2018-02-12 Nr. AB-3175-3-61-3-01695-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-843-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01695-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2016 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 62-110, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 25-1981, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. kovo 3 d. Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-110 jam buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus – dėl elektros instaliacijos sugadinimo (savavališkai prijungtų laidų prie naktinio apšvietimo). Dėl nuobaudos paskyrimo jis pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuris 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 25-1981 skundą atmetė. Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka, teigia, kad nuobauda buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, dėl ko jis patyrė dvasinius išgyvenimus, skriaudą. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde nurodytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad apie metus jis vienas laikomas kameroje Nr. 222. Nuolat yra atliekamos apžiūros, tačiau niekada nebuvo nustatytas elektros instaliacijos sugadinimas.

3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 15–18) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo reikalavimus, t. y. 2016 m. vasario 24 d. apie 15.50 val. planinės kratos metu gyvenamojoje kameroje Nr. 222, kurioje jis buvo laikomas vienas, pastebėta sugadinta elektros instaliacija (savavališkai prijungti laidai prie naktinio apšvietimo). Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuris nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo tausoti pataisos įstaigos turtą. Paskirta adekvati pažeidimui nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Nėra priežastinio ryšio dėl skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių jis galėjo patirti neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu (b. l. 57–59) pareiškėjo V. K. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 62-110 ir Kalėjimų departamento 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 25-1981 teisėtumo ir pagrįstumo bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

7. Teismas nurodė, kad BVK 110 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo tausoti pataisos įstaigos turtą. Pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų.

8. Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 21 d. kamerose Nr. 201-224 buvo atliktos techninės apžiūros, per kurias nė vienoje iš jų, taip pat ir kameroje Nr. 222, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų nenustatyta. 2016 m. vasario 24 d. pareigūnų V. B. ir S. S. pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad atliekant kratą kameroje Nr. 222, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas, buvo aptiktas elektros instaliacijos sugadinimas (prisijungta prie naktinio apšvietimo). Kad pažeidimas buvo, 2016 m. vasario 24 d. pateiktu rašytiniu paaiškinimu patvirtino budintis elektrikas G. K.. Jis nurodė, kad 2016 m. vasario 24 d. iškviestas į kamerą Nr. 222, pamatė savavališkai išardytą naktinį apšvietimą, o prie jo instaliacijos buvo prijungti du papildomi laidai.

9. Teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų ir pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad jis kameroje buvo laikomas vienas, per 2016 m. vasario 23 d. atliktą techninę apžiūrą naktinio apšvietimo sugadinimas nebuvo nustatytas, o per 2016 m. vasario 24 d. kratą jau buvo nustatyta, kad kameroje yra savavališkai išardytas naktinis apšvietimas, taigi darytina išvada, kad pažeidimą padarė pareiškėjas.

10. Teismas sprendė, kad paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus, dėl įstaigos turto netausojimo, pareiškėjui paskirta pagrįstai, yra adekvati padarytam pažeidimui, paskirta kompetentingo asmens, laikantis BVK nustatytų reikalavimų. Todėl teismas atmetė pareiškėjo reikalavimus panaikinti Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 62-110 ir Kalėjimų departamento 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 25-1981 kaip nepagrįstus.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis) atlyginimo, taikomos CK normos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

12. Teismas nurodė, kad neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, nenustatė, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą.

III. 13. Pareiškėjas V. K. padavė apeliacinį skundą (b. l. 63–66), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 2 dalies, 80 straipsnio 1 dalies reikalavimų, neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neįvertino pareiškėjo skundo argumentų. Pareiškėjas teigia, kad 2015 m. vasarą buvo perkeltas į kamerą Nr. 222, kurioje nebuvo tvarkinga elektros instaliacija, prie elektros laidų nelindo, niekas pareiškėjo taip besielgiančio nematė, tam nebuvo tikslo, nes kameroje yra rozetė. 2016 m. vasario 24 d. pusę dienos buvo socialinių programų vykdyme, grįžęs į kamerą rado joje prieš pareiškėją nusiteikusį pareigūną S. S.. Teismas šių aplinkybių nevertino, nepareikalavo iš atsakovo ataskaitos apie vykdytas socialinės reabilitacijos programas. Teismas vertino tik 2016 m. vasario 23 ir 24 d. įrašus apie elektros instaliacijos gedimus, turėjo juos vertinti už ilgesnį laikotarpį, nes, pareiškėjo nuomone, laidus sugadino anksčiau kameroje kalėjęs asmuo. Turėjo būti pateiktos fotonuotraukos, apklausti liudytojais elektrikas ir prieš pareiškėją kameroje Nr. 222 kalėjęs asmuo. Pareiškėjo pažeidimas neįrodytas, todėl Lukiškių TI-K nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo turi būti panaikintas. Neteisėtas nuobaudos paskyrimas sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, nes jis neteko galimybės gauti paskatinimą, pabloginti jo charakteristikos duomenys, negalėjo nusipirkti parduotuvėje kavos, šviežių vaisių ir daržovių, patenkinti esminius poreikius, patyrė išgyvenimų, teko kreipti pagalbos į psichiatrą, vartoti stiprius vaistus.

15. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 77–80) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas nepagrįstas, nurodytas neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas įrodymais, nėra nustatytos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos sąlygos. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu (b. l. 86–87) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, nėra juridinio pagrindo. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, priimdamas sprendimą materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, sprendimas pagrįstas ir teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 62-110, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus, dėl įstaigos turto netausojimo, ir Kalėjimų departamento 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 25-1981, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl nuobaudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo atlyginti 500 Eur neturtinę žalą pagrįstumo.

20. Pareiškėjas skunde teigė, kad nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes jis nusižengimo nepadarė, dėl nepagrįsto nubaudimo teigė patyręs neturtinę žalą, kurios dydį įvertino 500 Eur suma.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas padarė nusižengimą, nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus, dėl įstaigos turto netausojimo, pareiškėjui paskirta pagrįstai, yra adekvati padarytam pažeidimui, paskirta kompetentingo asmens, laikantis BVK nustatytų reikalavimų. Nenustatęs neteisėtų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, teismas sprendė, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia nusižengimo nepadaręs, o teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neįvertino pareiškėjo skundo argumentų.

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atkreipia dėmesį, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos BVK 142 straipsnyje (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) nurodytos nuobaudos, iš kurių viena yra draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų (1 d. 3 p.).

25. Pareiškėjui nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus, buvo paskirta už tai, kad jis 2016 m. vasario 24 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 15.50 val. planinės kratos metu kameroje Nr. 222, kurioje pareiškėjas buvo laikomas vienas, buvo pastebėtas elektros instaliacijos sugadinimas (savavališkai prijungti laidai prie naktinio apšvietimo), tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus (tausoti pataisos įstaigos turtą) (b. l. 19).

26. Nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. LVAT 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, dėl ko nėra pagrindo naikinti ginčijamus Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento sprendimus: bylos duomenys patvirtina ir ginčo tarp šalių nėra dėl to, kad pareiškėjas pažeidimo padarymo metu Lukiškių TI-K kameroje Nr. 222 buvo laikomas vienas; elektros instaliacijos sugadinimo faktą 2016 m. vasario 24 d. patvirtina Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. vasario 24 d. tarnybiniai pranešimai dėl kratos metu užfiksuoto elektros instaliacijos sugadinimo (b. l. 20, 21), budinčio elektriko paaiškinimas (b. l. 23) bei kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnalas, iš kurio įrašų matyti, kad 2016 m. vasario 23 d. kameros Nr. 222 apžiūros metu jokių trūkumų ar gedimų nenustatyta; pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jo darančio pažeidimą niekas nematė, jog jis 2016 m. vasario 24 d. pusę dienos kameroje nebuvo, nes dalyvavo socialinėse programose ir grįžęs į kamerą rado joje prieš jį nusiteikusį pareigūną, vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, nesudaranti pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Pareiškėjas tokiai apeliacinio skundo pozicijai pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis, pastebėjęs, kaip pats teigia, ne jo padarytą turto sugadinimą, būtų kreipęsis dėl minėto fakto į pataisos įstaigos administraciją.

28. ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

29. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visumą byloje surinktų įrodymų, pareiškėjo paaiškinimus, pateiktus teismo posėdžio metu. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė ABTĮ nuostatų ir teismų praktikoje suformuotų taisyklių dėl įrodymų vertinimo. Tai, kad teismas netenkino pareiškėjo prašymo apklausti byloje liudytoju elektriko, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodymų argumentų pagrindu, kadangi elektriko G. K. paaiškinimas yra į bylą pateiktas raštu (b. l. 37), jį pirmosios instancijos teismas ištyrė ir vertino priimdamas sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, dėl kurių buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas skundžiamu Lukiškių TI-K nutarimu pagrįstai buvo pripažintas pažeidęs BVK 110 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vertinimu.

30. Neturtinės žalos atlyginimo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

31. Nustatęs, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai, teismas taip pat konstatavo nesant vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsidavimo sąlygų, t. y. neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su nuobaudos skyrimu ir vykdymu, pagrįstai netenkino.

32. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs materialiosios bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius