fbadc7cf-2ca5-4cd4-a3db-9789831db04e · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1287-259/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26228-2015-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.4.2.3; 2.4.2.9.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės L.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir atsakovės L. B. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, kitas atsakovas R. B., trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais P. B., tretieji asmenys be savarankiÅ¡kų reikalavimų – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, J.

U., V. B. individuali įmonė. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. B. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovei L. B., kuriame suformulavo reikalavimus: 1.1. santuokÄ , sudarytÄ 1980 m. sausio 11 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieÅ¡kovo V. B. ir atsakovės L. B. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 1.2. pripažinti, kad santuoka tarp sutuoktinių nutrÅ«ko 2010 m. sausio 1 d.; 1.3. santuokos metu įgytÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo, padalinti abiem sutuoktiniams po ½ dalį, tai yra priteisti V.

B. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir priteisti L. B. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1.4. lengvÄ jį automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieÅ¡kovo V. B. nuosavybe; 1.5. V. B. individualiÄ Ä¯monę, įsteigtÄ 1996 m. balandžio 11 d. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo, kartu su visomis skolomis, palikti atsakovei L.

B., ieÅ¡kovui V. B., priteisiant 5 000 Eur kompensacijÄ ; 1.6. revolverį KORA 6 mm Flobe RT 2,5, kurio vertė yra 150 Eur, pripažinti ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe; 1.7. atsakovės L. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį, dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, tenkinti; 1.8. 1999 m. birželio 10 d. Paskolos sutarties pagrindu įgytas teises ir pareigas trečiajam asmeniui P. B., priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės; 1.9. po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti santuokines pavardes – „B.“, „B.“; 1.10. iÅ¡ atsakovės priteisti 6 390,55 Eur kompensacijÄ už jos asmeninio turto pagerinimus; 1.11. kitoje dalyje atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti 1.12. priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (12 t., b. l. 66-75).

2. Nurodė, kad su sutuoktine L. B. sudarė santuokÄ 1980 m. sausio 11 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). Å alys nepilnamečių vaikų neturi. IeÅ¡kovo lÅ«kesčiai dėl santuokos neiÅ¡sipildė, nes ieÅ¡kovas gyvendamas santuokoje niekada nesulaukė atsakovės L. B. palaikymo, paramos ir supratimo, atsakovė naudojo psichologinį smurtÄ prieÅ¡ sutuoktinį, nepagrįstai kviesdavo policijÄ , žemino draugų bei kitų Å¡eimos narių akivaizdoje.

Atsakovė L. B. pastaruosius santuokinio gyvenimo metus niekur nedirbo, jokių pajamų negavo ir tuo pačiu materialiai prie Å¡eimos iÅ¡laikymo neprisidėjo, visi Å¡eimos iÅ¡laikymo ir kiti buitiniai klausimai teko ieÅ¡kovui, o atsakovė L. B. nesistengė ir nieko nedarė Å¡eimos gerovei užtikrinti. Dėl Å¡ių aplinkybių sutuoktiniai nutolo vienas nuo kito ir bendras gyvenimas nebeteko prasmės, todėl sutuoktiniai nebeveda bendro Å«kio nuo 2010 m. sausio 1 d. Dėl neiÅ¡saugotos santuokos kalti abu sutuoktiniai, todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Santuokos metu sutuoktiniai 1995-09-14 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė Å¡iuo metu 36 997 Eur ir jis dalintinas lygiomis dalimis. Santuokos metu 1996 m. balandžio 1 d. buvo įsteigta V. B. individuali įmonė. IeÅ¡kovui sutinkant su atsakovės nurodoma įmonės verte – 10 000 Eur – Å¡is turtas paliktinas atsakovei L. B., atsakovui iÅ¡mokant 5 000 Eur kompensacijÄ .

Ieškovo asmeniniu turtu laikytinas šis turtas: 2000 m. lapkričio 7 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytos 200/1563 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 2000 m. lapkričio 7 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgyta negyvenamoji patalpa - garažo patalpa G-l, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini); 2000 m. lapkričio 7 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytas pastatas - kioskas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 2000 m. lapkričio 7 d.

Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytos 39/100 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 2000 m. lapkričio 7 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytos 39/100 dalys kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 2014 m. rugsėjo 12 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgyta 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); 2008 m. gegužės 8 d.

Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytas žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Be to, nuo 1986 metų iki 1988 metų ir nuo 1996 metų iki 2000 metų vidurio ieškovo tėvas atliko adresu (duomenys neskelbtini) esančio namo, kurį vėliau padovanojo ieškovui, rekonstrukcijos darbus. Taip pat nevedant bendro ūkio ir negyvenant santuokinio gyvenimo, 2011 metai įgytas revolveris KORA 6 mm Flobe RT 2,5, kurio vertė yra 150 Eur, o 2015 metais įgytas lengvasis automobilis VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 3880 Eur.

Revolveris paliktinas ieÅ¡kovui, neiÅ¡mokant atsakovei L. B. kompensacijos, transporto priemonė taip pat yra registruota ieÅ¡kovo vardu ir naudojama tik ieÅ¡kovo, įgyta iÅ¡ asmeninių ieÅ¡kovo lėšų, t. y. 2014 m. gruodžio 17 d. pardavus žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2008 m. sausio 16 d. atsakovė L. B. pardavė jos turėtÄ transporto priemonę Renault Scenic už 2000 Lt, tokiu bÅ«du sumažindama santuokinį turtÄ . Gyvendami santuokoje ieÅ¡kovas ir atsakovė 2008 m. liepos 29 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1999 m. birželio 10 d. paskolos sutartį su P. B..

IeÅ¡kovas sutinka, kad kreditoriniai įsipareigojimai bankui Luminor Bank AS liktų atsakovės asmeninėmis prievolėmis, nes paskolintos lėšos naudotos iÅ¡imtinai atsakovės L. B. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įgyto 2008 m. liepos 3 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, remontui bei pagerinimams. Be to, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 29 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. ieÅ¡kovas mokėjo paskolÄ pagal 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sumokėjo 12 781,10 Eur.

Kadangi nurodytas kreditas buvo imamas asmeniniam atsakovės turtui pagerinti, todėl pusė paskolai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo sumokėtos sumos priteistina iÅ¡ atsakovės L. B. ieÅ¡kovui. 1999 m. birželio 10 d. paskolos sutartimi su P. B. ieÅ¡kovui ir atsakovei buvo suteikta 40 000 Lt arba 11584 Eur paskola, kuri panaudota Å¡eimos poreikių tenkinimui, įsigyjant baldus ir buitinę technikÄ , todėl pripažintina solidaria buvusių sutuoktinių prievole. Tarpusavio iÅ¡laikymas buvusiems sutuoktiniams nereikalingas.

3. Atsakovė L. B. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , iÅ¡skyrus dalį dėl pavardžių po santuokos nutraukimo bei sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo, ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (12 t., b. l. 108-113). Nurodė, kad ieÅ¡kovas kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, todėl ieÅ¡kovo teiginiai apie atsakovės kaltę yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepagrįsti.

IeÅ¡kovas melagingai teigia, neva su atsakove santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro Å«kio neveda nuo 2010 m. Tiesa, kad nuo 2008 m. ieÅ¡kovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, tačiau iÅ¡ pradžių jis dar bandė gydytis, kreipėsi į psichologus. Å alys visÄ laikÄ gyveno kartu, ir tik 2015 m. lapkričio mėnesį ieÅ¡kovas apsigyveno atskirai - bÅ«tent tuomet nutrÅ«ko Å¡alių santuokinis gyvenimas. Å alių bendro Å«kio vedimÄ patvirtina ir byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie atsakovės kreipimÄ si į policijos pareigÅ«nus 2014 metais, kai ieÅ¡kovas smurtavo prieÅ¡ atsakovę.

IeÅ¡kovas nurodo neteisingÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, kuri yra 28 100 Eur, t. y. mažesnė nei nurodo ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas nepagrįstai jam 2000 m. lapkričio 7 d. dovanojimo sutartimi tėvo dovanotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ laiko iÅ¡imtinai asmenine nuosavybe. Å alys jame apsigyveno iÅ¡kart sudarius santuokÄ , santuokos metu tiek gyvenamasis namas, tiek kioskas buvo iÅ¡ esmės pagerinti - atlikta Å¡ių pastatų rekonstrukcija. Taigi, turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Civilinėje byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, jog ieÅ¡kovas transporto priemonę VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) siekė įgyti asmeninėn nuosavybėn, kadangi dar 2016 m. teikdamas pradinį ieÅ¡kinį nurodė, jog lengvasis automobilis yra Å¡alių santuokoje įgytas bei dalintinas turtas, o savo pozicijÄ pakeitė praėjus net trejiems teisminio bylinėjimosi metams. Juolab, kad patikslinto ieÅ¡kinio 6 puslapyje, skaičiuodamas santuokoje įgyto turto vertę, ieÅ¡kovas į bendro turto masę įtraukia ir lengvojo automobilio vertę, tokiu bÅ«du pats patvirtindamas, jog automobilis yra santuokoje dalintinas turtas. -IeÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ - V.

B. individualiÄ Ä¯monę, paliekant jÄ atsakovei, o ieÅ¡kovui iÅ¡mokant 5 000 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ , nes atsakovė neturi jokių Å¡ios individualios įmonės dokumentų, visi jie yra ieÅ¡kovo dispozicijoje. ReiÅ¡kiant pradinį prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, jog individualios įmonės vertė yra 10 000 Eur, kadangi tai buvo ilgametę patirtį ir dalykinę reputacijÄ turintis verslo subjektas. Deja, bet per trejus teisminio bylinėjimosi metus, Å¡io juridinio asmens veikla buvo visiÅ¡kai sužlugdyta.

Atsižvelgiant į tai, atsakovė kategoriÅ¡kai nesutinka, kad minėta individuali įmonė, nesant į civilinę bylÄ pateiktų jos kreditorių/debitorių sÄ rašų, finansinės atskaitomybės dokumentų, bÅ«tų priteisiama atsakovei. Kadangi atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo nurodyta bendro gyvenimo pabaigos data, nes to nepatvirtina byloje esantys įrodymai, revolveris KORA 6 mm ME Flobe RT 2,5 (duomenys neskelbtini), registruotas V. B. vardu (vertė - 150 Eur), taip pat negali bÅ«ti pripažintas jo asmenine nuosavybe.

Atsakovei nėra žinomas P. B. 1999 m. birželio 10 d. neva suteiktos paskolos faktas. Tik iÅ¡kėlus civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo atsakovė pirmÄ kartÄ pamatė prie ieÅ¡kinio pridėtÄ paskolos raÅ¡telį, neva suraÅ¡ytÄ 1999 m. birželio 10 d., kuriame nurodyta, jog P. B. paskolino 40 000 Lt V. B.. Å iame paskolos raÅ¡telyje nėra atsakovės paraÅ¡o, ji apie tokio dokumento suraÅ¡ymÄ niekada nežinojo. Atsakovės manymu, Å¡is dokumentas iÅ¡ tiesų nėra suraÅ¡ytas 1999 m. birželio 10 d., jį ieÅ¡kovas su savo motina surašė tik dėl akių, prieÅ¡ pateikiant Kauno apylinkės teismui ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, siekdamas sumažinti santuokoje dalintino turto masę.

Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti pusę kreditoriui Luminor Bank AS sumokėtos kredito įmokų sumos pagal 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, vadovaudamasis išimtinai kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta kredito paskirtimi, t. y. minėtoje sutartyje nurodoma, jog kreditas buvo skirtas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontui, tačiau iš tiesų minėtos lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo ir kiosko rekonstrukcijai finansuoti.

Buto remontas buvo padarytas anksčiau nei sudarytos kredito sutartys, t. y. iÅ¡ asmeninių V. B. lėšų, todėl teigti, kad kreditas buvo paimtas norint suremontuoti neseniai atnaujintÄ butÄ , butų neprotinga ir nelogiÅ¡ka, todėl tai įrodo, kad butas tebuvo naudojamas kaip užstatas tam, kad kreditas bÅ«tų suteiktas.

4. Trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais P. B. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovo V. B. patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ 1999 m. birželio 10 d. Paskolos sutarties pagrindu įgytas teises ir pareigas trečiajam asmeniui P. B., priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B. ir L. B. – tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (12 t., b. l. 97-100). Nurodė, kad visiÅ¡kai sutinka su savo sÅ«naus, ieÅ¡kovo V. B., argumentais dėl 1999 m. birželio 10 d. paskolos sandorio ir jo sudarymo aplinkybių.

IeÅ¡kovas V. B. skolindamasis pinigus nurodė, jog ketina pagerinti Å¡eimos buitį ir nusipirkti buitinę technikÄ ir virtuvės komplektÄ . IeÅ¡kovas nurodė, jog su žmona, atsakove L. B., pasitarė ir nusprendė pinigų skolintis iÅ¡ P. B., nes jie labai gerai žinojo, jog ji pinigų turi, kadangi augino daržoves Å¡iltnamiuose ir jas parduodavo, nuomojo žemės sklypus, ir bÅ«dama ieÅ¡kovo mama, nereikalaus iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės mokėti jokių palÅ«kanų. Skolos raÅ¡telį buvo pasiruoÅ¡usi, nes 40 000 Lt buvo didelė pinigų suma, todėl norėjo užsitikrinti, kad pinigus sÅ«nus su žmona grÄ Å¾ins.

Atsakovė taip pat matė ir skolos raÅ¡telį, kai jį rodžiau kalbant apie skolos grÄ Å¾inimÄ . Kadangi atsakovei tikrai turėjo bÅ«ti žinoma apie pasiskolintÄ pinigų sumÄ ir todėl ji, kaip ir ieÅ¡kovas, turi prievolę trečiajam asmeniui jÄ grÄ Å¾inti solidariai.

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį, prašė netenkinti ieÅ¡kovo V. B. patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų 7 p., kaip nepagrįsto ir nustatyti, kad po sutuoktinių V. B. ir L. B. santuokos nutraukimo prievolės pagal 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ir toliau iÅ¡lieka solidariomis kredito gavėjų V.

B., L. B. ir J. B. (U.) prievolėmis (12 t., b. l. 90-94). Nurodė, kad tarp Banko iÅ¡ vienos pusės ir kredito gavėjų (ieÅ¡kovo) V. B., (atsakovės) L. B. ir (trečiojo asmens) J. B. (U.) iÅ¡ kitos pusės sudaryta 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis Nr. 1), pagal kuriÄ kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 19 983,78 Eur kreditas bÅ«sto remontui, terminui iki 2025 m. liepos 31 d. Ä®sipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto: buto/patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. 2019 m. gegužės 23 d. dienai negrÄ Å¾into kredito likutis sudarė 8 860,59 Eur.

Tarp banko iÅ¡ vienos pusės ir kredito gavėjų (ieÅ¡kovo) V. B., (atsakovės) L. B. ir (trečiojo asmens) J. B. iÅ¡ kitos pusės sudaryta 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis Nr. 2), pagal kuriÄ kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 31 278, 96 Eur vartojimo kreditas, terminui iki 2025 m. liepos 31 d. Ä®sipareigojimų bankui vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto: 0,1508 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. 2019 m. gegužės 23 d. dienai negrÄ Å¾into kredito likutis sudarė 14 085,13 Eur.

Už kreditų pagal Kreditavimo sutartis Nr. 1-2 grÄ Å¾inimÄ bankui abu sutuoktiniai V. B. ir L. B. bei J. B. (U.) atsako kaip solidarieji skolininkai (Kreditavimo sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 specialiosios dalies 2 p., bendrosios dalies 43.3. p., 51.1-51.4 p.). Dėl prievolių pagal Kreditavimo sutartį Nr. 1 ir Kreditavimo sutartį Nr. 2 modifikavimo iÅ¡ bendrųjų solidariųjų sutuoktinių ir trečiojo asmens prievolių į asmenines atsakovės L. B. prievoles bankas prieÅ¡tarauja, nes toks prievolių modifikavimas pažeistų banko, kaip sÄ Å¾iningo sutuoktinių ir trečiojo asmens kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ netinkamo prievolių vykdymo atveju.

6. Atsakovė L. B. pareiÅ¡kė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. B., atsakovui R. B., kuriame suformulavo reikalavimus: 6.1. L. B. ir V. B. santuokÄ , sudarytÄ 1980 m. sausio 11 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti ir pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl V. B. kaltės; 6.2. priteisti iÅ¡ V. B. L. B. naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; 6.3. iÅ¡duoti teismo liudijimÄ - leisti L. B. be V. B. ir R. B. sutikimo VÄ® „Registrų centre“ įregistruoti 2018 m. spalio 4 d.

UAB „Netkada“ užfiksuotus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis; 6.4. pripažinti, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), L. B. ir V. B. nuosavybės teise priklausanti dalis yra 56/100, o R. B. – 44/100; 6.5. 56/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vertė – 32 704 Eur), pastatÄ â€“kioskÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 22 200 Eur), su 56/100 dalimis kitų statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vertė – 122,8 Eur), esančius (duomenys neskelbtini) (bendra vertė – 55 026,00 Eur), pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių L.

B. ir V. B. nuosavybe. 6.6. po santuokos nutraukimo L. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: 1) 56/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vertė – 32 704 Eur), su 56/100 dalimis kitų statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vertė – 122,08 Eur), esančius (duomenys neskelbtini) (bendra vertė – 32 826,08 Eur);

2) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 28 100 Eur); 6.7. po santuokos nutraukimo V. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti 1) pastatÄ â€“kioskÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 22 200 Eur), esantį (duomenys neskelbtini);

2) lengvÄ jį automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ V. B. vardu (vertė – 2 740 Eur); 3) 1996 m. balandžio 11 d. įregistruotÄ V. B. individualiÄ Ä¯monę, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (vertė – 0 Eur);

4) revolverį KORA 6 mm ME Flobe RT 2,5 (duomenys neskelbtini), registruotÄ V. B. vardu (vertė – 150 Eur); 6.8. priteisti iÅ¡ L. B. V. B. naudai 6 879,89 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 6.9. pripažinti solidaria L. B. ir V. B. prievole Å¡iuos skolinius įsipareigojimus:

1) AB DNB bankui (Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) pagal 2008 m. liepos 29 d. sudarytÄ kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 19 983,78 Eur skolos (likutis 8 518,78 Eur);

2) akcinei bendrovei DNB bankui (Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) pagal 2008 m. liepos 29 d. sudarytÄ kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 31 278,96 Eur skolos (likutis 13 557,53 Eur); 6.10. pripažinti negaliojančiu 1999 m. birželio 10 d. paskolos raÅ¡telį, pasiraÅ¡ytÄ tarp V. B. ir P. B., gimusios (duomenys neskelbtini), dėl 40 000 Lt (11 584,80 Eur) skolos, kaip sudarytÄ dėl akių; 6.11. pripažinti asmenine V. B. prievole Å¡iuos V. B. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), skolinius įsipareigojimus kreditoriams:

1) UAB „Bitė Lietuva“ dėl 889,24 Eur skolos;

2) AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl 1 554 Eur skolos; 6.12. po santuokos nutraukimo L. B. palikti santuokinę – B. pavardę; 6.13. priteisti iš V. B. L. B. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (13 t., b. l. 36-50).

7. Nurodė, kad santuoka su ieÅ¡kovu yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi: Å¡iuo metu su sutuoktiniu neveda bendro Å«kio, santuokinio gyvenimo negyvena, Å¡alių nesieja bendri interesai, Å¡eimos vertybės. IeÅ¡kovas 2008 metais pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, iÅ¡gėręs ne kartÄ smurtavo prieÅ¡ atsakovę. IÅ¡ pradžių ieÅ¡kovas bandė gydytis, atsakovės skatinamas kreipėsi į psichologus, atsakovė taip pat atleisdavo jam dėl panaudoto smurto, nors iÅ¡kviesdavo policijos pareigÅ«nus, tačiau neraÅ¡ydavo pareiÅ¡kimų.

Vis dėlto, 2013 metais ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas alkoholiu dar paaÅ¡trėjo, jis pradėjo nebesusitvarkyti su darbu, ten tenkančiais įsipareigojimais. Dėl nevaldomo potraukio alkoholiui ieÅ¡kovas nežinia kur iÅ¡Å¡vaistė 126 719,20 Lt sumÄ , kuriÄ gavo 2014 m. gruodžio 17 d. pardavęs asmeninės nuosavybės teise priklausiusiÄ dalį žemės sklypų. Be to, paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas yra atsakovei neiÅ¡tikimas - susirado kitÄ moterį, iÅ¡nuomojo jai gyvenamÄ jÄ vietÄ , sumokėjo už buto dviejų mėnesių nuomÄ , supirko jai buitinę technikÄ , tokiu bÅ«du bendrus Å¡eimos pinigus naudodamas asmeninių poreikių tenkinimui.

Atsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ , ieÅ¡kovas maždaug 2015 m. lapkričio mėnesį apsigyveno atskirai (gyvenamojo namo pirmajame aukÅ¡te, kartu su savo motina P. B., antrajame aukÅ¡te ir įrengtoje pastogėje liko gyventi atsakovė), tačiau labai dažnai nebÅ«na namie, vis iÅ¡važiuoja nakvoti pas kitÄ moterį. IeÅ¡kovas Å¡antažuoja atsakovę, jai grasina, inicijuoja elektros energijos ir dujų tiekimo nutraukimÄ jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nes nuosavybė registruota ieÅ¡kovo vardu, dėl ko atsakovė buvo priversta kreiptis į teismÄ praÅ¡ant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir tik jas pritaikius atkurtas elektros energijos ir dujų tiekimas.

Taigi, ieÅ¡kovas yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, kadangi jis yra neiÅ¡tikimas, be to, prieÅ¡ atsakovę naudoja fizinį smurtÄ ir psichologinę prievartÄ . Dėl Å¡ių ieÅ¡kovo veiksmų atsakovę pradėjo kamuoti nemiga, sunku susikaupti, ji jaučiasi pažeminta ir iÅ¡duota. Atsižvelgdamas į atsakovės patirtus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, taip pat vertindama susidariusiÄ situacijÄ teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų pagrindu, atsakovė padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 2 000 Eur suma.

Å iuo metu atsakovė materialiai iÅ¡laiko save pati, iÅ¡laikymo iÅ¡ ieÅ¡kovo nereikalauja. Sudarius santuokÄ , 2000 m. lapkričio 7 d. ieÅ¡kovui jo tėvas V. B. padovanojo 200/1563 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 39/100 dalis jame stovinčio gyvenamojo namo bei pastatÄ - kioskÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 39/100 dalimis kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors minėtas turtas yra įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau Å¡alys jame apsigyveno iÅ¡kart sudarius santuokÄ , santuokos metu (laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2015 m.) tiek gyvenamasis namas, tiek kioskas buvo iÅ¡ esmės pagerinti, t. y. pakeltas gyvenamojo namo stogas, suformuojant ir įrengiant palėpę, antrajame aukÅ¡te griautos sienos, sudėtos grindys, dažytos sienos, atskirai nuo broliui tenkančios dalies įvesta elektra, vanduo, dujos, pastatyti laiptai, kioskas perstatytas, padidintas jo plotas, jis suremontuotas ir įrengtas, įrengti vidaus inžineriniai tinklai (elektra, vandentiekis).

Civilinėje byloje esantis teismo ekspertės Z. B. 2019 m. vasario 26 d. Teismo statinių pagerinimo darbų nustatymo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog asmeninis ieÅ¡kovo turtas (gyvenamasis namas ir kioskas) santuokos metu buvo pagerintas iÅ¡ esmės bendromis lėšomis, todėl pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Be to, ekspertizės akto antrajame puslapyje nurodyta, jog pagal 2018-10-04 atliktÄ Pastato kadastro įmonės inventorizacijÄ , Pastato bendras plotas padidėjo nuo 221,57 kv. m iki 307,28 kv. m., statybinis tÅ«ris nuo 1066 kub. m. iki 1285 kub. m.

Å ie kadastro duomenų pakitimai vieÅ¡ajame registre nėra įregistruoti, nes VÄ® „Registrų centro“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius 2019 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimÄ praÅ¡ymÄ atmesti, kadangi Å¡iuo momentu atsakovei nepriklauso nuosavybės teisės į pastatÄ (tokios teisės bÅ«tų pripažintos tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus). Iki rekonstrukcijos ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe registruota 39/100 dalys pastato (t. y. ieÅ¡kovui buvo padovanota 86,41 kv. m. ploto pastato dalis (221,57 kv. m. * 39 / 100 = 86,41 kv. m), tačiau po rekonstrukcijos ieÅ¡kovui su atsakove priklauso 172,12 kv. m. ploto turtas (85,71+86,41).

Minėtas 172,12 kv. m. ploto turtas sudaro 56/100 dalis viso pastato ploto (172,12 * 100 / 307,28 = 56,01). Taigi, atsakovė reikalauja, kad pripažinus pastato dalį bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe bÅ«tų nustatyta, jog ieÅ¡kovui su atsakove priklauso 56/100 dalys pastato, o R. B. priklauso 44/100 dalys pastato. Apibendrinant, viso dalintino santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė - 83 126,08 Eur, o kilnojamojo turto - 2 890 Eur. Santuokos metu 1996 m. balandžio 11 d. buvo įregistruota V. B. individuali įmonė.

Å i įmonė užsiėmė prekybos veikla, jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Duomenų apie dabartinę įmonės vertę ar jos turimÄ neregistruotinÄ turtÄ atsakovė neturi, tačiau ieÅ¡kovas į bylÄ yra pateikęs 2018 m. gegužės 24 d. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodyta, kad V. B. individualios įmonės vertė yra 0 Eur, o bendrovės kreditoriai - UAB „Bitė Lietuva“ (suma 889,24 Eur), AB „Energijos skirstymo operatorius“ (skola 1554 Eur), todėl atsakovė jÄ vertina 0 Eur suma.

Kadangi Å¡ios skolos susidarė tuo laikotarpiu, kai V. B. IÄ® veikloje atsakovė nedalyvavo, skoliniai įsipareigojimai kreditoriams pripažinti asmeninėmis ieÅ¡kovo prievolėmis. Atsakovei iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo nebuvo žinoma apie paskolos raÅ¡telį, neva suraÅ¡ytÄ 1999 m. birželio 10 d. Å is dokumentas iÅ¡ tiesų nėra suraÅ¡ytas 1999 m. birželio 10 d., jį ieÅ¡kovas su savo motina surašė tik dėl akių, prieÅ¡ pateikiant Kauno apylinkės teismui ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, siekdamas sumažinti santuokoje įgyto dalintino turto masę.

Todėl minėtas paskolos raÅ¡telis pripažintinas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl akių, kadangi paskolos raÅ¡telio sudarytojai jį surašė tik tam, kad pateiktų į Å¡iÄ civilinę bylÄ . Be to, paskolos raÅ¡telis nėra pasiraÅ¡ytas atsakovės, jeigu tokia pinigų suma ir buvo paskolinta ieÅ¡kovui, tai ji buvo panaudota jo asmeniniams poreikiams tenkinti, kadangi atsakovė niekada nežinojo apie tokiÄ pinigų sumÄ . Santuokos metu Å¡alys įgijo bendras prievoles Å¡iems kreditoriams: AB DNB bankui pagal 2008 m. liepos 29 d. su Å¡alimis ir J.

B. sudarytÄ kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 19 983,78 Eur skolos buto remontui suteikimo (likutis 8 518,78 Eur) ir pagal 2008 m. liepos 29 d. su Å¡alimis ir J. B. sudarytÄ kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 31 278,96 Eur skolos buto remontui suteikimo (likutis 13 557,53 Eur). Akivaizdu, kad bendra paimta kredito suma buvo lygi 51 262,74 Eur. Å ie skoliniai įsipareigojimai laikytini solidariomis prievolėmis. Kredito gavėjai buvo ne tik atsakovė ir ieÅ¡kovas, t. y. sutuoktiniai, tačiau ir J.

U., nors gauta suma buvo naudojama iÅ¡imtinai tik sutuoktinių turtui pagerinti. Visi Å¡eimos nariai pasitarę nusprendė gauti kreditÄ tam, kad bÅ«tų galima suremontuoti kioskÄ ir gyvenamÄ jį namÄ . Å iuo pagrindu prie nurodyto tikslo žadėjo prisidėti visi, įskaitant Å¡alių sÅ«nų V. B., kuris perleido nuosavybės teisę į savo butÄ didesnei kredito sumai gauti, ir J. U., kuri buvo bendraskolė imant kreditÄ , nors realiai iÅ¡ gauto kredito neturėjo jokios finansinės naudos. FaktÄ , kad visos gautos lėšos buvo panaudotos gyvenamajam namui ir parduotuvei rekonstruoti patvirtina ir 2019 m. vasario 26 d.

Teismo statinių pagerinimo darbų nustatymo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, jog Gyvenamojo namo ir Parduotuvės remontui 1990 m. - 2015 m. buvo panaudota 66 671,21 Eur. Atsižvelgiant į tai, bendrai Å¡alių valdomo turto (86 016,08 Eur) suma atėmus įsiskolinimus (22 076,31 Eur) yra lygi 63 939,77 Eur. Kadangi dalintinas 63 939,77 Eur vertės turtas, tai kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių turi atitekti turto už 31 969,89 Eur. Vis dėlto, taip dalinant turtÄ ginčas nebus tinkamai iÅ¡spręstas, nes Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki.

Todėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje suformuluoti reikalavimai atspindi tokį turto padalinimo bÅ«dÄ , kuris bÅ«tų teisingas ir leistų iÅ¡vengti konfliktų ateityje.

8. IeÅ¡kovas V. B. atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (13 t., b. l. 167-174). Nurodė, kad atsakovė L. B. iki Å¡iol nepateikia jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytus kaltus ieÅ¡kovo veiksmus dėl santuokos iÅ¡irimo ir 126 719,20 Lt lėšų iÅ¡Å¡vaistymo pardavus ieÅ¡kovui priklausiusį turtÄ . Atsakovas 2015 metais ne savo noru iÅ¡sikraustė iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto, bet buvo iÅ¡varytas atsakovės ir apsistojo ne jam asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, bet ieÅ¡kovo mamai P. B. priklausančioje namo dalyje.

Ikiteisminiai tyrimai ieÅ¡kovo atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje buvo nutraukti. IeÅ¡kovas iniciavo elektros energijos ir dujo tiekimo nutraukimÄ , nes atsakovė nemokėjo už Å¡ias paslaugas iki kol teismo nutartimis buvo įpareigota tai daryti. Taigi, nesant pakankamai įrodymų dėl ieÅ¡kovo kaltės dėl santuokos su atsakove L. B. iÅ¡irimo, konstatuotina, jog atsakovė L. B. nepatyrė jokių emocinių iÅ¡gyvenimų, dėl ko bÅ«tų buvusi sutrikdyta jos psichinė ir/ar fizinė sveikata.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nepatyrė neturtinės žalos, pasireiÅ¡kusios fiziniu skausmu, baime, dvasiniais, emociniais iÅ¡gyvenimais ir nepatogumais. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, susijusių su bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimu, argumentai nurodyti patikslintame ieÅ¡kinyje. Viso gyvendamos santuokoje Å¡alys įgijo turto, kurio vertė yra 37 147,00 Eur. Kadangi atsakovei L. B. tenkanti santuokoje įgyto turto dalis sudaro 18 498,50 Eur, o ieÅ¡kovui tenkanti dalis sudaro 18 648,50 Eur, atsakovei L.

B. jokios kompensacijos nepriteistinos. Atsakovės L. B. nurodytų pastatų - gyvenamojo namo, kiosko rekonstrukcijos buvo atliktos iki 2000 m. lapkričio 7 d. dovanojimo sutarties sudarymo, dar nekilnojamojo turto savininko V. B. lėšomis. Atsakovės L. B. nurodyta gyvenamojo namo, kiosko ir namelio rekonstrukcija nebuvo nei rekonstrukcijos metu, nei po jos įteisinta. Taigi, akivaizdu, kad neįteisinti rekonstruoti pastatai nėra dalytini turto objektai, tačiau gali ir turi būti padalytos statybos darbams atlikti panaudotos medžiagos, jei atsakovė L.

B. pateiktų realiai atliktų rekonstrukcijos darbų patvirtintus dokumentus ir keltų reikalavimus rekonstrukcijos metu pagerintų objektų savininkams. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė ar šalių šeima būtų turėjusi piniginių lėšų rekonstrukcijos darbams atlikti. Ieškovui nesuprantamas atsakovės reikalavimas nustatyti, kad ieškovei ir atsakovei priklauso 46/100 dalys pastato, o R. B. priklauso 44/100 dalys pastato, nes neaišku kokiu teisiniu pagrindu atsakovė siekia šioje byloje perskirstyti nekilnojamojo turto dalis, kurios buvo nustatytos ieškovo tėvo valia, tai yra dovanojimo sutarties pagrindu.

Dėl priešieškinio reikalavimų, susijusių su bendromis turtinėmis prievolėmis, argumentai nurodyti patikslintame ieškinyje.

9. Atsakovas R. B. atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis dėl reikalavimo pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), esamų savininkų V. B. ir R. B. nuosavybės teisės dalis bei dėl reikalavimo pripažinti V. B. dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (13 t., b. l. 188-193). Nurodė, kad R.

B. 61/100 dalį į pastatÄ Ä¯gijo pagal 2003 m. birželio 5 d. IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, o V. B. 39/100 dalį į pastatÄ Ä¯gijo pagal 2000 m. lapkričio 7 d. Dovanojimo sutartį. Nuosavybės teises abiem asmenims perleido jų tėvai V. B. ir P. B.. Pastato pagerinimo darbai, prieÅ¡ šį turtÄ perleidžiant sÅ«nums dovanojimo ir iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimis, laikotarpyje 1986 m. - 2000 m. buvo atlikti V. B. ir iÅ¡skirtinai jo lėšomis. Kaip matoma iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡i rekonstrukcija nebuvo įteisinta, jai nebuvo gauta nei bÅ«tinų leidimų, nei projekto.

L. B. neturi jokio pagrindo reikalauti pripažinti pastatÄ jos ir V. B. bendrÄ ja jungtine nuosavybe, kadangi pagerinimo darbai buvo atlikti iki jos sutuoktiniui įgyjant nuosavybės teises į pastatÄ , pagerinimai buvo atlikti iÅ¡skirtinai V. B. lėšomis, pastatas rekonstruotas tinkamai neįteisinant, todėl jį pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe nėra pagrindo. Ekspertizės akte nėra nurodyta kada konkrečiai atlikti pastato pagerinimai darbai, nėra nurodyti kurie iÅ¡ jų buvo esminiai ir jog jie padaryti bÅ«tent santuokos metu iÅ¡ santuokinių ar L.

B. lėšų. Todėl lieka nenustatyta, ar pastato esminiai pagerinimai buvo atlikti būtent L. B. (jos darbu arba iš jos ar santuokinių lėšų), ar buvo atlikti dar iki V. B. 39/100 dalies pastato nuosavybės įgijimo. Ekspertizės akto 5 psl. nurodyta, jog „iš byloje pateiktų atsakovės mokėjimų, kvitų negalima spręsti, kad minėtais dokumentais pirktos prekės buvo panaudotos būtent nekilnojamojo gyvenamo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- parduotuvės, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių-kiemo statinių, unik.

Nr. (duomenys neskelbtini) pagerinimo darbams laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2015 m., nes juose nėra ginčo objekto adreso, kiti dokumentai - sutartys, kelis kartus dubliuojasi, neatitinka reikalingiems medžiagų kiekiams. Taigi, L. B. neįrodė, kad pastato rekonstrukcija buvo atlikta būtent jos, jog darbai būtų atlikti iš jos ar sutuoktinių bendrų lėšų.

10. Trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais P. B. atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atsakovės L. B. patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ - pripažinti negaliojančiu 1999 m birželio 10 d. Paskolos raÅ¡telį, pasiraÅ¡ytÄ tarp V. B. ir P. B., kaip sudarytÄ dėl akių – atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (13 t., b. l. 164-166). Nurodė, kad paskola buvo suteikta realiai, pinigai buvo panaudoti ieÅ¡kovo ir atsakovės Å¡eimos poreikių tenkinimui, kÄ patvirtino ir pats ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo eigoje. Skolos raÅ¡telio originalas buvo trečiojo asmens P. B. žinioje, todėl buvo pateiktas byloje. Atsakovė galimai siekia iÅ¡vengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

11. Trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais P. B. prašė priteisti jai solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B. ir atsakovės L. B. 40 000 Lt (11 584,80 Eur) skolÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (5 t., b. l. 48–51). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu iÅ¡ dalies tenkino patikslintÄ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį:

1) santuokÄ , sudarytÄ 1980 m. sausio 11 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieÅ¡kovo V. B. ir atsakovės L. B. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui V. B. paliko turimÄ pavardę – B., atsakovei L. B. paliko santuokinę pavardę – B.;

3) padalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ : padalinant po santuokos nutraukimo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), abiem sutuoktiniams po ½ dalį, priteisiant lengvÄ jį automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 3 880 Eur, revolverį KORA 6 mm Flobe RT 2,5, vertė 150 Eur, asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovui V. B., paliekant V. B. individualiÄ Ä¯monę, įsteigtÄ 1996 m. balandžio 11 d. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) V. B.;

4) priteisė atsakovei L. B. iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B. 2 015,00 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovui V. B. tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį;

5) prievoles kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pagal 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. vasario 20 d. SusitarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2008 m. liepos 29 d. Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ lygų pakeitimo, laikė solidariomis V. B., L. B. ir J. U. prievolėmis; likusias patikslinto ieÅ¡kinio ir patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmetė.

Trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais P. B. reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė P. B. iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B. 11 584,80 Eur skolÄ , pripažino, kad prievolė P. B. pagal 1999 m. birželio 10 d. Paskolos raÅ¡telį po santuokos nutraukimo lieka asmenine V. B. prievole, o likusiÄ trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais P. B. reikalavimo dalį atmetė. Priteisė ieÅ¡kovui V. B. iÅ¡ atsakovės L. B. 1 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisė atsakovei L. B. iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

B. 1 360,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovo V. B. ir atsakovės L. B. trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais P. B. 1 165,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvienos šalies po 582,75 Eur, priteisti R. B. iš atsakovės L. B., 1 334,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo V. B. valstybei 1 684,85 Eur žyminį mokestį ir 51,39 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, priteisė iš L. B. valstybei 4 360,15 Eur žyminį mokestį ir 102,78 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, priteisė iš P. B. valstybei 174,00 Eur žyminį mokestį ir 17,13 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (16 t., b. l. 33-73).

13. Teismas nurodė, kad 2021 m. vasario 5 d. atsakovė pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus ir galutinai suformulavo pozicijÄ dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Gyvenamasis namas), nuosavybės dalių perskaičiavimo sutikdama, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), L. B. ir V. B. nuosavybės teise priklausanti dalis yra 43/100, o R. B. – 57/100.

14. Teismas pažymėjo, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nustačius, kad bÅ«tent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ , CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės tai, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių Å¡ias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). IÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimų, iÅ¡tyręs raÅ¡ytinius įrodymus ir liudytojų paaiÅ¡kinimus, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju pripažinti, kad santuoka nutrÅ«ko iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo V. B. kaltės nėra pagrindų.

15. Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog ilgÄ laikÄ iki kreipiantis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo Å¡alys konfliktavo. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė raÅ¡ydavo pareiÅ¡kimus ikiteisminio tyrimo institucijoms dėl konfliktų Å¡eimoje. Tačiau ikiteisminiai tyrimai, administracinės teisenos buvo nepradedami arba nutraukiami nesurinkus pakankamai duomenų. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė bÅ«tų realiai fiziÅ¡kai sužalota, nėra duomenų, jog dėl sužalojimų ieÅ¡kovė bÅ«tų kreipusis į medikus.

Byloje liudijusios V. P. ir D. P. taip pat negalėjo nurodyti reikšmingų bylai aplinkybių, susijusių su sutuoktinių tarpusavio santykiais, kadangi nei neblaivaus ieškovo, nei paties ieškovo smurto fakto prieš atsakovę nėra pačios mačiusios. Byloje liudijusių šalių vaikų V. B., J. U. pateiktus paaiškinimus, jog ieškovas smurtavo prieš atsakovę, vartojo alkoholį teismas vertino kaip neobjektyvius, niekuo nepagrįstus rašytiniais įrodymais. Byloje nepateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų, kad ieškovas gydėsi nuo alkoholizmo, vartojo raminamuosius vaistus.

Taip pat nepateikti duomenys, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų registruotas priklausomybių ligų centruose. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas valdo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , jam yra iÅ¡duotas leidimas Å¡aunamajam ginklui laikyti. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog viso Å¡ios bylos teisminio proceso metu, iÅ¡ Å¡ios bylos iÅ¡skirtose kitose civilinėse bylose, kuriose priimti sprendimai yra įsiteisėję, Å¡alių vaikai V. B. ir J. U. liudijo iÅ¡imtinai tik atsakovės naudai. Toks liudytojų elgesys leidžia teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡ių liudytojų liudijimai yra neobjektyvÅ«s, dėl to teismas jais nesirėmė nagrinėjamoje byloje.

Liudytojas J. Å . teismui patvirtino, jog, nors ir bÅ«damas Å¡alių kaimynas, negali patvirtinti, jog ieÅ¡kovas vartojo alkoholį ar smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Atsakovės teiginiai, jog ieÅ¡kovas turi kitÄ moterį, iÅ¡nuomojo jai gyvenamÄ jÄ vietÄ , sumokėjo už buto dviejų mėnesių nuomÄ , supirko jai buitinę technikÄ , tokiu bÅ«du bendrus Å¡eimos pinigus naudodamas asmeninių poreikių tenkinimui, iÅ¡Å¡vaistė pinigines lėšas, gautas už parduotÄ asmeninį nekilnojamÄ jį turtÄ , nėra pagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais.

Atsakovė, nors ir įrodinėjo ieÅ¡kovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, tačiau į bylÄ teikė fotonuotraukas, kurios pagrindžia, jog iki atsakovės nurodomų 2015 metų, nuo kurių, pasak atsakovės nebevedė bendro Å«kio, Å¡alys bendravo, dalyvavo Å¡eimyninėse Å¡ventėse: anÅ«kų krikÅ¡tynose, dukters J. vestuvėse. Asmens bÅ«das pats savaime negali bÅ«ti laikomas iÅ¡imtinai kaltais asmens veiksmais. Å alys teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokių konkrečių priemonių ėmėsi, kad iÅ¡saugotų Å¡eimÄ , iÅ¡spręstų kilusius sunkumus, atkurtų Å¡eiminius santykius.

16. Atsižvelgęs į tai, kad tiek ieÅ¡kovo ar atsakovės paaiÅ¡kinimai bei liudytojų parodymai nėra pakankami vieno sutuoktinių kaltei nustatyti, t. y. abi Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, abiem trÅ«ko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, teismas pripažino, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinęs, jog santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė atsakovės L. B. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

17. Spręsdamas dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, teismas nurodė, kad atsižvelgiant atsakovės norÄ pasilikti santuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui V. B. paliktina prigimtinė pavardė – B., o atsakovei L. B. paliktina jos santuokinė pavardė – B..

18. Spręsdamas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių momento, teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog Å¡alių tarpusavio santykiai daugelį metų buvo konfliktiÅ¡ki. TÄ patvirtino ir liudytojos D. P., V. P., tačiau Å¡ios liudytojos dėl sutuoktinių tarpusavio santykių nutrÅ«kimo momento reikÅ¡mingų aplinkybių teismui negalėjo nurodyti. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo V. B. reikalavimo nustatyti, kad bendras Å¡alių gyvenimas pasibaigė 2010 m. sausio 1 d., reikÅ¡mingais raÅ¡ytiniais įrodymais teismas pripažino atsakovės į bylÄ pateiktas fotonuotraukas, kurios patvirtina, jog bent jau iki 2015 m. rugpjūčio 29 d.

Å¡alys palaikė Å¡eiminius santykius. Atsakovės pateiktose fotonuotraukose užfiksuota, jog 2011 metais ieÅ¡kovas dalyvavo parodoje kartu su dukra J. ir atsakove. Ä® bylÄ pateiktos B. Å¡eimos fotonuotraukos patvirtina, jog tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė 2014 m. rugpjūčio 30 d. kaip Å¡eima dalyvavo J. U. sÅ«naus krikÅ¡tynose, 2015 m. rugpjūčio 29/30 d. dalyvavo J. U. vestuvėse. Be to, 2018 m. balandžio 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog atsakovė L.

B. net iki 2014 m. kovo 31 d. dar tebedirbo bendroje šeimos įmonėje - V. B. individualioje įmonėje. Kitų objektyvaus pobūdžio duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, šalys nepateikė, todėl teismas sprendė, kad ieškovo prašymas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių momento nuo 2010 m. sausio 1 d. atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

19. Teismas, vertindamas reikalavimus dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, nurodė, kad santuokos metu Å¡alys įgijo šį turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), lengvÄ jį automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) revolverį KORA 6 mm Flobe RT 2,5, vertė 150 Eur, V. B. individualiÄ Ä¯monę, įsteigtÄ 1996 m. balandžio 11 d. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

R. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Nors byloje nustatyta, jog Å¡alių tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki, tačiau teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju turto padalijimas natÅ«ra yra prioritetinis ir labiausiai atitinka ir apsaugo abiejų sutuoktinių teises. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ darė dėl to, jog dalintinas bendras turtas – žemės sklypas, yra tokio pobÅ«džio, jog naudojantis, valdant ar disponuojant turtu Å¡alys nebus įpareigojamos neatsiejamai bendrauti, kas gali sukelti dar didesnius konfliktus tarp sutuoktinių.

Ypatingai svarbia aplinkybe Å¡ioje byloje teismas laikė ir tai, jog atsakovė L. B. teismo posėdžio metu patvirtino teismui, jog Å¡iuo metu asmeninių piniginių lėšų, kurias galėtų panaudoti iÅ¡mokant ieÅ¡kovui kompensacijÄ už atsakovei tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį, neturi. Todėl teismas sprendė, jog tinkamiausias Å¡io turto padalijimas tarp sutuoktinių bÅ«tų žemės sklypo padalijimas natÅ«ra. PrieÅ¡ingu atveju teismas savo sprendimu sudarytų prielaidas sprendimo neįvykdymo grėsmei kilti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino, o atsakovės praÅ¡ymÄ atmetė, t. y. teismas santuokos metu įgytÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalijo abiem sutuoktiniams V. B. ir L. B. po ½ dalį.

20. Spręsdamas dėl automobilio ir revolverio pripažinimo ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe, teismas nurodė, kad nepagrįstais laiko ieÅ¡kovo argumentus, jog automobilis buvo įsigytas iÅ¡imtinai tik iÅ¡ ieÅ¡kovo asmeninių lėšų pardavus ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Viso proceso metu ieÅ¡kovas įrodinėjo, jog iÅ¡ nekilnojamojo turto – žemės sklypų, kuriuos ieÅ¡kovui ir atsakovui R. B. padovanojo jų tėvai, pardavimo gautas lėšas ieÅ¡kovas investavo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontÄ ir rekonstrukcijÄ .

Atsižvelgdamas į tai, jog teismas pasisakydamas dėl kitų ieÅ¡kovo argumentų dėl nekilnojamojo turto padalijimo laikė pagrįstais ieÅ¡kovo argumentus dėl asmeninių lėšų panaudojimo asmeninio turto - namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių pagerinimams, ir ieÅ¡kovui nepateikus kitų raÅ¡ytinių įrodymų apie automobilio įsigijimÄ iÅ¡ asmeninių lėšų, teismas sprendė, jog tiek automobilis, tiek revolveris buvo įsigytas santuokos metu Å¡alims vedant bendrÄ Å«kį, todėl Å¡is turtas įtrauktas į santuokoje įgyto turto balansÄ ir atitinkamai dalijamas tarp sutuoktinių.

Kadangi nei viena iÅ¡ Å¡alių byloje nepateikė objektyvių duomenų apie automobilio vertę, byloje nebuvo atliekamas konkretaus automobilio vertės nustatymas, teismas sprendė, jog objektyvu ir teisinga bÅ«tų nustatyti automobilio vertę pagal ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytÄ automobilio vertę, nes pats ieÅ¡kovas nurodė didesnę automobilio vertę nei atsakovė. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino ieÅ¡kovo ir atsakovės praÅ¡ymus ir lengvÄ jį automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 3 880 Eur, revolverį KORA 6 mm Flobe RT 2,5, vertė 150 Eur, po santuokos nutraukimo priteisė ieÅ¡kovui V.

B. asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei L. B. - 2 015,00 Eur kompensacija už ieÅ¡kovui V. B. tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį (3 880 Eur +150 Eur) / 2 = 2 015 Eur).

21. Teismas nustatė, jog 1996 m. balandžio 11 d. buvo įregistruota V. B. individuali įmonė (toliau – Įmonė), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Spręsdamas dėl šio turto vertės teismas pažymėjo, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įmonė veiklos nebevykdo nuo 2015 m., visa įmonės veikla nuo 2006 m. iki 2015 m. buvo nuostolinga. Taip pat teismas nustatė, jog įmonės vardu nėra registruotas joks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. 2021 m. kovo 3 d. ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog trečiasis asmuo V.

B. individuali įmonė įsiskolinimus kreditoriams UAB „Bitė Lietuva“ bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ sumokėjo, tuo pagrindu 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi minėti juridiniai asmenys buvo nebelaikomi trečiaisiais asmenimis, sprendžiant, jog V. B. individuali įmonė kreditorių neturi. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė L. B. pagrįstai nurodė, jog įmonės vertė yra 0 Eur. Teismo nuomone, įmonę asmeninės nuosavybės teise priskyrus vienam iš sutuoktinių, kitam sutuoktiniui jokių materialinių teisinių padarinių nekyla.

Teismas atkreipė dėmesį, kad įmonė registruota ieškovo V. B. vardu, todėl V. B. individuali įmonė po santuokos nutraukimo palikta ieškovui V. B.. Ieškovui teismui pateikus įrodymus, jog trečiasis asmuo V. B. individuali įmonė įsiskolinimus kreditoriams UAB „Bitė Lietuva“ bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ sumokėjo, atsakovės L. B. reikalavimas dėl minėtų prievolių pripažinimo asmeninėmis ieškovo prievolėmis atmestas.

22. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl kompensacijos už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimÄ , svarbia aplinkybe Å¡ioje byloje pripažino tai, jog tarp Å¡alių jau buvo kilęs ginčas dėl kreditų, gautų iÅ¡ Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, panaudojimo bei solidaraus skolininko atsakomybės prieÅ¡ kreditorių. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose 2020 m. rugsėjo 21 d. buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-639-955/2020, kurioje ieÅ¡kovė J.

U. prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų L. B. ir V. B. 12 150,00 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. Å ioje byloje teismas nustatė, jog paimti kreditai buvo panaudoti Å¡eimos poreikiams, t. y. Å¡alys planavo plėsti verslÄ , kuriame, kaip matyti, dalyvavo visi Å¡eimos nariai, iÅ¡ gautų kreditų lėšų buvo remontuojamas butas, kuris tuo metu priklausė ieÅ¡kovės J.

U. broliui V. B., dabar priklauso atsakovei L. B. buvo perkami baldai, buitinė technika, masažinės lovos, duÅ¡o kabina, cirkuliacinė vonia. Teismas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 2 d. Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-72-657/2021 Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimÄ palikus nepakeistÄ . Be to, minėtoje byloje J. U. patvirtino, jog kreditų gavimo metu gyveno kartu su atsakovais (nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovu ir atsakove), buvo perkami namų apyvokos daiktai.

Ä®vertinęs Å¡ias faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu ir res judicata galiÄ Ä¯gavusiu sprendimu, teismas sprendė, jog nei ieÅ¡kovas V. B., nei atsakovė L. B. neįrodė savo argumentų dėl kredito lėšų panaudojimo.

23. Spręsdamas dėl prievolių kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, solidarumo, teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateiktas banko sutikimas solidarias prievoles padalinti tarp sutuoktinių ir trečiojo asmens. Kaip matyti iÅ¡ Kreditavimo sutarčių Nr. 1, 2 bendrosios dalies 53 p., Å¡alys susitarė, kad be banko raÅ¡tiÅ¡ko leidimo kredito gavėjas neturi teisės perleisti savo įsipareigojimų ir teisių pagal kreditavimo sutartį tretiesiems asmenims. Taigi, atsakovės siekis teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje pakeisti skolininkų daugetÄ prieÅ¡tarauja tiek Kreditavimo sutarties sÄ lygoms, tiek banko interesams.

Todėl teismas prievoles kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pagal 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. vasario 20 d. SusitarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2008 m. liepos 29 d. Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ lygų pakeitimo, po ieÅ¡kovo V. B. ir atsakovės L. B. santuokos nutraukimo laikė solidariomis V. B., L. B. ir J. U. prievolėmis.

24. Teismas, vertindamas atsakovės reikalavimus dėl ieÅ¡kovui V. B. asmenine nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių perskaičiavimo, nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto priskyrimo atsakovės asmeninėn nuosavybėn, kompensacijos priteisimo bei teismo liudijimo iÅ¡davimo, nurodė, kad CK 4.47 straipsnio normoje nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vienas iÅ¡ nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal Å¡iÄ normÄ yra naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas).

Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtÄ naujÄ daiktÄ , turi bÅ«ti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi bÅ«ti sukurtas teisėtai, jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių. Kad statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį, turi statybÄ pradėti, vykdyti ir baigti, laikydamasis tÄ procesÄ reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama.

25. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas bÅ«tų pripažintas bendrÄ ja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatomos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

26. Teismas iÅ¡ byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o nustatė, kad pastatas - gyvenamasis namas (toliau – Namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui V. B. (39/100 dalis) ir R. B. (61/100 dalis). Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog namo statytojas buvo ieÅ¡kovo ir atsakovo R. B. tėvas V. B., A.. 1996 m. spalio 11 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos virÅ¡ininko Aktas patvirtina, jog statybos vyko pagal projektÄ Nr. rekonstr., kurį parengė gamybinio personalo grupė prie Kauno r. architekto ir patvirtino rajono architektas 1986 m. vasario 13 d., Statyba įregistruota valdyboje 1986 m. spalio 3 d., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), suderinta rajono architekto A.

U. 1994 m. kovo 7 d., 1994 m. balandžio 11 d. Akte padaryta išvada, jog statinys ir išvardinti jo priklausiniai atitinka nustatytus reikalavimus ir priimami naudoti. Ieškovas V. B. 39/100 dalis įgijo 2000 m. lapkričio 7 d. Dovanojimo sutarties pagrindu, atsakovas R. 61/100 dalis – 2003 m. birželio 5 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu. Nuosavybės teises abiem šalims perleido jų tėvai V. B. ir P. B..

27. Teismas pažymėjo, jog atsakovė L. B. nuosavybės teisių pagrindo į R. B. tenkančias 61/100 Namo ir kitų statinių dalis pagrindo neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog nenuginčijus atsakovo R. B. nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas perskaičiuoti namo dalis ir pripažinti, jog atsakovui R. B. tenkanti namo ir kitų statinių dalis sumažėjo nuo 61/100 iki 57/100, t. y. 4/100 dalimis, o ieÅ¡kovui V. B. padidėjo atitinkamai 4/100 dalimi, be to, ir pripažinti padidėjusiÄ ieÅ¡kovui tenkančio namo ir kitų statinių dalį bendrÄ ja jungtine nuosavybe negali bÅ«ti tenkinamas.

Ä® bylÄ nepateikti tokie įrodymai, kaip statybos leidimas, nekilnojamojo turto rekonstrukcijos projektas ir kiti bÅ«tini dokumentai, kurių pagrindu bÅ«tų galima atliktÄ rekonstrukcijÄ Ä¯teisinti, o reikalavimo dėl statybinių medžiagų vertės dalies priteisimo atsakovė L. B. byloje nereiÅ¡kė. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, jog namo ir kitų statinių rekonstrukcija nebuvo įteisinta, teismui nepateikti rekonstrukcijos teisėtumÄ pagrindžiantys dokumentai, teismas konstatavo, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe nagrinėjamu atveju atsakovė galėjo pripažinti ne ginčo namo ar statinių dalį, o medžiagas, kurios buvo panaudotos minėtai rekonstrukcijai atlikti.

28. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, jam gali bÅ«ti kompensuojama už daikto pagerinimus. Tuo tarpu atsakovė L. B. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį grindžia tuo, jog namo ir kitų statinių rekonstrukcija buvo atlikta iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų.

Teismas nurodė, kad byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie ieÅ¡kovo turimas asmenines lėšas už parduotÄ nekilnojamÄ jį turÄ , byloje liudiję liudytojai, kurie patvirtino teismui, jog namo rekonstrukcija buvo atlikta paties V. B., iÅ¡ jo ir P. B. piniginių lėšų, aplinkybė, jog, kaip nurodė liudytojas A. B., ieÅ¡kovo tėvai finansavo savo sÅ«nus V. B. ir R. B., jiems perduodami pinigines lėšas, gautas pardavus sodybÄ (duomenys neskelbtini) bei 6 ha miÅ¡ko, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė L.

B. byloje neįrodė aplinkybės, kad namo rekonstrukcija buvo atlikta iš bendrų šeimos lėšų ar santaupų. Iš byloje pateiktų duomenų apie šalių gautas pajamas iš darbo teisinių santykių akivaizdžiai matyti, jog šalys neturėjo ir negalėjo sukaupti tokio dydžio santaupų, kokia ekspertizės akte yra nurodyta namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimo vertė. Ekspertizės akte taip pat nebuvo nustatyta kieno lėšomis buvo pagerintas namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini).

Be to, nuo atsakovės nurodytos rekonstrukcijos pradžios ir gautos paskolos praėjo gana ilgas laiko tarpas, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, jog 2008 m. gautos paskolos buvo panaudotos būtent turto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbams. Pateiktos fotonuotraukos patvirtina aplinkybę, jog ginčo namo pastogėje buvo atliekamas remontas, įrengtos patalpos, tačiau ginčo namo rekonstrukcijos fakto, teismo vertinimu, jos nepatvirtina. Iš šių fotonuotraukų galima spręsti tik tai, jog namo palėpėje buvo atliekamas remontas, įrengti laiptai, vonia, kitos gyvenamosios patalpos.

Todėl teismas sprendė, jog atsakovė L. B. neįrodė, kad namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo atlikta būtent atsakovės darbu, jog darbai būtų atlikti iš atsakovės ir ieškovo bendrų lėšų.

29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog yra pagrindas pripažinti, kad gyvenamojo namo, unikalus, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovės ir ieÅ¡kovo nuosavybės teise priklausanti dalis yra 56/100 (43/100), o R. B., 44/100 (57/100). Taip pat nėra pagrindo gyvenamojo namo, unikalus, esančio (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui V. B. priklausančios dalies, pastato–kiosko su 56/100 dalimis kitų statinių–kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini), pripažintini bendrÄ ja jungtine sutuoktinių L. B. ir V. B. nuosavybe, todėl teismas sprendė, kad minėti atsakovės L. B. reikalavimai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

30. Atmetus atsakovės L. B. reikalavimÄ dėl aukščiau nurodyto turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, teismas atmetė ir atsakovės L. B. reikalavimÄ po santuokos nutraukimo L. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti 56/100 (43/100) dalių gyvenamojo namo, su 56/100 dalimis kitų statinių–kiemo statinių esančius (duomenys neskelbtini) bei kompensacijos ieÅ¡kovui V. B. už atsakovei L. B. tenkančios didesnės turto dalies priteisimo. Teismas taip pat atmetė atsakovės L. B. reikalavimÄ dėl pastato – kiosko, asmeninės nuosavybės teise priteisimo ieÅ¡kovui V. B., konstatuojant, jog atsakovė L. B. byloje neįrodė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieÅ¡kovui V. B. asmeninės nuosavybės teise modifikavimo į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę pagrindo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

31. Atsižvelgdamas į visus aukščiau teismo nurodytus argumentus dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo, dėl įmonės priskyrimo, dėl ieÅ¡kovui priklausančio asmeninės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto dalių pakeitimo, Å¡io turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei jo priskyrimo atsakovei, o pastato – kiosko priskyrimo ieÅ¡kovui, teismas sprendė, jog atsakovės sudarytas bendro turto balansas byloje yra neįrodytas, todėl ir atsakovės praÅ¡ymas dėl 6 879,89 Eur kompensacijos iÅ¡ atsakovės priteisimo ieÅ¡kovui už atsakovei tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį yra netenkinamas.

32. Teismas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. lapkričio 25 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4945-475/2020, kurioje ieškovė (nagrinėjamoje byloje atsakovė L. B.) prašė leisti be atsakovų V. B. ir R. B. sutikimo VĮ Registrų centre įregistruoti 2018 m. spalio 4 d. uždarosios akcinės bendrovės „Netkada“ užfiksuotus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 lapkričio 25 d. sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 29 d. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ , tai reiÅ¡kia, jog Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės keliamas klausimas dėl kadastro duomenų įregistravimo be ieÅ¡kovo V. B. ir atsakovo R. B. sutikimo jau yra iÅ¡spręstas, teismo sprendimas įsiteisėjęs, teismas sprendė, jog atsakovės L.

B. reikalavimas dėl teismo liudijimo išdavimo atmetamas kaip nepagrįstas.

33. Spręsdamas dėl trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais P. B. reikalavimo, 1999 m. birželio 10 d. Paskolos skolos raÅ¡telio pripažinimo negaliojančiu ir dėl prievolės trečiajam asmeniui P. B. solidarumo, teismas nurodė, kad P. B. savo reikalavimÄ grindžia 1999 m. birželio 10 d. Paskolos raÅ¡teliu, kuriuo trečiasis asmuo paskolino savo sÅ«nui V. B. 40 000 Lt. Paskolos raÅ¡telyje ieÅ¡kovas yra patvirtinęs, jog 40 000 Lt gavo. Teismas pažymėjo, kad tariamas sandoris nesukelia teisinių pasekmių, nes jis nevykdomas.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas teismui patvirtino, jog pinigus iÅ¡ P. B. gavo ir jais disponavo. Teismo vertinimu, vien dėl Å¡ios aplinkybės sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamu pagal CK 1.86 straipsnio nuostatas. Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , kad neturi jokių realių padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog Å¡alys tik sukÅ«rė sandorio sudarymo įvaizdį, tačiau jo nevykdė, nes ieÅ¡kovas nurodė, jog pinigai buvo panaudoti bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti, iÅ¡ minėtų lėšų buvo pirktas automobilis sÅ«nui V. B., kailiniai atsakovei, virtuvės baldų komplektas bei kiti buičiai reikalingi daiktai. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė teigia nežinojusi apie tokio sandorio egzistavimÄ , negali bÅ«ti laikoma sandorio negaliojimo pagrindu.

Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis) ir spręstini trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. B. ir ieškovo reikalavimai dėl skolos priteisimo solidariai iš abiejų sutuoktinių.

34. Teismas vertindamas trečiojo asmens P. B. reikalavimo pagrįstumÄ dėl solidarios prievolės pripažinimo atsižvelgė į tai, jog byloje nenustatyta, kad iki civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės pradžios trečiasis asmuo bÅ«tų reikalavęs grÄ Å¾inti skolÄ . Nors paskolos raÅ¡telyje nenurodytas paskolos grÄ Å¾inimo terminas, tačiau akivaizdu, jog trečiasis asmuo pareikalavo grÄ Å¾inti skolÄ praėjus daugiau nei 16 metų po paskolos suteikimo bei tik po to, kai atsakovė L.

B. 2015 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo. Å iuo atveju atsakovė byloje įrodinėjo, jog apie paskolos raÅ¡telio egzistavimÄ nežinojo ir apie jį sužinojo tik prasidėjus teismo procesui. IÅ¡ paskolos raÅ¡telio turinio matyti, jog atsakovė paskolos raÅ¡telio nepasirašė. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovo tėvai ne kartÄ dovanojo savo sÅ«nums nekilnojamuosius daiktus, liudytojas A. B. patvirtino, jog V. B. už sodybos (duomenys neskelbtini), bei už 6 ha miÅ¡ko pardavimÄ gautas pinigines lėšas padalino savo sÅ«nums.

Tai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo V. B. tėvai finansiÅ¡kai įvairiomis formomis rėmė savo sÅ«nus. Taip pat liudytojas A. B. patvirtino, jog ieÅ¡kovo ir atsakovės santykiai buvo geri tik santuokos pradžioje, vėliau jie dažnai konfliktavo, o atsakovas R. B. patvirtino teismui, kad konfliktiÅ¡ki santykiai buvo susiklostę ir tarp P. B. ir L. B.. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei remdamasis liudytojų parodymais, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė L. B. dėl konfliktų Å¡eimoje galėjo ir nežinoti apie pinigines lėšas, kurias P. B. buvo perdavusi ieÅ¡kovui V.

B.. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovė bÅ«tų informuota apie pinigų gavimÄ pagal paskolos raÅ¡telį, ieÅ¡kovas teismui nepateikė, o tiek ieÅ¡kovas V. B., tiek trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais P. B. reikÅ¡dami reikalavimÄ pripažinti prievolę solidaria, turėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad gauti pinigai panaudoti Å¡eimos poreikiams tenkinti, ir/arba sutuoktinė pritarė Å¡iam sandoriui (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių duomenų dėl lėšų naudojimo Å¡eimos poreikiams tenkinti, t. y. tik duodamas paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovas nurodė, kad iÅ¡ gautų lėšų buvo perkamas automobilis sÅ«nui, kailiniai atsakovei, virtuvės baldų komplektas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo V. B. ir trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais P. B. reikalavimas dėl prievolių pripažinimo solidariomis ir jų priteisimo solidariai atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Nustačius faktÄ , jog realinis sandoris įvyko, 40 000 Lt paskolos sumÄ P. B. perdavė ieÅ¡kovui V. B., trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais P. B. reikalavimas tenkintas iÅ¡ dalies, P. B. priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B. 11 584,80 Eur skolÄ ir pripažįstant, kad prievolė P. B. pagal 1999 m. birželio 10 d. paskolos raÅ¡telį po santuokos nutraukimo lieka asmenine V.

B. prievole.

35. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, teismas įvertinęs tai, jog iÅ¡ 15 ieÅ¡kovo ginčytinų reikalavimų teismas tenkino 3 savarankiÅ¡kus ieÅ¡kovo V. B. reikalavimus ir atmetė 6 į pagal patikslinto ieÅ¡kinio 11 punktÄ patenkančius ginčijamus kitus atsakovės L. B. patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, o reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo tenkino iÅ¡ dalies, konstatavo, jog buvo patenkinta 65 proc. ieÅ¡kovo V. B. patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teismas Å¡alims paskirstė Å¡ioje byloje mokėtinÄ Å¾yminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas, ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1 235,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (1 900,00 Eur x 65 proc. = 1 235,00 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

36. Atsakovė L. B. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė 10 reikalavimų ieÅ¡kovui V. B. (neįskaitant reikalavimų dėl prievolės solidarumo kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, V. B. įmonės prievolių paskirstymo, dėl kurio ginčai nekilo). IÅ¡ Å¡ių reikalavimų teismas tenkino 2 reikalavimus: dėl automobilio, revolverio ir V. B. individualios įmonės priskyrimo po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui V. B. asmeninės nuosavybės teise, dėl santuokinių pavardžių po santuokos nutraukimo palikimo bei iÅ¡ dalies tenkino praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos priteisimo dėl ieÅ¡kovui tenkančios didesnės santuokoje įgyto turto dalies priteisimo.

Todėl teismas vertino, jog buvo patenkinta 25 proc. atsakovės L. B. patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teismas Å¡alims paskirstė Å¡ioje byloje mokėtinÄ Å¾yminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas, ir priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 662,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginimÄ (2 650,00 Eur x 25 proc. = 662,50 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), 500,00 Eur iÅ¡laidų už ekspertizę atlyginimÄ (2 000,00 Eur x 25 proc. = 500,00 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis), 62,50 Eur iÅ¡laidų už vertimus atlyginimÄ (250,00 Eur x 25 proc. = 62,50 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

37. Spręsdamas dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nurodė, kad buvo patenkinta 50 proc. trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. B. reikalavimų. Įvertinęs tai, kad netenkintas nei ieškovo V. B. reikalavimas dėl 1999 m. birželio 10 d. Paskolos sutarties pagrindu įgytų teisių ir pareigų trečiajam asmeniui P. B., priteisimo solidariai iš ieškovo ir atsakovės, nei atsakovės reikalavimas dėl 1999 m. birželio 10 d.

Paskolos raÅ¡telio pripažinimo negaliojančiu, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas su atsakove trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais P. B. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atlygina lygiomis dalimis pagal patenkintų reikalavimų apimtį. Atsižvelgiant į tai, teismas Å¡alims paskirstė Å¡ioje byloje mokėtinÄ Å¾yminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas, ir trečiajam asmeniui iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B. priteisė 582,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (2 331,00 Eur x 25 proc. = 582,75 Eur) bei trečiajam asmeniui iÅ¡ atsakovės L.

B. priteisė 582,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (2 331,00 Eur x 25 proc. = 582,75 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

38. Kadangi patikslinto priešieškinio reikalavimai, dėl kurių nesutiko atsakovas R. B. buvo atmesti, atsakovui R. B. iš atsakovės L. B. priteistos visos atsakovo R. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1 334,00 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

39. Teismas proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, Å¡alims paskirstė procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 40. Apeliaciniame skunde atsakovė L. B. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - L. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti visa apimtimi ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 30 Eur žyminis mokestis ir 1 000 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai (16 t., b. l. 78-110).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 40.1. PrieÅ¡ingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, Å¡alių santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltės, kadangi jis 2008 metais pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, akcentuojant raÅ¡ytinių įrodymų trÅ«kumÄ ir netinkamai vertinant civilinės bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog duomenų apie sutuoktinio vartotÄ smurtÄ nepakankamumas baudžiamajai atsakomybei taikyti nėra tapatus kaltei dėl Å¡eimos iÅ¡irimo.

Taigi, nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog atsakovės praneÅ¡imas apie prieÅ¡ jÄ pavartotÄ smurtÄ buvo pripažintas neįrodytu baudžiamosios atsakomybės taikymo aspektu, nesuteikė pirmosios instancijos teismui, jos vertinti kaip patvirtinančios ieÅ¡kovo teiginius, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ atsakovę nesmurtavo. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismas privalėjo analizuoti atsakovės paaiÅ¡kinimus liudytojų parodymų kontekste ir pripažinti buvus net ne vienkartinio smurto atvejus atsakovės atžvilgiu.

Teismas pervertino raÅ¡ytinių įrodymų apie ieÅ¡kovo priklausomybę nebuvimo faktÄ , nes visuomenėje nusistovėję standartai, jog tik itin retais ir iÅ¡imtiniais atvejais asmenys pagalbos kreipiasi į Priklausomybės ligų centrus. Daug dažniau minėtos problemos dėl piktnaudžiavimo alkoholiu yra slepiamos siaurame Å¡eimos rate, siekiant nepakenkti piktnaudžiaujančiam asmeniui (ginčo atveju - bÅ«tent dėl leidimo laikyti Å¡aunamÄ jį ginklÄ nepanaikinimo), kreipiamasi pagalbos ne į valstybines įstaigas, o anonimiÅ¡kai - į privačius psichologus.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tent tokias aplinkybes patvirtino raÅ¡ytinis įrodymas - trečiojo asmens J. U. pateiktas 2014 m. balandžio 17 d-26 d. susiraÅ¡inėjimas elektroniniais laiÅ¡kais su L. Å ., kuriame ji ieÅ¡kojo savo tėvui privačios psichologinės pagalbos. PiktnaudžiavimÄ alkoholiu patvirtino liudytoja V. P., apklausta 2019 m. lapkričio 18 d. vykusiame teismo posėdyje, o liudytoja D. P. ieÅ¡kovo polinkį alkoholiui įvardijo kaip pagrindinę santuokos iÅ¡irimo priežastį. Faktas, jog Å¡ios liudytojos tiesiogiai nematė apsvaigusio ieÅ¡kovo nereiÅ¡kia, kad joms nebuvo žinomos Å¡eimos iÅ¡irimo priežastys.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino J. U. ir V. B. parodymų, nes liudytojas V. B. ir trečiasis asmuo J. U. parodymus ir paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teismui teikė prisiekę byloje sakyti tiesÄ . Faktas, jog jų parodymai neatitiko ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų nesudaro objektyvaus pagrindo pirmosios instancijos teismui juos vertinti kritiÅ¡kai, nes Å¡ie parodymai atitiko tiek raÅ¡ytinę civilinės bylos medžiagÄ , tiek kitų liudytojų V. P. parodymus. Be to, Å¡alių vaikų, kurie tiesiogiai dalyvavo jų santykiuose, parodymų ir paaiÅ¡kinimų nevertinimas yra ir pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo pavyzdys. 40.2.

Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė patyrė neturtinę žalÄ , nes nuo 2008 metų ieÅ¡kovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, be to, 2013-2014 metais suintensyvėjo jo vartojamas smurtas, 2014 m. balandžio 16 d. dėl ieÅ¡kovo smurto prieÅ¡ atsakovę, jis jÄ iÅ¡vijo iÅ¡ namų, L. B. išėjusi lauke buvo vien tik su naktiniais ir su mobiliu telefonu skambino D. P., apie kÄ pastaroji paliudijo teismo posėdyje. Tokiomis aplinkybėmis kiekvienam asmeniui pasireiÅ¡kia ir iÅ¡gÄ stis, ir dvasiniai pergyvenimai, ir fizinis skausmas.

Taigi, neturtinės žalos atlyginimo atsakovė reikalauja tiek dėl psichologinio smurto, tiek dėl fizinio skausmo, sukėlusių dvasinius ir kitokius neigiamus iÅ¡gyvenimus, kuriuos sukėlė ieÅ¡kovas. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino atsakovė, ji buvo daužoma smÅ«giais į galvÄ , spardoma, nes ieÅ¡kovas pavartojęs alkoholinių gėrimų bÅ«davo Å¡eimoje labai žiaurus. Neturtinę žalÄ atsakovei sukėlė ir ieÅ¡kovo nuolatiniai grasinimai ginklu, peiliu. 40.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), padalino natÅ«ra, nes neatsižvelgė į tai, jog Å¡alys ilgÄ laikÄ konfliktuoja.

IeÅ¡kovas, kuris Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ kreipėsi į komunalines paslaugas teikiančias bendroves vien tam, kad Å¡ios nutrauktų paslaugų gyvenamajam namui, kurio dalyje gyvena atsakovė, tiekimÄ , yra konfliktiÅ¡kas, linkęs apsunkinti atsakovės gyvenimo sÄ lygas, dėl ko tikėtis Å¡alių sutarimo sprendžiant klausimus, susijusius su žemės sklypo naudojimu, yra nelogiÅ¡ka. Aplinkybė, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė neturi santaupų, reikalingų kompensacijai iÅ¡mokėti, nereiÅ¡kia, jog ji nėra įvertinusi savo galimybių tokiÄ kompensacijÄ iÅ¡mokėti teismui priėmus galutinį sprendimÄ .

Akivaizdu, kad siekdama iÅ¡saugoti jai priteistÄ turtÄ atsakovė įvykdytų įpareigojimÄ iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ , nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo pagrindu bÅ«tų inicijuojami priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai, kurie galimai bÅ«tų nukreipiami į tÄ patį atsakovei priteistÄ Å¾emės sklypÄ . Akcentuotina ir tai, kad priteisus žemės sklypÄ atsakovei nebÅ«tų paneigti jokie ieÅ¡kovo interesai, nes jam bÅ«tų priteisiama atitinkamo dydžio piniginė kompensacija. 40.4.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimÄ dėl prievolių kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, solidarumo. Civilinėje byloje Nr. 2-639-955/2020, kurios motyvais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, buvo kilęs ginčas ne dėl prievolės kredito įstaigai solidarumo (skolininkų iÅ¡orinių santykių su kreditoriumi), o dėl bendraskolių tarpusavio vidinių santykių, pagrįstų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog vienam iÅ¡ skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iÅ¡ buvusių solidariųjų skolininkų.

Atsakovė nereiÅ¡kė reikalavimo iÅ¡ prievolinių santykių pagal Kreditavimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 paÅ¡alinti bendraskolę J. U. - jos nenurodė reikalavime dėl prievolės pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole tik dėl to, kad santuokos nutraukimo byloje privalėjo reikÅ¡ti reikalavimus bÅ«tent dėl bendrų sutuoktinių, o ne trečiųjų asmenų prievolių. akivaizdu, kad tik J. U. turi teisę ginčyti Kreditavimo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nuostatas, reikalaujant jÄ paÅ¡alinti iÅ¡ prievolinių santykių.

Tuo tarpu atsakovė tokios teisės reikÅ¡ti materialinių reikalavimų J. U. vardu neturi. Taigi, nekeliant reikalavimo J. U. paÅ¡alinti iÅ¡ prievolinių santykių pagal Kreditavimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsakovės manymu, J. U. tiesiog toliau (ir po santuokos nutraukimo Å¡ioje civilinėje byloje) turėjo galioti Kreditavimo sutarčių nuostatos su visomis jai, kaip bendraskolei tenkančiomis teisėmis ir pareigomis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, padarydamas prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , neva atsakovė minėto pobÅ«džio reikalavimÄ reiÅ¡kė, netinkamai įvertino atsakovės patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio turinį ir reikalavimus bei priėmė Å¡iuo aspektu nepagrįstÄ sprendimÄ , atitinkamai neteisingai paskirstydamas atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. 40.5.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės reikalavimų:

1) pripažinti, kad gyvenamojo namo ieÅ¡kovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausanti dalis yra 43/100, o R. B. - 57/100, 2) pripažinti, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra 43/100 dalys gyvenamojo namo (dalies vertė - 53 800 Eur ), su 43/100 dalimis kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vertė - 93,74 Eur), ir pastatas - kioskas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė - 23 900 Eur), esantys (duomenys neskelbtini);

3) priteisti atsakovei 43/100 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, o ieÅ¡kovui - priteisti kioskÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 14 996,87 Eur (53 800+93,74+23 900)/2-23 900) dydžio piniginę kompensacijÄ , nurodydamas, kad jog namo statytojas buvo ieÅ¡kovo ir atsakovo R. B. tėvas V. B.. Å ios pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės absoliučiai nesusijusios su tarp sutuoktinių kilusio ginčo dalyku, kadangi atsakovė neginčijo, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas ieÅ¡kovo tėvo V.

B.. Ginčas Å¡ioje civilinėje buvo kilęs dėl to, kad santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis minėtas gyvenamasis namas buvo iÅ¡ esmės pagerintas jį rekonstruojant, t. y. jį padidinant. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad bendraturčio dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje gali pasikeisti padidinus bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, t. y. padidinus bendrÄ jį daiktÄ ar jo vertę (CK 4.77 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių, ar atsakovas R.

B. sutiko su sutuoktinių atliekamais gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbais, o prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė formaliu pagrindu, neva atsakovei neginčijus R. B. gyvenamojo namo dalies įgijimo nuosavybės teise pagrindo (IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties). Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir priėmė neteisingÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ , nes Å¡io sandorio ginčijimui neegzistuoja jokios teisinės sÄ lygos - jo sudarymo metu atsakovo R. B. dalių bendrojoje nuosavybėje dydis atitiko faktinę situacijÄ , o Å¡ios dalys privalėjo bÅ«ti perskaičiuotos 2014 m., sutuoktiniams užbaigus gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus.

Be to, pagal kasacinio teismo praktikÄ nekilnojamieji daiktai, kurie faktiÅ¡kai egzistuoja, tačiau nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo spręsti dėl Å¡io turto nepripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Toks neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas gali bÅ«ti pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir padalytas (LR CK 4.47 straipsnio 4 punktas), nebent bÅ«tų įrodyta savavaliÅ¡ka statyba, kuri negali bÅ«ti įteisinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 77-687/2019).

IeÅ¡kovas taip nepateikė jokių oficialių raÅ¡ytinių įrodymų, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija bÅ«tų laikoma savavaliÅ¡ka statyba, kurios nėra galimybių įteisinti, o pirmosios instancijos teismas neįvertindamas Å¡ių aplinkybių vėlgi pademonstravo Å¡aliÅ¡kumÄ . 40.6. Pirmosios instancijos teismas taip ir neatskleidė civilinės bylos esmės, nes konkrečiai nepadarė iÅ¡vados, kada tiksliai buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija. Jeigu tokia iÅ¡vada byloje bÅ«tų padaryta, taptų akivaizdu, jog gyvenamojo namo rekonstrukcija atlikta ne V.

B., o sutuoktinių iniciatyva, lėšomis ir darbu jau po 2000 metais įvykusio turto padovanojimo ieÅ¡kovui. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu įrodė faktines aplinkybes, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija pradėta 2000 m., kuomet buvo pakeista gyvenamojo namo stogo danga, o 2000 m. gegužės mėnesį pradėta gyvenamojo namo antrojo aukÅ¡to, kuriame gyveno sutuoktiniai, rekonstrukcija, kuri baigta 2014 metais, galiausiai, 2008 m. gegužės mėnesį pradėta palėpės rekonstrukcija, pakeliant gyvenamojo namo stogÄ , suformuojant ir įrengiant palėpę, kuri baigta 2011 metais.

Atsižvelgiant į tokius gyvenamojo namo rekonstrukcijos etapus yra akivaizdu, jog gyvenamojo namo stogo danga keista bei antrasis aukÅ¡tas rekonstruoti iÅ¡ sutuoktinių bendrų santaupų, gautų iÅ¡ darbo pajamų bei sutuoktinių bendru darbu ir panaudojant V. B. įmonės pajamas. Tai patvirtina byloje pateikta 2000 m. rugpjūčio 2 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra 2812,18 Lt sumai, kuri iÅ¡raÅ¡yta V. B. įmonei, nors pirkta Gyvenamojo namo apÅ¡iltinimui panaudota vata „Rockwool“ (8 t., b.l. 42). FaktÄ , jog gyvenamojo namo iÅ¡planavimas buvo pakeistas rekonstrukcijos metu patvirtina užfiksuoti objektyvÅ«s skirtumai tarp 1986 m. rugpjūčio 28 d. užfiksuotų Gyvenamojo namo antrojo aukÅ¡to kadastro duomenų (1 t., b.l. 51), kurie liko nepakitę ir 1996 m. rugsėjo 13 d. (1 t., b.l.

68) bei 1996 m. rugsėjo 13 d. užfiksuotų gyvenamojo namo pirmojo aukšto kadastro duomenų (1 t., b.l. 50 - šie duomenys buvo užfiksuoti po to, kai Gyvenamasis namas 1994 m. balandžio 11d. Kauno apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos viršininko aktu buvo priimtas naudoti, kaip pastatytas nenukrypstant nuo projekto), lyginant juos su 2018 m. spalio 4 d. atliktais kadastriniais matavimais (11 t., b.l. 30-43). Nurodytas aplinkybes iš dalies pripažino ir pats ieškovas 2019 m. lapkričio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu parodydamas, kad 2008 m. liepos 29 d. gauto kredito lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo remontui, t. y. nurodė, jog iš jų buvo naujai įrengta virtuvė, masažinė vonia, nupirktos dvi skalbimo mašinos, džiovykla, indaplovė, didelis šaldytuvas, taip pat ieškovas pripažino, jog sienų ir lubų dažus Gyvenamajam namui rinkosi kartu su dukra, t. y. 2006-2008 metais.

Dėl Å¡ių ieÅ¡kovo parodymų pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat visiÅ¡kai nepasisakė. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai dėl namo rekonstrukcijos iki 1996 metų, gali rodyti tik paprasto remonto, o ne rekonstrukcijos faktÄ , atsižvelgiant į nedideles medžiagų pirkimo kvito sumas, taip pat neįvertintas ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų prieÅ¡taringumas jo nurodomoms aplinkybėms bei liudytojo A. B. nurodytų aplinkybių neatitikimas byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams dėl ieÅ¡kovo tėvų turėtų lėšų, nes padovanoję žemės sklypus sÅ«nums, ieÅ¡kovo tėvai negalėjo turėti lėšų namo rekonstrukcijai. 40.7.

Pirmosios instancijos teismas nesutiko, kad kreditavimo sutartimis suteiktos kredito lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo palėpės rekonstrukcijos darbams finansuoti remdamasis Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose 2020 m. rugsėjo 21 d. iÅ¡nagrinėta civiline byla Nr. 2-639-955/2020. Tuo tarpu situacija, kad buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-639-955/2020, kurį pirmosios instancijos teismas nurodo, kaip turintį prejudicinę galiÄ Å¡ioje civilinėje byloje, susidarė bÅ«tent Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėjusios teisėjos iniciatyva.

BÅ«tent santuokos nutraukimo bylÄ nagrinėjusi teisėja iÅ¡skyrė J. U. savarankiÅ¡kus reikalavimus į atskirÄ civilinę bylÄ , kuriÄ pati iÅ¡nagrinėjo, tokiu bÅ«du sudarydama teisiÅ¡kai ydingÄ situacijÄ , kuomet Kauno apygardos teismas sprendė klausimÄ tik dėl solidarių skolininkų tarpusavio vidinių santykių, reiÅ¡kiant atgręžtinį reikalavimÄ , tačiau netenkindamas apeliacinių skundų nepasisakė dėl kitų pirmosios instancijos teismo motyvų, nes jie nebuvo reikÅ¡mingi nagrinėtoje byloje ta apimtimi, kiek jie yra reikÅ¡mingi santuokos nutraukimo byloje, sprendžiant dėl CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

Be to, tiek minėtoje civilinėje byloje, tiek Å¡ioje civilinėje byloje proceso dalyviai nuosekliai teigė, jog 2008 metais sutuoktiniai bei jų vaikai (J. U. ir V. B.) pasitarę nusprendė gauti kreditÄ tam, kad bÅ«tų galima suremontuoti dalį gyvenamojo namo bei kioskÄ . Å iuo pagrindu prie nurodyto tikslo žadėjo prisidėti visi, įskaitant Å¡alių sÅ«nų V. B., kuris perleido nuosavybės teisę į savo butÄ (kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įkeistas butas, adresu (duomenys neskelbtini)), ir J.

U., kuri buvo bendraskolė imant kreditÄ , nors realiai iÅ¡ gauto kredito neturėjo jokios finansinės naudos, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino Å¡ių aplinkybių ir užkerto keliÄ pateikti įrodymus netenkindamas 2020 m. vasario 5 d. praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ Luminor Bank AS V. B. banko sÄ skaitų lėšų apyvartos duomenis už laikotarpį nuo kredito suteikimo (2009-07-29) iki kredito panaudojimo (2010-07-29) arba iki kol ieÅ¡kovas mokėjo kredito įmokas. 40.8. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog Å¡alys ieÅ¡kovo tėvams priklausiusiame gyvenamajame name apsigyveno iÅ¡kart sudarius santuokÄ , t. y. 1980 metais, nes namas pastatytas 1974 metais.

Jame gyvenant Å¡alims (duomenys neskelbtini). gimė sÅ«nus, (duomenys neskelbtini) gimė dukra. FaktÄ , jog sutuoktiniai Gyvenamajame name apsigyveno dar iki 2000 m. lapkričio 7 d. įvykusio dovanojimo sandorio, patvirtina byloje atsakovės pateikti kvitai už gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), 1997 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais teiktas komunalines paslaugas, kurias apmokėjo bÅ«tent atsakovė (8 t., b. l. 67-68, 115-116). Taigi pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad Å¡is turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu, atsakovės darbu. 40.9.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl reikalavimo bendrÄ ja jungtine sutuoktiniu nuosavybe pripažinti kioskÄ yra visiÅ¡kai nemotyvuota, o tai yra absoliutus Å¡ios sprendimo dalies negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl atsakovės nurodomų aplinkybių, kad 1996 m. balandžio 11 d. sutuoktiniai įkÅ«rę V. B. individualiÄ Ä¯monę už 600 dolerių įsigijo kiosko namelį (vagonėlį), kurį ketino naudoti kaip parduotuvę V.

B. individualios įmonės veikloje, patvirtina byloje pateikto sÄ siuvinio įraÅ¡ai (13 t., b.l. 58). Minėto kiosko namelio, kuris vieÅ¡ajame registre įregistruotas kaip prekybos paskirties kioskas, įsigijimo metai užfiksuoti archyvinėje žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro byloje. Kadangi 1996 metais visos namų valdos savininku buvo ieÅ¡kovo tėvas V. B., tai kioskas buvo įregistruotas jo vardu. Kadangi V. B. sutiko esantis tik formalus kiosko savininkas, nes kioskas buvo įgytas ne už jo lėšas, 2000 m. lapkričio 7 d. ieÅ¡kovui padovanojo ne tik žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais dalį, bet ir kioskÄ .

Taigi, iÅ¡ esmės kioskas galėtų bÅ«ti pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe jau vien dėl to, jog buvo įgytas už sutuoktinių bendras lėšas. Jo įgijimo metu kioskas buvo metalinis namelis, kurio plotas - 25,96 kv. m., tačiau santuokos metu kioskas buvo pagerintas iÅ¡ esmės ir atsakovė pateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (10 t., b.l. 94). 40.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalį trečiojo asmens P. B. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovės. Pirmosios instancijos teismas nors ir netenkindamas atsakovės reikalavimo pripažinti paskolos raÅ¡telį negaliojančiu, iÅ¡ esmės apgynė atsakovės teises, t. y. priėmė jai palankų sprendimÄ 40 000 Lt skolÄ pripažinti asmenine ieÅ¡kovo prievole, dėl ko bylinėjimosi iÅ¡laidas P. B. naudai privalėjo priteisti iÅ¡imtinai tik iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Juo labiau, kad atsakovės atsiliepimuose dėstomi atsikirtimai, jog jeigu paskolos raÅ¡telyje nurodyta paskolos suma ir buvo perduota, tai ji buvo perduota tik ieÅ¡kovui, jo asmeninių poreikių tenkinimui, dėl ko prievolė, kylanti iÅ¡ paskolos raÅ¡telio pripažintina asmenine ieÅ¡kovo prievole, pripažintini alternatyviais jos pažeistų teisių gynybos bÅ«dais. 40.11. Civilinę bylÄ nagrinėjusi teisėja bylos nagrinėjimo metu buvo subjektyviai Å¡aliÅ¡ka, t. y. tendencinga. Å alims 2019 metais tikslinant reikalavimus, abi Å¡alys nurodė reikalavimus dėl V.

B. individualios įmonės, tačiau tik atsakovei 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo nustatytas procesinių dokumentų trÅ«kumas dėl V. B. individualios įmonės neįtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu, kai ieÅ¡kovui analogiÅ¡kas procesinių dokumentų trÅ«kumas nebuvo nustatytas. Be to, tam tikrų trečiųjų asmenų nurodymÄ trečiaisiais asmenimis atsakovės procesiniuose dokumentuose lėmė paties teismo veiksmai, kuomet paÅ¡alinęs UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ iÅ¡ trečiųjų asmenų dar 2018 m. spalio 26 d. nutartimi, teismas vėlesniuose procesiniuose dokumentuose Å¡iÄ bendrovę vis tiek nurodydavo trečiuoju asmeniu bei yra iÅ¡siuntęs praneÅ¡imus dėl atsiliepimų pateikimo į Å¡alių procesinius dokumentus ir Å¡aukimus į teismo posėdį.

Civilinėje byloje taip pat buvo pareikÅ¡ti du savarankiÅ¡ki reikalavimai dėl skolos priteisimo, t. y. ieÅ¡kovo motinos P. B. ir Å¡alių dukros J. U.. Å iuos savarankiÅ¡kus reikalavimus bylÄ nagrinėjusi teisėja irgi vertino skirtingai - ieÅ¡kovo motinos reikalavimÄ nagrinėjo kartu su santuokos nutraukimo byla, o Å¡alių dukters reikalavimÄ iÅ¡skyrė į atskirÄ civilinę bylÄ Nr. 2-21396-955/2019, priėmė J. U. nepalankų sprendimÄ ir jo motyvams Å¡ioje santuokos nutraukimo byloje suteikė res judicata galiÄ , užkirsdama galimybę atsakovei ginčyti minėtus motyvus.

IeÅ¡kovas taip pat yra gyręsis atsakovei, jog dėl atsakovo R. B. pažinčių su A. G., Kauno apylinkės teismas priims jam palankų sprendimÄ , nes A. G. kaip buvęs (duomenys neskelbtini) turi didelę įtakÄ teismui.

41. IeÅ¡kovas V. B. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovės L. B. apeliacinį skundÄ , Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (16 t., b. l. 132-141). Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 41.1. Pirmosios instancijos pagrįstai, tinkamai įvertino visus Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, juos analizavo ir pasisakė dėl kiekvieno iÅ¡ jų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs Å¡alių nurodytas aplinkybes bei kitus bylos duomenis, pagrįstai, teisingai ir teisėtai konstatavo, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė nerado abiem priimtino kompromiso, nesugebėjo iÅ¡spręsti bendrų Å¡eimos klausimų, todėl ir santuokos nutraukimo byloje tas pačias aplinkybes ir duomenis vertino skirtingai bei ginčijosi.

Å alių santykiai iki faktinio santuokos iÅ¡irimo vis blogėjo, tačiau visi apeliantės atsivesti liudytojai patvirtino faktÄ , kad pati apeliantė visada atleisdavo ieÅ¡kovui, kas reiÅ¡kia, jog apeliantę tenkino toks gyvenimas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡alių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo laipsnį, pagrįstai konstatavo, kad gyvenimas atskirai juos abu iÅ¡ dalies tenkino, todėl dėl natÅ«ralaus tarpusavio santykių atÅ¡alimo yra kalti jie abu. 41.2. Apeliantės L. B. praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos atlyginimui suma yra ženkliai iÅ¡didinta, neatitinkanti teismų suformuotos praktikos, nes neįrodyta ieÅ¡kovo kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo piktnaudžiaujant alkoholiu ar svetimaujant.

Nagrinėjamu atveju apeliantei L. B. neįrodžius visų bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, teisingai ir teisėtai konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti ir neturtinės žalos atlyginimo. 41.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai padalino santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , Å¡alims paskirdamas po ½ dalį žemės sklypo, nes Å¡is turto padalinimo bÅ«das yra prioritetinis, o apeliantė L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji neturi piniginių lėšų, kurias galėtų panaudoti iÅ¡mokant ieÅ¡kovui kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Å ias aplinkybes patvirtina ir pačios apeliantės į bylÄ pateikti įrodymai dėl jos gaunamų pajamų dydžio bei praÅ¡ymai atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . 41.4. Atsikertant į apeliacinio skundo argumentus dėl reikalavimo pripažinti, kad gyvenamojo namo ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausanti dalis yra 43/100, o R. B. 57/100 bei pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe 43/100 dalis gyvenamojo namo su 43/100 dalimis kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtina, jog gyvenamojo namo statytojas buvo V.

B., kuris pastatė gyvenamÄ jį namÄ , vėliau to paties asmens gyvenamasis namas buvo rekonstruotas ir atlikus rekonstrukcijos darbus 2000 metais dalis rekonstruoto nekilnojamojo turto buvo padovanota ieÅ¡kovui V. B.. Visi Å¡ie faktai yra įrodyti civilinėje byloje Nr. e2-460-955/2021 raÅ¡ytiniais įrodymais, tai yra Valstybinių įstaigų iÅ¡duotomis pažymomis, statybos leidimais ir rekonstrukcijos planais. 41.5. Nagrinėjamu atveju, apeliantė L. B. privalėjo įrodyti, kad nekilnojamas turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nutartimi buvo paskirta turto pagerinimo vertės nustatymo ekspertizė, kurios metu siekta nustatyti ne rekonstruoto nekilnojamojo turto vertę, o nekilnojamojo turto pagerinimų vertę. IÅ¡ nekilnojamojo turto pagerinimų sÄ matos matyti, kad nekilnojamojo turto pagerinimų vertę sudarė statybos darbai, tokie kaip paÅ¡alintos pastato stogo laikančiosios konstrukcijos, įrengtos naujos, apÅ¡iltinta fasado siena, pakeista stogo danga, apÅ¡iltintas stogas, santechnikos darbai, tačiau apeliantė L.

B. neįrodė, jog Å¡ie darbai buvo atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis. 41.6. Apeliantė L. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad civilinę bylÄ nagrinėjusi teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju visÄ civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį, tai yra Å¡eÅ¡erius metus, apeliantė L. B. reiÅ¡kė nuÅ¡alinimus teisėjai, priimtas nutartis skundė, tačiau nė vienas jos praÅ¡ymas nebuvo patenkintas teismo pirmininko ar spendimai panaikinti aukÅ¡tesnių instancijų teismų, tad akivaizdu, kad apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės yra visiÅ¡kai nepagrįstos.

42. Atsakovas R. B. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovės L. B. apeliacinį skundÄ , Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 665,50 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai (16 t., b. l. 143-152). Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 42.1. L. B. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas jos reikalavimas pakeisti (perskaičiuoti) bendraturčių R. B. ir V. B. turimas idealiÄ sias bendrosios nuosavybės teisės dalis į pastatÄ , taip pat atmestas jos reikalavimas, kad V.

B. priklausanti pastato su priklausiniais dalis būtų pripažinta kaip bendroji jungtinė sutuoktinių V. B. ir L. B. nuosavybė ir kaip asmeninė nuosavybė, yra nepagrįstas. L. B. nėra pastato bendrasavininkė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pastarosios reikalavimo dėl pastato pripažinimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, ar asmeninės L. B. nuosavybės. Teisės aktų nuostatos numato, jog tik pripažinus L. B. bendrasavininke, ši laikydamasi, teisės aktų nustatytos tvarkos, turėtų teisę reikšti reikalavimus dėl kadastrinių matavimų atnaujinimo ir jos dalies perskaičiavimo. 42.2.

L. B. apeliaciniame skunde pakartotinai nurodo, jog Pastato rekonstrukcija buvo atlikta iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų ir santaupų. Vis dėlto apeliaciniame skunde L. B. tik nurodo V. B. 2013-2017 m. draudžiamųjų pajamų sumas, nuo 2004 m. jam mokėtas netekto darbingumo pensijÄ , taip pat L. B. 2005-2014 m. draudžiamųjų pajamų sumas, jokių kitų raÅ¡ytinių įrodymų nenurodo ir papildomai nepateikia. Svarbu paminėti, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinės bylos medžiagoje pateiktus duomenis apie pajamas, pripažino, kad sukaupti tokių dydžio santaupų Å¡alys iÅ¡ gaunamų pajamų negalėjo.

Todėl yra akivaizdu, kad Pastato pagerinimai buvo atlikti V. B. išlaidomis ir darbu. 42.3. L. B. taip pat teigia, jog kredito lėšos pagal kreditavimo sutartis buvo panaudotos pastato rekonstrukcijos darbams finansuoti, tačiau nepateikia absoliučiai jokių objektyvių įrodymų, išskyrus dukros J. U. parodymus. Su tokiais teiginiais negalima sutikti, nes 2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, kad pastato rekonstrukcijos buvo darytos iš atsakovo tėvų pinigų. 2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu liudytojas J.

Š. taip pat paaiškino, jog namo remonto darbai padaryti dar esant gyvam V. B.. Liudytojas paaiškino, kad jis 1986 m. buvo išvykęs, grįžo 2000 m. ir jau matė baigiamus statyti laiptus. Atsakovas V. B. byloje yra pateikęs įrodymus apie 1996 ir kt. metais pirktas statybines medžiagas, darytus remonto darbus. 2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu atsakovas V. B. paaiškino, kad vartojimo kreditai buvo panaudoti buto remontui, transporto priemonės Mercedes Benz pirkimui, virtuvės įrangai ir kitiems daiktams.

Be to, kreditavimo sutartys buvo sudarytos tik 2008 m. liepos mėn., todėl jos niekaip nesusijusios su esminiais, kapitaliniais, rekonstrukciniais pagerinimais. Vėlesni remontai galbūt galėjo būti einamieji, kosmetiniai Taigi, aptarti įrodymai leidžia teigti, jog pagal kreditavimo sutartis gauti pinigai nebuvo panaudoti pastato rekonstrukcijai. 42.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismo sprendimo dalis dėl kiosko pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe yra nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime konstatavo, jog statinys – kioskas, asmeninės nuosavybės teise priklauso V.

B.. Tuo tarpu L. B. reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl kiosko priteisimo jos naudai asmeninės nuosavybės teisės modifikavimo į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę pagrindu. Tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu L. B. leistinais įrodinėjimo bÅ«dais neįrodė, jog santuokos metu iÅ¡ savo lėšų arba savo darbu arba sutuoktinių lėšomis atliko kiosko rekonstravimo darbus, tokius L. B. teiginius teismas pripažino nepagrįstais. Sprendime teismas iÅ¡samiai ir objektyviai pasisakė apie raÅ¡ytinių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , todėl L.

B. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl nemotyvuoto teismo sprendimo yra visiÅ¡kai nepagrįstos. 42.5. Nors apeliantė L. B. apeliaciniame skunde pakartotinai nurodo, kad civilinę bylÄ nagrinėjusi teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka, įrodymus vertino selektyviai ir pan., tačiau L. B. praÅ¡ymai dėl nuÅ¡alinimo, skundai buvo iÅ¡nagrinėti teismo pirmininko ar aukÅ¡tesnės instancijos teismo bei nebuvo tenkinti. Todėl yra pagrįstas pagrindas teigti, jog L. B. teiginiai dėl civilinę bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti.

L. B. pareiÅ¡kimas dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos Å¡aliÅ¡kumo yra grindžiamas pastarosios nenaudai priimtais procesiniais sprendimais, abejonėmis ir pamÄ stymais, smulkiais procesinės teisės nuostatų neatitikimais, taip pat argumentu, neva teisėjÄ ir R. B. siejo profesiniai ryÅ¡iai (nors, kaip pati nurodo, jie dirbo absoliučiai kituose fakultetuose ir sferose), tačiau Å¡ių savo teiginių ieÅ¡kovė nepagrindė jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 43.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

44. Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės nustatymo, įgyto turto balanso sudarymo, turto vertės nustatymo, Å¡io turto padalijimo tvarkos ir bÅ«do parinkimo, kompensacijos už vienam iÅ¡ sutuoktinių tenkančiÄ didesnę turto dalį priteisimo, turimų skolinių prievolių padalijimo.

45. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas ir atsakovė pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, kur kėlė vienas kitam reikalavimus, nurodomus Å¡ios nutarties pirmoje ir Å¡eÅ¡tojoje pastraipoje. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu iÅ¡ dalies tenkino patikslintÄ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, Å¡alių pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡sprendė Å¡ios nutarties 12 pastraipoje nurodomu bÅ«du. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kur: neteisingai konstatuotas santuokos iÅ¡irimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atmestas atsakovės reikalavimas priteisti jai neturtinę žalÄ ; netinkamai padalintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), natÅ«ra buvusiems sutuoktiniams; nepagrįstai atmestas atsakovės reikalavimas dėl prievolių kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, solidarumo; netenkinti atsakovės reikalavimai 1) pripažinti, kad gyvenamojo namo ieÅ¡kovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausanti dalis yra 43/100, o R.

B. - 57/100, 2) pripažinti, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra 43/100 dalys gyvenamojo namo (dalies vertė - 53 800 Eur ), su 43/100 dalimis kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vertė - 93,74 Eur), ir pastatas - kioskas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė - 23 900 Eur), esantys (duomenys neskelbtini), 3) priteisti atsakovei 43/100 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, o ieÅ¡kovui - priteisti kioskÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 14 996,87 Eur (53 800+93,74+23 900)/2-23 900) dydžio piniginę kompensacijÄ ; teismas nepagrįstai dalį trečiojo asmens P. B. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovės; civilinę bylÄ nagrinėjusi teisėja bylos nagrinėjimo metu buvo subjektyviai Å¡aliÅ¡ka, todėl Å¡alių ginčas iÅ¡spręstas neteisingai, skundžia atsakovė (16 t., b. l. 78-110).

46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus. Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos priteisimo 47. Atsakovė L. B. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, jog santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovo V. B. kaltės bei priteisti jai tuo teisiniu ir faktiniu pagrindu 2 000 Eur neturtinę žalÄ , o ieÅ¡kovas teigė, jog Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ji visÄ santuokinį gyvenimÄ naudojo psichologinį smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , tai yra nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo, bÅ«davo kviečiama policija, ieÅ¡kovas nuolat buvo žeminamas draugų bei kitų Å¡eimos narių akivaizdoje.

Santuokos iÅ¡irimo dėl ieÅ¡kovo kaltės faktinį pagrindÄ atsakovė grindė tomis aplinkybėmis, jog sutuoktinis 2008 m. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, iÅ¡gėręs ne kartÄ smurtavo prieÅ¡ atsakovę, dėl nevaldomo potraukio alkoholiui ieÅ¡kovas nežinia kur iÅ¡Å¡vaistė 126 719,20 Lt sumÄ , kuriÄ gavo 2014 m. gruodžio 17 d. pardavęs asmeninės nuosavybės teise priklausiusiÄ dalį žemės sklypo, atsakovei yra žinoma, kad ieÅ¡kovas yra atsakovei neiÅ¡tikimas – susirado kitÄ moterį, iÅ¡nuomojo jai gyvenamÄ jÄ vietÄ , sumokėjo už buto dviejų mėnesių nuomÄ , supirko jai buitinę technikÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai iÅ¡saugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9969/2016; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus, iÅ¡klausęs jų paaiÅ¡kinimus teismo posėdžių metu, įvertinęs byloje apklaustų liudytojų V. P., D. P., J. Å ., V. B., J. U. parodymus, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad santuoka nutrÅ«ko iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo V. B. kaltės. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada visiÅ¡kai sutinka. Byloje surinktų įrodymų visuma ir to pagrindu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog sutuoktiniai ilgÄ laikÄ gyvendami santuokoje konfliktavo, abu raÅ¡ydavo pareiÅ¡kimus ikiteisminio tyrimo institucijoms dėl konfliktų Å¡eimoje.

Tačiau ikiteisminiai tyrimai, administracinės teisenos buvo nepradedami arba nutraukiami nesurinkus pakankamai duomenų. Atkreipiamas dėmesys, jog į bylÄ nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė bÅ«tų sutuoktinio sužalota, taip pat nėra pateikta teismui duomenų, jog dėl patirtų sužalojimų ieÅ¡kovė bÅ«tų kreipusis į medikus. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas gydėsi nuo alkoholizmo, bÅ«tų registruotas priklausomybių ligų centruose.

PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas valdo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , jam yra iÅ¡duotas leidimas Å¡aunamajam ginklui laikyti. Teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino V. B. ir J. U. duotus parodymus, jog liudytojams žinoma, kad ieÅ¡kovas vartojo alkoholinius gėrimus ir smurtavo prieÅ¡ atsakovę, teismo sprendimo motyvuose nurodęs, jog Å¡ių liudytojų liudijimai yra neobjektyvÅ«s, liudytojai yra susiję su atsakove artimais ryÅ¡iais, susijusiose bylose nuolat teikė atsakovei palankius parodymus. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad atsakovės teiginiai, jog ieÅ¡kovas turi kitÄ moterį, iÅ¡nuomojo jai gyvenamÄ jÄ vietÄ , sumokėjo už buto dviejų mėnesių nuomÄ , supirko jai buitinę technikÄ , tokiu bÅ«du bendrus Å¡eimos pinigus naudojo asmeninių poreikių tenkinimui, nebuvo pagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais.

Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, be pagrindo atmetė atsakovės reikalavimÄ pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, bei netenkino praÅ¡ymo priteisti atsakovei patirtÄ neturtinę žalÄ (skundo 40.1, 40.2 punktai). Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo bÅ«do nustatymo 49. Atsakovė skunde teigia, jog Kauno apylinkės teismas neteisingai žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), padalino natÅ«ra buvusiems sutuoktiniams, apeliantei turėjo bÅ«ti priteistas Å¡is žemės sklypas natÅ«ra, o ieÅ¡kovui priteista pinginė kompensacija iÅ¡ atsakovės už dalį Å¡io žemės sklypo.

TokiÄ pozicijÄ apeliantė grindžia tais argumentais, jog buvusių sutuoktinių santykiai yra blogi, dėl ko tikėtis Å¡alių sutarimo sprendžiant klausimus, susijusius su žemės sklypo naudojimu, yra nelogiÅ¡ka. Ä®statymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog sutuoktinio reikalavimu turtas, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, gali bÅ«ti padalytas sutuoktinių susitarimu arba teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

Kartu kasacinis teismas atkreipė dėmesį, jog santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 28 punktas).

50. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien tik paÅ¡liję buvusių sutuoktinių santykiai nesudaro pagrindo priteisti natÅ«ra ginčo žemės sklypÄ vienam iÅ¡ sutuoktinių. Teismas sprendimo motyvuose pažymėjo, jog Å¡alių santykiai naudojantis, valdant ar disponuojant žemės sklypo dalimis nebus esminė kliÅ«tis įgyvendinant nuosavybės teises į turimus gretimus žemės sklypus, be to, teismo sprendimÄ padalinti žemės sklypÄ natÅ«ra lėmė ta byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovė L.

B. teismo posėdžio metu patvirtino teismui, jog neturi pinigų iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ už atsakovei tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Kad atsakovė lėšų neturi tokiai iÅ¡mokai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad apeliantei Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas 1 490 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už pateiktÄ apeliacinį skundÄ . Nurodomais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas parinko tinkamÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo tarp sutuoktinių bÅ«dÄ , dėl to apeliacinis skundas Å¡ioje ginčo dalyje atmetamas (skundo 40.3 punktas).

Dėl esančių skolinių prievolių kreditoriui pripažinimo solidariomis buvusių sutuoktinių prievolėmis 51. Atsakovė skunde teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimÄ dėl prievolių kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, solidarumo. Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė Å¡ioje ginčo dalyje suformulavo reikalavimus pripažinti solidaria L. B. ir V. B. prievole Å¡iuos skolinius įsipareigojimus:

1) AB DNB bankui (Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) pagal 2008 m. liepos 29 d. sudarytÄ kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 19 983,78 Eur skolos (likutis 8 518,78 Eur);

2) akcinei bendrovei DNB bankui (Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) pagal 2008 m. liepos 29 d. sudarytÄ kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 31 278,96 Eur skolos (likutis 13 557,53 Eur).

52. Teisėjų kolegija nustatė, jog 2008 m. liepos 29 d. AB DnB NORD bankas (dabar - Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) ir L. B., V. B., J. B. (dabar – U.) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Bankas suteikė minėtiems asmenims 19 983,78 Eur kreditÄ butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), remontuoti (toliau – Kreditavimo sutartis Nr. 1) (2 t., b. l. 9–17). 2008 m. liepos 29 d. AB DnB NORD bankas (Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių), ir L.

B., V. B., J. B. (dabar – U.) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Bankas suteikė minėtiems asmenims 31 278,96 Eur kreditÄ vartojimo reikmėms (toliau - Kreditavimo sutartis Nr. 2) (2 t., b. l. 18–27). 2009 m. vasario 20 d. AB DnB NORD bankas (dabar - Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) ir L. B., V. B., J. B. (dabar – U.) sudarė SusitarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2008 m. liepos 29 d. Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ lygų pakeitimo (2 t., b. l. 28–31).

Už kreditų pagal Kreditavimo sutartis Nr. 1, 2 grÄ Å¾inimÄ Bankui V. B. ir L. B. bei J. B. (U.) atsako kaip solidarieji skolininkai (Kreditavimo sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 specialiosios dalies 2 p., bendrosios dalies 43.3. p., 51.1-51.4 p.). Pagal galiojančių ir nepakeistų sandorių sÄ lygas už Å¡ių kreditų grÄ Å¾inimÄ solidariai atsakovo ieÅ¡kovas, atsakovė ir trečiasis asmuo byloje J. (B.) U.. IÅ¡ pirmiau minėtų Kreditavimo sutarčių Nr. 1, 2 bendrosios dalies 53 punkto turinio matyti, jog bankas ir kitos trys susitariančios Å¡alys įtvirtino, kad be Banko raÅ¡tiÅ¡ko leidimo kredito gavėjas neturi teisės perleisti savo įsipareigojimų ir teisių pagal kreditavimo sutartį tretiesiems asmenims.

Byloje banko Luminor atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodoma, kad bankas nesutinka su atsakovės reikalavimu po B. santuokos nutraukimo eliminuoti iÅ¡ skolininkų J. U.. Taigi, atsakovės siekis teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje pakeisti skolininkų daugetÄ prieÅ¡tarauja tiek Kreditavimo sutarties sÄ lygoms, tiek Banko Luminor interesams. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis Å¡ioje ginčo dalyje, bei atmeta apeliantės teiginius, jog teismas neteisingai iÅ¡sprendė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ Å¡ioje ginčo dalyje (skundo 40.4 punktas).

Dėl nuosavybės teisės į gyvenamojo namo dalį nustatymo, jo pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, Å¡io turto padalijimo tarp sutuoktinių bÅ«do parinkimo 53. Atsakovė patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje suformulavo ir bylos nagrinėjimo metu palaikė Å¡iuos reikalavimus : nustatyti, jog atsakovės ir ieÅ¡kovo nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalis yra 43/100, o R. B. – 57/100; pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių L. B. ir V. B. nuosavybe 56/100 (43/100) dalis gyvenamojo namo, pastatÄ â€“kioskÄ su 56/100 dalimis kitų statinių–kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini).; po santuokos nutraukimo L.

B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti 56/100 (43/100) dalis gyvenamojo namo, su 56/100 dalimis kitų statinių–kiemo statinių esančius (duomenys neskelbtini); iÅ¡duoti teismo liudijimÄ â€“ leisti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo VÄ® „Registrų centre“ įregistruoti 2018 m. spalio 4 d. UAB „Netkada“ užfiksuotus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui V.

B. 6 879,89 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už atsakovei tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

54. Kauno apylinkės teismas nurodytus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. Apeliaciniu skundu atsakovė skundžia teismo sprendimÄ Å¡ioje ginčo dalyje, skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas nepagrįstai netenkino atsakovės reikalavimų, santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis minėtas gyvenamasis namas buvo iÅ¡ esmės pagerintas jį rekonstruojant; teismas neatskleidė civilinės bylos esmės, nes konkrečiai nepadarė iÅ¡vados, kada tiksliai buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija; atsakovė pateikė įrodymus, jog namo rekonstrukcijai buvo panaudoti gauti kreditai; Å¡alys ieÅ¡kovo tėvams priklausiusiame gyvenamajame name apsigyveno iÅ¡kart sudarius santuokÄ , t. y. 1980 metais, o namas pastatytas 1974 metais, Å¡iame name gimė sutuoktinių duktė, Å¡ios aplinkybės įrodo, kad nurodomas turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu, atsakovės darbu (skundo 40.5 – 40.8 punktai).

55. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas bÅ«tų pripažintas bendrÄ ja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatomos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

56. Teisėjų kolegija iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui V. B. (39/100 dalis) ir atsakovui pagal priešieškinį R. B. (61/100 dalis). Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog namo statytojas buvo ieškovo V. B. ir atsakovo R. B. tėvas V. B., o ginčo namas pastatytas ir priimtas naudojimui 1994 m. balandžio 11 d. priėmimo aktu (15 t., b. l. 154-200, 16 t., b. l. 3-8).

Nustatyta, jog ieÅ¡kovas V. B. Å¡io namo 39/100 dalis įgijo 2000 m. lapkričio 7 d. Dovanojimo sutarties pagrindu, o atsakovas R. B. 61/100 dalis – 2003 m. birželio 5 d. IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu. Nuosavybės teises į nurodomas gyvenamojo namo ir kitų statinių dalis atsakovams perleido jų tėvai V. B. ir P. B., atsakovų nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius (duomenys neskelbtini) nurodomomis pirmiau dalims įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Kauno apylinkės teismas sprendime atkreipė dėmesį, jog atsakovė neginčijo R.

B. nuosavybės teisės į ginčo statinius įgijimo pagrindo, nuosavybės teisės apimties, todėl teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai nurodė, jog patikslinto priešieškinio reikalavimas perskaičiuoti ginčo turto dalis ir pripažinti, jog atsakovui R. B. tenkanti namo ir kitų statinių dalis sumažėjo nuo 61/100 iki 57/100, t. y. 4/100 dalimis, o ieškovui V. B. padidėjo atitinkamai 4/100 dalimi, netenkintinas.

57. Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė L. B. nurodė, kad ginčo namas nuo 1996 m. iki 2015 m. buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių lėšomis, santuokos su ieÅ¡kovu metu, laikotarpyje nuo 2000 m. iki 2014 m., buvo atlikta namo rekonstrukcija, todėl ieÅ¡kovo V. B. nuosavybės teise įregistruota namo dalis pripažintina bendrÄ ja sutuoktinių jungtine nuosavybe. Atsakovė nurodo, kad dėl atliktų pagerinimų namo bendras plotas padidėjo nuo 221,57 kv. m iki 307,28 kv. m. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė nepateikė byloje įstatymo leistinų įrodymų, jog atsakovės nurodomas namas bei kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruoti įstatymų nustatyta tvarka.

Ä® bylÄ nepateikti tokie įrodymai, kaip statybos leidimas, nekilnojamojo turto rekonstrukcijos projektas, darbų priėmimo aktas ir kiti bÅ«tini dokumentai, kurių pagrindu atlikta rekonstrukcija bÅ«tų įteisinta Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė teigia, kad gyvenamojo namo plotas padidėjo nuo 221,57 kv. m iki 307,28 kv. m., tačiau tokie gyvenamojo namo ploto pakitimai taip pat neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ä®vertinęs pirmiau nurodomas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė fakto, jog gyvenant santuokoje su ieÅ¡kovu, sutuoktinių darbu ir bendromis lėšomis buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija.

58. Atsakovė L. B. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį grindė ir tomis aplinkybėmis, kad namo ir kitų statinių rekonstrukcija buvo atlikta iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų. Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovė nepateikė byloje leistinų įstatymo įrodymų, kad pagrįsti jos teiginius, jog jos nurodomai namo rekonstrukcijai ji panaudojo asmenines ar santuokoje su ieÅ¡kovu turėtas lėšas. IeÅ¡kovas byloje pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie gautas pajamas 2004-2017 metais, įrodymus apie parduotÄ asmeninės nuosavybės teise turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , gautas iÅ¡ to lėšas ir jų panaudojimÄ . Kauno apylinkės teismas, įvertinęs Å¡ias nustatytas aplinkybes, taip pat byloje apklaustų liudytojų A. B., J. Å . parodymus, pagrįstai sprendė, jog atsakovė L. B. byloje neįrodė aplinkybės, jog namo rekonstrukcija buvo atlikta iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų ar jos asmeninių santaupų.

59. Atsakovė savo reikalavimus pripažinti ginčo namo dalį bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe grindė ir 2019 m. vasario 26 d. Teismo statinių pagerinimo darbų nustatymo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktÄ teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus.

Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti patikimu įrodymu arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Pirmosios instancijos teismas pateiktos ekspertizės akto iÅ¡vadas vertino sistemiÅ¡kai kartu su byloje surinktų įrodymų visuma, todėl gautos ekspertizės iÅ¡vadas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai.

Teismo sprendime atkreipiamas dėmesys, jog ekspertizės akte nurodyta, kad investicijos (pagerinimai) laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2015 m. į nekilnojamÄ jÄ turtÄ - gyvenamÄ namÄ yra 51 843,28 Eur, nors ekspertė taip pat nurodė, jog iÅ¡ byloje pateiktų atsakovės mokėjimų, kvitų negalima spręsti, kad minėtais dokumentais pirktos prekės buvo panaudotos bÅ«tent nekilnojamojo-gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbams laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2015 m., nes juose nėra ginčo objekto adreso, kiti dokumentai - sutartys, kelis kartus dubliuojasi, neatitinka reikalingiems medžiagų kiekiams.

Ä®rodinėdama santuokinių lėšų panaudojimÄ namo rekonstrukcijai atsakovė taip pat teigė, jog buvo panaudotos ir piniginės lėšos gautos pagal 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartis. Kauno apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog Kreditavimo sutartys, kurių pagrindu gautas lėšas atsakovė nurodė investavusi į Namo rekonstrukcijÄ , buvo pasiraÅ¡ytos praėjus beveik dviem deÅ¡imtmečiams nuo atsakovės nurodomos Namo bei kitų statinių rekonstrukcijos pradžios. Ekspertizės akte taip pat nebuvo nustatyta kieno lėšomis buvo pagerintas Namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini).

Ä®vertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , Kauno apylinkės teismas teisingai sprendė, jog atsakovė L. B. neįrodė, kad namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo atlikta bÅ«tent atsakovės darbu, jog darbai bÅ«tų atlikti iÅ¡ atsakovės ir ieÅ¡kovo bendrų lėšų, tuo pagrindu atmetė reikalavimÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe nurodomÄ prieÅ¡ieÅ¡kinyje turtÄ (CPK 178 straipsnis, CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Teismas tais pačiais motyvais atmetė ir atsakovės L.

B. reikalavimÄ dėl pastato – kiosko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teisėjų kolegija pirmiau nurodomais motyvais atmeta apeliantės skundo argumentus, kad Kauno apylinkės teismas neteisingai iÅ¡sprendė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dalyje dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jo pagerinimo, Å¡io turto padalijimo bÅ«do. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo.

60. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalį trečiojo asmens P. B. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovės. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nors ir netenkino atsakovės reikalavimo pripažinti paskolos raÅ¡telį negaliojančiu, iÅ¡ esmės apgynė atsakovės teises, t. y. priėmė jai palankų sprendimÄ 40 000 Lt skolÄ pripažinti asmenine ieÅ¡kovo prievole, dėl ko P. B. turėtos iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Nustatyta, kad prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė suformulavo reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 1999 m. birželio 10 d. paskolos sutartį, pasiraÅ¡ytÄ tarp V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. B., gimusios (duomenys neskelbtini), dėl 40 000 Lt (11 584,80 Eur) skolos, kaip sudarytÄ dėl akių. Kauno apylinkės teismas minėtÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė. CPK 93 straipsnis nustato turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles. Teisėjų kolegija nustatė, jog Å¡ioje ginčo dalyje ieÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ 40 000 Lt skolÄ pripažinti solidaria buvusių sutuoktinių prievole kreditorei.

Skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu Kauno apylinkės teismas atmetė tiek ieÅ¡kovo ir atsakovės reikalavimus dėl minėtos paskolos, todėl pagrįstai priteisė P. B. iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės po ½ dalį jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo argumentus Å¡ioje ginčo dalyje. Dėl apeliantės teiginio, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas 61. Teisėjų kolegija pažymi, jog asmens teisė, kad jo ginÄÄ iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas – tai viena iÅ¡ tinkamo teismo proceso garantijų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sÄ lyga (žr.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimÄ ). IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantės netenkina Kauno apylinkės teismo teisėjos, nagrinėjusios bylÄ priimti procesiniai sprendimai byloje ir jos atlikti procesiniai veiksmai byloje (atsakovei 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo nustatytas procesinių dokumentų trÅ«kumas dėl V. B. individualios įmonės neįtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu, kai ieÅ¡kovui analogiÅ¡kas procesinių dokumentų trÅ«kumas nebuvo nustatytas; teismas paÅ¡alino UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ iÅ¡ trečiųjų asmenų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi, tačiau vėlesniuose procesiniuose dokumentuose teisėja Å¡iÄ bendrovę vis tiek nurodydavo trečiuoju asmeniu; teisėja ieÅ¡kovo motinos reikalavimÄ nagrinėjo kartu su santuokos nutraukimo byla, o Å¡alių dukters reikalavimÄ iÅ¡skyrė į atskirÄ civilinę bylÄ Nr. 2-21396-955/2019, priėmė J.

U. nepalankų sprendimÄ ir jo motyvams Å¡ioje santuokos nutraukimo byloje suteikė res judicata galiÄ , taip užkirsdama galimybę atsakovei ginčyti minėtus motyvus). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu.

Tai, kad asmuo nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nepritaria jų iÅ¡vadoms ar tam tikrų aplinkybių vertinimui, nesudaro pagrindo teiginiui, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Kadangi apeliantė nepateikė konkrečių, pagrįstų įrodymų, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo neÅ¡aliÅ¡kas teismas, darytina iÅ¡vada, kad apeliantė nepaneigė preziumuojamo teismo teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo principo.

62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Å¡ios nutarties 47 – 61 pastraipose nurodomais motyvais, atsakovės L. B. apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ apeliacine tvarka teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl Å¡alių turėtų iÅ¡laidų, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 63. Nustatyta, kad apeliantei Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo atidėtas 1 490 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas už apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegijai atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ Å¡i suma priteisiama valstybei iÅ¡ L. B. (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnis).

64. Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas R. B. turėjo 665,50 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ Å¡i suma priteisiama R. B. iÅ¡ L. B. (CPK 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti valstybei iÅ¡ L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)1 490 Eur žyminio mokesčio sumÄ (Å¡i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660). Priteisti R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 665,50 turėtų iÅ¡laidų, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Å i teisėjų kolegijos nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė Budžienė Dalė Burdulienė Arvydas Žibas