fba970a4-5f0a-48eb-bd92-199e7f20fff4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-1843/2012                                                                                                        Proceso Nr. 2-57-3-00694-2009-7                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 129.19 121.21 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo PoÅ¡kaus ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. A. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo S. A. ieÅ¡kinys atsakovams Z.

Z., S. M., V. Å ., J. Å ., tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, „BTA Insurance Company“ SE, V. V. dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu civilinėje byloje Nr. 2-171-479/2012. Teisėjų kolegija              n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas teismo prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. kovo 9 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ vykdomojoje byloje Nr. 0014/07/00494, pasiraÅ¡ytÄ antstolio Z.

Z. atstovės V. V. ir S. M., kuriuo buvo parduotas ieÅ¡kovui priklausantis nekilnojamasis turtas, ir taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovo nuosavybėn. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovo Z. Z. atstovė V. V. vykdė vykdomuosius dokumentus dėl 72 590,71 Lt ir 144,26 Lt skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities VMI. IeÅ¡kovas tik 2009-06-10 sužinojo apie tai, kad ieÅ¡kovui priklausantis turtas 2009-02-12 buvo parduotas iÅ¡ varžytynių. Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ ieÅ¡kovas grindė Å¡iais argumentais:

1) ieÅ¡kovas prieÅ¡ varžytynes jau buvo sumokėjęs 35 000 Lt skolai padengti, todėl antstolio atstovė negalėjo vykdyti varžytynių, tačiau nors ieÅ¡kovas 2009-02-05 kreipėsi dėl varžytynių atidėjimo, antstolio atstovė V. V. šį praÅ¡ymÄ iÅ¡sprendė tik 2009-02-12;

2) turto pardavimas pažeidžia ieškovo teisėtus interesus, nes UAB „Liturta“ atliktas turto įvertinimas yra nepagrįstas, turto vertė buvo žymiai didesnė;

3) antstolis galėjo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ieÅ¡kovui priklausančias transporto priemones;

4) vykdomojoje byloje nėra voko, kuriame būtų nurodyta perkamo turto kaina;

5) varžytynių vykdymo dokumentai patvirtina, jog varžytynių dalyvių pateikti dokumentai yra surašyti to paties asmens, dokumentai buvo klastojami;

6) turto kaina buvo sumokėta ne į atsakovo Z. Z., bet į A. Z. sÄ skaitÄ ;

7) ieškovui nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės;

8) V. V. privalėjo pasiÅ«lyti iÅ¡ieÅ¡kotojui - mokesčių administratoriui perimti neparduotÄ varžytynės turtÄ , tačiau ji to nepadarė ir tuo pažeidė įstatymo reikalavimus;

9) ieÅ¡kovui nebuvo įteiktas raginimas sumokėti skolÄ .              Atsakovas Z. Z. bei trečiasis asmuo V. V. nurodė, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas ir atmestinas, nes ieÅ¡kovui buvo tinkamai praneÅ¡ta apie vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir jis galėjo ginti savo teises, trečiasis asmuo V. V. varžytynes vykdė nepažeidžiant galiojančių norminių aktų reikalavimų ir nėra pagrindo varžytynių aktÄ pripažinti negaliojančiu.             Atsakovai S. M., V.

Å . ir J. Å . prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodydami, kad atsakovai V. Å . ir J. Å . teisėtai įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ .             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė                          Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.             Teismas dėl ieÅ¡kovo argumentų nurodė:             1) antstolio atstovė V.

V., nagrinėdama ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl varžytynių atidėjimo, įstatymo nepažeidė, nes, nors ieÅ¡kovas ½ dalį skolos sumokėjo iki varžytynių, tačiau 2009-02-12, tai yra varžytynių dienÄ , 37 496 Lt skolos nebuvo sumokėta. IeÅ¡kovo 2009-02-05 praÅ¡ymo atidėti varžytynes turinys patvirtina, kad ieÅ¡kovas negalėjo skolos sumokėti iki varžytynių dienos, praÅ¡ymas atidėti vykdymo veiksmus iki 2009-04-05 įrodo ieÅ¡kovo tikslÄ užtęsti iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ .

Nors antstolio atstovė šį praÅ¡ymÄ iÅ¡sprendė tik 2009-02-12, tačiau įstatymo ji nepažeidė, nes įstatyme praÅ¡ymų iÅ¡sprendimo terminai nėra nustatyti. Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pripažįsta, kad 2009-02-12 patvarkymas jam buvo įteiktas 2009-02-18, ieÅ¡kovas Å¡io patvarkymo neapskundė teismui įstatymo nustatyta tvarka, nors tai padaryti ieÅ¡kovas galėjo iki varžytynių akto patvirtinimo 2009-04-03. 2009-02-12 patvarkymo ieÅ¡kovas neprašė pripažinti negaliojančiu ir Å¡ios bylos nagrinėjimo metu.

2) antstolio atstovė teisėtai 2008-06-06 paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. IeÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, kad UAB „Liturta“ atliktas turto vertės nustatymas - 496 000 Lt neatitiko norminių aktų reikalavimų ar realios rinkos vertės. Kad UAB „Liturta“ įvertinimas atitiko rinkos kainÄ patvirtina ir tai, kad pirmosios ginčo turto varžytynės neįvyko, nes neatvyko nė vienas pirkėjas. Be to, garso įraÅ¡o stenogramos duomenys patvirtina, jog 2008-10-07 ieÅ¡kovui buvo įteiktas UAB „Liturta“ aktas dėl ginčo turto vertės nustatymo, tačiau ieÅ¡kovas Å¡io įvertinimo iki varžytynių neapskundė įstatymo nustatyta tvarka, taigi, laikytina, kad ieÅ¡kovas sutiko su UAB „Liturta“ atliktu įvertinimu ir ieÅ¡kovo teisės nebuvo pažeistos.3) antstoliui buvo pateikti duomenys apie ieÅ¡kovui priklausančias transporto priemones ir antstolio atstovė konstatavo, jog transporto priemonės yra mažavertės ir jas parduodant skolos iÅ¡ieÅ¡koti nėra galimybės, taigi, iÅ¡ieÅ¡kojimas teisėtai buvo nukreiptas į ieÅ¡kovui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .4) vokai su varžytynių dalyvių pasiÅ«lymais yra vykdomojoje byloje.

Dalyvių registracijos žurnalÄ atsakovas Z. Z. pateikė. Ta aplinkybė, kad atsakovas S. M. pasirašė varžytynių protokolÄ , nors varžytynėse ir nedalyvavo, neįrodo įstatymo pažeidimo. Taigi, nėra įrodytas varžytynių procedÅ«rų pažeidimas.5) ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl dokumentų suklastojimo yra neįrodytos, nes ikiteisminio tyrimo bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovo nurodyti dokumentų klastojimo faktai buvo tiriami baudžiamojoje byloje, tačiau Å¡ie faktai nepasitvirtino.6) byloje nėra ginčo dėl to, kad varžytynėse nurodyta turto kaina yra sumokėta atsakovo S. M. lėšomis.

Ta aplinkybė, kad per klaidÄ dalis lėšų - 48 000 Lt buvo sumokėta į antstolio A. Z. sÄ skaitÄ , neįrodo varžytynių procedÅ«rų pažeidimo.7) negalima sutikti su ieÅ¡kovo nuostatomis, jog jis negalėjo pasinaudoti procesinėmis teisėmis, nes ieÅ¡kovui 2008-10-07 buvo įteiktas raÅ¡tas su jo procesinėmis teisėmis, ieÅ¡kovui trečiasis asmuo V. V. iÅ¡aiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas turi teisę pasinaudoti advokato pagalba ir pasiÅ«lė nedelsiant tai padaryti. 8) vykdomosios bylos medžiaga patvirtina tai, kad antstolio atstovė vykdė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tik trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities VMI.

Taigi, Klaipėdos apskrities VMI turėjo teisę perimti pirmosiose varžytynėse neparduotÄ turtÄ . Akivaizdu yra tai, kad trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities VMI nepareiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų dėl įvykdytų turto varžytynių, nes iÅ¡ ieÅ¡kovo turto iÅ¡ieÅ¡kota skolos suma yra pervesta trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities VMI. Taigi, nors trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities VMI nebuvo tinkamai praneÅ¡ta dėl teisės perimti varžytynėse neparduotÄ turtÄ , tačiau dėl to Klaipėdos apskrities VMI neprieÅ¡tarauja ir nėra pagrindo pripažinti varžytynių aktÄ negaliojančiu.

9) LR Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio nuostatos patvirtina, jog mokesčių administratoriui nesiunčiant raginimo, sprendimas turi būti įvykdomas per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities VMI raginimo ieškovui nesiuntė. Antstolis neprivalėjo raginimo įteikti ieškovui ir teisėtai pradėjo vykdymo veiksmus (LR CPK 661 str. 1 d.). Be to, antstolio surašytas raginimas buvo įteiktas ieškovui 2008-10-07 kartu su kitais vykdomosios bylos dokumentais.

IeÅ¡kovas nuo 2008-10-07 iki 2009-02-12 turėjo pakankamai laiko ginti savo teises. Kadangi ieÅ¡kovas to nepadarė, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo procesinės teisės vykdymo procese nebuvo pažeistos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas S. A. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimÄ , bylÄ sustabdyti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo iki baudžiamosios bylos, kurioje V.

V. kaltinama padariusi veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡nagrinėjimo, todėl byla stabdytina apeliacinės instancijos teisme. Prie bylos prijungtame kaltinamajame akte V. V. įtariama tuo, jog ji, bÅ«dama valstybės įgaliotu asmeniu, vykdydama skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Klaipėdos apskrities VMI iÅ¡duotus sprendimus iÅ¡ieÅ¡koti 72 734,97 Lt skolÄ iÅ¡ S. A., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to S. A. bei valstybė patyrė didelės žalos. Civilinėje byloje reiÅ¡kiamo reikalavimo patenkinimas susijęs su iÅ¡keltos baudžiamosios bylos nagrinėjimu.

Teismas, nestabdęs bylos nagrinėjimo, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ priėmė sprendimÄ , prieÅ¡taraujantį kaltinamojoje iÅ¡vadoje nurodytiems duomenims.Turtas buvo parduotas iÅ¡ varžytynių, nepasibaigus ginčams tarp apelianto ir Klaipėdos apskrities VMI dėl paskirtos baudos ir delspinigių dydžio. Galutinis sprendimas dėl Å¡io ginčo buvo priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-06 nutartimi, apeliantui paskirtas baudas sumažinus. Kol ginčas nebuvo pasibaigęs, priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas negalėjo bÅ«ti vykdomas.

IÅ¡ieÅ¡kotojas, pateikęs vykdomÄ jį dokumentÄ , privalėjo praneÅ¡ti antstolei apie vykstančius teisminius ginčus ir, vadovaujantis CPK 626 straipsniu, vykdomoji byla turėjo bÅ«ti sustabdyta. Apeliantui atvykus į antstolių kontorÄ 2009 m. vasario 5 d. ir informavus apie tebesitęsiančius ginčus, į tai nebuvo sureaguota. Pardavus turtÄ , kol dėl paskirtos baudos dar nebuvo pasibaigę ginčai, iÅ¡ieÅ¡kotojui buvo sumokėta per didelė suma, nes vėliau baudos dydis buvo sumažintas. Apeliantas nebuvo informuotas apie atliekamus vykdymo veiksmus.

Turto vertintojo nustatyta turto vertė yra akivaizdžiai per maža, vertinimas atliktas neobjektyviai, nes turtas buvo įvertintas, nepatekus į vidų. Kadangi apeliantas nebuvo supažindintas su turto vertinimu, nors antstolis turi pareigÄ nustatyti varžomo turto realiÄ vidutinę rinkos kainÄ ir suteikti galimybę proceso dalyviams iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, negalėjo laiku pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimų. V. V. iÅ¡siuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui tvirtinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , vykdomojoje byloje neįdėjusi apelianto 2009-02-05 praÅ¡ymo atidėti varžytynes, 2009-01-13 ir 2009-02-03 mokėjimų pavedimų, patvirtinančių, kad iÅ¡ieÅ¡kotojui sumokėta 35 000 Lt, 2009-01-05 pasiÅ«lymo iÅ¡ieÅ¡kotojui pasiimti turtÄ , 2009-01-06 ir 2009-01-07 dokumentų apie skelbimÄ dėl antrųjų varžytynių ir 2009-03-13 VMI sprendimo, kuriuo iÅ¡ieÅ¡kotojas sutiko panaikinti turto areÅ¡tÄ , turint tikslÄ pasiskolinti pinigų likusiai sumai sumokėti.

Kaltinamojoje iÅ¡vadoje nurodyta, jog teisėjas V. P. pasisakė, kad vykdomojoje byloje esant nurodytiems dokumentams, jis turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto nebÅ«tų tvirtinęs.Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių procedÅ«ros neteisėtumÄ patvirtina visuma aplinkybių: neįvykus pirmosioms varžytynėms, antstolė nepasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui perimti turto, antstolė paskelbė antrÄ sias varžytynes, neatlikusi CPK 719-721 straipsniuose nurodytų procedÅ«rų, dalį veiksmų, kuriuos turėjo atlikti antstolis Z.

Z. arba antstolė V. V., atliko antstolis A. Z.. Teismas neanalizavo aplinkybių, kurios patvirtina, kad antrosios varžytynės buvo vykdomos, antstolei susitarus su pirkėjais M. A. ir S. M.; Å¡ios aplinkybės yra tiriamos baudžiamojoje byloje. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Z. Z. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ apelianto atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir prijungti papildomus įrodymus.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas neįrodė nei vieno CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktui naikinti, antstolis vykdymo procesÄ atliko, laikydamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos ir CPK nuostatų. Atmestini apelianto argumentai dėl per mažos parduoto turto kainos. Nekilnojamasis turtas buvo įkainotas du kartus: 2008-01-31 UAB „Verslavita“ nustatė, kad turto rinkos vertė svyruoja nuo 440 000 Lt iki 520 000 Lt, o 2008-06-25 UAB „Liturta“ nustatė, kad turto rinkos vertė – 474 000 Lt.

Tiek patvarkymai dėl turto vertinimo, tiek aktas ir pažyma apeliantui buvo įteikti 2008-10-07, tačiau apeliantas dėl nustatytos turto kainos nei skundų, nei prieÅ¡taravimų nepateikė. Nagrinėjamoje byloje apeliantas taip pat nepateikė įrodymų dėl kitos ginčo turto rinkos vertės, paneigiančius byloje esančius įrodymus.Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas nebuvo informuotas apie atliekamus vykdymo veiksmus. Pirma, kadangi CPK 602 straipsnio 1 dalyje skolininko neinformavimas apie vykdomÄ priverstinį turto pardavimÄ nenurodytas kaip turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas, byloje neanalizuotini argumentai, susiję su CPK 706 straipsnio nuostatų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011).

Antra, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apelianto argumentai apie jam neįteiktus procesinius dokumentus ir nežinojimÄ apie vykdomÄ jÄ bylÄ yra melagingi: vykdomosios bylos medžiaga nuo 2007-12-07 siunčiama apelianto gyvenamosios vietos adresu; apeliantas 2008-10-07 gavo 2007-08-21 ir 2007-11-30 raginimus įvykdyti sprendimÄ , 2007-08-21 praneÅ¡imÄ dėl turto areÅ¡to, 2007-08-21 turto areÅ¡to aktÄ , 2007-12-05 patvarkymÄ dėl areÅ¡tuoto turto įkainojimo, 2008-01-31 apžiÅ«rėjimo ir preliminarios vertės nustatymo aktÄ , 2008-02-11 patvarkymÄ dėl turto vertės nustatymo, 2008-06-06 patvarkymÄ dėl areÅ¡tuoto turto įkainojimo, 2008-10-03 lydraÅ¡tį su 2008-06-16 turto vertės nustatymo aktu (tai patvirtina 2008-10-07 raÅ¡tas ir vaizdo medžiaga bei garso įraÅ¡o stenograma).

Vykdomojoje byloje priimtų patvarkymų apeliantas neskundė. Trečia, apeliantas ilgÄ laikÄ slapstėsi, vengė priimti procesinius dokumentus, jam buvo paskelbta paieÅ¡ka, todėl laikytina, kad pats apeliantas nevykdė pareigos bÅ«ti aktyviam ir bendradarbiauti.Apelianto teiginiai, kad jis iki varžytynių pradžios sumokėjo iÅ¡ieÅ¡kotojui 35 000 Lt, yra nepagrįsti. Å iÄ sumÄ Ä¯ antstolio depozitinę sÄ skaitÄ sumokėjo V. A., mokėjimo pavedime nurodydama, kad tai paskola S. A.. Kadangi V. A. taip pat buvo iÅ¡ieÅ¡kotoja, nebuvo aiÅ¡ku, kam skirtos lėšos, nurodymo dėl lėšų paskirstymo V.

A. nepateikė. Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo V. A. pervestas sumas įskaityti konkrečioje vykdomojoje byloje kaip apelianto įsiskolinimo VMI dengimÄ . Kita vertus, pagal CPK 704 straipsnio 2 dalį, varžytynės atÅ¡aukiamos tik tuomet, jei į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ sumokama ne mažesnė suma kaip turto areÅ¡to akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, tačiau kurios užtenka visiÅ¡kai padengti įsiskolinimams ir vykdymo iÅ¡laidoms. Å iuo atveju apelianto nesumokėta suma vykdomosiose bylose Nr. 0014/02/02821 dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo V.

A. naudai ir Nr. 0014/07/00494 bei Nr. 0014/07/00737 dėl mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VMI, naudai, sudarė 97 649,50 Lt, todėl dalinis 35 000 Lt įmokėjimas neturėjo įtakos varžytynių procesui.Atmestini apelianto argumentai, kad atsakovas neteisėtai pradėjo priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nes nebuvo pasibaigę ginčai tarp apelianto ir VMI. Varžytynių dienÄ ir turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto tvirtinimo dienÄ atsakovas neturėjo jokių duomenų, sudarančių pagrindÄ nutraukti ar užbaigti vykdomÄ jÄ bylÄ .

Sprendimas sustabdyti sprendimo iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ vykdymÄ buvo priimtas 2009-05-11, jau užbaigus vykdomÄ jÄ bylÄ .Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad iÅ¡ieÅ¡kotojui nebuvo teiktas pasiÅ«lymas priimti turtÄ . Pirma, CPK 602 straipsnio 1 pasiÅ«lymo nepateikimas nenurodytas kaip turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas. Be to, vykdomojoje byloje esantis 2009-01-05 pasiÅ«lymas pasiimti turtÄ patvirtina, kad pasiÅ«lymas buvo parengtas ir teiktas iÅ¡ieÅ¡kotojui.

Kita vertus, LR Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnis nustato, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas – valstybė negali paimti iÅ¡ varžytynių neparduotÄ turtÄ , nes valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos ir asignavimai gali bÅ«ti tik piniginės lėšos, todėl pasiÅ«lymo teikimas iÅ¡ieÅ¡kotojui Å¡iuo atveju yra tik formalus veiksmas, negalintis sukelti teisinių padarinių.Atmestinas apelianto praÅ¡ymas sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V.

V. baudžiamosios atsakomybės klausimas nėra susijęs su nagrinėjama civiline byla. Priimant sprendimÄ dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, neturi įtakos faktas, ar atsakovui pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, o vertintina, ar yra įvykusios CPK 602 straipsnyje numatytos aplinkybės.Apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi teisėjo V. P. parodymais, nurodytais 2011-05-27 kaltinamajame akte. Pirma, prejudicinę galiÄ turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai.

Antra, V. P. nagrinėjamoje byloje nebuvo apklaustas kaip liudytojas. Trečia, apelianto nurodomi kaip kartu su vykdomÄ ja byla nebuvę pateikti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktui tvirtinti dokumentai: 2009-01-13 nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, 2009-02-03 mokėjimo nurodymas Nr. 589083, 2009-02-19 nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, 2009-03-13 Klaipėdos AVMI sprendimas panaikinti turto areÅ¡tÄ Nr. 12.-13-2760 buvo gauti tik 2009-06-29, taigi, nebuvo galimybių Å¡ių dokumentų pateikti teismui 2009-03-10. 2009-01-05 pasiÅ«lymas pasiimti turtÄ Nr. 0014/07/00494 yra 142-143 vykdomosios bylos lapai, o 2009-02-05 S. A. praÅ¡ymas dėl varžytynių atidėjimo – 155 vykdomosios bylos lapas.

Atsakovas praÅ¡o prijungti prie bylos naujus raÅ¡ytinius įrodymus: 2009-01-05 pasiÅ«lymas pasiimti turtÄ paneigia apelianto įrodinėjamas aplinkybes, kad tokio pasiÅ«lymo nebuvo, 2009-01-26 ir 2009-02-12 atsakovo patvarkymai vykdomojoje byloje Nr. 0014/02/02821 patvirtina aplinkybę, kad atsakovas sprendė V. A. pervestų lėšų paskirstymo klausimÄ , nurodydamas jai paaiÅ¡kinti atliktų įmokų paskirtį. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai V. Å . ir J. Å . praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atmestinas apelianto praÅ¡ymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ . Toks praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti argumentuotas, be to, CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas privalomas bylos sustabdymo pagrindas teismo turi bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turės reikÅ¡mės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nustatinėjamos teismo. Atsakovai laikytini sÄ Å¾iningais turto įgijėjais. Perkant turtÄ , atsakovai pasidomėjo, ar daiktas nėra įkeistas, ar nėra jokių suvaržymų, ar daiktas tikrai nuosavybės teise priklauso S. M..

Su apeliantu atsakovams nepavykdavo susisiekti, atvykus apžiÅ«rėti įsigyjamo turto ir vėliau, apelianto nepavykdavo rasti, todėl jam buvo siunčiami laiÅ¡kai, paliekami praneÅ¡imai dėl iÅ¡sikraustymo. Apeliantas netinkamai vykdė jo, kaip skolininko, pareigÄ padėti teismo antstoliui greitai ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimÄ , rÅ«pintis kiek įmanoma greitesniu vykdomosios bylos įvykdymu ir užkirsti keliÄ mėginimams vilkinti procesÄ . Apeliantas, manydamas, kad galimai buvo pažeistos jo teisės vykdymo procese, galėjo kreiptis į teismÄ dėl antstolio veiksmų, tačiau to nepadarė.Atmestini apelianto argumentai, kad jam nebuvo įteiktas raginimas sumokėti skolÄ . 2007 metais galiojusio Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 2 dalis numatė, kad teisė iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ Ä¯gyjama po 20 dienų po Å¡io straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino, jei raginimas geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nesiunčiamas.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. gegužės 21 d. gautas apelianto S. A. paaiÅ¡kinimas dėl atsakovo Z. Z. pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , prie kurio pridėta 2009-01-20 V. A. praÅ¡ymo antstoliui Z. Z. kopija. Apeliantas nurodo, kad atsakovas, praÅ¡ydamas prijungti prie bylos naujus įrodymus, kuriais nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nesirėmė, juos klaidingai aiÅ¡kina. FaktÄ , kad tvirtinant turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ prie vykdomosios bylos nebuvo pridėti dokumentai, turėję įtakos teisėjui V.

P. priimant sprendimÄ dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto tvirtinimo, patvirtina teisėjo parodymai. Akivaizdu, kad teisėjui buvo pateikta vykdomoji byla su pakeistais lapais. 2009-01-05 pasiÅ«lymas pasiimti turtÄ buvo įdėtas į bylÄ , jau patvirtinus turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , o apelianto nurodyti ir praÅ¡omi prijungti prie bylos patvarkymai pridėti ne ginčijamoje vykdomojoje byloje, o iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomojoje byloje. Vykdomoji byla dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo V.

A. praÅ¡ymu galėjo bÅ«ti atnaujinta tik nuo 2009-01-20, jai paraÅ¡ius pareiÅ¡kimÄ , o iki tol iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomojoje byloje įsiskolinimo nebuvo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Dėl pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ .             Bylos sustabdymas tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui.

Byla gali bÅ«ti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 1623 straipsnis). CPK 163 straipsnis reglamentuoja privalomuosius bylos sustabdymo pagrindus, tarp kurių numatytas ir bylos sustabdymas kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka (aptariamos straipsnio 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sustabdyti civilinę bylÄ nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.).

Be to, negalėjimas iÅ¡nagrinėti civilinės bylos, kol nebus iÅ¡nagrinėta kita byla, reiÅ¡kia, kad teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; 2012 m. rugpjūčio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012,kt.).

Å ios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto teisėtumas; teismas varžytynių akto teisėtumo klausimÄ sprendžia vadovaudamasis CPK 602 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifikÄ , turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas teismo sprendimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011).

Tai reiÅ¡kia, jog tik faktinės aplinkybės, tiesiogiai įvardijamos CPK 602 straipsnyje, gali bÅ«ti pagrindu pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , vadinasi, sprendžiant, ar yra teisinis pagrindas sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ dėl kitos bylos, Å¡iuo atveju- nagrinėjamos baudžiamÄ ja tvarka- aktualu tai, ar baudžiamojoje byloje yra nagrinėjamos kokios nors faktinės aplinkybės, kurias CPK 602 straipsnis įvardija kaip pagrindÄ pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ .

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas 2009 m. kovo 9 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas (pačios varžytynės įvyko vasario 12 d.). CPK 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Taigi sprendžiant 2009 m. vasario 12 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto teisėtumo klausimÄ , taikytinos vykdymo procesÄ reglamentuojančios CPK normos, galiojusios vykdymo veiksmų atlikimo metu, t. y. 2009 m. vasario 12 d.CPK 602 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) nurodyta, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu:

1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas;

2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse;

3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių proceso arba buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina;

4) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas;

5) jeigu buvo pažeista šio Kodekso 715 straipsnyje numatyta skolininko teisė;

6) jeigu turtas parduotas už kainÄ , mažesnę, negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta Å¡io Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu (2 t., 51-55 b.l), antstolio Z. Z. atstovė V. V. įtariama Å¡ių veiksmų atlikimu:

1) paskelbusi turto varžytynes neįvykusiomis, surašė pasiÅ«lymÄ iÅ¡ieÅ¡kotojams pasiimti turtÄ , tačiau jo tyčia neiÅ¡siuntė paÅ¡tu, o taip pat neįteikė į rankas nė vienam adresatui;

2) po to, kai V. A. pervedė į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ 35 000 Lt S. A. įsiskolinimui padengti, t.y. skolininkui savanoriÅ¡kai padengus dalį iÅ¡ieÅ¡komos sumos, per teisės aktais nustatytÄ terminÄ (14 dienų) nepervedė Å¡ių lėšų iÅ¡ieÅ¡kotojui, o toliau juos laikė antstolio depozitinėje sÄ skaitoje; 3) 2009-03-10 iÅ¡siuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ patvirtinti, pridėdama vykdomÄ ja bylÄ , tačiau su vykdomÄ ja byla nepateikė turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto tvirtinimui turėjusių įtakÄ dokumentų (nurodymų pervesti įmokėtus pinigus, 2009-02-05 S. A. praÅ¡ymo dėl varžytynių atidėjimo, 2009-03-13 Klaipėdos apskrities VMI sprendimo panaikinti turto areÅ¡tÄ ).

Nei vienas iÅ¡ kaltinamajame akte įvardijamų faktinių veiksmų, kurių atlikimu įtariama V. V., t.y. nei vienas iÅ¡ veiksmų, dėl kurių yra sprendžiama baudžiamojoje byloje, pagal varžytynių metu galiojusios CPK 602 straipsnio redakcijos nuostatas nesudarytų pagrindo pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla, kurioje V.

V. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ apeliacine tvarka dėl tų pačių aplinkybių (baudžiamosios bylos nagrinėjimo). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas konkrečiai neįvardija aplinkybių, kurios lemtų jo minimoje baudžiamojoje byloje nustatytų faktų įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ praÅ¡omai stabdyti bylai (CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės apsiribojama abstraktaus pobÅ«džio argumentu, jog civilinėje byloje reiÅ¡kiamo reikalavimo patenkinimas susijęs su iÅ¡keltos baudžiamosios bylos nagrinėjimu.

Tačiau faktinis teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas ryÅ¡ys tarp nagrinėjamų baudžiamosios bei civilinės bylos nėra nurodomas, todėl apeliacinio skundo argumentas susisijęs su teismo pareiga sustabdyti bylos nagrinėjimÄ CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl mokestinio ginčo įtakos varžytynių teisėtumui             Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad turtas buvo parduotas iÅ¡ varžytynių, nepasibaigus ginčams tarp apelianto ir Klaipėdos apskrities VMI dėl paskirtos baudos ir delspinigių dydžio.

Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, S. A. skundas, kuriuo buvo praÅ¡oma panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007-04-27 sprendimÄ Nr. 68-58 ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006-12-21 sprendimÄ Nr. 21.61-08-G11/19, kuriuo patvirtintas 2006-11-10 patikrinimo aktas Nr. 8.1-06-26-15-G10, Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2009 m. kovo 20 d., t.y. jau po varžytynių, kurios, minėta, įvyko 2009 m. vasario 12 d., o turto paradavimo iÅ¡ varžytynių aktas, pirkėjui sumokėjus visÄ kainÄ , buvo suraÅ¡ytas kovo 9 d..

Skundo padavimas teismui, pasibaigus varžytynėms, niekaip negali lemti varžytynių neteisėtumo. Todėl aplinkybė, kad teismo sprendimu buvo sumažintos S. A. taikytos turtinio pobÅ«džio sankcijos (pažymėtina, jog sumažinimas, atsižvelgiant į iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ , nėra esminis- 7338 Lt sumai), Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga (Remiamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1430-624/2009, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys).

Apeliantas skunde nurodo, jog 2009 m. vasario 5 d. atvykęs į antstolių kontorÄ informavo apie tebesitęsiančius ginčus, tačiau viena vertus, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtina jo nurodomÄ aplinkybę, kad varžytynių metu buvo nagrinėjamas koks nors ginčas, susijęs su vykdomu iÅ¡ieÅ¡kojimu, antra vertus, nepateikė įrodymų ir apie tai, kad pateikė tokio turinio informacijÄ antstoliui (jo atstovei), jei tokie ginčai kurioje nors institucijoje (ne teisme) buvo nagrinėjami (CPK 178 str.).

Pastebėtina, jog 2009-02-05 S. A. antstoliui pateikė praÅ¡ymÄ raÅ¡tu atidėti varžytynes, motyvuodamas šį praÅ¡ymÄ tuo, jog reikalingas laikas surinkti skolos sumai (155 vykd.b.l.), tačiau Å¡iame praÅ¡yme nėra nurodoma apie kokius nors vykstančius ginčus dėl skolos (dydžio ar jos pagrįstumo). Apelianto pozicija, esÄ jis tokiÄ svarbiÄ informacijÄ , jog tebevyksta ginčai dėl skolos dydžio, pateikė žodžiu, kai tÄ pačiÄ dienÄ antstoliui rašė praÅ¡ymÄ atidėti varžytynes dėl kitų priežasčių, kelia pagrįstų abejonių, kadangi bet kuris vidutiniÅ¡kai apdairus, rÅ«pestingas bei sÄ Å¾iningas asmuo informacijÄ , galinčiÄ turėti įtakos vykdymo veiksmams (jų atlikimui ar sustabdymui/ atidėjimui), pateiktų bÅ«tent raÅ¡tu, kartu su kita tuo metu pateikiama informacija ar reiÅ¡kiamais praÅ¡ymais.

             Dėl apelianto informavimo apie atliekamus vykdymo veiksmus.                           Apeliantas skunde nurodo, esÄ jis nebuvo informuotas apie atliekamus vykdymo veiksmus.Vykdomosios bylos medžiaga paneigia šį apelianto argumentÄ . Klaipėdos apskrities VMI virÅ¡ininko sprendime iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ nurodytas S. A. adresas (duomenys neskelbtini) (2 vykd.b.l.); tokia S. A. gyvenamoji vieta buvo deklaruota ir gyventojų registre (39 vykd.b.l) Nuo 2007-12-07 dokumentai apie vykdymo veiksmus apeliantui buvo siunčiami tiek deklaruotos jo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tiek jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto adresu ((duomenys neskelbtini)) (42-45, 57, 60-64,67-87 ir kt. vykd.b.l).

Nors S. A., atlikus jo paieÅ¡kÄ , 2008-09-15 informavo Klaipėdos VPK, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (119- 121 vykd.b.l.), tiek iki paieÅ¡kos atlikimo, tiek vėliau Å¡iuo adresu siųsti dokumentai apie atliekamus vykdymo veiksmus grįždavo neįteikti (jeigu buvo siunčiami registruotu paÅ¡tu). Apeliantui 2008-10-07 asmeniÅ¡kai buvo įteikti 2007-08-21 ir 2007-11-30 raginimai įvykdyti sprendimÄ , 2007-08-21 praneÅ¡imas dėl turto areÅ¡to, 2007-08-21 turto areÅ¡to aktas, 2007-12-05 patvarkymas dėl areÅ¡tuoto turto įkainojimo, 2008-01-31 apžiÅ«rėjimo ir preliminarios vertės nustatymo aktas, 2008-02-11 patvarkymas dėl turto vertės nustatymo, 2008-06-06 patvarkymas dėl areÅ¡tuoto turto įkainojimo, 2008-10-03 lydraÅ¡tis su 2008-06-16 turto vertės nustatymo aktu.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ne tik antstolio atstovės suraÅ¡ytas raÅ¡tas dėl procesinių dokumentų pakartotinio įteikimo (126 vykd.b.l.), bet ir byloje esanti vaizdo medžiaga bei garso įraÅ¡o stenograma (3 t., 118-142 b.l.). Taigi, S. A. asmeniÅ¡kai buvo informuotas apie visus vykdymo veiksmus, kurie buvo atlikti iki 2008-10-07. Vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusi CPK 604 str. redakcija numatė, jog procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laiÅ¡ku vykdymo proceso dalyviams Å¡io Kodekso VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo iÅ¡siuntimo dienos.

Tai reiÅ¡kia, jog visi antstolio siųsti patvarkymai apelianto gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) laikomi jam įteiktais praėjus įstatyme nustatytam terminui po jų iÅ¡siuntimo, nepriklausomai nuo to, jog jie grÄ Å¾inti antstoliui su žyma apie neįteikimÄ .              Kadangi nėra pagrindo pripažinti, jog vykdomojoje byloje buvo pažeista skolininko informavimo apie atliekamus vykdymo veiksmus tvarka, teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl Å¡ių aplinkybių įtakos varžytynių teisėtumui, pažymėdama tik tai, jog atsakovo (antstolio Z.

Z.) atsiliepime į apeliacinį skundÄ , remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011, pagrįstai nurodoma, jog CPK 602 straipsnio 1 dalyje skolininko neinformavimas apie vykdomÄ priverstinį turto pardavimÄ nenumatytas kaip turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas.              Dėl varžytynėse parduoto turto vertės nustatymo              Remiantis varžytynių metu galiojusios CPK 602 straipsnio redakcijos (2002-02-28 įstatymo Nr. IX-743 redakcija) 6 punktu, turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainÄ , mažesnę negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta Å¡io kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Apeliantas skunde nurodo, kad turto vertintojo nustatyta turto vertė yra akivaizdžiai per maža, vertinimas atliktas neobjektyviai, nes turtas buvo įvertintas, nepatekus į vidų. Apeliantas nebuvo supažindintas su turto vertinimu, todėl negalėjo laiku pareikšti prieštaravimų dėl turto vertės.             Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiÅ¡kia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių iÅ¡ieÅ¡kotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.             CPK 681 straipsnyje nustatytose areÅ¡tuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas bÅ«tų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimÄ bei areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 straipsnio 12, 13 dalių nuostatas rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduotas turtas vertinimo dienÄ , sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtÄ parduoti ir norinčių turtÄ pirkti asmenų po Å¡io turto tinkamo pateikimo į rinkÄ , jeigu abi sandorio Å¡alys veiktų dalykiÅ¡kai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų.

Taigi pagal įstatymÄ vykdymo procese areÅ¡tuotas turtas turi bÅ«ti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas prieÅ¡tarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areÅ¡tuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iÅ¡ varžytynių turto proceso stadija.

Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kuriÄ vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso Å¡alys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Ä®statymas antstoliui nustato pareigÄ ir suteikia galimybių taip įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ , kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

             Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2007-08-21 ieÅ¡kovui priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais vidutinė rinkos vertė buvo nurodyta 18909 Lt (14-18 vykd.b.l.), o žemės sklypo indeksuota vertė- 19 029 Lt (19-21 vykd.b.l.). Taigi, remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, nekilnojamojo turto vertė turto areÅ¡to diernÄ buvo 37 938 Lt. Pažymėtina, kad 2007 m. rugpjūčio 21 d. antstolio Z. Z. atstovė V. V., areÅ¡tuodama ginčo turtÄ (gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius bei žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini)), turto areÅ¡to akte areÅ¡tuojamo turto vertės nenurodė, pažymėdama, kad ji bus nustatyta apžiÅ«rėjus turtÄ (35-37 vykd.b.l.). 2007-12-05 patvarkyme dėl areÅ¡tuoto turto apžiÅ«ros (vykd.b.l.

42) antstolio atstovė nutarė areÅ¡tuoto turto vertei nustatyti skirti turto vertinimÄ ; Å¡is patvarkymas motyvuojamas CPK 681 str. 1 d. 682 str. 1 d. nuostatomis ir aplinkybe, kad areÅ¡to metu antstoliui kilo abejonių dėl areÅ¡tuoto turto vertės. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡is patvarkymas apeliantui S. A. 2007-12-07 registruotu paÅ¡tu buvo iÅ¡siųstas tiek jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tiek faktinės jo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) (vykd.b.l. 42-45), todėl, remiantis jau anksčiau minėtomis CPK 604 str. nuostatomis laikomas įteiktu S. A., praėjus penkioms dienoms nuo iÅ¡siuntimo dienos (t.y. 2007-12-13).

UAB ,,Verslavita“, atlikusi turto vertinimÄ , nustatė, kad vertinamo turto (gyvenamojo namo su žemės sklypu ir priklausiniais) rinkos vertė vertinimo dienÄ svyruoja nuo 440 000 Lt iki 520 000 Lt. Vertinimo akte nurodyta aplinkybė, kad turtas buvo apžiÅ«rėtas iÅ¡ iÅ¡orės, nes į vidų patekti vertintojui galimybė nebuvo suteikta. 2008-02-11 patvarkyme dėl turto vertės nustatymo, vadovaudamasi CPK 681 str. 4 d., antstolio atstovė nutarė nustatyti areÅ¡tuojamo turto vertę 520 000 Lt, t.y. turto vertinimo akte nurodytÄ maksimaliÄ vertę (57 vykd.b.l.).

Å is patvarkymas su priedu- turto vertės nustatymo akto kopija apeliantui taip pat buvo iÅ¡siųsti registruotu paÅ¡tu abiems antstoliui žinomais adresais (57-64 vykd.b.l.), taigi, laikomas įteiktu S. A. 2008-02-19 (CPK 604 str.). 2008-06-06 patvarkymu antstolio Z. Z. atstovė V. V., įvertinusi aplinkybę, jog UAB ,,Verslavita“ atliktas vertinimas yra preliminarus, neatitinkantis LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyto vertinimo dokumentų turinio, vėlgi vadovaudamasi CPK 681 str. 1 d. (AreÅ¡tuodamas skolininko turtÄ , antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimÄ bei į areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones.

Jeigu skolininkas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas prieÅ¡tarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę), paskyrė ekspertizę areÅ¡tuoto turto vertei nustatyti, vėlgi iÅ¡siųsdama šį patvarkymÄ apeliantui registruotu patu abiem turimais vykdomojoje byloje adresais (74-87 vykd.b.l.). Pastebėtina, jog Å¡iÄ ekspertizę antstolio atstovė skyrė savo iniciatyva, nes vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas ar skolininkas bÅ«tų prieÅ¡taravę UAB ,,Verslavita“ preliminariajame vertinime nustatytai turto vertei, taigi, antstolio atstovė įvykdė įstatymo reikalavimÄ , paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, nepaisant to, jog vykdymo proceso Å¡alys neginčijo turto vertės bei nereiÅ¡kė dėl jos prieÅ¡taravimų.

UAB ,,Liturta“ atlikto turto vertės nustatymo ataskaitoje (90-112 vykd.b.l.) nustatyta turto vertė 496 000 Lt. Minėta, jog iÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymu vykdomojoje byloje atlikus skolininko S. A. paieÅ¡kÄ , jam asmeniÅ¡kai buvo įteikti visi reikÅ¡mingi vykdomosios bylos dokumentai, tarp jų ir 2008-06-16 Turto vertės nustatymo akto Nr L08/06-68-B kopija (126 vykd.b.l. l.; 3 t., 118-142 b.l.). Ä®vertinant Å¡ias aplinkybes, pripažįstami visiÅ¡kai nepagrįstais apelianto argumentai, kad jam nebuvo praneÅ¡ta apie turto vertinimÄ , neįteikti turto vertę nustatantys dokumentai ir jis dėl to esÄ negalėjęs pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimų dėl turto vertės. Remiantis CPK 681 str. 3 d. redakcija, galiojusia vykdymo veiksmų atlikimo metu (2002-02-28 įstatymo Nr. IX-743 redakcija), skolininkas ir iÅ¡ieÅ¡kotojas, nedalyvavę areÅ¡tuojant turtÄ , prieÅ¡taravimus dėl turto įkainojimo gali pareikÅ¡ti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kuriÄ gavo turto areÅ¡to aktÄ . 2008-10-07 asmeniÅ¡kai gavęs dokumentus, kuriuose nustatyta areÅ¡tuoto turto vertė, skolininkas turėjo galimybę reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl turto įkainojimo ir tai turėjo bÅ«ti padaryta iki 2008 m. spalio 13 d.

įskaitytinai (kadangi paskutinė termino diena- 2008-10-12- sekmadienis (CPK 74 str. 5 d.)), tačiau vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad su turto vertintojo nustatyta verte S. A. nesutiko. PrieÅ¡taravimai reiÅ¡kiami dėl LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka atlikto įvertinimo po to, kai turtas buvo parduotas iÅ¡ varžytynių, yra pavėluoti, ir, nesant pagrindo konstatuoti, kad atliekant vertinimÄ , buvo pažeistos CPK, LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatos, tokie prieÅ¡taravimai (argumentai) negali bÅ«ti pagrindu turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ pripažinti negaliojančiu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto argumentai, esÄ UAB ,,Liturta“ nustatyta turto rinkos vertė neatitinka realios jo kainos, grindžiami tik paties apelianto samprotavimais, nepateikiant jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.).              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainÄ , kuri turėjo bÅ«ti nustatyta pagal įstatymÄ , gauta už turtÄ suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra ,,esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikÅ¡mingos aplinkybės turėtų bÅ«ti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011, kt.).

             CPK 713 str. 4 d. nustatyta, kad parduodant turtÄ iÅ¡ varžytynių, pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip penkis procentus pradinės turto pardavimo kainos, jeigu parduodamo turto pradinė kaina iki penkiasdeÅ¡imties tÅ«kstančių litų, ne mažiau kaip keturis procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra nuo penkiasdeÅ¡imties tÅ«kstančių litų iki Å¡imto tÅ«kstančių litų, ir ne mažiau kaip tris procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina virÅ¡ija Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų.

CPK 718 str. nustato, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt procentų Å¡io Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos, o remiantis CPK 722 str. 1 dalimi, antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt procentų Å¡io Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos.             Šiuo atveju pirmosiose varžytynėse turtas buvo parduodamas už 396 800 Lt kas sudaro 80 procentų nuo turto vertintojo nustatytos turto kainos (496 000 Lt), taigi, CPK 718 str. nuostatos nebuvo pažeistos; antrosiose varžytynėse turto pardavimo pradinė kaina buvo nustatyta 297 600 Lt (148 vykd.b.l.), kas atitinka 60 procentų nuo turto vertintojo nustatytos turto vertės, taigi, CPK 722 str. 1 d. nuostatos taip pat nebuvo pažeistos, o turtas antrosiose varžytynėse buvo parduotas už 307 000 Lt sumÄ , tai yra kaina padidinta daugiau negu tris procentus nuo pradinės pardavimo kainos, kas reiÅ¡kia, jog ir CPK 713 str. 4 d. nuostatos pažeistos nebuvo.             Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog CPK 704 str.1 d. numatyta skolininko teisė iki varžytynių pradžios surasti ir pasiÅ«lyti iÅ¡ varžytynių parduodamo turto pirkėjÄ .

Tai reiÅ¡kia, jog skolininkas, žinodamas apie paskelbtas pirmÄ sias, po to- antrÄ sias varžytynes, turėjo galimybę pasiÅ«lyti pirkėjÄ , kuris sutiktų už turtÄ sumokėt didesnę, negu skelbiama varžytynėse, kainÄ , tačiau toks pasiÅ«lymas taip pat nebuvo pateiktas, kas iÅ¡ esmės liudija, jog skolininko argumentai dėl galimybės turtÄ parduoti už didesnę kainÄ nėra pagrįsti.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis įstatymų nuostatomis ir teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis bei remdamasi nustatytomis bylos aplinkybėmis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įkainojant areÅ¡tuotÄ turtÄ ir jį parduodant iÅ¡ varžytynių, nebuvo pažeistos vykdymo procesÄ reglamentuojančios teisės normos, ginčo turtas nebuvo parduotas už iÅ¡ esmės mažesnę nei vidutinė rinkos kainÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ naikinti remiantis CPK 602 str. 6 punktu, nėra pagrindo.

                          Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių įtakos sprendžiant varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu klausimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. V. iÅ¡siuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui tvirtinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , vykdomojoje byloje neįdėjusi apelianto 2009-02-05 praÅ¡ymo atidėti varžytynes, 2009-01-13 ir 2009-02-03 mokėjimų pavedimų, patvirtinančių, kad iÅ¡ieÅ¡kotojui sumokėta 35 000 Lt, 2009-01-05 pasiÅ«lymo iÅ¡ieÅ¡kotojui pasiimti turtÄ , 2009-01-06 ir 2009-01-07 dokumentų apie skelbimÄ dėl antrųjų varžytynių ir 2009-03-13 VMI sprendimo, kuriuo iÅ¡ieÅ¡kotojas sutiko panaikinti turto areÅ¡tÄ , turint tikslÄ pasiskolinti pinigų likusiai sumai sumokėti.

             Vykdomojoje byloje (155 lapas) yra S. A. 2009-02-05 praÅ¡ymas atidėti varžytynes iki 2009 m. balandžio 5 d.. Apeliantas, teigdamas, jog Å¡io praÅ¡ymo nebuvo vykdomojoje byloje, jÄ pateikus teisėjui tvirtinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , remiamasi kaltinamajame akte cituojamais ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytoju teisėjo V. P. parodymais (2 t., 54 b.l.). Teisėjų kolegija neanalizuoja Å¡io įrodymo (kaltinamojo akto) įrodomosios reikÅ¡mės nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl to, kad tokio turinio praÅ¡ymo buvimas ar nebuvimas vykdomojoje byloje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sprendžiant dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

PraÅ¡ymas atidėti varžytynių vykdymÄ yra praÅ¡ymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo. CPK 627 straipsnyje pateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as pagrindų, kuriems esant, antstolis gali visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ arba atidėti vykdymo veiksmus (kai to raÅ¡tu praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡kotojas, skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniÅ¡ka, – gavęs dokumentÄ iÅ¡ gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieÅ¡ka; kai yra iÅ¡keldinimo byla, jei skolininkas ar jo Å¡eimos narys suserga, – gavęs dokumentÄ iÅ¡ gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniÅ¡ka; teismui iÅ¡reikalavus vykdomÄ jÄ bylÄ ).

Tokio pagrindo kaip vykdymo veiksmų atidėjimas skolininko praÅ¡ymu, įstatymas nenumato. Tai reiÅ¡kia, jog aplinkybė, ar aptariamas skolininko praÅ¡ymas buvo vykdomojoje byloje tvirtinant turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , nėra reikÅ¡minga, nes Å¡is dokumentas negalėtų lemti nei varžytynių teisėtumo, nei turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto tvirtinimo (netvirtinimo). Pažymėtina, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas (Klaipėdos apskrities VMI) praÅ¡ymo atidėti vykdymo veiksmus antstolei iki antrųjų varžytynių nepateikė, toks praÅ¡ymas antstoliui nebuvo pateiktas ir laikotarpiu tarp įvykusių varžytynių (2009-02-12) ir varžytynių akto patvirtinimo teisme (2009-04-03). 2009 m. kovo 13 d. sprendimas panaikinti turto areÅ¡tÄ buvo priimtas jau po varžytynių, be to, jau po to, kai vykdomoji byla buvo iÅ¡siųsta teismui tvirtinti varžytynių aktÄ .

Klaipėdos apskrities VMI atsakyme ikiteisminio tyrimo institucijai nurodoma, kad antstolio padėjėja V. V. apie turto areÅ¡to panaikinimÄ nebuvo informuota (informacija pateikiama centrinės hipotekos įstaigos turto areÅ¡to aktų registre (3 t., 112 b.l.). Taigi, antstolio atstovė negalėjo iÅ¡siųsti teismui Å¡io iÅ¡ieÅ¡kotojo sprendimo dėl to, kad pati jo nebuvo gavusi.             Dėl iki varžytynių sumokėtos skolos dalies įtakos sprendžiant varžytynių teisėtumo klausimÄ , teisėjų kolegija nurodo, jog pagal CPK 704 straipsnio 2 dalį, varžytynės atÅ¡aukiamos tik tuomet, jei į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ sumokama ne mažesnė suma kaip turto areÅ¡to akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, tačiau kurios užtenka visiÅ¡kai padengti įsiskolinimams ir vykdymo iÅ¡laidoms.

Å iuo atveju už apeliantÄ V. A. sumokėta 35 000 Lt suma nepadengė įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kotojui Klaipėdos apskrities VMI, todėl pagrindo atÅ¡aukti varžytynes nebuvo. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovo Z. Z. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytÄ argumentÄ , jog V. A. mokėjimo pavedimuose mokėjimo paskirtis nebuvo suformuluota aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, kad antstolis, gavęs Å¡iuos mokėjimus bÅ«tų galėjęs vienareikÅ¡miai suprasti, jog jie skirti S. A.

įsiskolinimui Klaipėdos apskrities VMI padengti. 2009 m. sausio 13 d. nurodyme pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (1 t., 20 b.l.) mokėjimo paskirtis nurodyta ,,Dėl S. A. skolos padengimo (paskolinta)“, o 2009 m. vasario 3 d. mokėjimo nurodyme (1 t., b.l.

21) mokėjimo paskirtis nurodyta ,,S. A. įsiskolinimo padengimas, gim.d. (duomenys neskelbtini)“. Kadangi nei viename iš šių mokėjimo dokumentų nėra nurodoma nei vykdomoji byla, kurioje atliekami mokėjimai skolai padengti, nei išieškotojas, antstolis (jo atstovė) neturėjo galimybės vienareikšmiai spręsti, jog tai mokėjimai skirti būtent skolos išieškotojui Klaipėdos apskrities VMI daliniam dengimui. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi argumentu, kad antstolio atstovė gautų sumų nedelsdama nepervedė išieškotojui Klaipėdos apskrities VMI ir tai liudija V.

V. nesÄ Å¾iningumÄ (piktnaudžiavimÄ ) bei varžytynių neteisėtumÄ .              Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota faktinė aplinkybė, kad antstolio atstovė V. V., vykdydama skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities VMI, iÅ¡ieÅ¡kotojui tinkamai nepranešė dėl teisės perimti varžytynėse neparduotÄ turtÄ . Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad dėl to iÅ¡ieÅ¡kotojas nereiÅ¡kė pretenzijų, sprendė, jog Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti varžytynių aktÄ negaliojančiu.

Teisėjų kolegija pripažįsta šį vertinimÄ pagrįstu ir teisingu. Vykdomojoje byloje yra duomenys apie tai, kad siÅ«lymas iÅ¡ieÅ¡kotojui Klaipėdos apskrities VMI perimti pirmosiose varžytynėse neparduotÄ turtÄ už pradinę turto pardavimo kainÄ buvo suraÅ¡ytas, tačiau nėra patikimų duomenų, kad jis buvo iÅ¡ieÅ¡kotojui iÅ¡siųstas ir yra iÅ¡ieÅ¡kotojo patvirtinimas, kad jis tokio pasiÅ«lymo nėra gavęs. Vertinant Å¡iÄ aplinkybę turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto teisėtumo aspektu, pažymėtina, jog iÅ¡ieÅ¡kotojas, nors ir nurodė, jog tokio siÅ«lymo nebuvo gavęs, bylos eigoje nė karto nėra pareiÅ¡kęs, jog pasiÅ«lymo gavimo atveju bÅ«tų turtÄ perėmęs, turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto dėl Å¡io pažeidimo iÅ¡ieÅ¡kotojas neginčija, todėl tokio pobÅ«džio pažeidimas, kuriuo remiasi skolininkas, bet ne iÅ¡ieÅ¡kotojas, nepateikdamas įrodymų, jog iÅ¡ieÅ¡kotojas bÅ«tų ketinęs turtÄ perimti, pagrįstai teismo vertintas kaip formalus ir negalintis bÅ«ti pagrindu panaikinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ .

             Nepagrįstai apeliantas nurodo, jog teismas neanalizavo aplinkybių, kurios patvirtina, kad antrosios varžytynės buvo vykdomos, antstolei susitarus su pirkėjais M. A. ir S. M.. EsÄ Å¡ios aplinkybės yra tiriamos baudžiamojoje byloje. IÅ¡ kaltinamojo akto (2 t., 51-55) matyti, kad jokie įtarimai V. V. dėl jos piktavaliÅ¡ko susitarimo su pirkėjais, nėra reiÅ¡kiami. Pažymėtina, kad jokių Å¡iuos apelianto nurodomus argumentus patvirtinančių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra, todėl teismas neturėjo Å¡ių aplinkybių analizuoti bei vertinti.

             Nors apeliantas nurodo, esÄ teismas turėjo analizuoti ne atskirus vykdymo proceso pažeidimus, o jų visumÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė kiekvienÄ ieÅ¡kovo nurodomÄ vykdymo proceso pažeidimÄ ir įvertino, kurios aplinkybės nagrinėjimo eigoje pasitvirtino, o kurios- ne, kokie pažeidimai iÅ¡ tiesų buvo padaryti, o kuriais ieÅ¡kovas trėmėsi nepagrįstai. Konstatavęs, jog nustatyti tam tikri pažeidimai esminės įtakos varžytynių teisėtumui neturi, teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė.

             Įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, civilinės bei vykdomosios bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 329, 330 str.), todėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieÅ¡kovo S. A. apeliacinis skundas atmetamas.                          Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

             Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartimi apeliantas yra atleistas nuo dalies- 6970 Lt žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetÄ , todėl, nors apeliacinis skundas yra atmesdamas, Å¡is žyminis mokestis iÅ¡ apelianto nėra priteisimas (CPK 96 str.). Tačiau atleidimas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , neatleidžia apelianto, kurio skundas atmetamas, nuo pareigos atlyginti kitų Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Atsakovai V. Å . ir J. Å . pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ bei suraÅ¡ymÄ yra sumokėję 500 Lt (4 t., 22-23 b.l.); atsakovas Z. Z. pateikė įrodymus apie 4065,60 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (4 t., 30 b.l.). Atsakovų V. Å . ir J. Å . praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ apelianto tenkinamas visiÅ¡kai, priteisiant nurodytÄ sumÄ atsakovui V. Å ., kuris, remiantis pinigų mokėjimo kvitu, Å¡iÄ sumÄ sumokėjo; atsakovo Z.

Z.- iÅ¡ dalies, kadangi remiantis CPK 98 str. 2 d., Å¡alies patirtos iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ kitos Å¡alies ne didesnės, negu nustatyta teisingumo ministro kartu su advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 7, 8.11 punktais, už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ maksimalus užmokesčio dydis atsiliepimo pateikimo metu buvo 1200 Lt.

Kadangi byla sudėtinga, Å¡i maksimali suma ir priteistina iÅ¡ apelianto. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto S. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams V. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) ir Z. Z. 1200 Lt (tÅ«kstantį du Å¡imtus litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                                                                     Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                   Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                  Dalia Vasarienė                                                                                                                                 Â