fba9462e-e9cc-4c6f-8e84-a391cbb70a4b · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                         Civilinė byla Nr.2A-337-280/2011teisėja Dalia Stankevičiūtė                                         Proceso Nr. 2-32-3-00369-2009-9                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                     30.10;99.3;121.15;121.18                                                                                      PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos ... d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,           kolegijos teisėjų:

Laimanto MisiÅ«no, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja),           sekretoriaujant            dalyvaujant          vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Kazio Vytauto Židonio teisių perėmėjų Jadvygos Židonienės, AuÅ¡ros Židonytės, Giedriaus Židonio apeliacinį skundÄ dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų Stasės Juzėnienės, Povilo Juzėno ieÅ¡kinį atsakovui Kaziui Vytautui Židoniui, tretiesiems asmenims VÄ® Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl teisės disponuoti turtu pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, paÅ¡alinimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovo K.V.

Židonio priešieškinį dėl komisijos, pripažinusios tinkamu naudoti statinį, akto panaikinimo, įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatyto statinio dalį, ir n u s t a t ė:   ieškovai S. Juzėnienė ir P. Juzėnas prašė:

1) pripažinti, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 85/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. 6794-6000-6014, žymėjimas plane – 1A1m, su priestatais 3a1p, 4a1p, esančio Nepriklausomybės g. 10, Pasvalio mieste; atsakovui Kaziui Vytautui Židoniui priklauso 15/100 minėto pastato su priestatais dalių;

2) atsakovo Kazio Vytauto Židonio atsisakymÄ duoti sutikimÄ Ä¯registruoti VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registre rekonstruotÄ Â½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 6794-6000-6014, žymėjimas 1A1m su rÅ«siu R, pastoge M, priestatu 3a1p ir veranda 4a1p (esančio Nepriklausomybės g. 10, Pasvalio mieste) pripažinti nepagrįstu ir leisti rekonstruotÄ pastato dalį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atsakovo K.V.Židonio sutikimo;

3) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 6794-6000-6014, žymėjimas plane 1A1m, su priestatais, esančiu Nepriklausomybės g. 10, Pasvalio mieste, tvarkÄ - Stasei Juzėnienei ir Povilui Juozėnui paskirti naudotis Å¡io pastato dalimis, pažymėtomis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 23798/388, registro Nr. 35/82874: R-1 (2,18 kv. m.), R-2 (10,21 kv. m.), R-3 (6,52 kv. m.), R-4 (6,37 kv. m.), R-5 (34,55 kv. m.), R-6 (5,66 kv. m.), 1-5 (4,90 kv. m.), 1-6 (34,03 kv. m.), 1-7 (19,32 kv. m.), 1-8 (3,50 kv. m.), 1-9 (3,14 kv. m.), 1-10 (1,84 kv. m.), 1-11 (4,13 kv. m.), 1-12 (13,01 kv. m.), 1-13 (0,86 kv. m.), 1-14 (12,93 kv. m.), 1-15 (15,86 kv. m.), 1-16 (13,95 kv. m.), 1-17 (19,57 kv. m.),1-18 (12,65 kv. m.), 1-19 (30,80 kv. m.), iÅ¡ viso – 251,08 kv. m. patalpomis;

Kaziui Vytautui Židoniui paskirti naudotis šio pastato dalimis, pažymėtomis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 23798/388, registro Nr. 35/82874: 1-2 (18,60 kv. m.), 1-3 (10,57 kv. m.), 1-4 (9,98 kv. m.), iš viso – 39,15 kv. m. patalpomis; Stasė Juzėnienė, Povilas Juzėnas ir Kazys Vytautas Židonis bendrai naudojasi pastato patalpomis, pažymėtomis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 23798/388, registro Nr. 35/82874: 1-1 (8,92 kv. m.), 1-5 (4,90 kv. m.) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2009-02-03 su visais reikiamais dokumentais kreipėsi į VÄ® „Registrų centrÄ â€œ Panevėžio filialÄ , kad įregistruoti rekonstruotos nekilnojamojo turto dalies pakeitimus, tačiau 2009-02-11 praÅ¡ymas buvo atmestas, kadangi nepateiktas K. V. Židonio praÅ¡ymas. Nurodė, kad 1984-05-02 pirkimo-pardavimo sutartimi Petrui Židoniui pardavė ½ gyvenamojo namo, esančio Nepriklausomybės 10, Pasvalyje. Jam mirus, nekilnojamÄ jį turtÄ 1987-06-10 paveldėjo atsakovo motina Anelė Židonienė.

Pastarajai mirus, 2007 metais turtÄ paveldėjo atsakovas – Kazys Vytautas Židonis. Teigia, kad 1987 metais gavo raÅ¡ytinį A. Židonienės sutikimÄ dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, Å«kinio pastato statybos, buvo padaryti gyvenamo namo rekonstrukcijos, Å«kinių pastatų statybos projektai, gautas reikiamas leidimas ir pradėti rekonstrukcijos darbai. A.Židonienė gavo ieÅ¡kovės sutikimÄ dėl kitos namo dalies rekonstrukcijos, gavo reikiamÄ leidimÄ . A.Židonienė rekonstrukcijos darbus pradėjo, bet jų nebaigė. 1990 m. darbus baigė, Panevėžio inventorizacijos biuras atliko matavimus. 1997 m. rugpjūčio mėn. rekonstrukcijos projektas buvo papildytas ir prie jiems priklausančios namo dalies, ant jiems priklausančios žemės buvo pastatytas 4,13 kv. m. priestatas.

Priestato statybai buvo parengtas projektas, jis buvo suderintas. Atsakovas V. Židonis pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prašė panaikinti 2009-01-19 Panevėžio apskrities virÅ¡ininko įsakymu sudarytos komisijos 2009-01-26 aktÄ dėl statinio Nepriklausomybės g. 10, Pasvalio mieste, pripažinimo tinkamu naudoti ir įpareigoti ieÅ¡kovus S.Juzėnienę bei P.JuzėnÄ nugriauti be statybos leidimo, neteisėtai pastatytÄ gyvenamojo namo, esančio Nepriklausomybės g. 10, Pasvalio mieste, mÅ«rinę dalį, pastatytÄ vietoj patalpų, Nekilnojamojo turto registre pažymėtų indeksais 2-1, 2-2-, 2-3, 2-4, iÅ¡ dalies vietoje 2-5, 1-1, taip pat priestatÄ 3a1p ir verandÄ 4a1p; bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovai, rekonstruodami namÄ , faktiÅ¡kai pastatė naujÄ pastatÄ , dalį atsakovo patalpų pasisavino ir nugriovė; pastatė aukÅ¡tesnį pastatÄ , nėra bendrų komunikacijų, todėl yra gadinama atsakovo nuosavybė. Atsakovas nebuvo davęs ieÅ¡kovams sutikimo rekonstruoti gyvenamo namo dalį, statyti priestatÄ , verandÄ . 1987 m. A.Židonienė pasirašė sutikimÄ dėl namo rekonstrukcijos, tačiau iÅ¡ viso neaiÅ¡ku, ar tuometinė namo savininkė matė parengtus projektus, ar bÅ«tent tie projektai A.Židonienei buvo pateikti. 1987 m. buvo duotas leidimas namo rekonstrukcijos darbams, bet 1990 metais buvo atlikta tik dalis darbų; ieÅ¡kovai nepateikė jokio dokumento apie tai, kad 1990 metais baigti darbai buvo įteisinti kaip užbaigti. 1997 metais ieÅ¡kovai be bendraturčio sutikimo ir reikiamų leidimų pastatė verandÄ .

Byloje yra pateikti kadastrinių matavimų dokumentai, bet dokumentuose nurodyti duomenys, planai neatitinka 1987 m. projektų, atitinka 1997 m. projektus. Tai įrodo, jog 1997 m. statybos darbai buvo atlikti neturint bendraturčio sutikimo, neturint statybos leidimo. Ieškovai neturėjo ir neturi atsakovo sutikimo dėl rekonstrukcijos, statybos darbų atlikimo, neturi reikiamų statybos leidimų, todėl komisija 2009-01-26 negalėjo surašyti statinių tinkamumo naudoti akto. Atsakingi už vykdomas statybas asmenys iš viso netyrė namo rekonstrukcijos aplinkybių, nestudijavo pirminių projektų, nėra jokių dokumentų apie 1990 metais baigtus darbus, nebuvo pateikti leidimai dėl 1997 m. vykdytų statybų, pažeista statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūra, todėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas yra neteisėtas.

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011-02-11 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Konstatavo, kad 1982-05-04 S. Juzėnienė Petrui Židoniui pardavė ½ dalį gyvenamojo namo 1A1/m su terasa, ½ dalį Å«kio pastatų ir kiemo įrenginių. Å i nekilnojamÄ jį turtÄ 1987-06-10 paveldėjo Anelė Židonienė, kuri nuosavybės teise jį valdė iki 2007-02-13. Nuo 2007-02-13 šį nekilnojamÄ jį turtÄ paveldėjo atsakovas Kazys Vytautas Židonis. S.Juzėnienė turėjo bendraturtės A.Židonienės sutikimÄ rekonstruoti gyvenamojo namo dalį ir padidinti bendrÄ daiktÄ , turėjo reikiamÄ leidimÄ namo rekonstrukcijai atlikti, turėjo patvirtintus rekonstrukcijos projektus, tai yra – įgyvendino teisę padidinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, laikydamasi teisės normose nustatytų taisyklių.

Nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovai, pastatydami ant jiems priklausančio žemės ploto 4,13 kv. m. ploto priestatÄ â€“ verandÄ , pažeidė atsakovo teises, nes ieÅ¡kovai pasidarė atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ savo gyvenamojo namo dalį, veranda pastatyta turint projektinę dokumentacijÄ . Darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas K.V.Židonis, po motinos (A.Židonienės) mirties 2007-02-13 paveldėjęs nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamojo namo, Å«kinių pastatų, žemės dalį, paveldėjo ir motinos iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ .

Nurodė, kad Rekonstruotos gyvenamojo namo dalies pripažinimo tinkama naudoti 2009-01-26 aktas buvo suraÅ¡ytas laikantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002-05-14 įsakyme Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka patvirtinimo“ numatytų reikalavimų. Pagal tuo metu galiojusį reglamentÄ komisijos nariai neprivalėjo visi bendrai, kartu, vienu metu apžiÅ«rėti priimamÄ statinį ir vienu metu pasiraÅ¡yti aktÄ . 1997 metais statant nesudėtingÄ statinį (minimu atveju tai buvo veranda), pagal tuo metu galiojusius reikalavimus, užtekdavo statomo objekto projekto, kurį patvirtindavo rajono architektas; leidimų tokiam statiniui statyti nereikėdavo.

Apeliaciniu skundu atsakovo K.V. Židinio teisių perėmėjai J. Židonienė, A. Židonytė, G. Židonis praÅ¡o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-02-11 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ir patvirtinti ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimus, kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Nurodo, kad buvo pareikÅ¡ti du ieÅ¡kiniai - 2009-05-11 pirminis S. Juzėnienės, o 2010-11-03 Juzėnienės ir P. Juzėno. Patikslintu ieÅ¡kiniu S. Juzėnienė pirminio ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakė ir prašė nagrinėti tik patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus.

Ginčijamu sprendimu teismas pasisakė tik dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, kurie tik iš dalies susiję su pirminio ieškinio kai kuriais reikalavimais ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. S. Juzėnienė bendravo teisine prasme su atsakovu dėl jo sutikimo. Taigi, ieškovas P. Juzėnas niekada nieko iš atsakovo neprašė, todėl jo teisės nėra niekaip pažeistos iš atsakovo pusės, todėl ieškovų bendras ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Teigia, kad pirminio ieškinio reikalavimų įvertinimas procesine prasme svarbus ir dėl bylinėjimosi išlaidų, sprendimu ieškovams nes pagal CPK 93 str., jei ieškinys patenkinamas iš dalies arba jo atsisakoma, tai dėl tokio reikalavimo pareiškimo turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.

Patikslintas ieÅ¡kinys apmokėtas tik 266 Lt žyminiu mokesčiu, o iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, didžiÄ ja dalimi buvo patirtos kaip ir iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjant pirminį ieÅ¡kinį (iki patikslinto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo), kai bylÄ vedė advokatas, kuris iÅ¡stojo iÅ¡ bylos po patikslinto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, t.y. dėl reikalavimų, kurių teismas nepatenkino. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Sudaryta komisija nevertino paties gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų ir jos suraÅ¡ytas aktas negali pateisinti ir įteisinti statybos darbų, dėl kurių jis nebuvo suraÅ¡ytas-gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų.

Tuo pačiu nėra jokio teisinio pagrindo komisijos akto pagrindu spręsti bendraturčių tarpusavio klausimus. Teismas nepasisakė dėl 2009-01-26 pripažinimo tinkamu naudoti akto teisinės galios ir suteikė skirtingus turinius (sprendimu pripažino, kad darbai baigti 1990 metais, tačiau tuo pačiu pripažino, kad jie buvo priimti tik 2009-01-26 pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kuriuo nebuvo priimti). Pirmos instancijos teismas nepagrįstai suteikė 2009-01-26 pripažinimo tinkamu naudoti aktui kitokį turinį negu jam suteikė jį suraÅ¡iusi institucija ir dėl to neteisingai iÅ¡nagrinėjo bylÄ .

Teismas neargumentavo, kodėl A. Židonienės 1987-07-06 sutikimÄ sieja su 1997 m. projektuotais ir, ieÅ¡kovų teigimu, 2006 metais atliktais darbais. Teigia, kad 2009-01-26 pripažinimo tinkamu naudoti akto suraÅ¡ymo metu nebuvo galiojančio jokio statybos leidimo ir vien dėl Å¡ios priežasties jokie statinio pakeitimai negalėjo bÅ«ti pripažinti tinkamais tol, kol nesutvarkyti statybos leidimo galiojimo klausimai. Nors pirmos instancijos teismas teigia, kad visi statybos darbai buvo atlikti turint reikiamus leidimus, tačiau Å¡io teiginio nekonkretizuoja, apsiribodamas vien nuoroda į 1987-09-11 leidimÄ namo rekonstrukcijai ir Å«kinių pastatų statybai.

Ūkiniai pastatai net nebuvo pradėti statyti. Ant ieÅ¡kovų pateikto tai patvirtinančio projekto nurodytas statybos leidimo galiojimo laikas - iki 1988-09-11. Tai reiÅ¡kia, kad statybos darbai (visi, o ne dalis jų) pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ ir jo projektÄ turėjo bÅ«ti atlikti iki leidimo galiojimo termino pabaigos, o pasibaigus statybos leidimo galiojimo terminui jis turi bÅ«ti pratęsiamas atitinkamos institucijos. Teismas turėjo konstatuoti, kad 1990 m. joks ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų priėmimas naudoti (eksploatacijon ar pan.) nebuvo atliktas, statyba nebuvo pripažinta baigta.

Nesant pripažintiems statybos darbams tinkamais naudoti ir pasibaigus statybos leidimų dėl jų galiojimo laikui, negalėjo būti išduodami jokie kiti statybos leidimai bet kokia forma (supaprastinta tvarka, vizuojant architektui ar pan.), nes kaip minėta aukščiau teisės aktai tokius atvejus prilygina savavališkai statybai. Be to, nepabaigus statybos, bet kokie nauji darbai turi būti traktuojami kaip esamų techninių dokumentų pakeitimai - nė vienas teisės aktas nenumato ir nenumatė, kad dėl to paties statinio gali būti išduodami keli statybos leidimai.

Nurodo, kad visiems tiems pakeitimams/pratęsimams iÅ¡ naujo bÅ«tina gauti bendraturčio, įskaitant žemės savininko, sutikimÄ (kas nebuvo net bandyta daryti) ir paÅ¡alinta bet kokia kita savavaliÅ¡ka statyba statinio žemės sklype. Darbai negalėjo bÅ«ti registruoti ir vien dėl to, kad 1990 metais ieÅ¡kovų pateikiamas statybos leidimas jau nebegaliojo, atlikti statybos darbai neatitiko techninės dokumentacijos/to statybos leidimo techninio projekto (jame nėra suprojektuotos palėpės patalpos, tačiau jos užfiksuotos matavimuose, skiriasi rÅ«sio ir pirmo aukÅ¡to patalpų iÅ¡sidėstymas, paskirtis, konkrečiai, nebeliko garažo patalpų).

IeÅ¡kovų pateikiamu 1997 metų rekonstrukcijos projektu buvo siekiama iÅ¡ esmės pakeisti statinio projektÄ , todėl reikėjo ne tik iÅ¡ naujo derinti 1987 m. projekto sprendinius ir gauti naujus statybos leidimus, tačiau reikėjo gauti ir atsakovo (A. Židoninės) kaip statinių ir žemės sklypo bendraturčio sutikimus, įskaitant ir tuos atvejus, jei tai ir bÅ«tų buvę nesudėtingi statiniai (RSN 158-94 taisyklių 7, 9 p., 1964 m. CK 122 str.). Visi statybos darbai buvo atlikti 2006 m., kai negaliojo apskritai joks statybos leidimas, jeigu jis kada nors ir buvo iÅ¡duotas, t.y. jie vykdė savavaliÅ¡kas statybas.

Jeigu ieÅ¡kovai 1997 metais ir turėjo statybos leidimÄ , jis bet kokiu atveju 2006 metais buvo netekęs galios, projektas, pagal kurį toks statybos leidimas galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas, taip pat buvo negaliojantis. Pagal tokį projektÄ , neturint statybos leidimo, negalėjo bÅ«ti atliekami jokie statybos ar rekonstrukcijos darbai. Statybos be projektavimo sÄ lygų sÄ vado - be sprendimų infrastruktÅ«ros klausimais iÅ¡ esmės pažeidžia atsakovo interesus ir tokia statyba negali bÅ«ti pripažinta teisėta, nes statinys neturi jokios infrastruktÅ«ros (kanalizacijos, vandentiekio, Å¡ildymo sistemos, elektros sÄ lygų ir pan.), ji įrengiama savavaliÅ¡kai, o padidinto statinio registravimas tik pablogintų atsakovo galimybes tokias sÄ lygas gauti, neleistų jo naudoti pagal paskirtį - gyvenamajam plotui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad nustačius, jog statinys atitinka keliamus reikalavimus ir yra tinkamas naudoti, komisijos nariai pasirašė aktÄ . Nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti ne kartÄ yra pasisakiusi, kad reikalavimai dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų panaikinimo yra susiję su statybos teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja atitinkamos vieÅ¡osios teisės normos, ir yra administracinio pobÅ«džio.

Atsakovas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) 33 straipsnio 1 dalyje tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ ir neprašė jo atnaujinti. Todėl reikalavimas panaikinti ginčijamÄ aktÄ galėjo bÅ«ti atmestas vien Å¡iuo pagrindu. Nurodo, kad atsakovas, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ir nereiÅ¡kė reikalavimo dėl statybos pripažinimo savavaliÅ¡ka. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl savavaliÅ¡kos statybos ir reikalavimas nugriauti gyvenamojo namo dalį atmestini.

Leidimas Nr. 80 rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ ir pasistatyti Å«kinį pastatÄ ieÅ¡kovei S. Juzėnienei iÅ¡duotas 1987-09-11, tačiau atsakovo motina A. Židonienė nei dėl ieÅ¡kovei duoto leidimo, nei dėl vykdomų statybos darbų nesiskundė. Atsakovas K. V. Židonis gyvenamojo namo dalies savininku tapo nuo 2007- 02-13, mirus motinai, kai visi statybos darbai jau buvo užbaigti. IeÅ¡kovai S. Juzėnienė ir P. Juzėnas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-02-11 sprendimÄ palikti nepakeistu bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad po to, kai pateikė reikalavimus teismui, iškilo būtinybė, juos sutiksinti ir savo reikalavimus sutikslino, vadovaujantis LR CPK 141 str. nuostatomis. Prie sutikslintų reikalavimų (ieškinio dalyko sutikslintų reikalavimų) prisidėjo mano sutuoktinis. Todėl teismas neturėjo priimti atskiros nutarties dėl atsisakymo nuo pirminių reikalavimų priėmimo ir atmestini atsakovo argumentai, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra pažeidžiamos atsakovo teisės, nes jis išlieka savo dalies savininku, veranda pastatyta ant jiems priklausančios žemės sklypo dalies, iš kitos pusės, negu atsakovo gyvenamojo namo dalis ir objektyviai atsakovo teisės, turtiniai interesai nėra pažeidžiami.

Å iuo metu yra suraÅ¡oma deklaracija apie statybos užbaigimÄ , kuri registruojama registruose. Jokie terminai nurodyti statybos leidime, nebetaikomi. Pagal iki LR Statybos įstatymo pakeitimo galiojusias teisės normas, po statinio rekonstrukcijos atsiradę pakeitimai, buvo registruojami registruose po to, kai pastatas pripažintas tinkamu naudoti. Toks aktas yra suraÅ¡ytas 2009-01-26 ir Å¡is aktas buvo pateiktas VÄ® Registrų centras įregistravimui. Atsakovas trukdė šį aktÄ Ä¯registruoti, dėl Å¡ios priežasties buvome priversti kreiptis į teismÄ .

Teigia, kad jokia teisės norma nenumato, kad statinio rekonstrukcija tampa nelegali, neteisėta, jeigu statinys baigiamas statyti (rekonstruoti) po to, kai baigiasi statybos leidime nustatytas laikas. Angelė Židonienė yra davusi sutikimÄ ne dėl konkrečių darbų, tačiau aplamai dėl jiems priklausančio namo dalies remonto ir Å«kinio pastato statybos.               Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK CPK 326 str. 1 d. 1 p.).                       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.              Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė S. Juzėnienė 1982-05-04 Petrui Židoniui pardavė ½ gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio Nepriklausomybės g. 10, Pasvalio m. (1t. b.l.10). 1987-06-10 minėtÄ turtÄ paveldėjo K.V.

Židonio motina A. Židonienė, 2007 turtÄ paveldėjo atsakovas Kazys Vytautas Židonis. 2011-04-01 mirė K. V. Židonis ir po jo mirties paveldėti turtÄ pagal įstatymÄ pareiÅ¡kė valiÄ J. Židonienė, A. Židonytė ir G. Židonis. Dėl atliktos rekonstrukcijos atitikties statybos teisės aktų norminiams reikalavimams               Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog bÅ«tų pagrindas taikyti CK 4.103 straipsnyje nustatytus neteisėtų statybų Å¡alinimo padarinius, bÅ«tina nustatyti ir įvertinti normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus bei juos kvalifikuoti pagal nurodytus kriterijus ir teisės principus (CK 4.103 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas tvirtina, kad įrodinėjimo dalykas byloje dėl neteisėtos rekonstrukcijos paÅ¡alinimo yra statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, bei teigia, kad nebuvo duotas sutikimas namo dalies rekonstrukcijos darbams.            IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 1987 m. rugsėjo 11 d. ieÅ¡kovei iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 80 rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ ir pasistatyti Å«kinį pastatÄ pagal projektÄ (1 t. b.l. 15-16). 1987-07-06 buvo duotas A. Židonėnės sutikimas dėl namo dalies remonto ir Å«kinio pastato remonto (1 t. b.l. 19). 1997 m. rekonstrukcijos projektas buvo papildytas priestatu prie gyvenamojo namo ir pastoge (1 t. b.l. 21). 1997-02-17 buvo patvirtintas pastogės projektas (1 t. b.l. 23). 2009 m. sausio 26 d. buvo suraÅ¡ytas aktas, ir pripažino rekonstruotÄ Â½ gyvenamÄ namÄ su rÅ«siu R pastogės patalpomis M, gyvenamu priestatu 3a1p, veranda 4a1p, esantį Nepriklausomybės g. 10 Pasvalio m., tinkamu naudoti (1 t. b.l. 69).

IeÅ¡kovė negali atlikti teisinės registracijos, kadangi nėra pateikti VÄ® Registro centrui K.V. Židonio (Å¡iuo atveju teisių perėmėjų) praÅ¡ymai (1 t. b.l. 51).           Kaip minėta S. Juzėnienei 1987 m. rugsėjo 11 d. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir Å«kinio pastato pastatymui. Tokių, kaip ieÅ¡kovės, gyvenamųjų namų statybÄ reglamentavo Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364 patvirtinti Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai.

Pagal Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatų (toliau – Nuostatai) 25 punktÄ , jeigu gyvenamojo namo bendrasavininkis nori statyti arba rekonstruoti individualinį gyvenamÄ jį namÄ , statyti priestatÄ , antstatÄ , įrengti rÅ«sį, mansardÄ bei statyti Å«kinius ir buitinius pastatus ar įrenginius, leidimas Å¡iems darbams duodamas tiktai turint kitų bendrasavininkių raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ . Pagal Nuostatų 26 punktÄ statytojas privalo pradėti individualinio gyvenamojo namo statybÄ ne vėliau kaip per metus nuo leidimo statybai iÅ¡davimo dienos ir jÄ užbaigti bei pateikti valstybinei komisijai priimti laiku, numatytu sutartyje dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui.

Statybai užsitęsus dėl svarbių priežasčių, leidimo galiojimo laikÄ leidžia pratęsti sklypÄ suteikusi organizacija. Leidimo galiojimo laiko pratęsimÄ Ä¯formina miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba. Tačiau byloje nenustatyta, kad rekonstrukcijos darbai vyko pasibaigus statybos leidimui. PrieÅ¡ingai galiojant leidimui statybos darbai buvo pradėti. Pastatų rekonstrukcijos atlikimo metu statybos procesÄ reglamentavo Å¡ie aktualÅ«s nagrinėjam ginčui norminiai aktai: Ministrų Tarybos 1976 m. gruodžio 30 d.

įsakymas Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ ir šiuo nutarimu patvirtinta leidimų statyti ir rekonstruoti (...) objektus įforminimo tvarka (galiojo iki Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“); Vyriausybės 1992 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 931 patvirtinti Statinių statybos ir eksploatavimo valstybės priežiūros nuostatai;

Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937 patvirtinti Statybos pagrindų laikinieji nuostatai. Nagrinėjamo ginčo atveju galima pripažinti, kad laikantis minėtų teisinių nuostatų S. Juzėnienei 1987 m. rugsėjo 11 d. buvo išduotas statybos leidimas, kurio išdavimo teisėtumas byloje neginčijamas – vadinasi, statinio rekonstrukcijos procesas ginčo atveju buvo pradėtas teisėtai. Ieškovai teismo posėdžio metu nurodė, kad rekonstrukcijos darbus baigė 1990 metais, šių argumentų atsakovai nenuginčijo.

         Atsakovai teigia, kad 1997 metų rekonstrukcijos projektu buvo siekiama iÅ¡ esmės pakeisti statinio projektÄ . Teisėjų kolegija negali sutikti su Å¡iais atsakovų argumentais. Nes iÅ¡ pateiktos 1997 m. pažymos bei pateiktų projektų matyti, kad buvo statomas priestatas prie gyvenamo namo bei pastogė. Atsakovai nurodo, kad statant priestatÄ bei pastogę turėjo bÅ«ti duotas sutikimas bei gautas leidimas. IeÅ¡kovai nurodė, kad 1997 metais buvo pastatyti priestatas prie gyvenamo namo bei pastogė ir Å¡ių aplinkybių nepaneigė atsakovas.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad 1997 metais buvo pastatyti priestatas prie gyvenamo namo bei pastogė. A. Židonienė mirė 2007 metais ir per 10 metų nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl priestato prie gyvenamo namo bei pastogės, todėl darytina iÅ¡vada, kad A. Židonienė buvo davusi 1987-07-06 sutikimÄ ne tik įgyvendinti 1987-09-11 planÄ , bet ir priestatui prie gyvenamo namo ir pastogės statybai. Priestatas prie gyvenamo namo ir pastogė priskiriama nesudėtingiems statiniams ir jų statybai leidimų nereikėjo, o pateikti planai patvirtinti rajono architekto.

Vadinasi, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nepagrįsti apeliantų argumentai dėl atsakovų pažeistų teisių gynimo CK 4.103 straipsnio pagrindu, nes Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba Å¡iurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba turėdami neteisėtai iÅ¡duotÄ leidimÄ , neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ir pan.).

Tačiau nė vienos Å¡ios teisės normos dispozicijoje nurodytos sÄ lygos nagrinėjamoje byloje nenustatyta, o, minėta, statinių rekonstrukcija pradėta teisėtai, t. y. pagal 1987 m. rugsėjo 11 d. statybos leidimÄ ir užbaigta 1990 metais. Todėl nėra pagrindo statybÄ traktuoti kaip savavaliÅ¡kÄ ir dėl to taikyti CK 4.103 straipsnyje nustatytÄ sankcijÄ â€“ statinių nugriovimÄ . Remdamasi nurodytomis nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė atlikdama rekonstrukcijos darbus nepažeidė to metu galiojusių norminių statybos aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti statybos neteisėtumo dėl jų nesilaikymo, taip pat apeliantų interesų pažeidimo.

Dėl statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto teisėtumo Statinių pripažinimÄ tinkamais naudoti reglamentuoja Statybos įstatymo 24 straipsnis ir aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento 9.1 punktÄ tinkamu naudoti statiniu laikomas statinys, kuris atitinka statinio projektÄ , tenkina statinio reikalavimus ir gali bÅ«ti saugiai naudojamas pagal savo paskirtį.

Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra aplinkybių, kad statinys yra pastatytas pagal įstatymų nustatyta tvarka suderintÄ techninį projektÄ bei tinkamas ir saugus naudoti pagal savo paskirtį, konstatavimas. Byloje jau konstatuota, kad ieÅ¡kovė rekonstravo pastatus pagal parengtÄ projektÄ ir statybos leidimÄ . Statybos procesÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo dėl techninių sÄ lygų atitikties byloje nekonstatuota ir dėl to pripažinti ginčijamÄ statinių rekonstrukcijÄ tinkamu naudoti Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2009-01-26 aktÄ nėra teisinio pagrindo.

           Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovas. V. Židonis, po motinos A. Židonienės mirties paveldėjo nekilnojamÄ jÄ turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus, žemės dalį, paveldėjo ir motinos iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ `(CK 5.1 str. 1 d.). T.y. sutikimÄ dėl namo dalies remonto ir Å«kinio pastato remonto, J. Žydonienė, A. Židonytė, G. Žydonis paveldėjo iÅ¡ V. Žydonio A. Žydonienės iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl rekonstrukcijos darbų.

Todėl atmestini apeliantų argumentai dėl pakartotinio sutikimo davimo.  Apeliantas teigi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas t.y. turėjo priimti ieÅ¡kovės pirminio ieÅ¡kinio atsisakymÄ iki sprendimo priėmimo bei didžioji bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis sudarė už pradinį ieÅ¡kinį, todėl teismas turėjo mažinti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.        CPK 141 str. 1 d. numato, kad iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ .

Dėl ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. IÅ¡ pateikto patikslinto ieÅ¡kinio matyti, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas patikslintÄ ieÅ¡kinį priėmė rezoliucija.

Kolegija pažymi, jog CPK numato teismui teisę priimti ieÅ¡kinį bei patikslintÄ ieÅ¡kinį rezoliucija (CPK 290 str. 5 d.). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog pakeitus ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ ir teismui priėmus ieÅ¡kinį CPK nenumato galimybės mažinti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos etismas tinkamai taikė procesines teises normas . Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nėra pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas Apeliacinio skundo netenkinus, iÅ¡ atsakovų priteistinos ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ 500 Lt (2t. b.l. 105, CPK 98 str. 1d.) bei iÅ¡laidos už procesinių dokumentų įteikimÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.).

      Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija n u t a r ia :                 Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 metų vasario 11 dienos sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti iÅ¡ Jadvygos Židonienės (a.k. 44502110725), AÅ¡ros Židonytės (a.k. 47804251278), Giedriaus Židonio (a.k. 37403150379) 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) už advokato teisinę pagalbÄ Stasės Juzėnienės (a.k. 44810090789) naudai.               Priteisti iÅ¡ Jadvygos Židonienės (a.k. 44502110725), AÅ¡ros Židonytės (a.k. 47804251278), Giedriaus Židonio (a.k. 37403150379) po 3 Lt (tris litus) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (įmokos kodas 5660).

                Teisėjai                                                   Birutė Jonaitienė                                                                                 Laimanto Misiūno                                                                                Laimutė Sankauskaitė                                                                                              Galiojo nuo 1988-12-14 iki 1991-07-11       LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBANUTARIMAS 1988 m. gruodžio 14 d.

Nr. 364 Vilnius (Žin., 1989, Nr. 2-8) Dėl individualinės statybos              Lietuvos TSR Ministrų Taryba  nutaria:             1. Patvirtinti pridedamus Individualinės statybos nuostatus.              2. Nustatyti, kad individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių tyrinėjimo bei projektavimo ir statybos darbai atliekami pagal pridedamas tipines sutartis.             3. Valstybinis statybos komitetas per mėnesį turi parengti ir patvirtinti individualinių gyvenamųjų namų, ūkinių ir buitinių pastatų projektavimo normas.

             4. Komunalinio Å«kio ministerija per mėnesį turi parengti ir, suderinusi su atitinkamomis ministerijomis ir žinybomis, patvirtinti sutarties dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui mieste ir kaime formÄ .              5. Nustatyti, kad parduoti nebaigtus statyti namus miestuose, miesto tipo gyvenvietėse statytojai gali gavę miesto, miesto tipo gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto, o kaime - žemės naudotojo ir apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto leidimÄ , ir tik tiems asmenims, kurie pateikia visus Individualinės statybos nuostatuose nurodytus dokumentus, suteikiančius teisę gauti sklypÄ .             Paveldėjus nebaigtÄ statyti individualinį gyvenamÄ jį namÄ , įpėdiniams pereina teisė naudotis žemės sklypu.

Jeigu gyvenamojo namo statybos darbų atlikta mažiau kaip 50 procentų, žemės sklypo suteikimas įpėdiniams turi bÅ«ti įformintas iÅ¡ naujo Individualinės statybos nuostatų nustatyta tvarka.             51. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 289 „Dėl piliečių laikino įregistravimo tvarkos“ (nuo 1990 m. spalio 11 d.) (Žin., 1990, Nr. 28-690) redakcija             Leisti besistatantiems individualinį gyvenamÄ jį namÄ piliečiams ir jų Å¡eimos nariams laikinai įsiregistruoti, iki baigsis statybos terminas, pastatytuose Å«kiniuose pastatuose, jeigu Å¡ie asmenys juose yra apsigyvenę.

             KlausimÄ dėl laikino piliečių įregistravimo kiekvienu atveju sprendžia rajono, miesto valdyba.             6. Pripažinti netekusiais galios Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimÄ Nr. 213 „Dėl individualinės statybos" (Žin., 1983, Nr. 24-251) ir 1987 m. birželio 19 d. nutarimÄ Nr. 175 „Dėl Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 213 „Dėl individualinės statybos" dalinio pakeitimo" (Žin., 1987, Nr. 19-241).

Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Pirmininkas                                                                                         V. Sakalauskas Lietuvos TSR Ministrų TarybosReikalų valdytojas                                                                               A.

Mikulis                                                                                            PATVIRTINTA                                                                                           Lietuvos TSR Ministrų Tarybos                                                                                           1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364 INDIVIDUALINĖS STATYBOS N U O S T A T A I I.

Bendroji dalis              1. Kiekvienas pilietis (arba keli piliečiai) turi teisę statyti individualinį gyvenamÄ jį namÄ , remdamasis atitinkamais įstatymais ir Å¡iais nuostatais.             Kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai asmeninės nuosavybės teise gali turėti tiktai vienÄ gyvenamÄ jį namÄ (jo dalį).             2. Statomo arba rekonstruojamo individualinio gyvenamojo namo (jo dalies), priklausančio vienam piliečiui, maksimalus dydis neturi virÅ¡yti 130 kv. metrų bendrojo ploto.             Gyvenamojo namo, Å«kinių ir buitinių pastatų ar įrenginių rekonstravimas, priestatų bei antstatų statyba, pastogės patalpų įrengimas laikomas individualine statyba ir įforminamas bei vykdomas Å¡ių nuostatų nustatyta tvarka.

             Be individualinio gyvenamojo namo, pilietis jam suteiktame sklype gali statyti Å«kinius ir buitinius pastatus ar įrenginius, numatytus Respublikinėse individualinės statybos gyvenamųjų namų ir Å«kio pastatų projektavimo normose.              3. Individualinis gyvenamasis namas, Å«kiniai ir buitiniai pastatai ar įrenginiai gali bÅ«ti statomi tik tam reikalui suteiktame sklype, turint nustatytÄ ja tvarka patvirtintÄ statybos techninę dokumentacijÄ , atitinkamai notariÅ¡kai patvirtintÄ sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui arba namo perleidimo sutartį ar paveldėjimo teisės liudijimÄ ir leidimÄ statyti.

Statant gyvenamÄ jį namÄ turimame arba anksčiau suteiktame sklype, be Å¡ių dokumentų, reikalingas atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas.              Gaisrui, audrai, potvyniui ar kitoms stichinėms nelaimėms sunaikinus ar sugriovus pastatus, jų savininkui paliekama teisė naudotis žemės sklypu, jeigu jis per 2 metus, gavęs tam leidimÄ , pradės atstatyti senus pastatus arba, nustatytÄ ja tvarka patvirtinus projektÄ ir gavus leidimÄ statybai, pradės statyti naujus pastatus.

             4. Pilietis, kuris pasistatė, stato arba perstato individualinį gyvenamÄ jį namÄ (jo dalį), Å«kinį, buitinį pastatÄ ar įrenginį, neturėdamas nustatytÄ ja tvarka iÅ¡duoto leidimo ar atitinkamai patvirtinto projekto, iÅ¡ esmės nukrypdamas nuo projekto arba pažeisdamas pagrindines statybos normas ir taisykles, traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.             Laikoma, jog iÅ¡ esmės nukrypstama nuo patvirtintojo projekto, kada keičiami namo gabaritai (ilgis, plotis, aukÅ¡tis) ir dėl Å¡ios priežasties virÅ¡ijamas 2 punkte nurodytas plotas, kada keičiamas architektÅ«rinis sprendimas ir pastatų vieta, statomi projekte nenumatyti priestatai bei antstatai.             5.

Pilietis, pasistatęs individualinį gyvenamÄ jį namÄ ir turintis gyvenamÄ jÄ patalpÄ valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, gyvenamųjų namų ar gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo name arba gyvenantis kitam piliečiui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, nepriklausomai nuo to, kurioje vietovėje jis tÄ patalpÄ užima, taip pat jo Å¡eimos nariai, davę raÅ¡tiÅ¡kÄ pasižadėjimÄ patuÅ¡tinti turimÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , ir papildomai įregistruoti statybos laikotarpiu toje gyvenamojoje patalpoje asmenys privalo iÅ¡ jos nedelsdami iÅ¡sikelti, kai tik bus patvirtintas valstybinės komisijos aktas apie namo priėmimÄ naudoti.

             Patuštinama gyvenamoji patalpa perduodama atitinkamai vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui, įmonei, įstaigai, organizacijai, gyvenamųjų namų ar gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui arba piliečiui, o asmeninės nuosavybės teise priklausantis avarinis arba griautinas namas – nugriaunamas. II. Žemės sklypų individualinei statybai suteikimas miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse              6. Piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, įskaiton gali būti įtraukiami asmenys, nuolat gyvenantys ir įregistruoti toje pačioje gyvenamojoje vietovėje ne mažiau kaip pastaruosius 3 metus (respublikos pavaldumo miestuose - ne mažiau kaip 5 metus) arba nepertraukiamai išdirbę tos gyvenamosios vietovės įmonėse, įstaigose, organizacijose ne mažiau kaip pastaruosius 3 metus (respublikos pavaldumo miestuose - ne mažiau kaip 5 metus).

             Įmonės, įstaigos, organizacijos gali įtraukti įskaiton ir tuos norinčius gauti sklypus individualinei statybai darbuotojus, kurie yra iÅ¡gyvenę arba iÅ¡dirbę toje gyvenamojoje vietovėje mažiau kaip 3 metus (respublikos pavaldumo miestuose - mažiau kaip 5 metus), kai patenkinti pareiÅ¡kimai gauti sklypus asmenų, iÅ¡gyvenusių arba iÅ¡dirbusių toje gyvenamojoje vietovėje ne mažiau laiko, kaip nurodyta.              Sklypas individualinei statybai nesuteikiamas, jeigu pilietis, kartu gyvenantis jo sutuoktinis arba nepilnamečiai jų vaikai turi pakankamo ploto tinkamÄ gyventi asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ (jo dalį) arba per pastaruosius 10 metų buvo pasistatę gyvenamÄ jį namÄ ir jį perleido (pardavė, dovanojo), iÅ¡skyrus perleidimÄ ryÅ¡ium su iÅ¡vykimu į kitÄ vietovę dėl perkėlimo į kitÄ darbÄ arba perėjimo į renkamas pareigas.

             Sklypas taip pat nesuteikiamas sezoniniams ir laikiniems darbuotojams, taip pat piliečiams, apsigyvenusiems ryÅ¡ium su mokymusi.              7. Žemės sklypai pirmÄ ja eile suteikiami asmenims, esantiems įskaitoje buto sÄ lygoms gerinti, ir visų pirma gamybos pirmÅ«nams, Didžiojo Tėvynės karo invalidams ir dalyviams, žuvusių karių Å¡eimoms bei jiems prilygintiems asmenims ir darbo veteranams, taip pat piliečiams, kurie perduoda vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams savo gyvenamÄ sias patalpas valstybiniame ar visuomeniniame butų fonde.

             Žemės sklypai pirmÄ ja eile taip pat suteikiami jaunoms Å¡eimoms, kai susituokiama iki 30 metų, ir Å¡eimoms, turinčioms tris ir daugiau kartu gyvenančių vaikų.              Piliečiai, įtraukti į eilę asmenų, turinčių teisę gauti sklypÄ pirmÄ ja eile, ir iki sklypo suteikimo netekę teisės į Å¡iÄ lengvatÄ , bet tebeturintys teisę statyti individualinį namÄ , iÅ¡ Å¡ios eilės neiÅ¡braukiami.              8.

Be eilės sklypai individualinių gyvenamųjų namų statybai suteikiami:             a) piliečiams, kurių gyvenamasis plotas dėl stichinės nelaimės tapo netinkamas gyventi, gyvenantiems avariniuose valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose, taip pat pusrÅ«siuose, jeigu juose nėra komunalinių patogumų, ir kitose gyvenamosiose patalpose, pripažintose netinkamomis gyventi, anksčiau suteiktose jiems nustatytÄ ja tvarka;              b) baigusiems aspirantÅ«rÄ , klinikinę ordinatÅ«rÄ , aukÅ¡tÄ sias, specialiÄ sias vidurines, profesines technikos ir kitokias mokyklas ir pagal paskyrimÄ nusiųstiems dirbti, jeigu tai susiję su vykimu į kitÄ gyvenamÄ jÄ vietovę;

             c) neteisėtai nuteistiems ir reabilituotiems, taip pat iškeldintiems ir vėliau reabilituotiems piliečiams ir jų vaikams, gimusiems tėvams esant iškeldinimo vietose.              Reabilituotiems piliečiams sklypai individualinei statybai paprastai suteikiami toje teritorijoje, kurioje gyveno iki nuteisimo ar iškeldinimo. Iškeldintųjų asmenų vaikams, gimusiems tėvams esant iškeldinimo vietose, sklypai paprastai suteikiami taip pat toje vietovėje, iš kurios buvo iškeldinti jų tėvai;

             d) piliečiams, kurių namai turi bÅ«ti nugriauti dėl sklypo paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams, toje vietovėje, kur griaunami gyvenamieji namai, jeigu Å¡ie piliečiai nepageidauja gauti gyvenamÄ sias patalpas valstybinio ar visuomeninio butų fondo arba gyvenamųjų namų ar gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namuose;              e) specialistams, atvykusiems dirbti iÅ¡ kitų vietovių perkėlimo tvarka, taip pat asmenims, iÅ¡rinktiems į renkamas pareigas, jeigu tai susiję su iÅ¡vykimu į kitÄ vietovę;

             f) motinoms, kurioms suteiktas Motinos didvyrės vardas, Å¡eimoms, turinčioms keturis ir daugiau kartu gyvenančių vaikų;              g) piliečiams, norintiems statyti namus savo giminaičių sklypuose, kurie didesni už nustatytus Å¡iuose nuostatuose;              h) naÅ¡laičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams (taip pat vaikams, kurie buvo paimti į globÄ ir rÅ«pybÄ ), pasibaigus jų buvimo vaikų įstaigoje ar mokymosi vidurinėje profesinėje technikos mokykloje, aukÅ¡tojoje ir specialiojoje vidurinėje mokykloje laikui arba pasibaigus jų tarnybos TSRS Ginkluotosiose Pajėgose laikui.

             Siame punkte iÅ¡vardytiems piliečiams, iÅ¡skyrus nurodytuosius „g" papunktyje, netaikomas Å¡ių nuostatų 6 punkto pirmojoje pastraipoje numatytas reikalavimas iÅ¡gyventi arba iÅ¡dirbti toje vietovėje nustatytÄ jį laikÄ .              9. Pilietis, norėdamas gauti sklypÄ individualinio gyvenamojo namo statybai, paduoda įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje jis dirba, admnistracijai pareiÅ¡kimÄ pagal Valstybinio statybos komiteto patvirtintÄ formÄ .             Nedirbantys pensininkai, piliečiai, kurių gyvenamasis plotas dėl stichinės nelaimės tapo netinkamas gyventi, gyvenantys avariniuose valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose, taip pat pusrÅ«siuose, jeigu juose nėra komunalinių patogumų, ir kitose gyvenamosiose patalpose, pripažintose netinkamomis gyventi, arba kurių namai turi bÅ«ti nugriauti dėl sklypo paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams, piliečiai, norintys statyti namus savo giminaičių sklypuose, kurie didesni už nustatytus Å¡iuose nuostatuose, taip pat piliečiai, nuolat gyvenantys Å¡ioje gyvenamojoje vietovėje ir dirbantys kitoje gyvenamojoje vietovėje, norintys gauti sklypÄ pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , pareiÅ¡kimus sklypams gauti paduoda savo gyvenamosios vietovės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui.

             Prie pareiÅ¡kimo pridedami:              pažymėjimas apie tai, kad pilietis ir jo Å¡eimos nariai per pastaruosius 10 metų nebuvo pasistatę ir Å¡iuo metu neturi kitaip įgyto asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo namo (jo dalies), o jeigu turi, tai kur ir kokį;              piliečio ir visų pilnamečių jo Å¡eimos narių, kurie kelsis j naujai pastatytÄ namÄ , raÅ¡tiÅ¡kas pasižadėjimas, kad jie, pastačius namÄ , patuÅ¡tins turimÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ arba nugriaus turimÄ avarini individualinį gyvenamÄ jį namÄ .

             Prireikus prie pareiÅ¡kimo pridedami ir kiti dokumentai.              10. Paduoti darbovietėje piliečių pareiÅ¡kimai dėl sklypo individualinei statybai suteikimo kartu su kitais dokumentais įstatymų nustatytu laiku iÅ¡nagrinėjami bendrame įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos ir profsÄ jungos komiteto posėdyje, o paduoti pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ - atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto posėdyje.              Asmenys, kurių pareiÅ¡kimai dėl sklypo suteikimo tenkintini, įtraukiami piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, įskaiton ir įraÅ¡omi į įskaitos knygÄ , kuri vedama pagal Valstybinio statybos komiteto patvirtintÄ formÄ .

             Sudarant norinčių gauti sklypus individualinei statybai eilę, visų pirma atsižvelgiama į piliečių įtraukimo įskaiton datÄ , o esant vienodoms sÄ lygoms, - į jų apsirÅ«pinimÄ gyvenamosiomis patalpomis, darbo staÅ¾Ä toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, dalyvavimÄ visuomenei naudingoje veikloje ir t. t.              11. Eilę nustato:              piliečiams, įtrauktiems įskaiton pagal darbo vietÄ , - įmonės, įstaigos, organizacijos administracija kartu su profsÄ jungos komitetu, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus;

             piliečiams, įtrauktiems įskaiton pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ ,- atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.              Piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, eilės nuoraÅ¡us įmonė, įstaiga, organizacija pateikia atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui.              Miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, kur nėra piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, eilės, sklypo suteikimo tvarkÄ nustato atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.

             12. Miesto, miesto tipo gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, gavęs metinius individualinės statybos planus, skiria individualinės statybos limitus einamiesiems metams įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir piliečiams, įtrauktiems įskaiton pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ .              Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija ir profsÄ jungos komitetas bendru nutarimu pagal nustatytÄ jÄ piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, eilę paskirsto gautÄ sklypų limitÄ ir pateikia nutarimÄ kartu su piliečių pareiÅ¡kimais ir kitais dokumentais atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui, kuris ne vėliau kaip per mėnesį juos iÅ¡nagrinėja ir sprendžia sklypų suteikimo klausimÄ .

             13. Sklypai suteikiami individualinės statybos kvartaluose, kurių iÅ¡planavimo ir statymo projektai yra suderinti su atitinkamo miesto (rajono) vyriausiuoju architektu ir kuriuose yra suprofiliuotos bei nužvyruotos gatvės ir nutiestos elektros tiekimo linijos.              Respublikos pavaldumo miestuose vienam statytojui paprastai suteikiamas sklypas iki 0,06 ha, o atskirais atvejais vykdomieji komitetai, atsižvelgdami j konkrečiÄ vietos situacijÄ , statytojo Å¡eimos dydį, sklypÄ gali padidinti iki 0,09 ha.

Rajono pavaldumo miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir miesto gyventojų individualinės statybos kvartaluose respublikos pavaldumo miestų priemiestinėse zonose vienam statytojui suteikiamas sklypas nuo 0,06 iki 0,15 ha. III. Žemės sklypų individualinei statybai suteikimas kaime              14. Gyvenamieji namai, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar įrenginiai kaime paprastai statomi kolūkių, tarybinių arba kitų valstybinių ūkių, įmonių, organizacijų centrinėse ir pagalbinėse gyvenvietėse, tačiau, rajonų vykdomiesiems komitetams leidus, gali būti statomi neplėstinose gyvenvietėse, kaimuose ir vienkiemiuose, kurių nenumatoma nukelti.

Nurodytose teritorijose rajonų vykdomieji komitetai taip pat gali leisti kapitaliÅ¡kai remontuoti, rekonstruoti ir plėsti esamus ir statyti naujus individualinius vienbučius gyvenamuosius namus, Å«kinius ir buitinius pastatus ar įrenginius.              Sklypai individualinei statybai suteikiami kaime gyvenantiems arba dirbantiems asmenims nuolatinėje jų darbo arba gyvenamojoje vietoje, taip pat kitiems asmenims, kuriems Å¡i teisė suteikta TSR SÄ jungos ir Lietuvos TSR įstatymais.              Lietuvos TSR Ministrų Tarybos patvirtintose respublikos pavaldumo miestų priemiestinėse zonose sklypai kaimo gyventojams individualinių gyvenamųjų namų statybai suteikiami tik piliečiams, nuolat gyvenantiems ir įregistruotiems Å¡iose zonose ne mažiau kaip pastaruosius 5 metus arba nepertraukiamai iÅ¡dirbusiems tos gyvenamosios vietovės Å«kiuose, įmonėse, įstaigose, organizacijose ne mažiau kaip pastaruosius 5 metus.

Sis reikalavimas netaikomas asmenims, baigusiems aspirantÅ«rÄ , klinikinę ordinatÅ«rÄ , aukÅ¡tÄ sias, specialiÄ sias vidurines, profesines technikos bei kitokias mokyklas ir atvykusiems dirbti pagal paskyrimÄ , naÅ¡laičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams, asmenims, iÅ¡rinktiems į renkamas pareigas bei perkeltiems specialistams. Respublikos pavaldumo miestų gyventojams sklypai individualinių gyvenamųjų namų statybai priemiestinėse zonose suteikiami ta pačia tvarka kaip miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, prieÅ¡ tai paėmus žemę miesto žinion.

             15. Pilietis, norėdamas gauti sklypÄ individualinio gyvenamojo namo statybai kaime, paduoda kolÅ«kio valdybai, tarybinio arba kito valstybinio Å«kio, įmonės, organizacijos, kurios teritorijoje nori statyti namÄ , vadovui pareiÅ¡kimÄ , kuriame pareiÅ¡kėjas ir visi pilnamečiai jo Å¡eimos nariai, numatantys keltis j pastatytÄ individualinį gyvenamÄ jį namÄ , pasižada patuÅ¡tinti turimÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, gyvenamųjų namų ar gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo name arba asmeninės nuosavybės teise priklausančiame nams, o avarinį arba griautinÄ namÄ â€“ nugriauti.

             16. Sklypas individualinei statybai kaime suteikiamas: kolūkio teritorijoje - kolūkio narių visuotinio (įgaliotinių) susirinkimo nutarimu, tarybinio arba kito valstybinio ūkio, įmonės, organizacijos teritorijoje - atitinkamo tarybinio arba kito valstybinio ūkio, įmonės ar organizacijos vadovo įsakymu.              Nutarimas ar įsakymas įsigalioja, kai jį savo sprendimu patvirtina apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, o jeigu kolūkio, tarybinio arba kito valstybinio ūkio, įmonės ar organizacijos gyvenvietė įsteigta rajono pavaldumo mieste ar miesto tipo gyvenvietėje - to miesto ar gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.

             17. Sklypai kaime paprastai suteikiami, remiantis kaimo gyvenviečių generaliniais planais bei gyvenamųjų namų kvartalų projektais, pagal kompaktiÅ¡ko gyvenviečių statymo principÄ ; naujuose kvartaluose (gyvenviečių dalyse) sklypai pradedami skirstyti tada, kai kolÅ«kiai, tarybiniai arba kiti valstybiniai Å«kiai, įmonės ar organizacijos, kurioms priklauso gyvenvietės, savo lėšomis suprofiliuoja bei nužvyruoja Å¡ių kvartalų gatves ir nutiesia elektros tiekimo linijas.

             Kaimo gyvenvietėse (įskaitant kolÅ«kių, tarybinių arba kitų valstybinių Å«kių gyvenvietes rajono pavaldumo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse) kolÅ«kiečiams, tarybinių arba kitų valstybinių Å«kių, įmonių ir organizacijų darbininkams ir tarnautojams, turintiems teisę gauti sklypÄ vienbučio individualinio gyvenamojo namo ir Å«kinių bei buitinių pastatų ar įrenginių statybai, paprastai suteikiamas iki 0,25 ha sklypas nepriklausomai nuo turimo sodybinio sklypo dydžio.

Konkrečius sklypų individualinei statybai dydžius nustato juos suteikiantys naudojimui organai. IV. Projekto rengimas, sutarties dėl sklypo suteikimo sudarymas ir leidimo statybai įforminimas              18. Individualinis gyvenamasis namas, Å«kiniai ir buitiniai pastatai ar įrenginiai statomi pagal Valstybinio statybos komiteto nustatyta tvarka parengtus, suderintus ir miesto, rajono vyriausiojo architekto patvirtintus projektus.              19. Techninę dokumentacijÄ naujo individualinio gyvenamojo namo, Å«kinių ir buitinių pastatų ar įrenginių statybai arba jų perstatymui, rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, priestatų bei antstatų statybai, panaudojant tipinius, kartotinius ar paruoÅ¡iant individualinius projektus, rengia miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba.

Statytojui pageidaujant, techninę dokumentacijÄ gali rengti projektavimo organizacija arba tam tikslui sudaryti kooperatyvai, taip pat asmenys, turintys teisę verstis Å¡ios rÅ«Å¡ies individualia darbine veikla, architektai, statybininko specialybės inžinieriai ir technikai, po to projektÄ Ä¯forminant miesto, rajono vyriausiojo architekto tarnyboje.             20. Techninė dokumentacija individualinio gyvenamojo namo, Å«kinių ir buitinių pastatų ar įrenginių statybai rengiama, derinama bei tvirtinama Valstybinio statybos komiteto nustatyta tvarka ir turi atitikti jo patvirtintÄ etalonÄ .

Dokumentacija statytojui paprastai įteikiama 3 egzemplioriais.              21. Statytojas, gavęs patvirtintÄ gyvenamojo namo statybos techninę dokumentacijÄ , privalo sudaryti su Liaudies deputatų tarybos vykdomuoju komitetu, kolÅ«kiu, tarybiniu arba kitu valstybiniu Å«kiu, įmone ar organizacija sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui pagal Komunalinio Å«kio ministerijos patvirtintÄ formÄ . Å i sutartis tvirtinama valstybinėje notarinėje kontoroje. Dėl sklypo pakeitimo ar patikslinimo, keičiant notariÅ¡kai patvirtintÄ sutartį, reikalingas atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas.

             Jei notaras patvirtino sutartį dėl kaimo gyvenvietėje esančio sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui, o vėliau Å¡i gyvenvietė priskiriama prie miesto, statytojas ir toliau naudojasi sutartyje nurodyto dydžio sklypu.              22. KolÅ«kis, tarybinis arba kitas valstybinis Å«kis, kaime esanti įmonė bei organizacija, suteikusi sklypÄ individualinio gyvenamojo namo statybai, paprastai organizuoja techninės dokumentacijos užsakymÄ ; atskirais atvejais dėl techninės dokumentacijos parengimo pats statytojas kreipiasi į 19 punkte nurodytas instancijas, kurios parengia techninę dokumentacijÄ , vadovaudamosi Valstybinio statybos komiteto patvirtinta individualinių gyvenamųjų namų statybos projektų rengimo tvarka.

             23. Miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba, gavusi užsakymÄ , ne vėliau kaip per du mėnesius parengia Å¡iÄ techninę dokumentacijÄ : sklypo generalinį planÄ , statytojo pasirinkto gyvenamojo namo, Å«kinių ir buitinių pastatų ar įrenginių tipinį arba kartotinai naudojamÄ individualinį projektÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodytas reikalingų statybinių medžiagų bei dirbinių kiekis, pažymÄ apie apytikrę individualinio gyvenamojo namo statybos kainÄ arba objekto sÄ matÄ ir pateikia Å¡iÄ dokumentacijÄ tvirtinti rajono vyriausiajam architektui.

             Rangos bÅ«du statomo individualinio gyvenamojo namo techninę dokumentacijÄ miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba arba projektavimo institutas turi suderinti su rangos organizacija.              Miesto, rajono vyriausiasis architektas, tvirtindamas techninę dokumentacijÄ statybai, tikrina prieÅ¡gaisrinius ir sanitarinius atstumus tarp pastatų bei įrenginių ir yra atsakingas už tai, kad bÅ«tų laikomasi normatyvinių atstumų.

             24. Miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba, parengusi techninę dokumentacijÄ , užpildo sutarties tarp piliečio ir sklypÄ neterminuotam naudojimui suteikusio Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto, kolÅ«kio, tarybinio arba kito valstybinio Å«kio, įmonės ar organizacijos blankus. Individualinio gyvenamojo namo statytojas Å¡iÄ sutartį patvirtina valstybinėje notarinėje kontoroje, o miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba iÅ¡duoda leidimÄ statybai vykdyti.

             25. LeidimÄ statyti arba rekonstruoti individualinį gyvenamÄ jį namÄ , statyti priestatÄ , antstatÄ , įrengti rÅ«sį, mansardÄ bei statyti Å«kinius ir buitinius pastatus ar įrenginius įformina miesto arba rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba.              Leidimas įforminamas, statytojui pateikus patvirtintÄ statybos techninę dokumentacijÄ ir valstybinės notarinės kontoros patvirtintÄ sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui arba namo perleidimo sutartį ar paveldėjimo teisės liudijimÄ .

             Jeigu gyvenamojo namo bendrasavininkis nori statyti arba rekonstruoti individualinį gyvenamÄ jį namÄ , statyti priestatÄ , antstatÄ , įrengti rÅ«sį, mansardÄ bei statyti Å«kinius ir buitinius pastatus ar įrenginius, leidimas Å¡iems darbams duodamas tiktai turint kitų bendrasavininkių raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ ar liaudies teismo sprendimÄ .              Gyvenamojo namo, Å«kinių ir buitinių pastatų kapitaliniam remontui leidimÄ iÅ¡duoda miesto, rajono vyriausiasis architektas.

             26. Statytojas privalo pradėti individualinio gyvenamojo namo statybÄ ne vėliau kaip per metus nuo leidimo statybai iÅ¡davimo dienos ir jÄ užbaigti bei pateikti valstybinei komisijai priimti laiku, numatytu sutartyje dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui. Statyba laikoma pradėta, kai pradedami betonuoti (montuoti, mÅ«ryti) gyvenamojo namo pamatai.              Statybai užsitęsus dėl svarbių priežasčių, leidimo galiojimo laikÄ leidžia pratęsti sklypÄ suteikusi organizacija.

Leidimo galiojimo laiko pratęsimÄ Ä¯formina miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba. V. Statybinių medžiagų įsigijimo tvarka              27. Individualiniai statytojai pagrindines statybines medžiagas (plytas, cementÄ , metalÄ , Å¡iferį, čerpes, miÅ¡ko medžiagÄ , centrinio Å¡ildymo katilus, radiatorius, vamzdžius, surenkamuosius betono ir gelžbetonio dirbinius) paprastai įsigyja tiekimo organizacijų, valstybinės prekybos ar vartotojų kooperatyvų sÄ jungos parduotuvėse bei kitose įmonėse ir organizacijose nustatytÄ ja tvarka.

Statybinių medžiagų įsigijimÄ ir jų transportavimÄ kaime paprastai organizuoja kolÅ«kiai, tarybiniai arba kiti valstybiniai Å«kiai, kaime esančios įmonės ir organizacijos.              Individualiniai statytojai gali naudoti griaunamų pastatų statybines medžiagas, nustatytÄ ja tvarka realizuojamus pramonės įmonių nekondicinius gaminius bei gamybos atliekas, taip pat kolÅ«kių, tarybinių arba kitų valstybinių Å«kių, įmonių, įstaigų ir organizacijų parduodamas savo darbuotojams individualinių gyvenamųjų namų statybai reikalingas statybines ir apdailos medžiagas, įrankius, stalių dirbinius ir apkaustus, atskiras standartinių medinių namų detales ir komplektus nustatytÄ ja tvarka.

VI. Individualinės statybos kontrolė ir pastatų priėmimas naudoti              28. Individualinės statybos techninę priežiÅ«rÄ miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse vykdo miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba, remdamasi Valstybinio statybos komiteto patvirtintais Individualinių gyvenamųjų namų ir Å«kinių pastatų statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse techninės priežiÅ«ros nuostatais.              29. Individualinės statybos techninę priežiÅ«rÄ kaimo gyvenamosiose vietovėse, tarp jų Å«kių gyvenvietėse, įsteigtose rajono pavaldumo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, vykdo Å«kių statybos inžinieriai, remdamiesi Valstybinio statybos komiteto patvirtintais Individualinių gyvenamųjų namų statybos kaimo vietovėje techninės priežiÅ«ros nuostatais.

             30. Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas kontroliuoja, kaip laikomasi sÄ lygų, numatytų sutartyje dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui, tikrindamas tai ne mažiau kaip du kartus per sutartyje nustatytÄ statybos laikotarpį (praėjus metams nuo sutarties sudarymo ir pasibaigus sutartyje numatytam statybos laikui).              31. Valstybinę statomų ir rekonstruojamų individualinių gyvenamųjų namų, Å«kinių ir buitinių pastatų ar įrenginių statybos kontrolę vykdo atitinkamo vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba.

             32. Kiekvienas pastatytas ar perstatytas individualinis gyvenamasis namas turi bÅ«ti valstybinės komisijos priimtas naudoti.              Rangos organizacija, Å«kio statybos brigada arba statytojas privalo iki namo priėmimo naudoti nugriauti sklype esančius statinius, nenumatytus patvirtintoje techninėje dokumentacijoje, ir sutvarkyti, kaip numatyta projekte, statybos metu naudotas kitiems reikalams patalpas gyvenamajame name, Å«kiniame ar buitiniame pastate.              Paties statytojo jėgomis pastatytas individualinis gyvenamasis namas gali bÅ«ti priimtas naudoti, kai įrengtas nors vienas kambarys bei virtuvė, baigti fasadų apdailos darbai ir sutvarkytas sklypas nuo gatvės pusės.              Vienbučiai gyvenamieji namai, kuriuos Å«kiai stato savo darbuotojams, gavę tam tikslui visos namo su Å«kiniu pastatu sÄ matinės vertės dydžio banko kreditus, priimami naudoti laikantis baigtų statyti valstybinių namų priėmimo naudoti tvarkos.

             33. Individualiniai gyvenamieji namai, Å«kiniai ir buitiniai pastatai ar įrenginiai priimami naudoti Valstybinio statybos komiteto patvirtintoje Baigtų statyti individualinių gyvenamųjų namų priėmimo naudoti instrukcijoje nustatyta tvarka.              34. Statytojas apie tai, kad užbaigė individualinio gyvenamojo namo, Å«kinio ir buitinio pastato ar įrenginio statybÄ , nedelsdamas praneÅ¡a atitinkamo miesto, rajono vyriausiajam architektui. Techninės priežiÅ«ros inžinierius tikrina vietoje statybos baigtumÄ ir informuoja apie tai valstybinės komisijos pirmininkÄ , kuris nustato konkrečiÄ valstybinės komisijos atvykimo datÄ .

Valstybinė komisija turi individualinį gyvenamÄ jį namÄ apžiÅ«rėti ir padaryti iÅ¡vadas dėl jo priėmimo naudoti per mėnesį nuo statytojo pareiÅ¡kimo gavimo dienos.              35. Individualinė statyba laikoma baigta ir įtraukiama į statybos užduočių įvykdymo ataskaitas tik tada, kai jÄ priima valstybinė komisija ir atitinkamas miesto, rajono vykdomasis komitetas patvirtina valstybinės komisijos pateiktÄ objekto priėmimo naudoti aktÄ . Vienas patvirtintojo akto egzempliorius įteikiamas statytojui.

             Mansardų, baigtų įrengti anksčiau priimtuose naudoti namuose, priestatų, antstatų bei prie tokių namų pastatytų Å«kinių ir buitinių pastatų ar įrenginių valstybinės komisijos naudoti nepriima. Vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnybos atstovas patikrina, ar darbai padaryti pagal patvirtintÄ techninę dokumentacijÄ bei leidimÄ , ir duoda statytojui pažymėjimÄ apie statybos užbaigimÄ , kuris pateikiamas techninės inventorizacijos biurui.

VII. Teisinis individualinių gyvenamųjų namų registravimas              36. Kiekvienas piliečiui asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas, Å«kinis ir buitinis pastatas ar įrenginys, turintis sienas bei stogÄ , pastatytas arba statomas atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto nustatytoje vietoje, techninės inventorizacijos biuro įkainojamas ir inventorizuojamas valstybinio draudimo reikalams.              Baigtas statyti individualinis gyvenamasis namas inventorizuojamas prieÅ¡ jį priimant naudoti, o teisiÅ¡kai registruojamas per 3 mėnesius po valstybinės komisijos akto apie namo priėmimÄ naudoti patvirtinimo.

             SavavaliÅ¡kai pastatytas arba statomas individualinis gyvenamasis namas, Å«kinis ir buitinis pastatas ar įrenginys inventorizuojamas ir apmokestinamas nustatytÄ ja tvarka nepriklausomai nuo to, ar jo statytojui buvo taikytos įstatymu numatytos priemonės už savavaliÅ¡kÄ statybÄ , tačiau teisinė jų registracija nevykdoma. Apie inventorizuotÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ techninės inventorizacijos biuras praneÅ¡a miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnybai.

             37. Techninės inventorizacijos biuras teisiškai registruoja valstybinės komisijos priimtus naudoti pastatus. __________________                                                                                            PATVIRTINTA                                                                                           Lietuvos TSR Ministrų Tarybos                                                                                           1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364 Individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių tyrinėjimo ir projektavimo darbų tipinė sutartis 19__ m. ________________ mėn. _____ d.

             Individualinis statytojas ___________________________________________________                                                                                             (pavardė, vardas, tėvo vardas) _______________________________________ , toliau vadinamas „Užsakovu“, ir _____________________________________________________________________________________(projektavimo organizacijos pavadinimas)________________________________ , toliau vadinamas „Rangovu“, kuriam atstovauja _______________________________________________________________________________ ,(pavardė, vardas, tėvo vardas)veikiantis pagal tarnybinę padėtį, sudarė Å¡iÄ sutartį projektuoti ______________________________________________________________________________________________________(objekto pavadinimas ir apibÅ«dinimas)____________________________________________________________________________              1.

Užsakovas pateikia visus pradinius duomenis, o rangovas įsipareigoja atlikti prie Å¡ios sutarties pridedamoje sÄ matoje iÅ¡vardytus tyrinėjimo ir projektavimo darbus ___________________________________________________________________________________________(objekto adresas)____________________________________________________________________________ per __________ mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos ir perduoti užsakovui Å¡ioje sutartyje nustatytu terminu parengtÄ tinkamos kokybės projektinę-sÄ matinę dokumentacijÄ individualinio gyvenamojo namo, Å«kinių ir buitinių pastatų ar įrenginių statybai, taikant projektus, leistus naudoti nustatytÄ ja tvarka.

             2. Bendra reikalingų atlikti darbų vertė pagal Å¡iÄ sutartį ir pridedamas sÄ matas sudaro __________________________________________________________________________ rublių.                                                                     (suma žodžiais)             3. Užsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip 19__ m. ____________ mėn. ___ d. sumokėti į rangovo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Å¡ioje sutartyje nurodytÄ darbų vertę atitinkančiÄ sumÄ .             4.

Užsakovas ir rangovas, vykdydami Å¡iÄ sutartį, vadovaujasi Tyrinėjimo ir projektavimo darbų vykdymo sutarčių taisyklėmis ir Å¡ia sutartimi nustatytomis sÄ lygomis.              5. Rangovo atsiskaitomoji sÄ skaita __________________________________________                                                                                                       (finansuojančio banko pavadinimas____________________________________________________________________________ ir atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr.)              6.

Å alių adresai ir rekvizitai:             Užsakovo ______________________________________________________________                                                   (gyvenamosios vietos adresas, paso serija ir Nr., kieno ir kada iÅ¡duotas)____________________________________________________________________________              Rangovo _______________________________________________________________                                                                                              (adresas)              Ši sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, po vienÄ kiekvienai Å¡aliai.

             Priedai: _______________________________________________________________                          _______________________________________________________________              Užsakovas __________________                    _________________________________                                                  (parašas)                                                          (vardo raidė ir pavardė)              Rangovas ___________________                    _________________________________                                                  (parašas)                                                          (vardo raidė ir pavardė) (atnspaudas) __________________________                                                                                            PATVIRTINTA                                                                                           Lietuvos TSR Ministrų Tarybos                                                                                           1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364 Individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių statybos tipinė sutartis 19__ m. ________________ mėn. _____ d.

             Individualinis statytojas ___________________________________________________                                                                                             (pavardė, vardas, tėvo vardas) _______________________________________ , toliau vadinamas „Užsakovu“, ir _____________________________________________________________________________________(statybos organizacijos pavadinimas)________________________________ , toliau vadinamas „Rangovu“, kuriam atstovauja _______________________________________________________________________________ ,(pavardė, vardas, tėvo vardas)veikiantis pagal tarnybinę padėtį, sudarė Å¡iÄ sutartį statyti __________________________________________________________________________________________________________(objekto pavadinimas ir apibÅ«dinimas)____________________________________________________________________________              1.

Užsakovas užsako, o rangovas įsipareigoja savo jėgomis pastatyti gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius ir buitinius pastatus ar įrenginius ___________________________________________                                                                                                             (objekto adresas)____________________________________________________________________________ per __________ mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, atliekant statybos ir montavimo darbų pagal projektÄ , suderintÄ ir patvirtintÄ nustatytÄ ja tvarka, ir atiduoti tinkamos kokybės ir parengtÄ eksploatuoti objektÄ nustatytu terminu.              2.

Statybines medžiagas objekto statybai pateikia ____________________________________________________________________________________________________________(užsakovas, rangovas)             3. Bendra reikalingų atlikti statybos darbų vertė pagal Å¡iÄ sutartį ir pridedamas sÄ matas sudaro __________________________________________________________________ rublių.                                                                         (suma žodžiais)             4.

Užsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip 19__ m. ____________ mėn. ___ d. įmokėti į rangovo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Å¡ioje sutartyje nurodytÄ darbų vertę atitinkančiÄ sumÄ , iÅ¡skyrus medžiagų, pateiktų rangovui, vertę.              5. Jeigu valstybinė priėmimo komisija ras blogai padarytų darbų, rangovas privalo per 10 dienų savo lėšomis paÅ¡alinti trÅ«kumus ir defektus.              6. Užsakovas ir rangovas, vykdydami Å¡iÄ sutartį, vadovaujasi individualinės statybos tvarkÄ reglamentuojančiais aktais ir Å¡ia sutartimi nustatytomis sÄ lygomis.

             7. Rangovo atsiskaitomoji sÄ skaita __________________________________________                                                                                                       (finansuojančio banko pavadinimas____________________________________________________________________________ ir atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr.)              8.

Å alių adresai ir rekvizitai:             Užsakovo ______________________________________________________________                                                   (gyvenamosios vietos adresas, paso serija ir Nr., kieno ir kada iÅ¡duotas)____________________________________________________________________________              Rangovo _______________________________________________________________                                                                                              (adresas)              Ši sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, po vienÄ kiekvienai Å¡aliai.

             Priedai: _______________________________________________________________                          _______________________________________________________________              Užsakovas __________________                    _________________________________                                                  (parašas)                                                          (vardo raidė ir pavardė)              Rangovas ___________________                    _________________________________                                                  (parašas)                                                          (vardo raidė ir pavardė) (atnspaudas) ___________________                                                                              LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBOSVALSTYBINIS STATYBOS REIKALŲ KOMITETASĮ S A K Y M A S 1976 m. gruodžio 30 d.

Nr. 307Vilnius Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės Å«kio ir kitus objektus įforminimo tvarkos                          Vyriausybės nutarimais nustatyta, kad Respublikoje bet kokia nauja statyba ir esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali bÅ«ti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamÄ leidimÄ . Siekiant užtikrinti Å¡ios tvarkos laikymÄ si ir supaprastinti leidimų įforminimÄ :             1.

Nustatyti, kad:              a) leidimus statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, bendrabučius ir civilinius pastatus iÅ¡ valstybinių, kooperatinių ir kolÅ«kinių lėšų duoda respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektÅ«ros valdybų (skyrių) statybos kontrolės inžinieriai, miestų-kurortų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų architektai inspektoriai; leidimus statyti pramonės, žemės Å«kio ir kitus objektus (iÅ¡skyrus aukščiau iÅ¡vardytus) įformina miestų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų architektai, derindami Å¡ių objektų statybos arba rekonstrukcijos techninę dokumentacijÄ .             Leidimų įforminimo tvarka nurodyta Å¡io įsakymo priede;             b) nepradėjus objekto statybos arba rekonstrukcijos leidimo įforminimo metais ir per vienerius sekančius kalendorinius metus, duotas leidimas nustoja galioti.             2.

Įpareigoti respublikinio pavaldumo miestų vyriausiuosius architektus, šių miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų (skyrių) statybos kontrolės inžinierius, rajonų architektus ir architektus inspektorius:             a) duotus leidimus registruoti tam tikslui skirtose registracijos knygose, kuriose taip pat daryti atžymas, kai leidimai nustoja galioti arba objektai atiduodami naudoti;             b) imtis veiksmingų priemonių, kad nė vienas objektas nebūtų statomas be leidimo.             3.

Laikyti negaliojančiais šiuos Komiteto įsakymus:             1966 m. gruodžio 26 d. Nr. 208 „Dėl statybos reguliavimo kolūkiuose“;             1968 m. kovo 25 d. Nr. 45 „Dėl leidimų kaimo statyboms vykdyti išdavimo sutvarkymo“. Pirmininkas                                                                                        A.

AKSOMITAS                                                                                                        Valstybinio statybos reikalų komiteto                                                                                           1976 m. gruodžio 30 d.

įsakymo Nr. 307                                                                                           priedas LEIDIMŲ STATYTI IR REKONSTRUOTI GYVENAMUOSIUS NAMUS, CIVILINIUS, PRAMONĖS, ŽEMĖS ŪKIO IR KITUS OBJEKTUS Ä®FORMINIMO TVARKA              1. Leidimai statyti arba rekonstruoti gyvenamuosius namus, bendrabučius ir kitus civilinius pastatus duodami statytojams, pateikus Å¡iuos dokumentus:             pareiÅ¡kimÄ su priedu, kuriame nurodyti objekto pagrindiniai techniniai ekonominiai rodikliai;             žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus;             nustatyta tvarka parengtÄ , suderintÄ ir patvirtintÄ techninį projektÄ ir darbo brėžinius (arba techninį darbo projektÄ ) ir sÄ matas;             pažymÄ apie lėšų skyrimÄ objekto statybai arba iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ patvirtinto titulinio sÄ raÅ¡o;             objekto nužymėjimo statybos aikÅ¡telėje aktÄ .             PareiÅ¡kimas su priedu, pažyma apie lėšų skyrimÄ ir genplano brėžinių vienas egzempliorius lieka leidimÄ duodančio organo archyve, kiti dokumentai grÄ Å¾inami statytojui.             Leidimai forminami pagal pavyzdį, nurodytÄ Valstybinio civilinės statybos ir architektÅ«ros komiteto 1972 m. gruodžio 14 d.

įsakymu Nr. 235 patvirtintuose valstybinės architektÅ«rinės statybinės kontrolės nuostatuose (pridėti prie Komiteto 1973 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 166).             Leidimas gali bÅ«ti forminamas atskiram objektui arba pastatų bei įrenginių grupei (kompleksui), pradedami statyti tais pačiais metais toje pačioje statybos vietoje.             2. Leidimai statyti pramonės, žemės Å«kio ir kitus pastatus (iÅ¡skyrus gyvenamuosius namus ir civilinius pastatus) įforminami, suderinant atitinkamo objekto techninę dokumentacijÄ .

Miesto vyriausias architektas arba rajono architektas įraÅ¡Ä apie jos suderinimÄ (pastarasis paprastai raÅ¡omas projekto tituliniame lape) papildo žodžiais „Leidžiama statyti“, pažymi datÄ , pasraÅ¡o, tvirtina antspaudu ir užregistruoja projektų derinimo apskaitos knygoje. Joje bÅ«tina konkrečiai nurodyti, kokio objekto (vieno ar kelių pastatų bei įrenginių, komplekso, statybos eilės) statyba arba rekonstrukcija leidžiama.