2023-02-22 Nr. AB-4323-3-61-3-09546-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-107-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09546-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ skundą atsakovui viešajai įstaigai „Inovacijų agentūra“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Inovacijų agentūra“ (toliau – ir atsakovas) 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr.IT01 projekte Nr. 04.3.2-LVPA-K-102-06-0033 (toliau – ir Sprendimas), o, nepanaikinus Sprendimo, sumažinti nustatytą netinkamų finansuoti išlaidų sumą.

Pareiškėjas teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – stabdyti Sprendimo vykdymą ir nustatyti draudimą atsakovui taikyti 0,03 proc. dydžio delspinigius pareiškėjui nuo Sprendimu pripažintos 49 321,31 Eur grąžintinos sumos iki bus išnagrinėta byla ir įsigalios byloje priimtas sprendimas.

Pareiškėjas teigė, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o palankus teismo sprendimas padarytos žalos neatitaisytų. Pareiškėjo veikla yra nuostolinga, o sukauptų lėšų ar didelių ateinančių laikotarpių pajamų nenumatoma. Sprendimu pripažintos sumos 49 321,31 Eur sumos pareiškėjas per 90 dienų laikotarpį sumokėti neturi galimybės, be to, ši suma yra reikšminga tolimesniam pareiškėjo veiklos vykdymui. Šios sumos sumokėjimas ar delspinigių taikymas iki teismo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo sudarytų realias kliūtis užtikrinti Elektrėnų savivaldybės gyventojams tiekti šilumą, tiekti vandenį ir tvarkyti nuotekas, vykdyti daugiabučių administravimą, tvarkyti atliekas ir teritorijas ir vykdyti kitą viešajam interesui užtikrinti būtiną veiklą. Sprendimo vykdymas sudarytų prielaidą spręsti dėl pareiškėjo nemokumo ir tolimesnės veiklos vykdymo sustabdymo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti, o prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (70 str. 1 d., 3 d.), taip pat įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia tuo, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus sustabdyta pareiškėjo veikla, pareiškėjas nebegalės atsiskaityti su tiekėjais ir darbuotojais, negalės vykdyti savo paslaugų, bus priverstas inicijuoti nemokumo procedūrą, t. y. pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindė finansinių sunkumų grėsme ir dėl to galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo motyvuojamas iš esmės tik galimu jo interesų pažeidimu, be to, pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, todėl teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

III. Pareiškėjas UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį ir taikyti skunde nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas nutartį iš esmės priėmė neįvertinęs visų pareiškėjo argumentų, taip pat svarbių kartu su pareiškėjo pateiktu prašymu nurodytų argumentų ir įrodymų teismas iš viso nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjas teigia, kad įrodė visas aplinkybes būtinas reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad pateikė teismui 2022 m. rugsėjo 30 d. balansą ir 2022 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog pareiškėjo veikla nuostolinga. 2021 metais už devynis mėnesius patirti grynieji nuostoliai – 13 917 Eur, o 2022 metais – 396 455 Eur, o sukauptų sąnaudų ir ateinančių laikotarpių pajamų nenumatoma. Sprendimu pripažintos grąžinti sumos (49 321,31 Eur) pareiškėjas per 90 dienų laikotarpį sumokėti neturi galimybės, o pati suma yra reikšminga tolimesniam pareiškėjo veiklos vykdymui. Šios sumos sumokėjimas ar delspinigių taikymas dar iki Sprendimo priėmimo ir jo įsigaliojimo sudarytų realias kliūtis užtikrinti Elektrėnų savivaldybės gyventojams tiekti šilumą, tiekti vandenį ir tvarkyti nuotekas, vykdyti daugiabučių administravimą, tvarkyti atliekas ir teritorijas ir vykdyti kitą viešajam interesui užtikrinti būtiną veiklą. Dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė.

Pareiškėjas pažymi, kad, teismui priėmus pareiškėjui nepalankų sprendimą ir jam įsigaliojus, sprendimo vykdymas galėtų būti įvykdytas realizuojant materialųjį pareiškėjo turtą (jo vertė yra 22 617 805 Eur), jeigu nebūtų pakankamai lėšų, tačiau turto realizavimas šiame etape suponuotų tai, kad toks turtas negalėtų būti atgaunamas teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą ir realizuotas turtas negalėtų būti grąžintas pareiškėjo nuosavybėn arba toks grąžinimas būtų ypač sąlyginis ir apsunkintas.

Pareiškėjas teigia, kad prašomos taikyti priemonės reikalavimui užtikrinti yra būtinos, pagrįstos ir proporcingos, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, nurodytų neigiamų pasekmių dėl turto realizavimo pašalinimas būtų neįmanomas, o pasekmių dėl gyventojų būtinųjų poreikių neužtikinimo būtų taip pat sudėtingas arba neįmanomas, nes poveikis gyventojų sveikatai būtų negrįžtamas arba sunkiai atitaisomas.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo dėl Sprendimo patiriamus finansinius nuostolius galima būtų kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu šioje administracinėje byloje ginčijamas Sprendimas būtų panaikintas. Atsakovas yra valstybės įsteigta institucija, kuri vykdo jai valstybės pavestas funkcijas, todėl nėra ir neegzistuoja jokia rizika, kad pareiškėjui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti neįmanomas arba jo įvykdymas pasunkės, taip pat, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovas akcentuoja, kad tokios pozicijos dėl materialinių nuostolių atlyginimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka tik su ta nutarties dalimi, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumą ir teisėtumą pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-81-575/2023).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012, 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020). Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019). Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Sprendimo vykdymą ir nustatyti draudimą atsakovui taikyti 0,03 proc. dydžio delspinigius pareiškėjui nuo Sprendimu pripažintos 49 321,31 Eur grąžintinos sumos iki bus išnagrinėta byla ir įsigalios byloje priimtas sprendimas. Šį prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui ir tolesnis netgi jam palankus teismo sprendimas padarytos žalos neatitaisytų. Pareiškėjas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjo veikla yra nuostolinga.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo šioje byloje priimtus nagrinėti pareiškėjo reikalavimus, pareiškėjo atskirojo skundo ir atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, skundžiamos teismo nutarties motyvus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia finansinių sunkumų grėsme ir dėl to galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011 ir kt.). Būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką galima tam tikra neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009 ir kt.). Atitinkamai aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jei pareiškėjas neįrodo, jog, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.)

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas neįrodė, jog teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas arba sudėtingas, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Turint omenyje, kad atsakovas yra valstybės institucija, galimai padaryta turtinė žala sprendimo vykdymu būtų atlyginta iš valstybės biudžeto. Įvertinus pareiškėjo pateiktus jo finansinius duomenis, akivaizdu, kad nuostolinga įmonės veikla nėra susijusi su skundžiamo sprendimo priėmimu, o ginčijama suma neturėtų lemiamos įtakos įmonės, kurios visos akcijos priklauso savivaldybei, finansinei padėčiai ar nemokumo procedūrų iniciavimui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Beata Martišienė