvo deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, informacija apie ketinimą įtraukti į Sąrašą pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. LVAT šiuo klausimu nurodė, jog šiuo atveju pareiškėjo teisė inicijuoti ginčo sprendimo pakeitimą nebuvo iš esmės apribota. Taigi pareiškėjas ginčija aplinkybes, kurias iš esmės jau išnagrinėjo LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1686-525/2021.

22. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog skundžiamame Sprendime itin išsamiai ir argumentuotai aprašytos jo priėmimą lėmusios aplinkybės, taip pat nurodytas ir teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas sprendimas įtraukti į Sąrašą pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą bei atsisakyta jį išbraukti iš Sąrašo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išbraukti Žemės sklypą iš Nenaudojamų žemės sklypų sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Sprendime nurodyti nustatyti faktai ir teisės aktų normos, dėl kurių priimtas aktas, atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog jis nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą, taip pat Sprendime padarytos neteisingos išvados dėl Žemės sklypo nepriežiūros.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas Administracijos direktorius 2019 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-569 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo patvirtinimo“ buvo įrašytas į Nenaudojamos žemės sklypų 2019 m. sąrašą. 2019 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į Seniūniją su prašymu išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo. Seniūnija 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 23-2-1010 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 11 d. prašymą. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti minėtą sprendimą ir Administracijos direktorius 2019 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. A1-569 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas Sąrašas ir įrašytas pareiškėjo Žemės sklypas bei įpareigoti Administraciją priimti įsakymą išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies - panaikino Administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymo dalį, kuria patvirtintas Sąrašas ir į kurį Nr. 359 įrašytas pareiškėjo nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas bei Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2021 m. birželio 16 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Seniūnijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl jo turimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Seniūnijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendime yra nepagrįstai teigiama, jog Aprašas nenumato galimybės išbraukti žemės sklypą iš Sąrašo po duomenų perdavimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šį atsakovo Sprendimą panaikino.

28. Pažymėtina, kad ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

29. Dėl ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje išdėstytos teisės normos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 14 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 96 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Tačiau tai netrukdo šiems asmenims keiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas.

ABTĮ 58 (dabar 57 str.) straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybes turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose“ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017; 2023 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-565-556/2023).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartyje nustatyti faktai yra teisiškai reikšmingi šioje administracinėje byloje, kadangi šioje byloje dalyvauja tos pačio ginčo šalys, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties).

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovas nagrinėjamu atveju neįgyvendino savo pareigos registruotu laišku pranešti pareiškėjui apie priimtą 2019 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. A1-569, susijusį su jo nuosavybės teise turimo žemės sklypo apmokestinimu, tačiau šis atsakovo pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad pats atsakovo Įsakymas (jo dalis dėl pareiškėjo turimo žemės sklypo) yra neteisėtas iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog netinkamas informavimas apie priimtą Įsakymą yra procedūrinis pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms tik ta apimtimi, kiek jam sutrukdė teisinę galimybę inicijuoti ginčo sprendimo pakeitimą, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Seniūniją su prašymu išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo, jo prašymas buvo išnagrinėtas ir teisme nagrinėjamas ginčas dėl 2019 m. liepos 12 d. įsakymo panaikinimo, darė išvadą, kad pareiškėjo teisė inicijuoti ginčo sprendimo pakeitimą nebuvo esminiai apribota. Be to, byloje liko nepaneigta, jog atsakovas 2019 m. liepos 12 d. įsakymą paskelbė nurodytoje interneto svetainėje, kas sudarė sąlygas pareiškėjui pasinaudoti savo teise inicijuoti įsakymo pakeitimą.

32. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, jog Sprendime padarytos neteisingos išvados dėl Žemės sklypo nepriežiūros, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2021 m. birželio 16 d. nutartyje, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad 2020 m. vasario 20 d. atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai bei fotonuotraukos sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog 2019 m. birželio mėn. pareiškėjo nuosavybėje turimas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), atitiko Aprašo 4.7 papunktyje nustatytą kriterijų, nes buvo neprižiūrimas (nenušienautas, žolės aukštis akivaizdžiai didesnis nei 12 cm), tuo pažeidžiant Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559, 7.3 punktą.

33. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija aplinkybes, kurias iš esmės jau išnagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1686-525/2021, todėl apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

34. Pagal ABTĮ 35 straipsnio 2 dalį už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis. Iš pareiškėjo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad už apeliacinį skundą buvo sumokėtas 23 Eur dydžio žyminis mokestis. Kadangi pareiškėjo atstovas apeliacinį skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, vadovaujantis ABTĮ 35 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjo atstovui grąžintina 11,75 Eur (23 Eur – 15 Eur x 0,75 = 11,75 Eur) žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą, permoka. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjo atstovui advokatui A. G. (A. G.) žyminio mokesčio permoką – 11,75 Eur (vienuolika eurų ir septyniasdešimt penkis centus).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius